Byla 2A-266/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant: ieškovo atstovui V. Š., atsakovėms D. G., J. R., atsakovų atstovams advokatui Gintarui Petukauskui ir advokatui Zigmui Pečiuliui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. R. ir J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-1285-565/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės Parex banko (po procesinio teisių perėmimo – AS Parex banka) ieškinį atsakovams D. G., J. R., J. R. dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas AB Parex bankas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6701 dėl buto, turinčio 63,93 kv m. bendro ploto, esančio ( - ), atlygintinio perleidimo atsakovams J. R. ir J. R. bei 2009 m. rugpjūčio 19 d. susitarimą Nr. 6703.

5Ieškovas nurodė, kad atsakovė D. G. 2008 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/717.1.1 užtikrino kredito gavėjo UAB „Baldų rojus“ prievolės ieškovui pagal kreditavimo sutartį vykdymą. Prieš iškeliant bankroto bylą UAB „Baldų rojus“, atsakovė D. G., siekdama išvengti atsakomybės pagal laidavimo sutartį ir išieškojimo nukreipimo į jai priklausantį butą, pardavė butą atsakovams J. R. ir J. R.. Šis sandoris pažeidė ieškovo teises, nes atsakovė D. G. neturi kito turto, iš kurio galėtų būti patenkintas ieškovo reikalavimas pagal laidavimo sutartį. D. G., būdama ne tik UAB „Baldų rojus“ akcininke, bet ir generalinio direktoriaus padėjėja bei sutuoktine, žinojo apie sunkią bendrovės finansinę padėtį. Atsakovai J. R. ir J. R. irgi žinojo apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, nes J. R. taip pat buvo bendrovės akcininkė.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovo AB Parex banko ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiais buto, esančio ( - ), 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6701 ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. susitarimą Nr. 6703, sudarytus tarp atsakovų D. G., J. R. ir J. R.; taikė restituciją – grąžino atsakovės D. G. nuosavybėn butą, esantį ( - ), o iš jos priteisė solidariai atsakovams J. R. ir J. R. 270 000 Lt; priteisė iš D. G., J. R. ir J. R. lygiomis dalimis AB Parex banko naudai 8 440 Lt žyminį mokestį bei lygiomis dalimis valstybės naudai 41 Lt pašto išlaidų.

7Teismas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. ieškovas ir atsakovė D. G. sudarė laidavimo sutartį Nr. LS/717.1.1, kuria atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jei UAB „Baldų rojus“ netinkamai vykdys prievoles pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. kreditavimo sutartį Nr. KS/717. Kreditavimo sutartimi ieškovas suteikė UAB „Baldų rojus“ 2 400 000 Lt kreditą. Vėliau kredito suma buvo padidinta iki 2 541 250,92 Lt, o galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas 2013 m. rugpjūčio 24 d. 2009 m. rugsėjo 3 d. UAB „Baldų rojus“ iškelta bankroto byla. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 8 d. pareiškė ieškinį D. G. dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo. 2009 m. rugpjūčio 18 d. D. G. pardavė J. R. ir J. R. butą, esantį ( - ), už 270 000 Lt. 2009 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimu D. G. patvirtino, kad J. R. ir J. R. atsiskaitė už butą. Ginčo sandoriu pažeista ieškovo teisė gauti reikalavimo pagal laidavimo sutartį patenkinimą iš D. G. turto, kadangi po ginčo sandorio sudarymo atsakovė neturi turto, iš kurio šis reikalavimas galėtų būti patenkintas. D. G. priklausantis sodo namas įkeistas ieškovui, užtikrinant UAB „Baldų rojus“ prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą, tačiau byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad šio turto neužtenka UAB „Baldų rojus“ prievolėms įvykdyti. D. G. būtinumą sudaryti ginčo sandorį grindė 2002 m. sausio 15 d. skolos raštu, kuriame nurodyta, kad negrąžinus P. J. 150 000 Lt paskolos iki 2009 m. liepos 15 d., atsakovė perduos P. J. butą, esantį ( - ), tačiau, teismo įsitikinimu, šis atsakovės teiginys nepagrįstas. Teismo manymu, 2002 m. sausio 15 d. skolos raštas nesukūrė D. G. teisinės pareigos parduoti butą, esantį ( - ), o P. J. - pirmenybės teisės gauti prievolės pagal skolos raštą patenkinimo iš buto, esančio ( - ), nes butas skolos raštu P. J. įkeistas nebuvo. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad parduoti butą ir grąžinti paskolą yra mažiau nuostolinga, nei perduoti butą P. J., taip pat nesukūrė teisinės pareigos butą parduoti. Teismas nurodė, kad D. G., sudarydama ginčo sandorį, buvo nesąžininga, nes turėjo ir galėjo žinoti, kad jis pažeis ieškovo teises. D. G. priklauso 22,20 procento UAB „Baldų rojus“ akcijų, o kartu su vyru ir sūnumi nuosavybės teise priklausančių akcijų dalis yra 75,80 procento, t.y. UAB „Baldų rojus“ yra atsakovės šeimos verslas. Atsakovės vyras yra UAB „Baldų rojus“ generalinis direktorius, o atsakovė yra jo padėjėja. UAB „Baldų rojus“ pagal 2009 m. liepos 31 d. balanso duomenis buvo nemoki, o atsakovės vyras, kaip UAB „Baldų rojus“ generalinis direktorius, 2009 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą UAB „Baldų rojus“. D. G., būdama ieškovo skolininke, prieš sudarydama ginčo sandorį, turėjo pasidomėti, kaip vykdoma kreditavimo sutartis, kokia tikimybė, kad atsakovei kils pareiga atsakyti ieškovui pagal UAB „Baldų rojus“ prievolę. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė kreipėsi tokios informacijos į UAB „Baldų rojus“ ar į ieškovą. J. R. ir J. R., sudarydami su atsakove D. G. ginčo sandorį, kuris yra atlygintinis sandoris, buvo nesąžiningi, nes turėjo ir galėjo žinoti, kad šis sandoris pažeis ieškovo interesus. J. R. ir J. R. iki 2008 m. sausio 15 d. buvo UAB „Baldų rojus“ akcininkai. Akcijas jie pardavė D. G. sūnui. J. R. ir J. R. buvo akcininkai ir kreditavimo sutarties sudarymo metu. Teismo įsitikinimu, J. R. ir J. R. turėjo žinoti apie kreditavimo sutarties sudarymą, kadangi sprendimai imti kreditą buvo priimami akcininkų susirinkimuose. J. R. ir J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 22,16 procento UAB „Baldų rojus“ akcijų, jų nominali vertė yra 222 000 Lt, t.y. atsakovai nebuvo tik formalūs akcininkai, buvo investavę didelę pinigų sumą. UAB „Baldų rojus“ suteikto kredito suma yra daugiau kaip 2 mln. Lt, todėl atsakovai turėjo domėtis ir žinoti apie kredito suteikimo sąlygas, tarp jų ir apie kredito grąžinimo užtikrinimą įmonės akcininkų laidavimu. J. R. ir J. R. turėjo pasidomėti, ar D. G., kaip UAB „Baldų rojus“ akcininkė, neturi įsipareigojimų ieškovui, susijusių su UAB „Baldų rojus“ suteiktu kreditu. Kreditavimo sutarties 4.15. punktas suteikia ieškovui teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokius prievolių pagal kreditavimo sutartį užtikrinimo būdus pasirinkti. D. G. laidavimo sutartimi įsipareigojo ieškovui atsakyti solidariai su UAB „Baldų rojus“, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę pagal kreditavimo sutartį įvykdytų atsakovė. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad ginčo sandoriu perleisto turto vertė yra mažesnė, nei ieškovo reikalavimo teisė atsakovei D. G.. Be to, byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovo reikalavimas pagal kreditavimo sutartį visiškai gali būti patenkintas iš UAB „Baldų rojus“ turto ir kitų užtikrinimo būdų. Teismo įsitikinimu, ginčo sandorio pripažinimas negaliojančiu yra būtinas, kad būtų realizuota ieškovo teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš D. G. turto, o pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atsakovai J. R. ir J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neteisingai ir neobjektyviai įvertino bylos įrodymus. Teismas netinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą. Taikant actio Pauliana institutą, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, turi būti nustatomas ne tik skolininko, bet ir trečiojo asmens nesąžiningumas.
  2. Apeliantai įvykdė sąžiningiems įgijėjams keliamus reikalavimus pirkdami butą iš D. G.. Prieš sudarant 2009 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį iš VĮ Registrų centro buvo išreikalautas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kurio grafose žinių apie D. G. daiktinių teisių suvaržymą nebuvo. Ieškovas turėjo galimybę kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu, kad kadastro duomenyse būtų įrašyta informacija apie 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytą laidavimo sutartį. 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punkte įrašytas ir notaro patvirtintas pardavėjo pareiškimas, kad parduodamas butas neperleistas, neįkeistas, neareštuotas, kad jis nėra teisminio ginčo objektas, kad pardavėjo teisė disponuoti butu neatimta ir neapribota, kad šia sutartimi nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, taip pat, kad nėra kitų priežasčių, kurios darytų sutartį neteisėtą ir negalimą sudaryti bei įvykdyti. Nei iš viešų, nei iš privačių asmenų nebuvo gauta duomenų apie tai, kad sudarydama sandorį D. G. gali turėti tikslą išvengti prievolės ieškovui.
  3. Teismo išvada, kad apeliantai, būdami UAB „Baldų rojus“ akcininkais, turėjo žinoti apie kreditavimo sutarties sudarymą, kaip akcininkai domėtis ir žinoti šios kreditavimo sutarties vykdymo eigą, apie kredito grąžinimo užtikrinimą įmonės akcininkų laidavimu, paremta tik prielaidomis. Pagal ABĮ J. R. neturėjo teisės susipažinti su UAB „Baldų rojus“ sandoriais, tarp jų ir su kredito sutartimis, todėl nėra pagrįsta iš J. R. reikalauti, kad ji žinotų kredito sutarties su ieškovu sąlygas.
  4. Informacijos, ar kreditas buvo gautas, kokio dydžio kreditas buvo gautas, apeliantai neturėjo. 2008 m. sausio 15 d. J. R. pardavė UAB „Baldų rojus“ akcijas ir bet kokie jos ryšiai su šia bendrove nutrūko. Sprendimas padidinti kredito limitą iki 2 572 640 Lt buvo priimtas UAB „Baldų rojus“ akcininkų visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2008 m. vasario 27 d. D. G. laidavimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. rugsėjo 18 d., kai J. R. jau nebuvo bendrovės akcininke. Nėra protinga iš apeliantų reikalauti, kad jie buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarytų tik gavę informaciją iš AB Parex banko ir UAB „Baldų rojus“ apie tai, ar D. G. neturi įsipareigojimų minėtam bankui. Apeliantų žiniomis, kreditą AB Parex bankui UAB „Baldų rojus“ privalėjo grąžinti tik 2013 metais, o iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo UAB „Baldų rojus“ vykdė kredito sutartį ir bankas reikalavimų laiduotojams nebuvo pareiškęs. Netgi paklausus banko arba UAB „Baldų rojus“, nei vienas šių asmenų nebūtų galėjęs nurodyti, jog AB Parex banko teisės ginčijama buto pirkimo-pardavimo sutartimi bus pažeistos.
  5. Nėra pagrįsta teismo išvada apie tai, kad D. G. neginčija savo pareigos pagal laidavimo sutartį. D. G. laidavimo sutartį su ieškovu ginčija, teisme yra pareiškusi ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantai apie UAB „Baldų rojus“ žinojo kaip apie turtingą ir stabiliai veikiančią įmonę, kurios nuosavo kapitalo visiškai pakako kreditui grąžinti, o apie akcininkus G., tarp jų D. G. buvo susidarę nuomonę, kaip apie pasiturinčius žmones.
  6. Teismo išvada, kad apeliantai turėjo pasidomėti, ar D. G., kaip UAB „Baldų rojus“ akcininkė, neturi įsipareigojimų ieškovui, susijusių su suteiktu kreditu, privalėjo kreiptis tokios informacijos į UAB „Baldų rojus“ ar į ieškovą – nepagrįsta. Tokių reikalavimų kėlimas neatitinka objektyvumo, protingumo kriterijų. Jeigu apeliantams taikytas reikalavimas domėtis kredito sutarties eiga, tai turėjo būti atsižvelgta į faktą, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. kreditavimo sutarties Nr. KS/717 sąlygas kreditas ieškovui turėjo būti grąžintas iki 2008 m. vasario 5 d., t. y. daugiau kaip prieš pusantrų metų iki ginčo sandorio sudarymo.
  7. Nors D. G. yra viena iš UAB „Baldų rojus“ akcininkų, apie bendrovės nemokumą ji nežinojo, nes visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovės nemokumo klausimas svarstomas nebuvo. Iš UAB „Baldų rojus“ 2009 m. balandžio 30 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, jog bendrovė 2008 metais dirbo pelningai. D. G. darbas nebuvo susijęs su bendrovės finansais. D. G. turėjo parduoti butą, nes privalėjo laikytis sutartinių įsipareigojimų - grąžinti skolą, kurios grąžinimo terminas buvo seniai pasibaigęs. Priešingu atveju šį butą būtų turėjusi perduoti paskolos davėjui.

9Atsakovė D. G. pareiškė, kad prisideda prie atsakovų J. R. ir J. R. apeliacinio skundo ir prašo panaikinti teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.

10Ieškovas AB Parex bankas atsiliepime į atsakovų J. R. ir J. R. apeliacinį skundą prašo atsakovų skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad apeliantai buvo nesąžiningi ir žinojo apie D. G. įsipareigojimus bankui. Nėra duomenų, kad D. G. ginčytų su banku sudarytą laidavimo sutartį. D. G. žinojo apie bendrovės finansinę būklę. 2002 m. sausio 15 d. skolos raštas nesukūrė D. G. teisinės pareigos parduoti butą.

11Atsakovė D. G. atsiliepime į atsakovų J. R. ir J. R. apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepime pažymima, kad ginčijant atlygintinį sandorį turi būti nustatytas ne tik skolininko, bet ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Apeliantai, pirkdami butą iš D. G., įvykdė sąžiningiems įgijėjams keliamus reikalavimus. Teismo išvada, kad apeliantai, būdami UAB „Baldų rojus“ akcininkais, turėjo žinoti apie kreditavimo sutarties sudarymą, kaip akcininkai domėtis ir žinoti šios kreditavimo sutarties vykdymo eigą, apie kredito grąžinimo užtikrinimą įmonės akcininkų laidavimu, paremta tik prielaidomis. J. R. neturėjo teisės susipažinti su UAB „Baldų rojus“ sandoriais, tarp jų ir kredito sutartimis. Nors D. G. yra viena iš įmonės akcininkų, ji nežinojo apie įmonės nemokumą. D. G. turėjo pareigą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį.

12Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikti prašymai dėl ieškovo pakeitimo byloje, kuriais prašoma pradinį ieškovą AB Parex banką pakeisti jo teisių perėmėju – AS Parex banka. Toks prašymas dėl ieškovo pakeitimo patenkintas protokoline teismo nutartimi.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana instituto pagrindu bei restitucijos taikymo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovų J. R. ir J. R. apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

15CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Jeigu nėra nors vienos sąlygos, minėto instituto taikyti negalima.

16Vertinant apeliantų skundo argumentus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės ginčijamas dviejų sąlygų buvimu, t. y. viena jų siejama su privalomumu sudaryti ginčijamą sandorį, antra – su ginčijamo sandorio šalių sąžiningumu. Dėl kitų sąlygų įrodytumo byloje ginčas nekilo, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kitos sąlygos, susijusios su actio Pauliana teisiniu institutu, buvo nustatytos bei įvertintos tinkamai.

17Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. tarp AB Parex banko (bankas) ir D. G. (laiduotojas) buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS/717.1, kuria laiduotoja laidavo už UAB „Baldų rojus“ pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį Nr. KS/717. Sutartyje yra žyma, kad šalių susitarimu 2007 m. rugpjūčio 24 d. laidavimo sutartis neteko juridinės galios. Laiduotoja laidavo už kredito gavėją ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį (2.1. p.). Laiduotoja už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą atsako bankui visu savo turtu (3.3. p.). Sutartyje nurodyta, kad tuo atveju, jei kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis, bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti (6.1 p.). Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško prievolių bankui pagal kreditavimo sutartį įvykdymo (9.1.) (b. l. 6-8). D. G. 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė J. R. ir J. R. butą, esantį ( - ). Butas buvo parduotas už 270 000 Lt (b. l. 66-70). Pagal VĮ Registrų centro 2009 m. rugsėjo 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog buto, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė – 444 000 Lt (b. l. 24-26). Atsakovė D. G. pateikė duomenis, kad 2002 m. sausio 15 d. tarp jos (paskolos gavėjas) ir P. J. (paskolos davėjas) buvo sudarytas skolos raštelis, kuriuo paskolos davėjas suteikė paskolos gavėjui 150 000 Lt paskolą, o paskolos gavėjas suteiktą paskolą priėmė su įsipareigojimu ją grąžinti 2009 m. sausio 15 d. Skolos raštelyje numatyta, kad jeigu paskola negrąžinama paskolos davėjui ir paskolos davėjas nesutinka pratęsti paskolos grąžinimo termino, paskolos gavėjas perduoda nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), paskolos davėjui (b. l. 77). 2009 m. rugpjūčio 24 d. skolos grąžinimo rašte nurodyta, kad 150 000 Lt skolos suma yra grąžinta P. J. ir jis neturi pretenzijų D. G. (b. l. 78).

18Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą ir apeliantų apeliacinio skundo motyvus, nesutinka su skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir neobjektyviai įvertino bylos įrodymus, netinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, neteisingai išsprendė bylą. Kaip jau minėta aukščiau, teisėjų kolegija, remdamasi apeliacijos ribomis, pasisako tik dėl tų actio Pauliana instituto sąlygų, kurios akcentuojamos paduotame apeliaciniame skunde.

19Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Paprastai ši sąlyga pirmiausia suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-425/2000). Kiekvienu atveju privalėjimą sudaryti konkretų sandorį vertina teismas pagal konkrečias faktines aplinkybes. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.

20Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog skolininkė D. G. neprivalėjo sudaryti ginčijamo pirkimo-pardavimo sandorio, t.y. jog į bylą pateiktas 2002 m. sausio 15 d. skolos raštas jai nesukūrė teisinės pareigos parduoti butą, esantį ( - ), o P. J. - nesuteikė pirmenybės teisės gauti prievolės pagal skolos raštą patenkinimą iš buto (b. l. 77). Pažymėtina tai, kad šiam butui nebuvo nustatyta hipoteka, pagal kurią hipotekos kreditorius turėtų teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo iš hipoteka nustatyto turto (CK XI skyrius). Nekilnojamojo turto pardavimo sandoris turi būti sudaromas notarine tvarka (CK 1.74 str.). Gi skolos raštelis, kurio pagrindu D. G. teigė privalėjusi sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, buvo sudarytas paprasta rašytine forma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad D. G. nurodyta aplinkybė, jog parduoti butą ir grąžinti paskolą yra mažiau nuostolinga nei perduoti butą P. J., taip pat nesukuria teisinės pareigos butą parduoti. Vertinant sudarytą skolos raštelį, teigti, kad atsakovė turėjo parduoti butą, nes privalėjo laikytis sutartinių įsipareigojimų - grąžinti skolą, kurios grąžinimo terminas buvo seniai pasibaigęs, nėra pagrindo.

21Teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiais ta apimtimi, jog taikant actio Pauliana institutą, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, turi būti nustatomas ne tik skolininko, bet ir trečiojo asmens nesąžiningumas, tačiau ištyrusi faktines bylos aplinkybes įsitikino, kad nagrinėjamu atveju galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties šalys buvo nesąžiningos.

22Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 1, 2 d.). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais.

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-17/2006). Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, iki sutarties sudarymo turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-168/2007). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą, t.y. tiek pardavėjos D. G., tiek pirkėjų J. R. ir J. R..

24Bylos medžiaga patvirtina tai, kad D. G. nesąžiningumas šiuo atveju pasireiškia tuo, kad ji, žinodama, jog UAB „Baldų rojus“ neįvykdė savo įsipareigojimų, žinodama, apie pačios sudarytą laidavimo sutartį bei siekdama išvengti išieškojimo nukreipimo į jai priklausantį turtą, jį perleido J. R. ir J. R.. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas bylos duomenis, teisingai pažymėjo, kad UAB „Baldų rojus“ yra D. G. šeimos verslas – ji buvo įmonės direktoriaus padėjėja, o įmonės direktoriumi - jos sutuoktinis, šios įmonės akcijų turi sūnus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad UAB „Baldų rojus“ jau pagal 2009 m. liepos 31 d. balanso duomenis buvo nemoki, o D. G. vyras, kaip UAB „Baldų rojus“ generalinis direktorius, 2009 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą UAB „Baldų rojus“ dėl negalėjimo vykdyti finansinių įsipareigojimų. Nepateikta įrodymų, jog D. G., būdama direktoriaus padėjėja, buvo nušalinta nuo galimybės dalyvauti UAB „Baldų rojus“ veikloje bei gauti informaciją apie UAB „Baldų rojus“ veiklą, finansinę padėtį. Be to, D. G. taip pat buvo ir UAB „Baldų rojus“ akcininke. Teisingai pažymėta, kad D. G., būdama UAB „Baldų rojus“ direktoriaus padėjėja bei akcininke, o kartu ir laiduotoja pagal UAB „Baldų rojus“ sudarytą kreditavimo sandorį, prieš sudarydama savo turto perleidimo sandorį turėjo pasidomėti, kaip vykdoma kreditavimo sutartis, ir kokia tikimybė, jog jai gali tekti atsakyti už UAB „Baldų rojus“ prievolę ieškovui. Vertinant sudarytą ginčo pirkimo-pardavimo sutartį atkreiptinas dėmesys į tai, kad ją sudarant buvo gautas D. G. sutuoktinio R. J. G. sutikimas (4.4 p.), o tokios aplinkybės tik patvirtina teiginius, kad ji tikrai turėjo ir/ar galėjo žinoti apie UAB „Baldų rojus“ finansinius gebėjimus dėl prievolių kreditoriams vykdymo, o kartu ir savo kaip laiduotojos prievolės ieškovui vykdymo realaus atsiradimo prielaidas. Bylos duomenų visuma neleidžia sutikti su skundo argumentais, kad D. G., būdama viena iš UAB „Baldų rojus“ akcininkų, taip pat įmonės direktoriaus padėjėja, nežinojo ir negalėjo žinoti apie bendrovės nemokumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvaujant ir akcininkei (atsakovei) D. G., buvo svarstyti UAB „Baldų rojus“ finansinės atskaitomybės klausimai, įvyko 2009 m. balandžio 30 d., dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo į teismą kreiptasi 2009 m. rugpjūčio 31 d., o iš 2009 m. liepos 31 d. duomenų buvo matyti, kad įmonė turėjo turto už 11 494 611 Lt, jos įsipareigojimai sudarė 10 826 402,47 Lt, iš to skaičiaus pradelsti įsipareigojimai – 6 124 942,88 Lt, todėl vertinant tokį trumpą laiko intervalą nėra pagrindo manyti, jog tuo metu D. G., kaip UAB „Baldų rojus“ direktoriaus padėjėjai, akcininkei bei administracijos vadovo sutuoktinei nebuvo žinomos UAB „Baldų rojus“ blogos (menkos) finansinės galimybės. Minėtas išvadas dar labiau patvirtina aplinkybės, jog sudarius ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo D. G. sutuoktinis kreipėsi mažiau kaip po dviejų savaičių. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo pagrindo teigti, jog UAB „Baldų rojus“ buvo stabiliai ir finansiškai patikimai veikianti įmonė, gebanti atsiskaityti su kreditoriais.

25Teisėjų kolegija nesutinka ir su skundo teiginiais, kad apeliantai J. R. ir J. R. įvykdė sąžiningiems įgijėjams nustatytus reikalavimus įsigydami butą iš D. G.. Visų pirma, nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad apeliantai iš VĮ Registrų centro buvo išreikalavę Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie įsigyjamą butą. Be to, vien ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nebuvo žymų apie buto pardavėjos D. G. daiktinių teisių suvaržymą, neleidžia teigti, jog prieš įsigydami butą apeliantai iš tikrųjų įvykdė sąžiningiems įgijėjams keliamus reikalavimus. Laiduotojo prievolė laiduojant kreditoriui už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Laiduotoja D. G. laidavo visu savo turtu, o ne tik konkrečiu daiktu (pvz., butu), todėl šiuo atveju aplinkybė, kad kadastro duomenyse nebuvo įrašyta informacija apie 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytą laidavimo sutartį, nepatvirtina to, jog apeliantai tikrai įvykdė sąžiningiems įgijėjams nustatytus reikalavimus. Svarbią reikšmę nagrinėjamu atveju ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį turi šios sutarties šalių tarpusavio ryšys, be to, ir sandorio kaina, už kurią buvo realizuotas turtas.

26Vien tik 2009 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punkto įrašas, vertinant bylos aplinkybes, patvirtinančias ginčo sutarties šalių ryšį, nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantai jiems prieinamomis priemonėmis pasidomėjo arba galėjo pasidomėti, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Bylos medžiaga patvirtina, kad J. R. yra buvusi UAB „Baldų rojus“ akcininkė iki 2008 m. sausio 15 d. (b. l. 53-55), o jos turėtos akcijos parduotos atsakovės D. G. sūnui. Atsakovė J. R. buvo UAB „Baldų rojus“ akcininkė kreditavimo sutarties su ieškovu sudarymo metu, todėl jai turėjo ir galėjo būti žinomos aplinkybės apie UAB „Baldų rojus“ įsiskolinimą ieškovui bei D. G. laidavimą už UAB „Baldų rojus“. Sprendimai skolintis iš ieškovo buvo priimami akcininkų susirinkimuose (b. l. 90). J. R. pagal turėtą akcijų skaičių nelaikytina tik formaliu įmonės akcininku, todėl turėjo ir galėjo žinoti apie suteiktą kreditą ir jo grąžinimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių visumos pagrindu padarė teisingą išvadą, kad atsakovai (ginčijamo sandorio pirkėjai ir pardavėja) buvo geri pažįstami ir pasitikėjo vieni kitu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad sudarydami ginčijamą sandorį J. R. ir J. R. buvo nesąžiningi, nes turėjo ir galėjo žinoti, jog šis sandoris pažeis ieškovo interesus. Teisėjų kolegija, vertindama ginčo sandorio šalių tarpusavio ryšį, kurį patvirtina jų ankstesnis buvimas UAB „Baldų rojus“ akcininkais, aplinkybę, jog J. R. priklausiusios akcijos buvo perleistos D. G. sūnui, negali sutikti su skundo teiginiais dėl teismo išvados, jog apeliantai, būdami UAB „Baldų rojus“ akcininkais, turėjo žinoti apie kreditavimo sutarties vykdymo eigą, grindimo tik prielaidomis. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, J. R. dalyvavo UAB „Baldų rojus“ akcininkų susirinkimuose, kuriuose buvo priimti sprendimai dėl kredito linijos gavimo iš AB Parex banko. Nėra pagrindo sutikti su teiginiais, kad būdami įmonės dalyviais (įvertinant bendrą akcininkų skaičių ir valdomą akcijų dydį) apeliantai neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie tai, ar įmonei buvo suteiktas kreditas, kokio dydžio kreditas buvo gautas, koks kredito gavėjo prievolių grąžinti kreditą mastas, kokios numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės ir pan.

27Glaudus J. R. ir J. R. ryšys su UAB „Baldų rojus“, jų įsitraukimas į G. šeimos verslą šioje įmonėje neleidžia teigti, kad J. R. pardavus UAB „Baldų rojus“ akcijas, bet kokie jos ryšiai su bendrove bei G. šeima ar jos nariais nutrūko. Vien tik ta aplinkybė, kad J. R. nebuvo UAB „Baldų rojus“ akcininke, kai buvo priimtas sprendimas padidinti jau suteikto kredito limitą, kad ji jau nebuvo akcininkė, kai D. G. 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarė laidavimo sutartį, nepaneigia turto įgijėjo pareigos rūpestingai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi bei įsipareigojimais. Skundo teiginiai, kad net paklausus banko arba UAB „Baldų rojus“, nė vienas šių asmenų nebūtų galėjęs nurodyti, jog AB Parex banko teisės ginčijama buto pirkimo-pardavimo sutartimi bus pažeistos, grindžiami prielaidomis. Šiuo atveju pagal bylos medžiagą galima teigti priešingai, kad toks kreipimasis į minėtus subjektus būtų lėmęs arba galėtų lemti ginčijamo sandorio nesudarymą, taigi ir sąlygų šiam teisminiam ginčui neatsiradimą. Aukščiau išdėstyta teismų praktika patvirtina tai, kad apeliantai, sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo pasidomėti, ar D. G., kaip UAB „Baldų rojus“ akcininkė, neturi ieškovui įsipareigojimų, susijusių su suteiktu kreditu (2 400 000 Lt ilgalaikio kredito limitas ieškovo buvo teikiamas tuo metu, kada dar ir J. R. buvo UAB „Baldų rojus“ akcininke – b. l. 9-21), privalėjo kreiptis tokios informacijos į UAB „Baldų rojus“, o tokie reikalavimai, priešingai nei teigia apeliantai, atitinka apdairaus ir rūpestingo pirkėjo elgesio kriterijus.

28Paminėtina ir tai, kad turtas buvo parduotas už daug mažesnę nei vidutinė rinkos kaina, t.y butas parduotas už 270 000 Lt (b. l. 66-70), nors pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog buto vidutinė rinkos vertė siekė 444 000 Lt. Pagal kasacinio teismo praktiką šis faktas teikia pagrindą konstatuoti ginčijamais sandoriais įgijusių nekilnojamąjį turtą atsakovų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-549/2007; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-367/2010; kt.). Aplinkybės, kai turtas parduodamas beveik 40 procentų pigiau nei jo vidutinė kaina, vertinant aukščiau išdėstytus motyvus taip pat sudaro sąlygas tvirtinti dėl ginčo sandorio šalių nesąžiningumo.

29Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas AB Parex bankas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti... 5. Ieškovas nurodė, kad atsakovė D. G. 2008 m. rugsėjo 18 d. laidavimo... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovo AB Parex... 7. Teismas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. ieškovas ir atsakovė D. G.... 8. Atsakovai J. R. ir J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą... 9. Atsakovė D. G. pareiškė, kad prisideda prie atsakovų J. R. ir J. R.... 10. Ieškovas AB Parex bankas atsiliepime į atsakovų J. R. ir J. R. apeliacinį... 11. Atsakovė D. G. atsiliepime į atsakovų J. R. ir J. R. apeliacinį skundą... 12. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikti prašymai dėl ieškovo pakeitimo... 13. Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 15. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus... 16. Vertinant apeliantų skundo argumentus pažymėtina, kad pirmosios instancijos... 17. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. tarp AB Parex banko... 18. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą ir apeliantų apeliacinio skundo... 19. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu... 20. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, pažymi, kad pirmosios... 21. Teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiais ta apimtimi, jog taikant actio... 22. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo... 24. Bylos medžiaga patvirtina tai, kad D. G. nesąžiningumas šiuo atveju... 25. Teisėjų kolegija nesutinka ir su skundo teiginiais, kad apeliantai J. R. ir... 26. Vien tik 2009 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punkto... 27. Glaudus J. R. ir J. R. ryšys su UAB „Baldų rojus“, jų įsitraukimas į... 28. Paminėtina ir tai, kad turtas buvo parduotas už daug mažesnę nei vidutinė... 29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti...