Byla 2K-495/2014
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Alvydo Pikelio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. A., kuriam byla nutraukta, kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutarties.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

3Priteista iš A. A. V. A. Ž. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5Nukentėjusiosios V. A. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7A. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2004 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, montažo būdu – lape su išspausdintu tekstu „Ind.įmon.sav. V. A. Ž.“, patvirtintu atspaudu ir parašu, kitu spausdintuvu prispausdino dokumento pavadinimą ir tekstą, kuriame nurodė, kad V. A. Ž. pasiskolino iš jo pinigų – 240 000 Lt ir gavo juos paskolos raštelio sudarymo dieną – 2004 m. kovo 1 d., taip pagamino netikrą dokumentą, kurį 2007 m. gegužės 28 d. panaudojo pateikdamas Vilniaus apygardos teismui Vilniuje, Gedimino pr. 40/1.

8Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas ir byla A. A. nutraukta nustačius, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

9Kasaciniu skundu A. A., kuriam byla nutraukta, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kartu kasatorius nurodo, kad šie teismų sprendimai naikintini ir byla nutrauktina, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių BPK pažeidimų.

10Kasaciniame skunde nurodoma, kad asmens teisė į nešališką teismą yra įtvirtinta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti ne tik subjektyviai nešališkas, t. y. neturėti išankstinio asmeninio nusistatymo ar būti tendencingas, bet ir objektyviai nešališkas, t. y. turi nebūti realių faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias nuosprendžio surašymo nuostatas: aprašomosios dalies pradžioje (nustatomojoje dalyje) neišdėstė įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių, nenurodė BK straipsnių, kuriuose numatytų nusikalstamų veikų požymius atitiko kaltinamojo padarytos veikos, motyvuojamojoje dalyje nepateikė įrodymų, kuriais grindžiami kaltinimai, neišdėstė įrodymų analizės ir motyvų dėl išvadų, dėl to kyla pagrįstų abejonių teismo nešališkumu. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad teismas, išdėstęs jo, nukentėjusiosios V. A. Ž. ir liudytojo R. Š. parodymus, 2008 m. birželio 26 d. ekspertizės aktą Nr. 11-1349 (08), jų neįvertino, nepateikė motyvų, o tik nurodė, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Toks nuosprendis, kuriame nepateikta motyvų nei dėl įrodymų, nei dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra neįtikinamas, sudaro įspūdį, kad buvo surašytas skubotai ir neobjektyviai, neįsigilinus į bylos aplinkybes, dėl to teismas nebuvo atidus, aplaidžiai nagrinėjo baudžiamąją bylą, ir tai suteikia pagrindą manyti, kad buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas nepripažino, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, ir nors teisingai teoriškai pagrindė nešališkumo principus, tačiau visiškai neįsigilino į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir šiuo klausimu suformuotą praktiką (pvz., kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Šioje nutartyje (kuria rėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas) nurodyta, kad vertinant teisėjo objektyvaus nešališkumo klausimą reikia išsiaiškinti, ar nagrinėjant baudžiamąją bylą su proceso šalimis buvo elgiamasi vienodai, ar teismas nebuvo suinteresuotas vienai iš šalių priimti palankaus sprendimo bei kitaip nesudarė prielaidų suabejoti jo veiklos objektyvumu, taip pat svarbios ir kitos baudžiamosios bylos aplinkybės, t. y. teisėjo pozicija vertinant įrodymus, prašymų nagrinėjimas teisme, naujo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) priėmimas ir kitos aplinkybės. Kasatoriaus manymu, padarytas labai šiurkštus BPK pažeidimas surašant nuosprendį, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, suėjus jo priėmimo senaties terminui, parodo akivaizdų teisėjo suinteresuotumą ir sudaro rimtą prielaidą abejoti jo objektyvumu. Be to, kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė išsamios įrodymų analizės, tačiau tai jam nesukliudė teisingai nustatyti inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir pats pažeidė BPK 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 dalies nuostatas.

11Kasatorius, remdamasis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2009 pateiktais išaiškinimais dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių nustatymo, teigia, kad teismas neišanalizavo įrodymų (tik pacitavo A. A., nukentėjusiosios V. A. Ž., liudytojo R. Š. parodymus, 2008 m. birželio 26 d. ekspertizės aktą Nr. 11-1349 (08), 11-1647 (08)), neginčijamai patvirtinančių, kad jis montažo būdu pagamino netikrą dokumentą. Pasak kasatoriaus, teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nevertino įrodymų, vadovavosi tik kaltinančiais duomenimis, prieštaravimų ir abejonių nevertino kaltinamojo naudai. Kasatorius teigia, kad byloje nenustatyti konkretūs veiksmai, kuriais padaryta veika, bei kitos svarbios veikos padarymo aplinkybės, nesurinkta nė vieno įrodymo, leidžiančio teigti, kad jis pagamino netikrą dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir vertino byloje surinktus įrodymus, nekreipė dėmesio į ydingą ir šiurkščiai BPK normas pažeidžiantį apkaltinamąjį nuosprendį, kurį panaikino ir baudžiamąją bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012, kuriose buvo įrodytas netikro dokumento pagaminimas ir suklastojimas, o nagrinėjamoje byloje remiantis vien prielaidomis, o ne įrodymais, jis (kasatorius) pripažintas pagaminęs suklastotą paskolos raštelį.

12Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiosios V. A. Ž. paaiškinimams, kad ji niekada iš jo nesiskolino 240 000 Lt ir savo pasirašyto paskolos raštelio nedavė, kad raštelį galėjo pagaminti A. A., nes ji buvo jam davusi tuščių savo įmonės blankų su savo parašais, kurių negrąžino, neprieštarauja liudytojo R. Š. parodymai, kad jis 2004 m. pas A. A. matė tuščius blankus su V. A. Ž. parašais, kuriuos šis grasino panaudoti prieš nukentėjusiąją. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nekreipė dėmesio į kitus liudytojo R. Š. parodymus, kad jis matęs, kaip du tuščius blankus A. A. grąžino V. A. Ž., ir tai patvirtino 2011 m. liepos 22 d. akistatoje. Teismas rėmėsi 2008 m. birželio 26 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 11-1349(08), 11-1647(08), kuriame patvirtinta, kad, be originalaus paskolos rašto (bylos lapas 103), yra surašytas dar vienas analogiško turinio paskolos rašto egzempliorius, nuo kurio ir buvo padaryta teismui pateikta dokumento kopija, o tai prieštarauja paskolos raštelio turiniui, jog jis surašytas vienu egzemplioriumi. Teismas taip pat nurodė, kad pateikta nepatvirtinta paskolos rašto kopija ir advokato patvirtinta paskolos rašto kopija yra skirtingos, darytos ne nuo to paties paskolos rašto, o tai patvirtina, kad A. A. turėjo du netikrus paskolos rašto egzempliorius ir kad tai paneigia jo aiškinimą, jog turėjo tik vieną šio rašto egzempliorių. Kasatorius pažymi, kad jis teismui pateikė vieną paskolos sutarties egzempliorių, nes kito nėra. Jis perdavė paskolos raštelio originalą advokatui, kuris pateikė teismui kopiją, tačiau, kodėl viena kopija skiriasi nuo originalo, kasatoriui nežinoma (galbūt tai korektūros klaida skenuojant ar dauginant arba kažkieno pasistengta pateikti netikrą kopiją). Tačiau tiek eksperto išvada, tiek nepatvirtintos paskolos rašto kopijos buvimas yra tik prielaidos padaryti išvadai, kad kasatorius panaudojo šiuos blankus gamindamas netikrą paskolos raštą, tačiau pripažinti padarius nusikaltimą remiantis prielaidomis negalima. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė šiurkščius BPK pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismas tų pažeidimų ištaisyti negalėjo, nes privalėjo perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl to teismų sprendimai naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu prašo A. A., kuriam byla nutraukta, kasacinį skundą atmesti.

14Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus teiginys, jog inkriminuoto netikro dokumento jis negamino, kad V. A. Ž., paimdama iš A. A. jai skolinamus 240 000 Lt, vieną šio paskolos rašto egzempliorių jam padavė kavinėje „Centrum“, paneigtas kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis (nukentėjusiosios V. A. Ž., liudytojų R. Š., M. U., M. D. parodymais, 2008 m. birželio 26 d. ekspertizės aktu, civilinės bylos medžiaga). Bylos įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad A. A., siekdamas iš V. A. Ž. prisiteisti 240 000 Lt, pagamino netikrą dokumentą, jame nurodydamas paskolos sumą, terminą, iki kada pinigai turėjo būti grąžinti, autorines teises, kurios jam neatlygintinai perduodamos, paskolos raštelio sudarymo datą, egzempliorių (vieną) ir šį dokumentą 2007 m. gegužės 28 d. panaudojo, pateikdamas Vilniaus apygardos teismui. Pagamindamas netikrą dokumentą ir jį panaudodamas, A. A. veikė tiesiogine tyčia.

15Prokurorė pažymi, kad, priešingai nei teigia kasatorius, byloje nėra duomenų, jog bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teisėjas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus. Teismai tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į jų visumą, todėl nėra pagrindo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Toks bylos grąžinimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju ir yra kiek ribotas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo poziciją, remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi svarbu, „kad bylos grąžinimas pakartotinai nagrinėti būtų taikomas išskirtinėmis aplinkybėmis ir nepateisinamai neužvilkintų bylos nagrinėjimo. Teismai turi būti aktyvūs taisydami klaidas, o bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui ir pakartotinis jos nagrinėjimas turi būti pagrįstas ir pateisinamas, siekiant bylą išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laiką“.

16Prokurorė sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nors A. A. veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai aplinkybei – suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui – baudžiamasis procesas yra negalimas. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu A. A. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kai tuo tarpu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2012 m. gegužės 28 d. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino nuosprendį ir baudžiamąją bylą A. A. nutraukė.

17Nukentėjusiosios V. A. Ž. atstovas advokatas D. Vaitekūnas atsiliepimu prašo atmesti A. A. kasacinį skundą ir priteisti nukentėjusiajai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (pagal prašymą – 1815 Lt).

18Nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad kasatorius pirmosios instancijos teismo nešališkumą sieja su vienintele aplinkybe – tariamai netinkamai surašytu nuosprendžiu, o tai, kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusio teismo šališkumo. Pagal teismų praktiką nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymu tyrimo rezultatu įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-246/2014).

19Nukentėjusiosios atstovo manymu, kasacinio skundo teiginiai dėl tariamo bylą nagrinėjusio teismo šališkumo yra deklaratyvūs ir nemotyvuoti. Vien kasacinio teismo sprendimų bei BPK normų citavimas, nenurodant konkrečių aplinkybių bei faktų, patvirtinančių bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo suinteresuotumą priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeista A. A. teisė į nešališką bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu, jei pirmosios instancijos teismas ir padarė procesinių pažeidimų surašydamas nuosprendį, tai, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, negali būti pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Kadangi kasatoriaus teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, vadinasi, atmestini ir jo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų, nes šis teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma A. A. apeliaciniame skunde, detaliai pasisakė dėl skundo argumentų, susijusių su tariamu pirmosios instancijos teismo šališkumu.

20Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai tinkamai pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatas. Bylos įrodymai patvirtino, kad A. A., siekdamas prisiteisti iš V. A. Ž. 240 000 Lt, pagamino netikrą dokumentą, kurį 2007 m. gegužės 28 d. panaudojo pateikdamas Vilniaus apygardos teismui. Taigi jis sąmoningai siekė teisinių padarinių ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad A. A. veiksmuose buvo visi minėtame straipsnyje numatytos veikos požymiai. Kasatoriaus argumentus, kad jis nusikaltimo nepadarė, paneigia byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismai išsamiai ir tinkamai įvertino. Aplinkybę, kad buvo pagamintas netikras dokumentas, patvirtino nuoseklūs nukentėjusiosios V. A. Ž. paaiškinimai, liudytojo R. Š. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, Lietuvos teismo ekspertizės aktas Nr. 11-1349(08) 11-1647(08), kuris patvirtino ne tik tai, kad paskolos raštelis pagamintas montažo būdu, bet ir tai, kad buvo pagaminti keli tokio raštelio egzemplioriai. Prie baudžiamosios bylos prijungta civilinės bylos Nr. 2-3-577/2012 medžiaga patvirtina, kad A. A. netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas teismui suklastoto paskolos raštelio originalą ir du skirtingus jo nuorašus. Be to, kasatorius visiškai nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad liudytojas R. Š. nurodė, jog matė, kaip A. A. grąžina V. A. Ž. du tuščius blankus, nes byloje esančiu 2012 m. kovo 16 d. pareiškimu R. Š. patvirtino to neliudijęs. Kasaciniame skunde minimos akistatos metu R. Š. nurodė matęs, kaip A. A. grąžino V. A. Ž. blankus su gavimo žyma, bet ne du tuščius blankus su parašais. Be to, ir liudytojų M. D., M. U. bei L. M. parodymai, kaip teisingai konstatavo teismai, nepatvirtino paskolos suteikimo fakto.

