Byla 1A-157-518/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. ir V. K. išteisinti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimos Garnelienės ir Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai, išteisintiesiems J. J. (J. J.), V. K., gynėjams advokatams Jonui Mazurkai, Liutaurui Lukošiui, vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. ir V. K. išteisinti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Civilinių ieškovų AB „SEB Lizingas“ ir UAB „Snoro lizingas“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5J. J. ir V. K. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu, žinodami, kad po 2009 m. liepos 10 d. UAB „J“ (duomenys pakeisti) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tarp J. J. ir V. K. sudarymo ir pagal J. J. 2009 m. liepos 10 d. įsakymą V. K. taps vieninteliu UAB „J“ (duomenys pakeisti) akcininku ir direktoriumi, tačiau piniginių lėšų, turto bei dokumentų, tarp jų 14 vnt. automobilių DAF, J. J. V. K. neperduos, 2009 m. liepos 10 d. UAB „J“ (duomenys pakeisti) patalpoje, ( - ), Vilniuje, J. J. savo parašu patvirtino 2009 m. liepos 10 d. UAB „J“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterės G. G. jo nurodymu paruoštame dokumente – 2009 m. liepos 10 d. UAB „J“ (duomenys pakeisti) Piniginių lėšų, turto bei dokumentų apyraše, įrašytus netikrus duomenis apie tai, kad J. J. perdavė, o V. K. priėmė apyraše bei IMT sąraše nurodytus UAB „J“ (duomenys pakeisti) dokumentus bei materialines vertybes, nors faktiškai nei UAB „J“ (duomenys pakeisti), nei lizinguojamas turtas, nei dokumentai V. K. nebuvo perduoti, tokiu būdu J. J. ir V. K. tyčia suklastojo tikrą dokumentą.

6Taip pat J. J. ir V. K. buvo kaltinami tuo, kad J. J., būdamas UAB „J“ (duomenys pakeisti), į.k. ( - ), registruotos ( - ), Vilniuje, vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus dėl UAB „J“ (duomenys pakeisti) priklausančio ir patikėto turto valdymo bei naudojimo, turėdamas savo žinioje kaip UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriui patikėtą UAB „Snoro lizingas“ turtą – 323 907,17 Lt vertės vilkiką DAF XF 105.460 SC, VIN: ( - ); 323 907,17 Lt vertės vilkiką DAF XF 105.460 SC, VIN: ( - ), perduoti 2007 m. lapkričio 19 d. finansinio lizingo tarp UAB „Snoro lizingas“ ir UAB „J“ (duomenys pakeisti) sutarties Nr. V7F111928BA, bei 2007 m. lapkričio 21 d. turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu; 326 962,90 Lt vertės vilkiką DAF XF 105.460 FT SPACE CAB, VIN: ( - ), perduotas 2008 m. sausio 23 d. finansinio lizingo tarp UAB Snoro lizingas ir UAB „J” (duomenys pakeisti) sutarties Nr. V82801233BBA, bei 2008 m. sausio 29 d. turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu; 326 962,90 Lt vertės vilkiką DAF XF 105.460 FT SPACE CAB, VIN: ( - ), perduotas 2008 m. vasario 6 d. finansinio lizingo tarp UAB „Snoro lizingas“ ir UAB „J” (duomenys pakeisti) sutarties Nr. V82802062SBA, bei 2008 m. vasario 8 d. turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu, o V. K., žinodamas šias aplinkybes, J. J., žinant V. K., nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, įmokų pagal lizingo sutartis nemokėjo, J. J., žinodamas, kad UAB „Snoro lizingas“ 2008 m. rugsėjo 17 d., 2008 m. lapkričio 18 d., 2009 m. vasario 5 d. raštais bei 2009 m. kovo 26 d. pretenzija primindavo UAB „J“ (duomenys pakeisti) dėl sutarties sąlygų nevykdymo, o 2009 m. birželio 18 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo pareikalavo grąžinti perduotus pagal finansinio lizingo sutartis vilkikus, J. J. vilkikų savininkui negrąžino, abu žinodami apie UAB „J“ (duomenys pakeisti) sunkią padėtį ir gresiantį bankrotą, J. J. ir V. K. tyčia, iš anksto susitardami ir veikdami kartu, 2009 m. liepos 10 d. surašė UAB „J“ (duomenys pakeisti) akcijų pirkimo-pardavimo tarpusavio sutartį, V. K. sutikus J. J. 2009 m. liepos 10 d. įsakymu paskyrė V. K. UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriumi bei J. J. ir V. K. pasirašė piniginių lėšų, turto bei dokumentų apyrašą, kad V. K. priėmė iš J. J. apyraše bei IMT sąraše nurodytus UAB „J“ (duomenys pakeisti) dokumentus bei materialines vertybes, nors realiai turtas ir lizinguojamos transporto priemonės perduoti nebuvo. V. K. tapus nuo 2009 m. liepos 10 d. UAB „J“ (duomenys pakeisti) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus, turto savininkui 2009 m. rugpjūčio 11 d. pareiškus pretenziją ir pareikalavus transporto priemones grąžinti, J. J. ir V. K. tyčia nesilaikė lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 p. (kad lizingo gavėjas visiškai ir besąlygiškai atsako už Turto išsaugojimą nuo Perdavimo – priėmimo akto pasirašymo momento iki Sutarties galiojimo pabaigos arba Sutarties nutraukimo ir Turto grąžinimo Lizingo davėjui), 10.5.2. p. (kad, Lizingo gavėjas įsipareigoja raštu informuoti Lizingo davėją per 3 (tris) kalendorines dienas, jei: priimamas sprendimas pakeisti Lizingo gavėjo pavaldumą, statusą, savininką, administracijos vadovą ar nuosavybės formą...), 14.7 p. (Lizingo gavėjas, gavęs Lizingo davėjo Sutarties 14.3.2 punkte (kad, esant esminiam Sutarties pažeidimui Lizingo davėjas turi teisę nutraukti Sutartį pirma laiko bei savo nuožiūra: pareikalauti grąžinti Turtą Lizingo davėjui...) nurodytą pranešimą apie Sutarties nutraukimą, neturi teisės naudotis Turtu bei Lizingo davėjui pareikalavus privalo per 3 (tris) kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti Lizingo davėjui Turtą Lizingo davėjo nurodytu adresu), tyčia UAB „Snoro lizingas“ priklausančių 4 vnt. vilkikų DAF lizingo davėjui nustatytu laiku bei tokios pačios komplektacijos, kaip ir priėmimo iš lizingo dieną, negrąžino ir neteisėtai naudojo UAB „J“ (duomenys pakeisti) veikloje, nesirūpino patikėtu svetimu turtu, neorganizavo ir neužtikrino jo grąžinimo savininkui, dėl ko UAB „Snoro lizingas“ priklausantys vilkikai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2010 m. vasario 25 d., buvo iškomplektuoti ir tapo netinkami tolesnei eksploatacijai, tokiu būdu J. J. ir V. K. iššvaistė UAB „Snoro lizingas“ didelės vertės turtą.

7Taip pat J. J. ir V. K. buvo kaltinami tuo, kad J. J., būdamas UAB „J“ (duomenys pakeisti), į.k. ( - ), registruotos ( - ), Vilniuje, vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus dėl UAB „J“ (duomenys pakeisti) priklausančio ir patikėto turto valdymo bei naudojimo, turėdamas savo žinioje kaip UAB „J” (duomenys pakeisti) direktoriui patikėtą UAB „SEB lizingas“ (dabar AB „SEB lizingas“) turtą: 313 313,98 Lt vertės vilkiką DAF FT XF105 SPACE CAB, VIN: ( - ); 313 313,98 Lt vertės vilkiką DAF FT XF105 SPACE CAB, VIN: ( - ); 313 313,98 Lt vertės vilkiką DAF FT XF105 SPACE CAB, VIN: ( - ), perduoti 2007 m. liepos 10 d. finansinio lizingo tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB „J“ (duomenys pakeisti) sutarties Nr. 2007-070190 bei 2007 m. liepos 16 d. turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu, 338 167,23 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105, VIN: ( - ), perduotas 2007 m. lapkričio 6 d. finansinio lizingo tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB ,,J” (duomenys pakeisti) sutarties Nr. 2007-100607 bei 2007 m. lapkričio 7 d. turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu; 326 962,90 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105.460, VIN: ( - ), perduotas 2008 m. sausio 7 d. finansinio lizingo tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB ,,J” (duomenys pakeisti) sutarties Nr. 2008-010002 bei 2008 m. sausio 14 d. turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu, o V. K. žinodamas šias aplinkybes, J. J., žinant V. K., nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, įmokų pagal lizingo sutartis nemokėjo, abu žinodami apie UAB „J“ (duomenys pakeisti) sunkią padėtį ir gresiantį bankrotą, tyčia, iš anksto susitardami ir veikdami kartu, 2009 m. liepos 10 d. surašė UAB „J“ (duomenys pakeisti) akcijų pirkimo-pardavimo tarpusavio sutartį, V. K. sutikus, J. J. 2009 m. liepos 10 d. įsakymu paskyrė V. K. UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriumi bei abu pasirašė piniginių lėšų, turto bei dokumentų apyrašą, kad V. K. priėmė iš J. J. apyraše bei IMT sąraše nurodytus UAB „J“ (duomenys pakeisti) dokumentus bei materialines vertybes, nors realiai turtas ir lizinguojamos transporto priemonės perduoti nebuvo. V. K. tapus nuo 2009 m. liepos 10 d. UAB „J“ (duomenys pakeisti) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus, abu žinodami, kad turto savininkas UAB „SEB lizingas“ nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. dėl lizingo įmokų nemokėjimo vienašališkai nutraukė finansinio lizingo sutartis bei pranešimu įpareigojo UAB ,,J” (duomenys pakeisti) nutraukti vilkikų eksploataciją ir per 3 dienas grąžinti vilkikus savininkui – UAB „SEB lizingas“, J. J. ir V. K. tyčia nesilaikė lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 19.1 p. (kad klientas privalo grąžinti Turtą SEB VB lizingui bei perduoti visus su juo susijusius dokumentus per 3 (tris) darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos), 19.3 p. (kad turto grąžinimo vietą ir laiką nurodo SEB VB lizingas, turto grąžinimas įforminamas SEB VB lizingo ir Kliento įgalioto asmens pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu), 19.4 p. (kad klientas privalo perduoti turtą be defektų, švarų iš išorės ir iš vidaus, tokios pačios komplektacijos, kaip ir sutarties pasirašymo dieną bei tokios būklės, kuri atitinka natūralų nusidėvėjimą bei transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros reikalavimus), tyčia UAB „SEB lizingas“ priklausančių 5 vnt. vilkikų DAF lizingo davėjui nustatytu laiku bei tokios pačios komplektacijos, kaip ir priėmimo iš lizingo dieną, J. J. ir V. K. negrąžino ir neteisėtai naudojo UAB ,,J“ (duomenys pakeisti) veikloje, nesirūpino patikėtu svetimu turtu, neorganizavo ir neužtikrino jo grąžinimo savininkui, dėl ko UAB „SEB lizingas“ priklausantys vilkikai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki 2010 m. kovo 4 d. buvo iškomplektuoti ir tapo netinkami tolesnei eksploatacijai, tokiu būdu J. J. ir V. K. iššvaistė AB „SEB lizingas“ didelės vertės turtą.

8Taip pat J. J. ir V. K. buvo kaltinami tuo, kad J. J., būdamas UAB „J“ (duomenys pakeisti), į.k. ( - ), registruotos ( - ), Vilniuje, vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus dėl UAB „J“ (duomenys pakeisti) priklausančio ir patikėto turto valdymo bei naudojimo, turėdamas savo žinioje kaip UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriui patikėtą UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (dabar UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“) turtą: 325 944,32 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN: ( - ), perduotas 2007 m. rugsėjo 21 d. finansinio lizingo tarp UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir UAB „J“ (duomenys pakeisti) sutarties Nr. 1070970, bei 2007 m. rugsėjo 27 d. turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu, bei 325 944,32 Lt vertės vilkiką DAF FT XF 105 SPACE CAB, VIN: ( - ), perduotas 2007 m. spalio 4 d. finansinio lizingo tarp UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ir UAB „J“ (duomenys pakeisti) sutarties Nr. 1070969, bei 2007 m. spalio 17 d. turto perdavimo – priėmimo akto pagrindu, o V. K., žinodamas šias aplinkybes, J. J., žinant V. K., nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, įmokų pagal lizingo sutartis nemokėjo, žinodami apie UAB „J“ (duomenys pakeisti) sunkią padėtį ir gresiantį bankrotą, tyčia, iš anksto susitardami ir veikdami kartu 2009 m. liepos 10 d. surašė UAB „J“ (duomenys pakeisti) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, V. K. sutikus J. J. 2009 m. liepos 10 d. įsakymu paskyrė V. K. UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriumi bei abu pasirašė piniginių lėšų, turto bei dokumentų apyrašą, kad V. K. priėmė iš J. J. apyraše bei IMT sąraše nurodytus UAB „J“ (duomenys pakeisti) dokumentus bei materialines vertybes, nors realiai turtas ir lizinguojamos transporto priemonės perduoti nebuvo. V. K. tapus nuo 2009 m. liepos 10 d. UAB „J“ (duomenys pakeisti) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus, abu žinodami, kad UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ nuo 2009 m. gruodžio 28 d. vienašališkai nutraukė su UAB „J“ (duomenys pakeisti) sudarytas finansinio lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, J. J. ir V. K. tyčia, pažeisdami transporto priemonių lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 12.4 p. (kad klientas gavęs pranešimą apie sutarties nutraukimą, neturi teisės naudotis Turtu bei privalo per 3 kalendorines dienas nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti Lizingo davėjui Turtą), 12.8 p. (kad Turto grąžinimo laiką, vietą bei kitas sąlygas nurodo Lizingo davėjas. Turto grąžinimas įforminamas perdavimo – priėmimo aktu, kurį pasirašo Lizingo davėjo ir Kliento įgalioti atstovai. Klientas privalo grąžinti Turtą techniškai tvarkingą, atitinkantį Turto specifikacijos sąlygas bei tokios būklės, kuri atitinka Turto natūralų nusidėvėjimą), tyčia UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausančių 2 vnt. vilkikų DAF lizingo davėjui nustatytu laiku, į nustatytą vietą bei tokios pačios komplektacijos, kaip ir priėmimo iš lizingo dieną, negrąžino ir neteisėtai naudojo UAB ,,J“ (duomenys pakeisti) veikloje, nesirūpino patikėtu svetimu turtu, neorganizavo ir neužtikrino jo grąžinimo savininkui, dėl ko UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausantys vilkikai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. kovo 3 d. buvo iškomplektuoti ir tapo netinkami tolesnei eksploatacijai, tokiu būdu J. J. ir V. K. iššvaistė UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ didelės vertės turtą.

9Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Marina Orlova apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. J. ir V. K. išteisinti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį; 2) pripažinti J. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę ir nustatyti ją atlikti pataisos namuose; 3) pripažinti V. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę ir nustatyti ją atlikti pataisos namuose; 4) tenkinti AB „SEB Lizingas“ ir UAB „Snoro lizingas“ civilinius ieškinius iš J. J. ir V. K. solidariai; 5) likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

10Prokurorė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylos medžiagą, tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, įrodymus vertino selektyviai, neatskleisdamas jų tarpusavio ryšio, todėl padarė neteisingas išvadas dėl jų visumos įrodomosios reikšmės bei nepagrįstai išteisino J. J. ir V. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

11Prokurorės manymu, tai, kad J. J. ir V. K. nevengė mokėti lizingo įmokų, neatleidžia jų nuo pareigos grąžinti skolas, vilkikus ir atlyginti nuostolius. Pažymi, jog lizingo įmokas J. J. ir V. K. vadovaujama UAB „J“ (duomenys pakeisti) mokėjo tik iš pradžių, o nutraukus sutartį geranoriškai turto negrąžino. Prokurorės vertinimu, teismas turėjo atsižvelgti į liudytojų T. V. ir P. J. parodymus, kurie patvirtina UAB „J“ (duomenys pakeisti) nenorą bendradarbiauti ir vykdyti iš vilkikų lizingo sutarties nutraukimo kylančias sąlygas, tačiau to nepadarė. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog po lizingo sutarčių nutraukimo vilkikai buvo važiuojantys, tinkami eksploatuoti, o byloje nėra objektyvių duomenų, kad juos išardė būtent J. J. ir V. K. ar jų pavedimu kiti asmenys. Prokurorė pažymi, jog iš liudytojų T. V., P. J. ir V. Kr. parodymų matyti, kad po lizingo sutarties nutraukimo vilkikai nebuvo tinkami eksploatuoti, turėjo akivaizdžių trūkumų.

12Prokurorė teigia, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog dėl nuo vilkikų dingusių detalių vagystės pradėtas ir šiuo metu tęsiamas ikiteisminis tyrimas, nes joks ikiteisminis tyrimas dėl vagystės pradėtas nebuvo. Taip pat nepagrįsta teismo išvada dėl objektyvių duomenų trūkumo. Prokurorė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad būtent lizingo sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymas yra sąmoningas ir kryptingas veiksmas, norint išvengti sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo, juolab, kad įmonės vadovas neabejotinai turi žinoti, kur yra jo įmonės automobiliai, ir prasta sveikatos būklė negali pateisinti įsipareigojimų nevykdymo. Nurodo, jog UAB „J“ (duomenys pakeisti) apie pusę metų buvo raginama grąžinti vilkikus, o pats J. J. davė prieštaringus parodymus dėl to, ar jam buvo žinoma apie banko reikalavimus grąžinti vilkikus.

13Prokurorės įsitikinimu, teismo argumentas, jog nebuvo tyčios, yra nepakankamas teigti, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, kadangi vadovaujantis BK 184 straipsnio 2 dalimi, veika yra nusikalstama ir tada, kai ji padaryta dėl neatsargumo. Prokurorė taip pat nurodo, jog vilkikai po lizingo sutarties nutraukimo sąmoningai nebuvo grąžinami, o kai buvo surasti, paaiškėjo, kad jie netinkami eksploatuoti, todėl prokurorės vertinimu, šie veiksmai sukūrė nebe civilinius, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o baudžiamuosius teisnius santykius.

14Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

15Apeliacinis skundas atmetamas.

16BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai; nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

17Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. J. ir V. K. buvo išteisinti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendžio dalis dėl J. J. ir V. K. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nėra skundžiama. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui dėl J. J. ir V. K. pareikštų kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimus, nurodant, kad J. J. ir V. K. inkriminuotos veikos atitinka ne turto pasisavinimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, o turto iššvaistymo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymius. Kadangi prokurorės apeliaciniame skunde prašoma J. J. ir V. K. pripažinti kaltais dėl turto iššvaistymo, todėl neperžengiant bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, dėl išteisintiesiems pareikšto pirminio kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nepasisakoma.

18Prokurorės apeliaciniame skunde, motyvuojant netinkamu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl J. J. ir V. K. išteisinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

19Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

20Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

21Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl J. J. ir V. K. inkriminuoto turto iššvaistymo, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, teismo išvados yra motyvuotos, skundžiamas nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnyje numatytų reikalavimų. Priešingai, prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog išteisintųjų veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius yra paremta prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje, sprendžiant dėl įrodymų tyrimo atlikimo reikalingumo, prokurorė, nurodė, kad įrodymų tyrimo atlikti nereikia, taip paneigdama savo apeliacinio skundo argumentą dėl neva nevisapusiškai ištirtų bylos aplinkybių pirmosios instancijos teisme.

22Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Iššvaistydamas turtą kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia, kai kaltininkui patikėtas jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims perleidžiamas nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos, kuri paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Turto perleidimas apima turto pardavimą, dovanojimą ar kitokį perleidimą tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, jog kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą iššvaisto neatlygindamas jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai, dėl ko padaroma žalos turto savininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, Nr. 2K-373/2013). Turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo.

23Nagrinėjamoje byloje J. J. ir V. K. buvo kaltinami iššvaistę UAB „J“ (duomenys pakeisti) lizinguojamą turtą – vienuolika krovininių automobilių DAF. Lizingo sutarties esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytą daiktą, įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti su teise per tam tikrą laiką išpirkti daiktą ir, sumokėjus visą sutartyje nurodytą kainą, tapti jo savininku. Lizingo sutartis suponuoja atitinkamo turto nuomą, tačiau neįvykdžius sutartyje numatytų sąlygų, sutartis nutraukiama ir turtas grįžta savininkui (lizingo bendrovei).

24Byloje nustatyta, kad J. J. vadovaujama UAB „J“ (duomenys pakeisti) pagal su UAB „Snoro lizingas“, AB „SEB lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „SEB lizingas“) ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Parex faktoringas ir lizingas“) laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2008 m. vasario 6 d. sudarytas finansinio lizingo sutartis įgijo teisę valdyti ir naudotis išteisintiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašyme nurodytais vienuolika krovininių automobilių DAF, nuosavybės teisė į kuriuos priklausė nurodytoms lizingo bendrovėms. UAB „J“ (duomenys pakeisti) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, t. y. nebemokant pagal lizingo sutartis periodinių įmokų, lizingo sutartys tarp UAB „J“ (duomenys pakeisti) ir lizingo bendrovių buvo nutrauktos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nutraukus lizingo sutartis UAB „J“ (duomenys pakeisti) nevykdė įsipareigojimo gavus pranešimą apie lizingo sutarties nutraukimą per lizingo sutartyse nustatytą terminą grąžinti lizingo bendrovėms lizinguojamų krovininių automobilių DAF, be to, lizingo bendrovių iniciatyva rasti krovininiai automobiliai DAF buvo be dalies detalių, tame tarpe ir be tokių, be kurių negalimas tolimesnis krovininio automobilio eksploatavimas, kas vertinant formaliai, atitinka lizingo sutarčių nuostatų pažeidimą, tačiau ne bet koks civilinių sutartinių teisinių santykių pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

25Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-451/2014, 2K-518/2014 ir kt.).

26Patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniams ar juridiniams asmenims sudarant sandorius, susijusius su materialinėmis vertybėmis (taip pat ir finansinio lizingo sutartis), atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, o šalims nesilaikant sandorio (sutarties) sąlygų ir nevykdant prievolių, tokie santykiai gali pereiti į baudžiamuosius esant tam tikroms sąlygoms, tokiu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas iš esmės yra kraštutinė priemonė. Sąlygos baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyviu; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2013, 2K-285/2013, 2K-518/2014 ir kt.).

27Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta sąlygų, kurioms esant tarp išteisintųjų vadovaujamos UAB „J“ (duomenys pakeisti) ir lizingo bendrovių susiklostę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai būtų peraugę į baudžiamuosius teisinius santykius. Palaikydama byloje valstybinį kaltinimą prokurorė savo poziciją grindė iš esmės vienintele aplinkybe, kad lizingo bendrovėms nutraukus lizingo sutartis, išteisintųjų vadovaujama UAB „J“ (duomenys pakeisti) nustatytu terminu negrąžino lizingo bendrovėms krovininių automobilių DAF, kuriuos vėliau radus daugelis iš jų turėjo esminių komplektacijos trūkumų. Tačiau ši aplinkybė tik patvirtina lizingo sutarčių nuostatų pažeidimo faktą, kuris, kaip jau buvo minėta, yra pagrindas atsirasti civilinei, o ne baudžiamajai atsakomybei, taip pat ši aplinkybė negali būti vertinama kaip J. J. ir V. K. kaltę patvirtinantis netiesioginis įrodymas. Kitų argumentų, patvirtinančių civilinių teisinių santykių perėjimą į baudžiamuosius teisinius santykius, prokurorė iš esmės nepateikė.

28Pažymėtina, kad byloje nėra visiškai jokių duomenų, patvirtinančių V. K. kaltę pagal jam pareikštus kaltinimus. Nustatyta, kad UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriumi iki 2009 m. liepos 10 d., tame tarpe ir lizingo sutarčių sudarymo metu, buvo J. J.. Tiek J. J., tiek V. K. parodė, kad V. K. buvo paskolinęs pinigų J. J. vadovaujamai UAB „J“ (duomenys pakeisti), tai patvirtina V. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikta paskolos sutartis, mokėjimo nurodymas (t. 10, b.l. 129-131) ir UAB „J“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus pateiktas UAB „J“ (duomenys pakeisti) sąskaitos išrašas (t. 13, b.l. 26). Išteisintieji parodė, kad nuo 2009 metų vidurio UAB „J“ (duomenys pakeisti) kilo rimtų finansinių sunkumų, todėl norėdamas grąžinti skolas, tame tarpe ir V. K., J. J. ketino gauti paskolą iš banko kitos įmonės vardu, tam reikėjo perleisti UAB „J“ (duomenys pakeisti) V. K., taip pat jį paskirti įmonės direktoriumi. Sutikdamas laikinai perimti UAB „J“ (duomenys pakeisti) V. K. nurodė tikėjęsis atgauti skolą. V. K. nurodė buvęs formalus UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktorius, iš esmės nesprendęs jokių esminių klausimų, susijusių su UAB „J“ (duomenys pakeisti) vykdoma krovinių pervežimo veikla. Tokius V. K. parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra. Priešingai, šią aplinkybę patvirtina UAB „Snoro lizingas“ ir AB „SEB lizingas“ atstovų paaiškinimai, jog visą laiką dėl lizinguojamų krovininių automobilių grąžinimo buvo bendrauta su J. J., be to, susirašinėjimo su lizingo bendrove metu J. J. pasirašydavo raštus kaip UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktorius (t. 1, b. l. 96-100), nors tuo metu formaliai UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriumi jau buvo V. K.. V. K. kaip UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriaus neįvardijo ir UAB „J“ (duomenys pakeisti) dirbę vairuotojai. Tam, kad V. K. buvo tik formalus UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktorius, iš esmės pritariama ir prokurorės surašytame kaltinime, nurodant, jog V. K. perleidus UAB „J“ (duomenys pakeisti) jam nebuvo realiai perduotas įmonės turtas ir lizinguojami krovininiai automobiliai. Atsižvelgiant į formalų V. K. paskyrimo UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriumi pobūdį, konstatuojama, kad V. K. neturėjo realių įgaliojimų spręsti dėl UAB „J“ (duomenys pakeisti) perduotų naudotis krovininių automobilių nuosavybės teise priklausančių lizingo bendrovėms, todėl už šio turto iššvaistymą negali būti pripažintas kaltu.

29Byloje taip pat nenustatyta, kad dėl J. J. sąmoningų veiksmų lizingo bendrovės nebūtų galėjusios civilinėmis teisinėmis priemonėmis įgyvendinti savo teisių ir ginti teisėtų interesų dėl pažeistų lizingo sutarčių.

30Nors ikiteisminis tyrimas pagal UAB „Snoro lizingas“ 2009 m. rugsėjo 21 d. pareiškimą jau buvo pradėtas, bet J. J. ir V. K. pateiktuose kaltinimuose nurodyti krovininiai automobiliai buvo rasti be teisėsaugos institucijų pagalbos. Krovininį automobilį DAF FT XF 105.460, VIN: ( - ), valst. Nr. ( - ) 2009 m. gruodžio 22 d. grąžino UAB „J“ (duomenys pakeisti) atstovas G. S. (t. 1, b. l. 151), t. y. dar iki teisėsaugos institucijoms paskelbiant UAB „Snoro lizingas“ priklausančių krovininių automobilių paiešką. Apie likusių krovininių automobilių atsiradimo aplinkybes UAB „Snoro lizingas“ atstovai paaiškino, jog šių automobilių dokumentus atvežė nepažįstamas asmuo. Analogiškas aplinkybes apie tai, jog nepažįstamas asmuo atvežė krovininių automobilių dokumentus bei nurodė krovininių automobilių buvimo vietą, paaiškino ir AB „SEB lizingas“ atstovai. Be to, AB „SEB lizingas“ pareiškimą dėl neva J. J. padarytos nusikalstamos veikos padavė tik 2010 m. birželio 4 d., kai krovininiai automobiliai lizingo bendrovei jau buvo grąžinti. Tai, kad AB „SEB lizingas“ krovininius automobilius bandė susigrąžinti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, patvirtina UAB „Baltijos Inkaso“, kuriai buvo pavesta ieškoti negrąžinamų lizinguojamų transporto priemonių, pažyma dėl turto sugrąžinimo (t. 3, b. l. 140-141). UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 2010 m. kovo 16 d. raštu pranešė, kad krovininiai automobiliai, dėl kurių iššvaistymo išteisintiesiems pateikti kaltinimai, buvo rasti 2010 m. kovo 3 d., jų būklė patenkinama (t. 4, b. l. 131). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra pateikti UAB „Snoro lizingas“ 2010 m. gegužės 27 d. kreditorinis reikalavimas (t. 12, b. l. 91-92) ir AB „SEB lizingas“ 2011 m. kovo 9 d. kreditorinis reikalavimas (t. 12, b. l. 93) bankrutuojančiai UAB „J“ (duomenys pakeisti), kuriais prašoma patenkinti iš esmės tapačius reikalavimus kaip ir išteisintiesiems pareikštus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (t. 1, b.l. 81-85, t. 3, b.l. 166-168). Be to, UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ 2010 m. balandžio 21 d. raštu nurodė, kad neturi pretenzijų atsakingiems UAB „J“ (duomenys pakeisti) asmenims (t. 4, b. l. 132), t. y. žalos baudžiamosios teisės prasme iš viso nepatyrė, tačiau nepaisant to išteisintieji buvo kaltinami iššvaistę ir UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausiusius krovininius automobilius.

31Baudžiamojoje byloje liko nenustatyta, kas ir kada pasisavino lizingo bendrovėms priklausiusių krovininių automobilių dalis. Tačiau priešingai nei nurodyta kaltinime, tai savaime nereiškia, jog išteisintieji nesirūpino patikėtais krovininiais automobiliais. Pirmosios instancijos teisme apklausti UAB „J“ (duomenys pakeisti) dirbę vairuotojai nurodė, kad grįžus iš reiso visada palikdavo krovininius automobilius saugomose aikštelėse, ką patvirtina ir byloje pateikta krovininių automobilių saugojimo sutartis, be to, apklausti vairuotojai patvirtino, kad visada važinėdavo techniškai tvarkingais automobiliais, grįžę iš paskutinio reiso krovininius automobilius taip pat paliko saugomoje aikštelėje.

32Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad išteisintieji būtų slapstęsi ar teikę lizingo bendrovėms melagingus duomenis apie lizinguojamus krovininius automobilius. Lizingo bendrovių atstovai parodė, jog nutraukus lizingo sutartis buvo bendraujama su J. J., kuris paaiškino, kad UAB „J“ (duomenys pakeisti) turi įsipareigojimų užsakovams ir lizinguojami krovininiai automobiliai vykdo krovinių pervežimus užsienio valstybėse, krovininių automobilių grąžinti negali, nes nutrūktų įmonės veikla. Tai, kad UAB „J“ (duomenys pakeisti) nors ir susidūrusi su finansiniais sunkumais toliau bandė vykdyti veiklą (priiminėjo į darbą naujus darbuotojus, vykdė krovinių pervežimus) patvirtina byloje esantys Sodros duomenys apie UAB „J“ (duomenys pakeisti) darbuotojus (t. 7, b. l. 75-80), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (t. 8, b. l. 91-114), įsakymai dėl komandiruočių, kelionės lapai (t. 8, b. l. 131-153, 158-199, t. 9, b. l. 1-51), taip pat UAB „J“ (duomenys pakeisti) darbuotojų parodymai, kurie be kita ko parodė ir tai, kad UAB „J“ (duomenys pakeisti) krovinių pervežimo veiklą vykdė išimtinai užsienio valstybėse, komandiruotėse darbuotojai praleisdavo nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

33Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad iš pradžių UAB „J“ (duomenys pakeisti) įmokas pagal lizingo sutartis mokėjo laiku, buvo sumokėta ženkli krovininių automobilių vertės dalis ir tik vėliau įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais. Iš byloje esančių UAB „J“ (duomenys pakeisti) raštų (t. 1 b. l. 96-100) matyti, kad UAB „J“ (duomenys pakeisti) su AB „SEB lizingas“ vykdė derybas dėl lizingo sutarčių nutraukimo, siūlė sumokėti įsiskolinimus dalimis, laikinai atidedant mokėjimus pagal lizingo sutartis. Tai, kad įsiskolinimai buvo dengiami iš dalies matyti ir iš to, kad UAB „Snoro lizingas“ 2008 m. rugsėjo 17 d. raštu primenama apie 5 774,70 EUR įsiskolinimą, o 2008 m. lapkričio 18 d. raštu tik apie 1 263,25 EUR įsiskolinimą (t. 1, b. l. 18-19). Iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog išteisintieji neturėjo ketinimų piktybiškai nevykdyti lizingo sutarčių.

34Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą ir atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, konstatuojama, jog lizingo sutarčių nuostatų pažeidimas byloje nustatytomis sąlygomis gali būti vertinama tik kaip civilinis ginčas bei nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties, kadangi išteisintieji nesislapstė nei nuo lizingo bendrovių, nei nuo teisėsaugos institucijų, neteikė lizingo bendrovėms jokios klaidinančios informacijos, turto neslėpė, taip neapsunkindami lizingo bendrovėms galimybių pažeistas teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, byloje nenustatyta, kad išteisintieji būtų turėję ketinimų nevykdyti lizingo sutarčių bei pasisavinti ar iššvaistyti lizinguojamą turtą, be to, lizingo bendrovės prieš sutikdamos lizinguoti transporto priemonių įsigijimą įvertino UAB „J“ (duomenys pakeisti) finansinę būklę ir žinojo, kad įmonė iš esmės nuosavo turto neturi, veiklą vykdys lizinguojamomis transporto priemonėmis, tačiau vis tiek sutiko finansuoti didelės vertės turto įsigijimą.

35Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorės pateiktas kaltinimas yra ydingas, kadangi aprašant nusikalstamas veikas dėl turto išvaistymo nenurodyta kokios vertės turtas buvo iššvaistytas. Prokurorės pateiktame nusikalstamų veikų aprašyme apsiribota krovininių automobilių vertės, buvusios lizingo sutarčių sudarymo metu, nurodymu, kas visiškai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes krovininiai automobiliai lizingo bendrovėms buvo grąžinti. Be to, prokurorės apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, numatytų BPK 313 straipsnio 1 dalyje. Prokurorė apeliaciniame skunde išteisintuosius prašo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaip už vieną nusikalstamą veiką, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išteisintieji dėl turto iššvaistymo buvo kaltinami padarę tris nusikalstamas veikas, taip pat apeliaciniame skunde nėra pateikta motyvų dėl bausmių skyrimo. Kita vertus, pripažinus, kad J. J. ir V. K. buvo pagrįstai išteisinti dėl jiems pateiktų kaltinimų, nurodyti trūkumai vertinami kaip nereikšmingi.

36Nors pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinį skundą nėra, tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė išteisintiesiems taikytų laikino nuosavybės teisių apribojimų panaikinimo klausimą. BPK 307 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas sprendimas dėl procesinių prievartos taikymo priemonių panaikinimo. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse pirmosios instancijos teismas nurodė panaikinantis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimų skyrimo J. J. ir V. K., tačiau nuosprendyje nedetalizavo, kokiam turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra panaikinamas, kas yra būtina atsižvelgiant į BPK 152 straipsnio reikalavimus. Be to, skundžiamame nuosprendyje sprendimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo suformuluotas neteisingai, nes tokiu atveju turi būti naikinamas atitinkamu procesiniu sprendimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o ne teismo nutartis ar prokuroro nutarimas. J. J. nuosavybės teisė į jam priklausančius pastatus ir žemės sklypą buvo apribota atitinkamai 2012 m. rugsėjo 4 d. ir 2012 m. spalio 25 d. prokurorės nutarimais (t. 10, b. l. 163-164, 168-169). V. K. nuosavybės teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir automobilius buvo apribota dviem atskirais 2012 m. rugsėjo 4 d. prokurorės nutarimais (t. 11, b. l. 11-12, 15-16). Kadangi prokurorės 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimais paskirtų laikinų nuosavybės teisės apribojimų terminas buvo pasibaigęs, todėl Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 29 d. priėmė dvi nutartis, kuriomis iš naujo paskyrė laikinus nuosavybės teisės apribojimus J. J. priklausantiems pastatams ir V. K. priklausančiam nekilnojamajam turtui (t. 12, b. l. 32-47). Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi pratęsė prokurorės 2012 m. spalio 25 d. nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisių apribojimo J. J. priklausančiam žemės sklypui terminą, bet skundžiamame nuosprendyje dėl šio laikino nuosavybės teisės apribojimo nepasisakyta. Taip pat nei skundžiamame nuosprendyje, nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nepriimta jokio sprendimo dėl prokurorės 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu V. K. priklausantiems automobiliams paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ištaisant nurodytas pirmos instancijos teismo klaidas, padarytas sprendžiant dėl laikinų nuosavybės teisės apribojimų panaikinimo.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

39Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti.

40Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą: 1) J. J. priklausantiems pastatui – veršidei, unikalus Nr. ( - ), pastatui – daržinei, unikalus Nr. ( - ), kitiems statiniams (inžinieriniams) – kiemo statiniams, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantiems ( - ), paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi; 2) J. J. priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esančiam ( - ), paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Marinos Orlovos 2012 m. spalio 25 d. nutarimu; 3) V. K. priklausantiems žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esančiam ( - ), pastatui – karvidei, unikalus Nr. ( - ), pastatui – daržinei, unikalus Nr. ( - ), kitiems statiniams (inžinieriniams) – mėšlo saugyklai, unikalus Nr. ( - ), kitiems statiniams (inžinieriniams) – siloso duobėms 2 vnt., unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esantiems ( - ), paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2013 balandžio 29 d. nutartimi; 4) V. K. priklausantiems automobiliams Audi 80, valst. Nr. ( - ) VIN: ( - ), VW Passat, valst. Nr. ( - ) VIN: ( - ), VW Transporter, valst. Nr. ( - ) VIN: ( - ), Pontiac Vibe, valst. Nr. ( - ) VIN: ( - ), paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Marinos Orlovos 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu.

41Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Civilinių ieškovų AB „SEB Lizingas“ ir UAB „Snoro lizingas“... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. J. J. ir V. K. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu, žinodami, kad po 2009... 6. Taip pat J. J. ir V. K. buvo kaltinami tuo, kad J. J., būdamas UAB „J“... 7. Taip pat J. J. ir V. K. buvo kaltinami tuo, kad J. J., būdamas UAB „J“... 8. Taip pat J. J. ir V. K. buvo kaltinami tuo, kad J. J., būdamas UAB „J“... 9. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 10. Prokurorė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino... 11. Prokurorės manymu, tai, kad J. J. ir V. K. nevengė mokėti lizingo įmokų,... 12. Prokurorė teigia, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje... 13. Prokurorės įsitikinimu, teismo argumentas, jog nebuvo tyčios, yra... 14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį... 15. Apeliacinis skundas atmetamas.... 16. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. J. ir V. K. buvo išteisinti dėl... 18. Prokurorės apeliaciniame skunde, motyvuojant netinkamu pirmosios instancijos... 19. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje... 20. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti... 21. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus... 22. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo... 23. Nagrinėjamoje byloje J. J. ir V. K. buvo kaltinami iššvaistę UAB „J“... 24. Byloje nustatyta, kad J. J. vadovaujama UAB „J“ (duomenys pakeisti) pagal... 25. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad... 26. Patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime... 27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 28. Pažymėtina, kad byloje nėra visiškai jokių duomenų, patvirtinančių V.... 29. Byloje taip pat nenustatyta, kad dėl J. J. sąmoningų veiksmų lizingo... 30. Nors ikiteisminis tyrimas pagal UAB „Snoro lizingas“ 2009 m. rugsėjo 21 d.... 31. Baudžiamojoje byloje liko nenustatyta, kas ir kada pasisavino lizingo... 32. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad išteisintieji būtų slapstęsi ar... 33. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad iš pradžių UAB „J“ (duomenys... 34. Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą ir atsižvelgus į... 35. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorės pateiktas kaltinimas... 36. Nors pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinį skundą nėra, tačiau... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 38. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 39. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti.... 40. Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą: 1) J. J. priklausantiems... 41. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....