Byla 2-1136/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. K. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties, kuria teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-3749-262/2014 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovams G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K., L. K., M. K., R. K., Zinaidai B. K., T. A., V. Ž., UAB „Alitis“ dėl įsiskolinimų priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo UAB „Alodas“ ir atsakovų G. Ž., A. A., M. K., V. K., L. Ž., S. A. ir R. K. priešieškinį ieškovui Nordea Bank Finland Plc dėl kreditavimo ir laidavimo sutarčių negaliojimo ir niekinių sandorių teisinių pasekmių taikymo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas.

5Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovams G. Ž., L. Ž., A. A., S. A., V. K., L. K., M. K., R. K., Z. B. K., T. A., V. Ž., UAB „Alitis“ dėl įsiskolinimų priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo UAB „Alodas“ ir atsakovų G. Ž., A. A., M. K., V. K., L. Ž., S. A. ir R. K. priešieškinį ieškovui Nordea Bank Finland Plc dėl kreditavimo ir laidavimo sutarčių negaliojimo ir niekinių sandorių teisinių pasekmių taikymo.

6Atsakovai priešieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kylančio iš Kreditavimo sutarties Nr. KK 06/11/17D, priverstinį vykdymą, nes patenkinus ieškovo reikalavimus iš įkeisto turto, priešieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali žymiai pasunkėti.

7Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovų prašymas buvo patenkintas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

8Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, priešieškinys patenkintas iš dalies. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimas pakeistas - priešieškinys atmestas ir panaikinta sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys atsakovams dėl įsiskolinimų pagal kreditavimo sutartis priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestas, ir šioje dalyje byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis palikta nepakeista.

9Ieškovas pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - priverstinio skolos išieškojimo sustabdymą; leisti nutartį vykdyti skubiai. Nurodė, kad apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams atmetus atsakovų priešieškinį, neliko pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino iš dalies.

12Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 150 str. 2 d. nurodyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų priešieškinys buvo atmestas, procesiniai teismų sprendimai šiuo klausimu jau yra įsiteisėję, iš naujo pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjamas tik ieškinys, todėl nebeliko pagrindo, atsakovų paprašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 151 str. 1 d. yra nurodyta, jog visos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra skundžiamos, todėl atmetė ieškovo argumentą, kad ši nutartis neturėtų būti skundžiama bei sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų bei įtikinamų argumentų, kodėl reikėtų tenkinti jo prašymą dėl skubaus nutarties vykdymo.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15Atsakovai V. K. ir L. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį ir prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neįvertino, kad ginčas tarp šalių nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lietuvos Aukščiausias Teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl tikslinga pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismas išnagrinės ginčą iš esmės ir įsiteisės byloje priimtas sprendimas.
  2. Panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bus akivaizdžiai pažeisti atsakovų interesai, kadangi ieškovas pradės išvaržymo veiksmus, nesant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos galutinės ir neginčytinos iš atsakovų priteistinos sumos ieškovui. Ieškovui bus sudarytos visos galimybės pasipelnyti atsakovų sąskaita arba kitokiu nesąžiningu būdu gauti daugiau, nei ieškovui iš tiesų priklausys pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.

16Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovų atskirąjį skundą arba atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

19Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20Atskirasis skundas netenkintinas.

21Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys yra patenkinamas. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sunkiai įvykdomu arba visiškai nebeįmanomu įvykdyti (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Nurodytos taisyklės taikomos taip pat siekiant užtikrinti pagal priešieškinį pareikštų reikalavimų įvykdymą (CPK 143 str. 3 d.).

22Kaip yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, užbaigus bylą, turi būti išspręsti visi su ja susiję procesiniai klausimai, t. y. turi būti išspręsti ne tik klausimai, susiję su byloje pareikštų reikalavimų tenkinimu, bet ir procesiniai klausimai – žyminio mokesčio grąžinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jos buvo taikytos, panaikinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-922/2008). Taigi, bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Nors teismas, užbaigęs bylą, turi išspręsti ir visus su ja susijusius procesinius klausimus, pasitaiko atvejų, kai tokio reikalavimo nesilaikoma. Tais atvejais, kai užbaigęs bylą apeliacinės instancijos teismas neišsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo ir byla pasiekia kasacinį teismą, remiantis protingumo bei ekonomiškumo principais galiojančios laikinosios apsaugos priemonės nebūtinai turi būti automatiškai panaikinamos vien todėl, kad apeliacinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, neišspręstą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas ir kurio teisėtumas bei pagrįstumas dėl kasacinio skundo tikrinamas kasacine tvarka, turi aiškintis, ar išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nustačius, kad toks pagrindas neišnyko, taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi būti panaikinamos vien dėl to, kad teismo sprendimas įsiteisėjo, o prašymas taikyti šias priemones gali būti pateiktas kasacinės instancijos teismui. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir palikus nepakeistą apeliacinės instancijos sprendimą, kuriuo ieškinys (priešieškinys) yra atmestas, kasacinis teismas turėtų išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, t. y. nutartyje, kurioje pasisakoma dėl bylos esmės, nurodyti, kad laikinosios apsaugos priemonės yra panaikinamos. Tais atvejais, kai byla grąžinama nagrinėti iš naujo į pirmąją ar apeliacinę instanciją, laikinosios apsaugos priemonės gali būti paliekamos galioti. Bet kokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą sprendžia tas teismas, kurio žinioje yra byla (CPK 147 str. 2 d.).

23Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad ginčas tarp šalių nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes Lietuvos Aukščiausias Teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl tikslinga pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismas išnagrinės ginčą iš esmės ir įsiteisės byloje priimtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą ankščiau nurodytą apeliantų argumentą ir pažymi, kad CPK 150 str. 2 d. imperatyviai numatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovų priešieškinys Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi, kurią paliko galioti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi, atmestas kaip nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovų priešieškinio reikalavimų užtikrinimui, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

24Nepagrįstas atsakovų argumentas, jog panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bus akivaizdžiai pažeisti atsakovų interesai, o ieškovui bus sudarytos visos galimybės pasipelnyti atsakovų sąskaita arba kitokiu nesąžiningu būdu gauti daugiau, nei ieškovui iš tiesų priklausys pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi byloje Nr. 986/2009 nutarta išieškoti skolą, kylančią iš Kreditavimo sutarties Nr. KK 06/11/17D (t.1, b.l. 79-81, 107-111, 146-147). Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius su hipotekos procedūra susijusius veiksmus (kontroliuoja, ar jam pateikti paprastai tam tikros standartinės formos dokumentai užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų ir pan.) ir nesprendžia kilusių hipotekos šalių ginčų. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Taigi, hipotekos teisėjas įstatymo neįpareigojamas aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotą skolinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Priverstinis hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą vykdymas hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui, taiko laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-103/2008, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-147/2012 ). Šiuo atveju pagrindo palikti galioti atsakovų priešieškinio, kuris yra atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu priverstinio vykdymo procedūros yra pasibaigusios, skolininkas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos dėl nepagrįsto hipotekos kreditoriaus praturtėjimo (išsireikalavus jam pagal sutartį nepriklausiusius delspinigius; perdavus daugiau ar didesnės vertės, nei priklauso, turto ir pan.), turi teisę ginti savo teises įstatyme nustatyta tvarka pateikdamas teismui prieš hipotekos kreditorių atitinkamu pagrindu nukreiptą ieškinį (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Be to CPK 760 str. numatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Taigi, šioje byloje panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra užtikrinta proceso šalių interesų pusiausvyra, nesuteikiant nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržant vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina. Todėl, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

25Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas panaikino pritaikytas... 5. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo... 6. Atsakovai priešieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti... 7. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovų... 8. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinys buvo... 9. Ieškovas pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl... 12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 150 str. 2 d. nurodyta, kad... 13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 151 str. 1 d. yra nurodyta, jog... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 15. Atsakovai V. K. ir L. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 16. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 20. Atskirasis skundas netenkintinas.... 21. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu... 22. Kaip yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, užbaigus bylą, turi būti... 23. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad ginčas tarp šalių nėra... 24. Nepagrįstas atsakovų argumentas, jog panaikinus pritaikytas laikinąsias... 25. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 26. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą....