Byla 2-385-881/2017
Dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims L. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB ,,EIA“ administratorei Reginai Ramanauskienei, atstovei advokatei Eglei Tamašauskaitei, atsakovei L. E., trečiajam asmeniui L. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-385-881/2017 pagal ieškovo BUAB ,,EIA“ ieškinį atsakovei L. E. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims L. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,

Nustatė

3ieškovas BUAB ,,EIA“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir patikslinęs ieškinį prašo priteisti iš atsakovės L. E. 179 044,08 Eur dydžio žalą, kurią sudaro 139 282,76 Eur dydžio teismo patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų BUAB ,,EIA“ bankroto byloje (pagal aktualią 2015 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl finansinių reikalavimų tikslinimo BUAB ,,EIA“ bankroto byloje) žalą, 4 479,97 Eur dydžio bankroto administratoriui neperduoto turto vertės ir 35 281,35 Eur dydžio atsakovės L. E., kaip atsakingo asmens, negrąžintų BUAB ,,EIA“ priklausančių lėšų, o taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė ieškovui UAB „EIA“ bankroto bylą, 2014 m. spalio 27 d. nutartimi teismas patvirtino UAB „EIA“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 538 802,09 Lt sumai. Bankroto administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto reikalavimus, nustatė, kad atsakovė L. E. 2010 m. balandžio 29 d. buvo paskirta UAB „EIA“ direktore bei tapo vienintele įmonės akcininke. FNTT atlikusi tyrimą nustatė, jog atsakovė yra skolinga įmonei 129 116,60 Lt. Be to, FNTT nustatė, kad atsakovė į savo asmeninę sąskaitą persivedė 424 000 Lt, kurių dalį panaudojo bendrovės reikmėms, tačiau sąskaitoje likusius 80 576,50 Lt atsakovė panaudojo savo reikmėms. FNTT išvadoje dar buvo nustatyta, kad atsakovė pagal melagingus rašytinius nurodymus buhalterijai neteisėtai buvo sumažinusi savo, kaip atskaitingo asmens, skolą bendrovei. Patikslinus skolą pagal aktualią sąskaitų aktyvumo ataskaitą, skola bendrovei siekia 121 819,44 Lt. Be to, 2008 m. sausio 1 d. tarp UAB „EIA“ ir UAB „EI projektai“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 81001, pagal kurią UAB „EIA“ suteikė 150 000 Lt paskolą UAB „EI projektai“, tačiau iki šiol UAB „EI projektai“ negrąžinta paskolos suma sudaro 58 645 Lt. 2008 m. spalio 1 d. paskolos sudarymo dieną UAB „EI projektai“ vadovavo pati atsakovė L. E., todėl vėliau jai tapus ir UAB „EIA“ direktore bei akcininke, nuo 2010 m. balandžio 29 d. tapo palanku paskolos sumos negrąžinti. 2010 m. birželio 4 d. buvo sudaryta dar viena paskolos sutartis Nr. 100604 tarp tų pačių šalių dėl 53 400 Lt sumos. Ši suma taip pat iki šiol nėra grąžinta. Tokia pati situacija yra dėl 240 Lt negrąžintos paskolos sumos pagal 2010 m. spalio 22 d. paskolos sutartį Nr. 101022, taigi iš viso UAB „EI projektai“ nėra grąžinusi UAB „EIA“ 112 285 Lt. Dėl negrąžintų sumų atsakovė, kaip įmonės direktorė ir akcininkė, niekada nesikreipė į skolininką UAB „EI projektai“, tokiu būdu padarydama žalą UAB „EIA“ ir jos kreditoriams. 2008 m. vasario 8 d. UAB „EIA“ buvo sudaręs lizingo sutartį Nr. 200802F-2900 su UAB „DnB Lizingas“ dėl automobilio Subaru Legacy įsigijimo. Įmonės vadovei laiku nevykdant lizingo sutarties, įmonei kilo neigiami padariniai, nes kreditorius UAB „DnB Lizingas“ sutartį nutraukė, o automobilį 2012 m. rugpjūčio 1 d. aktu grąžino lizingo davėjui, dėl šių atsakovės veiksmų ieškovas prarado galimybę turtą įgyti nuosavybės teise. Atsakovė taip pat bankroto administratorei neperdavė kasos likučio ir jokio įmonės turto už 16 307 Lt, kurie buvo užfiksuoti įmonės balanse, nors buvo supažindinta su tokia prievole. Atlikus patikslinimą neperduotas kasos likutis siekia 15 468,45 Lt, ką patvirtina sąskaitos aktyvumo ataskaita. Atsakovės veiksmai, pasireiškę tiek neteisėtu veikimu (bendrovės lėšų panaudojimas savo reikmėms), tiek neveikimu (lizingo sutarties nevykdymas, mokesčių prievolės SODRAI nevykdymas) lėmė įmonės nemokumą ir sukėlė žalą jos kreditoriams, anksčiau sudaryti ir neįvykdyti sandoriai buvo nenaudingi UAB „EIA“, nes paskolos buvo beprocentės. Dėl nurodytų buvusios įmonės direktorės ir akcininkės veiksmų įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko įmonė ir jos kreditoriai patyrė 538 802,09 Lt žalą. Atsakovė asmeniškai iki šiol UAB „EIA“ yra skolinga 121 819,44 Lt, bankroto administratorei neperdavė kasos likučio už 15 468,45 Lt, UAB „EI projektai“ nėra grąžinusi UAB „EIA“ dar 112 285 Lt, todėl žalos dydis yra 788 374,598 Lt. Pažymi, kad UAB „EIA“ veikla buvo vykdoma iki 2013 metų pabaigos. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos finansinės atskaitomybės už 2010 metus matyti, kad UAB „EIA“ patyrė 34 562 Lt nuostolių ir metų pabaigoje turėjo turto už 223 265 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 246 827 Lt, kas reiškia, jog jau 2010 metais įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo didesni už bendrovės turtą ir įmonė buvo faktiškai nemoki, todėl atsakovė, kaip įmonės vadovė, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, tačiau to nepadarė. 2011 metais UAB „EIA“ finansinė padėtis buvo sunki, įmonė metus baigė nuostolingai, 2011 metų pabaigoje įmonė turėjo turto už 586 702 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė jau 440 392 Lt. Tai reiškia, kad ir 2011 metais UAB „EIA“ finansiniai įsipareigojimai buvo didesni už bendrovės turtą ir įmonė buvo faktiškai nemoki. 2012 metus bendrovė taip pat baigė visiškai nuostolingai – 2012 metais patyrė net 411 393 Lt nuostolių ir metų pabaigoje turto turėjo už 309 046 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo net 709 439 Lt. Tai rodo, kad 2012 metais bendrovės finansiniai įsipareigojimai prieš kreditorius nuo 2010 metų padidėjo net 462 612 Lt ir 2012 metų pabaigoje bendrovės įsipareigojimai buvo daugiau nei du kartus didesni už bendrovės turtą, taigi bendrovė buvo nemoki. Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki ir 2013 metais, nes ji laiku nemokėjo privalomų mokesčių valstybei, dėl ko Valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė iš bendrovės į valstybės biudžetą išieškoti 78 638,82 Lt sumą. Dėl to antstolis S. M. teikė raginimą įvykdyti prievolę, tačiau raginimas nebuvo įvykdytas ir šiai dienai kreditoriaus VMI reikalavimas į UAB „EIA“ sudaro net 163 537,15 Lt.

