Byla 2-501-196/2015
Dėl skolos priteisimo, n u s t a t y t a :

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MEYER & JOHN“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5935-619/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Deibriga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MEYER & JOHN“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t y t a :

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Deibriga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „MEYER & JOHN“ dėl 441 085,36 Lt skolos, 6 Lt proc. dydžio palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi areštavo atsakovui UAB „MEYER & JOHN“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ieškinio sumai, t. y. 441 085,36Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų bei areštuotu turtu atsiskaityti su ieškovu, o areštavus atsakovo pinigines lėšas, leido atsakovui išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti privalomas įmokas į VSDF biudžetą, mokesčius valstybei.

6Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas UAB „MEYER & JOHN“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti, pareikalauti iš ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtui taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Skundą grindžia šiais motyvais:

91. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovo reikalaujama priteisti pinigų suma atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė, dėl ko tikėtinai ieškovo naudai priimto teismo sprendimo vykdymas ateityje gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Ieškovo reikalaujama suma ieškovui nėra didelė ir netgi jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, atsakovas būtų pajėgus tą sprendimą vykdyti.

102. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktinės aplinkybės, kurios leidžia padaryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas, t.y. asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti faktines aplinkybes ir jas pagrįsti įrodymais, kurie leistų daryti prielaidą, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas, jeigu nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, įrodymų ar bent tikėtinų duomenų, jog atsakovas ėmėsi veiksmų paslėpti jam priklausantį turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims, ar kitų veiksmų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovas sieks apsunkinti galimą išieškojimą vykdant būsimą teismo sprendimą.

113. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėjo visų pirma areštą taikyti atsakovo turtui ir tik jo nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti lėšas, leidžiant atsiskaityti su darbuotojais ir mokėti privalomus mokesčius.

12Ieškovas UAB „Deibriga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai bei juos patvirtinantys įrodymai nepaneigia teismo skundžiamoje nutartyje bei ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų argumentų, kuriais remdamasis teismas pritaikė atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

15Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškinio sumos ribose atsakovui UAB „MEYER & JOHN“ priklausančiam turtui.

16CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas priklauso nuo to, ar yra objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014; 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2007/2013; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 1624/2010; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; ir kt.). Tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, t. y. ar jai ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė, ar ne. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, šaliai pateikus įrodymus, kurie suponuoja nurodytos prezumpcijos taikymo pagrindą, būtent kitai šaliai atsiranda pareiga įrodyti, kad pareikštas turtinis reikalavimas jai nėra didelis, t. y. ji turi paneigti didelės ieškinio (priešieškinio) sumos prezumpciją (CPK 12, 178 str.).

17Kaip matyti iš atskirojo skundo motyvų, apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentus dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo, taip pat pateikė įrodymus, jo manymu, patvirtinančius, kad apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, jog teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės bei galės būti tinkamai įvykdytas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš byloje esančio 2013 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad apeliantas turi turto 9 752 134,00 Lt sumai. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 6 441 621,00 Lt. Nors iš turimo turto atėmus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus gautina 3 310 513,00 Lt, tačiau tai nepatvirtina, kad apelianto finansinė padėtis yra gera ir stabili. Be to, apelianto mokėtinos sumos ir įsipareigojimai dvigubai viršija nuosavo kapitalo sumą, juolab, kad ir finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti 2013, o ne 2014 metų. Visi šie duomenys rodo, kad apelianto turtinė padėtis nėra gera, kad ieškinio suma apeliantui yra pakankamai didelė ir kad yra grėsmės, jog neareštavus apelianto turto, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas (CPK 12, 144 str. 1 d., 178 str.).

18Prieš teismo posėdį, 2015 m. balandžio 9 d., apeliaciniame teisme gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai su priedais. Teismas, susipažinęs su apelianto paaiškinimais ir priedais daro išvadą, kad apelianto pateikti įrodymai yra susiję ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išnagrinėjimu, o su ginčo sprendimu iš esmės, todėl plačiau dėl apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

19Papildomai pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012; 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014). Apeliantas teigia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalėjo pirma areštuoti atsakovo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovo lėšas, leisti atsiskaityti su darbuotojais, mokėti privalomus mokesčius. Nurodo, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones yra trikdoma įmonės ūkinė – komercinė veikla. Atmesdamas šį apeliacinio skundo argumentą, teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi, taikydamas atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones, rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, kad areštuoja atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ieškinio sumai, t. y. 441 085,36Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų bei areštuotu turtu atsiskaityti su ieškovu, o areštavus atsakovo pinigines lėšas, leido atsakovui išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti privalomas įmokas į VSDF biudžetą, mokesčius valstybei. Kaip matyti iš atsakovo pateikto balanso, atsakovas turi materialaus turto (mašinos, įrengimai, transporto priemonės), todėl, antstoliui vykdant teismo nutartį ir areštavus atsakovo materialųjį turtą ir jo užtenkant ieškovo reikalavimams patenkinti, laikinųjų apsaugos priemonių nenukreipus į ieškovo lėšas, jo ūkinė finansinė veikla nebus sutrikdyta.

20Siekiant proceso dalyvių interesų pusiausvyros CPK numato proceso dalyviui, kuris dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria suvaržymus, teise prašyti, kad būtų užtikrintas nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas (CPK 146str. 1 d.). Tuo tikslu teismas asmens, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriančio neigiamus suvaržymus, prašymu gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą ir bet kokias kitas reikšmingas aplinkybes.

21Apeliantas, teigia, kad teismas, nepagrįstai neįpareigojo ieškovo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Pastebėtina, kad apeliantas, apeliaciniame skunde (63 b. l.) pats cituoja CPK 146 str. 1 dalį, nurodydamas, kad teismas gali pareikalauti nuostolių atlyginimo iš kitos šalies, užtikrinimo, pagal šalies prašymą. Ar toks apelianto prašymas buvo pateiktas pirmos instancijos teismui, byloje duomenų nėra, pats apeliantas to neteigia, todėl apelianto prašymas yra nenagrinėjamas. Išaiškintina, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio apeliantui, dėl galimų nuostolių užtikrinimo, motyvuotu prašymu kreiptis į pirmos instancijos teismą.

22Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto nutarties (sprendimo) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

23Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Deibriga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi areštavo atsakovui... 6. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas UAB „MEYER & JOHN“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde... 9. 1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovo reikalaujama priteisti pinigų... 10. 2. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktinės aplinkybės,... 11. 3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turėjo visų pirma... 12. Ieškovas UAB „Deibriga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 17. Kaip matyti iš atskirojo skundo motyvų, apeliantas kvestionuoja pirmosios... 18. Prieš teismo posėdį, 2015 m. balandžio 9 d., apeliaciniame teisme gauti... 19. Papildomai pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti... 20. Siekiant proceso dalyvių interesų pusiausvyros CPK numato proceso dalyviui,... 21. Apeliantas, teigia, kad teismas, nepagrįstai neįpareigojo ieškovo pateikti... 22. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant... 23. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 25. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą....