Byla 2K-373/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Albino Sirvydžio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimu, pagal 183 straipsnio 3 dalį – 40 parų areštu, pagal 300 straipsnio 3 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, pagal 222 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, 300 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimu. Bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; bausmės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ir paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta teismo konstatuota aplinkybė, kad R. B. pasisavino svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 8 779,16 Lt, ir nustatyta, kad ji iš viso pasisavino turto už 70 001,16 Lt. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. B. nuteista pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir byla dėl kaltinimų padarius šią veiką nutraukta; panaikintas taip pat ir bausmės, paskirtos pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, subendrinimas su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nekeičiant galutinės subendrintos bausmės dydžio.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4R. B. nuteista už tai, kad dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2007 m. gegužės 9 d. – J. Š. įmonė, įm. kodas (duomenys neskelbtini) vyriausiąja finansininke dėl einamų pareigų turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, numatytus 2004 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartyje Nr. 30, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis AB SEB (iki 2008 m. sausio 20 d. – AB SEB Vilniaus banke) ir AB DnB NORD bankuose, dokumentus bei pasinaudodama direktoriaus J. Š. žodiniu nurodymu jai suteikta teise internetu atlikti banko operacijas įstaigos sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgaliojimais, nuo 2005 m. birželio 23 d. iki 2007 m. lapkričio 14 d., veikdama tyčia, siekdama pasisavinti lėšas suklastojo 51 tikrą dokumentą – elektroninį mokėjimo nurodymą, pinigų gavėjais įrašydama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ir Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau tikruoju pinigų gavėju įrašydama V. B., B. B. ir savo asmeninių sąskaitų numerius, bei šiuos suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, perduodama jais duomenis banko paslaugų internetu sistema AB SEB ir AB DnB NORD bankams: į V. B. asmenines banko sąskaitas, esančias AB SEB banke, pinigų gavėju įrašydama Valstybinę mokesčių inspekciją, per 44 kartus pervedė 63 417,14 Lt, į B. B. asmeninę banko sąskaitą, esančią AB SEB banke, per 6 kartus pervedė 6240 Lt, į savo – R. B. – asmeninę banko sąskaitą, esančią AB DnB NORD banke, pervedė 344,02 Lt; taip pasisavino R. B. patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės – 70 001,16 Lt – vertės turtą.

5Be to, R. B. panaudojo suklastotus tikrus dokumentus ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja finansininke, dėl einamų pareigų turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, nustatytus 2004 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartyje Nr. 30, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis AB SEB ir AB DnB NORD bankuose, dokumentus bei pasinaudodama direktoriaus J. Š. žodiniu nurodymu jai suteikta teise internetu atlikti banko operacijas įstaigos sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais, nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gegužės 8 d. tyčia buhalterinėje apskaitoje panaudojo suklastotus tikrus dokumentus – elektroninius mokėjimo nurodymus, taip apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y.: vykdydama savo tiesiogines pareigas, tyčia, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 11 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“; 13 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“; elektroninėmis mokėjimo priemonėmis (banko paslaugų internetu sistema) iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, ir banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB NORD banke, nuo 2005 m. birželio 23 d. iki 2007 m. lapkričio 14 d. iš viso 51 atveju elektroniniais mokėjimo nurodymais, kurie nepagrįsti apskaitos dokumentais ir kuriuose nurodytas tikrovės neatitinkantis ūkinės operacijos turinys, todėl pagal juos negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo (mokėjimo nurodymuose pinigų gavėjais nurodė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ir Valstybinę mokesčių inspekciją, tačiau įrašė tikruosius pinigų gavėjų, t. y. savo – R. B., V. B. ir B. B. asmeninių sąskaitų numerius), pagrindė iš viso 70 001,16 Lt pervedimą, 51 suklastotą elektroninį mokėjimo nurodymą panaudojo, įtraukdama juos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl to visais 51 atvejais kiekviename mokėjimo nurodyme įrašyta suma buvo sumažintas UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, ir banko sąskaitos, esančios AB DnB NORD banke, likutis – iš viso 70 001,16 Lt.

6Be to, UAB (duomenys neskelbtini) vyriausioji finansininkė elektroninėmis mokėjimo priemonėmis (banko paslaugų internetu sistema) iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, esančios AB SEB banke, 2005 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 122, kuris nepagrįstas apskaitos dokumentu (nurodyta mokėjimo paskirtis: „už telekomunikacijos paslaugas, suteiktas paslaugų gavėjui Nr. (duomenys neskelbtini) V. B.“), pagrindė 200 Lt pervedimą į AB „Lietuvos telekomas“ banko sąskaitą, esančią AB SEB banke. Dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų vyriausiosios finansininkės R. B. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gegužės 8 d. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

7Kasaciniu skundu nuteistoji R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartį dėl jos nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Pasak kasatorės, byloje nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus byla suinteresuotų asmenų – UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir direktoriaus J. Š. nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, pagrindžiančių jos kaltę dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nenustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su UAB (duomenys neskelbtini) poreikių tenkinimu, tikslais buvo panaudotos bendrovės pagal fiktyvius pervedimus išgrynintos lėšos, tai, anot kasatorės, reiškia, kad neįrodyta, jog ji šiuos pinigus norėjo paversti savo turtu. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 302–307 straipsnių nuostatas, nustatančias, kad privalo būti atskleisti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai; teismai, aprašydami nusikalstamą veiką, nenurodė ne tik visų objektyviųjų požymių (nepagrindė ir nemotyvavo, kad pinigai buvo panaudoti R. B., o ne įmonės interesams), bet ir subjektyviųjų požymių (neapibrėžė tyčios turinio elementų). Byloje nustatyta, kad pinigai, kuriuos R. B. pervedė į savo artimųjų sąskaitas, buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nėra patikimų įrodymų, kad lėšos būtų panaudotos kasatorės reikmėms. Pinigų sumos buvo panaudotos įmonės tiesioginėje veikloje, visi finansiniai dokumentai įtraukti į atskaitingų asmenų bylas, buvo pasirašyti R. B. ir įmonės direktoriaus, į apskaitą buvo įtrauktos visos išlaidos, iš valstybės buvo susigrąžintas PVM nuo visų sąskaitų. Taip pat kasatorė pabrėžia, kad nei specialisto išvadoje, nei specialistės paaiškinime teisme neatsakyta į visus klausimus, kurie reikšmingi, patvirtinant jos kaltę.

9Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo paduoto apeliacinio skundo. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nes tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei nepaisė išsakytų argumentuotų paaiškinimų. Teismas nenurodė, kodėl vienus byloje esančius duomenis laiko įrodymais, o kitų ne, taip buvo pažeistas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą ir paskyrus ekspertizę, ekspertizės aktas patvirtino kasatorės kaltės nebuvimą. Pirminiai įmonės dokumentai, kurių reikalavo teismas ekspertizei atlikti, būtų neginčijamai įrodę kasatorės kaltės nebuvimą. Apkaltinamąjį nuosprendį grindus prielaidomis, o ne patikimais duomenimis, buvo pažeista BPK 20 straipsnio 4 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas; paviršutiniškai ištyręs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisę į teisingą teismą (Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis). Kasatorė, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais bylose Barbera, Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją, Telfner prieš Austriją ir Aukščiausiojo Teismo plenarine nutartimi Nr. 2K-P-221/2008, teigia, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes teismas BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminavo remdamasis tik prielaidomis ir spėlionėmis, apkaltinamojo nuosprendžio nepagrindė neabejotinais įrodymais, išsamiu visų aplinkybių išnagrinėjimu.

10Nuteistoji R. B. nurodo, kad jai paskirta bausmė netinkamai individualizuota ir per griežta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. B. buvo nuteista už veikas, padarytas 2005–2008 metais, todėl šiuo nuosprendžiu ji nuteista už nusikalstamas veikas, padarytas iki Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio priėmimo, taigi nelaikytina, kad ji nusikalto, būdama teista, tačiau šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nevertino, taip pat nevertino to, kad 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendis įvykdytas. Skirdami bausmę, teismai nepakankamai atsižvelgė į šeiminę kasatorės padėtį: ji viena augina du nepilnamečius vaikus ir juos išlaiko, jų tėvui teismo sprendimu uždrausta juos lankyti. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad ji dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų nesislapstė, prisipažino dėl savo veiksmų, nuoširdžiai gailėjosi, pablogėjo jos sveikatos būklė, po įvykio padarė teigiamas išvadas ir daugiau jokių nusikalstamų veikų nėra padariusi, griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neigiamai paveiks jos socialinius ryšius, bausmės tikslai nebus pasiekti net ir taikant minimalią numatytą laisvės atėmimo bausmę bei izoliavus ją nuo visuomenės.

11Atsiliepimu į nuteistosios R. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo kasacinį skundą atmesti.

12Atsiliepime nurodoma, kad R. B. kaltės turinys atskleistas remiantis jos padarytų tyčinių veiksmų analize, todėl kasacinio skundo argumentas, kad jai baudžiamasis įstatymas pritaikytas nenustačius subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių, prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Nesutikimą su teismų padarytomis išvadomis dėl jos kaltės padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą nuteistoji R. B. grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodžiusi ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą pagal skunde nurodytus argumentus, iš naujo nustatyti faktines bylos aplinkybes ar vertinti įrodymus nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasatorės teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepagrįstas. Argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, įrodymų vertinimo, kaltės įrodytumo ir per griežtos bausmės yra išsamiai išnagrinėti ir motyvuotai atmesti. Anot prokurorės, R. B. už jos padarytas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 222 straipsnio 1 dalyje, bausmės paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnio reikalavimų, bausmių rūšys ir dydis nuosprendyje motyvuoti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo. Kasatorės nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad bausmės tikslai šioje byloje galėtų būti pasiekti neskiriant už padarytą nusikaltimų daugetą, iš kurių vienas yra sunkus, įstatymų sankcijose numatytų bausmių.

13Nuteistosios R. B. kasacinis skundas atmestinas.

14Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies inkriminavimo

15Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

16Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Neteisėtai užvaldžius svetimą turtą tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka BK 183 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-94/2012, 2K-330/2006, 2K-208/2008, 2K-575/2010). Vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tai nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012). Svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas suponuoja savanaudišką veikos motyvą bei tikslą, tačiau pripažinus turto pasisavinimą nenustatytinas asmens praturtėjimas, nes tai nėra būtinas BK 183 straipsnyje numatytos veikos požymis, todėl nepriskirtinas prie įrodinėtinų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2012).

17Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šioje byloje išsamiai atlikę įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, padarė nuoseklias ir logiškas išvadas dėl R. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. R. B. vykdyti elektroniniai UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų neteisėti banko pavedimai į savo bei artimųjų sąskaitas, siekiant išgryninti pinigus ir juos pasisavinti, įrodyti rašytiniais įrodymais byloje, specialisto išvada bei ekspertizės aktu, ekspertės paaiškinimais teisme; versija apie galimą šių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, mokant vadinamąjį „atlyginimą vokeliuose“ darbuotojams, paneigta, apklausus UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, dirbusius R. B. padarytos tęstinės veikos metu, taip pat įmonės vadovą. Kasatorė skunde deklaratyviai teigia, kad jos kaltė dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo grįsta prieštaringais liudytojų parodymais, tačiau liudytojų parodymų prieštaravimų ji neatskleidžia. Nusikalstamos veikos sudėties nebuvimą savo veiksmuose kasatorė grindžia pervestų pinigų panaudojimo konkrečių tikslų nenustatymu. Tačiau asmeninio praturtėjimo nustatymo nebuvimas, minėta, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką, neužkerta kelio inkriminuoti BK 183 straipsnio 2 dalies, jei lėšų panaudojimas įmonės interesais nenustatytas. R. B., pinigus išgryninusi (to neneigė ir pati kasatorė), įgijo realią galimybę jais naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. UAB (duomenys neskelbtini) neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto, o R. B. jį neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė taip padarydama įmonei turtinės žalos. Taigi ji suprato, kad darydama banko pavedimus į savo bei savo artimųjų sąskaitas, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiomis lėšomis, išgrynindama pervestus pinigus, ji pasisavina svetimą įmonei priklausantį didelės vertės turtą ir to nori. Baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimai kasaciniame skunde nurodomi deklaratyviai, siejant tai su pirmiausia BK 183 straipsnio 2 dalies inkriminavimo negalimumu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, atskleisdami R. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalies požymius, teisės taikymo klaidų nepadarė.

18Dėl bausmės paskyrimo

19R. B. šioje byloje nuteista už keturių tyčinių nusikaltimų: vieno sunkaus (BK 183 straipsnio 2 dalis), vieno nesunkaus (BK 300 straipsnio 1 dalis) ir dviejų apysunkių (BK 300 straipsnio 3 dalis, 222 straipsnio 1 dalis) padarymą galutine subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausme. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, skirdamas bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį R. B. nuteista už veikas, padarytas 2006–2007 m. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ji nuteista už veikas, padarytas 2005–2008 m., todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ji negali būti laikoma teista ir dėl to jai griežtinama bausmė. Tačiau atsižvelgiant į visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išanalizuotas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (ilgai trukusių savanaudiškų tyčinių veikų darymas, administracinis baustumas ir neigiamas asmenybės apibūdinimas, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimas), už kiekvieną nusikalstamą veiką mažesnių nei sankcijoje numatytas bausmių vidurkis bausmių paskyrimas ir galutinis subendrintas laisvės atėmimo bausmės dydis nelaikytini prieštaraujančiais teisingumo principui ir BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai. Byloje esantys duomenys akivaizdžiai liudija apie kasatorės ne atsitiktinį polinkį daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Į tai, kad ji turi du nepilnamečius vaikus (apie tėvo valdžios apribojimą vaikams duomenų byloje nėra, tik kasatorės paaiškinimai), prižiūri senyvo amžiaus motiną (kasatorė nurodo, kad jos motina yra senelių namuose Lietuvoje, šiai gyvenant ir dirbant Anglijoje), nėra tos aplinkybės, dėl kurių R. B. bausmės rūšis ar dydis turėtų būti keičiami.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Nuteistosios R. B. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija... 4. R. B. nuteista už tai, kad dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) (iki 2007 m.... 5. Be to, R. B. panaudojo suklastotus tikrus dokumentus ir apgaulingai tvarkė... 6. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) vyriausioji finansininkė elektroninėmis... 7. Kasaciniu skundu nuteistoji R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 8. Pasak kasatorės, byloje nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus byla... 9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai... 10. Nuteistoji R. B. nurodo, kad jai paskirta bausmė netinkamai individualizuota... 11. Atsiliepimu į nuteistosios R. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 12. Atsiliepime nurodoma, kad R. B. kaltės turinys atskleistas remiantis jos... 13. Nuteistosios R. B. kasacinis skundas atmestinas.... 14. Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies inkriminavimo... 15. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 16. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui... 17. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šioje byloje išsamiai... 18. Dėl bausmės paskyrimo... 19. R. B. šioje byloje nuteista už keturių tyčinių nusikaltimų: vieno sunkaus... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 21. Nuteistosios R. B. kasacinį skundą atmesti....