Byla 2A-424-516/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilėja“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Sostinės vystymo grupė“ ir R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3249-580/2018 pagal ieškovų ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Civinity“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai R. D., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sostinės vystymo grupė“ ir UAB „Šilėja“ kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės AB „Civinity“: ieškovui R. D. 1 915,67 Eur žalos atlyginimo, ieškovei UAB „Sostinės vystymo grupė“ 168 545,81 Eur žalos atlyginimo, ieškovei UAB „Šilėja“ 1 051,32 Eur žalos atlyginimo; ieškovėms UAB „Sostinės vystymo grupė“ ir UAB „Šilėja“ 6 proc., o R. D.– 5 proc., dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovai nurodė, kad R. D., D. D., M. R. ir E. R. su atsakove AB „Civinity“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Facilities management“) 2013 m. liepos 8 d. sudarė visų UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėja įsipareigojo per 8 dienas už akcijas sumokėti 1 723 000 Lt. Pirkėja (AB „Civinity“) iki 2013 m. liepos 16 d. nevisiškai atsiskaitė su pardavėjais ir sutartis pasibaigė, o akcijų nuosavybė liko akcijų pardavėjams. Tačiau AB „Civinity“ ėmėsi netoleruotinų veiksmų, kuriais siekė perimti minėtas akcijas.

102.1.

112013 m. spalio 11 d. AB „Civinity“ Vilniaus apygardos teismui pareiškė nepagrįstą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad AB „Civinity“ nuo 2014 m. gegužės 6 d. įsigijo nuosavybės teises į visas UAB „Sostinės vystymo grupė“ paprastąsias vardines akcijas, bei prašė iš R. D., D. D., M. R., E. R. bei UAB „Sostinės vystymo grupė“ solidariai priteisti 353 228,14 Lt žalos atlyginimo, o iš R. D., D. D., M. R., E. R. bei UAB „Šilėja“ solidariai priteisti 2 748 237 Lt žalos atlyginimo. Teismas 2013 m. spalio 16 d. ir 2014 m. vasario 7 d. nutartimis R. D., D. D., M. R., E. R. uždraudė disponuoti UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijomis, leidžiant jas perleisti tik AB „Civinity“; UAB „Sostinės vystymo grupė“ uždraudė perleisti UAB „Šilėja“ akcijas; 2013 m. spalio 22 d. nutartimi uždraudė UAB „Šilėja“ perleisti dukterinės bendrovės UAB „Pas gandrus“ akcijas; 2014 m. liepos 21 d. nutartimi, neviršijant 353 228,14 Lt sumos, areštavo R. D., D. D., M. R., E. R. ir UAB „Sostinės vystymo grupė“ turtą; neviršijant 2 748 237 Lt sumos, areštavo R. D., D. D., M. R., E. R. ir UAB „Šilėja“ turtą; teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi arešto mastas padidintas iki 813 952,82 Eur ir panaikintas areštas 353 228,14 Lt sumai. AB „Civinity“ ieškinį atsakovams R. D., D. D., M. R., E. R., UAB „Sostinės vystymo grupė“ ir UAB „Šilėja“ teismas atmetė 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, kuris paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi.

122.2.

132014 m. gegužės 26 d. pagal AB „Civinity“ nepagrįstą pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo UAB „Šilėja“ patikėtų lėšų išvaistymo, kurį, po specialaus liudytojo R. D. apklausos ir UAB „Šilėja“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo, prokuroras nutraukė 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, konstatavęs, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje.

142.3.

152014 m. liepos 14 d. AB „Civinity“ su nepagrįstu ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi nustatė UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“, UAB „Pas gandrus“ paprastąjį turto administravimą, turto administratoriumi paskiriant UAB „Ekvalda“. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi panaikino minėtą 2014 m. liepos 22 d. teismo nutartį ir perdavė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kurį išsprendęs, teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi nutarė minėto prašymo netenkinti.

163.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu tenkino ieškovų R. D., D. D., M. R., E. R., UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ ieškinį dėl UAB „Civinity“ sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir akcininko teisių pripažinimo.

184.

19Ieškovų vertinimu, atsakovė suvokė, kad jos reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau vis tiek teikė minėtus ieškinius ir kitus procesinius dokumentus.

205.

21Ieškovas R. D. nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-31598-466/2014 nustačius UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“, UAB „Pas gandrus“ paprastąjį turto administravimą ir turto administratoriumi paskyrus UAB „Ekvalda“, minėtose bendrovėse atsirado pinigų srautų valdymo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo problema. Dėl to R. D. nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. gydėsi, susirgo vidutinio sunkumo depresija, kurios gydymas tęsiasi iki šiol. Pasak ieškovo R. D., jeigu jis būtų dirbęs, tai iš UAB „Šilėja“ ir UAB „Sostinės vystymo grupė“ būtų gavęs 1 635,32 Eur daugiau. R. D. nurodė taip pat patyręs nuostolių, nes sumokėjo UAB „Audito pulsas“ už paslaugas. Minėtos paslaugos buvo reikalingos siekiant paneigti AB „Civinity“ ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad, perkant UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijas, UAB „Sostinės vystymo grupė“ neatskleidė turėtos 353 228,14 Lt dydžio skolos UAB „Architectura Humana“.

226.

23Ieškovės UAB „Sostinės vystymo grupė“ ir UAB „Šilėja“ nurodė, kad dėl AB „Civinity“ ieškinių ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ negalėjo įvykdyti hipotekos kreditorės AB „Šiaulių bankas“ reikalavimo – parduoti UAB „Sostinės vystymo grupė“ įmonių grupės perteklinį, pajamų negeneruojantį ar bendrovių veikloje nenaudojamą turtą ir lėšomis, gautomis jį realizavus, banko nustatyta tvarka sumažinti įmonių grupės konsoliduotus skolinius įsipareigojimus. UAB „Sostinės vystymo grupė“ įmonių grupė negalėjo vykdyti AB „Šiaulių bankas“ nurodymo pertvarkyti grupės įmonių sutartis, t. y. parduoti dalį turto ir sumažinti kreditinius įsipareigojimus, ir per visą šį laiką sumokėjo AB „Šiaulių bankas“ 263 669,23 Eur palūkanų. Jeigu įmonių grupės turtas nebūtų suvaržytas, AB „Šiaulių bankas“ būtų grąžinta 864 000 Eur kredito dalis. UAB „Sostinės vystymo grupė“ nuo 864 000 Eur kredito dalies sumokėjo AB „Šiaulių bankas“ 168 545,81 Eur palūkanų, kurios sudaro nuostolį.

247.

25Ieškovė UAB „Šilėja“ nurodė patyrusi nuostolius dėl areštuoto turto vertinimo, nes turėjo pervesti į antstolės N. Š., vykdžiusios nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, depozitinę sąskaitą 1 051,32 Eur sumą už areštuoto turto vertinimą.

268.

27Į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta UAB „Pas gandrus“, tačiau bylos nagrinėjimo metu ši bendrovė buvo reorganizuota prijungimo prie UAB „Šilėja“ būdu ir iš Juridinių asmenų registro 2018 m. rugsėjo 4 d. išregistruota.

28II.

29Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

309.

31Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3210.

33Teismas, visų pirma, nesutiko su ieškovų pozicija, kad atsakovė neturėjo teisinio bei faktinio pagrindo kreiptis į teismą civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 ir prašyti išspręsti šalių ginčą. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo vykdoma susitartu būdu dėl objektyvių priežasčių – už akcijas galutinė kaina turėjo būti sumokėta 2013 m. liepos 16 d., tačiau akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną (2013 m. liepos 8 d.) UAB „Architectura Humana“ kreipėsi į teismą dėl 340 953,80 Lt skolos bei 12 275,34 Lt delspinigių priteisimo. Minėtas ieškinys teismo 2013 m. liepos 11 d. preliminariu sprendimu buvo tenkintas, tos pačios dienos teismo nutartimi taip pat buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas pažymėjo, kad UAB „Architectura Humana“ galimas reikalavimas atsakovei nebuvo atskleistas sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir tai sudarė pagrindą įtarti, jog R. D. netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Taigi, atsakovės įtarimą dėl esminio sutarties pažeidimo – nepakankamo informacijos apie įmonės finansinę būklę atskleidimo, vertinant UAB „Architectura Humana“ ieškinį bei toje byloje teismo atliktus veiksmus preliminariai, neištyrus visų bylos aplinkybių ir nežinant proceso baigties, teismas vertino kaip pagrįstą. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybę, jog tarp šalių vyko derybos dėl tolesnio akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, kai 2013 m. liepos 16 d. nebuvo visiškai atsiskaityta už akcijas, patvirtina Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 pateikti įrodymai. Nepasirašytas 2013 m. rugpjūčio 29 d. papildomas susitarimas prie akcijų pirkimo–pardavimo sutarties patvirtina, kad tarp akcijų pirkėjo ir pardavėjo vyko derybos dėl naujo susitarimo sudarymo. R. D. pateikto papildomo susitarimo egzemplioriuje esančiose ranka rašytose pastabose bei 2014 m. gegužės 26 d. lydraštyje teismui R. D. nepritaria tik techniniam papildomo susitarimo įforminimui, o ne principinėms nuostatoms, jis neginčija dokumento projekte esančių teiginių dėl UAB „Šilėja“ įsiskolinimo bei neatskleistos informacijos.

3411.

35Teismas nepritarė ir argumentams dėl atsakovės nesąžiningumo, patikslinant ieškinio reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016, po kurio (patikslinimo) ieškovų turtui buvo taikytas didelio masto areštas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog patikslintas ieškinys priimtas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. spręsta dėl preliminaraus patikslinto ieškinio pagrįstumo, patvirtina, jog atsakovės teisė kreiptis į teismą negali būti ginčijama ir laikoma nesąžiningu elgesiu. Be to, kreipimasis dėl didesnės žalos – kaupiamųjų išlaidų priteisimo, šiuo atveju buvo susijęs su pranešimu apie galimą nusikaltimo padarymą.

3612.

37Teismas nesutiko ir su teiginiais dėl neteisėto atsakovės kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pažymėjo, kad, nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jo metu buvo nustatyti finansiniai pažeidimai UAB „Šilėja“ veikloje. Įtarimai dėl galimo kaupiamųjų lėšų iššvaistymo nebuvo žinomai melagingi, o turėjo realų pagrindą, kuriuo rėmėsi ne tik atsakovė, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administarcija, kuri taip pat kreipėsi į prokuratūrą dėl kaupiamųjų lėšų iššvaistymo. Ikiteisminis tyrimas vykdytas metus laiko, buvo gauta specialisto išvada, apklausti liudytojai. Taigi, pranešimas apie pažeidimus nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas ir nesąžiningas.

3813.

39Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė, tikslindama ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokė, jog viršija teisės aktų nustatytas savo galimai pažeistos teisės gynimo ribas. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad prašymas priteisti nuostolius po to, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, yra neteisėtas – nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra galutinis procesinis sprendimas ir jo galia nėra tokia, kaip išteisinamojo nuosprendžio (prejudiciniais faktais civilinėje byloje pripažįstamos tik baudžiamojoje byloje įrodytos aplinkybės).

4014.

41Dėl ieškovų įrodinėjamo atsakovės neteisėtai pareikšto prevencinio ieškinio, dėl kurio UAB „Sostinės vystymo grupė“ teismo nutartimi buvo nustatytas turto administravimas, teismas pažymėjo, kad, vertinant tai, jog prevencinio ieškinio pareiškimo metu atsakovė buvo ne tik pradėjusi civilinę bylą dėl akcijų pripažinimo jos nuosavybe, bet ir sumokėjusi kainą už akcijas, kurią R. D. grąžino, šia aplinkybe pagrįstai galima remtis, reiškiant prevencinį ieškinį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai neįrodinėjo, jog turto administravimas sukėlė bendrovių nuostolius; pateikti samprotavimai dėl pajamų sumažėjimo nepatvirtinti įrodymais, kaip ir nenurodyti turto administratoriaus veiksmai, galėję lemti turtinės padėties pablogėjimą.

4215.

43Dėl įrodinėjamų atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civiline byla Nr. 2-364-854/2017, kurioje teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais AB „Civinity“ 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. sprendimai dėl Ž. K. registravimo bendrovių direktoriumi Juridinių asmenų registre, teismas pažymėjo, kad minėta byla buvo baigta ir ieškinys atmestas tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2017 m. birželio 1 d. nutartį (civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016) bei galutiniu sprendimu konstatavus, kad atsakovė neturi teisės į akcijas.

4416.

45Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog, pradėdama procesus prieš ieškovus, atsakovė pažeidė procesines teises ir pareigas, sąmoningai veikė prieš ieškovus, siekdama neproporcingo poveikio jų interesams bei piktnaudžiaudama teise. Teismo vertinimu, visi atsakovės procesiniai veiksmai iš esmės buvo susiję su sudėtingo ginčo civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 sprendimo rezultatu – kadangi byloje buvo įrodinėjamos įvairios reikšmingos aplinkybės, bylos baigtis vertintina kaip sunkiai prognozuotina; nei iš vienos proceso šalies negalima reikalauti iš anksto būti įsitikinusia būsimu rezultatu. Teismas sprendė, kad neteisėti atsakovės veiksmai byloje nebuvo įrodyti.

4617.

47Dėl ieškovo R. D. prašomos priteisti žalos teismas nurodė, kad sudėtingas, tarp šalių kilęs, ginčas galėjo būti priežastimi, dėl kurios pablogėjo ieškovo R. D. sveikata, tačiau dėl susidariusios padėties – pradėtų civilinių bylų, ikiteisminio tyrimo, atsakovės atsakomybės bei kaltės nebuvo. Turtinius ginčus su UAB „Architectura Humana“, kaupiamųjų lėšų naudojimą ne pagal paskirtį lėmė paties ieškovo veiksmai. Be to, byloje nėra medicininių duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp netektų šio ieškovo pajamų bei neteisėtų atsakovės veiksmų.

4818.

49Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 R. D. ir D. D. yra pateikę UAB „Audito pulsas“ atestuoto auditoriaus ataskaitą apie faktinius pastebėjimus (civilinės bylos Nr. 2-1038-781/2016 t. 1, b. l. 257-260), už kuriuos buvo sumokėta 968 Lt. Išlaidos įrodymams gauti ir pateikti yra bylinėjimosi išlaidos, todėl bylą laimėjusi šalis gali prašyti šias išlaidas atlyginti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį. Teismo sprendimu prašymo neišsprendus, buvo galima teikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 minėti pastebėjimai nebuvo vertinami, pažyma užsakyta paties ieškovo sprendimu, priežastinis ryšys taip pat ir šiuo atveju laikytinas neįrodytu.

5019.

51Dėl ieškovės UAB „Sostinės vystymo grupė“ argumentų, kad ji dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo vykdyti AB „Šiaulių bankas“ reikalavimo parduoti perteklinį, pajamų negeneruojantį, turtą ir sumažinti skolinius įsipareigojimus, teismas nurodė, jog UAB „Sostinės vystymo grupė“ turtas buvo areštuotas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi (solidariai su kitais atsakovais), iki tol apribojimai turtui nebuvo taikomi. Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovas R. D. teigė, jog notarai netvirtino turto pardavimo sandorių, kai buvo areštuotos bendrovės akcijos, tačiau notaro atsisakymo atlikti veiksmus nepateikė. Nebuvo pateikti įrodymai ir apie tai, kad ieškovė UAB „Sostinės vystymo grupė“ būtų ėmusi kokių nors turto pardavimo veiksmų.

5220.

53Teismas atmetė kaip neįrodytą taip pat ir ieškovės UAB „Šilėja“ reikalavimą dėl jos įrodinėtų nuostolių, patirtų dėl areštuoto turto vertinimo (pasak ieškovės, ji turėjusi pervesti į antstolės N. Š., vykdžiusios nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, depozitinę sąskaitą 1 051,32 Eur sumą už areštuoto turto vertinimą), pažymėdamas, kad byloje nebuvo nurodyta, nei kokia vykdomoji byla buvo vykdoma, nei kaip ji baigta, nei kaip paskirstytos vykdymo išlaidos.

54I.

55Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5621.

57Ieškovai UAB ,,Šilėja“, UAB ,,Sostinės vystymo grupė“ ir R. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; o nusprendus, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu nebuvo atskleista bylos esmė – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės ieškovės UAB ,,Šilėja“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5821.1.

59Teismas netinkamai nustatė ginčo esmę ir jos neatskleidė – šio bylos esmė yra neteisėtais atsakovės veiksmais, teismui teikiant nepagrįstus ieškinius (CPK 95 straipsnio 1 dalis) ir prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 146 straipsnio 2 dalis), apeliacinius, atskiruosius skundus, taip pat pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ieškovams padaryta žala. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovai šioje prašo taikyti deliktinę atsakomybę, kuri iš esmės siejama su neteisėtai atliktais procesiniais veiksmais, atsakovei kreipiantis į teismus ir teisėsaugos įstaigas dėl šalių su sutartiniais santykiais susijusių aplinkybių. Atsakovės atsakomybė iš esmės yra siejama su neteisėtai atliktais procesiniais veiksmais, atsakovei kreipiantis į teismus su nepagrįstais ieškiniais dėl nuosavybės teisės pripažinimo bei nuostolių atlyginimo ir nepagrįstais prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tą patvirtina ieškovų paaiškinimai ir kiti bylos duomenys, susiję su ieškovų nuostoliais, kuriuos jie patyrė dėl nepagrįstų ieškinių nagrinėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dėl bendrovių laikinojo turto administratoriaus paskyrimo, ieškovų turto arešto bendrovės patyrė nuostolius, teikiant įrodymus ir mokant bankui palūkanas; R. D. susirgo ir dėl to neteko dalies darbo užmokesčio, savo lėšomis sumokėjo ekspertui už UAB „Šilėja“ turto vertinimą.

6021.2.

61Teismas netinkamai aiškino civilinės atsakomybės sąlygas, kurias ieškovams šioje byloje reikia įrodyti. Teismas nurodė, kad, reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, reikia įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovai byloje pareiškė reikalavimus dėl nuostolių po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo – tokiu atveju kaltė nenustatinėjama. Ieškovai, reikšdami reikalavimą atlyginti nuostolius, rėmėsi CPK 95 straipsniu ir CPK 146 straipsnio 2 dalimi, tačiau pastarojo straipsnio taikymo sąlygų teismas skundžiamame sprendime neanalizavo bei netaikė.

6221.3.

63Teismas neatskleidė visų tinkamam ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, o tai lėmė neteisingas teismo išvadas bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teismo konstatavimas, kad tarp šalių kilo ginčas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo ir kad šalių ginčas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016, neatitinka šios ir minėtos (išnagrinėtos) bylos ginčo esmės, nustatytų faktinių aplinkybių bei formuoja klaidingą nuomonę, kad ieškovai antrą kartą inicijuoja ginčą dėl to paties dalyko – akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 išnagrinėjo šalių ginčą dėl nuosavybės teisės pripažinimo bei nuostolių atlyginimo. Šiam ginčui išnagrinėti yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su ieškovų reikalavimais dėl nuostolių po ginčų, kuriuos nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (šios bylos nagrinėjimui taip pat yra reikšmingos kai kurios Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-364-854/2017 nustatytos aplinkybės).

6421.4.

65Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad nei vienoje teismų nagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo konstatuotas atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad išvadą apie atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis galima padaryti vien tik atsižvelgus į tikruosius AB „Civinity“ ketinimus, jos elgesį po sutarties sudarymo, vykdymo ir pabaigos. Atsakovė, teikdama žinomai nepagrįstus ieškinius, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsakovės elgesys yra nesąžiningas – atsakovė davė ieškovams garantiją, kad dėl akcijų kainos ar bendrovių, savininkų ir vadovų veiklos ateityje jokių pretenzijų nereikš, tačiau jau po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas; žinodama ir suprasdama, kad už akcijas nesumokėjo ir nepateikė savo sprendimo pirkti akcijas, atsakovė prieš akcininkų valią ir jiems nežinant atliko mokėjimus už akcijas, atšaukė visų bendrovių vadovus, inicijavo visų bendrovių duomenų pakeitimus, pateikė prevencinį ieškinį ir prašymą paskirti bendrovių turto administravimą, atliko kitus išnagrinėtose bylose nurodytus įstatymų ir sutarties pažeidimus. Teismo išvada, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo vykdoma susitartu būdu dėl objektyvių priežasčių, yra nepagrįsta, nes teismo nurodytos priežastys negali būti laikomos objektyviomis, t. y. nepriklausančiomis nuo atsakovės valios (nevykdymo priežastis buvo tai, kad atsakovė neturėjo pinigų, kurių jai neskolino ir bankas). Teismo sprendimu jau yra konstatuotas faktas, kad iki sutarties sudarymo dienos jokios UAB „Architectura Humana“ pagrįstos pretenzijos pareikštos nebuvo – jeigu nėra pagrįstos pretenzijos, tai nėra jokių duomenų, apie kuriuos reikėtų informuoti atsakovę. Civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai po pagrindinės sutarties sudarymo pradėjo ieškovams reikšti pretenzijas dėl neatskleistos visos informacijos ir vienašališkai neįvykdė savo prievolių pagal nurodytą sutartį, t. y. nesumokėjo likusios akcijų kainos dalies. Šį ginčą nagrinėjantis teismas negali padaryti priešingos minėtajai išvados. Pažymėtina, be kita ko, ir tai, kad, nesulaukusi UAB „Architectura Humana“ reikalavimo kasacinės instancijos teisme išnagrinėjimo, atsakovė 2014 m. gegužės 6 d. sumokėjo R. D. visų akcijų kainą, o tai tik patvirtina, jog neatskleista informacija apie UAB „Architectura Humana“ sandorį nebuvo tikra, objektyvi priežastis nevykdyti sutarties ir teikti reikalavimą atlyginti nuostolius. Teismas šalių bendravimą dėl susidariusios situacijos (naujų aplinkybių paaiškėjimo) nepagrįstai vertino kaip šalių derybas dėl tolesnio akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, nes niekaip negalima derėtis dėl jau pasibaigusios sutarties vykdymo. Be to, teismui 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendime nustačius vieną šalių bendravimo tikslą – dėl susidariusios situacijos (naujų aplinkybių paaiškėjimo), kitoje tų pačių šalių byloje teismas, esant nepasikeitusioms aplinkybėms, neturėtų konstatuoti priešingo ar kitokio šalių pokalbių tikslo, o būtent, kad tarp šalių vyko derybos dėl tolimesnio akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo. Šalių pokalbiai dėl susidariusios situacijos buvo inicijuojami atsakovės atstovų, tačiau jų negalima vertinti derybomis, nes ieškovai jokio pasiūlymo su sutarties sąlygomis negavo. Atsakovės nesąžiningumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji žinojo, jog neturi teisės reikšti ieškinių dėl nuostolių atlyginimo, o tuo pačiu ir prašymų dėl turto suvaržymo, tačiau vis tiek reiškė nepagrįstus reikalavimus, kurie visa apimtimi yra atmesti. Susidarė situacija, kai norinti įsigyti akcijas atsakovė 1 723 000 Lt nesumokėjo, tačiau iniciavo neadekvatų ir neproporcingą 4 824 465,14 Lt vertės turto suvaržymą. Atsakovė, teikdama prevencinį ieškinį, prašė teismo taikyti ieškovų (juridinių asmenų) turto administravimą.

6621.5.

67Atsakovės iniciatyva pradėtos civilinės bylos ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėti nepagrįstai – jos reikalavimai atmesti, įtarimai nepareikšti. Byloje pateikti rašytiniai duomenys, patvirtinantys ieškovo R. D. susirgimą depresija bei kitomis ligomis, jo gydymąsi ligoninėje po to, kai buvo paskirtas turto administratorius ir taikytas turto areštas. Ieškovas R. D. taip pat prašė priteisti išlaidas už UAB „Audito pulsas“ ataskaitą, kurią 2014 m. rugpjūčio 11 d. pateikė teismui kitoje civilinėje byloje – nepriklausomai nuo to, kad kitoje civilinėje byloje teismas ieškovo prašymo dėl minėtų išlaidų neišsprendė, o ieškovas neteikė prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, ieškovas teisės į šių nuostolių atlyginimą neprarado. UAB „Sostinės vystymo grupė“ parengtose dokumentuose žalos dydis apskaičiuotas teisingai, atsakovė žalos dydžio apskaičiavimo neginčijo. Ieškovai taip pat pateikė teismui AB „Šiaulių bankas“ duomenis apie realiai sumokėtas palūkanas ir apskaičiavimą, kiek palūkanų buvo sumokėta per akcijoms ir turtui taikytų suvaržymų laikotarpį. Ieškovai rašytinių notaro atsisakymų atlikti veiksmus neturi, nes notarai savo žodinį atsisakymą atlikti veiksmus perduodavo per savo padėjėjus ir paaiškindavo, kad dėl akcijų arešto bendrovė negali priimti sprendimų, kuriais mažinamas bendrovės turtas. Teismo posėdžio metu R. D. teismui paaiškino, kad dėl akcijoms taikyto arešto suteikti paslaugas atsisakė apie dešimt notarų kontorų. Akcijų areštas buvo atsisakymo atlikti notarinius veiksmus net ir po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1800-781/2016 įsiteisėjimo priežastimi, nes notarų kontoros reikalavo iki notarinių veiksmų atlikimo išregistruoti iš Turto arešto registro visus įrašus, susijusius su akcijų ir turto areštu. Iš esmės nuo 2013 m. spalio 16 d. (visų bendrovių akcijų suvaržymų) nebuvo galimybių su AB „Šiaulių bankas“ spręsti sutarto turto pardavimo klausimų. Teismas atmetė taip pat UAB „Šilėja“ prašymą atlyginti nuostolius, patirtus dėl areštuoto turto vertinimo, tačiau, jeigu nebūtų pareikštų nepagrįstų reikalavimų ir dėl jų taikyto turto arešto, UAB „Šilėja“ tokių nuostolių nebūtų patyrusi.

6822.

69Atsakovė AB „Civinity“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7022.1.

71Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, neatskleidė jos esmės. Išnagrinėtos bylos esmė – atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, kurios, anot ieškovų, atsirado atsakovei piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir dėl to neteisėtai inicijuojant civilines bylas Nr. 2-1038-781/2016 (pirmasis reikalavimas) ir Nr. 2-31598-466/2014 (antrasis reikalavimas) bei minėtose bylose teikiant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o taip pat inicijuojant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00542-14 ir atsakovams dėl visų šių veiksmų patiriant įvairius procesinius suvaržymus, kurie lėmė jų deklaruojamų nuostolių atsiradimą. Teismas, vertindamas ieškinio pagrindą ir dalyką, suformulavo bylos esmę bendriausia prasme apibūdinančią išvadą, t. y., kad ieškovai prašo taikyti deliktinę atsakomybę, kuri iš esmės siejama su neteisėtai atliktais procesiniais veiksmais, atsakovei kreipiantis į teismus ir teisėsaugos įstaigas dėl su šalių sutartiniais santykiais susijusių aplinkybių. Iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų nėra aišku, kuria išvados apie bylos esmę dalimi teismas neteisingai apibūdino bylos esmę, t. y. neaišku, ar, ieškovų vertinimu, teismas neteisingai nurodė, kad byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas; ar jog ieškovų neteisėtais įvardijami atsakovės veiksmai, nepasireiškė atliktais procesiniais veiksmais; ar kad šie atsakovės procesiniai veiksmai nebuvo atliekami dėl su šalių sutartiniais santykiais susijusių aplinkybių. Pažymėtina, kad ieškovai bylos esmę supranta tapačiai kaip ir teismas: tiek teismas, tiek ieškovai kalba apie atsakovės civilinę atsakomybę; ieškovai neginčija teismo išvados, kad jie kelia atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės, o ne sutartinės civilinės atsakomybės, klausimą; teismas nurodo, kad ieškovai atsakovės civilinę atsakomybę sieja su, pasak ieškovų, neteisėtai atliktais procesiniais veiksmais, atsakovei kreipiantis į teismus ir teisėsaugos įstaigas, ieškovai taip pat teigia, kad atsakovės atsakomybė iš esmės yra siejama su neteisėtai atliktais procesiniais veiksmais, atsakovei kreipiantis į teismus su nepagrįstais ieškiniais. Teismas nenurodė, kad atsakovės civilinė atsakomybė yra siejama su kitais teisiniais aspektais ar aplinkybėmis, nei nurodė ieškovai. Ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuoja teismo nurodytą bendro pobūdžio teiginį, kad, reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, reikalinga įrodyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę. Jokios kaltės, kaip dar vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, teismas nenustatinėjo.

7222.2.

73Nepagrįstas ieškovų teiginys, kad civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 nagrinėto ginčo įvardijimas ginču dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo suponuoja nuomonę neva apeliantai ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo antrą kartą inicijuoja ginčą dėl to paties dalyko, nagrinėto civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016. Nei teismas, nei atsakovė tokio ieškinio atmetimo pagrindo (dėl antrą kartą inicijuojamo ginčo dėl to paties dalyko) nenurodė, nes tiek teismui, tiek atsakovei buvo suprantamas ieškovų ieškinio pagrindas bei dalykas, ir tiek teismas, tiek atsakovė nurodė ieškinio nepagrįstumo argumentus, kurie nesusiję su ieškovų teiginiu, esą teismo argumentais sudaromas įspūdis, kad ieškovai antrą kartą inicijuoja ginčą dėl to paties dalyko. Teismas aiškiai nurodė, kad šioje byloje analizuoja bei vertina civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 atliktus atsakovės procesinius veiksmus, ne kartą cituoja teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendime padarytas išvadas ir pateikia jų vertinimą bei pritaikomumą šios bylos kontekste. Būtent patys ieškovai yra nenuoseklūs, cituodami Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, nes, be kita ko, nurodo ir tokius teiginius, kurių teismas minėtame sprendime net nesuformulavo.

7422.3.

75Atsakovės ieškinio, išnagrinėto civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016, nėra pagrindo vertinti, kaip žinomai nepagrįsto: tokiu jo nepripažino civilinę bylą Nr. 2-1038-781/2016 nagrinėjęs teismas ir šio teismo sprendimą palikęs galioti Lietuvos apeliacinis teismas; jis buvo grindžiamas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis; jame nebuvo nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai, o tik kitoks nurodytų faktų vertinimas nei juos vertino atsakovai (šios bylos ieškovai) ir civilinę bylą Nr. 2-1038-781/2016 nagrinėjęs teismas; civilinę bylą Nr. 2-1038-781/2016 nagrinėjęs teismas, tenkindamas visus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, beveik trejus metus atsakovės ieškinį laikė tikėtinai pagrįstu ir, tik priimdamas sprendimą, esant toms pačioms faktinėms bylos aplinkybėms bei įrodymams, kurie buvo pripažįstant ieškinį tikėtinai pagrįstu, ieškinį pripažino nepagrįstu; nei šioje byloje, nei prijungtose civilinėse bylose nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovų teiginį, esą atsakovė, teikdama ieškinį, atmestą civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016, iš anksto žinojo, kad jis negali būti tenkinamas. Tas pats pasakytina ir apie antrąjį atsakovės reikalavimą bei prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovės prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumas buvo patikrintas ir patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. Civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 nebuvo nustatyti faktai, kad atsakovė galutinio atsiskaitymo už akcijas dieną neva neturėjo visų atsiskaitymui reikalingų piniginių lėšų ir jog akcijų pardavėjams nebuvo pateiktas akcininko sprendimo įsigyti minėtas akcijas originalas. Atsakovė turėjo piniginių lėšų, tačiau sutartu terminu mokėjimą sustabdė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jai leido suabejoti akcijų pardavėjų sąžiningumu. Nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pabaigą suvokė tapačiai kaip ir ieškovai ir neva iš anksto suprato, jog neturi teisės reikšti reikalavimo dėl šios sutarties įvykdymo – akcijų perdavimo. Apeliantų nurodytos aplinkybės apie atsakovės žinojimą apie galimą ar tariamą UAB „Architectura Humana“ reikalavimą iki 2013 m. liepos 15 d. nenustatė ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendime. Teismas minėtame sprendime nustatė, kad akcijų pardavėjai neatskleidė atsakovei informacijos apie įsipareigojimus UAB „Architectura Humana“. Šiuo atveju svarbu vertinti patį neatskleidimo faktą. Atsakovė tik 2013 m. liepos 15 d. sužinojo apie UAB „Architectura Humana“ reikalavimą. Vykstant šalių ikiteisminiam bendravimui dėl tolesnio akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, atsakovė negalėjo manyti, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis pasibaigė ir kad jos nebeprivalo vykdyti nei pardavėjai, nei ji, kaip akcijų pirkėja. Atsakovės manymą, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nepasibaigė, patvirtino ir pačių akcijų pardavėjų elgesys. Kitų atsakovės prievolės neįvykdymo priežasčių nenustatė ir civilinę bylą Nr. 2-1038-781/2016 nagrinėjęs teismas. Nei civilinę bylą Nr. 2-1038-781/2016 nagrinėjęs teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas, palikęs galioti 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs civilines bylas tarp tų pačių šalių, neįžvelgė pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, teikdama procesinius dokumentus, galėjo pažeisti bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismo išvada, kad atsakovė, reikšdama prašymą dėl paprastojo turto administravimo taikymo, nesielgė neteisėtai, neprieštarauja įsiteisėjusių teismų procesiniams sprendimams (jų išvadoms), prijungtiems prie šios bylos. Prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ieškovų turto areštų, buvo pagrįsti ir teisėti, jų teisėtumas buvo patvirtintas ir Lietuvos apeliacinio teismo. Pažymėtina, kad sutarties šalių bendravimo įvardijimas pokalbiais ar derybomis esminės reikšmės šiai bylai neturi, nes šalių ikiteisminis bendravimas, kaip jį beįvardintų teismas, rezultatų nedavė – atsakovė kaip akcijų pirkėja ir akcijų pardavėjai konkrečių susitarimų raštu neįformino.

7622.4.

77Apeliantai nepateikė naujų argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl priežastinio ryšio nebuvimo. Ieškovas R. D. nepagrindė būtinumo ir poreikio patirti išlaidas UAB „Audito pulsas“ paslaugoms, kurių reikėjo tik pačiam ieškovui – atsakovė jų neprašė, UAB „Audito pulsas“ atlikto patikrinimo duomenų nesiūlė pateikti ir civilinę bylą Nr. 2-1038-781/2016 nagrinėjęs teismas. Be to, civilinę bylą Nr. 2-1038-781/2016 nagrinėjęs teismas minėtų duomenų nevertino kaip įrodymo. Ieškovas R. D. taip pat nepaneigė teismo išvados, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jo laikiną nedarbingumą lėmė būtent atsakovės veiksmai. UAB „Sostinės vystymo grupė“ taip pat nepateikė naujų motyvų, galinčių paneigti teismo išvadą, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir jos nurodomų nuostolių. Apeliantės nurodomos aplinkybės, esą ji pagal susitarimą su AB „Šiaulių bankas“ turėjo parduoti ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, prieštarauja jos civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 pateiktų prašymų ir atskirųjų skundų dėl arešto panaikinimo turiniui, taip pat teismų, nagrinėjusių apeliantės atskiruosius skundus, nustatytoms priežastims, dėl kurių apeliantė teikė minėtus skundus. Apeliantė UAB „Šilėja“ apeliaciniame skunde, grįsdama savo 1 051,32 Eur nuostolį, taip pat nepateikia naujų duomenų, paneigiančių teismo išvadą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir minėtų nuostolių nebuvimo. Be to, apeliantė neteisingai apibūdina faktinę situaciją dėl minėtų išlaidų atsiradimo – ne antstolė nesutiko su nekilnojamojo turto vertinimu, o UAB „Šilėja“ atstovas nesutiko su antstolės atliktu bendrovės nekilnojamojo turto vertinimu, kuriam atsakovė jokios įtakos neturėjo, todėl būtent UAB „Šilėja“ atstovas, nesutikdamas su antstolės atliktu nekilnojamojo turto įvertinimu, nusprendė paskirti nepriklausomą turto vertintoją ir dėl to patyrė išlaidų. Atsakovė areštuoto turto vertinimui jokios įtakos nedarė, todėl aptariamas išlaidas UAB „Šilėja“ patyrė dėl savo pačios veikimo.

78Teisėjų kolegija

konstatuoja:

79I.

80Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8123.

82Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovų UAB ,,Šilėja“, UAB ,,Sostinės vystymo grupė“ ir R. D. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

8324.

84Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo esmę ir todėl netinkamai išaiškino civilinės atsakomybės sąlygas, kurias ieškovai turi įrodinėti, nes ieškovai įrodinėjo ne tik jiems padarytą žalą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų teikiant teismams nepagrįstus ieškinius (pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį), bet ir ieškovams padarytą žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės nepagrįstiems reikalavimams užtikrinti taikymo (pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį), o tokiu atveju kaltė nenustatinėjama. Apeliantai nurodė nesutinkantys su teismo išvada, kad nei vienoje iš teismų išnagrinėtų civilinių bylų nebuvo konstatuotas atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes, ieškovų nuomone, net ir nesant tiesioginio tokio konstatavimo, išvadą dėl piktnaudžiavimo galima padaryti atsižvelgus į teismų nustatytų atsakovės neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų visumą – atsakovė AB „Civinity“ yra verslininkė, kuri naudojosi profesionalių teisininkų pagalba, todėl žinojo ir suprato, kad pažeidė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuri teismo įsiteisėjusiu sprendimu pripažinta aiškia ir vienareikšmiška, tačiau žinodama, jog akcijų teisėtai neįsigijo, vis tiek reiškė nepagrįstus reikalavimus dėl nuosavybės teisės į akcijas pripažinimo, nuostolių atlyginimo ir kt., taigi, pažeidė reikalavimą elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Apeliantai taip pat savo skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė kitose bylose nustatytiems faktams ir šioje byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, kad: atsakovei, sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo atskleistas galimas UAB „Architectura Humana“ reikalavimas; atsakovės įtarimas dėl nepakankamo informacijos apie įmonės finansinę būklę atskleidimo buvo pakankamai pagrįstas; tarp šalių vyko derybos dėl tolimesnio akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo. Neteisingai nustatęs reikšmingas aplinkybes, teismas, apeliantų įsitikinimu, nepagrįstai priėjo išvadą, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš žalos atlyginimo sąlygų.

8525.

86Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija. Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

8726.

88Kartu su ieškovų apeliaciniu skundu į bylą pateiktas naujas įrodymas – Ž. P. notarų kontoros elektroninio laiško kopija, o 2019 m. birželio 6 d. ieškovai pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui rašytinius paaiškinimus (reg. Nr. DOK-2596) dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų su ieškovų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus teiginius patvirtinančiais papildomais įrodymais.

8927.

90Kadangi Ž. P. notarų kontoros elektroninio laiško kopija buvo pateikta kartu su apeliaciniu skundu ir todėl atsakovė, atsiliepdama į skundą, turėjo galimybę pasisakyti tiek dėl šio naujo įrodymo priėmimo galimybės, tiek dėl jo įrodomosios reikšmės, o taip pat įvertinus tai, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado apeliantams reaguojant į pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, Ž. P. notarų kontoros elektroninio laiško kopijos priėmimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neprieštarauja CPK 314 straipsniui, todėl šis įrodymas priimamas ir vertinamas kartu su kita bylos medžiaga.

9128.

92Savo ruožtu ieškovų pateikti rašytiniai paaiškinimai (reg. Nr. DOK-2596) bei šiuose paaiškinimuose nurodytiems teiginiams pagrįsti pateikti papildomi įrodymai (išskyrus kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktus bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą bei dydį pagrindžiančius dokumentus – advokato kontoros sąskaitos išrašą ir 2018 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą) nepriimami, nes CPK nenumato atsiliepimo į atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikimo galimybės, be to, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, ne tik keisti, bet ir papildyti apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Dėl ginčo esmės

9329.

94Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės atsakomybės taikymą, kuri galima tik esant sąlygoms, nustatytoms CK 6.246 – 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala), o kaltiems neteisėtiems veiksmams dėl nepagrįsto bylos inicijavimo konstatuoti CPK 95 straipsnio 1 dalies prasme būtinos dvi sąlygos, t. y. ne tik ieškinio nepagrįstumas, bet ir šalies nesąžiningumas – kitaip tariant, dar ieškinio pateikimo metu faktiškai esantis ieškovo suvokimas, kad ieškinys aiškiai nepagrįstas.

9530.

96Dėl CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atsakovo teisės reikalauti, kad ieškovas, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti tik šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Be to, neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga, pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010; 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Ieškovo kaltė nenustatinėjama, t. y. pripažįstama, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius. Atsakovas, siekdamas, kad ieškovui (kreditoriui) pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi pareigą įrodyti ieškovo neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą ir jų priežastinį ryšį, o ieškovas, gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo atlyginti žalą, turi paneigti savo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

9731.

98Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jiems iš atsakovės žalos, padarytos pastarajai nepagrįstai inicijuojant civilines bylas Nr. 2-1038-781/2016, 2-31598-466/2014 ir jose prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikiant atskiruosius ir apeliacinius skundus, taip pat pateikiant pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, atlyginimą, konkrečiai: 1) R. D. – 1 635,32 Eur negautas pajamas, kurias jis, ieškovų teigimu, būtų gavęs, jeigu nebūtų susirgęs ir gydęsis laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. dėl ieškovės inicijuotos civilinės bylos Nr. 2-31598-466/2014 ir šioje byloje atsakovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (UAB „Sostinės vystymo grupė“, „Šilėja“ ir „Pas gandrus“ paprastojo turto administravimo), o taip pat 280,35 Eur patirtas išlaidas UAB „Audito pulsas“ paruoštai ataskaitai apmokėti, kurią, ieškovų teigimu, teko užsakyti siekiant paneigti atsakovės nepagrįstai inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 išsakytą argumentą, kad UAB „Sostinės vystymo grupė“ neatskleidė turimos 353 228,14 Lt skolos bendrovei „Architectura Humana“; 2) ieškovei UAB „Sostinės vystymo grupė“ – 168 545,81 Eur sumą permokėtų bankui palūkanų, kurias, ieškovų teigimu, UAB „Sostinės vystymo grupė“ teko sumokėti, nes dėl atsakovės inicijuotų bylų Nr. 2-1038-781/2016, 2-31598-466/2014 ir jose taikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Sostinės vystymo grupė“, UAB „Šilėja“ ir UAB „Pas gandrus“ negalėjo įvykdyti hipotekos kreditorės (banko) nurodymą parduoti perteklinį šios įmonių grupės turtą ir iš pardavimų gautomis lėšomis sumažinti skolinius įsipareigojimus bankui; 3) UAB „Šilėja“ – 1 051,32 Eur sumą, sumokėtą į antstolės depozitinę sąskaitą už areštuoto turto įvertinimą, nes šių išlaidų, ieškovų teigimu, bendrovė nebūtų patyrusi, jeigu nebūtų nepagrįstai inicijuota civilinė byla Nr. 2-1038-781/2016 ir joje atsakovės prašymu nebūtų taikytas 813 952,82 Eur masto turto areštas.

9932.

100Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstyto, ieškovai beveik visų prašomų priteisti žalos atlyginimo sumų (išskyrus 280,35 Eur išlaidas UAB „Audito pulsas“ atliktoms patikrinimo paslaugoms apmokėti) atsiradimą grindė tiek pačiu civilinių bylų inicijavimo (atsakovei, ieškovų nuomone, piktnaudžiaujant šia teise) faktu (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tiek ir nurodytose bylose, kurių išnagrinėjimo rezultatas nebuvo palankus AB „Civinity“, pritaikytų pastarosios bendrovės reikalavimams užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių aplinkybe (CPK 146 straipsnio 2 dalis), iš esmės atskirai šių skirtingai įrodinėtinų civilinės atsakomybės pagrindų nedetalizuodami ir atskirai neišskirdami kiekvienos iš nurodytų aplinkybių poveikio jų prašomos priteisti žalos atsiradimui masto, papildomai savo poziciją dėl nesąžiningo atsakovės elgesio pastiprindami aplinkybėmis dėl ikiteisminio tyrimo, kuris vėliau buvo nutrauktas, inicijavimo ir dėl civilinės bylos Nr. 2-364-854/2017, kurioje ieškovai ir UAB „Sostinės vystymo grupė“ akcijų savininkai ginčijo AB „Civinity“ priimtus sprendimus, laimėjimo.

10133.

102Atsižvelgdamas į taip suformuluotą ieškovų ieškinio ir kitų teismui teiktų procesinių dokumentų pagrindą, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvus išdėstė, atskirai neišskirdamas kiekvieno iš įrodinėjamos žalos atsiradimo pagrindų, tačiau nors, kaip teisingai pastebėjo apeliantai, pirmosios instancijos teismas atskirai CPK 146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų sprendime nedetalizavo, vis dėlto, priešingai nei mano ieškovai, neteisingai interpretuodami sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismas šio pagrindo taikymo galimybę skundžiamame sprendime taip pat įvertino, ką patvirtina ir sprendimo dalis „Dėl žalos ir priežastinio ryšio“, be kita ko ir tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, nenustačius kaltų neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. sąmoningo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis inicijuoti ginčą, teikti apeliacinius ir atskiruosius skundus (o atsakovės piktnaudžiavimas procesinės teisėmis pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatytas), priežastinio ryšio vertinimas būtų netikslingas, nes priežastinis ryšys nustatomas tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šiuo atveju vien tik sprendimo motyvuojamosios dalies pradžioje esantis bendro pobūdžio sakinys apie civilinės atsakomybės sąlygas (jų išvardijimas), nesudaro pagrindo, įvertinus visą sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, teigti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškinio tenkinimo galimybę tik pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir todėl netinkamai aiškino ieškovų įrodinėtinas civilinės atsakomybės sąlygas, atmestinas, kaip nepagrįstas.

10334.

104Visiškai deklaratyvus ir apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje neatskleidė visų tinkamam ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, todėl priėjo neteisingas išvadas. Vien tik ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepacitavo visų apeliaciniame skunde išsamiai cituojamų teiginių iš civilinėse bylose Nr. 2-1038-781/2016, 2-364-854/2017 priimtų teismų procesinių sprendimų, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas šių procesinių sprendimų turinio ir juose konstatuotų faktų neįvertino, tuo labiau kad teismas išsamiai skundžiamame sprendime pasisakė dėl kiekvienos iš pirmiau minėtų bylų inicijavimo, eigos, taip pat atsakovės AB „Civinity“ elgesio jų metu, aplinkybių.

10535.

106Nesuprantamas ir apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo ir kad šis ginčas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016, neva formuoja neteisingą nuomonę, jog ieškovai antrą kartą inicijuoja ginčą dėl to paties dalyko. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nei teismas, nei pati atsakovė nebuvo nurodę tokio apeliantų ieškinio atmetimo pagrindo, t. y. nebuvo nurodę argumentų, kad ieškovai inicijuoja antrą kartą tokią pat bylą, todėl šis apeliacinio skundo argumentas ne tik nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, bet ir suformuluotas akivaizdžiai neteisingai interpretuojant ir iškreipiant skundžiamo sprendimo atskirus teiginius.

10736.

108Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė, inicijuodama civilines bylas Nr. 2-1038-781/2016, 2-31598-466/2014, pateikdama pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, teikdama apeliacinius skundus minėtose civilinėse bylose, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sąmoningai nesąžiningai veikė prieš ieškovus.

10937.

110Kaip jau minėta, piktnaudžiavimui procesine teise kreiptis į teismą, taip pat teise teikti apeliacinį skundą konstatuoti ir atitinkamai civilinei atsakomybei pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį taikyti neužtenka vien tik paties ieškinio pripažinimo nepagrįstu įsiteisėjusiu teismo sprendimu fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Kitaip tariant, piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą galimas tik žinomai nepagrįsto ieškinio atveju, t. y. kai asmuo ieškinio pateikimo metu žino ir supranta, kad jo ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkintas, arba bylos inicijavimu iš tikrųjų siekia ne ieškinio tenkinimo ir jo pažeistų teisių gynimo, bet kitų tikslų.

11138.

112Priešingai nei procesiniuose dokumentuose aiškina apeliantai, aplinkybė, kad teismai atsakovės inicijuotose, tačiau pralaimėtose, bylose konstatavo, jog AB „Civinity“ nepagrįstai reiškė pretenzijas akcijų pardavėjams dėl neinformavimo apie visas UAB „Sostinės vystymo grupės“ skolas, nepagrįstai sustabdė visos akcijų kainos mokėjimą dėl UAB „Architectura Humana“ pareikšto ieškinio, taip pat pripažino, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos yra aiškios ir vienareikšmės, todėl AB „Civinity“ turėjo suprasti, kad nesumokėdama visos kainos iki 2013 m. liepos 16 d. akcijų nuosavybės neįgijo ir sutartis pasibaigė, nereiškia, jog AB „Civinity“ dar civilinių bylų inicijavimo metu žinojo ir (ar) negalėjo nežinoti (nesuprasti), kad teismų išvados bus būtent tokios, t. y. nepalankios AB „Civinity“, tačiau vis tiek sąmoningai pareiškė akivaizdžiai jos pačios suvokimu nepagrįstą ieškinį. Teismai atsakovės inicijuotose civilinėse bylose tik konstatavo AB „Civinity“ pozicijos nepagrįstumą, nesutiko su jos pateiktu akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų ir po jos pasirašymo įvykusių aplinkybių aiškinimu bei vertinimu, tačiau nei viename iš procesinių sprendimų nekonstatavo, kad pati AB „Civinity“ iš tikrųjų suprato visą situaciją būtent taip kaip ir išaiškino teismai bei manė akcijų pardavėjai, tačiau tyčia klaidingai interpretavo susiklosčiusias aplinkybes savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, inicijuodama bylas prieš ieškovus dėl kitų, nei deklaravo, tikslų. Minėtose civilinėse bylose nėra konstatuota ir iš teismų padarytų išvadų apie atsakovės nepagrįstą poziciją ir nustatytų aplinkybių negalima daryti tikėtinos išvados, kad teise kreiptis į teismą ir teise teikti apeliacinius skundus AB „Civinity“ naudojosi ne pagal paskirtį (CPK 185 straipsnis).

11339.

114Kaip pagrįstai akcentuoja atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 pateiktas AB „Civinity“ ieškinys (vėliau ir patikslintas ieškinys) buvo grindžiamas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, jame nebuvo nurodyti akivaizdžiai melagingi faktai, bet tik pateiktas kitoks, negu ieškovų, tų pačių aplinkybių vertinimas, o teismas, nagrinėjęs bylą Nr. 2-1038-781/2016, daugiau nei trejus metus laikė tokį ieškinį tikėtinai pagrįstu (spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus). Sutiktina su atsakovės pozicija, kad šalims dalyvaujant sutartiniuose santykiuose neretai išsiskiria jų nuomonės dėl sutarties nuostatų aiškinimo, dėl jų galiojimo, pabaigos ir pan., tačiau tai, kad teismas, išsprendęs šalių ginčą, pripažįsta vienos šalies poziciją pagrįstą, o kitos – ne, savaime nesuponuoja bylą pralaimėjusios šalies nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo. Taigi, vėlesnis teismų, išnagrinėjusių bylų Nr. 2-1038-781/2016, 2-364-854/2017 aplinkybes, konstatavimas, kad atsakovė vis dėlto nepagrįstai laikė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį nepasibaigusia ir manė dar turinti teisę įgyti akcijas nuosavybėn, taip pat, jog ji nepagrįstai pervedė akcijų kainą jau po sutarties pabaigos ir pateikė prevencinį ieškinį, gindama savo, jau kaip akcininkės, jos nuomone, teises, negali būti tapatinamas su pripažinimu, kad AB „Civinity“ tyčia neteisingai aiškino sutarties sąlygas, siekdama nesąžiningai gauti akcijas ir tuo tikslu teikė jai žinomai nepagrįstus ieškinius.

11540.

116Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad priešingai nei supranta apeliantai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepadarė jokių įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytiems faktams prieštaraujančių išvadų. Pirmosios instancijos teismas vertino situaciją retrospektyviai, t. y. vertino AB „Civinity“ elgesį sąžiningumo aspektu aplinkybių, kurios buvo žinomos atitinkamų atsakovės veiksmų atlikimo metu, kontekste. Teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo, kad akcijų pardavėjai turėjo informuoti atsakovę apie UAB „Architectura Humana“ reikalavimą, pretenzijas, nepadarė jokių išvadų dėl paties UAB „Architectura Humana“ reikalavimo pagrįstumo ar nepagrįstumo, nes šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiu sprendimu kitoje civilinėje byloje, bet tik nurodė, kad tuo metu UAB „Architectura Humana“ galimas (t. y. tuo metu dar nepaneigtas teismo sprendimu) reikalavimas atsakovei nebuvo atskleistas ir jos tuo metu, t. y. sužinojus apie UAB „Architectura Humana“ pareikštą ieškinį, atsiradęs įtarimas dėl ne visos informacijos apie bendrovės, kurios akcijas ji perka, tikrąją finansinę būklę, laikytinas pagrįstu ir pateisinančiu jos elgesį (bylų inicijavimą) būtent CPK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad vėliau teismai konstatavo, kad UAB „Architectura Humana“ reikalavimas nėra pagrįstas ir akcijų pardavėjai sąžiningai apie pastarosios bendrovės pretenzijas neinformavo atsakovės, nereiškia, jog UAB „Architectura Humana“ reikalavimo pareiškimo metu AB „Civinity“ šis reikalavimas negalėjo atrodyti, kaip galimas, tuo labiau kad UAB „Architectura Humana“ ieškinys ne tik buvo tenkintas preliminariu sprendimu, bet vėliau nagrinėtas tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismų, o tai paneigia galimybę manyti, jog AB „Civinity“ jau 2013 m. liepos mėnesį, kai sustabdė akcijų kainos mokėjimą, aiškiai suprato ar turėjo suprasti, jog UAB „Architectura Humana“ ieškinys nepagrįstas ir akcijų pirkimo–pardavimo vykdymo sustabdymas būtų aiškiai nesąžiningas.

11741.

118Apeliantai nepagrįstai nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog tarp akcijų pirkimo–pardavimo sutarties šalių vyko derybos dėl tolesnio sutarties vykdymo, dėl naujo susitarimo sudarymo, prieštarauja civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 nustatytam šalių bendravimo tikslui – dėl susidariusios situacijos (naujų aplinkybių paaiškėjimo). Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei interpretuoja ieškovai, nuodytas teismo teiginys dėl vykusių derybų niekaip neprieštarauja nei teismų civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 nurodytam akcijų pirkimo–pardavimo sutarties šalių „bendravimo“ tikslui, nei kitoms minėtoje byloje padarytoms išvadoms, nes teismai civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 nekonstatavo, kad šalys nesiderėjo ir nebendravo šiais klausimais, bet nurodė, jog AB „Civinity“ neįrodė, kad R. D. sutiko sustabdyti ar atidėti pagrindinės sutarties vykdymą, neįrodė, jog savo konkliudentiniais veiksmais šalys buvo susitariusios dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.3 punkte nurodytos sąlygos netaikymo, kaip kad bandė pagrįsti AB „Civinity“. Konstatavimas, kad nėra įrodyta, jog buvo pasiektas atsakovės tikslas, bendraujant su ieškovais dėl paaiškėjusių aplinkybių, derantis dėl tolimesnių veiksmų, nepaneigia pačių derybų (ieškovų įvardijamų kaip bendravimas dėl paaiškėjusių aplinkybių) buvimo fakto, todėl šiuo atveju apeliantai nepagrįstai bando analogiško turinio, tačiau kitais žodžiais suformuluotą, teismo teiginį priešpastatyti civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016 nurodytiems teismų motyvams.

11942.

120Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus ir sutikdama su kitais pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai nurodytais motyvais dėl atsakovės atliktų veiksmų įvertinimo sąžiningumo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priėjo išvadą, jog ieškovai neįrodė atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, žinomai nepagrįstų ieškinio ir kitų procesinių dokumentų pateikimo, t. y. kaltų neteisėtų veiksmų CPK 95 straipsnio 1 dalies prasme, todėl civilinės atsakomybės taikymas atsakovei pagal šį straipsnį nėra galimas.

12143.

122Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovų reikalavimų šioje byloje tenkinimas negalimas ir CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes apeliantai neįrodė kitų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų – žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp ieškovų nurodomų jų patirtų nuostolių sumų ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.

12344.

124Laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Ar dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika)

12545.

126Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 147 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad ieškovas, naudodamasis minėtoje teisės normoje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėto jo naudai, turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016).

12746.

128Ieškovas R. D. byloje teigė, kad atsakovės prašymu 2014 m. liepos 22 d. teismo nutartimi pritaikytas bendrovės turto administravimas, kurio metu neva atsirado pinigų srautų valdymo ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo problemos, sukėlė R. D. didelę psichinę įtampą, stresą, dėl kurių jam teko gydytis laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d., ir per šį terminą jis neteko 1 635,32 Eur pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų sirgęs ir būtų dirbęs UAB „Šilėja“ ir UAB „Sostinės vystymo grupė“.

12947.

130Pažymėtina, kad nors byloje yra medicininiai dokumentai, patvirtinantys ieškovo nurodomas diagnozes ir sirgimo laikotarpį, vis dėlto nei viename iš šių dokumentų nėra duomenų, leidžiančių patikimai konstatuoti (CPK 185 straipsnis), kad R. D. sveikatos būklės pablogėjimas nulemtas būtent atsakovės inicijuoto bendrovės turto administravimo (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje minimos dujų, vandens ir kitų paslaugų tiekėjų pretenzijos dėl UAB „Šilėja“ skolų buvo pateiktos tik 2014 m. rugsėjo mėnesį, o susirgo ieškovas, jo paties teigimu, dar liepos mėnesį. Kita vertus, iš vandens tiekėjo rašto turinio matyti, kad UAB „Šilėja“ skolos atsirado dar gegužės mėnesį, t. y. ne tik kai nebuvo paskirto jokio turto administravimo, bet kai nebuvo taikyti ir bendrovės turto areštai kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016. Ieškovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad UAB „Šilėja“ pinigų srautų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo problemos atsirado būtent turto administravimo metu ir būtent dėl paties turto administravimo, atitinkamai ieškovo teiginys, jog būtent teismo nutartimi paskirtas turto administravimas jam sukėlė tokį stresą, kad jam teko gydytis, yra deklaratyvus (CPK 178 straipsnis), o dėl ieškovų argumentų, jog atsakovė sąmoningai nesąžiningai inicijavo visus ginčus, teikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama kitų, nei deklaravo, tikslų, nepagrįstumo, jau buvo pasisakyta pirmiau šioje nutartyje ir todėl nekartojama.

13148.

132Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl prašomos 280,35 Eur išlaidų sumos ieškovui R. D. nepriteisimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išlaidos įrodymams gauti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovas turėjo prašyti atlyginti toje byloje, kurioje jos buvo patirtos pagal CPK 93 straipsnio taisykles. Apeliantas jokių šiuos teismo motyvus paneigiančių argumentų ir aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė, išreikšdamas tik bendro pobūdžio nesutikimą su tokia teismo išvada. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovai neįrodė, kad atsakovė sąmoningai, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, teikė žinomai nepagrįstus ieškinius, todėl jos inicijuotose, tačiau pralaimėtose bylose priešingos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, negali būti priteisinėjamos, kaip nuostoliai atskiroje byloje pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, savo ruožtu šių išlaidų atsiradimo faktą su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ieškovas nesiejo.

13349.

134Pagrįstomis ir teisėtomis pripažintinos ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl reikalavimo priteisti 168 545,81 Eur sumą ieškovei UAB „Sostinės vystymo grupė“ atmetimo. Ieškovų teigimu, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo galimas banko nurodymo parduoti UAB „Sostinės vystymo grupė“ įmonių grupės perteklinį turtą ir gautomis lėšomis sumažinti įsipareigojimus bankui vykdymas, o nesumažinus įsipareigojimų, UAB „Sostinės vystymo grupė“ buvo priversta bankui sumokėti 168 545,81 Eur palūkanų daugiau, nei būtų sumokėjusi jei būtų pardavusi atitinkamą turtą.

13550.

136Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), pagrindžiančių ne tik tai, kad ieškovė buvo įsipareigojusi parduoti turtą (iš byloje esančio banko rašto matyti, jog bankas 2013 m. rugsėjo 16 d. siūlė parduoti perteklinį turtą, tačiau susitarimas, kuriame ieškovė būtų įsipareigojusi ką nors parduoti, nėra pateiktas), bet ir kad apskritai ieškovė ėmėsi bent kokių nors turto pardavimo veiksmų (pavyzdžiui, įkėlusi pardavimo skelbimą, pasiūliusi tam tikriems asmenims pirkti atitinkamą turtą), nors nuo minėto banko pasiūlymo dienos iki pirmųjų laikinųjų apsaugos priemonių AB „Civinity“ inicijuotose bylose pritaikymo (2013 m. spalio 16 d.) praėjo mėnuo, o ieškovių turtas buvo areštuotas tik 2014 m. liepos 21 d., iki tol teismui pritaikius tik akcijų areštą.

13751.

138Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors apeliantai bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog bendrovių akcijų areštas trukdė pardavinėti bendrovių nekilnojamąjį turtą, nes notarai atsisakydavo tvirtinti tokių bendrovių turto pardavimo sandorius, jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (nei kad kreipėsi į notarus, nei kad notarai atsisakė tvirtinti) ieškovai nepateikė. Priešingos išvados neleidžia padaryti ir ieškovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktas notarės 2017 m. vasario 2 d. elektroninis laiškas, nes iš jame esančių frazių, pavyzdžiui, „AREŠTAS – UAB SVG priklausančių (valdomų) UAB ŠILĖJA akcijų – įkeisti negalima“ matyti, kad dėl pačiai bendrovei „Sostinės vystymo grupė“ priklausančių jos dukterinės bendrovės akcijų arešto negalima įkeisti būtent šių akcijų, kaip UAB „Sostinės vystymo grupė“ priklausančio turto, tačiau jokių teiginių, iš kurių būtų aišku, jog dėl draudimo disponuoti pačios bendrovės akcijomis negalimas ir bet koks disponavimas bendrovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, laiške nėra. Todėl teigti, kad dėl nuo 2013 m. spalio 16 d. atsakovės prašymu taikyto akcijų arešto ieškovai negalėjo pardavinėti įmonių grupės perteklinio turto ir todėl būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių sumokėjo daugiau palūkanų bankui, nėra jokio pagrindo, tuo labiau jog nėra ir patikimų įrodymų, kad nesant areštų ieškovai būtų pardavę jų nurodytą turtą dar 2013 metais. Be to, kaip pagrįstai akcentuoja atsakovė AB „Civinity“, ieškovai, teikdami prašymus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, atskiruosius skundus ir kitus procesinius dokumentus, nei viename iš jų nebuvo nurodę, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo jiems vykdyti susitarimą su hipotekos kreditore AB „Šiaulių bankas“ dėl perteklinio turto pardavimo. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti, kad ieškovai iš tikrųjų tuo metu siekė ir bandė pardavinėti turtą, turėjo pirkėjų ir tik dėl taikyto akcijų, o vėliau ir turto arešto, negalėjo susimažinti turimų įsipareigojimų bankui.

13952.

140Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti ieškovei UAB „Šilėja“ 1 051,32 Eur sumą, kurią ji nurodo sumokėjusi už areštuoto turto įvertinimą į antstolės depozitinę sąskaitą. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti ši antstolės 2014 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. 33-551/2014, nurodytą sumą ieškovė turėjo sumokėti, nes būtent ji prieštaravo dėl antstolės nustatytos areštuoto turto vertės, todėl turėjo susimokėti už ekspertizės atlikimą. Antra, ieškovai nepateikė į bylą jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip turtą įvertino ekspertas, t. y. ar UAB „Šilėja“ prieštaravimas antstolės vertinimui buvo pagrįstas, o taip pat, kaip vykdomoji byla pasibaigė ir kaip buvo paskirstytos vykdymo išlaidos. Ieškovės pareiškimas apeliaciniame skunde, kad ji tokių duomenų neturi, nesudaro pagrindo priteisti jai jos prašomą sumą, nes būtent ieškovei UAB „Šilėja“ tenka pareiga įrodinėti tiek žalos faktą, tiek jos dydį bei priežastinį ryšį, ir pasirūpinti šioms civilinės atsakomybės sąlygoms įrodyti būtinais įrodymais, tuo labiau jog, būdama vykdomojoje byloje skolininke, tokius duomenis (dokumentus) ieškovė turėjo galimybę gauti iš antstolės ir pateikti teismui.

14153.

142Apibendrindama pirmiau išdėstytus teisinius argumentus ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo naikinti ar keisti teisingą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

14354.

144Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovei AB „Civinity“ priteistinas jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).

14555.

146Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymu advokatui 1 742,40 Eur sumą. Kadangi prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodytą maksimalų atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą dydį ir teisėjų kolegija nenustatė jokių išimtinių priežasčių nurodytą dydį viršyti, atsakovei iš ieškovų priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma mažintina iki 1 150 Eur, t. y. priteisiant atsakovei po 383,33 Eur iš kiekvieno ieškovo.

147Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

148Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

149Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Civinity“ (juridinio asmens kodas 302247881) iš ieškovų R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės vystymo grupė“ (juridinio asmens kodas 125146811) ir uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ (juridinio asmens kodas 121462961) po 383,33 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai R. D., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sostinės... 8. 2.... 9. Ieškovai nurodė, kad R. D., D. D., M. R. ir E. R. su atsakove AB... 10. 2.1.... 11. 2013 m. spalio 11 d. AB „Civinity“ Vilniaus apygardos teismui pareiškė... 12. 2.2.... 13. 2014 m. gegužės 26 d. pagal AB „Civinity“ nepagrįstą pareiškimą buvo... 14. 2.3.... 15. 2014 m. liepos 14 d. AB „Civinity“ su nepagrįstu ieškiniu kreipėsi į... 16. 3.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu tenkino... 18. 4.... 19. Ieškovų vertinimu, atsakovė suvokė, kad jos reiškiami reikalavimai yra... 20. 5.... 21. Ieškovas R. D. nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos... 22. 6.... 23. Ieškovės UAB „Sostinės vystymo grupė“ ir UAB „Šilėja“ nurodė,... 24. 7.... 25. Ieškovė UAB „Šilėja“ nurodė patyrusi nuostolius dėl areštuoto turto... 26. 8.... 27. Į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta UAB „Pas gandrus“, tačiau bylos... 28. II.... 29. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 30. 9.... 31. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 32. 10.... 33. Teismas, visų pirma, nesutiko su ieškovų pozicija, kad atsakovė neturėjo... 34. 11.... 35. Teismas nepritarė ir argumentams dėl atsakovės nesąžiningumo, patikslinant... 36. 12.... 37. Teismas nesutiko ir su teiginiais dėl neteisėto atsakovės kreipimosi dėl... 38. 13.... 39. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė, tikslindama ieškinį... 40. 14.... 41. Dėl ieškovų įrodinėjamo atsakovės neteisėtai pareikšto prevencinio... 42. 15.... 43. Dėl įrodinėjamų atsakovės neteisėtų veiksmų, susijusių su Vilniaus... 44. 16.... 45. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog, pradėdama procesus prieš... 46. 17.... 47. Dėl ieškovo R. D. prašomos priteisti žalos teismas nurodė, kad... 48. 18.... 49. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje... 50. 19.... 51. Dėl ieškovės UAB „Sostinės vystymo grupė“ argumentų, kad ji dėl... 52. 20.... 53. Teismas atmetė kaip neįrodytą taip pat ir ieškovės UAB „Šilėja“... 54. I.... 55. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 56. 21.... 57. Ieškovai UAB ,,Šilėja“, UAB ,,Sostinės vystymo grupė“ ir R. D.... 58. 21.1.... 59. Teismas netinkamai nustatė ginčo esmę ir jos neatskleidė – šio bylos... 60. 21.2.... 61. Teismas netinkamai aiškino civilinės atsakomybės sąlygas, kurias ieškovams... 62. 21.3.... 63. Teismas neatskleidė visų tinkamam ginčo išsprendimui reikšmingų... 64. 21.4.... 65. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad nei vienoje teismų nagrinėtoje... 66. 21.5.... 67. Atsakovės iniciatyva pradėtos civilinės bylos ir ikiteisminis tyrimas buvo... 68. 22.... 69. Atsakovė AB „Civinity“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovų... 70. 22.1.... 71. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, išnagrinėjęs bylą,... 72. 22.2.... 73. Nepagrįstas ieškovų teiginys, kad civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016... 74. 22.3.... 75. Atsakovės ieškinio, išnagrinėto civilinėje byloje Nr. 2-1038-781/2016,... 76. 22.4.... 77. Apeliantai nepateikė naujų argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl... 78. Teisėjų kolegija... 79. I.... 80. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 81. 23.... 82. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 83. 24.... 84. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo... 85. 25.... 86. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos... 87. 26.... 88. Kartu su ieškovų apeliaciniu skundu į bylą pateiktas naujas įrodymas –... 89. 27.... 90. Kadangi Ž. P. notarų kontoros elektroninio laiško kopija buvo pateikta kartu... 91. 28.... 92. Savo ruožtu ieškovų pateikti rašytiniai paaiškinimai (reg. Nr. DOK-2596)... 93. 29.... 94. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 95. 30.... 96. Dėl CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atsakovo teisės reikalauti, kad... 97. 31.... 98. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jiems iš atsakovės... 99. 32.... 100. Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstyto, ieškovai beveik visų prašomų... 101. 33.... 102. Atsižvelgdamas į taip suformuluotą ieškovų ieškinio ir kitų teismui... 103. 34.... 104. Visiškai deklaratyvus ir apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos... 105. 35.... 106. Nesuprantamas ir apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas,... 107. 36.... 108. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir... 109. 37.... 110. Kaip jau minėta, piktnaudžiavimui procesine teise kreiptis į teismą, taip... 111. 38.... 112. Priešingai nei procesiniuose dokumentuose aiškina apeliantai, aplinkybė, kad... 113. 39.... 114. Kaip pagrįstai akcentuoja atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą,... 115. 40.... 116. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad priešingai nei supranta apeliantai,... 117. 41.... 118. Apeliantai nepagrįstai nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismo... 119. 42.... 120. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus ir sutikdama su kitais pirmosios... 121. 43.... 122. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovų reikalavimų šioje byloje... 123. 44.... 124. Laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys,... 125. 45.... 126. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 147 straipsnio 3 dalies... 127. 46.... 128. Ieškovas R. D. byloje teigė, kad atsakovės prašymu 2014 m. liepos 22 d.... 129. 47.... 130. Pažymėtina, kad nors byloje yra medicininiai dokumentai, patvirtinantys... 131. 48.... 132. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo... 133. 49.... 134. Pagrįstomis ir teisėtomis pripažintinos ir pirmosios instancijos teismo... 135. 50.... 136. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų (CPK... 137. 51.... 138. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors apeliantai bylos... 139. 52.... 140. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su... 141. 53.... 142. Apibendrindama pirmiau išdėstytus teisinius argumentus ir faktines... 143. 54.... 144. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovei AB „Civinity“ priteistinas... 145. 55.... 146. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą... 147. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 148. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti... 149. Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Civinity“ (juridinio asmens kodas...