21A. A., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, kasacinis skundas atmestinas.

22Dėl teismo šališkumo

23Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė imperatyvias nuosprendžio surašymo nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, ir neperdavė bylos nagrinėti iš naujo, tai, jo nuomone, kelia abejonių teismo nešališkumu.

24Bylos duomenys patvirtina, kad A. A. apeliaciniame skunde teigė abejojąs pirmosios instancijos teismo nešališkumu, argumentuodamas tuo, jog dėl to priimto apkaltinamojo nuosprendžio turinys ir forma neatitinka BPK keliamų jam reikalavimų, nes teismas nepateikė motyvų dėl įrodymų ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teisme teisėjo asmeninį tendencingumą, tokių duomenų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir A. A.. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė išsamios įrodymų analizės, tačiau tai jam nesukliudė teisingai nustatyti inkriminuoto nusikaltimo įvykio aplinkybes, todėl pagrįstai nepripažino, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

25Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 October 2000; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgment of 15 October 2009).

26Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-122/2010, 2K-243/2009).

27Nagrinėjamoje byloje A. A. savo kasaciniame skunde nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Įrodymų įvertinimas ne taip, kaip to norėtų kasatorius, jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas nėra pagrindas pripažinti teismo nešališkumo principo pažeidimą. Be to, kaip paminėta prieš tai, pagal teismų praktiką net BPK 305 straipsnio 1 dalies taikymo klaidos, kurias, apeliacinės instancijos teismo manymu, padarė pirmosios instancijos teismas, negali būti siejamos su teismo šališkumu. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir (ar) proceso teisės normas, klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą ir pagrįstą baigiamąjį sprendimą, o ne perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, padarius nepagrįstą išvadą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2014).

28Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino teismo nešališkumo principą ir nors nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra išsamios įrodymų analizės, pagrįstai tai nepripažino aplinkybe, rodančia pirmosios instancijos teismo šališkumą. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumai buvo ištaisyti bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, nekonstatavęs BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytos aplinkybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties), taip pat nerodo teismo nešališkumo principo pažeidimo. Kadangi nebuvo nustatytas BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas (bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas), apeliacinės instancijos teismas pagrįstai neperdavė bylos iš naujo nagrinėti teismui.

29Dėl bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka

30Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, vadovavosi tik kaltinančiais duomenimis, prieštaravimų ir abejonių nevertino kaltinamojo naudai, kad nenustatė konkrečių veiksmų, kuriais padaryta veika, kitų svarbių veikos padarymo aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir pats pažeidė BPK 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1 dalies nuostatas.

31Pažymėtina, kad kasatorius nepagrįstai nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 331 straipsnio 1 dalies nuostatų. Šiame straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, dėl apskųsto nuosprendžio priėmė nutartį, kuriai keliami reikalavimai yra nustatyti BPK 332 straipsnyje. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius dėl BPK 332 straipsnio netinkamo taikymo nesiskundžia.

32Pritartina kasatoriui, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis ne visiškai atitiko BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus: nuosprendyje nors ir išdėstyti kaltinamojo A. A., nukentėjusiosios V. A. Ž., liudytojo R. Š. duoti parodymai, 2008 m. birželio 26 d. ekspertizės akto Nr. 11-1349 (08), 11-1647 (08) išvados, argumentuojama, kodėl nevertinami kitų liudytojų M. U., M. D., I. B. duoti parodymai, tačiau nepateikti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, o iš esmės vien nurodoma, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pažeidimų surašant nuosprendį, teismo šališkumo A. A. skundėsi apeliacine tvarka, tačiau, priešingai nei teigia kasatorius, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas jo apeliacinį skundą išnagrinėjo neišsamiai.

33Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, išnagrinėjęs bylą priimame sprendime (nuosprendyje ar nutartyje) išdėstyti motyvuotas šio teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, jeigu skundas atmetamas – nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl jis atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. BPK 332 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje turi išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Apeliacinis skundas pripažįstamas neišnagrinėtu, jeigu teismo sprendime nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų.

34Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad šis teismas atliko įrodymų tyrimą (perskaitė ekspertizės aktą Nr. 11-1349 (08) 11-1647(08), apklausė A. A., nukentėjusiąją V. A. Ž., kaip liudytojus L. M., M. U.), priimtoje nutartyje dar kartą išdėstė ištirtų įrodymų turinį, įvertinęs jų visetą, konstatavo veikos faktines aplinkybes ir pateikė dėl jų motyvuotas išvadas. Taigi apeliacinės instancijos teismas, ištaisydamas pirmosios instancijos teismo padarytus nuosprendžio surašymo trūkumus, dar kartą išsamiai ištyrė, išanalizavo ir patikrino įrodymus ir tik po to padarė išvadas, kad nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą šališku, bei konstatavo aplinkybę, dėl kurios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas negalimas (suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas). Taigi dėl esminių A. A. apeliacinio skundo argumentų (dėl nuosprendžio surašymo trūkumų ir teismo šališkumo), apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra tinkamai pasisakyta. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisyklių, tinkamai laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimo bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

35Dėl proceso išlaidų atlyginimo

36Nukentėjusiosios V. A. Ž. atstovas advokatas D. Vaitekūnas prašo priteisti iš A. A. nukentėjusiajai 1815 Lt advokato paslaugoms apmokėti už surašytą atsiliepimą į kasacinį skundą (pagal pridėtą prašymą). Iš pridėtos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad už advokato D. Vaitekūno atsiliepimo į A. A. kasacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-495/2014 parengimą sumokėta 1815 Lt.

37Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2012, 2K-20/2011, 2K-271/2010).

38Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, baudžiamąją bylą A. A. nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nukentėjusiosios V. A. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikdamas nenagrinėtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas nukentėjusiosios atstovo prašymas priteisti nukentėjusiajai iš A. A. 2600 Lt už teisinę pagalbą, procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nagrinėjant A. A. bylą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio prašymo nutartyje nepasisakė. Pagal teismų praktiką teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, byloje pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2008) („Teismų praktika“ Nr. 30, p. 294). Tokiu atveju (kai civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas) turėtų būti paliktas nenagrinėtas ir nukentėjusiojo prašymas atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2013. Taigi nukentėjusiosios V. A. Ž. atstovo prašymas priteisti nukentėjusiosios turėtas išlaidas dėl atsiliepimo į A. A. kasacinį skundą surašymo paliktinas nenagrinėtas.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

40A. A., kuriam byla nutraukta, kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu A. A.... 3. Priteista iš A. A. V. A. Ž. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Nukentėjusiosios V. A. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos... 6. Teisėjų kolegija... 7. A. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 300... 8. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo... 9. Kasaciniu skundu A. A., kuriam byla nutraukta, prašo panaikinti Vilniaus... 10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad asmens teisė į nešališką teismą yra... 11. Kasatorius, remdamasis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.... 12. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog... 13. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 14. Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus teiginys, jog inkriminuoto netikro dokumento... 15. Prokurorė pažymi, kad, priešingai nei teigia kasatorius, byloje nėra... 16. Prokurorė sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nors A. A.... 17. Nukentėjusiosios V. A. Ž. atstovas advokatas D. Vaitekūnas atsiliepimu... 18. Nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad kasatorius pirmosios instancijos teismo... 19. Nukentėjusiosios atstovo manymu, kasacinio skundo teiginiai dėl tariamo bylą... 20. Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, abiejų... 21. A. A., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, kasacinis skundas atmestinas.... 22. Dėl teismo šališkumo... 23. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos... 24. Bylos duomenys patvirtina, kad A. A. apeliaciniame skunde teigė abejojąs... 25. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 26. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad... 27. Nagrinėjamoje byloje A. A. savo kasaciniame skunde nepateikė duomenų, kurių... 28. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino teismo... 29. Dėl bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka... 30. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų,... 31. Pažymėtina, kad kasatorius nepagrįstai nurodo, jog apeliacinės instancijos... 32. Pritartina kasatoriui, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis... 33. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo... 34. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad šis... 35. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 36. Nukentėjusiosios V. A. Ž. atstovas advokatas D. Vaitekūnas prašo priteisti... 37. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas,... 38. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 40. A. A., kuriam byla nutraukta, kasacinį skundą atmesti....