Byla 2K-327/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

2teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų S. G. ir A. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendis panaikintas, o G. K. baudžiamoji byla pagal BK 293 straipsnio 1 dalį (1961 m.) nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Nukentėjusiųjų S. G. ir A. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

3Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu G. K. nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius; nukentėjusiesiems S. G. ir A. G. priteista po 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 18 Lt proceso išlaidų valstybei.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

5G. K. buvo kaltinama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2002 m. lapkričio 11 d., 15.50 val., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Rokiškio rajono policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-00521-02 Rokiškio rajono policijos komisariato vyr. tardytojos V. R. apklausiama kaip liudytoja apie G. V. buvimo vietą 2002 m. lapkričio 9-osios naktį davė melagingus parodymus apie tai, kad G. V. nuo 22.30 val. iki ryto buvęs pas ją namuose (duomenys neskelbtini).

6Kasaciniu skundu nukentėjusieji S. G. ir A. G. prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje civilinis ieškinys buvo atmestas, ir nukentėjusiųjų S. G. ir A. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

7Kasatoriai teigia, kad Panevėžio apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Kasatoriai su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, nes teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir nepagrįstai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, taip padarydamas esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą. BPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

8Kasatoriai nurodo, kad, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkto sąlyga (t.y. tai, kad G. K. nedalyvavo darant nusikalstamą veiką) nebuvo nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visai pagrįstai pripažino, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, tačiau nustatė, kad ji negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn suėjus senaties terminui (BPK 3 straipsnio l dalies 2 punktas). Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismui patvirtinus teismo išvadą dėl nusikaltimo padarymo fakto, nebuvo pagrindo taikyti BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuria remiantis civilinis ieškinys turi būti atmetamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. birželio 24 d. konsultacijoje Nr. B3-250 yra nurodęs, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, priimant išteisinamąjį nuosprendį, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas, o bylą nutraukus civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas.

9Anot kasatorių, taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. K. nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta žala jų teisėms ir teisėtiems interesams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, objektas yra ne tik normali ikiteisminio tyrimo, teismo veikla ar teisingumo interesai, bet ir proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Priešingai nei teigė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo išvada nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo, nes teismas nenustatė fakto, kad G. V. padegė butą. Tai, kad nukentėjusiųjų ieškinyje ir apeliaciniuose skunduose taip teigiama, neleidžia daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, taip pat padarė tokią pat išvadą.

10Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiejo G. K. nusikalstamų veiksmų su buto padegimu, o pagrįstai konstatavo, kad melagingų parodymų davimas sukliudė normaliam ikiteisminiam tyrimui, dėl to nukentėjo jų teisės ir teisėti interesai. Dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo kasatoriai patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nebuvo pasiekti teisėti lūkesčiai. Tai laikytina neturtine žala, kuri kilo būtent dėl G. K. padarytos nusikalstamos veikos. Be to, skundžiamu nuosprendžiu atmetus civilinį ieškinį, kasatoriams yra užkertamas kelias apginti jų pažeistas teises kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu.

11Kasatorių teigimu, teismo nuosprendis taip pat prieštarauja vienodo teisės taikymo ir aiškinimo principui. 2007 m. gruodžio 10 d. Rokiškio rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1241-233/2007 dėl neturtinės žalos atlyginimo, priėmė sprendimą, kuriuo buvo priteista neturtinė žala, padaryta dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime. 2008 m. kovo 5 d. Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-81-280/2008 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos.

12Kasacinis skundas tenkintinas.

13Dėl civilinio ieškinio išsprendimo, kai baudžiamoji byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui

14Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą; priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos).

15Kolegija pažymi, kad BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Tad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad, nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K–260/2006). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, tačiau iš esmės išspręsdamas nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį (atmesdamas jį), nukrypo nuo teismų praktikos ir neteisingai taikė BPK normas. Šis BPK pažeidimas laikytinas esminiu, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas.

16Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į prieštaringus apeliacinės instancijos teismo sprendimo atmesti civilinį ieškinį motyvus. Šis sprendimas argumentuojamas tuo, kad civilinio ieškinio patenkinimas prieštarautų nekaltumo prezumpcijai, nes kol neišnagrinėta baudžiamoji byla dėl S. G. ir A. G. buto padegimo ir kaltas asmuo įstatymo nustatyta tvarka nenuteistas, nėra pagrindo tvirtinti, kad G. K. savo melagingais parodymais sutrukdė patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn, taip padarydama neturtinės žalos nukentėjusiesiems. Tačiau šiais motyvais atmetant civilinį ieškinį, iš esmės užkertamas kelias nukentėjusiesiems pareikšti civilinį ieškinį G. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo net ir tuo atveju, jei paaiškėtų, kad ji iš tikrųjų savo melagingais parodymais sutrukdė patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

17Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukdamas baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu privalėjo priimti nutartį, o ne nuosprendį. Tačiau kolegija laiko, kad šis BPK pažeidimas nėra esminis ir nėra pagrindas naikinti nuosprendį, be to, kasacinis skundas buvo paduotas ne dėl procesinio sprendimo formos, bet dėl nepagrįsto sprendimo atmesti civilinį ieškinį.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

19Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti: nustatyti, kad nukentėjusiųjų S. G. ir A. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.