Byla e2-647-944/2019
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Kauno laikas“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ įgaliotiems asmenims V. K. ir D. Š., atsakovui V. V., atsakovui B. M.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Kauno laikas“ atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ ieškinį atsakovams B. M. ir V. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. V. 4838,04 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovo B. M. 6084,86 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas V. V. buvo juridinio asmens vadovu, B. M. likvidatoriumi, kurie nesilaikė įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl šios aplinkybės išaugo kreditinių reikalavimų suma, todėl atsakovai turi atlyginti šią žalą įmonei. BUAB „Kauno laikas“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti tik už 2015 metus, todėl nėra galimybės nustatyti kada tiksliai įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovės vertinimu įmonė jau pirmais savo veiklos metais veikė nuostolingai, todėl vadovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 74 straipsnio 1 dalies nuostatas, įmonės likvidatorius turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir įmonės vadovas, todėl įmonės likvidatoriui už padarytą žalą kreditoriams dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo taikoma tais pačiais pagrindais. Ieškovo nuomone, atsakovai žinodami apie sunkią BUAB „Kauno laikas“ finansinę padėtį, įmonės nemokumą, suprasdami, kad įmonė neturės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, didino susidariusius įsiskolinimus. Žinodami, jog įmonė yra nemoki ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų, neteikdami finansinės atskaitomybės dokumentų, tikėtina slėpė tikrąją situaciją, neinformavo kreditorių apie sunkią įmonės padėtį, sudarinėjo naujus sandorius, prisiėmė naujų įsipareigojimų. Bankroto administratoriui neturint duomenų, kad įmonė turi/turėjo, kokio nors turto, remiantis turimais duomenimis įmonė per visą veiklos laikotarpį turto neturėjo. Atsakovas V. V. įmonės vadovo pareigas pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą ėjo nuo 1995-03-08 iki 1997-03-28. Momentas, kada V. V. apie įmonės nemokumą turėjo sužinoti yra 1995-03-31, todėl kreiptis dėl bankroto bylos turėjo iki 1995-04-06, 4838,04 Eur žala kreditoriui VSDFV Kauno sk. susidarė nuo 1995-04-06 iki 1997-03-28. Atsakovas B. M. įmonės likvidatoriaus pareigas pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą ėjo nuo 1997-03-28 iki UAB „Kauno laikas“ bankroto bylos iškėlimo. Momentas, kada B. M. apie įmonės nemokumą turėjo sužinoti yra 1997-03-31, o kreiptis dėl bankroto bylos turėjo iki 1997-04-06, 6084,86 Eur žala kreditoriui VSDFV Kauno sk. susidarė nuo 1997-04-06 iki 2000-09-29. Paaiškino, kad atsakovams prašoma priteisti žala yra delspinigiai, kurie susidarė dėl neapmokėtų įmokų VSDFV. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad atsakovui tapus BUAB „Kauno laikas“ vadovu ir susipažinus su finansiniais dokumentais iš karto turėjo būti aišku, kad įmonė nemoki ir atitinkamai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigia, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo numatyta teisės aktuose, kai atsakovas vadovavo įmonei. Ta aplinkybė, kad nebuvo nustatyta termino, per kurį vadovas turi kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nepašalina jo atsakomybės.

5Atsakovas V. V. atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu juridinis asmuo buvo veikiantis, vykdė veikiančiai leidybos įmonei būdingas funkcijas – leido laikraštį, knygas, vykdė įsipareigojimus ir pan. Paaiškina, kad įmonė nebuvo pelninga, todėl nuostoliai buvo dengiami asmeninėmis akcininkų lėšomis. Dėl šios aplinkybės akcininkų susirinkimo metu buvo nuspręsta įmonės veiklą nutraukti, o pačią įmonę likviduoti. Paaiškina, kad UAB „Kauno laikas“ perėmė valstybės įmonės Kauno savivaldybės laikraščio steigėjo ir leidėjo teises redakcijai, su sąlyga, kad Kauno miesto savivaldybė prisiims turtinę atsakomybę už padarytus įsiskolinimus iki 1994-09-22. Dėl šios aplinkybės, nepagrįstai nurodoma, kad UAB „Kauno laikas“ buvo nemokus nuo 1995-01-01. Atsakovo nuomone, nepagrįstai reikalaujama priteisti delspinigius, nes už įsiskolinimus VSDFV buvo atsakinga savivaldybė, o ne UAB „Kauno laikas“. Paaiškino, kad UAB „Kauno laikas“ turėjo užtektinai lėšų, kad būtų baigtos likvidavimo procedūros, sumokėtas atlyginimas likvidatoriui. Nurodė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes bankroto byla iškelta 2015-01-27 o į teismą buvo kreiptasi 2018-03-15, todėl ieškinys turi būti atmestas ir dėl ieškinio senaties termino.

6Atsakovas B. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, baigiamosios kalbos metu prašė ieškinį atmesti dėl senaties. Paaiškino, kad jis buvo paskirtas įmonės likvidatoriumi, savo pareigas atliko, t. y. realizavus turtą buvo atsiskaityta su visais kreditoriaus. Teigia, kad už UAB „Kauno laikas“ vykdė visus įsipareigojimus kilusius po 1994-09-22, už iki šios datos kilusius įsipareigojimus turėjo atsakyti savivaldybė. Atsakovo vertinimu, VSDFV įsiskolinimas turėjo būti padengtas savivaldybės. Kadangi šis VSDFV įsipareigojimas buvo nurodomas, kaip UAB „Kauno laikas“, atitinkamai likvidavimo aktas nebuvo priimamas ir likvidavimas neužbaigiamas. Jis nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes laukė, kol savivaldybė įvykdys įsipareigojimus ir likvidavimo aktas bus priimtas.

7Teismas

konstatuoja:

8ieškinys atmestinas.

9Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno miesto taryba 1994-05-26 priėmė sprendimą Nr. 37 Dėl laikraščio „Kauno laikas“ steigėjo ir leidėjo teisių (el. b. t. 1, l. 39). Kauno miesto tarybos 1994-08-15 Kontrolės tarnybos pažyma (el. b. t. 1, l. 40–41). Kauno miesto 1994-08-17 potvarkiu Nr. 229–k atsakovas V. V. paskirtas vyr. redaktoriumi (el. b. t. 1, l. 46). Kauno miesto valdyba 1994-08-26 potvarkiu Nr. 1149–v paskyrė direktorių valdybą (el. b. t. 1, l. 47). UAB „Kauno laikas“ VĮ „Registrų centre“ įregistruota 1995-03-20 (el. b. t. 1, l. 9). UAB „Kauno laikas“ įstatai (el. b. t. 2, l. 93–98). UAB „Kauno laikas“ visuotinio akcininkų susirinkimo įvykusio 1997-03-28 protokolas (el. b. t. 1, l. 52). Kauno apygardos teismas 2015-01-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1337-260/2015 UAB „Kauno laikas” iškėlė bankroto bylą. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankroto vizija“ (el. b. t. 1, l. 16–17). UAB „Kauno laikas“ 2015-03-01 balansas (el. b. t. 1, l. 18–20), 2015-03-01 pelno (nuostolių) ataskaita (el. b. t. 1, l. 21). Ieškovės administratoriaus 2015-02-24 raštas atsakovui B. M. (el. b. t. 1, l. 26). Atsakovo B. M. 2015-03-09 pažyma (el. b. t. l, l. 22–24). Pagal VĮ „Registrų centro“ išplėstinį išrašą su istorija atsakovas V. V. įmonės direktoriumi buvo nuo 1995-03-08 iki 1997-03-28. Nuo 1997-03-28 įmonė įgijo likviduojamos įmonės statusą, įmonės likvidatoriumi buvo paskirtas B. M., kuris likvidatoriaus pareigas ėjo nuo 1997-03-28 iki bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2015-04-15 nutartimi patvirtino kreditinius reikalavimus 17142,32 Eur.

10Teismas nurodo, kad Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Akcinių bendrovių įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas, analogiškos nuostatos įtvirtintos CK 2.110 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas.

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.). Teismas nurodo, kad pagal teismų formuojamą praktiką, bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sąlyga teisinei pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirasti buvo bendrovės nemokumo fakto atsiradimas.

12Darytina išvada, kad pagal šiuo metu esantį reglamentavimą, tiek vadovas, tiek likvidatorius, kuris prilyginamas vadovui, turi pareigą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

13Dėl vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

14Pagal bylos duomenis nustatyta, kad UAB „Kauno laikas“ įregistruota Juridinių asmenų registre nuo 1995-03-20, atsakovas V. V. ėjo vadovo pareigas nuo 1995-03-08 iki 1997-03-28. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu galiojo Įmonių bankroto įstatymo priimto 1992-09-15 (įsigaliojo nuo 1992-10-15) galiojusio iki 1997-06-17 (įsigaliojo nuo 1997-07-04) šios nuostatos – 3 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad įmonės bankroto byla iškeliama pagal įmonės savininko arba valdymo organo pareiškimą. Darytina išvada, kad atsakovo V. V. vadovavimo laikotarpiu galioto įstatymo nuostatos dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

15Teismas nurodo, kad 2001-03-20 priimtas (įsigaliojo nuo 2001-07-01) Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnis, buvo papildytas 4 dalimi (2008-05-22 įstatymu Nr. X-1557 įsigaliojo nuo 2008-07-01), kurioje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodo, kad nors tokių nuostatų nenumatė 1992 m. priimtas Įmonių bankroto įstatymas, tačiau ši aplinkybė pati savaime neeliminuoja asmens teisės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iki minėto įstatymo straipsnio papildymo. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Dėl šios aplinkybės būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2004-12-13 nutarimai). Šis konstitucinis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

16Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

17UAB „Kauno laikas“ VĮ „Registrų centre“ įregistruota 1995-03-20 (el. b. t. 1, l. 9), atsakovas V. V. ėjo vadovo pareigas nuo juridinio asmens reorganizavimo. 1992-09-15 priimto Įmonių bankroto įstatymo priimto 3 straipsnio (redakcija 1994-05-19 įsigaliojusi nuo 1994-06-08) 2 punktas nustatė, kad įmonės bankroto bylą iškelia teismas pagal įmonės savininko (savininkų) arba valdymo organo, kurio kompetencijai priklauso sprendimo dėl reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas, pareiškimą, jeigu įmonė yra nemoki arba realiai (įrodomai) laukiama jos nemokumo; jeigu įmonės turto nepakanka finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, jos savininkas (savininkai) arba šiame punkte nurodytas įmonės valdymo organas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

18Ieškovė ieškiniu nurodė, kad po UAB „Kauno laikas“ reorganizacijos paskirtas vadovas iš karto turėjo kreiptis dėl įmonės nemokumo. Ieškovės vertinimu atsakovas V. V. apie sunkią įmonės finansinę būklę turėjo sužinoti 1995-03-31 ir atitinkamai nedelsdamas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Savo poziciją grindė 1994-08-15 Kontrolės tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad laikraštis „Kauno laikas“ dirba nuostolingai, veikla nevykdoma, Kauno miesto valdybos potvarkiu skirta suma persikėlimo ir patalpų remonto išlaidos kompensuoti panaudota ne pagal tikslinę paskirtį; materialinių vertybių pasikeitimas neįvykęs laikraščio „Kauno laikas“ įstatai neperregistruoti; 1994-07-01 pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis nuostolis sudaro 19829,41 Eur (68467 Lt), o „Kauno laikas“ įsiskolinimas 1994-08-15 sudaro 47807,87 Eur (165071 Lt) (el. b. t. 1, l. 40–41). Atitinkamai 1994-08-26 Kauno miesto valdybos potvarkyje Nr. 1149-v nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ nuo 1994-05-07 nevykdo ūkinės veiklos ir yra nemoki (el. b. t. 1, l. 47). Ieškovės vertinimu šie duomenys pagrindžia nemokumą faktą, todėl turėjo būti kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo.

19Teismas nurodo, kad dokumentas, kuriuo remiasi ieškovė dėl juridinio asmens nemokumo būklės sudarytas 1994-08-15/1994-08-26, tuo tarpu juridinių asmenų registre UAB „Kauno laikas“ registruotas 1995-03-20 (el. b. t. 1, l. 9), tą pačią dieną registruoti UAB „Kauno laikas“ įstatai (el. civilinės bylos Nr. e2-297-151/2017 t. 1, l. 80). Teismas nurodo, kad šioje byloje nėra keliamas juridinio asmens reorganizacijos teisėtumo klausimas, t. y. ar pagrįstai ir pagal teisės aktų reikalavimus buvo atliktas valstybinės įmonės „Kauno laikas“ reorganizavimas į UAB „Kauno laikas“, dėl šių priežasčių duomenys iki UAB „Kauno laikas“ registravimo negali būti pagrindas vertinti juridinio asmens finansinę būklę po reorganizavimo.

20Pastebėtina, kad 1995-03-08 priėmimo perdavimo aktu buvo nurodytas perduotinas įmonės turtas (el. civilinės bylos Nr. e2-297-151/2017 t. 1, l. 88–89). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame akte nurodoma, kad turtą sudaro 27609,48 Eur (95 330 Lt) (ilgalaikis turtas – 20243,57 Eur (69897 Lt); atsargos ir medžiagos – 2436,86 Eur (8414 Lt); gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje – 4929,04 Eur (17019 Lt)). Minėtame akte taip pat nurodomos finansinės skolos; mokesčiai, atlyginimai ir soc. draudimas; kitos mokėtinos sumos; prekybinės skolos ir pan. 1995-04-05 UAB „Kauno laikas“ raštu adresuotu Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Socialinio draudimo valdybai prašė iš juridinio asmens balanso išbraukti nurodytus įsipareigojimus, kurių bendra suma – 32794,17 Eur (113231,71 Lt). Tokią poziciją grindė UAB „Kauno laikas“ įstatų nuostatomis, t. y. 1995-03-20 registruoti UAB „Kauno laikas“ įstatai, kurių 1 punktas nustatė, kad bendrovė reorganizuota iš VĮ Kauno savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ ir yra teisių bei įsipareigojimų, atsiradusių po 1994-09-22 perėmėja; Kauno miesto taryba 1994-09-22 sprendimu Nr. 61, įpareigojo miesto valdybą prisiimti turtinę atsakomybę už pagrįstus valstybinės įmonės „Kauno laikas“ įsiskolinimus, padarytus iki 1994-09-22. Ši įstatuose nurodyta nuostata susijusi su 1994-09-22 Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 61, kuriuo miesto valdyba įpareigota prisiimti turtinę atsakomybę už pagrįstus valstybinės įmonės „Kauno laikas“ įsiskolinimus, padarytus iki 1994-09-22 (2 punktas); skirti lėšų laikraščio „Kauno laikas“ leidybai atnaujinti (3 punktas). Byloje duomenų apie Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Socialinio draudimo valdybos atsakymus į 1995-04-05 UAB „Kauno laikas“ raštą nėra. Tačiau vėlesniame – 1998-03-27, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime Nr. 14/98 (el. b. t. 1, l. 77–79), nurodoma, kad 1995-01-09 ir 1997-11-19 mokesčių patikrinimo aktuose nebuvo atsižvelgta į 1994-09-22 Kauno miesto tarybos sprendimą Nr. 61, todėl buvo perskaičiuotos sumos ir Kauno miesto savivaldybė įpareigota sumokėti tam tikras sumas į valstybės biudžetą. Byloje pateiktas 1996-06-11 teismo sprendimas, kuriuo buvo reiškiami reikalavimai atsakovei Kauno miesto valdybai dėl laikraštinio popieriaus priteisimo ir šie reikalavimai patenkinti. Įvertinus šiuos duomenis pripažintina, kad po reorganizavimo UAB „Kauno laikas“ tam tikri įsipareigojimai tiek valstybės įstaigų, tiek teismų, pagal Kauno tarybos sprendimą ir UAB „Kauno laikas“ įstatus buvo nukreipiami ne UAB „Kauno laikas“ o Kauno miesto valdybai. Aptarti duomenys patvirtina atsakovo V. V. nurodytas aplinkybes, kad laikraščio „Kauno laikas“ reorganizavimo susitarimas buto toks, kad UAB „Kauno laikas“ yra atsakingas tik už tuos įsipareigojimus, kurie atsirado po reorganizacijos, o ankstesnius įsipareigojimus vykdo Kauno miesto valdyba. Dėl šios priežasties pripažinti, kad UAB „Kauno laikas“ buvo nemoki ir atsakovas V. V., kaip vadovas, turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo 1995-03-31, nėra pagrįsti objektyvaus pobūdžio duomenimis.

21Teismas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje taip pat vyrauja nuostata, jog bankroto byla keliama bendrovei ne tik tuomet, kai ji atitinka Įmonių bankroto įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, kartu ir nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją, nes visuomenės, o kartu ir viešąjį interesą atitinka siekis išsaugoti veikiantį verslo subjektą, jei jis nėra faktiškai nemokus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-108/2013). Taigi vien vadovo veiksmai laiku neiškėlus įmonei bankroto bylos negali būti vertinami kaip neteisėti, kai egzistuoja vadovo aktyvūs veiksmai bei siekis išsaugoti veikiantį verslo subjektą, remiantis pagrįsta verslo rizika. Darytina išvada, kad net ir padarius prielaidą (objektyvaus pobūdžio duomenų byloje nėra), kad po UAB „Kauno laikas“ registravimo juridinio asmens finansinė padėtis atitiko teisės aktų reikalavimus dėl juridinio asmens nemokumo būklės, turėjo būti pateikti duomenys, kad jokios aktyvios veiklos juridinis asmuo nevykdė, nebuvo ketinama vykdyti ar pan.

22Tuo tarpu byloje pateikti duomenys leidžia teigti priešingai, t. y., kad UAB „Kauno laikas“ vykdė veiklą. Byloje pateikti duomenys, t. y. 1996-03-12 sutartis, 1996-03-15 darbų atidavimo–priėmimo aktas, byloje pateikti laikraščio straipsniai ir pan. leidžia teigti, kad UAB „Kauno laikas“ užsiėmė leidybine veikla: vyko laikraščio leidyba, buvo priimami užsakymai, skaičiuojamos ir mokamos įmokos už darbuotojus. VSDFV Kauno skyriaus 2015-11-04 rašte matyti, kad pirmoji priskaitytų įmokų suma nurodoma 1995-02-15, įmokos buvo skaičiuojamos iki 1997-10-14. Šiuo laikotarpiu buvo periodiškai vykdomi apmokėjimai, kurių suma buvo artima arba atitikdavo priskaičiuotų įmokų sumas. Šie duomenys patvirtina atsakovo V. V. nurodomas aplinkybes, kad UAB „Kauno laikas“ turėjo darbuotojų, vykdė veiklą.

23Ieškovė taip pat nurodo, kad turėjo būti kreipiamasi dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, o ne dėl likvidavimo, nes tuo metu juridinis asmuo buvo nemokus.

24Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1997-03-28 įvyko UAB „Kauno laikas“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo visi penki akcininkai: L. B., B. M., A. P., V. V. ir D. Ž.. Šio susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti revizorės ataskaitą; patvirtinti 1996 m. ūkinės–finansinės veiklos ataskaitą; patvirtinti 1996 m. bendrovės balansą; likviduoti UAB „Kauno laikas“; atleisti iš pareigų administracijos vadovą vyriausiąjį redaktorių V. V.; likvidatoriumi paskirti B. M.; likvidatoriui nustatyti atlyginimą 800 Lt per mėnesį; su kreditoriais atsiskaityti nurodyta tvarka; įgalioti likvidatorių bendrovės pagrindines priemones ir mažavertį inventorių parduoti aukcione; likviduojamos bendrovės telefonų numerius paskirstyti tam tikra tvarka.

25Šios susirinkimo metu galiojo 1994-07-04 priimto akcinių bendrovių įstatymo (redakcija 1996-12-23, įsigaliojusi nuo 1996-12-31) 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuris numatė, kad bendrovės likvidavimo pagrindas gali būti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas (jeigu bendrovei nėra keliama bankroto byla). Tuo metu galiojusio minėto teisės akto 4 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas fizinis arba juridinis asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams.

26Pagal bylos duomenis ir atsakovų duotus paaiškinimus UAB „Kauno laikas“ turėjo ne vieną akcininką, tad sprendimas dėl likvidavimo buvo priimtas ne vieno asmens, o visuotiniame akcininkų susirinkime. Kadangi atsakovas V. V. nebuvo vienintelis UAB „Kauno laikas“ akcininkas, todėl sprendimas dėl įmonės likvidavimo priklausė ne jam, o visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. 1994-07-05 priimto Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 2 dalies aktuali redakcija, kuri galiojo UAB „Kauno laikas“ susirinkimo metu, numatė, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Duomenų, kad 1997-03-28 visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimti sprendimai būtų teismine tvarka apskųsti nėra. Darytina išvada, kad dėl UAB „Kauno laikas“ likvidavimo ir šios procedūros pagrįstumo nusprendė ne vienasmeniškai atsakovas V. V., tačiau visi akcininkai. Objektyvaus pobūdžio duomenų apie juridinio asmens UAB „Kauno laikas“ finansinę būklę sprendimo dėl likvidavimo priėmimo metu nėra, todėl nėra pagrindo laikyti, pripažinti atsakovo V. V. neteistų veiksmų, kad nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, po 1997-03-28 visuotinio akcininkų susirinkimo, atsakovas V. V., kaip įmonės vadovas neteko įgaliojimų, atitinkamai ir teisės inicijuoti bankroto bylos kėlimo klausimą.

27Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra pateikti objektyvaus pobūdžio duomenys dėl UAB „Kauno laikas“ finansinės padėties, kurie leistų nustatyti faktinę juridinio asmens nemokumo būseną bei datą, kada galimai ši būsena atsirado. Ieškovės pozicija dėl juridinio asmens nemokumo 1995-03-31 ar 1997-03-28 nėra pagrįsta nei UAB „Kauno laikas“ finansinės atskaitomybės dokumentais, nei išvestiniais, papildomais UAB „Kauno laikas“ duomenimis, kurie galėtų atkleisti realią tuo metu buvusią juridinio asmens finansinę būklę. Tuo tarpu bylos duomenys dėl VĮ „Kauno laikas“ finansinės būklės, susiję su sprendimu dėl juridinio asmens reorganizavimo, o ne dėl įmonės nemokumo. Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad šių duomenų nepavyko gauti BUAB „Kauno laikas“ administratoriui, nes galimai jie nėra išsaugoti dėl ilgo laiko tarpo ar pan., nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti ar iš viso netaikyti įrodinėjimo pareigos byloje, t. y. ieškovas turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 12 straipsnis). Kadangi ieškovė visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti įmonės nemokumo būseną ir datą, to nepadariusi, pripažintina, kad atsakovo V. V. neteisėtų veiksmų dėl Įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos nevykdymo, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 178 straipsnis), t. y. neįrodė asmens neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

28Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Bankrutuojančios įmonės skolų kreditoriams apimties vertinimas, kaip žalos įmonei nustatymo kriterijus, Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vadovo atlygintinos žalos dydis turi būti nustatinėjamas konkrečioje byloje vertinant nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį.

29Šiuo atveju ieškovės reiškiami reikalavimui atsakovui V. V. yra delspinigiai, kurie buvo skaičiuojami nuo 1994-04-04 iki 1997-03-26, kurių bendra suma prašoma priteisti yra 4838,04 Eur. Akivaizdu, kad nesumokėjus įmokų teisės aktų nustatyta tvarka nuo įsiskolinimo sumos buvo skaičiuojami delspinigiai. Jau buvo nurodyta, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti datos, nuo kurios įmonė tapo faktiškai nemokia, todėl atitinkamai dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo būtų galimybė apskaičiuoti prašomos priteisti žalos dydį. Teismas nurodė, kad turi būti detalizuojamas prašomos priteisti žalos dydis, t. y. nurodoma, nuo kokios sumos, už kokį laikotarpį, kokio dydžio buvo apskaičiuoti delspinigiai. Šios aplinkybės svarbios, nes atsakovas kėlė ir senaties taikymo klausimą. Ieškovė nurodė, kad šių duomenų negali pateikti, nes jų nepateikė VSDFV, taip pat grindė savo reikalavimą teismo nutartimi, kuria patvirtinti kreditoriai reikalavimai.

30Teismas nurodo, kad teismas bankroto byloje patvirtina įmonės kreditorių finansinius, tačiau kreditorių finansinių reikalavimų dydis nėra lygus žalos dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo dydžiui. Teismas nurodo, kad pateikiant teismui tvirtinti finansinius reikalavimus ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius nekėlė klausimo dėl delspinigių dydžio, jų pagrįstumo, skaičiavimo termino ir pan. Kadangi dėl šio kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje ginčo nebuvo, todėl teismas patvirtino kreditinį reikalavimą, jo netyręs iš esmės. Teismas nurodo, kad tokia teismo nutartis neturi prejuducinės galios šioje byloje, nes neatitinka CPK 182 straipsnio 3 punkto nustatytų sąlygų.

31Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieškovo pateiktą pažymą, kurios pagrindu reiškiami reikalavimai, bendra delspinigių suma viršija pradelstų įmokų sumą, nėra aiškus nei delspinigių dydis, nei skaičiavimo laikotarpis ar pan.

32Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinyje nurodyto žalos dydžio teismo vertinimu ieškovo atstovas nepagrindė, kadangi neįrodė jos atsiradimo momento ir atitinkamai nesusiejo priežastiniu ryšiu su atsakovo neveikimu. Ieškovas nepagrindė kokia būtent įsiskolinimo dalis atsirado nuo faktinio juridinio asmens nemokumo ir iki buvo priimtas sprendimas dėl įmonės likvidavimo. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė neįrodė žalos ir priežastinio ryšio, kaip būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, 178 straipsnis).

33Teismas nurodo, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, asmens kaltė dėl jo veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama. Atsakovas V. V., dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra.

34Teismo vertinimu šioje byloje svarbią reikšmę sudaro UAB „Kauno laikas“ įstatų 1 punktas, kuris numatė, kad bendrovė reorganizuota iš VĮ Kauno savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ ir yra teisių bei įsipareigojimų, atsiradusių po 1994-09-22 perėmėja; Kauno miesto taryba 1994-09-22 sprendimu Nr. 61, įpareigojo miesto valdybą prisiimti turtinę atsakomybę už pagrįstus valstybinės įmonės „Kauno laikas“ įsiskolinimus, padarytus iki 1994-09-22. Taip pat byloje pateikti ir Kauno savivaldybės tarybos 1994-09-22 sprendimas Nr. 61, kuriuo nurodyta prisiimti turtinę atsakomybę už pagrįstus valstybinės įmonės „Kauno laikas“ įsiskolinimus iki 1994-09-22. Teismo posėdžio metu byloje apklausta, kaip liudytoja UAB „Kauno laikas“ buhalterė D. Ž., patvirtino, kad ruošiant UAB „Kauno laikas“ balansą įsipareigojimai VSDFV, kurie buvo apskaičiuoti iki reorganizavimo, juridinio asmens finansinės atskaitomybės dokumentuose nebuvo nurodomi, jų nelaikė UAB „Kauno laikas“ skola. Šis asmuo taip pat patvirtino, kad atiduodant įmonės balansą, ginčijamą skolą (20702,73 Lt) institucijos atsakingi asmenys įrašydavo ranka. Pagal bylos duomenis, teismas jau buvo atkreipęs dėmesį, kad atsakovas V. V. būdamas UAB „Kauno laikas“ vadovu dar 1995-04-03 raštu kreipėsi dėl 1993-1994 m. socialinio draudimo įsiskolinimo – 5995,93 Eur (20702,73 Lt), neskaičiavimo, kaip UAB „Kauno laikas“ skolos, tačiau duomenų dėl atsakymo į šį raštą byloje nėra.

35Teismas nurodo, kad po bankroto bylos iškėlimo UAB „Kauno laikas“ ją atstovaujantis administratorius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinėje byloje Nr. e2-297-151/2017. Teismas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-297-151/2017 ieškovės reikalavimas Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo atmestas 2017-06-19 sprendimu, Kauno apygardos teismas 2017-12-07 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad tik 2017-12-07 buvo pripažinta, kad VĮ „Kauno laikas“ skolinis įsipareigojimas VSDFV – 5995,93 Eur (20702,73 Lt), nelaikytinas pagrįstu pagal UAB „Kauno laikas“ įstatus. Jau minėta, kad byloje yra pateikti duomenys, kad kitos institucijos ir teismai pagal UAB „Kauno laikas“ įstatus reikalavimus tenkindavo ne iš UAB „Kauno laikas, tačiau iš Kauno miesto savivaldybės, todėl susidarė asmens teisėtas lūkestis, kad ši suma taip pat bus dengiama ne UAB „Kauno laikas“ lėšomis, tačiau ją sumokės Kauno miesto savivaldybė.

36Šios atsakovo nurodytos aplinkybės, pateikti duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas paneigė kaltės prezumpciją numatytą CK 6.248 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties civilinė atsakomybė atsakovui V. V. taip pat negalėtų kilti.

37Dėl likvidatoriaus pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

38Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas B. M. įmonės likvidatoriaus pareigas pradėjo 1997-03-28, jo statusas, kaip UAB „Kauno laikas“ likvidatoriaus registruotas Juridinių asmenų registre nuo 1997-04-09 (el. b. t. 1, l. 9) iki bankroto bylos UAB „Kauno laikas“ iškėlimo.

39Likvidatoriaus paskyrimo metu galiojo 1992-09-15 priimto Įmonių bankroto įstatymo (redakcija priimta 1996-11-19, įsigaliojo nuo 1996-12-04) 3 straipsnio 2 punkto redakcija, kuri numatė, kad įmonės bankroto bylą iškelia teismas pagal įmonės savininko (savininkų) arba valdymo organo, kurio kompetencijai priklauso sprendimo dėl reorganizavimo ar likvidavimo priėmimas, pareiškimą, jeigu įmonė yra nemoki arba realiai (įrodomai) laukiama jos nemokumo. UAB „Kauno laikas“ įstatuose (el. civilinės bylos Nr. e2-297-151/2017, t. 1, l. 80–85) sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo numatytas visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, atitinkamai numatyta bendrovės reorganizavimo ir likvidavimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Kauno laikas“ įstatuose juridinio asmens likvidatoriui nebuvo numatyta teisė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodo, kad 1994-07-05 Akcinių bendrovių įstatymo (redakcija priimta 1996-12-23, įsigaliojo nuo 1996-12-31) 12 straipsnyje numatė likvidatoriaus įgaliojimus, kurio 1 dalyje numatyta, kad likvidatorius turi bendrovės valdybos teises ir pareigas (to paties teisės akto 26 straipsnis nenumatė valdybai teisės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo); 2 dalyje detalizuoti likvidatoriaus įgaliojimai. Teismas nurodo, kad sprendimo dėl UAB „Kauno laikas“ likvidavimo ir atsakovo B. M. likvidatoriumi paskyrimo metu nebuvo teisės normų ir UAB „Kauno laikas“ įstatuose nebuvo numatyta teisė/pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą likvidatoriui. Darytina išvada, kad tuo metu, kai atsakovas buvo paskirtas UAB „Kauno laikas“ likvidatoriumi, jis neturėjo teisės/pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, atitinkamai tuo metu nėra atsakovo neteisėtų veiksmų dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

40Teismas nurodo, kad po to, kai atsakovas B. M. buvo paskirtas likvidatoriumi pasikeitė teisinis reglamentavimas, tiek Įmonių bankroto įstatymo, tiek Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos.

41Teismas nurodo, kad 1997-06-17 priimtas Įmonių bankroto įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 1997-10-01, kurio 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti turi teisę įmonės likvidatorius.

42Šios nuostatos 2001-03-20 priimtame Įmonių bankroto įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2001-07-01 neliko. Šio teisės akto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius; savininkas; įmonės administracijos vadovas. 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo, įsigaliojusio nuo 2001-07-01 77 straipsnyje buvo reglamentuoti likvidatoriaus įgaliojimai, t. y., kad likvidatorius turi bendrovės valdybos ir administracijos vadovo teises ir pareigas. Sistemiškai aiškinant aptartas Įmonių bankroto ir Akcinių bendrovių įstatymų nuostatas, pripažintina, kad likvidatorius turėjo teisę, kaip įmonės vadovas inicijuoti bankroto bylos iškėlimą teise.

432001-03-20 priimto Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio redakcija pakeista 2015-10-15 įstatymu Nr. XII-1962, įsigaliojusi nuo 2016-01-01, tarp kompetentingų asmenų galinčių inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nurodė likvidatorių. Atitinkamos nuostatos galioja ir šiuo metu.

44Įvertinus besikeičiantį teisminį reglamentavimą pripažintina, kad atsakovas, kaip UAB „Kauno laikas“ likvidatorius turėjo įstatyme numatytą teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą tik nuo 1997-10-01. Darytina išvada, kad tik nuo 1997-10-01 atsakovui B. M., kaip UAB „Kauno laikas“ kilo pareiga inicijuoti teisme bylą bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodo, kad atsakovas B. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis atliko likvidatoriaus pareigas, buvo realizuotas visas UAB „Kauno laikas“ turtas, atsiskaityta su kreditoriais, tačiau likvidavimo akto atitinkamos valstybės institucijos nepriimdavo dėl nurodomo įsiskolinimo VSDFV. Atsakovas B. M. nurodydavo, kad dėl šios sumos turi kreiptis į savivaldybę, tačiau jokių papildomų veiksmų neatliko.

45Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo B. M. veiksmus, kaip neteisėtus galima pripažinti nuo 1997-10-01, kai buvo padaryti atitinkami įmonių bankroto įstatymo pakeitimai, kurie suteikė teisę likvidatoriui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Darytina išvada, atsakovo B. M. neteisėtas neveikimas dėl bankroto bylos neiniciavimo yra įrodytas, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.246 straipsnis).

46Teismas nurodo, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Darytina išvada, kad svarstant atsakingo asmens, šiuo atveju likvidatoriaus civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį.

47Ieškovė nurodo, kad atsakovo B. M., kaip likvidatoriaus, žala yra 6084,85 Eur. Šią prašomą priteisti žalą detalizuoja: 736,24 Eur priskaičiuotų įmokų ir 5348,62 Eur delspinigių. Teismas nurodo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, privalomai draudžiami socialiniu draudimu. Šio įstatymo 5 straipsniu nustatyta socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė už dirbančius asmenis. Įstatymas numato, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas, nagrinėjamu atveju šią prievolę turėjo vykdyti įmonė – UAB „Kauno laikas“, kaip juridinis asmuo, o ne atsakovas, kaip likvidatorius, todėl atsakovas nėra atsakingas dėl nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, kadangi, nepriklausomai nuo jo veiksmų, juridinis asmuo vis tiek privalėjo mokėti įmokas. Be to nėra aišku, už kokį laikotarpį ši įmoka apskaičiuota.

48Ieškovė nurodo, kad reikalaujamų delspinigių suma sudaro 5348,62 Eur nuo 1997-04-14 iki 2000-09-29, tačiau nėra šie delspinigiai detalizuoti, nėra nurodomi nuo kokios sumos, už kokį laikotarpį, kokio dydžio delspinigiai skaičiuojami. Pastebėtina, kad iš atsakovo prašomi priteisti delspinigiai didesni daugiau nei septynis kartus už nurodomą įmokos sumą. Vien ta aplinkybė, kad bankroto byloje buvo patvirtintas VSDFV finansinis reikalavimas, dėl kurio nebuvo keliamas ginčas, nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos dėl žalos padarymo dydžio.

49Be to, teismas nustatė, kad atsakovo B. M. neteisėti veiksmai dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo yra nuo 1997-10-01, kai buvo priimta nauja redakcija Įmonių bankroto įstatymas. Atitinkamai žala galėtų būti vertinama tik nuo 1997-10-01. Pagal ieškovo pateiktą VSDFV raštą dėl informacijos pateikimo apie UAB „Kauno laikas“ (el. b. t. 1, l. 13–15), kuria grindžia savo reikalavimus ieškovė, matyti, kad 1997-10-14 buvo priskaityta 145,10 Eur (501 Lt) įmokų suma, 145,10 Eur (501 Lt) pervestų (išieškotų) įmokų suma, 5994,29 Eur (20697,10 Lt) pradelstų įmokų suma ir 3624,15 Eur (12513,47 Lt) priskaičiuotų delspinigių suma. Teismas nurodo, kad žalos dydis negali būti hipotetinis, jis turi būti aiškus ir konkretus. Šiuo atveju ieškovė nepateikė delspinigių detalizacijos, jos paaiškinti negalėjo, todėl konstatuotina, kad prašomos priteisti žalos dydis dėl susidariusių delspinigių neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio ir jos pagrįstumo kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.249 straipsnis). Taip pat dėl atsakovo B. M. nesikreipimo į teismą nuo 1997-10-01 ir ieškovės nurodomos žalos dydžio nėra teisiškai priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

50Asmens kaltė, pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, yra preziumuojama, kuri yra paneigiama. Vertinant atsakovo B. M. kaltę reikšminga aplinkybe laikytina, kad šis asmuo taip pat buvo ir UAB „Kauno laikas“ akcininkas, t. y. jis dalyvavo priimant sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo, atitinkamai jam buvo žinomos aplinkybės susijusius su įmonės įsipareigojimai pagal UAB „Kauno laikas“ įstatų 1 punktą. Vertinant atsakovo B. M. kaltę situacija yra panaši, kaip ir dėl atsakovo V. V.. Šiuo atveju jau minėta, kad po bankroto bylos iškėlimo UAB „Kauno laikas“ ją atstovaujantis administratorius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinėje byloje Nr. e2-297-151/2017. Civilinėje byloje Nr. e2-297-151/2017 ieškovės reikalavimas Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo atmestas 2017-06-19 sprendimu, Kauno apygardos teismas 2017-12-07 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad tik 2017-12-07 buvo pripažinta, kad VĮ „Kauno laikas“ skolinis įsipareigojimas VSDFV – 5995,93 Eur (20702,73 Lt), nelaikytinas pagrįstu pagal UAB „Kauno laikas“ įstatus. Jau minėta, kad byloje yra pateikti duomenys, kad kitos institucijos ir teismai pagal UAB „Kauno laikas“ įstatus reikalavimus tenkindavo ne iš UAB „Kauno laikas, tačiau iš Kauno miesto savivaldybės, todėl susidarė asmens teisėtas lūkestis ir likvidavimo metu, kad ši suma taip pat bus dengiama ne UAB „Kauno laikas“ lėšomis, tačiau ją sumokės Kauno miesto savivaldybė.

51Šios atsakovo nurodytos aplinkybės, pateikti duomenys sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas B. M. paneigė kaltės prezumpciją numatytą CK 6.248 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties civilinė atsakomybė atsakovui B. M. taip pat negali kilti.

52Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nors atsakovas, kaip likvidatorius ir pažeidė pareigą inicijuoti UAB „Kauno laikas“ bankroto bylą nuo to 1997-10-01, tačiau pagrindo iš jo priteisti ieškovės nurodomą sumą, kaip atsakovo veiksmais įmonei padarytą žalą, nėra.

53Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad visų civilinės atsakomybės sąlygų abiejų atsakovė ieškovė neįrodė, todėl jos reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

54Dėl ieškinio senaties.

55Ieškinio senaties samprata yra pateikta CK 1.124 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013 ir kt.).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, be kita ko, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma.

56Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Byloje nustatyta, kad bankroto byla UAB „Kauno laikas“ buvo iškelta 2015-01-27 nutartimi (el. b. t. 1. L. 16–17); likvidatoriui buvo nustatytas 15 dienų terminas nuo teismo nutarties įsitesėjimo dienos perduoti įmonės turtą. Nutartis įsiteisėjo 2015-02-07, terminas perduoti dokumentus administratoriui suėjo 2015-02-22. Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius buvo paskirtas iškėlus įmonei bankroto bylą, todėl suėjus teismo įmonės vadovui nustatytam 15 dienų terminui perduoti įmonės turtą, bankroto administratorius turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. Ta aplinkybė, kad bankroto administratorius tik 2015-02-24 raštu kreipėsi į atsakovą B. M. dėl duomenų pateikimo (el. b. t. 1, l. 26), nesudaro pagrindo kitokiu būdu skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią.

57Darytina išvada, kad trijų metų ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo atlyginti žalą baigėsi 2018-02-22, ieškinys teismui pareikštas 2018-03-15, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašo. Byloje duomenų ir aplinkybių dėl kurių teismas savo iniciatyva galėtų spręsti dėl šio termino atnaujinimo nėra.

58Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, šio termino neprašė atnaujinti, teismas savo iniciatyva šio termino atnaujinti neturi pagrindo. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai , valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta, todėl ieškinys pareikštu pagrindu atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų.

60Atmestus ieškinį atsakovui V. V. atlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

61Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad iš viso patyrė 1185,45 Eur išlaidų, kurias sudaro 71,45 Eur kelionės išlaidų 240 Eur negautos pajamos dėl sugaišto laiko, 847 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodo, kad byloje pateikti du kvitai, kuriais buvo pirkti degalai, tačiau nėra apteikta duomenų dėl automobilio modelio, todėl atitinkamai nėra galimybės įvertinti ar ši suma pagrįsta.

62Teismas nurodo, kad teismas priteisia ne visas išlaidas, o tik tas kurios pagrįstos, būtinos, protingos. Šiuo atveju, sprendžiant dėl kelionės išlaidų pagrįstumo, teismas vertina, kad kaip palyginimas galėtų būti imamas traukinio bilietas, kurio kaina Vilnius–Kaunas neviršija 7 Eur į vieną pusę (https://www.traukiniobilietas.lt/portal/tickets?departure=2400440&departureDate=2019-02-02&departureTime=05:35&arrival=2400000&routeDirectionType=FORTH), todėl už vieną kelionę laikytina pagrįsta suma būtų nedaugiau kaip 14 Eur. Kadangi atsakovas dalyvavo trijuose posėdžiuose, tai atitinkamai pagrįstomis išlaidomis pripažintina 42 Eur suma.

63Atsakovas nurodė, kad turėjo 240 Eur negautų pajamų, tačiau ši suma nėra pagrįsta tokiais papildomais dokumentais, todėl nelaikytina pagrįsta.

64Pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovas V. V. buvo atstovaujamas advokato, kuris surašė atsiliepimą, dalyvavo parengiamajame posėdyje. Atsakovo pateiktos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti sudaro 847 Eur. Ši suma atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl turi būti atlygintina.

65Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina pagrįstomis atsakovo V. V. bylinėjimosi išlaidomis yra 42 Eur kelionės išlaidų ir 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl jos priteistinos iš ieškovės.

66Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

Nutarė

67ieškinį atmesti.

68Priteisti iš BUAB „Kauno laikas“, juridinio asmens kodas 134413747, atsakovui V. V., asmens kodas ( - ) 42 Eur kelionės išlaidų ir 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

69Sprendimas

70per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. V. 4838,04 Eur žalos atlyginimo,... 5. Atsakovas V. V. atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį... 6. Atsakovas B. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, teismo... 7. Teismas... 8. ieškinys atmestinas.... 9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno miesto taryba 1994-05-26 priėmė... 10. Teismas nurodo, kad Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta,... 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 12. Darytina išvada, kad pagal šiuo metu esantį reglamentavimą, tiek vadovas,... 13. Dėl vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos... 14. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad UAB „Kauno laikas“ įregistruota... 15. Teismas nurodo, kad 2001-03-20 priimtas (įsigaliojo nuo 2001-07-01) Įmonių... 16. Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam... 17. UAB „Kauno laikas“ VĮ „Registrų centre“ įregistruota 1995-03-20 (el.... 18. Ieškovė ieškiniu nurodė, kad po UAB „Kauno laikas“ reorganizacijos... 19. Teismas nurodo, kad dokumentas, kuriuo remiasi ieškovė dėl juridinio asmens... 20. Pastebėtina, kad 1995-03-08 priėmimo perdavimo aktu buvo nurodytas... 21. Teismas pažymi, kad nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad... 22. Tuo tarpu byloje pateikti duomenys leidžia teigti priešingai, t. y., kad UAB... 23. Ieškovė taip pat nurodo, kad turėjo būti kreipiamasi dėl įmonės bankroto... 24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1997-03-28 įvyko UAB „Kauno laikas“... 25. Šios susirinkimo metu galiojo 1994-07-04 priimto akcinių bendrovių įstatymo... 26. Pagal bylos duomenis ir atsakovų duotus paaiškinimus UAB „Kauno laikas“... 27. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra pateikti... 28. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų... 29. Šiuo atveju ieškovės reiškiami reikalavimui atsakovui V. V. yra... 30. Teismas nurodo, kad teismas bankroto byloje patvirtina įmonės kreditorių... 31. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ieškovo pateiktą pažymą, kurios pagrindu... 32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinyje nurodyto žalos dydžio... 33. Teismas nurodo, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, asmens kaltė dėl jo... 34. Teismo vertinimu šioje byloje svarbią reikšmę sudaro UAB „Kauno laikas“... 35. Teismas nurodo, kad po bankroto bylos iškėlimo UAB „Kauno laikas“ ją... 36. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės, pateikti duomenys sudaro pagrindą... 37. Dėl likvidatoriaus pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos... 38. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas B. M. įmonės likvidatoriaus... 39. Likvidatoriaus paskyrimo metu galiojo 1992-09-15 priimto Įmonių bankroto... 40. Teismas nurodo, kad po to, kai atsakovas B. M. buvo paskirtas likvidatoriumi... 41. Teismas nurodo, kad 1997-06-17 priimtas Įmonių bankroto įstatymas, kuris... 42. Šios nuostatos 2001-03-20 priimtame Įmonių bankroto įstatyme, kuris... 43. 2001-03-20 priimto Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio redakcija pakeista... 44. Įvertinus besikeičiantį teisminį reglamentavimą pripažintina, kad... 45. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo B. M. veiksmus, kaip... 46. Teismas nurodo, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto... 47. Ieškovė nurodo, kad atsakovo B. M., kaip likvidatoriaus, žala yra 6084,85... 48. Ieškovė nurodo, kad reikalaujamų delspinigių suma sudaro 5348,62 Eur nuo... 49. Be to, teismas nustatė, kad atsakovo B. M. neteisėti veiksmai dėl... 50. Asmens kaltė, pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, yra preziumuojama, kuri yra... 51. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės, pateikti duomenys sudaro pagrindą... 52. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu... 53. Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta,... 54. Dėl ieškinio senaties.... 55. Ieškinio senaties samprata yra pateikta CK 1.124 straipsnyje, kuriame... 56. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl... 57. Darytina išvada, kad trijų metų ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo... 58. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog ieškinio senaties... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 60. Atmestus ieškinį atsakovui V. V. atlygintinos jo turėtos bylinėjimosi... 61. Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad iš viso patyrė 1185,45 Eur... 62. Teismas nurodo, kad teismas priteisia ne visas išlaidas, o tik tas kurios... 63. Atsakovas nurodė, kad turėjo 240 Eur negautų pajamų, tačiau ši suma nėra... 64. Pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovas V. V. buvo atstovaujamas advokato,... 65. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina pagrįstomis atsakovo V.... 66. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270... 67. ieškinį atmesti.... 68. Priteisti iš BUAB „Kauno laikas“, juridinio asmens kodas 134413747,... 69. Sprendimas... 70. per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos...