Byla e2-276-860/2017
Dėl kelio servituto nustatymo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

2sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovui L. M., jo atstovei adv. Irinai Beleškienei, atsakovės atstovei pagal pavedimą adv. Gitanai Gudaitei, vertėjai Alicijai Stančinskai,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei B. M. (jos įstatyminei atstovei H. M.), institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl kelio servituto nustatymo,

Nustatė

41. I. L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašo:

5- nustatyti atsakovės B. M. 0,2200 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. 4154/1400:104, unikalus Nr. 4400-0397-7351, esančiame ( - ), Mrijampolio sen., Vilniaus r., 211 kv.m. ploto kelio servitutą, su teise ieškovui važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, 2015-08-10 UAB „G. B.“ parengtame plane pažymėto taškais Nr. 3, 10, 9, 8, 7, 6, 5, 14, 13, 12, 11;

6- teismui nustačius, kad prašomas nustatyti kelio servitutas pažeistų atsakovės teises, - nustatyti atsakovės B. M. 0,2200 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. 4154/1400:104, unikalus Nr. 4400-0397-7351, esančiame ( - ), Mrijampolio sen., Vilniaus r., 289 kv.m. ploto kelio servitutą, su teise ieškovui važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, 2016-04-12 UAB „Tiksli koordinatė“ parengtame plane pažymėto taškais Nr. 1, 2, 3, 4.

7Ieškinyje nurodė, kad 2011-07-26 dovanojimo sutartimi ieškovas iš savo tėvo L. M. įgijo asmeninės nuosavybės teise du sklypus, esančius ( - )., Marijampolio sen., Vilniaus r., t.y. žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0397-7351, kurio bendras plotas yra 0.2200 ha, ir žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0397-7551, kurio bendras plotas yra 1.6100 ha. Minėti žemės sklypai yra tarpusavyje susiję, jie ribojasi. Dėl savo geografinės padėties patekti į 1,6100 ha žemės sklypą galima tik pasinaudojus 0.2200 ha žemės sklype esančiu keliu, kuris ir buvo suformuotas tikslu patekti į minėtą sklypą. Kai minėti sklypai priklausė ieškovo tėvui, vėliau ieškovui, - patekimas į 1.6100 ha žemės sklypą nebuvo apsunkintas, ieškovas netrukdomai naudojosi minėtu keliu. Taip pat nurodė, kad 2011 m. tarp ieškovo ir atsakovės įstatyminės atstovės H. M. įvyko konfliktas, kurio pasėkoje buvo inicijuotas santuokos nutraukimo teisminis procesas. Vilniaus apygardos teismas 2014-09-26 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-723-640/2014, be kita ko priteisė iš ieškovo išlaikymą atsakovei B. M. turtu – ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0.2200 ha žemės sklypą; kitą ginčo sklypą (1.6100 ha) priteisė ieškovui. Tad minėti du žemės sklypai atsidūrė pas skirtingus asmenis. Ieškovas kreipėsi į atsakovės įstatyminę atstovę dėl kelio servituto nustatymo, nes jis neturi kitos galimybės patekti į jam 0.6100 ha ploto priklausantį žemės sklypą kaip tik per atsakovės žemės sklypą. Tačiau atsakovės įstatyminė atstovė atsisakė su juo kalbėtis. Taip pat jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl privažiavimo prie jo sklypo kelio suformavimo, tačiau buvo atsakyta neigiamai. Esant tokiai situacijai jis kreipėsi į teismą dėl kelio servituto nustatymo per atsakovei priklausantį 0.2200 ha ploto žemės sklypą. Ieškovas mano, kad servituto nustatymas nepažeis atsakovės teisų, kadangi kelias atsakovės sklype yra suformuotas; jis buvo suformuotas ir naudojamas dar žemės sklypus valdant ankstesniems savininkams. Tad jis įgyvendindamas servituto teisę, nevaržys atsakovės teisių. Ieškovas jokių kitų alternatyvų patekti į jam priklausantį minėtą žemės sklypą neturi.

82. A. B. M. atstovė pateiktame atsiliepime ir vėliau pateiktame atsiliepime į ieškovo ieškinio patikslinimą su ieškiniu (patikslintu) nesutiko; prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Atsiliepime visų pirma nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu 1,6100 ha ploto žemės sklypu be servituto nustatymo atsakovės žemės sklypui, kurios plotas 0.2200 ha. Ieškovo minėtas sklypas ribojasi ir su kitais privačiais žemės sklypais, tad negalima atmesti galimybės, jog kelio servituto nustatymas kitiems privatiems žemės sklypams, jų savininkų teises ir teisėtus interesus suvaržytų daug mažiau, nei su pareikštu ieškiniu ieškovas siekia apriboti atsakovės teises ir interesus. Pažymėjo, kad atsakovės sklype stovi gyvenamasis namas su kitais ūkiniais pastatais, name gyvena žmonės, tame tarpe pati atsakovė, kuri yra nepilnametė, pagal pateiktą planą servitutinis kelias eina išilgai visą žemės sklypą per pat kiemo vidurį. Tad akivaizdu, kad nustačius servitutinį kelią bus ne tik apribota nepilnametės nuosavybė, bet bus pažeista ir jos teisė į privatų gyvenimą, kieme jai taps nesaugu; taip pat nepataisomai bus sugadintas kiemo estetinis vaizdas, o galimybės ateityje parduoti minėtą turtą išnyks, nes nei vienas protingas pirkėjas nenorės įsigyti žemės sklypo su statiniais, per kurio vidurį eina kelias. Teigia, kad kiti privatūs sklypai yra be statinių. Atkreipė dėmesį, kad minėtą kelią patekti į 1.6100 ha ploto žemės sklypą suformavo pats ieškovas, jis su atsakovės įstatymine atstove gyveno santuokoje. Formuojant minėtą kelią kitų galimybių ieškovas neieškojo, tiesiog jam buvo taip patogu ir naudinga patekti į minėtą sklypą. Šiuo atveju ieškovas vien tik vedamas naudingumo kriterijaus ir prašo nustatyti servitutą jo paties pasirinktu patekti į jo sklypą būdu, visiškai neatsižvelgdamas į nepilnametės dukros, kaip turto savininkės, interesus ir iš esmės net neieškodamas kitų alternatyvų patekti į savo sklypą. Be to, suformuotas ir šiuo metu faktiškai naudojamas kelias yra daug siauresnis ir mažesnis nei prašomas ieškiniu nustatyti servitutinis kelias, kurios plotas yra 211 kv.m. Teigia, kad šiuo atveju siekis įgyvendinti ir apginti nepilnamečio asmens nuosavybę nuo nepagrįstų suvaržymų nusveria ieškovo norą patogiai ir be jokių praradimų patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Akcentavo, kad ieškovo prašomo nustatyti kelio servituto vieta ir apimtis aiškiai neatitinka proporcingumo principo reikalavimo, o ieškovas pareikštu ieškiniu siekia apriboti nepilnametės dukros nuosavybės teisę labiau nei būtina įgyvendinti jo teisę naudotis žemės sklypu. Pažymėjo, kad teismui vis dėl to nusprendus, jog ieškovo ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, turi būti svarstomas klausimas dėl kompensacijos išmokėjimo atsižvelgiant į tai, kad bus pažeidžiamas privatumas ir saugumas, ženkliai sumažėtų atsakovės valdomas žemės sklypas (211 kv.m.) bei galimybė tvarkytis, t.y. statyti statinius, turėti sodą ir kt., ar ateityje parduoti minėtą turtą. Manytina, kad siekiant kompensuoti turtinius ir neturtinius praradimus vienkartinės kompensacijos dydis turėtų sudaryti 2 000 Eur.

10Atsakovė nesutinka su patikslintame ieškinyje siūloma servitutinio kelio alternatyva. Nurodė, kad siūlomoje nustatyti servituto vietoje yra daržas; šiuo metu ten pasodintas ir auga daržovės, taip pat auga medžiai ir krūmai. Tad minėtoje vietoje nustačius 289 kv.m. ploto kelio servitutą nepilnametė ne tik neteks 1 / 10 dalies nuosavybės, tačiau praras galimybę turėti daržą, kuriame auginamos daržovės ir kas yra vienas iš nepilnametės maisto šaltinių. Atsakovė nesutinka, kad jai už servituto nustatymą būtų perleistas ieškovui priklausanti 1 / 8 dalis žemės sklypo, esanti adresu Rudaminos k., Vilniaus r., unikalus Nr. 4177-0200-0200. Iš tokios turto nepilnametė negautų jokios naudos. Be to, tokio turto naudojimas, valdymas ir disponavimas, atsižvelgiant į tai, kad jis priklauso keliems asmenims, iš esmės yra apsunkintas.

113. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-03-09 nutartimi paskyrė pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą.

124. Ieškovas L. M. pateikė teismui dubliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti.

13Akcentavo, kad jis pateikė teismui įrodymus, jog neturi galimybių patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nesinaudodamas svetimu žemės sklypu; atsakovės žemės sklype nustatytas kelio servitutas be kita ko būtų pats trumpiausias kelias jam patekti į savo sklypą, tuo tarpu kitu atveju servitutas turėtų eiti per du privačius sklypus. Jis nesutinka su atsakovės atstovų išsakyta pozicija, kad jo siūlomas nustatyti kelio servitutas neatitinka įstatymo reikalavimų; pažymėjo, kad kelio servitutas (211 kv.m.) plane buvo nubraižytas natūroje esamo kelio ribose ir esamo kelio plotis neviršija 4 metrų, t.y. neprieštarauja CK 4.119 straipsnio nuostatoms. Atsakovės žemė, kurioje siūloma nustatyti kelio servitutą, nėra naudojama kaip sodas ar kaip vieta statyboms, nes ten ir dabar yra kelias. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės atstovai iš esmės nenurodė nei vienos atsakovės teisės, kuri būtų pažeista nustačius kelio servitutą. Jis siūlo atsakovei kompensaciją už prašomą nustatyti kelio servitutą turtu. Nurodė, kad tarp jo ir atsakovės įstatyminės atstovės yra įsivyravęs ilgalaikis konfliktas, tad jis mano, jog šioje byloje atsakovės atstovė labiau gina savo, o ne nepilnamečio vaiko teises ir interesus bei tuo pačiu ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

145. Atsakovės atstovai pateiktame triplike prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

15Triplike iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kurie nurodyti atsiliepime. Akcentavo, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės atsakovei. Ta aplinkybė, kad servitutinis kelias eitų per du privačius žemės sklypus niekaip negali nei paneigti, nei patvirtinti to, jog servitutinio kelio nustatymas atsakovės sklypui per patį kiemo vidurį yra mažiausiai tarnaujančio daikto interesus apribojantis variantas. Pastebi, kad ieškovo nurodomas kelias iš esmės neegzistuoja, o tiesiog ieškovas šiuo metu naudojasi jos ir dukros kiemu bei per joje esančią pievą patenka į savo sklypą. Pabrėžė, kad nustačius kelio servitutą per atsakovės žemės sklypą, šio sklypo plotas iš esmės sumažės. Pažymėjo, kad sprendžiant servitutinio kelio nustatymo klausimą turi būti vertinami ne ieškovo ir dukros santykiai, jo tinkamas / netinkamas tėvo valdžios įgyvendinimas, o tai, tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus, kaip bus apribotos nepilnametės nuosavybės teisės bei ar tokie apribojimai yra proporcingi. Akivaizdu, kad ieškovo suformuotas ieškinio reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo aiškiai nukrypsta nuo proporcingumo principo reikalavimų. Atsakovė nesutinka su ieškovo siūlomu kompensacijos būdu, suteikiant dukrai dalį ieškovui priklausančios ariamos žemės. Ji ir toliau laikosi pozicijos, kad siekiant kompensuoti turtinius ir neturtinius praradimus vienkartinės kompensacijos dydis turėtų būti 2 000 Eur. Prieštaravimai ieškovo pateiktam reikalavimui negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

166. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ieškinį, taip pat išvadą į patikslintą ieškinį.

17Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės įstatyminės atstovės H. M. nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog ieškovas negali tiesiogiai betarpiškai patekti į savo žemės sklypą, nekertant kitų savininkų žemės sklypus. Tai reiškia, kad abi šalys suvokia, jog yra pagrindas nustatyti servitutą, bet skiriasi šalių pozicija kokiomis sąlygomis ir kurioje konkrečiai vietoje gali būti nustatytas servitutas. Taip pat abi šalys sutinka, kad servitutas turi būti atlygintinis. Teigia, kad ieškinys gali būti nepatenkintas tuo atveju, jeigu bus įrodyta, jog jo servituto siūlomas variantas be pakankamo pagrindo stipriai suvaržo nepilnametės atsakovės interesus ir yra kitas būdas nustatyti servitutą. Tokį alternatyvų variantą gali pateikti ir atsakovės įstatyminė atstovė. Nesant įrodymams apie tai, kad įmanoma kitaip, racionaliau, nepažeidžiant nepilnamečio vaiko interesų nustatyti servitutą, ieškinys turi būti patenkintas.

187. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį (patikslintą) ir jame išdėstytus argumentus pilnai palaikė. Akcentavo, kad galimybių patekti į savo sklypą per kitus privačius sklypus neturi; kaimynai su servituto nustatymu nesutinka, be to, tokiu atveju kelio servitutas eitų ne per vieną, bet per du atskirus, skirtingiems savininkams priklausančius žemės sklypus. Taip pat nurodė, kad sutiktų tik dalinai atsakovei kompensuoti už servituto nustatymą jos prašomą pinigų sumą (2 000 Eur), t.y. sutiktų atsakovei sumokėti 400 Eur; taip pat kaip kompensaciją už servituto nustatymą siūlo atsakovei žemės sklypą kitoje vietoje. Ieškovas sutiko, kad būtų nustatytas servitutas, kuris pažymėtas UAB „Tiksli koordinatė“ 2017-01-02 parengtame plane; servituto plotas 186 kv.m. Atsisakė teismo siūlomos geodezinės ekspertizės.

19Atsakovės atstovė su ieškiniu iš esmės nesutiko. Palaikė motyvus išdėstytus procesiniuose dokumentuose. Vėliau nurodė, kad iš dalies sutiktų su UAB „Tiksli koordinatė“ 2017-01-02 parengtame plane nurodytu servitutu, bet kompensacija už servitutą turėtų būti 2 000 Eur; būtent tiek sumažėtų namų valdos sklypo vertė, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų negalėjo pateikti. Akcentavo, kad nepilnamečiui vaikui pirmiausia yra svarbus privatumas ir saugumas. Taip pat kaip ir ieškovas atsisakė teismo siūlomos geodezinės ekspertizės.

20Ieškinys tenkintinas.

21Dėl servituto nustatymo

228. Byloje nustatyta, kad ieškovui L. M. nuosavybės teise priklauso 1.6100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4154/1400:106 Migūnų k.v., unikalus Nr. 4400-0397-7551, esantis ( - ) k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. (toliau – ir ieškovo sklypas; ir sklypas Nr. 106); šiame žemės sklype stovi ieškovui priklausantis pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. 4191-8005-3055.

23A. B. M., kuri šiuo metu yra nepilnametė (gim. 2003 m.; ji yra 14 metų amžiaus), nuosavybės teise priklauso 0.2200 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. 4154/1400:104 Migūnų k.v., unikalus Nr. 4400-0397-7351, esantis ( - ), Mrijampolio sen., Vilniaus r. (toliau – ir atsakovės sklypas; ir sklypas Nr. 104); šiame žemės sklype taip pat stovi: atsakovei priklausantys įvairūs pastatai ir statiniai, t.y. tvartas, unikalus Nr. 4191-8005-3022, tvartas, unikalus Nr. 4191-8005-3033, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 4191-8005-3044, ir kiemo statiniai, unikalus Nr. 4191-8005-3066; atsakovės įstatyminei atstovei H. M. nuosavybės teise priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4191-8005-3011.

249. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė B. M. yra ieškovo L. M. dukra; o atsakovės įstatyminė atstovė H. M. – ieškovo buvusi sutuoktinė.

25Be to, bylos duomenys tvirtina, kad abu ginčo sklypai anksčiau priklausė ieškovui; Vilniaus apygardos teismas 2014-09-26 nutartimi, santuokos nutraukimo byloje (civilinės bylos Nr. 2A-723-640/2014), pakeisdamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą, be kita ko priteisė iš L. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. M. turtu – žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0397-7351, esantį ( - ) k., Marijampolio sen., Vilniaus r.

26Pažymėtina ir tai, kad minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi B. M., kaip išlaikymas, buvo priteisti ir sklype esantys statiniai: tvartas, unikalus Nr. 4191-8005-3022, tvartas, unikalus Nr. 4191-8005-3033, ūkinis pastatas, unikalus Nr. 4191-8005-3044, ir kiemo statiniai, unikalus Nr. 4191-8005-3066; o minėtame sklype esantis ir L. M. vardu registruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4191-8005-3011, buvo pripažintas bendrąją jungtine H. M. ir L. M. nuosavybe bei teismo nutartyje nurodytu būdu padalintas, t.y. buvo priteistas H. M. asmeninės nuosavybės teise.

2710. Ieškovas L. M., minėta, byloje yra pareiškęs šiuos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus, t.y. prašo:

28- nustatyti atsakovės B. M. 0,2200 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0397-7351, 211 kv.m. ploto kelio servitutą, su teise jam važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, 2015-08-10 UAB „G. B.“ parengtame plane pažymėto taškais Nr. 3, 10, 9, 8, 7, 6, 5, 14, 13, 12, 11;

29- teismui nustačius, kad prašomas nustatyti kelio servitutas pažeistų atsakovės teises, - nustatyti atsakovės B. M. 0,2200 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0397-7351, 289 kv.m. ploto kelio servitutą, su teise ieškovui važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, 2016-04-12 UAB „Tiksli koordinatė“ parengtame plane pažymėto taškais Nr. 1, 2, 3, 4.

30Be to, ieškovas teismo posėdžio metu sutiko, kad būtų nustatytas servitutas, kuris pažymėtas UAB „Tiksli koordinatė“ 2017-01-02 parengtame plane; servituto plotas 186 kv.m.

31Atsakovės B. M. atstovės iš esmės nesutinka su prašomu nustatyti servitutu; teigia, kad ieškovas neįrodė, jog nėra galimybės jam patekti į sklypą per kitus sklypus. Iš dalies sutiktų su UAB „Tiksli koordinatė“ 2017-01-02 parengtame plane nurodytu servitutu, bet kompensacija už servitutą turėtų būti 2 000 Eur.

3211. Taigi, byloje keliamas naudojimosi svetimu daiktu ir kelio servituto nustatymo bei kompensavimo klausimai.

3312. Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK4.111 straipsnio 1 dalis).

34Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu tik išimtiniais atvejais. Pagal CK4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Be to, teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; ar viešpataujančio daikto savininkas pats nesukūrė tokios situacijos dėl ko reikia nustatyti servitutą. Taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2006-12-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006; 2007-06-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009-05-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009; 2010-06-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010; 2011-11-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-10-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; ir kt.). Tokios esminės nuostatos, aktualios šiam ginčui, yra suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.

3513. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir susiformavusią gausią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad iš esmės yra pagrindas tenkinti ieškovo pareikštą reikalavimą dėl servituto nustatymo.

3614. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad teismas ne kartą siūlė šalims (ieškovui ir atsakovei, t.y. jos atstovėms) prašyti teismo skirti geodezinę ekspertizę, tikslu papildomai pagrįsti savo ieškinio reikalavimus ir / ar atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, tačiau šalys atsisakė pasinaudoti šiuo teismo siūlymu. Kadangi tai yra dispozityvi byla, tad teismas savo iniciatyva negali rinkti įrodymus už kurią nors šalį, t.y. savo nuožiūra skirti minėtą ekspertizę. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia šalių ginčą pagal byloje esančius duomenis, kurių yra pakankamai, siekiant priimti byloje teisingą ir pagrįstą sprendimą.

3715. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas šiuo metu neturi jokios teisėtos galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą Nr. 106, nes prie jo nėra suformuotas joks privažiavimas.

38Šias aplinkybes be kita ko patvirtina ir byloje esantys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštai (t.y. 2015-09-28 raštas Nr. 48SD-11143-(14.48.104.); 2015-10-27 raštas Nr. 48SD-12219-(14.48.104)), iš kurių aiškiai matyti, kad privažiavimo kelio prie ieškovo žemės sklypo nėra; administraciniu keliu išspręsti privažiavimo prie ieškovo sklypo klausimą per privačius sklypus nėra.

39Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir atsakovės atstovės, tačiau teigia, kad ieškovas neįrodė, jog jis neturi galimybės patekti per kitus privačius žemės sklypus, kurie ribojasi su jo žemės sklypu, taip neapribojant atsakovės teisių; teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į kitų sklypų savininkus dėl galimybės nustatyti kelio servitutą per jų sklypus.

4016. Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės nustatyta, kad ieškovo naudai servituto nustatymas yra objektyviai būtinas. Kitaip sakant, nenustačius servituto ieškovas objektyviai negali naudotis savo sklypu Nr. 106, t.y. negali teisėtu būdu patekti į savo sklypą.

41Tačiau šioje byloje yra svarbus aspektas, ar yra tik vienintelė galimybė nustatyti servitutą per atsakovės sklypą Nr. 104, ar yra ir kitų galimybių nustatyti servitutą per kitų savininkų sklypus, kurie ribojasi su atsakovo sklypu Nr. 106.

42Atsakovės atstovės, minėta, teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į kitų sklypų savininkus dėl galimybės nustatyti kelio servitutą per jų sklypus. Taip pat nurodė, kad negalima atmesti galimybės, jog kelio servituto nustatymas kitiems privatiems žemės sklypams, jų savininkų teises ir teisėtus interesus suvaržytų daug mažiau, nei su pareikštu ieškiniu ieškovas siekia apriboti savo dukros teises.

4317. Tačiau teismas su tokiais atsakovės atstovių argumentais nesutinka.

44Visų pirma, pagal bylos duomenis gretimų sklypų savininkai nesutinka su servituto nustatymu per jų sklypus. Atsakovės atstovės tai paneigiančių duomenų nepateikė (( - ) straipsnis); iš esmės jos savo argumentus grindžia tik prielaidomis. Teismas pažymi, kad servituto nustatymas per kitus privačius žemės sklypus iš esmės yra neįmanomas, arba būtų sunkiai įgyvendinamas; neabejotina, kad tokia situacija būtų susijusi su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis, nebūtų laikomasi objektyvumo, proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.

45Antra, siekiant suteikti ieškovui galimybę patekti į savo sklypą iš šiaurės - vakarinės sklypo pusės, tai servitutas turėtų būti nustatomas iš karto dviem žemės sklypams, t.y. naudojamam namų valdos žemės sklypui, kuris šiuo metu dar yra valstybės žemės fonde, ir žemės sklypui, kurio kadastro Nr. 4154/1400:0083; tad nustatomo servituto plotas būtų ženkliai didesnis, taip pat būtų apribojamos teisės didesniam skaičiui asmenų, kas neatitiktų proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų; be to, reikėtų įrengti kelią, nes natūroje jo nėra, tad akivaizdu, kad tokia situacija būtų susijusi su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Ieškovo sklypo šiaurinėje – rytinėje pusėje yra valstybės žemės fonde esantis miškas, tad įrengti privažiavimo prie ieškovo sklypo kelią nėra jokių teisinių galimybių. Ieškovo žemės sklypo pietinėje pusėje yra naudojamas namų valdos žemės sklypas, kuris šiuo metu dar yra valstybės žemės fonde, tačiau jis yra labai siauras, be to, jame stovi pastatai. Tad servituto nustatymas šiame sklype nepagrįstai ir nesąžiningai apribotų šio sklypo naudotojo teises, iš esmės būtų apsunkinta galimybė šiuo sklypu naudotis dėl jo siauros formos ir jame stovinčių pastatų, ypač ties įvažiavimu į šį sklypą. Be to, taip pat reikėtų įrengti kelią, tad akivaizdu, kad tokia situacija irgi būtų susijusi su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis.

46Trečia, teismas akcentuoja, kad minėtuose vietose niekada nebuvo jokių patekimo į ieškovo sklypą kelių, t.y. nei teisiškai, nei faktiškai.

47Ketvirta, atsakovės atstovės iš esmės siūlo ginti ieškovo teises išimtinai tik kitų privačių sklypų savininkų ir naudotojų sąskaita, nors pačios net nepataikė įrodymų, kad apskritai yra tokia galimybė (( - ) straipsnis). Kita vertus, minėta, kad taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų. Tad toks atsakovės atstovių siūlymas akivaizdžiai šių principų neatitinka. Vien apeliavimas į atsakovės amžių nėra pakankamas pagrindas tokių reikalavimų tenkinimui.

4818. Tuo tarpu per atsakovei priklausantį sklypą Nr. 104 eina kelias. Būtent šiuo keliu, kuriam prašoma nustatyti kelio servitutą, faktiškai visuomet ir buvo naudojamasi, siekiant patekti į ieškovui priklausantį sklypą Nr. 106 (juo beje naudojosi ne tik ieškovas, bet ir atsakovė, taip pat kiti šeimos nariai). Anksčiau (iki santuokos nutraukimo) abu minėti žemės sklypai priklausė ieškovui, jis šiuo keliu rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Šiuo metu sklypas Nr. 104 priklauso jo artimiausiam šeimos nariui, t.y. dukrai B. M.. Tad šiame sklype kelio servituto nustatymas būtų pats priimtiniausias ir sąžiningiausias kitų privačių savininkų bei naudotojų atžvilgiu. Be to, šiuo metu minėtu keliu iš esmės naudojasi ir pati atsakovė bei jos įstatyminė atstovė, kad nuo gatvės transporto priemonėmis patektų į sklypą Nr. 104 bei prie jame esančių pastatų, tad realiai ieškovas naudotųsi tik nedidele sklypo (kelio servituto) dalimi, kuri atsakovei ir jos įstatyminei atstovei iš esmės nėra reikalinga kaip kelias.

4919. Atsakovės atstovės nurodė, kad ieškovo prašomas nustatyti kelias eina išilgai visą žemės sklypą, per patį kiemo vidurį, tad bus pažeista atsakovės ir jos įstatyminės atstovės teisė į privatų gyvenimą, kieme taps nesaugu, nepataisomai bus sugadintas kiemo estetinis vaizdas, ženkliai sumažės (211 kv.m.) nepilnametės dukros nuosavybės teise valdomas žemės sklypas bei galimybė tvarkytis (statyti statinius, turėti sodą ar kt.) žemės sklype.

50Tačiau teismas su tokiais argumentais iš esmės nesutinka, jie yra labiau deklaratyvūs, negu turintys rimtą pagrindą. Visų pirma, minėta, kad kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, visuomet buvo natūroje, juo buvo naudojamasi ne tik patenkant transporto priemonėmis į ieškovo sklypą Nr. 106, bet ir į patį sklypą Nr. 104 bei prie jame esančių pastatų, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno ieškovas, atsakovė, jos įstatyminė atstovė ir kt. Tokiu atveju teigti, kad šiuo metu, nustačius natūroje esančiam keliui servitutą, taptų nesaugu, nepataisomai būtų sugadintas kiemo estetinis vaizdas, - nėra jokio pagrindo, turint omenyje tai, kad anksčiau byloje dalyvaujantiems asmenims gyvenant kartu tokių problemų nekilo. Antra, iš esmės nepagrįstas ir atsakovės atstovių teiginys, kad ženkliai sumažės (211 kv.m.) nepilnametės dukros nuosavybės teise valdomas žemės sklypas bei galimybė tvarkytis (statyti statinius, turėti sodą ar kt.) žemės sklype. Teismas pažymi, kad servituto nustatymas niekaip nesumažina atsakovės nuosavybės teisių į ginčo sklypą, ji išlieka viso 0.2200 ha ploto žemės sklypo savininkė, taip pat ji turi pilną teisę naudotis servitutiniu keliu (atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kelio servitutas nustatomas 186 kv.m. ploto, o ne 211 kv.m.; plačiau apie tai žiūrėti sprendimo 21 dalyje); beje, minėta, kad dalis natūroje esančio kelio yra pačiai atsakovei ir jos įstatyminei atstovei reikalingas (šiuo keliu faktiškai ir naudojasi), siekiant patekti su transporto priemonėmis prie pastatų ir pan. Be to, atsakovei yra priteisiama kompensacija už servituto nustatymą; plačiau apie tai pasisakyta sprendimo 22 – 25 dalyse. Trečia, kelio servitutas atsakovės sklype nustatomas tik tam, kad būtų galima patekti į sklypą Nr. 106; šiuo servitutu iš esmės naudosis tik ieškovas. Tad abejotina, kad galėtų būti pažeista atsakovės ir jos įstatyminės atstovės teisė į privatumą. Be to, ieškovas ir atsakovė yra artimiausi giminaičiai, t.y. atsakovė yra ieškovo dukra. Kas liečia atsakovės atstovę, tai pasakytina, kad ji apskritai negali tikėtis privatumo apsaugos savo dukters turto (sklypo) sąskaita. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovių nurodomu aspektu privatumo nebūtų išvengiama ir tuo atveju, jeigu kelio servitutas būtų nustatomas per kaimyninius sklypus, nes juose esančių pastatų išdėstymas ir sklypų forma lemia tai, jog kelias irgi turėtų eiti per minėtų sklypų kiemo vidurį; tad iškiltų ta pati privatumo problema. Bet kokiu atveju, teismo nuomone, servituto nustatymas per atsakovės, kuri yra ir ieškovo dukra, sklypą asmens privatumą riboja mažiausiai.

51Be to, akcentuotina ir tai, kad ieškovas siūlė atsakovei (jos įstatyminei atstovei) nustatyti kelio servitutą sklypo Nr. 104 krašte, t.y. sklypo šiaurinėje dalyje. Tačiau atsakovės atstovė nesutiko motyvuodama tuo, kad toje vietoje yra daržas, šiuo metu ten pasodintos ir auga daržovės, taip pat auga medžiai ir krūmai; tad atsakovė prarastų galimybę turėti daržą, kuriame auginamos daržovės ir kas yra vienas iš nepilnametės maisto šaltinių.

52Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kelio servituto nustatymas atsakovės sklype natūroje esančio kelio vietoje yra pati tinkamiausia vieta.

5320. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovės šioje byloje be reikalo akcentuoja nepilnametės teises. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra jokio pagrindo atsakovei, kaip turto savininkei, suteikti išskirtinį prioritetą prieš kitus privačių sklypų savininkus ir naudotojus. Vien tai, kad atsakovės sklypui nustatomas servitutas savaime nereiškia, jog yra pažeidžiamos nepilnametės teisės ar jos teisėti interesai. Šiuo atveju nustačius tam tikrus būtinus atsakovės nuosavybės teisių apribojimus, - yra sprendžiamas klausimas dėl tinkamo kompensavimo, tad kalbėti apie atsakovės teisių pažeidimą nėra jokio pagrindo.

5421. Apibendrinant konstatuotina, kad būtent ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas. Prašomo servituto nenustačius, ieškovas objektyviai negalėtų naudotis savo žemės sklypu ir jame esančiais pastatais; bet kokia kita alternatyva iš esmės yra negalima arba kliūčių pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis. Ieškovas iš esmės nėra niekuo kaltas, kad jis yra praradęs patekimą prie savo sklypo ir pastatų, t.y. jis pats nesukūrė tokios situacijos dėl ko reikia nustatyti servitutą. Be to, ieškovo prašomo kelio servituto nustatymas labiausiai atitinka objektyvumo, proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principus.

55Ieškovas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad įrodytų dėl patekimo prie savo sklypo ir pastatų alternatyvų nebuvimo, neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, taip pat įrodė, jog prašomas nustatyti servitutas, t.y. atsakovės teisių apribojimas, yra vienintelis ir racionalus, atitinkantis objektyvumo, skirtingų interesų derinimo ir pusiausvyros principus (( - ) straipsnis).

56Taigi, yra pagrindas atsakovės sklypui Nr. 104 (tarnaujantis daiktas) nustatyti kelio servitutą. Tačiau siekiant kuo mažiau apriboti nepilnametės atsakovės teises, kelio servitutas nustatytinas pagal UAB „Tiksli koordinatė“ 2017-01-02 parengtą planą M 1:1000 (bylos priedo, b.l. 45), t.y. nustatytinas 186 kv. m. ploto neterminuotas kelio servitutas, kuris UAB „Tiksli koordinatė“ 2017-01-02 parengtame plane M 1:1000 pažymėtas taškais 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti galvijus. Servitutas nustatomas ieškovo sklypo Nr. 106 (viešpataujantis daiktas) naudai.

57Dėl kompensavimo už servituto nustatymą

5822. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, jog įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012-05-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; ir kt.). Turi būti nustatoma nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis. Kasacinio teismo konstatuota, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą, nes taip užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010-11-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; ir kt.). Spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą teismas turėtų atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad kompensacija nustatoma pagal tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; kt.).

5923. Konstatavus, kad yra pagrindas nustatyti ieškovo naudai servitutą, atsižvelgiant į teismų praktiką, spręstinas klausimas dėl atlygintinumo atsakovei už jos nuosavybės teisių suvaržymą.

6024. Ieškovas visų pirma siūlo atsakovei už servitutą atlyginti turtu – jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1 / 8 dalį žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. 4177-0200-0020, esančio Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus r., kurio bendras plotas yra 0.3700 ha. Tačiau atsakovė su tokiu kompensavimo būdu nesutinka. Teigia, kad teismui nusprendus nustatyti servitutą, atsakovei turėtų būti kompensuojama pinigais, t.y. priteisiant vienkartinę 2 000 Eur kompensaciją.

61Teismas, įvertinęs šalių pozicijas šiuo klausimu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra nepilnametė, daro išvadą, jog atsakovės, kaip nepilnametės, interesus labiausiai atitinka kompensacijos priteisimas, o ne atlygintinumas turtu už jos nuosavybės teisių suvaržymą; juo labiau, kad atsakovei priteisus ieškovo siūlomą žemės sklypo dalį, atsakovė susidurtų su papildomais sunkumais valdant, naudojant ir disponuojant turtą esantį bendroje dalinėje nuosavybėje, gali iškilti ginčai su kitais bendraturčiais ir pan.

6225. Taigi, spręstinas klausimas dėl piniginės kompensacijos atsakovei priteisimo už jos nuosavybės teisių suvaržymą.

63Ieškovas sutiktų atsakovei sumokėti 400 Eur kompensaciją. Atsakovės atstovės nurodo, kad turėtų būti priteisiama vienkartinė 2 000 Eur kompensacija.

64Visų pirma teismas pažymi, kad šalys iš esmės nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie tvirtintų apie realų atsakovės sklypo vertės sumažėjimą jame nustačius kelio servitutą.

65Antra, teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgia į šias svarbias aplinkybes: kelio servitutas nustatomas iš esmės ne didelei sklypo daliai (186 kv.m.; viso sklypo plotas – 0.2200 ha (2200 kv.m.)), tačiau jis nustatomas per patį sklypo vidurį, per kiemą, nors ir nekeičiant natūroje buvusio (esamo) kelio vietos; atsakovei tenkantys žemės sklypo suvaržymai yra vidutiniai; ieškovui nauda nustatomu servitutu pasireiškia tik tuo, kad jis įgyja teisę patekti prie savo sklypo ir pastatų, t.y. iš to jokios komercinės naudos negauna; servitutas nustatomas neterminuotai, juo suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus; ieškovas visuomet, t.y. daug metų, keliu, kuriam nustatomas servitutas, naudojosi neatlygintinai, anksčiau (iki santuokos nutraukimo) abu ginčo sklypai priklausė ieškovui, tad jis tikėjosi šiuo sklypu naudotis ir ateityje, siekiant patekti į sklypą Nr. 106; atsakovė yra nepilnametė (jai šiuo metu yra 14 metų), ji yra ieškovo dukra.

66Teismas atsižvelgia ir į žemės sklypo Nr. 104 rinkos vidutinę vertę, nurodytą VĮ Registrų centro 2015-05-08 išraše (2 925 Eur), į mokestinę vertę, kuri pateikiama atlikus viešą užklausą VĮ Registrų centre pagal turto unikalų numerį (3 012 Eur), į vidutinę rinkos vertę, kuri pateikiama atlikus viešą užklausą VĮ Registrų centre pagal turto unikalų numerį (3 690 Eur). Teismas pažymi, kad šio turto vidutinė rinkos vertė atlikus jo individualų vertinimą gali skirtis nuo verčių atliktų masinio vertinimo būdu, tačiau šalys jokių įrodymų apie šio turto vidutinę rinkos vertę, atlikus jo individualų vertinimą, nėra pateikusios, be to, minėta, kad šalys nėra pateikusios jokių įrodymų, kurie tvirtintų apie ginčo turto vertės sumažėjimą jame nustačius kelio servitutą.

67Kita vertus teismas pažymi, kad nėra pagrindo priteisiant kompensaciją vadovautis vien tik žemės sklypo rinkos kaina, kuri yra parduodant sklypą. Nustatant servitutą, atsakovė nepraranda nuosavybės teisių į 186 kv.m. ploto žemės sklypą, ji ir pati šia sklypo dalimi gali naudotis, beje šiuo keliu ir naudojasi patenkant prie sklype esančių pastatų.

68Be to, nustatant servitutą svarbios ir kitos išvardintos aplinkybės, į kurias teismas taip pat atsižvelgia (tame tarpe į atsakovės (jos atstovų) nurodomą galimą privatumo sumažinimą ir pan.).

69Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis), darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga nustatyti 600 Eur kompensaciją už nustatomą neterminuotą 186 kv.m. ploto kelio servitutą.

70Dėl bylinėjimosi išlaidų

7126. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidas.

7227. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, į šalių procesinį elgesį viso proceso metu, taip pat į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, į tai, kad atsakovė yra nepilnametė, be to, ji yra ieškovo dukra, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir šalims patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

7328. Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (0,79 Eur), yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), todėl nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

74Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ( - ) straipsniu,

Nutarė

75Ieškinį tenkinti.

76Nustatyti atsakovei B. M., a.k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiam 0.2200 ha ploto žemės sklypui, kadastrinis Nr. 4154/1400:104 Migūnų k.v., unikalus Nr. 4400-0397-7351, esančiam ( - ), Mrijampolio sen., Vilniaus r. (tarnaujantis daiktas), 186 kv. m. ploto neterminuotą kelio servitutą, kuris UAB „Tiksli koordinatė“ 2017-01-02 parengtame plane M 1:1000 (bylos priedo, b.l. 45), pažymėtas taškais 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti galvijus. Servitutas nustatomas 1.6100 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4154/1400:106 Migūnų k.v., unikalus Nr. 4400-0397-7551, esančio ( - ) k., Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. (viešpataujantis daiktas), naudai.

77Įpareigoti ieškovą L. M., a.k. ( - ) sumokėti atsakovei B. M. 600 Eur (šešis šimtus eurų) vienkartinę kompensaciją.

78Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,... 2. sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal 4. 1. 5. - nustatyti atsakovės B. M. 0,2200 ha... 6. - teismui nustačius, kad prašomas nustatyti kelio servitutas pažeistų... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2011-07-26 dovanojimo sutartimi ieškovas iš savo 8. 2. A. B. M. atstovė pateiktame... 9. Atsiliepime visų pirma nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog... 10. Atsakovė nesutinka su patikslintame ieškinyje siūloma servitutinio kelio... 11. 3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-03-09 nutartimi paskyrė... 12. 4. Ieškovas L. M. pateikė teismui dubliką, kuriame... 13. Akcentavo, kad jis pateikė teismui įrodymus, jog neturi galimybių patekti į... 14. 5. Atsakovės atstovai pateiktame triplike prašė ieškovo ieškinį atmesti... 15. Triplike iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kurie nurodyti atsiliepime.... 16. 6. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos... 17. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės įstatyminės atstovės 18. 7. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė... 19. Atsakovės atstovė su ieškiniu iš esmės nesutiko. Palaikė motyvus... 20. Ieškinys tenkintinas.... 21. Dėl servituto nustatymo ... 22. 8. Byloje nustatyta, kad ieškovui 23. A. B. M., kuri šiuo metu yra... 24. 9. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė B. M. yra 25. Be to, bylos duomenys tvirtina, kad abu ginčo sklypai anksčiau priklausė... 26. Pažymėtina ir tai, kad minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi 27. 10. Ieškovas L. M., minėta, byloje yra pareiškęs... 28. - nustatyti atsakovės B. M. 0,2200... 29. - teismui nustačius, kad prašomas nustatyti kelio servitutas pažeistų... 30. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu sutiko, kad būtų nustatytas... 31. Atsakovės B. M. atstovės iš esmės nesutinka su... 32. 11. Taigi, byloje keliamas naudojimosi svetimu daiktu ir kelio servituto... 33. 12. Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno... 34. Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad... 35. 13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir... 36. 14. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad teismas ne kartą siūlė šalims... 37. 15. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas šiuo metu neturi jokios... 38. Šias aplinkybes be kita ko patvirtina ir byloje esantys Nacionalinės žemės... 39. Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir atsakovės atstovės, tačiau... 40. 16. Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės nustatyta, kad ieškovo naudai... 41. Tačiau šioje byloje yra svarbus aspektas, ar yra tik vienintelė galimybė... 42. Atsakovės atstovės, minėta, teigia, kad ieškovas nepateikė jokių... 43. 17. Tačiau teismas su tokiais atsakovės atstovių argumentais nesutinka.... 44. Visų pirma, pagal bylos duomenis gretimų sklypų savininkai nesutinka su... 45. Antra, siekiant suteikti ieškovui galimybę patekti į savo sklypą iš... 46. Trečia, teismas akcentuoja, kad minėtuose vietose niekada nebuvo jokių... 47. Ketvirta, atsakovės atstovės iš esmės siūlo ginti ieškovo teises... 48. 18. Tuo tarpu per atsakovei priklausantį sklypą Nr. 104 eina kelias. Būtent... 49. 19. Atsakovės atstovės nurodė, kad ieškovo prašomas nustatyti kelias eina... 50. Tačiau teismas su tokiais argumentais iš esmės nesutinka, jie yra labiau... 51. Be to, akcentuotina ir tai, kad ieškovas siūlė atsakovei (jos įstatyminei... 52. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kelio servituto... 53. 20. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovės šioje byloje be reikalo... 54. 21. Apibendrinant konstatuotina, kad būtent ieškovo prašomas nustatyti... 55. Ieškovas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad įrodytų... 56. Taigi, yra pagrindas atsakovės sklypui Nr. 104 (tarnaujantis daiktas)... 57. Dėl kompensavimo už servituto nustatymą... 58. 22. Lietuvos A. T.... 59. 23. Konstatavus, kad yra pagrindas nustatyti ieškovo naudai servitutą,... 60. 24. Ieškovas visų pirma siūlo atsakovei už servitutą atlyginti turtu –... 61. Teismas, įvertinęs šalių pozicijas šiuo klausimu, taip pat atsižvelgdamas... 62. 25. Taigi, spręstinas klausimas dėl piniginės kompensacijos atsakovei... 63. Ieškovas sutiktų atsakovei sumokėti 400 Eur kompensaciją. Atsakovės... 64. Visų pirma teismas pažymi, kad šalys iš esmės nepateikė jokių... 65. Antra, teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgia į šias... 66. Teismas atsižvelgia ir į žemės sklypo Nr. 104 rinkos vidutinę vertę,... 67. Kita vertus teismas pažymi, kad nėra pagrindo priteisiant kompensaciją... 68. Be to, nustatant servitutą svarbios ir kitos išvardintos aplinkybės, į... 69. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis teisingumo, protingumo,... 70. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 71. 26. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 72. 27. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, į šalių... 73. 28. Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (0,79... 74. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR 75. Ieškinį tenkinti.... 76. Nustatyti atsakovei B. M., a.k. 77. Įpareigoti ieškovą L. M., a.k.... 78. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...