Byla 1A-77/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, gynėjams A. K., Gražinai Mauručaitienei, išteisintiesiems A. S., R. M., A. Z.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d., ši baudžiamosios bylos dalis jo atžvilgiu nutraukta. A. S. išteisintas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., BK 228 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

3R. M., vadovaujantis BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d., ši baudžiamosios bylos dalis jo atžvilgiu nutraukta. R. M. išteisintas pagal BK 199 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

4A. Z. išteisintas pagal BK 300 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., BK 228 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6A. S., vadovaujantis BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad suklastojo tikrus dokumentus, o būtent, 2009 m. balandžio 25 d., atlikdamas vyresniojo inspektoriaus tarnybines pareigas ( - ), nuo 14.30 val. iki 15.30 val., prie Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio posto ( - ), suklastojo tikrus dokumentus – R. M. perduotą 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9( - )0231, D grafos „Informacija apie atliktą prekių muitinį tikrinimą“ 9-oje, 10-oje, 11-oje ir 12-oje eilutėse įrašydamas žinomai neteisingą informaciją apie išvykimo ir grįžimo laiką, kilometražą ir tai, kokiu transportu vyko, 13-oje eilutėje įrašydamas tikrinimo pradžią ir pabaigą, taip pat 14-oje eilutėje įrašydamas muitinio tikrinimo rezultato klasifikatoriuje (patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 su pakeitimais ir papildymais) nurodytą kodą „62“, kuris reiškia „Atitinka“, fiziškai neapžiūrėjęs importuoto automobilio, bei R. M. perduotą 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą, kuris buvo deklaruotas V. K. vardu, uždėdamas šiame dokumente tarnybinio spaudo Nr. ( - )atspaudą ir spaudo „Atitinka“ atspaudą bei pasirašydamas, patvirtino akte nurodytus neteisingus duomenis apie 21 defektą automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, nesutampančius su realiai importuoto automobilio defektais – keistinas detales (priekinį buferį, priekinius žibintus, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinius sparnus, priekinę panelę, variklio gaubtą, priekines apdailos groteles, priekinį stiklą, vairuotojo oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką, dešiniąją priekinę svirtį, dešinįjį priekinį amortizatorių, dešiniojo priekinio rato guoliavietę, dešinįjį pusašį, dešiniąją variklio pagalvę, kondicionieriaus radiatorių, aušinimo radiatorių, difuzorius ir ventiliatorių) bei remontuotinas detales (kėbulo deformaciją, dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris) ir po to tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus – 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9( - )0231 ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą su neteisingais duomenimis, pateikdamas juos Šiaulių teritorinės muitinės ( - ) poste pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos.

7A. S. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojęs tikrus dokumentus, žinomai suklastotus dokumentus panaudojo ir padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti privalomai pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pateikiant suklastotus dokumentus ir taip išvengiant muitinės kontrolės, o būtent, 2009 m. balandžio 25 d., atlikdamas vyresniojo inspektoriaus tarnybines pareigas Šiaulių teritorinės muitinės ( - ) poste susitaręs ir padėdamas R. M., nuo 14.30 val. iki 15.30 val. prie Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio posto ( - ) suklastojo tikrus dokumentus - R. M. perduotą 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9( - )0231, D grafos „Informacija apie atliktą prekių muitinį tikrinimą“ 9-oje, 10-oje, 11-oje ir 12-oje eilutėse įrašydamas žinomai neteisingą informaciją apie išvykimo ir grįžimo laiką kilometražą ir kokiu transportu vyko, 13-oje eilutėje įrašydamas tikrinimo pradžią ir pabaigą taip pat 14-oje eilutėje įrašydamas muitinio tikrinimo rezultato klasifikatoriuje (patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 su pakeitimais ir papildymais) nurodytą kodą „62“, kuris reiškia „Atitinka“, fiziškai neapžiūrėjęs importuoto automobilio, bei R. M. perduotą 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą, kuris buvo deklaruotas V. K. vardu, uždedamas šiame dokumente tarnybinio spaudo Nr. ( - )atspaudą ir spaudo „Atitinka“ atspaudą bei pasirašydamas patvirtino akte nurodytus žinomai neteisingus duomenis apie 21 defektą automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, nesutampančius su realiai importuoto automobilio defektais – keistinas detales (priekinį buferį, priekinius žibintus, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinius sparnus, priekinį panelį, variklio gaubtą priekines apdailos groteles, priekinį stiklą vairuotojo oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką dešiniąją priekinę svirtį, dešinįjį priekinį amortizatorių, dešiniojo priekinio rato guoliavietę, dešinįjį pusašį, dešiniąją variklio pagalvę, kondicionieriaus radiatorių, aušinimo radiatorių, difuzorius ir ventiliatorių) bei remontuotinas detales (kėbulo deformaciją dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris) ir po to tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus - 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitini tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9( - )0231 ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą su žinomai neteisingais duomenimis, pateikdamas juos Šiaulių teritorinės muitinės ( - ) poste Mažeikių r., Židikų sen., Dapšių k., pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją Nr. 9( - ), kuri, 2009 m. balandžio 25 d. sumokėjus V. K. vardu 3297 Lt muitą buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., ir tokiu būdu padėjo R. M., pateikiant suklastotus dokumentus, išvengti muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomai pateikti automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d.

8Be to, A. S. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – Šiaulių teritorinės muitinės vyresniuoju inspektoriumi, 2009 m. balandžio 25 d., pažeisdamas Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2004-12-31 įsakymu Nr. Į01-357 patvirtintus Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės reikalavimų 19.1 punktą, kad posto vyresnysis inspektorius privalo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-05-02d. įsakymu Nr. 1B-312 patvirtintus „Dėl importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 25 punkto reikalavimus, kad jeigu atliekamas importuojamo automobilio fizinis tikrinimas, jį atliekantis muitinės pareigūnas turi patikrinti, ar akte nurodyti defektai atitinka prie akto pridėtose fotografijose matomus defektus ir, jeigu nustatoma, kad nurodytieji defektai atitinka, muitinės pareigūnas akte deda B grupės spaudą su įrašu arba užrašo „Atitinka“, taip pat pasirašo, nurodo savo vardą ir pavardę, muitinio tikrinimo datą ir deda muitinės pareigūno antspaudą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes, tyčia fiziškai neapžiūrėjęs automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ) 2007 m. gamybos, ir įrašydamas žinomai neteisingą informaciją, 2009 m. balandžio 25 d. suklastojo 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9( - )0231 bei 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą bei pateikdamas juos Šiaulių teritorinės muitinės ( - ), pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio TOYOTA RAV4, kėbulo Nr. ( - ) 2007 m. gamybos, pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją Nr. 9( - ), kuri, sumokėjus 3297 Lt. muitą, buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., ir tokiu būdu padėjo R. M., pateikiant suklastotus dokumentus, išvengti muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomai pateikti automobilį, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir šiais savo veiksmais A. S., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti norminių aktų nustatytos tarnybos valstybės tarnyboje ir muitinėje tvarkos, sumenkino valstybės institucijos Šiaulių teritorinės muitinės prestižą, diskreditavo Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio posto ( - ) vyresniojo inspektoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardą, tuo padarė didelės neturtinio pobūdžio žalos valstybei ir jos interesams, taip pat buvo sumokėti mažesni nei priklauso mokesčiai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d.

9R. M., vadovaujantis BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad 2009 m. balandžio mėn. 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentą – 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą-sutartį Nr. ( - )tarp užsakovo V. K. ir UAB „( - )“ vertintojo A. Z., grafoje „UŽSAKOVAS“ įrašydamas rankraštinį įrašą „( - )“ bei pasirašydamas vietoj K. V..

10R. M. buvo kaltinamas tuo, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pateikdamas suklastotus dokumentus ir taip išvengdamas muitinės kontrolės, t. y. R. M., žinodamas, kad bendruoju administraciniu dokumentu Nr. 9( - )400215 per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomus pateikti muitinei iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuotą automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, ir kurio vertė viršija 250 MGL, šio automobilio vertinimo ataskaita bus pateikta muitinei muitinės procedūros „4000“– prekių, kurioms tiekti netaikomas atleidimas nuo PVM, išleidimas į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu, įforminimui ir pagal pateiktą ataskaitoje automobilio vertę bus paskaičiuojamas muito ir pridėtinės vertės mokestis, 2009 m. balandžio mėn. 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentą – 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą-sutartį Nr. ( - )tarp užsakovo V. K. ir UAB „( - )“ vertintojo A. Z., grafoje „UŽSAKOVAS“ įrašydamas rankraštinį įrašą „( - )“ bei pasirašydamas vietoj K. V., ir perdavė šį užsakymą-sutartį Nr. ( - )2009 m. balandžio 22 d. UAB „( - )“, adresu: ( - ), Klaipėda, turto vertintojui A. Z. automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, žinomai suklastotai vertinimo ataskaitai surašyti, ir, 2009 m. balandžio 22 d. turto vertintojui A. Z. suklastojus vertinimo ataskaitą Nr. ( - ) automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, pridedant šioje ataskaitoje 8 fotonuotraukas, žinant, kad visos jos ne realiai importuoto automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), o kito to paties modelio, panašių spalvos, pagaminimo metų, kitų požymių automobilio fotonuotraukos, bei nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją apie šios transporto priemonės techninę būklę ir vertę, ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), kurioje žinomai neteisingai nurodyti defektai – keistinos detalės bei remontuotinos detalės, dėl kurių automobilio vertė sumažinta nuo 34600 litų iki 14 954 litų, R. M. pateikė 2009 m. balandžio 25 d. Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio poste ( - ), adresu: Dapšių k., Židikų sen., Mažeikių r., Šiaulių teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. S., kuriam 2010 m. balandžio 25 d. nuo 14.30 val. iki 15.30 val. prie Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio posto ( - ) suklastojus tikrus dokumentus – 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9( - )0231, t. y. D grafos „Informacija apie atliktą prekių muitinį tikrinimą“ 9-oje, 10-oje, 11-oje ir 12-oje eilutėse įrašant žinomai neteisingą informaciją apie išvykimo ir grįžimo laiką kilometražą ir kokiu transportu vyko, 13-oje eilutėje įrašant tikrinimo pradžią ir pabaigą taip pat 14-oje eilutėje įrašant muitinio tikrinimo rezultato klasifikatoriuje (patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 su pakeitimais ir papildymais) nurodytą kodą „62“, kuris reiškia „Atitinka“, fiziškai neapžiūrėjus importuoto automobilio, bei 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą, kuris buvo deklaruotas V. K. ir pateiktas R. M., uždedant šiame dokumente tarnybinio spaudo Nr. ( - )atspaudą ir spaudo „Atitinka“ atspaudą bei pasirašant patvirtino akte nurodytus žinomai neteisingus duomenis apie 21 defektą automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, nesutampančius su realiai importuoto automobilio defektais - keistinas detales bei remontuotinas detales, ir tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. S. panaudojus žinomai suklastotus dokumentus - 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9( - )0231 ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą su žinomai neteisingais duomenimis, t. y. pateikiant juos Šiaulių teritorinės muitinės ( - ) poste pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio TOYOTA RAV4, kėbulo Nr. ( - ) 2007 m. gamybos, pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją Nr. ( - ), kuri, 2009 m. balandžio 25 d. sumokėjus V. K. vardu 3297 Lt muitą buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., tokiu būdu išvengė muitinės kontrolės, gabenant per Lietuvos Respublikos sieną privalomai pateikti muitinei automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, kurio vertė 34600 litų ir kuri viršija 250 MGL, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 1 d.

11A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, bendrininkų grupėje suklastojo dokumentą ir padėjo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabenti privalomai pateikti daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pateikiant suklastotus dokumentus ir taip išvengiant muitinės kontrolės, šiomis aplinkybėmis, t. y. 2009 m. balandžio 22 d., būdamas Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos UAB „( - )“ kilnojamojo turto vertintoju ir turėdamas teisę savo vardu surašyti transporto priemonių vertinimo ataskaitas, dirbdamas uždaroje akcinėje bendrovėje „( - )“ turto vertintoju, darbo vietoje Klaipėdoje, ( - ), gavęs iš R. M. 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą - sutartį Nr. ( - )ir transporto priemonės - automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo numeris ( - ), 2007 m. gamybos - nuosavybės teisės sertifikatą, žinomai suklastotai vertinimo ataskaitai surašyti, ir žinodamas, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabenant privalomai pateikti muitinei iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuotą automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo numeris ( - ), 2007 m. gamybos, kurio vertė viršija 250 MGL, ir šio automobilio vertinimo ataskaita bus pateikta muitinei muitinės procedūros „4000“ – prekių, kurių tiekimui netaikomas atleidimas nuo PVM, išleidimas į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą vienu metu“, įforminimui ir pagal pateiktą ataskaitoje automobilio vertę bus paskaičiuojamas muito ir pridėtinės vertės mokestis tyčia, pažeisdamas nustatytą tvarką – 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymo Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymo Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ 18-ąjį punktą - „apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą“, neapžiūrėdamas transporto priemonės fiziškai, suklastojo transporto priemonės „Toyota RAV4“, kėbulo numeris ( - ), 2007 m. gamybos, darbinis tūris 2362 cm3, 125 kw, pilkos spalvos vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), kurioje Transporto priemonės apžiūros - defektacijos akte žinomai neteisingai užfiksavo minėto automobilio „Tpypta RAV4“ pažeidimus – keistinas detales (priekinį bamperį, priekinius žibintus, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinius sparnus, priekinį panelį, variklio gaubtą, priekines apdailos groteles, priekinį stiklą, vairuotojo oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką, dešiniąją priekinę svirtį, dešiniųjų priekinį amortizatorių, dešiniojo priekinio rato guoliavietę, dešinijį pusašį, dešiniąją variklio pagalvę, kondicionieriaus radiatorių, aušinimo radiatorių, difuzorius ir ventiliatorių) bei remontuotinas detales (kėbulo deformaciją, dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris). Kalkuliacijos lape žinomai neteisingai nurodė transporto priemonės - automobilio „Toyota RAV4“ atkuriamąją (remonto) vertę atėmus nusidėvėjimą - 33565 Lt (remonto darbų vertę - 7187,6 Lt ir keičiamų detalių vertę 26377,19 Lt), Kalkuliacijos detalizacijoje nurodė nesančių automobilių sugadinimų remonto darbų ir keistinų detalių kainas, Išvadoje apie apgadinto automobilio likutinę vertę žinomai neteisingai nurodė minėto automobilio „Toyota RAV4“ likutinę vertę – 14954 Lt, prie vertinimo ataskaitos pridėjo ne realiai importuoto automobilio TOYOTA RAV4, kėbulo numeris ( - ), fotonuotraukas, o kito to paties modelio panašaus spalva, pagaminimo metais, kitais požymiais automobilio nuotraukas, ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. ( - ) su visais priedais nenustatytu laiku perdavė R. M., kuris 2009 m. balandžio 25 d. automobilio vertinimo ataskaitą Nr. ( - ) pateikė Šiaulių teritorinės muitinės ( - ) posto pareigūnams. kartu su automobilio TOYOTA RAV4, kėbulo Nr. ( - ) muitinės importo deklaracija Nr. 9( - )400215 bei, tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, Šiaulių teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. S. panaudojus ir kitus žinomai suklastotus dokumentus - 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamojoje vietoje Nr. ( - ) ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą su žinomai neteisingais duomenimis, t. y. pateikiant juos Šiaulių teritorinės muitinės ( - ) poste Mažeikių r., Židikų sen., Dapšių k., pamainos viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją Nr. ( - ), kuri, 2009 m. balandžio 25 d. sumokėjus V. K. vardu 3297 Lt. muitą, buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., ir tokiu būdu padėjo R. M., pateikiant suklastotus dokumentus, išvengti muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomai pateikti automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. l d., BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d.

12Be to, A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, kilnojamojo turto vertintojas, teikiantis viešąsias paslaugas, 2009 m. balandžio 22 d., dirbdamas uždaroje akcinėje bendrovėje „( - )“ turto vertintoju, darbo vietoje Klaipėdoje, ( - ), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bei pažeisdamas Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000m. balandžio 14 d. Nr. 101 (Žin., 2000, Nr. 33-946) ketvirto skyriaus 18 punkto - „Apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančia įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonė buvimo vietą“, 24 punkto „Apžiūrima transporto priemonė fotografuojama Privalomas minimalus nuotraukų skaičius - 2. Šiose nuotraukose turi būti matoma visa transporto priemonės išorė ir valstybinis numeris; kitose nuotraukose apgadinimai ir kiti svarbūs transporto priemonės vertinimui elementai“, reikalavimus, 2009 m. balandžio 22 d. įvertino automobilį „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, darbinis tūris 2362 cm3, 125 kw, pilkos spalvos, ne apžiūrėdamas automobilį fiziškai, o pagal nuotraukose matomus pažeidimus surašė vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), ir tokiu būdu suklastojo automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo numeris ( - ), 2007 m. gamybos, vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo diskredituotas turto vertintojo vardas, sumenkintas VŠĮ „Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto“, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įgalintas vykdyti viešosios paslaugos, turto vertinimo – paslaugų administravimą bei priežiūrą, autoritetas, taip pat buvo sumokėti mažesni nei priklauso mokesčiai valstybei, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d.

13Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. priėmė nuosprendį, kuriuo A. S., vadovaujantis BK 37 str., atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. bei išteisino jį pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). R. M., vadovaujantis BK 37 str., atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. bei išteisino pagal BK 199 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). A. Z. išteisino pagal BK 300 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., BK 228 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nesurinkta duomenų apie R. M., A. Z. ir A. S. bendrininkavimą darant kontrabandą, taip pat nenustatyta, kad A. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir kad A. Z. suklastojo automobilio vertinimo išvadą bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Taip pat teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad R. M. ir A. S. padaryti dokumentų suklastojimai dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinami kaip nusikaltimai, todėl juos atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo.

14Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl

  • kad nėra duomenų apie A. Z. ir R. M. bendrininkavimą ir bendrą susitarimą daryti nusikalstamą veiką.
  • kad nėra duomenų, kad R. M. perdavė A. Z. 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą- sutartį Nr. ( - )tarp užsakovo V. K. ir UAB „( - )";
  • kad 2009 m. balandžio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kreipėsi į UAB „( - )" dėl automobilio „T. R." rinkos vertės nustatymo ir pateikė reikiamus dokumentus, tačiau automobilio pateikti negali ir prašo automobilį įvertinti pagal pateiktus dokumentus.
  • kad kaltinime nurodyti duomenys apie automobilį „Toyota RAV4" buvo surašyti prašant užsakovui V. K. transporto priemonės rinkos vertei nustatyti iš užsakovo pateiktų fotonuotraukų, A. Z. tik surašė iš nuotraukų nustatytus duomenis ir jo tyčios veikoje nebuvo.
  • kad nenustatyta, kad A. S., dokumente įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, būtų siekęs už užmokestį ar kitokį atlygį padėti R. M. padaryti nusikalstamą veiką;
  • kad nėra duomenų, kad R. M. iš anksto būtų taręsis su A. Z. ir A. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo, suderinę savo veiksmus.

15teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad, remiantis V. K. parodymais, A. S. atlikto muitinio tikrinimo metu automobiliui buvus R. M. žinioje, R. M., teikdamas turto vertės nustatymo ataskaitą muitinei, negalėjo nežinoti, kad turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyti automobilio sugadinimai akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nes ataskaitos duomenimis automobilis yra nevažiuojantis, o faktiškai į Mažeikius buvo pristatytas savo eiga.

16Teismas taip pat nepagrįstai neįvertino prieštaravimų R. M. ir A. S. parodymuose. R. M. ir A. S. teigė, kad muitinis tikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis 2009-04-25 Prašymu atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje. Teismas neįvertino, kad toks prašymas pateikiamas tik nurodant konkrečią vietą, kurioje asmuo pageidauja pateikti prekę muitiniam tikrinimui. Iš R. M. parodymų akivaizdu, kad pateikdamas 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, jis neva nežinojo, kur yra pateiktinas muitiniam tikrinimui automobilis. Tai reiškia, kad prašymui atlikti tikrinimą ne muitinės poste nebuvo pagrindo ir realios būtinybės, nes, R. M. teigimu, V. K. turėjo atvaryti automobilį muitinės apžiūrai, o automobilio apžiūra tokiomis aplinkybėmis galėjo būti padaryta ir muitinės poste. Kita vertus, būdami susipažinę su turto vertės nustatymo ataskaita ir matydami automobiliui konstatuotus sugadinimus, R. M. ir A. S. turėjo suprasti, kad arba nevažiuojantis automobilis turi būti atvežtas tam skirtu transportu į muitinės postą, arba muitinis tikrinimas turi būti atliktas konkrečioje automobilio faktinio buvimo vietoje. Tokiu atveju nežinant automobilio faktinio buvimo vietos - o A. S. konkrečios vietos, kurioje planavo rasti ir apžiūrėti automobilį nenurodė, nebuvo jokios prasmės A. S. vykti iš muitinės posto. Tuo pasireiškia R. M. ir A. S. parodymų nenuoseklumas ir prieštaravimai.

17Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad būtina atsižvelgti ne tik į tiesioginius, bet ir netiesioginius įrodymus. Paminėtu aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad BPK 20 str. 1 d. nurodyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 str. 5 d. prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma.

18Pažeidęs BK 212 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad gabenamo per Lietuvos valstybės sieną automobilio vertė neviršijo 250 MGL. Tokią savo išvadą teismas grindė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimo dėl nutarties vykdymo, duomenimis, kad jei 2009 m. balandžio 24 d. automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis UAB „Porix" sudarytoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 12-0014 (2012-03-16) nurodyta automobilio rinkos vertė (39 100 Lt), ir, vadovaujantis Metodikos 13 punkto nuostatomis, ji sudarytų 25491 Lt. Už automobilį nustatytas muitas (10 proc.) sudarytų 2549 Lt, PVM (19 proc.) - 5328 Lt.

19Tokiu būdu teismas nustatė duomenis, kad automobilio muitinė vertė įskaičius mokesčius sudaro 33368 lt, tačiau nepateikė argumentų, dėl kurių daro išvadą, kad 33368 lt neviršija 250 MGL. Nuo 2009-01-01 (Žin., 2008, Nr. 150-6099) įsigaliojo bazinės socialinės išmokos (MGL) dydis 130 lt, t.y. 250 MGL veikos, numatytos BK 199 str. 1 d. padarymo metu sudarė 32500 lt, t.y. 868 lt viršijo automobilio vertę su privalomais sumokėti mokesčiais.

20Būtent tokį BK 212 str. 2 d. aiškinimą pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „BK 212 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad BK 199, 1991 ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. A. K. gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertė Šiaulių teritorinės muitinės nustatyta pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti nustatyta verte“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio mėn. 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2009.

21Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu automobilio „Toyota RAV4" muitinė vertė buvo nustatyta pažeidžiant nustatytą tvarką, nes automobilis nebuvo apžiūrėtas, nenustatyta, ar buvo kokie jo apgadinimai. Ikiteisminio tyrimo metu šis automobilis buvo apžiūrėtas kaip nusikalstamos veikos objektas ir 2009-04-30 surašytas Apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, kad ant „TOYOTA RAV4", pilkos spalvos, 2007m. gamybos, kėbulo Nr.( - ) , išorės matomi įbrėžimai, akmenukų įdaužimo žymės, dažų nubrozdinimai, nežymus įlenkimai. Pakėlus variklio dangtį, akivaizdžių pažeidimų ir sugadinimų nėra, visi stiklai sveiki, automobilio salonas tvarkingas, oro pagalvės sveikos (t.l,b.l.8-14); t.y. gauti duomenys, kad automobilis nėra daužtas ir buvo imtasi veiksmų, siekiant nustatyti tokio automobilio vertę.. 2009-05-06 d. Šiaulių teritorinėje muitinėje buvo perduotas raštas ( rašto Nr. 28T -7.68-170) dėl automobilio Toyota RAV 4 vertės. Minėtu raštu buvo prašoma pateikti informaciją (pažymą) apie automobilį „TOYOTA" RAV 4, 2007 m. gamybos 125 kW galingumo, 2362 cm 3 darbinio tūrio, kuris buvo importuotas iš JAV. 2009-05-07 raštu Nr. S 1-19.9-3046 buvo pateikta lengvojo automobilio Toyota RAV 4 rinkos bei muitinės vertės, kurį atliko Šiaulių teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius, o ne turto vertintojas. Liudytoju apklaustas J. B. parodė, kad 2007 m. gamybos 125 kW galingumo, 2362 cm 3 darbinio tūrio automobilio „TOYOTA RAV 4" muitinė vertė yra 34600 litų. Nuo šios vertės muitinė skaičiuoja importo mokesčius-muitą ir pridėtinės vertės mokestį. Rašte dėl šio automobilio vertės jis nurodė ir automobilio rinkos vertę (52600 litų), paimtą iš žinyno „Automobilių rinkos kainos I dalis balandis-birželis 2009 m.".

22Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. Z. neturėjo tyčios suklastoti dokumentą, o duomenys turto vertės nustatymo ataskaitoje buvo surašyti prašant užsakovui V. K. transporto priemonės rinkos vertei nustatyti iš užsakovo pateiktų fotonuotraukų. Tokias savo išvadas teismas grindė ir teismo išaiškintomis teisės normomis. Konkrečiai teismas nurodė, kad 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakyme Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakyme Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos" nėra imperatyviai nurodyta, jog negalima transporto priemonės vertinti kitaip nei nurodyta 18 straipsnyje. Įsakymo 14 straipsnio 14.7 punkte nurodyta, jog transporto priemonė vertinama kai to pageidauja savininkas. Savininkas gali pasirinkti ir transporto priemonės vertinimo būdą tokį kokį jis nori.

23Aukščiau paminėtos teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi prieštarauja tiesiogiai gramatiškai išreikštam teisės normų turiniui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad turto vertintojas neturi teisės pasirinkti turto vertinimo būdų. Turto vertinimo metodai (lyginamosios, atkuriamosios, naudojimo arba ypatingos vertės) numatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje, tačiau turto vertintojas neturi teisės jų pasirinkti laisva nuožiūra, bet turi parinkti metodą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 1 d. nustatytu būdu, t.y. atsižvelgdamas į vertinimo atvejį vertinamo turto specifiką bei naudojimo paskirtį, parenka turto vertinimo metodus. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 2 d. numatyta, kad detalesnę turto vertės nustatymo metodų (metodų derinių) parinkimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinta turto vertinimo metodika. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 str. 3 d. numatyta, kad vertindamas turtą, turto vertintojas vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta metodika, suderinta su Tarptautiniais vertinimo standartais bei normomis, turto vertintojų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos nurodymais ir sprendimais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos, į kurią nukreipia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, 6 p. numatyta, kad turto vertintojas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais ir šia metodika, taip pat Turto vertintojų atestacijos komisijos prie Finansų ministerijos aprobuotu Turto vertintojų profesinės etikos kodeksu bei šios komisijos sprendimais.

24Atitinkamai, turto vertinimo metodika nukreipia į kitus teisės aktus, t.y. ir į teismo paminėtą Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, kurios 28 p. numatyta, kad transporto priemonės vertinimo dokumentai pateikiami raštu. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 29. ir 29.1.- 29.3. punktuose atitinkamai numatyta, kad transporto priemonės vertinimo dokumentai yra: transporto priemonės apžiūrėjimo aktas; pažyma apie transporto priemonės rinkos vertę (likutinę vertę, prekinės vertės netekimą); transporto priemonės įvertinimo ataskaita (aiškinamasis raštas), kalkuliacija. Prie transporto priemonės vertinimo dokumentų pridedamos nuotraukos, transporto priemonės techninio paso kopija (30. p.) Gali būti pateikti papildomi informacinio ar konsultacinio pobūdžio dokumentai (31. p).

25Paminėtų teisės normos aiškiai nustato privalomus ir neprivalomus transporto priemonės vertinimo dokumentus, iš kurių neprivalomi yra tik Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 31 p. numatyti papildomi informacinio ar konsultacinio pobūdžio dokumentai. Analogiška tvarka numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 77., 77.2. p. numato, kad turto vertinimo dokumentai yra tame tarpe turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas. 83. p. numatyta, kad turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte turi būti nurodyta: turto savininkas, jo asmens kodas, adresas; vertinamo turto juridinės ir fizinės- techninės charakteristikos; apžiūrėjimo ir įvertinimo datos; nustatyta vertė; aktas turi būti pasirašytas turto vertintojo ir patvirtintas įmonės ar valstybės (savivaldybės) institucijos antspaudu. Turto vertinimo metodikos taip pat nesuteikia turto vertintojui teisės pasirinkti, ar surašyti turto apžiūros aktą.

26Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad teismas, nuspręsdamas, kad bylos duomenys patvirtina, kad A. Z. neturėjo tiesioginės tyčios klastoti kaltinime nurodytų duomenų apie automobilį, visiškai neatsižvelgė, kad turto vertintojas, nematęs akyse automobilio savininko, neįsitikinęs, kas pasirašė sutartį, nepadaręs asmens dokumento kopijos, visą tai paima iš žmogaus, kurio tapatybė jam nežinoma. Ko vertas įrašas, kad užsakovui buvo paaiškinta, kad vertinimas iš nuotraukų bus netikslus, jei užsakovo, t.y. K., nebuvo. Turto vertinimo akte A. Z. nurodė, kad Transporto priemonių vertinimas buvo atliekamas laikantis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka. A. Z., siekdamas atsiriboti nuo galimų pasekmių, akte įrašė, kad vertinimas atliktas pagal nuotraukas, bet šią informaciją jis smulkesniu šriftu surašė kitoje lapo pusėje ir pridengė antspaudu, siekiant, kad ši esminė informacija nebūtų pastebėta. Be to, ši informacija prieštarauja kitai informacijai, kuri buvo nurodyta Tr. priemonės apžiūros-defektacijos akte, kur parašyta, kad „apžiūrėjau tr. priemonę" . Be to, A. Z. įrašė, kad „apžiūros metu nustatyta, TP apžiūros vieta Klaipėda". Surašytoje išvadoje apie vertę, parengtoje kalkuliacijoje nurodė, kad ji atlikta pagal transporto apžiūros protokolą ir niekur daugiau neužsiminta apie nuotraukų apžiūrą.

27Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys apie A. Z. įvykio metu užimamas pareigas - kilnojamojo turto vertintojas, teikiantis viešąsias paslaugas, dirbantis UAB „( - )" turto vertintoju, leidžia daryti išvadą, kad jis yra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas, tačiau aptarti įrodymai, susiję su minėtų dokumentų suklastojimu, ir padaryta išvada, kad byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių teismui padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. Z. dokumentą suklastojo, teismas padarė išvadą, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyta, jog A. Z. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, atlikdamas minėtus veiksmus, nes dokumento suklastojimo fakto paneigimas paneigia ir piktnaudžiavimo tarnyba faktą.

28Teismas nustatė, kad A. S. savo veiksmais į nurodytus dokumentus įrašė žinomai melagingus duomenis, nes apžiūrėti automobilio neišvyko, jo fiziškai neapžiūrėjo ir tai teismo posėdyje jis pripažino. Suklastotą dokumentą A. S. pateikė muitinės procedūroms užbaigti, t. y. jis panaudojo suklastotą dokumentą. Veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, ar neteisingi duomenys buvo įrašyti savo iniciatyva, ar paprašius kito asmens. S. S. veika šiame epizode atitinka nusikalstamai veikai, numatytai BK 300 straipsnio 1 dalyje, nes remiantis suklastotais dokumentais buvo užbaigta automobilio „Toyota RAV4" importo procedūra. A. S. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai, ir norėjo taip veikti.

29Teismas nepagrįstai A. S. iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad jis 2009 m. balandžio 25 d., atlikdamas vyresniojo inspektoriaus tarnybines pareigas Šiaulių teritorinės muitinės ( - ) poste susitaręs ir padėdamas R. M., nuo 14.30 vai. iki 15.30 vai., prie Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio posto ( - ) suklastojo tikrus dokumentus. Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus- telefoninių skambučių išklotines, kurios įrodo, kad A. S. buvo iš anksto susitaręs su R. M. daryti nusikalstamas veikas.

30Pagal BK 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, išoriškai pasireiškianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sąrašą, padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. lapkričio mėn. 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-805 pasisakė, kad „Teismai B. M. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnį, nes ji suklastojo muitinės procedūros bendrąjį administracinį dokumentą, įrašydama krovinio muitinio patikrinimo, kuris nebuvo atliktas, būdą bei rezultatus. Šie veiksmai buvo padaryti tyčia, nes įrašyti konkretūs tikrinimo rezultatai. BK 300 str. 1 d. nereikalaujama padarytos veikos materialių padarinių. Teismas teisingai konstatavo, kad B. M. veiksmai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, nes tokiais veiksmais buvo suklastotas svarbus muitinės veiklos rezultatas".

31R. M. veiksmai suklastojant dokumentą, negali būti pripažinti mažareikšmiais, kadangi suklastojus 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą-sutartį Nr. ( - )pasirašant V. K. vardu, pastarajam apie atliekamus veiksmus nežinant ir neišreiškus savo valios, buvo kliudoma nustatyti turto vertės nustatymo ataskaitos parengimo aplinkybes. Suklastotas dokumentas užsakymas-sutartis sukelia reikšmingas teisines pasekmes, turto vertinimo ataskaita gali būti pateikiama įvairioms valstybės institucijoms, siekiant įgyti teises ir pareigas, šiuo atveju buvo pateikta muitinei.

32Prašo 2012-11-27 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. S. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., BK 228 str. 1 d. ir paskirti bausmes: pagal BK 300 str. 1 d. - 50 MGL, (6500 Lt) dydžio baudą; pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. — 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudą; pagal BK 228 str. 1 d. - 100 MGL, (13000 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 100 MGL, t.y. 13000 Lt dydžio baudą.

33A. Z. pripažinti kaltu pagal BK 199 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., BK 228 str. 1 d. ir paskirti bausmes: pagal BK 300 str. 1 d. - 50 MGL, (6500 Lt) dydžio baudą; pagal BK 199 str. 1 d. — 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudą; pagal BK 228 str. 1 d. - 100 MGL, (13000 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 100 MGL, t. y. 13000 Lt dydžio baudą.

34R. M. pripažinti kaltu pagal BK 199 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. ir paskirti bausmes: pagal BK 300 str. 1 d. - 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą; pagal BK 199 str. ld. - 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d.

35Išteisintasis A. S. atsikirtimuose į Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą nurodo, kad nuosprendis nekeistinas.

36Išteisintasis R. M. atsikirtimuose į Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas.

37Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai A. S., vadovaujantis BK 37 str., atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. bei išteisino jį pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., BK 228 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.); R. M., vadovaujantis BK 37 str., atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. bei išteisino pagal BK 199 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.); A. Z. išteisino pagal BK 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., BK 228 str. 1 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

38Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį.

39Šioje byloje R. M. buvo kaltinamas pagal BK 199 str. 1 d. kaip kontrabandos nusikaltimo vykdytojas, o A. Z. ir A. S. pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. kaip padėjėjai padaryti kontrabandą. Visi trys buvo kaltinami veikę bendrininkų grupe. R. M. buvo kaltinamas tuo, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, pateikdamas suklastotus dokumentus ir taip išvengdamas muitinės kontrolės. R. M. buvo kaltinamas tuo, kad žinodamas iš JAV gabenamo automobilio „Toyota RAV4“, kurio vertė viršija 250 MGL, šio automobilio vertinimo ataskaita bus pateikta muitinei, 2009 m. balandžio mėn. 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentą – 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą-sutartį Nr. ( - )tarp užsakovo V. K. ir UAB „( - )“ vertintojo A. Z., grafoje „UŽSAKOVAS“ įrašydamas rankraštinį įrašą „( - )“ bei pasirašydamas vietoj K. V., ir perdavė šį užsakymą-sutartį Nr. ( - )2009 m. balandžio 22 d. UAB „( - )“, adresu: ( - ), Klaipėda, turto vertintojui A. Z. automobilio „Toyota RAV4“, žinomai suklastotai vertinimo ataskaitai surašyti, ir, 2009 m. balandžio 22 d. turto vertintojui A. Z. suklastojus vertinimo ataskaitą Nr. ( - ) automobilio „Toyota RAV4“, pridedant šioje ataskaitoje 8 fotonuotraukas, žinant, kad visos jos ne realiai importuoto automobilio „Toyota RAV4“, o kito to paties modelio, ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), kurioje žinomai neteisingai nurodyti defektai – keistinos detalės bei remontuotinos detalės, dėl kurių automobilio vertė sumažinta nuo 34600 litų iki 14 954 litų, R. M. pateikė 2009 m. balandžio 25 d. Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio poste ( - ), Šiaulių teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. S., kuriam suklastojus tikrus dokumentus –fiziškai neapžiūrėjus importuoto automobilio, ir tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. S. panaudojus žinomai suklastotus dokumentus - 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. 9( - )0231 ir 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą su žinomai neteisingais duomenimis, t. y. pateikiant juos Šiaulių teritorinės muitinės ( - ) pamainos viršininkei užbaigimui importo procedūros automobilio pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją kuri, 2009 m. balandžio 25 d. sumokėjus V. K. vardu 3297 Lt muitą buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., tokiu būdu išvengė muitinės kontrolės, gabenant per Lietuvos Respublikos sieną privalomai pateikti muitinei automobilį „Toyota RAV4“, kurio vertė 34600 litų ir kuri viršija 250 MGL.

40Kaip minėta, A. Z. ir A. S. buvo kaltinami padėję R. M. padaryti kontrabandą. A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad gavęs iš R. M. užsakymą - sutartį ir transporto priemonės - automobilio „Toyota RAV4“ nuosavybės teisės sertifikatą, žinomai suklastotai vertinimo ataskaitai surašyti, ir žinodamas, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabenant privalomai pateikti muitinei iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuotą automobilį „Toyota RAV4“, kurio vertė viršija 250 MGL, ir šio automobilio vertinimo ataskaita bus pateikta muitinei įforminimui ir pagal pateiktą ataskaitoje automobilio vertę bus paskaičiuojamas muito ir pridėtinės vertės mokestis tyčia, pažeisdamas nustatytą tvarką – neapžiūrėdamas transporto priemonės fiziškai, suklastojo transporto priemonės „Toyota RAV4“, vertinimo ataskaitą - defektacijos akte žinomai neteisingai užfiksavo minėto automobilio „Tpypta RAV4“ pažeidimus, neteisingai nurodė transporto priemonės - automobilio „Toyota RAV4“ atkuriamąją (remonto) vertę atėmus nusidėvėjimą - 33565 Lt (remonto darbų vertę - 7187,6 Lt ir keičiamų detalių vertę 26377,19 Lt), nurodė nesančių automobilių sugadinimų remonto darbų ir keistinų detalių kainas, Išvadoje apie apgadinto automobilio likutinę vertę žinomai neteisingai nurodė minėto automobilio „Toyota RAV4“ likutinę vertę – 14954 Lt, prie vertinimo ataskaitos pridėjo ne realiai importuoto automobilio TOYOTA RAV4 fotonuotraukas, o kito to paties modelio, panašaus spalva, pagaminimo metais, kitais požymiais automobilio nuotraukas, ir šią automobilio vertinimo ataskaitą su visais priedais nenustatytu laiku perdavė R. M..

41A. S. buvo kaltinamas suklastojęs tikrus dokumentus – R. M. perduotą 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje, įrašydamas žinomai neteisingą informaciją apie išvykimo ir grįžimo laiką kilometražą ir kokiu transportu vyko, fiziškai neapžiūrėjęs importuoto automobilio, bei R. M. perduotą 2009-04-25 Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą, kuris buvo deklaruotas V. K. vardu, uždėdamas šiame dokumente tarnybinio spaudo Nr. ( - )atspaudą ir spaudo „Atitinka“ atspaudą bei pasirašydamas patvirtino akte nurodytus žinomai neteisingus duomenis apie 21 defektą automobilio „Toyota RAV4“, ir po to tą pačią 2009 m. balandžio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus - pateikdamas juos Šiaulių teritorinės muitinės viršininkei V. P. užbaigimui importo procedūros automobilio pagal 2009 m. balandžio 24 d. deklaraciją, 2009 m. balandžio 25 d. sumokėjus V. K. vardu 3297 Lt muitą buvo užbaigta 2009 m. balandžio 27 d., ir tokiu būdu padėjo R. M., pateikiant suklastotus dokumentus, išvengti muitinės kontrolės.

42Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė tokias faktines bylos aplinkybes: jog V. K. norėjo įsigyti automobilį „Toyota RAV4“, sidabrinės spalvos, 2007 metų laidos. 2009 m. pradžioje R. M. V. K. suvedė su D. L., kuris pažadėjo padėti įsigyti norimą automobilį aukcione Amerikoje. Jie sudarė rašytinę sutartį, aptarė galimą perkamo automobilio modelį ir kainą. Nė vienas iš išteisintųjų šiame sandoryje nedalyvavo. Praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko, V. K. gavo D. L. pranešimą, kad automobilis nupirktas ir konteineriu gabenamas į Klaipėdos jūrų uostą. V. K. susitiko su D. L., pasirašė dokumentus neskaitęs jų turinio ir sumokėjo D. L. pinigus. Tada V. K. paprašė R. M. automobilį iš Klaipėdos jūrų uosto pargabenti į Mažeikius, perdavė jam gautus dokumentus. Sutarė, kad R. M. automobilį pargabens iš Klaipėdos, sutvarkys reikiamus muitinės formalumus ir už tai jam pažadėtas atlyginimas. R. M. nuvyko į Klaipėdą, sutartoje vietoje susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam perdavė pinigus, dalį dokumentų. Po to kelias valandas to asmens laukė, o jiems susitikus už V. K. pasirašė dokumente ir vėl išsiskyrė, sutarė susitikti už poros valandų. Susitikus tas asmuo R. M. perdavė pluoštą dokumentų, 30–40 lapų, ir nurodė automobilį paimti iš muitinės terminalo. Kitą dieną R. M. automobilio turėtus dokumentus nuvežė į Mažeikių muitinės postą, ten susitiko, ne iš anksto susitaręs, su pažįstamu muitinės vyresniuoju inspektoriumi A. S., ir šis, pažeisdamas nustatytą tvarką, R. M. pateiktuose dokumentuose įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad buvo nuvykęs ir fiziškai bei vizualiai apžiūrėjo automobilį, nors to nebuvo padaręs. Tokia teismo nustatyta įvykių eiga nepaneigta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, šioje byloje faktinės aplinkybės nustatytos ir teismo išvados padarytos išsamiai ir nešališkai ištyrus byloje surinktus tiek kaltinančius, tiek teisinančius duomenis, ir įvertinus jų visumą.

43Aptariamoje byloje tiesioginių R. M., A. Z., A. S. kaltės įrodymų padarius kontrabandą nėra, o byloje esantys netiesioginiai įrodymai neduoda pagrindo daryti vienareikšmę ir neabejotiną išvadą, kad jų kaltė įrodyta.

44Patys išteisintieji dėl kontrabandos savo kaltės nepripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. R. M. teisme parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesį V. K. jam paskambino ir pasakė, kad automobilis importuotas iš JAV ir yra Klaipėdoje. V. K. jo prašė, kad nuvažiuotų į Klaipėdą paimti automobilį. Jam paskambino iš Klaipėdos kompanijos ir pasakė, kad turi paimti automobilį. V. K. buvo pateikęs jam savo pasą ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Nuvykus į Klaipėdą, Nemuno gatvėje susitiko su žmogumi, kuris pasakė, kad jam reikia V. K. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kopijos ir apie 7000 Lt. Šita suma buvo už automobilio pargabenimą, už stovėjimo aikštelėse apmokėjimą, už automobilio iškrovimą. Jo nuomone, tas žmogus buvo iš krovinių kompanijos ir tvarkė visus reikalus. Jis tam žmogui padavė V. K. pasą, sumokėjo 1500 eurų ir susitarė susitikti po trijų valandų. Jie susitiko su tuo žmogumi po trijų valandų ir tas žmogus padavė dokumentą ir pasakė, kad reikia pasirašyti tame dokumente už V. K.. Jis pasirašė V. K. vardu. Po dviejų valandų jie vėl susitiko ir tas žmogus padavė jam 30–40 lapų visokių dokumentų. Jis paklausė, ar viskas yra. Šis pasakė, kad visi dokumentai yra, pasakė, kad automobilis yra muitinės terminale. Pasiėmė automobilį ir išvažiavo iš Klaipėdos. Parvažiavęs jis paskambino V. K., šis kitą dieną atvažiavo, peržiūrėjo dokumentus, pasirašė, ir jis jam pasakė, kad važiuos pas deklarantę. Jis prieš pietus išvažiavo į muitinę. Muitinėje pateikė dokumentus, teikdamas muitinės tarpininkui dokumentus jis nežinojo, kad dokumentai yra suklastoti. Muitinės patalpose sutiko A. S.. Jis asmeniškai A. S. neprašė atlikti jokių veiksmų. Neprašė padaryti ko nors neteisėto. Po to, kai sutvarkė dokumentus, jo paklausė, kur V. K., pasakė, kad Mažeikiuose. Tada nuvažiavo į Mažeikius tikrinti automobilio. Jis skambino V. K., pasakė, kad jis atvažiuotų. V. K. pasakė, kad atvykti negali. A. S. pasakė, kad V. K. neatvažiuoja. A. S. paėmė automobilio dokumentus, pabaigė muitinės procedūrą ir jam atidavė dokumentus.

45Išteisintasis A. S. dėl kontrabandos kaltės nepripažino ir parodė, kad dirbo Šiaulių teritorinės muitinės geležinkelio poste SG „( - )“ vyresniuoju inspektoriumi. Jo pareigose buvo numatyta įforminti muitinės dokumentus ir tikrinti muitinės krovinius muitinės poste. Dėl pareikšto kaltinimo kaltu pripažino tik tai, kad padarė tarnybinį nusižengimą, jog neatliko automobilio apžiūros fiziškai dėl susidariusių tam tikrų aplinkybių. 2009 m. balandžio 26 d. jis dirbo poste. Poste dirbo jis vienas vyras ir keturios moterys. Tą dieną muitinės poste pamatė R. M. ir paklausė, kokiu tikslu jis čia atvyko. R. M. kaip verslininkas muitinėje problemų nebuvo sudaręs. R. M. pasakė, kad atvyko į muitinę ir atvežė dokumentus automobiliui išmuitinti. R. M. pateikė dokumentus, kurie buvo susiję su šiuo automobiliu. Matė, kad automobilis nėra R. M. nuosavybė. R. M. jam sakė, kad automobilis yra V. K.. Jam buvo pateikti visi automobilio dokumentai: sąskaitos, Amerikos techninis automobilio pasas, V. K. asmens dokumentai, leidimo gyventi Lietuvoje kopija, tarpininkavimo sutartis, pavedimai ir visi likusieji dokumentai, kurie reikalingi muitinės procedūrai. Jis viską patikrino ir užbaigė tranzito procedūrą pagal pateiktus muitinės tarpininkės duomenis, nurodė, kad automobilis yra apgadintas. Kadangi jis buvo vienas vyras, todėl pamainos viršininkė paskyrė atlikti automobilio tikrinimą. Prieš jį atliekant jis surašė automobilio defekto sužalojimo aktą. Akte atkartojo duomenis, kurie nurodyti turto vertinimo ataskaitose. Muitinės inspektorius turi įvertinti, ar visa tai atitinka fiziškai ir ar atitinka tie sugadinimai. Kai visa tai padarė, jis užregistravo elektroniniame žurnale apie išvykimą ir tikrinimą. Žurnale nurodė išvykimo laiką ir kad išvyksta deklaranto transportu. Jis pasakė, kad išvažiuoja tikrinti automobilio fiziškai ir išėjo iš posto. Postas yra nuo Mažeikių 20 kilometrų atstumu, o tikrinimo aikštelė yra pačiame mieste. Nuvykęs į Mažeikius jis laukė ir po kažkiek laiko R. M. pasakė, kad V. K. yra išvykęs ir nėra kaip pateikti automobilio. Nurodyto automobilio nebuvo, kad jį būtų galima patikrinti fiziškai. Jis pasitikėjo jam pateiktais dokumentais ir R. M., kaip sąžiningu verslininku. Grįžus į muitinę, jis patvirtino šitą ataskaitą ir užbaigė šitą procedūrą. Elektroniniame žurnale įrašė apie grįžimą į postą. Nei R. M., nei kitas asmuo jo neprašė įrašyti neteisingų duomenų. Šis jo sprendimas buvo priimtas savarankiškai. R. M. jam jokio atsiskaitymo nesiūlė.

46Išteisintasis A. Z. savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad 2009 m. balandžio 22 d. kreipėsi žmogus dėl automobilio „T. R.“ rinkos vertės nustatymo. Nepažįstamasis turėjo reikiamus dokumentus. Jis paklausė, kur yra automobilis, ir jam buvo atsakyta, kad automobilio negali pateikti ir buvo paprašyta, kad automobilį „T. R.“ įvertintų pagal pateiktus dokumentus. Tikslas, kodėl reikia įvertinti automobilį, jam nebuvo nurodytas. Buvo surašyta techninė sutartis, kurioje buvo nurodyta, kaip ir kokiomis aplinkybėmis bus vertinamas automobilis. Buvo nurodytos papildomos aplinkybės, kad vertinimas bus atliekamas pagal nuotraukas. Žmogus, kuris kreipėsi į jį dėl automobilio įvertinimo, paaiškino, kad jis nėra automobilio savininkas, nors ir turėjo originalius automobilio dokumentus. Jis suprato, kad tas žmogus atstovauja V. K. interesus, tačiau nebuvo savininkas ir nepateikė jokių sutarčių ir įgaliojimų. Visus užpildytus dokumentus žmogus pasiėmė ir sakė, kad duos pasirašyti savininkui. Tas žmogus grįžo po valandos. Sutartyje buvo V. K. parašas ir buvo pridėta kopija, kad V. K. turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Gavęs dokumentus, jis surašė įvertinimo ataskaitą, vertinimas užtruko 2–3 valandas, nurodė, kad pažeidimai ir defektai įvertinti pagal pateiktas nuotraukas. Vertinimo ataskaitoje nurodė vertinimo tikslą, kad tai transporto priemonės rinkos vertės nustatymas. Jam buvo pateiktos 8 automobilio fotonuotraukos, jos buvo spalvotos. Automobilis buvo sudaužytas. Ataskaitoje parašė, kad automobilio fiziškai neapžiūrėjo, o aktas surašytas pagal užsakovo pateiktas nuotraukas. Jeigu jam būtų nurodyta užsakovo, kad reikalinga atlikti vertinimą, kuris reikalingas muitinei vertei nustatyti, jis tada bet kuriuo atveju būtų apžiūrėjęs automobilį. Kalbant apie pateiktus kaltinimus, jokių sąsajų su bendrininkų grupe neturi. Kontrabandos jokios negabeno. Kada ir kokios būklės automobilis buvo įvežtas į Lietuvą, nežino. Su R. M. ir A. S. iki 2009 m. jam neteko bendrauti. Tą dieną jis įvertino 8 automobilius, o tą mėnesį – 228 automobilius. Didžioji dalis automobilių yra apžiūrima vizualiai, o penktadalis ar ketvirtadalis automobilių yra apžiūrima pagal pateiktą informaciją. Automobiliams, kurie registruoti Lietuvoje, įvertinti yra pateikiamas lietuviškas techninės apžiūros automobilių pasas. Automobiliai, kurie atvažiavę iš trečiųjų šalių ir Europos sąjungos šalių, dar neturi lietuviškos registracijos, jiems yra du vertinimo būdai: arba pagal nuotraukas, arba apžiūrint fiziškai.

47Iš visų trijų išteisintųjų parodymų akivaizdu, kad jie neigia ir patys dalyvavę, ir bendrininkavę kontrabandos nusikaltime. Jų parodymais nustatytos aplinkybės nėra paneigtos byloje surinktų įrodymų visuma.

48Iš liudytojo V. K., asmens, kuris ir pirko automobilį per D. L., parodymų matosi, kad R. M. jį supažindino su D. L.. Kaip suprato, D. L. yra gyvenęs Amerikoje, ten turi draugą. D. L. pažadėjo padėti. Kalba buvo apie 2007 metų laidos automobilį „T. R.“, varomą keturiais ratais, sidabrinės spalvos. Kaina – iki šešiolikos tūkstančių dolerių. Pradžioje buvo žodinė sutartis, po to surašė lape, pasirašė D. L. ir jis. Sakė, per du mėnesius atveš automobilį. D. L. jam davė tinklapio internete adresą, ten pasirinko automobilį, pasakė D. L. automobilio numerį ir eilės numerį. Po kiek laiko D. L. paskambino ir pasakė, kad nupirko tą automobilį. Jam nerodė jokių dokumentų, kokią dieną aukcione nupirktas automobilis. Kai pasirašė sutartį, D. L. padavė apie dvylika tūkstančių dolerių, paskui perdavė R. M. tris su puse tūkstančio dolerių, kad perduotų D. L.. Suprato, kad galutinė automobilio kaina yra devyniolika tūkstančių šeši šimtai septyniasdešimt dolerių. D. L. sakė, kad automobilį aukcione nupirko už penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus dolerių. Sudarė sutartį su D. L., sutartyje buvo surašyta viskas: kiek kainavo mašina, surašyti mašinos duomenys, aukciono mokesčiai. Pradžioje D. L. perdavė pradinę sumą – apie dvylika tūkstančių dolerių. Paskui kelis kartus skambino D. L., kuris pasakė, kad, kai bus automobilis Klaipėdoje, jam paskambins. Kai paskambino, sakė, kad didelė eilė. Automobilį reikėjo išmuitinti. R. M. sakė, kad gali padėti, todėl paprašė jo pagalbos sutvarkyti visus dokumentus dėl automobilio pargabenimo. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, sutarė žodžiu. 2009 m. kovo mėnesį jam paskambino D. L., pasakė, kad reikia atvažiuoti pasirašyti dokumentus. Pasirašydamas nežiūrėjo kokie tai buvo dokumentai. Iš viso dokumentų buvo apie 10 lapų. Balandžio 23 dieną R. M. jam paskambino, pasakė, kad dar reikia pasirašyti dokumentus, pasakė, kad reikės mokėti apie devynis tūkstančius du šimtus litų. Iš karto R. M. sumokėjo 2500 litų. Vėliau R. M. sumokėjo 800 litų ir 1200 eurų. Iš viso būtų 8450 litų. Tą pačią dieną R. M. padarė jo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kopiją ir davė dar pasirašyti dokumentus. Paklausus, kokie tai dokumentai, jis sakė, kad dėl muito dokumentų sutvarkymo. Tų dokumentų buvo apie 10 lapų, daugiau nieko nepildė, tik pasirašė. Praėjus kelioms dienoms, R. M. jam paskambino, pasakė, kad viskas sutvarkyta ir gali paimti automobilį. Pasiėmus automobilį, padavė automobilio dokumentus, raktelius. Prikabino laikinus numerius ir pastatė automobilį į garažą. Automobilis buvo daužtas: žibintas, buferio kampas atplėštas, dešinėje pusėje daužtas sparnas, subraižytas. Nespėjo nieko remontuoti, nes kitą dieną atvyko kriminalistai. Dėl automobilio pats jokių dokumentų netvarkė. R. M. sakė, kad lieka skolingas 700 litų. Iš viso 9200 Lt reikėjo mokėti už dokumentų tvarkymą. R. M. jam parodė lentelę, kur buvo nurodyta, kad toks automobilis kainuoja apie 32 tūkstančius litų, pasakė, kiek nuo tos sumos turi mokėti. Buvo sutarę, kad jam nereikės pačiam nieko tvarkyti, neklausė, koks už tai bus mokestis. Sakė, kad už draudimą, už aikštelę, už krovimą reikia sumokėti. R. M. jam padavė kvitus už aikštelę, krovimą, draudimą. Iš viso išlaidų pagal kvitus buvo apie 700 Lt. Neklausė, kada jam reikės sumokėti, pasakė konkrečią sumą už automobilį – 9200 Lt. Tuos pinigus mokėjo dalimis grynais, paimdavo iš R. M. raštelį, kad paėmė iš jo pinigus. R. M. visus dokumentus formino jo vardu, nes buvo klausęs, kieno vardu registruos automobilį. Kitas liudytojas D. L., kuris ir pirko automobilį V. K. aukcione, parodė, kad jis buvo atsakingas už automobili nupirkimą, jo pargabenimą iki Klaipėdos, o tolimesniuose reikaluose, susijusiuose su automobiliu, nedalyvavo. R. M. automobilio pirkime nedalyvavo. Prokuroro prašymu liudytojas V. K. buvo apklaustas ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Liudytojas iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus anksčiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, kad pats dokumentų, susijusių su automobiliu, netvarkė. Automobilį jam perdavė R. M.. R. M. jam neskambino ir neprašė pristatyti automobilio į muitinę. Taigi jokių reikšmingų aplinkybių, kurios būtų neįvertintos pirmosios instancijos teismo, šis liudytojas neparodė.

49Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad R. M. dalyvavo visuose automobilio pardavimo V. K. etapuose – supažindino su galinčiu padėti nusipirkti automobilį D. L., kainos sumokėjimo, atsiėmimo jūrų uoste, muitinės formalumų atlikime. Kolegija nesutinka su tokia prokurorės nuomone, kadangi, kaip jau minėta, D. L. ir V. K., kaip ir paties R. M. parodymais nustatyta, kad R. M. automobilio pirkime nedalyvavo, o tai, kad jis suvedė V. K. su D. L., kuris jam padėjo įsigyti automobilį, niekaip nepatvirtina R. M. kaltės darant kontrabandą. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad R. M. dalyvavimas piniginiuose atsiskaitymuose tarp V. K. ir D. L., D. L. pareigos bendrovėje „( - )“, kurios vadovas yra R. M., ir jos veikla yra amerikietiškų automobilių perdarymas į europietiškus, dalių tiekimas rodo, kad automobilio pardavimas V. K. sudarė R. M. ir UAB „( - )“ ekonominį interesą, naudos siekimą. Nesuvokiama kaip aplinkybė, kad asmuo tarpininkauja iš pirkėjo pardavėjui perduodant pinigus, gali įrodyti tarpininkaujančio asmens naudos siekimą. Tai prielaida, kuria apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

50Teismas teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog R. M. buvo kaip nors suinteresuotas automobilį pirkti ir jį pargabenti į Lietuvą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Nenustatyta, kad R. M., išvykdamas į Klaipėdos jūrų uostą, buvo suinteresuotas suklastoti dokumentus, kuriuos pateikęs kompetentingoms institucijoms, siektų išvengti muito mokesčių. Nenustatyta, kad R. M. buvo žinomos automobilio įsigijimo aukcione aplinkybės, kokia kaina jis buvo nupirktas, kokios būklės jis buvo, kokia buvo jo vertė, ar ji viršijo 250 MGL, ar gabenant jį per Lietuvos sieną buvo reikalinga pateikti suklastotus dokumentus, kokius veiksmus jis privalo atlikti siekdamas išvengti muito mokesčių.

51BK 199 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – kontrabandos – objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais – t. y. gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pvz., slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. M. gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną automobilį pateikdamas suklastotus dokumentus ir taip išvengdamas muitinės kontrolės. Iš minėtų paties R. M. ir liudytojo V. K. parodymų matosi, kad R. M. apie šio konkretaus automobilio egzistavimą sužinojo iš V. K. skambučio, kuris pranešė, kad automobilis Klaipėdoje ir paprašė sutvarkyti su automobiliu susijusius dokumentus. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kas būtent automobiliui kirtus sieną pateikė dokumentus, patvirtinančius teisę į automobilį, kaip automobilis iškrautas iš konteinerio, kam perduotas, kas sumokėjo būtinus mokesčius.

52Kaip jau minėta, R. M., A. Z. ir A. S. buvo kaltinami padarę kontrabandą bendrininkaudami, R. M. vykdant, o A. Z. ir A. S. padedant daryti kontrabandą.

53Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimas pagal baudžiamąjį įstatymą reiškia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. BK 24 straipsnis nustato būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymius. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).

54Kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė teismas, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 str. 1 d., 25 str. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t. Pagal BK 24 str. 6 d. padėjėju yra pripažįstamas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Konstatuojant bendrininkavimą svarbu nustatyti, jog dėl nuskalstamos veikos buvo susitarta iki tos veikos darymo pradžios arba ją darant ir įrodyti, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis tam tikru būdu prie jos prisidėdamas (kasacinė byla Nr. 2K-92/2010). Būtina įrodyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais (neveikimu) padeda kitiems bendrininkams neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti prekes, norėjo taip veikti ir veikė.

55Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų apie A. Z. ir R. M. bendrininkavimą. Tiek A. Z., tiek R. M. kategoriškai neigia bet kokią tarpusavio pažintį ar bendravimą, o tuo labiau bendrą susitarimą daryti nusikalstamą veiką. Jie neigia tarpusavio susitikimą dėl dokumentų klastojimo, kontrabandos įvežimą per Lietuvos Respublikos sieną, o įrodymų, paneigiančių šiuos parodymus, baudžiamojoje byloje nesurinkta. R. M. ir A. S. yra pažįstami ir to jie neneigia, tačiau byloje nenustatyta, kad jų tarpusavio santykiai būtų glaudūs, juos sietų draugystė, bendrų tikslų siekimas ir pan. Nenustatyta, kad A. S., dokumente įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, būtų siekęs už užmokestį ar kitokį atlygį padėti R. M. padaryti nusikalstamą veiką.

56Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinimas R. M., A. Z. ir A. S. grindžiamas iš esmės tik prielaidomis, kad jie kontrabandos gabenimo atveju veikė bendrininkų grupėje, kurios, nesant kitų patikimų įrodymų, yra nepakankamos padaryti pagrįstą išvadą dėl jų kaltės. Byloje nepateikta įrodymų, kad R. M. iš anksto būtų taręsis su A. Z. ir A. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo, derinę savo veiksmus. Tokių duomenų nebuvo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, tokių duomenų prokurorė nenurodo ir apeliaciniame skunde.

57Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į prokurorės skunde aptariamą automobilio vertės apskaičiavimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nurodė, kad automobilio vertė neviršijo 250 MGL dydžio sumos. Su šiuo prokurorės apeliacinio skundo argumentu kolegija sutinka. Pagal teismo nutartį atliktoje Kelių transporto priemonės Toyota vertinimo ataskaitoje Nr. 12-0014 (6 t., 42–64 b. l.) nurodyta, kad automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), rinkos vertė 2009 m. balandžio mėnesį buvo 39 100,00 Lt. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešime dėl nutarties vykdymo (6 t., 82–83 b. l.) nurodoma, kad jei 2009 m. balandžio 24 d. automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis UAB „Porix“ sudarytoje Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 12-0014 (2012-03-16) nurodyta automobilio rinkos vertė (39 100 Lt), ir, vadovaujantis Metodikos 13 punkto nuostatomis, ji sudarytų 25 491 Lt. Už automobilį nustatytas muitas (10 proc.) sudarytų 2549 Lt, PVM (19 proc.) – 5328 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais duomenimis, tačiau nepagrįstai nustatydamas automobilio muitinę vertę į jos sumą neįskaitė privalomų mokėti mokesčių muito ir PVM. Pagal BK 212 str. 2 d. nuostatas, BK 199, 1991, 1992 ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Todėl automobilio muitinė vertė kartu su privalomais mokesčiais sudaro 33 368 Lt (25 491+2549+5328). Ši suma viršija 250 MGL dydžio sumą, kuri sudaro 32 500 Lt. Tačiau nepaisant to, kad gabento automobilio vertė visgi viršijo 250 MGL sumą, nesant kitų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visumos, to nepakanka pripažinti R. M., A. Z. ir A. S. padarius kontrabandą.

58Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog automobilio „Toyota RAV4“ muitinė vertė buvo nustatyta pažeidžiant nustatytą tvarką, nes automobilis nebuvo apžiūrėtas. Prokurorė nurodo, kad automobilis ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas kaip nusikalstamos veikos objektas ir 2009-04-30 buvo surašytas apžiūros protokolas. 2009-05-07 raštu buvo pateikta automobilio rinkos bei muitinė vertės. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas automobilis apžiūrėtas buvo, tačiau asmuo, atlikęs tyrimą ir nurodęs automobilio vertę (liudytojas J. B.), tai darė iš pateiktų dokumentų, fiziškai automobilio neapžiūrėjęs, ką ir pats patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Teismas nuosprendyje nenurodė, kad automobilis buvo apskritai neapžiūrėtas, o nurodė, kad neapžiūrėtas asmens, kuris jį vertino.

59Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai išteisino A. Z. nurodydamas, kad jis neturėjo tyčios suklastoti automobilio vertinimo išvados. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad turto vertintojas, nematęs automobilio savininko, neįsitikinęs, kas pasirašė sutartį, nepadaręs asmens dokumento kopijos, visą tai paima iš žmogaus, kurio tapatybė jam nežinoma. Turto vertinimo akte A. Z. nurodė, kad Transporto priemonių vertinimas buvo atliekamas laikantis Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka. A. Z., siekdamas atsiriboti nuo galimų pasekmių, akte įrašė, kad vertinimas atliktas pagal nuotraukas, bet šią informaciją jis smulkesniu šriftu surašė kitoje lapo pusėje ir pridengė antspaudu, siekiant, kad ši esminė informacija nebūtų pastebėta. Kolegija atmeta šiuos skundo argumentus. Kaip matosi iš byloje esančio transporto priemonės apžiūros – defektacijos akto (1 t., 110 b.l.), informacija, kad pažeidimai ir defektai įvertinti pagal užsakovo pateiktas nuotraukas, iš tikro užrašyti mažesniu šriftu ir sakinio vidurį tikrai dalinai liečia antspaudo kraštas, tačiau tam, kad būtų perskaitytas sakinys, nereikalinga dėti jokių pastangų – t.y., prokurorės teiginys, kad antspaudo tikslas buvo pridengti įrašą, kad esminė informacija liktų nepastebėta, yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai išteisino A. Z., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką - 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymo Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymo Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ 18-ąjį punktą – „apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą“, neapžiūrėdamas transporto priemonės fiziškai, suklastojo transporto priemonės „Toyota RAV4“, kėbulo numeris ( - ), 2007 m. gamybos, darbinis tūris 2362 cm3, 125 kw, pilkos spalvos vertinimo ataskaitą Nr. ( - ). Kalkuliacijos lape žinomai neteisingai nurodė transporto priemonės - automobilio „Toyota RAV4“ atkuriamąją (remonto) vertę, išvadoje apie apgadinto automobilio likutinę vertę žinomai neteisingai nurodė minėto automobilio „Toyota RAV4“ likutinę vertę – 14954 Lt, prie vertinimo ataskaitos pridėjo ne realiai importuoto automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo numeris ( - ), fotonuotraukas, o kito to paties modelio panašaus spalva, pagaminimo metais, kitais požymiais automobilio nuotraukas.

60Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. Z. automobilį vertino pagal jam pateiktas nuotraukas. Jis surašė įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad automobilio fiziškai neapžiūrėjo, o aktas surašytas pagal užsakovo pateiktas nuotraukas. Šias aplinkybes be paties A. Z. parodymų patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: užsakymas sutartis (2 t., 8 b. l.), kuria konstatuota, kad 2009-04-22 sudaryta sutartis tarp V. K. ir UAB „Pajūrio Autorika“ dėl automobilio „Toyota RAV4“ kėbulo Nr. ( - ) įvertinimo, pagal užsakovo pateiktas nuotraukas. Sutartį pasirašė A. Z., kuris turėjo įgaliojimą tai padaryti (2 t., 26 b. l.); automobilio „Toyota RAV4“, vertinimo ataskaita Nr. ( - ) (1 t., 106–117 b. l.), kurioje nurodyta, kad automobilio vertinimo ataskaitą atliko turto vertintojas A. Z. (įmonės kvalifikacijos atestato Nr. 000075), kad transporto priemonės apžiūros-defektacijos aktas Nr. ( - ) sudarytas pagal pateiktas nuotraukas (1 t., 110 b. l.), kurios buvo pateiktos užsakovo (1 t., 116 b. l.). Vertinant, ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., svarbu nustatyti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (2K-7-35/2011, 2K-37/2012).

61Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 str. 1 d. prasme laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikomas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas.

62Kaip teisingai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, atskleidžiant BK 300 str. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

63Nagrinėjamoje byloje A. Z. surašyta vertinimo ataskaita iš tiesų laikoma dokumentu BK 300 str. 1 d. prasme. Tačiau byloje nesurinkta įrodymų, kad jis vertinimo ataskaitą suklastojo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakyme Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakyme Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ nėra imperatyviai nurodyta, jog negalima transporto priemonės vertinti kitaip nei nurodyta 18 straipsnyje. Įsakymo 14 straipsnio 14.7 punkte nurodyta, jog transporto priemonė vertinama kai to pageidauja savininkas. Savininkas gali pasirinkti ir transporto priemonės vertinimo būdą tokį kokį jis nori. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja audito apskaitos ir turto vertinimo instituto direktorė L. L. parodė, kad vertinamą transporto priemonę, kaip ir bet kokį kitą turtą, vertintojas privalo apžiūrėti, nes šis reikalavimas yra numatytas turto vertinimo metodikoje. Tačiau liudytoja negalėjo nurodyti ar yra imperatyvus draudimas vertinti automobilį iš nuotraukų, kur jis užfiksuotas ir kokius pažeidimus galbūt padarė A. Z., vertindamas automobilį. Kitas liudytojas S. D. turto vertinimo asociacijos prezidentas teisme parodė, kad galima vertinti automobilį pagal užsakovo pateiktas nuotraukas, bet tai būtina pažymėti apžiūros akte. Taip pat šis liudytojas parodė, jog A. Z. nepažeidė vertinimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nuostatų, nes vertinimo ataskaitoje buvo įrašyta, kad vertinimas atliktas pagal užsakovo pateiktą informaciją. Turto vertinimas pagal pateiktas fotonuotraukas ar techninius parametrus jų darbo praktikoje atliekamas dažnai. Iš šių apklaustų liudytojų parodymų negalima daryti išvados, kad A. Z. tyčia pažeidė įstatymų reikalavimus ir suklastojo vertinimo išvadą, kaip tik, galima daryti išvadą, kad jis turėjo teisę pasirinkti vertinimo būdą. Jau minėta, kad sudarydamas turto vertinimo ataskaitą A. Z. nurodė, kokiu būdu ir kodėl vertina automobilį „Toyota RAV4“. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. Z. tik surašė iš nuotraukų nustatytus duomenis, tyčios klastoti dokumentus jo veikoje nebuvo, ir pagrįstai pagal BK 300 str. 1 d. jį išteisino nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Suklastojimas būtų tuo atveju, jai jis būtų nurodęs, kad apžiūri automobilį fiziškai. Šiuo atveju A. Z. aiškiai nurodė, kad vertina pagal pateiktas nuotraukas.

64Prokurorė taip pat nesutinka su A. Z. išteisinimu pagal BK 228 str. 1 d. Tačiau nenustačius A. Z. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėties požymių, jis pagrįstai išteisintas ir pagal BK 228 str. 1 d., nes jo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi buvo siejamas tik su vertinimo išvados suklastojimu ir turto vertinimo reikalavimų pažeidimu, o apie tai nuosprendyje teismas jau pasisakė, taip pat pasisakė ir kolegija šioje nutartyje.

65Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad byloje nustatyta, jog A. S., atlikdamas vyresniojo inspektoriaus tarnybines pareigas teritorinės muitinės poste, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo pateikdamas pamainos viršininkei automobilio importo procedūrai užbaigti. Byloje nustatyta, kad A. S. apžiūrėti automobilio neišvyko, jo fiziškai neapžiūrėjo, tačiau Prašymo atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. ( - ), D grafos „Informacija apie atliktą prekių muitinį tikrinimą“ 9-oje, 10-oje, 11-oje ir 12-oje eilutėse įrašė žinomai neteisingą informaciją apie išvykimo ir grįžimo laiką, kilometražą ir tai, kokiu transportu vyko, 13-oje eilutėje įrašė tikrinimo pradžią ir pabaigą, taip pat 14-oje eilutėje įrašydamas muitinio tikrinimo rezultato klasifikatoriuje (patvirtintame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 su pakeitimais ir papildymais) nurodė kodą „62“, kuris reiškia „Atitinka“, Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo aktą, kuris buvo deklaruotas V. K. vardu, uždėjo šiame dokumente tarnybinio spaudo Nr. ( - )atspaudą ir spaudo „Atitinka“ atspaudą bei pasirašė. Taip pat teismas teisingai konstatavo, kad A. S. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes ir norėjo taip veikti. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. S., vykdydamas tarnybines pareigas, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, tai užtraukia drausminę nuobaudą. Teismas teisingai nurodė, jog byloje nenustatyta, kad A. S., vykdydamas savo tarnybines pareigas, siekė materialinės naudos sau ar turėjo tyčią padėti padaryti nusikalstamą veiką, jo padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl teismas pagrįstai jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

66Dėl R. M. dokumentų klastojimo kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje iš tiesų nustatyta, jog R. M. 2009 m. balandžio mėn. 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje suklastojo dokumentą 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą-sutartį Nr. ( - )tarp užsakovo V. K. ir UAB „( - )" vertintojo A. Z., grafoje UŽSAKOVAS įrašydamas rankraštinį įrašą „( - )“ bei pasirašydamas vietoj K. V.. Jis pats šio fakto neneigia ir nurodo, kad Klaipėdoje susitikęs su jam nepažįstamu asmeniu, perdavė iš V. K. gautus dokumentus apie automobilį „Toyota RAV4“. Po kiek laiko vėl su tuo asmeniu susitiko ir jam buvo pasakyta, kad reikalingas V. K. parašas. Jis viename iš dokumentų užrašė V. K. pavardę ir vardą bei pasirašė. Tai patvirtinama ir byloje esančia specialisto išvada Nr. llŠ-193(09). Teismas pagrįstai nurodė, kad R. M., pasirašydamas dokumente vietoje V. K., jį suklastojo, ir tai padarė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad šis dokumentas bus naudojamas tolimesniems juridiniams veiksmams atlikti. Jo veika iš tikrųjų turi BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

67Tačiau teismas pagrįstai pašalino R. M. iš kaltinimo aplinkybes, kad jis perdavė suklastotą užsakymą-sutartį Nr. ( - )2009 m. balandžio 22 d. UAB „( - )", adresu ( - ), Klaipėda, turto vertintojui A. Z., žinomai suklastotai vertinimo ataskaitai surašyti ir 2009 m. balandžio 22 d. turto vertintojui A. Z. suklastojus vertinimo ataskaitą Nr. ( - ) ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. ( - ), kurioje žinomai neteisingai nurodyti defektai, keistinos detalės bei remontuotinos detalės, dėl kurių automobilio vertė sumažinta nuo 34600 litų iki 14 954 litų, pateikė 2009 m. balandžio 25 d. Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio poste ( - ), adresu Šiaulių teritorinės muitinės vyresniajam inspektoriui A. S., kuris 2010 m. balandžio 25 d. nuo 14.30 val. iki 15.30 val. prie Šiaulių teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio posto ( - ), suklastojo tikrus dokumentus – 2009-04-25 Prašymą atlikti prekių muitinį tikrinimą muitinės posto darbo (nedarbo) laiku asmens pageidaujamoje vietoje Nr. ( - ).

68Byloje nenustatyta, kad R. M. ir A. Z. veikė bendrininkų grupe, t. y. susitarė bendrais veiksmais suklastoti turto vertinimo ataskaitą, kurią pateikus būtų išvengta automobilio „Toyota RAV4“ muitinės patikrinimo ir tokiu būdu į Lietuvą įgabenti kontrabandą. Neįrodyta, kad R. M. tiesiogiai perdavė A. Z. suklastotą užsakymą-sutartį, prie jos pridėtas ne to automobilio fotonuotraukas, o A. Z. pateiktų duomenų pagrindu tyčia suklastojo turto vertinimo ataskaitą. R. M. iš Klaipėdos pristatė „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), A. S. pateikė dokumentus, gautus paimant automobilį iš Klaipėdos muitinės terminalo, todėl teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad neįrodyta, kad jis vengė, kad A. S. fiziškai apžiūrėtų automobilį. Byloje nėra įrodymų, kad R. M. ir A. Z. turto vertinimo ataskaitą suklastojo veikdami bendrininkų grupe ir tiesiogine tyčia, todėl teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad R. M. žinojo, jog turto vertinimo atskaita yra suklastota ir šį suklastotą dokumentą pateikė A. S., kad pastarasis suklastotų kitus dokumentus. Teismas pripažino, kad R. M. veikoje yra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, tačiau, kaip ir A. S. atveju, pagrįstai nurodė, jog padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokiopavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas. Prokurorė nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad R. M. veiksmai suklastojant dokumentą negali būti pripažinti mažareikšmiais, kadangi suklastojus 2009 m. balandžio 22 d. užsakymą-sutartį Nr. ( - )pasirašant V. K. vardu, pastarajam apie atliekamus veiksmus nežinant ir neišreiškus savo valios, buvo kliudoma nustatyti turto vertės nustatymo ataskaitos parengimo aplinkybes. Kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. Iš paties V. K. parodymų matosi, kad jis prašė R. M. sutvarkyti visus reikalingus dokumentus, R. M., pasirašydamas vietoj V. K., jokių V. K. interesų nepažeidė, jokios žalos jam nepadarė, tai patvirtina ir tai, kad V. K. jokių pretenzijų R. M. dėl to nepareiškė.

69Pagal BK 37 str. veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, privalo padaryti išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, būtino baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga (2K- 500/2010, 2K-122/2011 ir kt.). Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Pagal galiojančią teisminę praktiką BK 37 str. netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už kurį BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 str. priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. M. ir A. S. veiksmais nebuvo sutrikdyta normali valstybės ir savivaldos institucijų veikla, t. y. nebuvo padaryta ir žymi žala valstybei. Kadangi toks dokumentų suklastojimas iš principo nepažeidė nė vienos iš šalių interesų, todėl BK 300 str. 1 d. numatyti nusikaltimai laikytini mažareikšmiais, ir teismas R. M. bei A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido, o baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukė pagrįstai.

70Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad A. S. nepagrįstai išteisintas pagal BK 228 str. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus – telefoninių skambučių išklotines, kurios įrodo, kad R. M. buvo iš anksto susitaręs su A. S. daryti nusikalstamas veikas. Kolegija šiuos argumentus atmeta.

71Pagal BK 228 str. piktnaudžiavimas objektyviai pasireiškia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu, jeigu dėl to didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi paprastai piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja priešingais nei tarnybos interesais. Dažniausiai tą faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, kad toks asmuo veikdamas atitinkamu būdu (arba neveikdamas) pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2013).

72Būtinasis piktnaudžiavimo požymis, skiriantis šį nusikaltimą nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-232/2012). Be abejo, A. S. tarnybines pareigas atliko netinkamai – neapžiūrėjęs automobilio, uždėjo spaudą, patvirtinantį, kad nuotraukose užfiksuoti automobilio defektai atitinka fizinę automobilio būklę. Tačiau vertinant, ar tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, svarbu atsižvelgti ir į jo tikslus, veiksmų intensyvumą, pobūdį. Byloje neįrodyta, kad A. S. siekė kokios nors naudos, byloje nepaneigta, kad jis manė, kad R. M. skambino V. K., ir sužinojęs, kad automobilio fiziškai šiuo metu apžiūrėti nėra galimybės, jis tiesiog pasitikėjo R. M. ir jo pateikta informacija, kadangi praeityje jokių nesklandumų ar problemų su juo tvarkant reikalus nebuvo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo apie Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Grįžtant prie prokurorės konstatavimo, kad buvo padaryta didelė žala valstybei, paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje nurodoma, jog

73Prokurorė, kaip minėta, nurodė, kad A. S. buvo iš anksto susitaręs su R. M. daryti nusikalstamas veikas ir tai įrodo telefoninių pokalbių išklotinės. Kolegija atmeta šiuos skundo argumentus. Abu išteisintieji neneigia buvę pažįstami. O vien ta aplinkybė, kad įvykio vakarą jie kalbėjosi telefonu, dar nepatvirtina fakto, kad jie tarėsi daryti nusikalstamą veiką. Juolab, kad pokalbių turinys nėra žinomas. Tokiu atveju galima konstatuoti tik patį faktą, kad jie kalbėjo telefonu. Tačiau tai nepatvirtina fakto, kad jie tarėsi daryti nusikalstamas veikas. Prokurorė iš esmės daro tik prielaidas, o remtis tik prielaidomis priimant apkaltinamąjį nuosprendį draudžiama.

74Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas aptariamoje byloje nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, patikrino byloje surinktų duomenų sąsajumą ir leistinumą bei įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Vertindamas įrodymus teismas BPK 20 str. nustatytų reikalavimų nepažeidė. Teismas

75BPK 20 str. 1 d. nurodyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 str. 5 d. prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma (2K-32/2010). Kolegija pritaria prokurorės išsakytai pozicijai dėl netiesioginių įrodymų reikšmės. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi prokurorės apeliaciniame skunde nurodomi duomenys ir jais remiantis padarytos išvados yra subjektyvaus pobūdžio, atspindintys prokurorės nuomonę. Netiesioginis yra toks įrodymas, kuriuo įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Visais atvejais būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. Šioje byloje nepakanka pavienių netiesioginių įrodymų, kad jais būtų galima pagrįsti byloje kaltintų asmenų kaltę padarius nusikalstamas veikas. Netiesioginiai įrodymai byloje daugeliu atvejų prieštaringi, kelia abejonių, nepatvirtina vienas kito ir nesudaro nuoseklios ir logiškos grandinės. O visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o prielaidomis ir spėjimais jis negali būti grindžiamas. Kiekviena išvada turi būti pagrįsta byloje surinktais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o svarbiausia, turi būti įrodyta, kad kaltininko veiksmuose yra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis.

76Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Aptariamoje byloje objektyvių įrodymų, kad R. M., A. Z. ir A. S. patys padarė ar bendrininkavo darydami kontrabandą, kad A. Z. suklastojo dokumentą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kad A. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesurinkta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta byloje surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų bei skundžiamame nuosprendyje, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertintų įrodymų visetu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Naikinti skundžiamą Šiaulių apygardos teismo nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

77Kadangi A. Z., A. S. ir R. M. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 str. 1 d., padarymo, todėl prokurorės prašymas iš jų solidariai priteisti išlaidas, susijusias su automobilio „Toyota RAV4“, kėbulo Nr. ( - ), 2007 m. gamybos, saugojimu, irgi netenkinamas.

78Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

79Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. R. M., vadovaujantis BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės... 4. A. Z. išteisintas pagal BK 300 str. 1 d., BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., BK... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. A. S., vadovaujantis BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl... 7. A. S. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojęs tikrus dokumentus, žinomai... 8. Be to, A. S. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o... 9. R. M., vadovaujantis BK 37 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl... 10. R. M. buvo kaltinamas tuo, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną... 11. A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, bendrininkų... 12. Be to, A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui... 13. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. priėmė nuosprendį,... 14. Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde... 15. teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad, remiantis V. K. parodymais,... 16. Teismas taip pat nepagrįstai neįvertino prieštaravimų R. M. ir A. S.... 17. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo... 18. Pažeidęs BK 212 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą... 19. Tokiu būdu teismas nustatė duomenis, kad automobilio muitinė vertė... 20. Būtent tokį BK 212 str. 2 d. aiškinimą pateikia ir Lietuvos... 21. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu... 22. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. Z. neturėjo tyčios... 23. Aukščiau paminėtos teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi prieštarauja... 24. Atitinkamai, turto vertinimo metodika nukreipia į kitus teisės aktus, t.y. ir... 25. Paminėtų teisės normos aiškiai nustato privalomus ir neprivalomus... 26. Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad teismas, nuspręsdamas, kad bylos... 27. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys apie A. Z. įvykio metu... 28. Teismas nustatė, kad A. S. savo veiksmais į nurodytus dokumentus įrašė... 29. Teismas nepagrįstai A. S. iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad jis 2009 m.... 30. Pagal BK 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo atsako valstybės tarnautojas ar... 31. R. M. veiksmai suklastojant dokumentą, negali būti pripažinti... 32. Prašo 2012-11-27 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti... 33. A. Z. pripažinti kaltu pagal BK 199 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., BK 228 str. 1... 34. R. M. pripažinti kaltu pagal BK 199 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. ir paskirti... 35. Išteisintasis A. S. atsikirtimuose į Šiaulių apygardos prokuratūros... 36. Išteisintasis R. M. atsikirtimuose į Šiaulių apygardos prokuratūros... 37. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas... 38. Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliaciniame skunde... 39. Šioje byloje R. M. buvo kaltinamas pagal BK 199 str. 1 d. kaip kontrabandos... 40. Kaip minėta, A. Z. ir A. S. buvo kaltinami padėję R. M. padaryti... 41. A. S. buvo kaltinamas suklastojęs tikrus dokumentus – R. M. perduotą... 42. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė tokias faktines... 43. Aptariamoje byloje tiesioginių R. M., A. Z., A. S. kaltės įrodymų padarius... 44. Patys išteisintieji dėl kontrabandos savo kaltės nepripažino nuo... 45. Išteisintasis A. S. dėl kontrabandos kaltės nepripažino ir parodė, kad... 46. Išteisintasis A. Z. savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad 2009 m.... 47. Iš visų trijų išteisintųjų parodymų akivaizdu, kad jie neigia ir patys... 48. Iš liudytojo V. K., asmens, kuris ir pirko automobilį per D. L., parodymų... 49. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad R. M. dalyvavo visuose automobilio... 50. Teismas teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog R. M.... 51. BK 199 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – kontrabandos –... 52. Kaip jau minėta, R. M., A. Z. ir A. S. buvo kaltinami padarę kontrabandą... 53. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės... 54. Kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė teismas, pagrindžiant kaltininko... 55. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje... 56. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinimas R.... 57. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į prokurorės skunde aptariamą... 58. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo apie tai, kad pirmosios instancijos... 59. Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai išteisino A. Z.... 60. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. Z. automobilį vertino pagal jam... 61. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 str. 1 d. prasme laikomas kiekvienas... 62. Kaip teisingai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas,... 63. Nagrinėjamoje byloje A. Z. surašyta vertinimo ataskaita iš tiesų laikoma... 64. Prokurorė taip pat nesutinka su A. Z. išteisinimu pagal BK 228 str. 1 d.... 65. Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad byloje nustatyta, jog A. S.,... 66. Dėl R. M. dokumentų klastojimo kolegija taip pat pritaria pirmosios... 67. Tačiau teismas pagrįstai pašalino R. M. iš kaltinimo aplinkybes, kad jis... 68. Byloje nenustatyta, kad R. M. ir A. Z. veikė bendrininkų grupe, t. y.... 69. Pagal BK 37 str. veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji... 70. Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad A. S. nepagrįstai išteisintas pagal BK... 71. Pagal BK 228 str. piktnaudžiavimas objektyviai pasireiškia valstybės... 72. Būtinasis piktnaudžiavimo požymis, skiriantis šį nusikaltimą nuo... 73. Prokurorė, kaip minėta, nurodė, kad A. S. buvo iš anksto susitaręs su R.... 74. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios... 75. BPK 20 str. 1 d. nurodyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 76. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo... 77. Kadangi A. Z., A. S. ir R. M. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos... 78. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 79. Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą...