Byla e2-343-196/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-266-544/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilstata“ dėl skolos bei delspinigių priteisimo ir sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Visagino tiekimas ir statyba“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 97 614,24 Eur skolos, 4 441,45 Eur delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 102 055,69 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat prašė pakeisti Rangos sutarties nutraukimo pagrindą ir nustatyti, kad nutraukimo pagrindas – esminis atsakovės sutartinių prievolių pažeidimas – nemokėjimas už darbus sutartyje nustatyta tvarka. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį turtą ieškinio ribose bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Panevėžio apygardos teismas rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo, uždraudžiant disponuoti, 102 055,69 EUR sumai atsakovui UAB „Vilstata“ priklausantį neįkeistą nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, tame tarpe – pas Visagino savivaldybės administraciją, Vokietijos bendrovę Nukem Technologies GmbH, Ignalinos rajono savivaldybės administraciją, UAB „Užupio statyba“, AB „Eurovia Lietuva“. Taip pat leido atsakovui UAB „Vilstata“ areštuotas pinigines lėšas naudoti mokant išmokas, kylančias iš darbo teisinių santykių, privalomiems mokėjimams į valstybės (savivaldybės), VSDF biudžetus bei atsiskaitymui su ieškove UAB „Visagino tiekimas ir statyba“.

5Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 8 688,60 Eur skolą už suteiktas generalinės rangos paslaugas, 131 624 Eur atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 1 800 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priešieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovė priešieškinio užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 140 312,60 Eur priešieškinio sumai areštuoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – ieškovui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ar/ir pas trečiuosius asmenis, tame tarpe ir esančias Visagino savivaldybės administracijoje, VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje, VšĮ Zarasų energetinio efektyvumo didinimo agentūroje. Prašymą grindė tuo, kad priešieškinio suma yra didelė, o ieškovės nekilnojamasis ir kitas turtas yra areštuotas vykdomosiose bylose, bendra areštų suma sudaro net 404 593,96 Eur, kas leidžia pagrįstai manyti, jog egzistuoja reali grėsmė tikėtinai atsakovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymui. Be to, ieškovė 2014 metais patyrė nuostolių ir turėjo įsiskolinimus tiekėjams 927 65,58 Eur sumai, kas leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovė vengia vykdyti savo prievoles kitiems asmenis.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir areštavo, uždraudžiant disponuoti, UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ priklausantį neįkeistą nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, trūkstama dalimi turtines teises ir/ar pinigines lėšas, esančias UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ kasoje, atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose ar pas trečiuosius asmenis, tame tarpe Visagino savivaldybės administracijoje, VĮ Ignalinos atominė elektrinėje, VšĮ Zarasų energetinio efektyvumo didinimo agentūroje, 140 312,60 Eur sumai. Teismas leido ieškovei areštuotas pinigines lėšas naudoti mokant išmokas, kylančias iš darbo teisinių santykių, privalomiems mokėjimams į valstybės (savivaldybės), VSDF biudžetus bei atsiskaitymui su atsakovu UAB „Vilstata“.

9Nurodė, kad įvertinus priešieškinį bei tripliką yra pagrindas pagrįstai manyti, kad atsakovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Taip pat pažymėjo, kad priešieškinis yra pareikštas didelei 140 312,60 Eur sumai. Nors tai nėra absoliuti prezumpcija, tačiau teismas sprendė, kad ieškovei tai yra didelė suma, o tokią išvadą padarė remdamasis 2014 metų balanso duomenimis. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad yra pagrindas spręsti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtinai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovė (apeliantė) atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

121. Preliminariai vertinant atsakovės priešieškinio reikalavimus, laikytina, jog jie yra nepagrįsti, kadangi darbų trūkumų šalinimo išlaidų atsakovė dar nepatyrė, o priešieškinio suma apskaičiuota remiantis dr. D. K. parengtu vertinimo aktu, kuriame yra apskaičiuota darbų trūkumų ištaisymo kaina.

132. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės prasta finansinė padėtis, o įmonė turi didelių finansinių įsipareigojimų, kadangi ieškovė yra sėkmingai statybų sektoriuje veikianti įmonė, kurios veiklos apyvarta 2013-2014 m. buvo daugiau nei 1,5 mln. Eur. Įmonė turi turto iš viso už 1 562 042,40 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 557 520,27 Eur, o trumpalaikis turtas – 1 004 522,13 Eur. Tuo tarpu įsipareigojimai sudaro tik 135 732,73 Eur, o tai leidžia pagrįstai tikėtis, jog ieškovė ir ateityje gaus pajamų, iš kurių galės įvykdyti teismo sprendimą.

143. Aplinkybė, kad ieškovės turtas yra areštuotas, nesukelia jokios grėsmės atsakovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nevengia vykdyti savo prievolių, o tiesiog nesutinka su priešieškinio reikalavimais, kadangi ieškovės nuomone, ji neturi jokių prievolių atsakovei.

15Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

161. Didžioji dalis ieškovės atskirojo skundo argumentų yra susiję su atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų vertinimu, t. y. pateikto ekspertizės akto ir sąskaitos už genrangos paslaugas, vertinimu. Tačiau šie klausimai negali būti sprendžiami nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jie bus sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės.

172. Ieškovė nepagrįstai nurodė, jog atsakovė kol kas jokių atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų nepatyrė, nes iki šiol nėra aišku, kokio dydžio jos bus.

183. Ieškovė nepaneigė būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės, nes jos finansinė padėtis nėra gera. Ieškovė nepaneigė, kad kitų kreditorių reikalavimų užtikrinimui yra areštuota turto už beveik 400 000 Eur ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog ieškovė šiuos įsipareigojimus galės įvykdyti.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

21Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad tos pačios taisyklės taikomos ir atsakovui pareiškus priešieškinį byloje bei prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu (CPK 143 str. 3 d.). Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio/priešieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio/priešieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio/priešieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).

22Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 16 d. atsakovė, kaip generalinė rangovė, ir ieškovė, kaip rangovė, sudarė Rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti darbus, o atsakovė įsipareigojo pagal sutartyje nustatytus terminus tuos darbus priimti ir už juo apmokėti. Ieškovė atliko sutartyje numatytus darbus, tačiau atsakovė už juos neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, byloje pareiškė priešieškinį ir nurodė, kad ieškovė atliko ne visus darbus, o dalis darbų atlikta nekokybiškai. Atsakovė savo priešieškinį grindė dr. D. K. išvada, kurioje nustatyti darbų trūkumai, ir pateikė teismui priešieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Nors apeliantė teigia, kad atsakovės pateiktuose reikalavimuose ir juos pagrindžiančiuose įrodymuose yra prieštaravimų, t. y. atsakovė sąskaitą išrašė 5 779,95 Eur sumai, o iš ieškovės reikalauja priteisti 8 688,60 Eur, šie klausimai bus sprendžiami jau nagrinėjant bylą iš esmės, o ne analizuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nes vien tik reikalavimas priteisti didesnę sumą, nei nurodyta įrodymuose, pagrindžiančiuose atsakovės reikalavimus, dar nereiškia visiško priešieškinio nepagrįstumo.

23Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis grindžia ir tuo, kad atsižvelgiant į jos finansinę padėtį, ieškinio suma jai nėra didelė, o taip pat nėra grėsmės, jog priešieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas negalės būti realiai įgyvendintas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 2-428/2008). Tačiau ši prezumpcija, kaip nurodė pati apeliantė, nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, patikimumą verslo santykiuose, reputaciją ir kitas aplinkybes.

24Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad 140 312,60 Eur priešieškinio suma yra didelė. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priešieškinio suma jai yra itin didelė, atskirajame skunde nurodė, jog ieškovė yra stabiliai veikianti įmonė ir remiantis 2014 metų balanso duomenimis turinti 1 562 042,40 Eur turto, iš kurio ilgalaikį turtą sudaro 557 520,27 Eur, o mokėtinų įsipareigojimų per vienerius metus įmonė turi tik 102 609,77 Eur. Apeliacinės instancijos teismas viena vertus sutinka su apeliantės pozicija, kad jos turimo ilgalaikio turto vertė yra ženkliai didesnė, nei priešieškinio reikalavimai, tačiau kita vertus, apeliantė nepaneigė fakto, kad kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti yra areštuota beveik 400 000 Eur vertės jai priklausančio turto. Tai rodo, kad apeliantė turi daug įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kuriuos vengia vykdyti. Be to, visi duomenys apie apeliantės turimą turtą yra pateikti tik už 2014 metus, o kokia įmonės finansinė padėtis yra šiuo metu arba bent jau buvo 2015 metų pabaigoje, apeliantė teismui duomenų nepateikė. Tai, kad apeliantės finansinė padėtis iš tiesų nėra labai gera, matyti ir iš 2014 metų Pelno (nuostolių) ataskaitos, kadangi ieškovė 2014 m. patyrė 86,60 Eur nuostolių, o 2013 metais ieškovės pelnas siekė tik 14,48 Eur. Šių aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai abejoti, kad priešieškinio patenkinimo atveju ieškovė galėtų realiai įvykdyti teismo sprendimą.

25Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad byloje nepagrįstas realios grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui egzistavimas. Asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ne visais atvejais gali pagrįsti tokią grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos. Todėl apeliantė, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teikdama savo argumentus, taip pat turi pareigą nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, paneigiančius teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau apeliantės pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuojant grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymo nebuvimui turtinės padėties aspektu (CPK 185 str.). Apeliantė nepaneigė aplinkybės, kad šiuo metu jos atžvilgiu areštuoto turto vertė sudaro 400 000 Eur, kas objektyviai leidžia daryti išvadą, jog atsakovei tikėtinai palankaus sprendimo priėmimo atveju, jo įvykdymas jau būtų apsunkintas. Apeliantės pateiktas 2015 m. spalio 8 d. sudarytas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ vykdomų sutarčių sąrašas taip pat nėra pakankamas garantas, jog apeliantė visas sutartis įvykdys ir jai bus išmokėtos nurodytos sumos. Be to, iš sąraše nurodytų penkių vykdomų sutarčių, su VĮ Ignalinos atomine elektrine nurodyta sutartis (beje, kurioje numatyta ir didžiausia sutarties suma – 6 132 609,33 Eur), yra sudaryta tik preliminariai. Todėl vien tik tokių sutarčių sąrašo pateikimas, dar neįrodo, jog tokios sutartys yra tikrai sudarytos bei vykdomos būtent tokioms sumoms, kaip nurodoma apeliantės pateiktame sąraše. Nors byloje nėra faktinių duomenų apie apeliantės ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau būtinybę areštuoti jos turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, apeliantei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti. Todėl aukščiau išdėstyti argumentai neleidžia daryti išvados, kad apeliantės finansinė padėtis nekelia jokios rizikos ir teismui patenkinus atsakovės priešieškinį, tokio sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ir įmanomas.

26Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo taikytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas (pirmiausia areštuojant neįkeistą nekilnojamąjį / kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nesant pakankamai, areštuoti pinigines lėšas, tačiau leidžiant areštuotas pinigines lėšas naudoti išmokant išmokas, kylančias iš darbo teisinių santykių) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo. Kaip matyti iš turto arešto akto Nr. 2015049503, antstolė, vykdydama skundžiamą nutartį, areštavo tik ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taigi, ieškovei nėra taikytas piniginių lėšų ar sąskaitų areštas, kuris tikrai galėtų apsunkinti kasdienę jos veiklą. Todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantė, jei jos finansinė padėtis iš tikrųjų yra tokia gera ir prašoma priteisti suma jai nėra didelė, gali be itin ženklių nuostolių pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

29Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės... 4. Panevėžio apygardos teismas rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovės prašymą... 5. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 8 688,60 Eur skolą... 6. Atsakovė priešieškinio užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsakovės... 9. Nurodė, kad įvertinus priešieškinį bei tripliką yra pagrindas pagrįstai... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovė (apeliantė) atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo... 12. 1. Preliminariai vertinant atsakovės priešieškinio reikalavimus, laikytina,... 13. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės prasta finansinė padėtis, o... 14. 3. Aplinkybė, kad ieškovės turtas yra areštuotas, nesukelia jokios... 15. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį... 16. 1. Didžioji dalis ieškovės atskirojo skundo argumentų yra susiję su... 17. 2. Ieškovė nepagrįstai nurodė, jog atsakovė kol kas jokių atliktų darbų... 18. 3. Ieškovė nepaneigė būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės, nes jos... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar... 22. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 23. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis... 24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovės... 25. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad byloje nepagrįstas realios... 26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo taikytas laikinųjų apsaugos... 27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantė, jei jos... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 29. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti...