Byla 2-547-210/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo KŪB „Litcapital I“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. procesinio veiksmo priimti 2012 m. lapkričio 30 d. ieškovų A. S. ir UAB „3 RILL“ ieškinį atsakovams KŪB „Litcapital I“, UAB „Putokšnis“ dėl UAB „Putokšnis“ priverstinio akcijų pardavimo civilinėje byloje Nr. 2-547-210/2013 pagal ieškovų A. S. ir UAB „3 RILL“ ieškinį atsakovams KŪB „Litcapital I“, UAB „Putokšnis“ dėl UAB „Putokšnis“ priverstinio akcijų pardavimo, 2011 m. gegužės 30 d. UAB „Putokšnis“ akcininkų sutarties, sudarytos tarp UAB ‚3 RILL“, A. S., KŪB „Litcapital I“ ir UAB „Putokšnis“, ir 2011 m. gegužės 30 d. UAB „Putokšnis“ akcininkų sutarties 11.1.2. straipsnyje įtvirtintos arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančiomis.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai A. S. ir UAB „3 RILL“ 2012 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą su 2012 m. lapkričio 30 d. ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą KŪB „Litcapital I“ parduoti ieškovams 5 000 vieno tūkstančio litų nominalios vertės akcijų už kainą, kurią nustatys teismo paskirti ekspertai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovai A. S. ir UAB „3 RILL“ 2013 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų papildymo, prašydami pripažinti negaliojančia 2011 m. gegužės 30 d. UAB „Putokšnis“ akcininkų sutartį, sudarytą tarp UAB ‚3 RILL“, A. S., KŪB „Litcapital I“ ir UAB „Putokšnis“, ir 2011 m. gegužės 30 d. UAB „Putokšnis“ akcininkų sutarties 11.1.2. straipsnyje įtvirtintą arbitražinę išlygą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. rezoliucija nutarė ieškovų A. S. ir UAB „3 RILL“ ieškinį atsakovams KŪB „Litcapital I“, UAB „Putokšnis“ dėl priverstinio akcijų pardavimo priimti.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atsakovas KŪB „Litcapital I“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo procesinį veiksmą priimti 2012 m. lapkričio 30 d. ieškinį dėl atsakovo UAB „Putokšnis“ priverstinio akcijų pardavimo ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti naujos sudėties pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas nurodo, kad remdamasis CPK 337 straipsnio 2 dalimi negali formuoti kitokio atskirojo skundo dalyko kaip prašymo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti naujos sudėties pirmosios instancijos teismui.
2. Atsakovas nurodo, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 23 straipsnis), kadangi šalys 2011 m. gegužės 30 d. sudarydamos UAB „Putokšnis“ akcininkų sutartį susitarė dėl priverstinio UAB „Putokšnis“ akcijų pardavimo tvarkos ir ginčus dėl to sulygo nagrinėti arbitraže.

10Ieškovai A. S. ir UAB „3 RILL“ atsiliepimu prašo atsakovo KŪB „Litcapital I“ 2012 m. gruodžio 27 d. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovai nurodo, kad atsakovas prašo panaikinti ne pirmosios instancijos teismo nutartį, o procesinį veiksmą, todėl tokio pobūdžio atskirieji skundai negalimi, teisės aktuose nenumatyti ir dėl tokio prašymo atsakovas neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo, kadangi nėra minėtų apskundimo sąlygų. Ieškinio priėmimo procedūros teisės normos apskritai neleidžia skųsti, o ieškinio priėmimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
2. Ginčai dėl priverstinės akcijų pardavimo tvarkos turi būti imperatyviai nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme, nes tai numato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir imperatyvios įstatymo normos. Nenagrinėjant priverstinio akcijų pardavimo ginčo teisme, būtų pažeista ieškovų teisė į teisminę gynybą, būtų pažeisti bendrovės interesai, nes negalima susitarti priverstinio akcijų pardavimo ginčų arbitraže, be to, pats arbitražinis susitarimas buvo atsakovo primestas dėl sunkių aplinkybių ir ekonominio spaudimo.
3. Šioje byloje ieškovai ginčija ir arbitražinę išlygą, o arbitražinės išlygos negaliojimo klausimas yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, jeigu anksčiau nėra pradėtas procesas arbitražo teisme arba egzistuoja kitos sąlygos.

11Atsakovas UAB „Putokšnis“ atsiliepimu prašo tenkinti atsakovo KŪB „Litcapital I“ atskirąjį skundą dėl ieškinio priėmimo. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Šalys yra sudariusios susitarimą ginčą spręsti arbitraže, todėl ieškinys yra nenagrinėtinas teisme.
2. Ginčas dėl priverstinio akcijų pardavimo priskirtinas arbitražo teismo kompetencijai. CK bei CPK nuostatos nenustato ginčų dėl priverstinio akcijų pardavimo imperatyvios teisminės jurisdikcijos.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar procesinis veiksmas priimti ieškinį gali būti apskųstas, taip pat klausimas dėl to, ar ginčai dėl UAB „Putokšnis“ priverstinio akcijų pardavimo, taip pat dėl 2011 m. gegužės 30 d. UAB „Putokšnis“ akcininkų sutarties pripažinimo negaliojančia gali būti nagrinėjami arbitraže.

14Dėl procesinio veiksmo priimti ieškinį apskundimo

15Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. rezoliucija nutarė ieškovų A. S. ir UAB „3 RILL“ ieškinį atsakovams KŪB „Litcapital I“, UAB „Putokšnis“ dėl UAB „Putokšnis“ priverstinio akcijų pardavimo priimti.

16Teismas, nustatęs, kad ieškinys atitinka visus jam keliamus formos ir turinio reikalavimus, imasi spręsti civilinės bylos iškėlimo klausimą ir savo sprendimą įformina CPK nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma teismų praktikoje, ieškinio priėmimas reiškia civilinės bylos iškėlimą ir sukelia tam tikrų teisinių padarinių, todėl ši proceso stadija yra labai svarbi, kaip ir ją reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamas taikymas. Civilinės bylos iškėlimu prasideda pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadija ir CPK nustatytų procesinių terminų eiga. Be to, CPK 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją ir būtent šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Teismo vardu ieškinio priėmimo klausimą nustatyta tvarka, laikydamasis bylų paskirstymo teismuose taisyklių, vienvaldiškai išsprendžia teismo, kuriame pareikštas ieškinys, teisėjas.

17Atsakovas KŪB „Litcapital I“ atskiruoju skundu skundžia teismo procesinį veiksmą dėl ieškinio priėmimo. Kaip žinoma, CPK 334 straipsnis nustato byloje dalyvaujančių asmenų teisę paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties, taip pat nustato, kokių veiksmų turi imtis pirmosios instancijos teismas, gavęs asmens atskirąjį skundą. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

18Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 10 dalį komercinis arbitražas (toliau – arbitražas) – komercinio ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į teismą, o į savo susitarimu arba šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (arbitrus) (nesvarbu, ar arbitražo procesą organizuoja nuolatinė arbitražo institucija (institucinis arbitražas), ar vyksta ad hoc arbitražas), kuris (kurie) priima arbitražo teismo sprendimą, privalomą ginčo šalims. Taigi, įvertinus įstatymų leidėjo pateiktą arbitražo sampratą, darytina išvada, kad sutarties šalys, sudarydamos arbitražinę išlygą, išreiškia savo valią ateityje galimai kilsiantį ginčą perduoti spręsti ne teismui, bet kitam jų pasirinktam ginčo sprendėjui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši įstatymo norma turi būti suprantama taip, kad arbitražinis susitarimas yra sutartis, kuria šalys susitaria spręsti tarpusavio ginčus ne teismine, o kita jų pasirinkta tvarka, o galiojantis arbitražinis susitarimas reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme, šis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui, vietoje arbitražo kreiptis su ieškiniu į teismą. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, nes šalys turi vykdyti šį susitarimą, t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamą arbitražą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą byloje AB „Mažeikių nafta“ v. Liberty Mutual Insurance Europe Limited, AIG UK Limited, SCOR UK Limited, Arch Insurance Company (Europe) Limited, ACE European Group Limited, ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2010, 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“; Belgijos įmonė „HAECON“, Belgijos įmonė „SECO“ Technical ControlBureau for Construction, Belgijos draudimo kompanija „FORTIS AG“, bylos Nr. 3K-3-62/2007). Dėl to teismas konstatuoja, kad kol arbitražinis susitarimas galioja, tol ginčas iš esmės nenagrinėtinas teisme, o civilinės bylos iškėlimas teisme turi būti aiškinamas kaip užkertantis galimybę tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Atsakovo argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010 nepasisakė, kad tokia teisė skųsti teismo procesinius veiksmus, t.y. priimti ieškinį, yra galima, atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teisėjas priima ieškinį, o šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, dėl tokios pirmosios instancijos teisėjo nutarties atskirąjį skundą turi teisę paduoti ir atsakovas. Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, atsakovas turi teisę paduoti ir kasacinį skundą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. Liberty Mutual Insurance Europe Limited, AIG UK Limited, SCOR UK Limited, Arch Insurance Company (Europe) Limited, ACE European Group Limited, ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2010). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje paduoti atskirąjį skundą turi teisę ir atsakovas. Dėl to ieškovo argumentas, kad atsakovas neturi teisės skųsti civilinės bylos iškėlimo klausimo, nes tokio pobūdžio atskirieji skundai negalimi, teisės aktuose nenumatyti ir dėl tokio prašymo atsakovas neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo, kadangi nėra minėtų apskundimo sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas konstatuoja, kad tais atvejais, kai šalys susitaria tarpusavio ginčą spręsti arbitraže, jos bylos nagrinėjimą perduoda arbitražui, todėl teismo procesinis veiksmas, kurio nesant šalių reikalavimo pripažinti arbitražinę išlygą negaliojančia, sprendžiama, kad ginčas yra teismingas išskirtinai teismui, užkerta galimybę bylos nagrinėjimui šalių pasirinktu būdu – ginčą spręsti ne teisme. Todėl kai šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, tol, kol toks arbitražinis susitarimas galioja, teismo procesinis veiksmas, kuriuo konstatuojama, kad tarp šalių kilęs ginčas teismingas išskirtinai teismui, turi būti aiškinamas kaip užkertantis galimybę tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Z. v. Amplico Life Pierwsze Amerykansko – Polskie Towarzystwo Ubezpieczen Na Zycie i Reasekuracji Spolka Akcyjna, bylos Nr. 3K-3-470/2012).

19Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto - teismo pareigos atsisakyti priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą ginčą spręsti arbitražui

20Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarydamos 2011 m. gegužės 30 d. akcininkų sutartį susitarė, jog akcijos iš atsakovo turi būti išperkamos akcininkų sutarties nustatyta tvarka. Tos pačios sutarties 11.1.2. punktu šalys susitarė, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal šio teismo reglamentą. Pagal CK 2.115 straipsnio 2 dalį ieškinys dėl priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo pareiškiamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinę. CPK 2.116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis neturi teisės kreiptis dėl priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo esant šio kodekso 2.115 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, jeigu juridinio asmens steigimo dokumentai ar jo dalyvių sudarytos sutartys nustato kitokias priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo taisykles ir šios gali būti taikomos. Teismas pažymi, kad CK 2.115 – 2.116 straipsnių normos turi būti aiškinamos sistemiškai. Dėl to teismas nesutinka su ieškovų argumentu, kad ginčai dėl priverstinės akcijų pardavimo tvarkos turi būti imperatyviai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Teismas pažymi, kad CK IX skyriaus normos nedraudžia šalims susitarti dėl kitokių akcijų pardavimo taisyklių.

21Kaip žinoma, CPK 23 straipsnyje nustatyta, jog šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Ginčo perdavimą arbitražui sudarant arbitražinę išlygą reglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymo (tekste – KAĮ) 10 ir 12 straipsniai. KAĮ 11 straipsnis nustato, jog teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. KAĮ 12 straipsnio 1 dalis nustato kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis, o būtent: arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai; arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos; arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 str. 2 d.); arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 str. 3 d.); Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota valstybės institucija bendra tvarka gali sudaryti arbitražinį susitarimą dėl ginčų, susijusių su Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos sudarytomis komercinėmis sutartimis (KAĮ 12 str. 4 d.). Teismas sprendžia, kad ieškinys ir bylos medžiaga patvirtina, kad šalių ginčas nepatenka į įstatymu nustatytas išimtis, todėl nagrinėjamo ginčo atveju susitarimas dėl arbitražinės išlygos yra galimas.

22Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai A. S. ir UAB „3 RILL“ kreipdamiesi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl priverstinio akcijų pardavimo pateikė pirmosios instancijos teismui 2011 m. gegužės 30 d. akcininkų sutartį, tačiau prieštaravo dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į šalių sudarytą susitarimą dėl arbitražinės išlygos, iškėlė civilinę bylą ir pradėjo bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo papildymo, prašydami pripažinti negaliojančia 2011 m. gegužės 30 d. UAB „Putokšnis“ akcininkų sutartį, sudarytą tarp UAB ‚3 RILL“, A. S., KŪB „Litcapital I“ ir UAB „Putokšnis“ ir 2011 m. gegužės 30 d. UAB „Putokšnis“ akcininkų sutarties 11.1.2. straipsnyje įtvirtintą arbitražinę išlygą. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 11 d. rezoliucija nutarė ieškovų A. S. ir UAB „3 RILL“ ieškinio papildymą civilinėje byloje Nr. 2-547-210/2013 pagal ieškovų A. S. ir UAB „3 RILL“ ieškinį atsakovams KŪB „Litcapital I“, UAB „Putokšnis“ priimti. Teismas pažymi, jog pagal CPK 135, 136 straipsnių reikalavimus ieškinys yra vientisas ir vėliau papildžius ieškinį kitais reikalavimais. Ieškovų ieškinio papildomi reikalavimai taip pat nagrinėtini arbitraže (KAĮ 11, 12, 19 str.).

23Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas nurodo, kad neatsisako teisės spręsti ieškovų keliamus ginčus arbitraže, prieštarauja teismo kompetencijai nagrinėti ieškovų ieškinį ir patikslintus reikalavimus, kadangi civilinės bylos iškėlimo metu ieškovas arbitražinės išlygos neginčijo ir teismas negalėjo ieškinio priimti, tačiau ieškovai A. S. ir UAB „3 RILL“ ieškinyje nurodytiems ginčo teisiniams santykiams nepripažįsta arbitražinio susitarimo taikymo. Teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje nesprendžiama dėl arbitražinio susitarimo turinio ir jo reikšmės. Ieškinio priėmimo stadijoje teisėjas turi teisę vertinti, ar arbitražinis susitarimas yra niekinis, t. y. ar neprieštarauja įstatymuose nustatytiems imperatyviems draudimams perduoti ginčą nagrinėti arbitražui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad arbitražinis susitarimas gali būti laikomas niekiniu ir atitinkamos valstybės teismas gali jo nepripažinti, tačiau niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus, t. y. teismas ex officio gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. V. K., I. V. K. ir R. W. A. v. K. v. UAB „Luksora“ ir A. L., bylos Nr. 3K-3-353/2012, 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV",bylos Nr. 3K-3-62/2007). Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio priėmimo metu ieškovas nereiškė reikalavimo arbitražinę išlygą pripažinti negaliojančia, nors nurodė, kad priverstinio akcijų pardavimo tvarka nustatyta akcininkų sutartyje prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 2.115 straipsnis), todėl ieškinys dėl priverstinio akcijų pardavimo pareiškiamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinę. Kaip jau anksčiau konstatuota, byloje nenustatyta, kad šalių ginčai pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 str., KAĮ 12 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą atsisakyti priimti ieškinį, nes šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui ir ši arbitražinė išlyga nebuvo ginčijama ar nuginčyta, ieškinio priėmimo stadijoje nebuvo pagrindo ex officio nepripažinti arbitražinės išlygos (CPK 137 str. 2 d. 6 p.).

24Pagal KAĮ įstatymo 11 straipsnio 2 dalį arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai. Prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui, arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas sprendžiamas tik šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. KAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad arbitražinis teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant ir tuos atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Ši norma imperatyviai įtvirtina arbitražinio teismo teisę spręsti dėl arbitražinio susitarimo galiojimo ar negaliojimo, įskaitant ir dėl to, ar yra sudarytas arbitražinis susitarimas.

25Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo KŪB „Litcapital I“ papildomai pateikti įrodymai patvirtina, kad Vilniaus komercinio arbitražo teisme yra gautas ieškovo KŪB „Litcapital I“ pranešimas apie arbitražą, dalyvaujančiais asmenimis nurodyti atsakovai A. S. ir UAB „3 RILL“, trečiasis asmuo UAB „Putokšnis“. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad KŪB „Litcapital I“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą dėl baudos ir nuostolių pagal šalių pasirašytą 2011 m. gegužės 30 d. akcininkų sutartį priteisimo. KŪB „Litcapital I“ 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones A. S. ir UAB „3 RILL“ atžvilgiu CPK 147 straipsnio 1 dalies, Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies, Vilniaus komercinio arbitražo teismo reglamento 34 straipsnio 2 dalies pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, ieškovo KŪB „Litcapital I“ reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui UAB „3 RILL“ nuosavybės teise priklausančias UAB „Putokšnis“ paprastąsias vardines akcijas, joms nepakankant ieškiniui (pranešimui apie arbitražą) – 1 000 000 Lt užtikrinti, areštuoti nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar jo nepakankant ieškiniui (pranešimui apie arbitražą) – 1 000 000 Lt užtikrinti, areštuoti likusiai sumai kilnojamąjį turtą ir šio turto nepakankant likusiai sumai – šio atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ar esančius pas jį arba trečiuosius asmenis, įskaitant ir atsakovo turtą ir lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalaujamos sumos, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus susijusius su šiuo turtu ir turtinėmis teisėmis, išskyrus būtinus turto apsaugai ir išlaikymui, leidžiant jas naudoti privalomiems įsipareigojimams vykdyti įmonės darbuotojams, mokesčius valstybei, savivaldybei, socialinio draudimo įmokas; ieškovo KŪB „Litcapital I“ reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausančias UAB „Putokšnis“ paprastąsias vardines akcijas, joms nepakankant ieškiniui (pranešimui apie arbitražą) – 1 000 000 Lt užtikrinti, areštuoti nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar jo nepakankant ieškiniui (pranešimui apie arbitražą) – 1 000 000 Lt užtikrinti, areštuoti likusiai sumai kilnojamąjį turtą ir šio turto nepakankant likusiai sumai – šio atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ar esančius pas jį arba trečiuosius asmenis, įskaitant ir atsakovo turtą ir lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalaujamos sumos, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus susijusius su šiuo turtu ir turtinėmis teisėmis, išskyrus būtinus turto apsaugai ir išlaikymui, o areštavus pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu banke, leisti jas naudoti privalomiems įsipareigojimams vykdyti – einamieji mokėjimai darbuotojams, mokesčius valstybei, savivaldybei, socialinio draudimo įmokas.

26Dėl procesinės bylos baigties

27CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas pareiškimą palieką nenagrinėtą, jeigu iškėlus bylą paaiškėja, kad šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, arba jeigu bylos nagrinėjimo metu šalys susitaria perduoti ginčą spręsti arbitražui.

28CPK 337 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui.

29Teismui konstatavus, kad apeliantas turėjo teisę paduoti atskirąjį skundą, kad šalių ginčas gali būti nagrinėjamas arbitraže, tikslinga ne tik panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį veiksmą, bet ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Priešingas procesinis veiksmas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, įtvirtintiems CPK 7 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Z. v. Amplico Life Pierwsze Amerykansko – Polskie Towarzystwo Ubezpieczen Na Zycie i Reasekuracji Spolka Akcyjna, bylos Nr. 3K-3-470/2012).

30Teismas pažymi, kad ieškinys yra vientisas ir vėliau ieškinį papildžius kitais reikalavimais.

31Dėl nurodytų motyvų teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. procesinis veiksmas dėl ieškinio priėmimo panaikintinas, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo, o pagal šio straipsnio 1 dalies 8 punktą – kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės. Dėl to ieškovui A. S. grąžintinas 288 Lt sumokėtas žyminis mokestis už pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų papildymo. Teismas pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi atidėtas ieškovams A. S. ir UAB „3 RILL“ 43 170 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo.

34Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

35Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi nutarė ieškovų A. S. ir UAB „3 RILL“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies; uždrausti KŪB „Litcapital I“ be ieškovų sutikimo parduoti ar kitaip perleisti UAB „Putokšnis“ akcijas, jas įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, uždrausti atsakovui KŪB „Litcapital I“ balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimant sprendimus dėl UAB „Putokšnis“ įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo, bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; likusioje dalyje ieškovų A. S. ir UAB „3 RILL“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. procesinis veiksmas dėl ieškinio priėmimo panaikintinas, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškinys paliktinas nenagrinėtu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui. Dėl to naikintinos Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-547-210/2013 (CPK 149 str., 150 str.).

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

37Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. procesinį veiksmą dėl ieškovų A. S. ir UAB „3 RILL“ ieškinio priėmimo ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovų A. S. ir UAB „3 RILL“ ieškinį atsakovams KŪB „Litcapital I“, UAB „Putokšnis“ dėl UAB „Putokšnis“ priverstinio akcijų pardavimo, 2011 m. gegužės 30 d. UAB „Putokšnis“ akcininkų sutarties, sudarytos tarp UAB ‚3 RILL“, A. S., KŪB „Litcapital I“ ir UAB „Putokšnis“, ir 2011 m. gegužės 30 d. UAB „Putokšnis“ akcininkų sutarties 11.1.2. straipsnyje įtvirtintos arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančiomis palikti nenagrinėtą.

38Grąžinti ieškovui A. S., a.k( - ) 288 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2013 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymu AB SEB banke už pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų papildymo.

39Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-547-210/2013 pagal ieškovų A. S. ir UAB „3 RILL“ ieškinį atsakovams KŪB „Litcapital I“, UAB „Putokšnis“ dėl UAB „Putokšnis“ priverstinio akcijų pardavimo, 2011 m. gegužės 30 d. UAB „Putokšnis“ akcininkų sutarties, sudarytos tarp UAB ‚3 RILL“, A. S., KŪB „Litcapital I“ ir UAB „Putokšnis“, ir 2011 m. gegužės 30 d. UAB „Putokšnis“ akcininkų sutarties 11.1.2. straipsnyje įtvirtintos arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančiomis taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą KŪB „Litcapital I“ be ieškovų sutikimo parduoti ar kitaip perleisti UAB „Putokšnis“ akcijas, jas įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, uždrausti atsakovui KŪB „Litcapital I“ balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimant sprendimus dėl UAB „Putokšnis“ įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo, bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.