Byla 2-2219/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4835-653/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autoangaras“ ieškinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Autoangaras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui E. M., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 312 444 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio dydžio sumai (312 444 Lt) areštuoti atsakovo turtą, t. y. atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, ir kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas. Nurodė, kad ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog atsakovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto ir dėl to padarė ieškovui žalos, t.y. ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus. Tinkamai neužtikrinus ieškinio reikalavimų, atsakovas gali mažinti savo mokumą, perleisti turtą ar kitaip apriboti teisę juo disponuoti. Be to, atsakovui ieškovo reikalaujama priteisti suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, jis gali trukdyti būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui, dėl ko šio sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi prašymą tenkino. Ieškovo BUAB ,,Autoangaras“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui E. M. neviršijant 312 444 Lt vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą (b.l. 7-8). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Teismo vertinimu 312 444 Lt ieškinio suma laikytina pakankamai didele tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui ir padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje duomenų, kad atsakovas bus pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, nepateikta. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, o didelė ieškinio suma savaime padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje nustačius teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas E. M. (toliau – apeliantas) prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti (b.l. 11-13). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas prima facie neįvertino ieškinio pagrįstumo. Apelianto nuomone, prima facie įvertinus ieškinio reikalavimus, akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas yra netikslus. Ieškinyje nors ir sutinkama, kad apelianto atsakomybei kilti yra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau jos nėra aiškiai nurodomos.
  2. Žalos dydis yra nurodytas pagal 2010 m. įmonės turto balansą, nors bankroto bylą ieškovui iškelta 2012 m. liepos 10 d. nutartimi. Todėl įmonės turto balansas per 1,5 metų galėjo (ir turėjo) pasikeisti. Ieškovas tikėtinai nepagrindė ir priežastinio ryšio egzistavimo.
  3. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes ieškinyje nutyli svarbią aplinkybę, kad 2011 m. lapkričio mėnesį apeliantas pardavė savo turimas UAB „Autoangaras“ akcijas H. K., kuris priėmė sprendimą atleisti apeliantą iš direktoriaus pareigų.
  4. Ieškinio teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikimas kartu su ieškiniu yra pagrįstas pagrindas preliminariai spręsti, jog ieškinio nei faktinis, nei teisinis pagrindas nebus įrodyti.

10Ieškovas BUAB „Autoangaras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 23-26). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas tinkamai įvykdė reikalavimą dėl ieškinio pagrįstumo įvertinimo, todėl pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Apeliantas turi teisę paneigti didelę ginčo sumą kaip objektyvią sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie turimo turto, įsipareigojimų kreditoriams (ne)buvimą.
  3. Ieškovo direktoriumi pagal Juridinių asmenų registro duomenis iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo apeliantas, todėl jis privalo perduoti visą bendrovės turtą pagal sudarytą balansą. Apeliantas savo pareigos neįvykdė, todėl apeliantas yra atsakingas už žalos bendrovei padarymą, jos turto išvaistymą.
  4. Apeliantas neperdavė bendrovės turto pagal sudarytą balansą, todėl ieškovas vadovaujasi paskutiniu bendrovės pateiktu balansu.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Atskirasis skundas netenkintinas.

15Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

16Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

18Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį apeliantui dėl 312 444 Lt žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis – apelianto nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei turtinių teisių areštus. Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės vadovaujasi aplinkybe, kad teismas prima facie neįvertino ieškinio pagrįstumo. Kaip minėta, tuo atveju, jei ieškovas tikėtinai nepagrindžia pareikšto ieškinio reikalavimo, laikinosios apsaugos priemonės iš esmės negali būti taikomos. Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Ieškovas nurodė ieškinyje savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal apelianto pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, tai atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu pasinaudos savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Todėl nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013).

19Be to, aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo bei nepateikė jokių duomenų, kad apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, neturint duomenų apie apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtą, negalima spręsti, kad jo turtinė padėtis yra gera, o pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė.

20Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, o jų netaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš apelianto 500 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Tačiau šis ieškovo prašymas nenagrinėtinas, nes šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus (CPK 93 str.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Autoangaras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 5. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi prašymą tenkino.... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu atsakovas E. M. (toliau – apeliantas) prašo Vilniaus... 10. Ieškovas BUAB „Autoangaras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 14. Atskirasis skundas netenkintinas.... 15. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui... 16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje... 17. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį apeliantui dėl 312 444 Lt... 19. Be to, aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba... 20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 21. Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338... 23. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą....