Byla 2A-970-730/2015
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 4458,77 Lt (1291,35 Eur) skolą, 2236,75 Lt (647,81 Eur) palūkanas, 1665,55 Lt (482,38 Eur) delspinigių, 455,19 Lt (131,83 Eur) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,9 procento dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos 4458,77 Lt (1291,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog AB SEB bankas ir atsakovas 2007-12-19 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0450718055509-94, pagal kurią atsakovui suteiktas kreditas, atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti, mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, AB SEB bankas sutartį nutraukė. Ieškovė ir AB SEB bankas 2009-11-09 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB SEB bankas perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu ieškovei. Ieškovė apie tai informavo atsakovą, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė.

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 1291,35 Eur skolos, 215,94 Eur palūkanų, 241,19 Eur delspinigių, 8,9 procento dydžio metines palūkanas nuo 1291,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1748,48 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 131,83 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 52,45 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę. Kadangi atsakovas iki šiol nevykdo sutarties, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą, ieškovės UAB „Gelvora“ reikalavimas priteisti iš atsakovo 1291,35 Eur skolos yra pagrįstas, todėl patenkintas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad byloje pateiktas tik vienas 2009-11-19 ieškovės pranešimas atsakovui dėl įsiskolinimo, daugiau įrodymų apie tai, jog ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama susigrąžinti skolą, nėra, remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, turėdamas teisę mažinti sutartimi nustatytas palūkanas, apskaičiuotas palūkanas sumažino iki 215,94 Eur. Vartojimo kredito sutartyje numatytas delspinigių dydis – 0,1 procento už dieną, yra aiškiai per didelis, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams, todėl sumažintas iki 0,05 procento už dieną. Taip pat priteista 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 8,9 procento dydžio palūkanos nuo pagrindinės skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 131,83 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, 52,45 Eur žyminis mokestis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

4Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-16 sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 431,87 Eur palūkanas, panaikinti, priteisti iš atsakovo papildomai 431,87 Eur sutartines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantė nesiėmė priemonių išieškoti skolą, negynė pažeistų teisių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pagrindas mažinti priteistinas palūkanas.
  2. Šalių sudarytoje kredito sutartyje kredito grąžinimo norma sudaro 9,93 procento per metus, tai yra daug kartų mažesnis dydis nei numatytas Vartojimo kredito įstatyme, todėl nesant kitų įrodymų dėl palūkanų nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis bei pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus.
  3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra akivaizdžiai prieštaringas, kadangi teismas pripažino, jog yra pagrindas sumažinti prašomas priteisti sutartines palūkanas, tačiau priteisti 8,9 procento dydžio palūkanas nuo pagrindinės skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu reikalavimu.

5Apeliacinis skundas tenkintinas.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

8Nustatyta, kad 2007-12-19 tarp pirminės kreditorės AB SEB banko ir atsakovo A. M. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 0450718055509-94 (toliau – Vartojimo kredito sutartis), pagal kurią AB SEB bankas atsakovui suteikė 5256,65 Lt (1522,43 Eur) dydžio kreditą, pagal Vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies 2.4 punktą, šalys susitarė dėl 8,9 procento palūkanų normos, o atsakovas įsipareigojo Vartojimo kredito sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas Vartojimo kredito sutartyje numatytas įmokas AB SEB banko naudai (b. l. 9–13). Kadangi atsakovas Vartojimo kredito sutartį vykdė netinkamai, AB SEB bankas Vartojimo kredito sutartį nutraukė. 2009-11-09 AB SEB bankas ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią pirminė kreditorė AB SEB bankas perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtą Vartojimo kredito sutartį naujajam kreditoriui – ieškovei UAB „Gelvora“ (b. l. 14–19).

9Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl 647,81 Eur sutartinių palūkanų priteisimo, priteista 215,94 Eur palūkanų.

10Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.

11Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

12Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo kilo iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. Remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatomis palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.

13Iš šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 0450718055509-94 specialiosios dalies 2.4 punkto matyti, kad nustatyta 8,9 procento dydžio palūkanų norma, vadinasi, šalys dėl pelno palūkanų dydžio sprendė savo susitarimu.

14Kadangi mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies ketvirtojo punkto ir 6.213 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, reikalauja piniginę prievolę įvykdyti natūra, tai šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

15Nagrinėjamu atveju šalių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Konstatuojama, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikrą jos sąlygą, tokios sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

16Nagrinėjamoje byloje atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų nepateikė, nebuvo reiškiama reikalavimų dėl šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo, be to, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovė nesiėmė veiksmų skolai išsiieškoti, kadangi pateiktas į bylą tik vienas 2009-11-19 pranešimas atsakovui dėl įsiskolinimo. Iš ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinės matyti, jog neregistruotu paštu siųsti pranešimai, trumposios SMS žinutės, atlikti telefoniniai skambučiai, todėl pagrindo mažinti palūkanas nebuvo. Be to, tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami analogiškas bylas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-413/2015; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1182-658/2015; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-905-265/2015). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas turi pareigą anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.

17Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

18Atsižvelgiant į suteikto kredito dydį 5256,65 Lt (1522,43 Eur), įvertinus tai, jog atsakovas prisiimtas prievoles netinkamai vykdo itin ilgą laikotarpį – 8 metus, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pagrindo mažinti sutartines palūkanas nenustatyta.

19Sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, šiame įstatyme nurodytais kredito kainą apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Tačiau šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Minėto įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 procentų. Iš šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 2.5 punkto matyti, kada bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 9,93. Nors Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d., o tarp šalių Vartojimo kredito sutartis sudaryta 2007 m. gruodžio 19 d., tiesiogiai remtis įstatymo nuostatomis negalima, tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką, įstatymo nuostatos yra reikšmingos. Taigi, nustatytas dydis yra daug mažesnis už šiuo metu nustatytąjį įstatyme, be to, vadovaujantis Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojusiais palūkanų normų dydžiais, nustatyta, jog palūkanų norma vartojimo paskoloms fiksuojant pradinę normą 2007 m. vasario mėnesį buvo 10,53 procento, tai yra sutarties sudarymo metu ji buvo didesnė, nei numatyta Vartojimo kredito sutartyje. Todėl, vadovaujantis formuojama teismų praktika, pagrindo mažinti šalių sutartyje nustatytą palūkanų normą nėra, o nesant kitų įrodymų dėl palūkanų normos nepagrįstumo, yra pagrindas padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino paskaičiuotas pelno palūkanas.

20Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog atsakovas nagrinėjant bylą procese nedalyvavo, neteikė atsiliepimų ir neginčijo Vartojimo kredito sutarties sąlygų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių paskaičiuotų palūkanų sumą pripažinti neteisėta ir nepagrįsta, konstatuoja, jog 647,81 Eur prašomos priteisti palūkanos yra protingos ir pagrįstos.

21Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, kuria sumažinta prašomų priteisti pelno palūkanų suma iki 215,94 Eur, pakeisti dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno palūkanų priteisimą, taikymo ir padidinant priteistą 215, 94 Eur palūkanų sumą, priteisti ieškovei 647,81 Eur sutartines palūkanas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

24Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės ieškinį, iš atsakovo priteisė 52,45 Eur žyminį mokestį.

25Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 264,00 Lt žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, jog patenkinta 92 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistinas 242,88 Lt (70,34 Eur) žyminis mokestis.

26Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

28pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą.

29Padidinti 215,94 Eur priteistą palūkanų sumą ir iš atsakovo A. M. priteisti iš viso 647,81 Eur palūkanų ieškovės UAB „Gelvora“ naudai.

30Priteisti iš atsakovo A. M. 70,34 Eur žyminio mokesčio UAB „Gelvora“ naudai už ieškinį pirmosios instancijos teisme.

31Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovo A. M. 20,00 Eur žyminį mokestį ieškovės UAB „Gelvora“ naudai už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 3. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-16 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo... 5. Apeliacinis skundas tenkintinas. ... 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau... 8. Nustatyta, kad 2007-12-19 tarp pirminės kreditorės AB SEB banko ir atsakovo... 9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos:... 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių... 12. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų sumokėjimo kilo iš kreditavimo... 13. Iš šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. 0450718055509-94... 14. Kadangi mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138... 15. Nagrinėjamu atveju šalių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės... 16. Nagrinėjamoje byloje atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į... 17. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip... 18. Atsižvelgiant į suteikto kredito dydį 5256,65 Lt (1522,43 Eur), įvertinus... 19. Sprendžiant šalių ginčą, ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas... 20. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog atsakovas nagrinėjant bylą procese... 21. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 23. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas... 24. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs... 25. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos... 26. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinas 20,00 Eur... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 28. pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą.... 29. Padidinti 215,94 Eur priteistą palūkanų sumą ir iš atsakovo A. M.... 30. Priteisti iš atsakovo A. M. 70,34 Eur žyminio mokesčio UAB „Gelvora“... 31. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 32. Priteisti iš atsakovo A. M. 20,00 Eur žyminį mokestį ieškovės UAB...