5Atsiliepimu ieškinį atsakovė L. E. ginčija ieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad bendrovės vykdomos veiklos specifika (atlygintinių paslaugų teikimas) lėmė tai, kad absoliučiai didžiąją dalį bendrovės turimo turto visais veiklos metais sudarė trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos (t. y. turtas, kurį tikimasi realizuoti arba sunaudoti per vienerius metus nuo balanso datos arba per vieną įprastinį įmonės veikios ciklą), kurio dydis kisdavo kiekvienais metais, kadangi tiesiogiai priklausydavo nuo atitinkamu laikotarpiu vykdomų projektų (teikiamų paslaugų) ir planuojamų gauti lėšų. Tuo tarpu ilgalaikį bendrovės turimą turtą iš esmės sudarė vien tik konsultacinėje veikloje naudojamos darbo priemonės, tokios kaip kompiuteriai, telefonai, spausdintuvai, operacinės sistemos ir pan., t. y. greitai nudėvimas, sąlyginai menkavertis turtas, iš esmės nesukuriantis jokios papildomos pridėtinės vertės. Atsakovei 2010 metais tapus bendrovės vienintele akcininke ir direktore, bendrovės finansinė būklė nebuvo itin gera. Atsakovė intensyviai ieškojo naujų projektų, galinčių padidinti bendrovės pardavimo pajamas, bei, kai tik buvo galimybė, nutraukė sutartį dėl patalpų nuomos, perkeldama bendrovės biurą į daug mažesnes bei ekonomiškesnes patalpas. Vėliau, 2012 metų pabaigoje, dėl vykstančių teisminių procesų bendrovės finansinei būklei pasunkėjus, bendrovė, bandydama optimizuoti sąnaudas, apskritai atsisakė biuro patalpų. Per nepilnus dvejus atsakovės, kaip bendrovės vadovės, darbo metus bendrovės situacija ženkliai pagerėjo, t. y. per 2011 metus bendrovės pardavimo pajamos nuo 253 656 Lt, buvusių 2010 metais, padidėjo iki 1 101 104 Lt, o per vienerius metus gautinos sumos (kas sudarė absoliučią dalį bendrovės turto) pasiekė 545 042 Lt, t. y. net 360 437 Lt daugiau, nei buvo 2010 metais. 2010 – 2012 metų laikotarpiu atsakovė vadovavo bei vykdė veiklą tiek bendrovėje, tiek ir UAB ,,EI projektai“. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų bendrovių ūkinės komercinės veiklos buvo panašios, o administruoti dvi įmones atsakovei tapo sudėtinga, ji UAB „EI projektai“ vykdomą veiklą laipsniškai užbaiginėjo, visus naujus projektus nukreipdama ieškovui. Dėl šios priežasties palaipsniui perėjo dirbti ir didžioji dauguma UAB „EI projektai“ darbuotojų. 2011 – 2012 metais su dalimi darbuotojų įvyko konfliktinė situacija, dėl kurios buvo inicijuota virš dešimt teisminių ginčų, kurių baigtis tiek ieškovui, tiek UAB ,,EI projektai“ atsiėjo apie 1 mln. Lt. 2011 – 2012 metais vykstant teismų maratonams prasidėjo bendrovės veiklos nesklandumai, t. y. dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei dėl antstolių pradėtų vykdyti išieškojimų sutriko atsiskaitymai su kitais bendrovės kreditoriais, taip pat ir atsikaitymai su VSDFV bei VMI, SoDra, kas papildomai apribojo bendrovės galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir tokiu būdu sudaryti naujas sutartis, generuojančias bendrovei pajamas. Tačiau atsakovė dėjo visas įmanomas pastangas, kad būtų stabilizuota bendrovės veikla, atsiskaityta su visais kreditoriais ir bendrovė galėtų tęsti savo veiklą. Dėl šios priežasties atsakovė, būdama bendrovės direktore, ir jausdamasi atsakinga tiek už visus dirbančius asmenis, tiek už pačios bendrovės gerovę, bei siekdama, kad dėl darbuotojų inicijuotų bylų uždedamos laikinosios apsaugos priemonės visiškai neparalyžiuotų bendrovės veiklos, dalį bendrovės gaunamų piniginių lėšų nurodydavo vesti į savo, kaip atskaitingo asmens, banko sąskaitą, iš kurios mokėdavo darbuotojams atlyginimus bei dengdavo labiausiai opius kreditorinius reikalavimus, tikėdamasi, kad tokiu būdu pavyks išlaikyti bendrovę bei stabilizuoti jos finansinę būklę. Dėl tokių atsakovės veiksmų per 2013 metus pavyko sumažinti bedrovės trumpalaikius įsipareigojimus nuo 709 439 Lt iki 421 984 Lt. Tiek 2012 metais, tiek ir 2013 metais bendrovė vykdė ūkinę komercinę veiklą, t. y. intensyviai ieškojo naujų projektų bei nuosekliai teikė paslaugas pagal keletą ilgalaikių sutarčių, generuojančių bendrovei nuolatines pajamas (viena iš jų – 2012 m. lapkričio 2 d. Konsultacinių paslaugų teikimo sutartis Nr. ST/2012/174, pasirašyta su UAB „Hidrostatyba“, kuri per mėnesį generuodavo apie

650 000 Lt pajamų). Dėl šios priežasties atsakovė iki pat bankroto bylos iškėlimo pagrįstai tikėjosi, kad bendrovei pavyks įveikti visus finansinius sunkumus, padengti visus turimus įsiskolinimus ir toliau tęsti vykdomą veiklą, tačiau 2013 metų pabaigoje, FNTT atlikus tyrimą ir nustačius, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, dėl ko atsakovei ir bendrovės buhalterei buvo iškelta baudžiamoji byla, tarp atsakovės ir bendrovės buhalterės – L. Š. – įvyko konfliktas. Kadangi 2014 metų pirmąjį pusmetį vyko intensyvus baudžiamosios bylos nagrinėjimas, tai atsakovė neturėjo galimybės imtis atitinkamų teisinių veiksmų prieš bendrovės buhalterę dėl bedrovės apskaitos bei kitų dokumentų perdavimo atsakovei. Nors administratorė teigia, kad 2011 metais bendrovės UAB „EIA“ finansinė padėtis buvo sunki ir metus baigė nuostolingai, bei, kad įmonė kiekvienais metais dirbo nuostolingai, iš 2011 metų pelno (nuostolių) ataskaitos aiškiai matyti, kad bendrovė per 2011 metus uždirbo 169 506 Lt grynojo pelno. Ieškovo reikalavimas dėl 788 374,98 Lt dydžio žalos atlyginimo susideda iš dviejų skirtingų pagrindų – kreditorių patirtos žalos dėl tariamai atsakovės pažeistos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą bendrovei bei dėl 249 572,89 Lt dydžio tiesioginės bendrovės žalos, tariamai kilusios dėl atsakovės skolos bendrovei negrąžinimo ir neva nesąžiningų sandorių sudarymo. Tokiais ieškinio reikalavimais yra iš esmės dubliuojami reikalavimai. Bendrovė yra bankrutuojanti, kas reiškia, kad užbaigus bankroto procedūrą ji bus likviduojama. Atsakovė yra vienintelė bendrovės akcininkė, kas reiškia, kad tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškinį visa apimtimi ir visa suma būtų išieškota iš atsakovės, tai patenkinus visus bendrovės kreditorių reikalavimus, liktų nepanaudota 249 572,89 Lt suma, kuri būtų grąžinta atsakovei, kaip vienintelei bendrovės akcininkei. Akivaizdu, kad priverstinis atitinkamos dalies žalos išieškojimas iš įmonės vadovo, kuris dar yra ir vienintelis įmonės akcininkas, tam, kad paskui ji būtų grąžinta tam pačiam akcininkui, prasilenkia su bet kokia logika, protingumo bei teisingumo principais. Veikdama kaip bendrovės vadovė, ji nepažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, todėl nėra asmeniškai atsakinga už bendrovės kreditorių patirtą žalą. 2010 metais bendrovė neatitiko nei vieno iš ĮBĮ įtvirtintų kriterijų, reikalingų įmonės nemokumui konstatuoti. Iš bendrovės 2010 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad nors 2010 metus bendrovė baigė nuostolingai (kas yra pakankamai įprasta verslo praktikoje), tačiau bendrovės finansinė situacija buvo pakankamai gera: bendrovės pardavimo pajamos lyginant su 2009 metais padidėjo nuo 39 000 Lt iki 253 656 Lt, bendrovės veiklos nuostolis sumažėjo nuo 96 084 Lt nuostolio, buvusio 2009 metais, iki 28 831 Lt. Bylos medžiagoje nėra pateikta jokių duomenų nei apie 2010 metais tariamai nevykdytus bendrovės įsipareigojimus, nei apie pradelstų įsipareigojimų dydį. Ieškinyje bendrovės balansuose nurodyti įsipareigojimai visiškai nepagrįstai sutapatinami su pradelstais įsipareigojimais. 2011 metai buvo itin sėkmingi: bendrovės pardavimo pajamos išaugo net iki

71 101 104 Lt, o turimas turtas nuo 223 265 Lt padidėjo iki 586 702 Lt bei ženkliai viršijo visus bendrovės turimus įsipareigojimus; bendrovė 2011 metais turėjo 169 892 Lt pelną, todėl akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog bendrovė buvo nemoki. Dėl kilusių teisminių ginčų su darbuotojais bendrovės situacija šiek tiek komplikavosi, dėl ko sutriko atsiskaitymai daugiausia su VMI ir SoDra. 2012 metais susidūrus su finansiniais sunkumais, atsakovė dėjo visas įmanomas pastangas, kad būtų stabilizuota bendrovės ūkinė veikla, įvykdyti visi įsipareigojimai, ir kad bendrovė galėtų toliau tęsti savo veiklą. Atsakovės veiksmai buvo rezultatyvūs, ką patvirtina 2013 metų balansas, iš kurio matyti, kad bendrovei ne tik, kad pavyko atsiskaityti su kreditoriais (bendrovės darbuotojais) pagal priimtus teismų sprendimus, bet ir ženkliai sumažinti per vienerius metus mokėtinas sumas nuo 709 439 Lt (buvusio 2012 m.) iki 476 847 Lt. Iš šių faktų matyti, kad atsakovė, 2012 metais tęsdama bendrovės veiklą, veikė rūpestingai bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, savo veiksmais rezultatyviai mažindama bendrą bendrovės kreditorinių reikalavimų sumą, pagrįstai tikėdamasi, kad sėkmingai pavyks išspręsti visus laikinus nesklandumus. Jei aplinkybės 2014 metais būtų susiklosčiusios šiek tiek kitaip, bendra kreditorinių reikalavimų suma būtų dar labiau sumažinta (pvz., įvykdžius sutartį su UAB „Hidrostatyba“), dėl ko bendrovės bankroto apskritai būtų galimai išvengta. Net jei būtų konstatuota, kad atsakovė šią pareigą vis dėlto pažeidė, tai bet kuriuo atveju jai nėra taikytina civilinė atsakomybė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu dėl 538 802,09 Lt dydžio žalos, lygios visai patvirtintai bendrovės kreditorinių reikalavimų sumai, nes tarp pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir bendrovės bei jos kreditorių patirtos žalos, lygios patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai, nėra jokio priežastinio ryšio. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovės veiksmais sistemingai buvo mažinamas bendras bendrovės skolos dydis, todėl atsakovė, nesikreipdama dėl bankroto bylos iškėlimo, ne tik, kad nepažeidė kreditorių interesų, bet priešingai – veikė jų naudai. Šiai dienai ji nėra skolinga ieškovui, nes visos lėšos buvo panaudotos išimtinai bendrovės reikmėms. Ieškinyje nurodyta 137 287,89 Lt dydžio atsakovės, kaip atskaitingo asmens, skola bendrovei turėtų būti mažinama

848 140 Lt suma, kuri buvo sumokėta G. B. (35 567 Lt) ir R. B. (12 573 Lt) už suteiktas paslaugas. Apie 30 000 Lt suma buvo sumokėta darbuotojai L. R., kaip darbo užmokestis. 1 350 Lt suma buvo sumokėta advokatui D. Z. 2014 m. birželio 17 d. pavedimu už bendrovei suteiktas paslaugas pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Atsakovė, būdama vienintele bendrovės akcininke, ir siekdama išlaikyti bendrovę veikiančią, jos interesų tenkinimui naudojo ir savo asmenines lėšas. Bendrovei sudarant su UAB „EI projektai“ pirmąją 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį, atsakovė nebuvo nei bendrovės akcininke, nei vadove, todėl negali prisiimti atsakomybės už jos sudarymą. Be to, visos trys paskolos sutartys buvo sudarytos bendrovei esant geros finansinės būklės, todėl tokių paskolų sutarčių sudarymas nepakenkė nei bendrovės vykdomai veiklai, nei tuometiniams bendrovės kreditoriams. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų dėl UAB ,,EI projektai“ paskolintų lėšų susigrąžinimo pirmiausia todėl, kad 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartimi paskolintų lėšų grąžinimo terminas baigėsi 2013 m. rugsėjo 30 d., o likusių dviejų – tik 2015 m. birželio 3 d. Tuo metu, kai suėjo pirmos paskolos grąžinimo terminas, atsakovei buvo žinoma, kad UAB „EI projektai“ yra sustabdžiusi savo veiklą, dėl ko priverstinis paskolintų lėšų išieškojimas iš UAB „EI projektai“ ne tik, kad nebūtų davęs realios naudos, bet priešingai, sugeneravęs papildomus kaštus (papildomi bylinėjimosi, antstolio paslaugų kaštai ir pan.). 2012 metais, siekiant pagerinti bendrovės finansinę būklę ir sumažinti skolų bendrą sumą, 2008 m. vasario 8 d. lizingo sutartis Nr. 200802F-2900, sudaryta su UAB „DnB Lizingas“, buvo nutraukta 2012 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė taip pat tvirtina, jog būdama vienintele akcininke, neatliko jokių nesąžiningų veiksmų bendrovės atžvilgiu, todėl jai taip pat nekyla atsakomybė Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Visi faktiniai veiksmai (ar neveikimas), kurie, ieškovo nuomone, sukėlė bendrovei žalą, yra tiesiogiai susiję su atsakovės, kaip bendrovės vadovės, o ne savininkės, teisėmis ir pareigomis, todėl šioje byloje atsakovės, kaip savininkės atsakomybės klausimas apskritai neturėtų būti nagrinėjamas.

9Atsiliepimais į ieškinį tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo ieškinį tenkinti.

10Dubliku ieškovas, palaikydamas ieškinyje išdėstytus argumentus, prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodo, jog nors atsakovė nurodo, kad išmokėjo sumas G. B. ir R. B., tačiau buhalterijai nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovės teiginiai, jog jos vadovavimo laikotarpiu bendrovės turtą didele dalimi sudarė trumpalaikis turtas, nekeičia bendrovės faktinės nemokumo būsenos, kuri vyravo, vadovaujant atsakovei. Į atsakovės nurodytą trumpalaikį turtą nuo pat pradžių buvo įtrauktos susijusios įmonės UAB ,,EI projektai“ grąžintinos paskolos, kurių ji taip ir negrąžino, o atsakovė, net ir esant įmonės būklei kritinei, buvo suinteresuota nesiimti paskolų išieškojimo veiksmų, taigi jų nesiėmė. Net ir esant įmonės būsenai nemokiai, esant skoloms kreditoriams, atsakovė savo valiniais veiksmais suteikė dar vieną paskolą susijusiai įmonei UAB ,,EI projektai“. Atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad siekdama stabilizuoti įmonės būklę atsisakė brangių nuomojamų patalpų, nes ši sutartis buvo sudaryta ne su UAB ,,EIA“, bet su UAB ,,EI projektai“. Kad ieškojo naujų projektų, galinčių padidinti bendrovės pajamas, atsakovė jokių įrodymų nepateikia. Vien tik pardavimo pajamų padidėjimas neatspindi įmonės faktinės finansinės būklės, buvusios tuo metu. Įmonės įsipareigojimai nuo 2010 metų tik didėjo. 2011 metais įmonėje nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita, įmonėje apskritai nebuvo buhalterio, įmonė neteikė PVM deklaracijų ir buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Darbuotojų iš UAB ,,EI projektai“ perkėlimas į UAB ,,EIA“, priešingai nei teigia atsakovė, sukėlė įmonei tik neigiamas pasekmes. Konfliktinė situacija su darbuotojais susidarė dėl neišmokamo darbo užmokesčio, o vėliau teismų sprendimų pagrindu darbuotojams buvo priteista 500 000 Lt suma. Atsakovės nurodomi teismų maratonai negali būti pagrindas atsakovei išvengti civilinės atsakomybės. Teismų procesai buvo tik netinkamo atsakovės vadovavimo bendrovei pasekmė, sukėlusi bendrovei papildomų išlaidų (bylinėjimosi, vykdymo ir pan.). Be to, baudžiamojoje byloje konstatuota, jog atsakovė tyčia savo valiniais veiksmais vengė atsiskaityti su kreditoriais – VGTU dėstytojais, todėl jos tokie veiksmai negali būti laikomi stabilizuojančiais įmonės veiklą. Jei atsakovė būtų laikų inicijavusi įmonės bankroto procedūras, tuomet žala kreditoriams būtų ženkliai mažesnė. 2010 metais įmonės įsipareigojimai siekė 246 827 Lt, o pagal 2012 metų duomenis – net 709 439 Lt. Iš 2012 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto matyti, kad per 2012 metus bendrovė patyrė 546 337 Lt veiklos nuostolio. Nuostolis susidarė dėl nesavalaikiai užaktuotų darbų.

11Ieškinys tenkinamas iš dalies.

12Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi UAB ,,EIA“ iškėlė bankroto bylą. 2015 m. birželio 16 d. teismas patikslino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, nurodydamas, kad teismo patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 139 282,76 Eur sumą.

13Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas BUAB ,,EIA“ yra bankrutavusi bendrovė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bankrutavusios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiose bylose yra ginamas taip pat ir viešasis interesas, ir teismas privalo būti aktyvus (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010 ir kt.).

14Tačiau ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra pasisakęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą ir bankrutuojančiai įmonei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

15Taigi bankrutavusi įmonė, kaip savarankiška proceso šalis – nagrinėjamu atveju ieškovas, naudodamasis savo teisėmis, jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tuo tarpu teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tarp jų įrodymų pakankamumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku šioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

16Ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, patikslinęs ieškinį, nurodo, kad 179 044,08 Eur dydžio žala susidaro iš 139 282,76 Eur dydžio teismo patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų BUAB ,,EIA“ bankroto byloje (pagal aktualią 2015 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl finansinių reikalavimų tikslinimo BUAB ,,EIA“ bankroto byloje), 4 479,97 Eur dydžio bankroto administratoriui neperduoto turto vertės ir 35 281,35 Eur dydžio atsakovės L. E., kaip atsakingo asmens, negrąžintų BUAB ,,EIA“ priklausančių lėšų.

17Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Barklita“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-528/2009; kt.).

18Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt.,bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2006).

19Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

20Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

21Pirminiame ieškinyje ieškovas BUAB ,,EIA“ pareiškė reikalavimą priteisti 788 374,60 Lt dydžio žalą, tačiau 2015 m. balandžio 20 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, dalies ieškinio reikalavimų atsisakė, sumažindamas ieškinio sumą iki 179 606,39 Eur dydžio.

22Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio ar jo dalies. Teismas, priėmęs nutartį priimti ieškinio atsisakymą, bylą nutraukia.

23Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovo ieškinio dalies reikalavimų atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), todėl ieškovo BUAB ,,EIA“ dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą priima ir bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

24Pagal Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ieškinio dalies atsisakymo pareiškime ieškovas nurodė, kad jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

25Dėl bankroto byloje teismo patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų

26Ieškovas, prašydamas priteisti žalą iš buvusios įmonės vadovės, nurodo, kad bankroto administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto reikalavimus, nustatė, kad atsakovė L. E. 2010 m. balandžio 29 d. buvo paskirta UAB „EIA“ direktore bei tapo vienintele įmonės akcininke. Pasak ieškovo, iš atsakovės turėtų būti priteista žala, lygi visiems šiai dienai BUAB „EIA“ bankroto byloje nepatenkintiems kreditorių finansiniams reikalavimams, nes įmonės nemokumą bei negalėjimą patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų sąlygojo ne tik įmonės vadovės pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje pažeidimas, bet ir kitų įmonės vadovo pareigų pažeidimas, nes įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, atstovauti bendrovei, atsakyti už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

27Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

28Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

29Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

30Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

31Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

32Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sąlyga teisinei pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirasti buvo bendrovės nemokumo fakto atsiradimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010 metais, kuomet atsakovė pradėjo vadovauti įmanei, įmonė finansinius metus baigė nuostolingai. 2010 metų pabaigoje BUAB ,,EIA“ turėjo turto už 223 265 Lt, tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 246 827 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos ir pradelsti įsipareigojimai sudarė 178 406 Lt), o nuostoliai – 28 831 Lt. Šie duomenys patvirtina, jog įmonės įsipareigojimai net 23 000 Lt viršijo įmonės turimą turtą, todėl pagal finansinius rodiklius įmonė 2010 metų pabaigoje, t. y. 2010 m. gruodžio 31 d., buvo nemoki. Būtent nuo šio momento atsakovei, kaip įmonės vadovei, kilo pareiga Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,EIA“ iškėlimo. Nors atsakovė teigia, kad ji bandė gelbėti įmonę, tačiau 2011-2012 metų duomenys tik patvirtina, jog įmonės finansinė būklė ir toliau blogėjo. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų už 2011 metus matyti, kad UAB „EIA“ metų pabaigoje turėjo turto už 586 702 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 440 372 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 421 598 Lt), kas rodo, jog įmonės įsipareigojimai sudarė apie 75 proc. įmonės balansinio turto vertės. 2012 metų pabaigoje UAB „EIA“ turto turėjo už 309 046 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 709 439 Lt (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 709 439 Lt), o nuostoliai – 546 337 Lt, kas patvirtina, jog įmonės įsipareigojimai (įskaitant per vienerius metus mokėtinas sumas) daugiau nei du kartus viršijo įmonės balansinio turto vertę. Pagal 2013 metų balanso duomenis, įmonės turtas sudarė 270 029,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 476 847 Lt. Be to, bendrovės ilgalaikis turtas sudarė nedidelę įmonės turto dalį – 2010 metais – 37 946 Lt vertės, 2011 metais – 41 660 Lt vertės, 2012 metais – 18 549 Lt, 2013 metais – 9 635 Lt). Visą kitą įmonės turto masę sudarė trumpalaikis turtas. Į trumpalaikį turtą taip pat buvo įtrauktos susijusiai bendrovei UAB „EI projektai“ paskolintos lėšos, kurios sudarė apie 113 000 Lt. Pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2012 metų įmonės įsipareigojimai išaugo nuo 246 827 Lt iki 709 439 Lt, o laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2013 metų įmonės įsipareigojimai išaugo nuo 246 827 Lt iki 476 847 Lt.

33Nepaisant nurodytų aplinkybių, įmonei nuo 2010 metų pabaigos esant nemokiai, atsakovė nevykdė savo, kaip įmonės direktorės, pareigos, nustatytos Įmonių bankroto įstatyme, ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tokiu būdu sudarydama sąlygas didėti įmonės įsipareigojimams, atitinkamai mažėti bendrovės turtui, todėl, kaip jau buvo minėta, jai atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė – ji turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 str. 4 d.).

34Žalos dydžio nustatymo specifika, kai ieškinys pareiškiamas buvusiam įmonės vadovui, pastarajam pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl nemokios bendrovės bankroto bylos iškėlimo, suformuota nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje. Jeigu nuo įmonės nemokumo momento dėl neteisėto vadovo neveikimo įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, būtent šis padidėjimas laikytinas bendrovei ir jos kreditoriams atsiradusios žalos dydžiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais žalos dydis gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Be to, turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonės bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tuo tarpu, visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais, jei ieškovas įrodo, kad jei ne vadovo delsimas inicijuoti bankroto bylą, su kreditoriais būtų visiškai atsiskaityta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

35Minėta, jog BUAB „EIA“ bankroto byla buvo iškelta tik 2014 m. gegužės 21 d. Laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo (pagal aktualią 2015 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1789-345/2015 dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo) įsipareigojimai kreditoriams padidėjo faktiškai visa teismo nutartimi patvirtinta ir šiai dienai nepatenkinta kreditorių finansinių reikalavimų suma, išskyrus kreditoriaus UAB „Leidybinės sistemos“ 4 760,75 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nes šis finansinis reikalavimas atsirado dar 2008 m. sausio mėnesį, todėl nėra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi teismas daro išvadą, kad įvertinus aukščiau išdėstytą teismų praktiką ir faktinę situaciją, egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, kaip buvusiai įmonės vadovei, netinkamai vykdžiusiai įstatymais nustatytas pareigas, sąlygos, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 134 522,01 Eur dydžio žala (179 044,08 Eur – 4 760,75 Eur = 134 522,01 Eur), t. y. visi bankroto byloje patvirtinti ir nepatenkinti finansiniai reikalavimai, o būtent: I eilės – 2013 m. lapkričio mėnesį atsiradęs 7 412,80 Eur dydžio L. Š. finansinis reikalavimas; 2013 m. lapkričio mėnesį atsiradęs 289,62 Eur dydžio L. E. finansinis reikalavimas; 2013 m. lapkričio mėnesį atsiradęs 7 503,38 Eur dydžio V. Š. finansinis reikalavimas; 2013 m. lapkričio mėnesį atsiradęs 2 038,73 Eur dydžio L. R. finansinis reikalavimas; 2012 m. birželio mėnesį atsiradęs 107,31 Eur dydžio D. A. finansinis reikalavimas; 2012 m. gegužės mėnesį atsiradęs 1 792,89 Eur dydžio A. L. finansinis reikalavimas; 2012 m. kovo mėnesį atsiradęs 2 000,71 Eur dydžio J. M. M. A. finansinis reikalavimas; II eilės – 2013 m. spalio mėnesį atsiradęs 25 383,02 Eur dydžio VSDFV Vilniaus skyriaus finansinis reikalavimas; 2012 m. rugsėjo mėnesį atsiradęs 56 470,47 Eur dydžio VĮ Turto banko finansinis reikalavimas; III eilės – 2011 m. balandžio 21 d. atsiradęs 442,02 Eur dydžio UAB ,,Mitnija“ finansinis reikalavimas; 2012 m. gruodžio mėnesį atsiradęs 29 433,08 Eur dydžio UAB ,,Hidrostatyba“ finansinis reikalavimas; 2012 m. kovo mėnesį atsiradęs 144,08 Eur dydžio UAB ,,Mineraliniai vandenys ir alus“ finansinis reikalavimas; 2013 m. rugsėjo 23 d. atsiradęs 953,59 Eur dydžio UAB ,,Omnitel“ finansinis reikalavimas; 2013 m. birželio 17 d. atsiradęs 424,86 Eur dydžio E. C. finansinis reikalavimas; 2013 m. gruodžio 16 d. atsiradęs 121,45 Eur dydžio antstolio M. D. finansinis reikalavimas.

36Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, kad egzistuoja pagrindas ne tik atsakovės, kaip įmonės vadovės, bet ir kaip vienintelės įmonės akcininkės, atsakomybei kilti, tačiau teismas dėl šio teisinio pagrindo atskirai nepasisako, nes ieškinį šioje dalyje tenkina ir priteisia žalą iš atsakovės, kaip iš buvusio įmonės vadovės.

37Teismas taip pat nepasisako dėl visų kitų procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti. Dėl kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio teismas taip pat nepasisako, nes jie yra patvirtinti BUAB ,,EIA“ bankroto byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

38Dėl žalos, kurią sudaro bankroto administratoriui neperduoto turto vertė

39Ieškovas įrodinėja, jog atsakovė bankroto administratorei neperdavė kasos likučio ir jokio įmonės turto už 16 307 Lt, kurie buvo užfiksuoti įmonės balanse, nors buvo supažindinta su tokia prievole. Pasak administratoriaus, atlikus patikslinimą nustatyta, kad neperduotas kasos likutis siekia 4 479,97 Eur sumą.

40Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.

41Išvardytos teisės aktų ir kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos sudaro pagrindą išvadai, kad, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos pareigos perduoti teismo paskirtam administratoriui įmonės turtą, už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius.

42Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.

43Bankroto teisinių santykių specifika lemia tai, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, visą įmonės veiklos administravimą perima bankroto administratorius, kuris, viena vertus, turi užtikrinti bankrutuojančios įmonės interesus, kita vertus, savo veiklą orientuoti taip, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė įmonės kreditorių reikalavimų dalis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai iš esmės sutampa ir neturėtų būti supriešinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

44Kaip matyti iš UAB „EIA“ 2013 m. balanso bei sąskaitų aktyvumo ataskaitos, įmonėje buvo balansinio turto už 4 479,97 Eur dydžio sumą. Atsakovė, nepaisant bankroto administratorės raginimų, šio turto po bankroto bylos UAB „EIA“ iškėlimo neperdavė, nors kaip vadovė buvo atsakinga už materialiojo įmonės turto išsaugojimą, todėl privalo atlyginti BUAB „EIA“ ir jos kreditoriams dėl to patirtą žalą, lygią tokio turto vertei.

45Kaip jau buvo minėta, buvusi bendrovės vadovė gali paneigti savo kaltę, pateikdama įrodymus, kurie patvirtintų, kad jos kaltės nėra. Kadangi turtinė žala ieškovui atsirado, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tinkamai vykdė įstatymų jai nustatytas pareigas, teismas sprendžia, jog atsakovė pagal kaltės prezumpciją yra atsakinga už BUAB ,,EIA“ padarytą turtinę žalą, todėl privalo ją atlyginti.

46Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, kaip buvusiai įmonės vadovei, netinkamai vykdžiusiai įstatymais nustatytas pareigas, sąlygos, todėl teismas tenkina ieškinio reikalavimus ir šioje dalyje ir priteisia ieškovui iš atsakovės 4 479,97 Eur žalai, kurią sudaro įmonei neperduoto turto vertė, atlyginti.

47Dėl žalos, kuri atsirado vadovei negrąžinus įmonei priklausančių lėšų

48Ieškovas nurodo, jog atsakovė nėra grąžinusi bendrovei 35 281,35 Eur piniginių lėšų.

49Minėta, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.

50Iš BUAB „EIA“ sąskaitų aktyvumo ataskaitos matyti, kad atsakovė nėra grąžinusi įmonei, jai, kaip atskaitingam asmeniui, išduotų UAB,„EIA“ priklausančių 35 281,35 Eur dydžio piniginių lėšų. Atsakovė, neigdama pareigą grąžinti nurodytas lėšas įmonei, paaiškino, jog ji iš šių sumų atliko mokėjimus įmonės darbuotojams, pavyzdžiui, 30 000 Lt suma buvo sumokėta darbuotojai L. R., už suteiktas paslaugas G. B. buvo sumokėta 35 567 Lt, R. B. – 12 573 Lt, 1 350 Lt buvo sumokėta advokatui D. Z. 2014 m. birželio 17 d. pavedimu už bendrovei suteiktas paslaugas pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį. Tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių šiuos paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo taisyklės, taigi teismo vertinimu, nepagrindė lėšų panaudojimo fakto įmonės tikslais. Be to, atsakovė neginčija, kad lėšas gavo, tačiau iškėlus bankroto bylą įmonei jų administratoriui neperdavė, todėl teismas daro išvadą, kad minėtos piniginės lėšos nebuvo panaudotos įmonės reikmėms, pavyzdžiui, atsiskaitymams su kreditoriais ar pan., todėl tai pripažįstama neteisėtais atsakovės veiksmais, dėl kurių įmonė patyrė žalą.

51Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlikusi tyrimą nustatė, jog atsakovė yra skolinga įmonei 129 116,60 Lt. Buvo nustatyta, jog atsakovė į savo asmeninę sąskaitą persivedė 424 000 Lt, kurių dalį panaudojo bendrovės reikmėms, tačiau sąskaitoje likusius 80 576,50 Lt atsakovė panaudojo savo reikmėms. FNTT išvadoje dar buvo nustatyta, kad atsakovė pagal melagingus rašytinius nurodymus buhalterijai neteisėtai buvo sumažinusi savo, kaip atskaitingo asmens, skolą bendrovei. Patikslinus skolą pagal aktualią sąskaitų aktyvumo ataskaitą, skola bendrovei siekia 121 819,44 Lt (minėtus 35 281,35 Eur), todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimai taip pat tenkinami ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 35 281,35 Eur žalai, kuri atsirado vadovei negrąžinus įmonei priklausančių lėšų, atlyginti.

52Dėl procesinių palūkanų

53Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo prašymas taip pat tenkinamas, nes CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas teismui pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad patyrė 375 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, iš atsakovės ieškovui priteisiama 375 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

56Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 140 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas

Nutarė

57priimti ieškovo BUAB ,,EIA“ dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

58Ieškovo BUAB ,,EIA“ ieškinį atsakovei L. E. tenkinti iš dalies.

59Priteisti ieškovui BUAB ,,EIA“ (juridinio asmens kodas 300574998) iš atsakovės L. E. (a/k ( - ) 174 283,33 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 174 283,33 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014 m. lapkričio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 375 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

60Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas BUAB ,,EIA“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir... 4. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi... 5. Atsiliepimu ieškinį atsakovė L. E. ginčija ieškinio pagrįstumą ir prašo... 6. 50 000 Lt pajamų). Dėl šios priežasties atsakovė iki pat bankroto bylos... 7. 1 101 104 Lt, o turimas turtas nuo 223 265 Lt padidėjo iki 586 702 Lt bei... 8. 48 140 Lt suma, kuri buvo sumokėta G. B. (35 567 Lt) ir R. B. (12 573 Lt) už... 9. Atsiliepimais į ieškinį tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija... 10. Dubliku ieškovas, palaikydamas ieškinyje išdėstytus argumentus, prašo... 11. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės... 13. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas BUAB ,,EIA“ yra bankrutavusi bendrovė,... 14. Tačiau ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama. Lietuvos Aukščiausiasis... 15. Taigi bankrutavusi įmonė, kaip savarankiška proceso šalis – nagrinėjamu... 16. Ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės,... 17. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 18. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė,... 19. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87... 20. Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo... 21. Pirminiame ieškinyje ieškovas BUAB ,,EIA“ pareiškė reikalavimą priteisti... 22. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje... 23. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovo ieškinio dalies... 24. Pagal Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalį, bylą nutraukus, vėl... 25. Dėl bankroto byloje teismo patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių... 26. Ieškovas, prašydamas priteisti žalą iš buvusios įmonės vadovės, nurodo,... 27. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės... 28. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės... 29. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 30. Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui... 31. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas... 32. Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sąlyga teisinei pareigai kreiptis į... 33. Nepaisant nurodytų aplinkybių, įmonei nuo 2010 metų pabaigos esant... 34. Žalos dydžio nustatymo specifika, kai ieškinys pareiškiamas buvusiam... 35. Minėta, jog BUAB „EIA“ bankroto byla buvo iškelta tik 2014 m. gegužės... 36. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, kad egzistuoja pagrindas ne tik... 37. Teismas taip pat nepasisako dėl visų kitų procesiniuose dokumentuose... 38. Dėl žalos, kurią sudaro bankroto administratoriui neperduoto turto vertė... 39. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovė bankroto administratorei neperdavė kasos... 40. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą,... 41. Išvardytos teisės aktų ir kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos... 42. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę... 43. Bankroto teisinių santykių specifika lemia tai, kad, iškėlus įmonei... 44. Kaip matyti iš UAB „EIA“ 2013 m. balanso bei sąskaitų aktyvumo... 45. Kaip jau buvo minėta, buvusi bendrovės vadovė gali paneigti savo kaltę,... 46. Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog... 47. Dėl žalos, kuri atsirado vadovei negrąžinus įmonei priklausančių lėšų... 48. Ieškovas nurodo, jog atsakovė nėra grąžinusi bendrovei 35 281,35 Eur... 49. Minėta, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1... 50. Iš BUAB „EIA“ sąskaitų aktyvumo ataskaitos matyti, kad atsakovė nėra... 51. Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlikusi tyrimą nustatė, jog... 52. Dėl procesinių palūkanų... 53. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 56. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 93... 57. priimti ieškovo BUAB ,,EIA“ dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir... 58. Ieškovo BUAB ,,EIA“ ieškinį atsakovei L. E. tenkinti iš dalies.... 59. Priteisti ieškovui BUAB ,,EIA“ (juridinio asmens kodas 300574998) iš... 60. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...