Byla e2YT-356-1023/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjai V. G., nedalyvaujant pareiškėjos V. G. atstovei advokato padėjėjai Indrei Juškevičiūtei, suinteresuotam asmeniui J. G., suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. G., Valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja V. G. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-4) prašo paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio J. G. mirties ( - ) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

5Pareiškimas grindžiamas tuo, jog ( - ) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. G.. Po pareiškėjos vyro J. G. mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis ( - ). Iš karto po vyro mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes jos vyras žodžiu buvo išreiškęs valią, jog visas jo turtas po mirties atitektų jai, tam neprieštaravo nei pareiškėjos sūnus, nei kiti asmenys. Po vyro mirties ji toliau rūpinosi, perėmė saugoti, naudoti ir toliau rūpinosi po vyro mirties likusiu žemės sklypu. Pareiškėjos sūnus J. G. atsisakė jam priklausančios paveldėti tėvo turto dalies.

6Teismo posėdžio metu pareiškėja V. G. prašė pareiškimą tenkinti, papildomai nurodė, kad žemės sklypas yra beveik 19 arų ir jis buvo jai priskirtas dar jai buvus neištekėjus, bet jį išsipirkinėjo jau esant santuokoje. Po 5 metų jos vyras mirė, tačiau ji, neturėdama teisinio išsilavinimo, nepagalvojo, kad po vyro mirties vėl turi jį persirašyti. Prieš vyro mirtį ir po jos toliau sklypą tvarko, šienauja. Niekas į žemę nepretenduoja, nes jį ji yra gavusi savo vardu, už jį moka mokesčius. Po sutuoktinio mirties jai liko jo asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai. Sūnus J. G. neprieštarauja dėl jos vyro palikimo priėmimo.

7Suinteresuotas asmuo J. G. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo b. l. 92), jam apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 90). Suinteresuotas asmuo J. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 82-83), kuriame prašo pareiškimą tenkinti ir nurodo, kad pareiškėja yra jo motina, kuri po tėvo J. G. mirties viena priėmė jo palikimą, o jis atsisako tėvo palikimo dalies.

8Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 80). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 76-77), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. G. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

9Teismas

konstatuoja:

10Pareiškimas tenkintinas.

11Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjos santuoka įregistruota 1991 m. rugpjūčio 24 d. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9-10). ( - ) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. G. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 15). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis mirusysis savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pareiškėja turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypą, esantį ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7). Minėtas žemės sklypas įgytas pareiškėjos santuokos metu. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji tuoj po savo sutuoktinio J. G., mirusio ( - ), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą pradėdama faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

12Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji tuoj po savo sutuoktinio J. G., mirusio ( - ), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes jai liko žemės sklypas, kurį ji ir toliau nepertraukiamai prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo žemės mokesčius, visi vyro asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, kuriais ji ir toliau naudojosi, patvirtino į bylą pateikti įrodymai – pažymos, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos ir mokėjimų duomenys už paslaugas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 16-52). Minėtas aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo – pareiškėjos sūnus teismui pateiktame atsiliepime (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ginčo dėl palikėjo turto nėra, suinteresuotas asmuo – pareiškėjos sūnus pretenzijų dėl palikimo nereiškia (elektroninės bylos apyrašo b. l. 82-83, 92). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėja V. G. po savo sutuoktinio J. G., mirusio ( - ), mirties turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo J. G. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

13Valstybė šioje byloje patyrė 4,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

15Pareiškimą patenkinti.

16Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. G., asmens kodas ( - ) priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. G., asmens kodas ( - ) mirusio ( - ), mirties pradėdama faktiškai jį valdyti.

17Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

18Priteisti valstybei, iš pareiškėjos V. G., asmens kodas ( - ) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 4,61 Eur (keturis eurus 61 ct). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.

19Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai