Byla e2-2366-902/2019
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei, dalyvaujant ieškovės atstovei N. V., atsakovui V. K., nedalyvaujant išvadą teikiančių institucijų atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G.“ ieškinį atsakovui V. K., dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

2Teismas

Nustatė

3ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 145,89 Eur skolą, 44,75 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2006 m. kovo 15 d. AB ,,Telia Lietuva“ (buvusi – UAB ,,Omnitel“) ir atsakovas V. K. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 699843, pagal kurią AB ,,Telia Lietuva“ atsakovui atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už šias paslaugas. AB ,,Telia Lietuva“ už atsakovui suteiktas paslaugas išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. 2012 m. gruodžio 28 d. UAB ,,G.“ ir AB ,,Telia Lietuva“ pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią AB ,,Telia Lietuva“ atlygintinai perleido UAB ,,G.“ naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovo atžvilgiu. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą, taip pat pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 145,89 Eur pagrindinę skolos sumą, 44,75 Eur palūkanas, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2019 d. vasario 14 d., 5 procentų dydžio bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovės atstovė teisme palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais argumentais, kuriuos prašė patenkinti visiškai, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tarp kurių ieškovės atstovės patirtas išlaidas atvykstant į teismo posėdį pagal pateiktą čekį (b.l. 31). Papildomai atstovė teisme paaiškino, jog atsakovas kurį tai laiką tinkamai vykdė sutartį ir atsiskaitinėjo pagal pateiktas sąskaitas. Paskutinė įmoka iš atsakovo buvo gauta 2010 m. birželio 14 d. – 766 Lt suma ir 2010 m. birželio 29 d. buvo gautas 170,62 Lt mokėjimas. Atsakovas, būdamas užsienyje, viršijo kredito limitą, todėl 2010 m. birželio 14 d. paslaugų teikėjas ,,Omnitel“ jo paprašė sumokėti depozitą dėl išaugusio paslaugų naudojimo užsienyje, kad toliau atsakovas galėtų naudotis roamingo paslaugomis, tą pačią dieną atsakovas apmokėjimo depozitą, o birželio 29 d. atsakovas apmokėjo 170,62 Lt už praeito, gegužės mėnesio jam suteiktas paslaugas už tris abonentus pagal sąskaitas, tai patvirtina kreditoriaus į bylą pateiktas skolų suderinimo aktas. Gautais mokėjimais buvo padengtos gegužės mėnesį atsakovui suteiktos paslaugos ir buvo dalinai padengtos sąskaitos už birželio mėnesį jam suteiktas paslaugas. Paskirsčius gautas įmokas, liko neapmokėtos dvi sąskaitos už birželio mėnesį – 78,80 Lt sumai ir 424,93 Lt sumai (bendra sąskaitos suma 1133,23 Lt), todėl ieškinys pareikštas 145,89 Eur (503,73 Lt) skolos sumai. Šios skolos atsakovas neapmokėjo, todėl ieškovė įgijo reikalavimo teisę į šio įsiskolinimo, 44,75 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų: 15 Eur žyminio mokesčio, 27,01 Eur atvykimo į teismo posėdį išlaidų išieškojimą iš atsakovo. Ieškovė negali pateikti pokalbių išklotinių, nes jos buvo saugomos tik pusę metų. Pagal sutartį atsakovas turėjo teisę pateikti pretenzijas dėl sąskaitos, teikti prašymą dėl pokalbių išklotinės gavimo, tačiau pagal pradinio kreditoriaus paaiškinimą, tokių atsakovo prašymų nebuvo gauta ir užregistruota. Atsakovui sumokėjus kredito limitą, tam, kad atsakovas galėtų toliau naudotis paslaugomis, kredito limitas buvo skaičiuojamas iš naujo. Atsakovui iš įmonės perrašius telefoną, jam buvo suteiktas pradinis 500 Lt kredito limitas. Ieškovės atstovė nesutinka, jog atsakovui buvo suteiktas 100 Lt pradinis kredito limitas, nes to nematyti iš sutarties, sudarytos su atsakovu. Pagal paslaugų vartojimo ypatumus ir abonentų skaičių, kredito limitas taikant sutarties 2.8 punkto nuostatą, atsakovui buvo padidintas. Atsakovas turėjo teisę prašyti sumažinti kredito limitą, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, jog atsakovo sąskaitos buvo didesnės nei nurodytas 100 Lt kredito limitas, todėl pradinis kreditorius turėjo teisę padidinti kredito limitą.

6Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2006 m. kovo 15 d. su UAB ,,Omnitel“ sudarė viešojo judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. OM 624007, 2010 m. birželio mėnesio pabaigoje buvo iškviestas į UAB ,,Omnitel“ saloną Panevėžyje ir apmokėjo birželio mėnesio sąskaitą apie 600 Lt. Liepos mėnesį jam buvo pateikta sąskaita 1091,56 Lt sumai. Atsakovas vadovaudamasis sutarties 4.6 punktu, du kartus nuvyko į UAB ,,Omnitel“ su prašymu pateikti 2010 m. birželio mėnesio sąskaitų išklotines. UAB ,,Omnitel“ vadybininkai jam nurodė, jog vykdo pokalbius su J. A. valstijomis, todėl negali pateikti sąskaitų išklotinės. Atsakovas nesutiko su pateikta sąskaita, kadangi jis tokios sumos už suteiktas paslaugas negalėjo išnaudoti, jam taipogi nebuvo pateikta informacija apie pokalbių struktūrą, atsakovui liko aišku, kas naudojosi jo abonentu. Po šio nesusipratimo atsakovas nutraukė sutartį su UAB ,,Omnitel“ ir sudarė sutartį su kitu operatoriumi. Nutraukus sutartį, UAB ,,Omnitel“ nė karto atsakovui nepareiškė pretenzijų dėl sąskaitos apmokėjimo, tik po dvejų metų, 2012 m. spalio mėnesį jis gavo pirmus UAB ,,G.“ pranešimus dėl skolos apmokėjimo. Atsakovas bendravo su išieškojimo bendrovės darbuotojais, jis nesutiko su skola, prašė pateikti sąskaitą pagrindžiančius dokumentus. Iki šiol atsakovas nežino, kokiu būdu yra susidariusi didelė skola už pokalbius, atsakovas taip pat nežino, kodėl nebuvo informuotas apie tokias išlaidas, kai pokalbių kredito limitas pagal sutartį buvo 100 Lt. Viršijus šį limitą, ryšio pokalbiai turėjo būti blokuojami, ir tik padengus limitą viršijančią skolą, turi būti leidžiama toliau naudotis paslaugomis. 2013 m. spalio 14 d. atsakovas pateikė rašytinę pretenziją dėl skolos padengimo, tada ieškovė išaiškino atsakovui dėl kredito limito ir neapmokėtų sąskaitų.

7Teismo posėdyje atsakovas palaikė atsiliepimą į ieškinį jame išdėstytais argumentais, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai atsakovas paaiškino, jog 2010 m. birželio mėnesį jis tikrai naudojosi roamingo paslaugomis, kalbėjo su J. A. valstijomis 6-8 kartus, birželio mėnesio viduryje telefonu jį informavo, jog yra viršytas kredito limitas, tą pačią dieną atsakovas atvykęs į ,,Omnitel“ saloną, sumokėjo nurodytą kredito limitą, galimai 766 Lt sumą. Baigiantis mėnesiui, atsakovas gavo sąskaitą, su kuria atsakovas nesutiko, jam buvo neaišku, ar buvo suteiktos padidinto tarifo, įkainiais paslaugos, ar kartu priskaičiuotos kitam abonentui teiktos paslaugos, atsakovas nesuprato, kodėl gautoje sąskaitoje nurodyta tokia didelė suma už paslaugas, jis prašė ,,Omnitel“ darbuotojų pateikti pokalbio išklotines. Jam buvo nurodyta, jog gali būti sudėtinga gauti informaciją iš J. A. valstybių. Atsakovui išklotinių paslaugų teikėjas taip ir nepateikė. 2010 m. liepos mėnesį atsakovas nutraukė sutartį su ,,Omnitel“, atsakovas nenorėjo, kad jam būtų užblokuotas telefonas, perėjo pas kitą ryšių teikėją. Kaip paaiškino atsakovas teisme, iki 2011 m. nė karto UAB ,,Omnitel“ neprašė jo apmokėti ginčo sąskaitos, apie susidariusį įsiskolinimą atsakovas sužinojo tik 2011 m. pabaigoje, kai skolos išieškojimą perėmė UAB ,,G.“. Atsakovas nurodė, jog nepripažįsta įsiskolinimo, prašė pagrįsti skolos paskaičiavimą, tačiau to padaryta nebuvo. Atsakovas sutinka, jog UAB ,,Omnitel“ galėjo keisti kredito limitą, tačiau mano, jog apie tai turėjo jam pranešti. Atsakovas nesutinka, jog paslaugų teikėjas informavo jį apie pakeistą, padidintą kredito limitą. Atsakovas prieštarauja, kad iš jo būtų priteista ieškinyje nurodyta skola, taip pat tenkinti kiti ieškinio reikalavimai, nes ieškovas nepagrindė skolos susidarymo, atsakovui nėra aišku, kaip susidarė tokio dydžio skola.

8Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba pateikė išvadą (b.l. 52-55), kur nurodė, jog ginčijamu paslaugų teikimo laikotarpiu 2010 m. birželio mėn. galiojusios redakcijos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo (toliau – ERPT) taisyklių 6.7 papunktyje buvo nurodyta, kad sutartyje, sudaromoje su abonentu raštu, arba teikėjo Paslaugų teikimo taisyklėse, jei sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais, teikėjas privalo aiškiai nurodyti informaciją, kad paslaugų kredito limitas nenustatomas, arba apie suteikiamą paslaugų kredito limitą, jo keitimo sąlygas ir tvarką. ERPT taisyklių 3 punkte numatyta, kad paslaugų kredito limitas - tai pinigų suma, kurios ribose abonentui teikiamos paslaugos be išankstinio apmokėjimo per paslaugų teikimo sutartyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį. Tokiu būdu, paslaugų teikėjui paslaugų teikimo sutartyje nustačius paslaugų kredito limitą, paslaugų teikėjas įsipareigoja laikytis ERPT taisyklių nuostatų, susijusių su paslaugų kredito limito reglamentavimu. Šios nuostatos įpareigoja paslaugų teikėją, nustatantį paslaugų gavėjui paslaugų kredito limitą, sutartyje aiškiai apibrėžti tiek paslaugų kredito limitą, tiek ir paslaugas, kurioms jis yra taikomas. Sutarties 2 punkte yra reglamentuoti UAB „Omnitel" įsipareigojimai, kurio 2,8 papunktyje nustatyta, kad UAB „Omnitel" įsipareigoja suteikti klientui pradinį kredito limitą, kuris yra privačiam klientui - 100 (vienas šimtas) litų <_.,>. Kredito limitas gali būti keičiamas priklausomai nuo kliento abonentų skaičiaus, vartojimo ypatumų bei kitų pagrįstų priežasčių, jei taikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato kitaip. Klientas gali sužinoti kredito limitą ,,Omnitel“ prekybos salonuose bei klientų aptarnavimo centre. Taip pat kredito limitas yra nurodomas ,,Omnitel“ klientui pateikiamose sąskaitose už suteiktas paslaugas. <...>". ERPT taisyklių 24 punkte buvo numatyta, kad teikėjas turi teisę sutartyje nustatyti teikiamų paslaugų kredito limitą. Suteikiamas paslaugų kredito limitas turi būti protingo dydžio, kad abonentas galėtų naudotis paslaugomis, ir negali būti mažesnis už minimalų mėnesinį paslaugų užmokestį. Paslaugų kredito limitas be vartotojo sutikimo negali būti didinamas. <.,.>". Ginčijamu paslaugų teikimo laikotarpiu galiojusios redakcijos ERPT taisyklių 26 punkte buvo numatyta, kad teikėjas, sutartyje nustatantis paslaugų vartotojui teikiamų paslaugų kredito limitą, šiam limitui pasibaigus, privalo apriboti paslaugų teikimą. Tokiu būdu, atsakovo mokėtini mokesčiai už paslaugas ginčijamu laikotarpiu negalėjo viršyti konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu (nesant kitų veiksnių, sąlygojančių kitokį šalių susitarimą dėl paslaugų kredito limito taikymo ar netaikymo) galiojusio paslaugų kredito limito, t.y. paslaugų teikėjas neturėjo teisės reikalauti apmokėti už paslaugas, kurios buvo suteiktos viršijus paslaugų kredito limitą. UAB „Omnitel" sąskaitoje nurodyta 1133,23 Lt mokėtina suma, kurios didžiąją dalį sudaro mokesčiai už skambučius užsienyje - 1087,44 Lt. Iš Tarnybai pateiktos bylos medžiagos matyti, kad šalys nesutaria, kokio dydžio kredito limitas atsakovui turėjo būti taikomas, tačiau šio ginčo atveju svarbi yra ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas užsienyje, 2010 m. birželio 14 d. sumokėjo UAB „Omnitel" reikalaujamą depozitą 766,00 Lt sumą dėl viršyto paslaugų kredito limito būnant užsienyje. Tarnybos vertinimu, tai leidžia laikyti, kad atsakovas sąmoningai siekė, kad paslaugų teikimas jam nebūtų apribotas ir suprato, kad suteiktos paslaugos bus apmokestintos, todėl UAB „Omnitel" turėjo teisę už ginčijamą laikotarpį 2010 m. birželio mėn. reikalauti apmokėti kredito limitą viršijančią sumą. CK 6.720 straipsnio 3 dalis numato kliento pareigą mokėti už paslaugas. Ši pareiga turi būti vykdoma tol, kol galioja sutartis. ERPT taisyklių 60 punkte įtvirtinta, kad užmokestį už praėjusį sąskaitoje nurodytą ataskaitinį laikotarpį suteiktas paslaugas, abonentinį užmokestį ir (arba) kitus užmokesčius abonentas turi sumokėti per vieną mėnesį nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o jeigu sąskaitoje nurodyta vėlesnė data - iki sąskaitoje nurodytos datos". Sutarties 5.8 papunktyje numatyta, kad klientas įsipareigoja laiku sumokėti ,,Omnitel“ už paslaugas, teikiamas pagal šią ar/ir kitas su ,,Omnitel“ sudarytas sutartis <„.>". Atsakovui pasirašius sutartį ir sutikus su sutarties sąlygomis, atsakovas turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo tinkamai pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

9Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, jog išvados dėl tarp šalių kilusio ginčo dėl suteiktų judriojo telefoninio ryšio paslaugų negali pateikti, nes nėra įgaliota įstatymo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 58-59).

10Ieškinys atmestinas.

11Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2006 m. kovo 15 d. AB ,,Telia Lietuva“ (buvusi – UAB ,,Omnitel“) ir atsakovas V. K. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 624007, pagal kurią AB ,,Telia Lietuva“ atsakovui atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už šias paslaugas (sutarties 1.1 punktas). P. D. papildomų įrodymų ir paaiškinimų pateikimo (b.l. 27) ieškovė nurodė, jog AB ,,Telia Lietuva“ už atsakovui suteiktas paslaugas 2010 m. birželio mėnesį 2010 m. liepos 1 d. išrašė ir pateikė apmokėjimui tris PVM sąskaitas faktūras (abonento Nr. 61044380 sąskaita 57,70 Lt sumai; abonento Nr. 611554001 – 1133,23 Lt sumai ir abonento Nr. 68586158 – 78,80 Lt sumai), tačiau atsakovas jų tinkamai (iki 2010 m. liepos 31 d.) neapmokėjo. Atsakovas 2010 m. birželio 14 d. sumokėjo 766 Lt dydžio depozitą. Paslaugų teikėjas šią sumą padengė 2010 m. birželio 1 d. išrašytas sąskaitas už gegužės mėnesį suteiktas paslaugas 170,62 Lt sumoje, padengė 2010 m. liepos 1 d. sąskaitą (abonento Nr. 61044380) 57,70 Lt sumai ir iš dalies padengė abonento Nr. 61554001 sąskaitos 537,68 Lt sumą. 2010 m. birželio 28 d. įmoką 170,62 Lt buvo padengta dalis 2010 m. liepos 1 d. sąskaitos, kurios abonento Nr. 61554001. Tokiu būdu, atsakovo neapmokėta 145,89 Eur skola susidarė dėl nepilnai apmokėtos 2010 m. liepos 1 d. sąskaitos, kurio abonento Nr. 61154001 424,93 Lt (123,07 Eur) ir neapmokėtos 2010 m. liepos 1 d. sąskaitos 78,80 Lt (22,82 Eur), abonento Nr. 68586158. 2012 m. gruodžio 28 d. UAB ,,G.“ ir AB ,,Telia Lietuva“ pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-12218/12-20-78, pagal kurią AB ,,Telia Lietuva“ atlygintinai perleido UAB ,,G.“ naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovo atžvilgiu (ieškinio 1 priedas) Ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Todėl ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 145,89 Eur skolą už suteiktas telefoninio ryšio paslaugas, 44,75 Eur palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. vasario 14 d., 5 procentus metinių palūkanų taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

12Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais, kuriuos prašo atmesti, nes paslaugų teikėjas vienasmeniškai padidino pradinį kredito limitą iki 800 Lt sumos ir apie tai neinformavo atsakovo kaip paslaugų gavėjo, paslaugų teikėjas bei ieškovė nepateikė skolos paskaičiavimo pagrindimo, informacijos apie pokalbių struktūrą, sąskaitas, taip pat atsakovas nesutinka su 2010 m. birželio mėnesį padarytų mokėjimų paskirstymu.

13Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

14Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Ši pareiga įgyvendinama renkant ir pateikiant teismui įrodymus, pagrindžiančius šalių nurodytas aplinkybes.

15CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnyje nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

16Kaip matyti iš 2006 m. kovo 15 d. sutarties, sudarytos tarp AB ,,Telia Lietuva“ ir atsakovo, sutarties šalys susitarė dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo. Tokiu būdu, taikytinos CK 6.716-724 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios atlygintinių paslaugų teikimą. Pagal CK 6.714 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Straipsnio 4 dalyje numatyta, jog vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

17Išklausius šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat įvertinus byloje surinktą rašytinę medžiagą, teisinį reglamentavimą, teismas nesutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovui kyla pareiga padengti 145,89 Eur paskaičiuotą skolą už 2010 m. birželio mėnesį atsakovui suteiktas paslaugas. Pirma, Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 44 punkte yra įtvirtinti reikalavimai sąskaitai už suteiktas telefoninio ryšio paslaugas, tokiu būdu, kiekvienoje sąskaitoje turi būti nurodyta: atsiskaitymo tvarka, per ataskaitinį laikotarpį suteikiamas Paslaugų kredito limitas, pasirinktas mokėjimo planas (planai), pagal abonento pasirinktą kiekvieną mokėjimo planą išskiriamas kiekvienos suteiktos Paslaugos rūšis ir įkainis (tarifas), bendras pagal kiekvieno plano kiekvieną įkainį (tarifą) suteiktos Paslaugos kiekis ir kaina per ataskaitinį laikotarpį, nurodant suteiktos Paslaugos trukmę ar perduotų duomenų kiekį, skambučių ar prisijungimų prie interneto pagal šį įkainį (tarifą) skaičių, abonentinį ir visus kitus užmokesčius, permoką ar skolą (jeigu ji yra) ir bendrą sumą, kurią reikia sumokėti. Matyti, jog atsakovui adresuota sąskaita serija JUP Nr. 5084884215 už 2010 m. birželio mėnesį suteiktas telefoninio ryšio paslaugas neatitiko aukščiau nurodytų reikalavimų, kadangi sąskaitoje nepateikta detali informacija apie paslaugas, viršijančias ar neįeinančias į mokėjimo planą - ,,skambučius užsienyje“, todėl nėra aišku, už kiek skambučių užsienyje ar skambučių į užsienį, už kokį laikotarpį suteiktas paslaugas buvo paskaičiuota ginčo suma, taip pat neaišku, į kokią šalį (ar šalis) buvo skambinta, kokia skambučių trukmė, koks buvo perduotų duomenų kiekis, jų apimtis, nenurodyti skambučių įkainiai (tarifas), taikyti mokesčiai, įskaitant užsienio valstybės, nėra 1087,44 Eur sumos paskaičiavimo bei jo pagrindimo, todėl nėra aišku, ar atsakovui buvo suteiktos sutartimi dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 624007 tiesiogiai numatytos, sutartos teikti paslaugos, o ne kitos paslaugos, kurių atsakovas nebuvo ,,užsakęs“ ir nebuvo įsipareigojęs jų gauti ir už jas tinkamai apmokėti, o paslaugų teikėjas nebuvo įsipareigojęs tokias paslauga teikti atsakovui, ar šios, kitos (papildomos) paslaugos nebuvo įskaičiuotos į ginčo sumą. Esant tokiai situacijai, teismo nuomone, paslaugų vartotojas (atsakovas) negalėjo patikrinti, o kartu reikšti nesutikimus dėl 1087,44 Lt sumos paskaičiavimo, t.y. įvertinti suteiktą paslaugą.

18Pagal aukščiau nurodytoje sąskaitoje pateiktą informaciją dalyje dėl užsienio skambučių negalima nustatyti atsakovui suteiktos paslaugos apimties, kiekio, kokybės. Teismo vertinimu, ieškovei nepateikus 1087,44 Lt sumos paskaičiavimo, pagrindimo, pokalbių struktūros detalizavimo, o atsakovui išreiškus pagrįstas abejones dėl suteiktų paslaugų, laikytina, jog ieškovė (taip pat pradinis kreditorius UAB ,,Omnitel“) neįrodė, jog atsakovui suteikė paslaugų, kurios viršijo, neįėjo į mokėjimo planą, susijusiu su skambinimu į užsienį ar užsienyje, už 1087,44 Lt sumą ir kad tos paslaugos buvo suteiktos griežtai pagal viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. OM 624007, tokiu būdu, kaip šalys susitarė pasirašydamas sutartį. Teismas mano, jog esant tokioms aplinkybėms, atsakovui nekyla pareiga apmokėti skolos, paskaičiuotos už aukščiau nurodytų ginčijamų paslaugų suteikimą. Šioje situacijoje teismas pažymi, jog būtent paslaugų teikėjas (po skolos įsigijimo, ieškovė) privalėjo įrodyti, kokios paslaugos atsakovui buvo suteiktos (jas detalizuoti, nurodant paslaugų suteikimo apimtį, laiką, jas tinkamai įkainuoti, nurodant jos įkainius) bei įrodyti, jog atsakovui paslaugos pagal sutartį buvo suteiktos tinkamai, neviršijant atsakovui sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

19Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog pagal atsakovo paaiškinimą bylą nagrinėjant teisme metu, buvo skambinta į J. A. valstijas, kai iš ginčo sąskaitos matyti, jog paslaugos buvo suteiktos užsienyje. Ginčo sąskaitoje yra pateikta informacija, jog ryšio paslaugos užsienyje apmokestinamos gavus informaciją iš užsienio operatorių, todėl teismas laiko, jog UAB ,,Omnitel“ privalėjo turėti detalią informaciją iš užsienio apie suteiktas atsakovui paslaugas ginčo sąskaitos išrašymo metu, kad šią sumą - 1087,44 Lt įrašyti sąskaitoje, ir šią informaciją atsakovo pareikalavimu privalėjo pateikti susipažinti atsakovui, tačiau to paslaugų teikėjas nepadarė. Teismas taip pat pažymi, jog atsakovas yra vartotojas, t.y. silpnesnioji paslaugų teikimo teisinių santykių šalis. Tuo tarpu, stipresniajai paslaugų teikimo šaliai, UAB ,,Omnitel“ CK 6.722 straipsnis numato įpareigojimus – kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsdamas perduoti klientui viską, ką teikdamas paslaugas gavo kliento naudai, įskaitant galimas nuolaidas, papildomus mokesčius teikiant paslaugas. Tačiau šio įpareigojimo UAB ,,Omnitel“ tinkamai neįvykdė, teismas išnagrinėjęs šią civilinę bylą, taip pat nenustatė, jog buvo pateisinamos UAB ,,Omnitel“ neveikimo priežastys. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog vadovaujantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 45 punktu, abonentui pareikalavus, teikėjas privalo nemokamai arba už sąnaudomis pagrįstą užmokestį pateikti abonentui detalią sąskaitą ir papildomas sąskaitos detales apie visas jam suteiktas paslaugas, už kurias jis privalo mokėti, įskaitant papildomas paslaugas, atskirai nurodant: 45.1. kiekvienos suteiktos paslaugos įeinančio ir (ar) išeinančio ryšio telefono ryšio numerį, jei abonentas naudojasi viešosiomis telefono ryšio paslaugomis, arba prisijungimo prie interneto prieigos tarnybinės stoties kryptį ir (ar) tipą, jei abonentas naudojasi duomenų perdavimo ir (ar) interneto prieigos paslaugomis, kai šiuos duomenis techniškai įmanoma užfiksuoti; 45.2. kiekvienos paslaugos suteikimo pradžios datą ir laiką; 45.3. pagal abonento pasirinktą mokėjimo planą kiekvienos suteiktos paslaugos trukmę ar perduotų duomenų kiekį, įkainį (tarifą) ir kainą, neįskaitant nuolaidų ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM); 45.4. bendrą per ataskaitinį laikotarpį suteiktų visų Paslaugų kainą, neįskaitant nuolaidų ir V. V. tai rodo, jog paslaugų teikėjas privalėjo bet kuriuo atveju disponuoti aukščiau nurodyta informacija, kad ją galėtų pateikti paslaugų vartotojui tikslu įvertinti suteiktą paslaugą nepriklausomai nuo to, ar paslaugos teikiamos Lietuvoje ar į užsienį, užsienyje.

20Nors į bylą nėra pateikta duomenų, jog atsakovas gavęs ginčo sąskaitą, raštu dėl jos reikšdamas pretenzijas būtų kreipęsis į paslaugų teikėją UAB ,,Omnitel“, tačiau šioje situacijoje teismas pažymi, jog 2006 m. kovo 15 d. sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo 4.11 punkte nėra numatytos pareigos (yra numatyta tik teisė) klientui ginčo atveju pareikšti rašytinę pretenziją paslaugų teikėjui, nėra numatytos ir teisinės pasekmės, jeigu klientas nepareiškia rašytinės pretenzijos, o pareiškia tik žodinę pretenziją dėl paslaugų suteikimo, taip pat nėra nurodytas terminas tokiai pretenzijai pareikšti, todėl teismas laiko, jog atsakovo nesutikimas su ginčo sąskaita ją gavus, žodžiu paslaugos teikėjo darbuotojams reiškiant dėl to pretenzijas (šią aplinkybę atsakovas įrodė savo žodiniu paaiškinimu teisme, atsisakymu apmokėti ginčo sąskaitą, pasirinkimu kito operatoriaus, rašytine pretenzija 2012-09-12, 2013-05-14, 2013-10-14, 2013-12-23/b.l. 9, 10, 11), o tik po kelerių metų atsakovui pateikus raštu pretenziją, atitiko 2006 m. kovo 15 d. sutarties nuostatas, jų niekaip nepažeidė. V. E. ryšių įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, galiojusia ginčo metu, sukaupti abonentų ar registruotų elektroninių ryšių paslaugų naudotojų srauto duomenys turėjo būti išsaugoti ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu sąskaita yra teisėtai užginčyta arba srauto duomenys yra reikalingi įsiskolinimui išieškoti, todėl nepagrįsta ieškovės pozicija apie tai, jog tik 6 mėnesius yra saugomos pokalbių struktūros išklotinės.

212006 m. kovo 15 d. sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo 4.13 punkte numatyta, jog klientas turi teisę raštu per 6 mėnesius nuo sąskaitos už paslaugas išrašymo dienos pareikšti pretenzijas dėl ginčytino sąskaitoje nurodyto mokesčio. Teismo manymu, ši nuostata atsakovo atžvilgiu netaikytina, nes kaip jau teismas minėjo, ginčo sąskaita nėra detali, kadangi nedetalizuotos atsakovui užsienyje suteiktos paslaugos, nenurodyti paslaugų suteikimo tarifai, mokesčiai, susiję su paslaugų teikimu užsienyje, ką paslaugų teikėjas privalėjo nurodyti paslaugų gavėjui kiekvienoje sąskaitoje, todėl atsakovas paprasčiausiai neturėjo galimybės taikant šią sutarties 4.13 punkte numatytą nuostatą tokias pretenzijas pareikšti dėl paskaičiuotų mokesčių skambinant į užsienį ar į užsienyje, o ginčo dėl mokesčių teikiant atsakovui paslaugas Lietuvoje (pvz., plano mokesčio, skambinant Lietuvoje dėl skambučių įkainių ir t.t.), nėra.

22V. E. ryšių paslaugų teikimo taisyklių 24 punktu, teikėjas turi teisę sutartyje nustatyti teikiamų paslaugų kredito limitą. Suteikiamas paslaugų kredito limitas turi būti protingo dydžio, kad abonentas galėtų naudotis paslaugomis. Paslaugų kredito limitas be vartotojo sutikimo negali būti didinamas. Teikėjas privalo sudaryti galimybę paslaugų vartotojui pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą (pasirenkamas kredito limitas negali būti mažesnis už minimalų mėnesinį paslaugų užmokestį).

23Ištyręs byloje surinktą medžiagą apie kredito limito atsakovui didinimo aplinkybes, kartu įvertinęs Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktą išvadą (b.l. 52-55), teismas sutinka su ieškovės atstovės bei Ryšių reguliavimo tarnybos pozicija, jog kredito limito padidinimas tikslu užtikrinti nepertraukiamą paslaugos atsakovui suteikimą atsižvelgiant į abonentų skaičių (trys abonentai), vartojimo ypatumus (atsakovo sąskaitos už suteiktas paslaugas buvo didesnės nei 100 Lt sumą, 2010 m. kovo mėnesį viršijo 400 Lt sumą/2010-04-01 sąskaita, b.l. 28, 46)), buvo pateisinamas ir atitiko 2006 m. kovo 15 d. sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nuostatas (sutarties 2.8 punktas), nes atsakovui buvo palikta teisė pasirinkti mažesnį kredito limitą, tačiau iš byloje surinktų duomenų teismas negali padaryti išvados, jog paslaugų teikėjo UAB ,,Omnitel“ atsakovui nustatytas kredito limitas, t.y. jo padidinimas iki 800 Lt, buvo protingo dydžio. Ieškovė neįrodė, jog atsakovui buvo būtina nustatyti tokio dydžio kredito limitą, atsižvelgiant į atsakovui suteiktų paslaugų apimtį, kitas aplinkybes. Atsakovo rašytinio prašymo nustatyti kredito limitą 800 Lt sumai nebuvo. Todėl teismas laiko, jog UAB ,,Omnitel“ nepagrįstai padidino atsakovui teiktinų paslaugų apimtį iki 800 Lt.

24Taip pat atsakovas nesutinka su 2010 m. birželio mėnesį padarytų mokėjimų paskirstymu. Ieškovės atstovės teigimu, paskirsčius gautas iš atsakovo įmokas, liko neapmokėtos dvi sąskaitos už birželio mėnesį – 78,80 Lt sumai ir 424,93 Lt sumai (bendra sąskaitos suma 1133,23 Lt). Ieškovė remiasi sutarties 6.7 punkto nuostata, kuri suteikia paslaugų teikėjui savo nuožiūra paskirstyti mokėjimus.

25Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 49 punkte nurodyta, jog teikėjas neturi teisės dengti vartotojo įmokomis įsiskolinimo, jei vartotojas šį įsiskolinimą ginčija teisės aktų nustatyta tvarka, kol bus išspręstas ginčas. Tokiu atveju, atsakovui žodžiu išreiškus nesutikimus dėl 1087,44 Lt sumos, o teismui pripažinus, jog atsakovas tokiais savo veiksmais veikė pagal sutartį, laikytina, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo 2010 m. birželio mėnesį padarytu mokėjimu dengti ginčo sumos dalį. Teismo vertinimu, šiuo atveju, sutarties 6.7 punkto nuostata netaikytina, nes ji reglamentuoja atvejus, kai yra susidariusios skolos, mokėjimų pradelsimai. Nagrinėjamu atveju, buvo taikytas 766 Lt depozito paskirstymas mokėjimams už sąskaitas, kurių apmokėjimo terminai dar nebuvo suėję. Rašytinio atsakovo prašymo iš depozito sumos padengti dalį ginčo sąskaitos nėra. Pažymėtina ir tai, jog skolų suderinimo akte (b.l. 28) yra vienašališkai paslaugų teikėjo pateikta informacija apie išrašytas atsakovui sąskaitas, atliktus mokėjimus bei įsiskolinimo likutį ir neatspindi atsakovo valios apie paskaičiuotą jam įsiskolinimą už paslaugas.

26Dėl aukščiau išsakytų argumentų, ieškovei neįrodžius, kad atsakovui buvo suteiktos paslaugos ,,skambučiai užsienyje“ 1087,44 Lt apimtyje, nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje Serija JUP Nr. 5084884215, laikotarpiu 2010 m. birželio 1 d. – birželio 30 d. tokiu būdu, kaip 2006 m. kovo 15 d. AB ,,Telia Lietuva“ (buvusi – UAB ,,Omnitel“) ir atsakovas V. K. susitarė sudarydami sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 699843, ieškovės UAB ,,G.“ ieškinys dėl 145,89 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Tokiu būdu, yra netenkintini išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl 44,75 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

27Ieškinio reikalavimo dėl 44,75 Eur palūkanų priteisimo nebūtų teisinio pagrindo patenkinti ir dėl kitų priežasčių.

28Matyti, jog ieškovė reikalavimą priteisti 44,75 Eur palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 iki 2019 m. vasario 14 d., grindžia CK 6.101 straipsniu ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi.

29Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.).

30Nagrinėjamu atveju, pradinė kreditorė ir atsakovas, 2006 m. kovo 15 d. sudarydami sutartį, susitarė dėl prievolės neįvykdymo padarinių, t. y. praleidus mokėjimo terminus, pradinei kreditorei pareikalavus, atsakovas įsipareigojo mokėti delspinigius po 0,02 procento už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant nuo visos įsiskolinimo sumos (6.5. sutarties punktas). P. S. sąlygas atsakovui nebuvo numatyta pareiga mokėti palūkanas. Be to, atsakovą ir pradinę kreditorę siejo vartojimo sutartiniai santykiai ir byloje taikytinos vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos. CK 6.716 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Pastarosios teisės normos redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d., nustatė, jog tais atvejais, kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai taikomos CK 6.188, 6.350-6.370 straipsnių, taigi ir CK 6.360 straipsnio 5 d. nuostatos, nustačiusios, kad palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Įvertinus šį Sutarties sudarymo momentu galiojusį teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką bei Sutarties nuostatas, darytina išvada, jog sudarant sutartį galiojus įstatymo nuostatai, draudžiančiai fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, skaičiuoti palūkanas, pradinei kreditorei, su atsakovu sutartyje aptarus prievolės neįvykdymo padarinius, pradinė kreditorė negalėjo skaičiuoti atsakovui palūkanas, šiam praleidus mokėjimo terminus. Duomenų, kurie patvirtintų, kad už sutarties sąlygų nevykdymą pradinė kreditorė skaičiavo atsakovui tokias palūkanas, byloje nėra pateikta.

31Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, reikalavimo perleidimu (cesija) (CK 6.101 straipsnis) pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (žr. Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kreditoriui perleidžiant reikalavimo teisę į pradelstą gautiną sumą kartu yra perleidžiamos ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės (teisė į palūkanas, pajamas, netesybas ir pan.). CK 6.101 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje. Nurodyta teisės norma yra dispozityvi, todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartyje šalys gali nustatyti pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės išimtis, išskyrus atvejus, kai papildomos teisės yra neatsiejamai susijusios su cesijos sutartimi perleidžiamu reikalavimu (Lietuvos A. T. 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013, Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 437/2014).

32Byloje nėra duomenų apie tai, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovas buvo skolingas pradinei kreditorei ir tam tikrą sumą palūkanų. Iš ieškovės su pradine kreditore sudarytos 2012 m. gruodžio 28 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TR3700-12218 nematyti, jog ieškovei pradinės kreditorės buvo perleistas reikalavimas ir į palūkanas. Kaip minėta, sudarant sutartį galiojusios įstatymo nuostatos draudė fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, skaičiuoti palūkanas, ir pradinė kreditorė su atsakovu sutartyje aptarė prievolės neįvykdymo padarinius – numatė pareigą, pareikalavus, mokėti delspinigius, o dėl palūkanų mokėjimo nesusitarė. Todėl atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis šiuo metu esama apeliacinės instancijos teismo praktika (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1037-755/2016, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-285-212/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-728-227/2017, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-150-227/2018), darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė reikalavimo priteisti jai 44,75 Eur dydžio kompensacines palūkanas ir neįrodė, jog, sudarydama Skolų portfelio pirkimo pardavimo sutartį, įgijo daugiau teisių, nei jų turėjo pradinė kreditorė (CPK 178 straipsnis).

33Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovė gana ilgai delsė nesikreipdama į teismą dėl skolos išieškojimo, nors yra skolų administravimo bendrovė, turinti patirtį skolų išieškojimo ir rizikų valdymo srityje, todėl dėl tokio ilgo delsimo išieškoti skolą kilusios neigiamos pasekmės (pareiga mokėti palūkanas) negali būti perkeliamos atsakovui (skolininkui). Ieškovė, 2012 m. sudarydama Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, suvokė, kad atsakovas neatsiskaitė su paslaugų teikėja (pradine kreditore), kuri teikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio ryšio tinklo paslaugas, todėl privalėjo imtis skolos išieškojimo veiksmų nedelsiant ir su reikalavimu kreiptis į teismą.

34Taigi nurodytų argumentų pagrindu, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 44,75 Eur palūkanas iš atsakovo yra nepagrįstas, todėl negalėtų būti tenkintinas ir kitu teisiniu pagrindu.

35Ieškinį atmetus, ieškovei iš atsakovo nepriteistinos jos turėtinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas dokumentų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl šis klausimas byloje nespręstinas.

36Byloje susidariusios 3,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 1), valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais, teismas

Nutarė

38ieškinį atmesti.

39Priteisti iš ieškovės UAB ,,G.“, juridinio asmens kodas ( - ), 3,80 Eur (trijų eurų 80 ct) teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

40Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida... 2. Teismas... 3. ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo... 4. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2006 m. kovo 15 d. AB ,,Telia Lietuva“... 5. Ieškovės atstovė teisme palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje... 6. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko,... 7. Teismo posėdyje atsakovas palaikė atsiliepimą į ieškinį jame... 8. Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba pateikė išvadą (b.l.... 9. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, jog išvados dėl tarp... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2006 m. kovo... 12. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais, kuriuos prašo atmesti, nes... 13. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 14. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis... 15. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti... 16. Kaip matyti iš 2006 m. kovo 15 d. sutarties, sudarytos tarp AB ,,Telia... 17. Išklausius šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat įvertinus... 18. Pagal aukščiau nurodytoje sąskaitoje pateiktą informaciją dalyje dėl... 19. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog pagal atsakovo paaiškinimą bylą... 20. Nors į bylą nėra pateikta duomenų, jog atsakovas gavęs ginčo sąskaitą,... 21. 2006 m. kovo 15 d. sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų... 22. V. E. ryšių paslaugų teikimo taisyklių 24 punktu, teikėjas turi teisę... 23. Ištyręs byloje surinktą medžiagą apie kredito limito atsakovui didinimo... 24. Taip pat atsakovas nesutinka su 2010 m. birželio mėnesį padarytų mokėjimų... 25. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 49 punkte nurodyta, jog... 26. Dėl aukščiau išsakytų argumentų, ieškovei neįrodžius, kad atsakovui... 27. Ieškinio reikalavimo dėl 44,75 Eur palūkanų priteisimo nebūtų teisinio... 28. Matyti, jog ieškovė reikalavimą priteisti 44,75 Eur palūkanas,... 29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima... 30. Nagrinėjamu atveju, pradinė kreditorė ir atsakovas, 2006 m. kovo 15 d.... 31. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, reikalavimo perleidimu (cesija)... 32. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutarties... 33. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovė gana ilgai delsė... 34. Taigi nurodytų argumentų pagrindu, teismas sprendžia, kad ieškovės... 35. Ieškinį atmetus, ieškovei iš atsakovo nepriteistinos jos turėtinos... 36. Byloje susidariusios 3,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287... 38. ieškinį atmesti.... 39. Priteisti iš ieškovės UAB ,,G.“, juridinio asmens kodas ( - ), 3,80 Eur... 40. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio...