Byla 2K-282-303/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Bajerčiūtės (pirmininkė), Aldonos Rakauskienės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. ir jo gynėjos advokatės Liubovės Šiušienės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutarties.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu T. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule turtinės prievolės panaikinimo sumokėti 268 134,79 Eur PVM valstybei) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule turtinės prievolės panaikinimo sumokėti 88 559,62 Eur pelno mokesčio ir 3 726,25 Eur laikinojo socialinio mokesčio valstybei) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

4Iš T. D. ir R. J. solidariai priteista 106 965,23 Eur Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir 151 098,24 Eur Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytai žalai atlyginti.

5Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartimi nuteistojo T. D. ir jo gynėjos advokatės Liubovės Šiušienės apeliaciniai skundai atmesti.

6Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti R. J. ir V. B., tačiau dėl jų priimti teismų sprendimai kasacine tvarka neapskųsti.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

81. T. D. nuteistas (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį) už tai, kad 2003 m. gruodžio – 2008 m. birželio mėnesių laikotarpiu Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Marijampolės miestuose, nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su R. J. ir atskirais atvejais kartu su V. B. bei kitais penkiais asmenimis, kuriems byla išskirta, ir su G. A., J. K., A. S., G. O., P. J., V. R., S. E., G. J. veikdami išankstine tiesiogine tyčia ir siekdami bendro nusikalstamo sumanymo – apgaule panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų – UAB ,,V.“, UAB ,,H. S.“, UAB ,,M.“, UAB ,,S.“, UAB ,,R.“, UAB ,,B. K. P.“, UAB ,,G. S.“, UAB ,,As.“, UAB ,,T.“, UAB ,,P. M. P.“, UAB ,,P.“ – naudai turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), organizavo nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų UAB „A.“, UAB ,,A. P.“, UAB ,,S. D.“, UAB ,,J. V.“, UAB ,,Ta.“, UAB ,,L.“, UAB ,,G. P. E.“, UAB ,,So.“, UAB ,,V.“, UAB ,,Sa.“, UAB ,,D. T.“, UAB ,,Se.“ ir UAB „D.“ suklastotų dokumentų išrašymą, jų perdavimą Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, tokiu būdu šių naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti 268 134,79 Eur PVM į valstybės biudžetą.

91.1. Bendrininkai nusikalstamai veikė pagal tokią schemą: jie nuosprendyje nurodytais laikotarpiais, veikdami su atitinkamu asmeniu, kuriam byla išskirta, kuris susitarė su atitinkamais asmenimis, kuriems byla išskirta, už nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti tų asmenų vadovaujamoms nuosprendyje nurodytoms įmonėms suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie neva parduotas (suteiktas) paslaugas ir (ar) prekes, kurias įtraukus į šių įmonių buhalterinę apskaitą būtų galima sumažinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, o atitinkami asmenys, kuriems byla išskirta, sutiko tokius dokumentus įsigyti ir už juos sumokėti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, atitinkamas asmuo, kuriam byla išskirta, pateikė atitinkamam asmeniui, kuriam byla išskirta, duomenis apie atitinkamos įmonės rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos arba prekės turėtų būti nurodytos suklastotose PVM sąskaitose faktūrose kaip neva suteikiamos ar parduodamos. Asmuo, kuriam byla išskirta, tęsdamas nusikalstamą veiką, kai kuriuos reikalingus duomenis perdavė T. D. ir R. J., kurie suorganizavo, kad į jų valdomų bei realiai jokios veiklos nevykdančių įmonių nuosprendyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, pasitelkiant kompiuterinę techniką, būtų įrašyti ir atspausdinti reikalingi melagingi duomenys apie tų įmonių neva parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, atitinkamą sumą (su PVM). Tęsdami nusikalstamą veiką, T. D. ir R. J. pateikė nuosprendyje nurodytam asmeniui (nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiklą) minėtas PVM sąskaitas faktūras ir nurodė jas patvirtinti savo kaip atitinkamos įmonės direktoriaus parašu, o šiam pasirašius minėtas PVM sąskaitas faktūras su melagingais duomenimis, T. D. ir R. J. perdavę jas atitinkamam asmeniui, kuriam byla išskirta, kuris perdavė jas kitam asmeniui, kuriam byla išskirta. Asmuo, kuriam byla išskirta, žinodamas, kad pagal pateiktas atitinkamų įmonių PVM sąskaitas faktūras sandoriai nėra įvykę, nenustatytu laiku ir vietoje kaip atitinkamos, nuosprendyje nurodytos įmonės direktorius jas pasirašė ir pateikė tos įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui (nieko nežinojusiam apie vykdomą nusikalstamą veiklą), nurodydamas jas įtraukti į tos įmonės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, kurią nuosprendyje nurodytu laiku pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atitinkamo skyriaus darbuotojams.

102. Taip pat T. D. nuteistas (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį) už tai, kad 2003 m. gruodžio – 2008 m. spalio mėnesių laikotarpiu Vilniaus, Kauno miestuose, nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su R. J. ir penkiais kitais asmenimis, kuriems byla išskirta, veikdami išankstine tiesiogine tyčia ir siekdami bendro nusikalstamo sumanymo – apgaule panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų – UAB ,,V.“, UAB ,,H. S.“, UAB ,,M.“, UAB ,,P.“ – naudai turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą pelno mokestį, organizavo nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų UAB „A.“, UAB ,,V.“, UAB „D.“, UAB ,,Sa.“, UAB ,,D. T.“, UAB ,,So.“ ir UAB ,,Se.“ suklastotų dokumentų išrašymą, jų perdavimą Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, taip šių naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti 88 559,62 Eur pelno mokestį ir 3726,25 Eur laikiną socialinį mokestį į valstybės biudžetą. Bendrininkai veikė pagal analogišką, pirmiau aprašytą nusikaltimo schemą.

113. Taip pat T. D. nuteistas (pagal 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį) už tai, kad nuo 2003 m. gruodžio iki 2007 m. gruodžio mėnesio Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Marijampolės miestuose, nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su R. J., atskirais epizodais ir kartu su V. B. bei penkiais asmenimis, kuriems baudžiamoji byla išskirta, bei su G. A., J. K., A. S., G. O., P. J., V. R., S. E., G. J. (kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą baudžiamąją bylą), veikdami išankstine tiesiogine tyčia ir siekdami bendro nusikalstamo sumanymo – padėti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, organizavo nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų UAB „A.“, UAB ,,A. P.“, UAB ,,S. D.“, UAB ,,J. V.“, UAB ,,Ta.“, UAB ,,L.“, UAB ,,G. P. E.“, UAB ,,So.“, UAB ,,V.“ ir UAB „D.“ suklastotų dokumentų išrašymą, jų perdavimą Lietuvos Respublikos ūkio subjektams ir taip padėjo UAB ,,V.“, UAB ,,H. S.“, UAB ,,M.“ direktoriams – asmenims, kuriems baudžiamoji byla išskirta, UAB ,,S.“ direktoriui G. A., UAB ,,R.“ direktoriui J. K., UAB ,,B. K. P.“ direktorei G. J., UAB ,,G. S.“ direktoriui S. E., UAB ,,As.“ direktoriui V. B., UAB ,,T.“ direktoriui V. R., UAB ,,P. M. P.“ direktoriui G. O. apgaulingai tvarkyti minėtų įmonių buhalterinę apskaitą.

123.1. Bendrininkai veikė pagal tokią nusikaltimo schemą: nuosprendyje nurodytas asmuo, būdamas atitinkamos įmonės direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė nuosprendyje nurodyto laikotarpio tos įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, žinodamas, kad tarp jo vadovaujamos ir kitos nuosprendyje nurodytos įmonės realiai jokių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neįvyko, į savo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė T. D. ir R. J. suklastotas bei per asmenį, kuriam baudžiamoji byla išskirta, pateiktas atitinkamos kitos įmonės nuosprendyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad ši įmonė neva pardavė, o pirmiau minėto asmens vadovaujama įmonė neva nupirko prekių ar paslaugų už atitinkamą nuosprendyje nurodytą sumą (su PVM). Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios nuosprendyje nurodytos įmonės konkretaus laikotarpio veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

133.2. Be to, T. D. 2005–2008 metais, nenustatytu laiku, veikdamas bendra tyčia, Vilniuje, nenustatytoje vietoje, padėjo R. J. apgaulingai tvarkyti UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, t. y. R. J. 2005–2008 m. laikotarpiu Vilniuje, būdamas UAB „P.“ (į. k. ( - )) direktorius, nenustatytu laiku, veikdamas bendra tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „P.“ buhalterinę apskaitą – jis, būdamas UAB „P.“ direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 4 straipsnio nuostatą, kad ,,ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostatą, kad ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2005–2008 metų laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, t. y. žinodamas, kad tarp UAB „D. T.“, UAB ,,So.“, UAB ,,Se.“, UAB „Sa.“ ir UAB „P.“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „P.“ buhalterinę apskaitą įtraukė T. D. ir R. J. suklastotas bei T. D. pateiktas nuosprendyje nurodytų įmonių PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „P.“ tariamai nupirko prekių ar paslaugų už 48 435,56 Eur (167 238,31 Lt). Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „P.“ 2005–2008 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taip T. D. padėjo R. J. apgaulingai tvarkyti UAB „P.“ buhalterinę apskaitą.

144. Taip pat T. D. nuteistas (pagal 300 straipsnio 3 dalį) už tai, kad 2003 m. gruodžio – 2008 m. spalio mėnesių laikotarpiu, nenustatytu laiku, Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Marijampolės miestuose, nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su R. J., atskirais atvejais ir kartu su V. B. ir kitais penkiais asmenimis, kuriems byla išskirta, bei G. A., J. K., A. S., G. O., P. J., V. R., S. E., G. J. (kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas į kitą bylą), veikdami išankstine tiesiogine tyčia, pirmiau nurodytu būdu (ta pačia pirmiau išdėstyta nusikaltimo schema, kuria ūkio subjektų naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti PVM, pelno mokestį ir laikiną socialinį mokestį į valstybės biudžetą) vykdydamas išankstinį nusikalstamą sumanymą ir turėdamas tikslą sukčiauti mokesčių mokėjimo srityje, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to valstybės biudžetui buvo padaryta didelė – 356 684,80 Eur – turtinė žala.

155. Kasaciniu skundu nuteistasis T. D. ir jo gynėja advokatė Liubovė Šiušienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartį ir baudžiamąją bylą T. D. nutraukti, suėjus senaties terminui, arba jį išteisinti, arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

165.1. Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminus: pirmosios instancijos teismas šiais klausimais nuosprendyje nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas neteisingai T. D. skaičiavo nusikalstamų veikų nutraukimo momentą, jį susiejo su nuo jo nepriklausančiais veiksmais ir padarė nepagrįstą išvadą, jog patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas nesuėjęs. Taip pat teismai netinkamai pritaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir pagrindė skundžiamus nuosprendį bei nutartį nepakankamais įrodymais, nepagrįstai T. D. veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnį, jam nesant šios nusikalstamos veikos subjektu. Taip pat teismai nepagrįstai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, neįvertinę to, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje klausimai sprendžiami iš dalies vadovaujantis ir civilinio proceso nuostatomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalis), dėl to liko neaiškumų, susijusių su civilinių ieškinių vykdymu (civiliniuose ieškiniuose nurodomos sumos priteistos ir iš kitų nuteistųjų); be to, civiliniai ieškiniai tenkinti, nesant pakankamai įrodymų, taip pažeidžiant BPK 115 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą išsamiai patikrinti bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (nutartyje nepasisakė dėl T. D. apeliaciniame skunde pareikšto prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą, kuris taip ir nebuvo atliktas).

175.2. Kasatoriai pažymi, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių T. D. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, neva buvo atliktos 2003–2008 metų laikotarpiu. Atsižvelgiant į kaltinimuose nurodytą nusikalstamų veikų (numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje) ir baudžiamojo įstatymo galiojimo laike taisykles (BK 3 straipsnio 1 dalis), turi būti vadovaujamasi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. liepos 1 d. galiojusia BK 95 straipsnio redakcija. Kasatorių manymu, vertinant kaltinimuose nurodytą nusikalstamų veikų padarymo laikotarpį, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl didelės dalies kaltinimų T. D. suėjo iki pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl senaties terminų suėjimo T. D. yra visiškai nepasisakyta. Nors pagal patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatį reglamentuojančias teisės normas šie terminai atsinaujina tada, kai asmuo atlieka naują nusikalstamą veiką, lieka visiškai nesuprantamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti senatį ir nutraukti bylą kaltinamajam V. B. dėl dalies jo atliktų nusikalstamų veikų. Jei pirmosios instancijos teismas vertino, kad kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, neaišku, kodėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas taikytas tik vienam iš jų ir tik dėl dalies nusikalstamų veikų. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra ir prieštaringas, be to, priimtas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, pagal kuriuos apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodytos pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės ir kitos svarbios aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Apylinkės teismui priėmus sprendimą nutraukti bylą vienam iš kaltintų asmenų ir visiškai nepasisakius dėl senaties termino dėl kitų toje pačioje byloje kaltintų asmenų, teismo nuosprendis liko nesuprantamas, nepakankamai motyvuotas.

185.3. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino eiga T. D. prasidėjo nuo 2008 m. spalio 1 d., nes tiek truko nusikalstama veika (nurodytą dieną buvo pateikta suklastota UAB „P.“ mokesčių deklaracija), kasatorių įsitikinimu, neteisingai išaiškino patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminą reglamentuojančias teisės normas. BK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Sprendžiant klausimą, kada laikomi baigtais paskutinieji (šiuo atveju sukčiavimo) nusikalstami veiksmai, turėjo būti vadovaujamasi kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-682/2001 išdėstytais išaiškinimais, jog sukčiavimo kaip nusikaltimo baigtumą įstatymas sieja su turto (natūra) užvaldymu ar teisės į turtą įgijimu (dokumento, patvirtinančio tokią teisę, įgijimas ar valdymas). Nagrinėjamu atveju būtent kaltinime nurodomi fiktyvūs sandorių dokumentai, o ne deklaracijos yra tie dokumentai, kurie sudarė juridinį pagrindą įgyti valstybės lėšas, todėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas šiuo atveju turėjo būti skaičiuojamas ne nuo mokesčių deklaracijos pateikimo dienos, o nuo buhalterinių dokumentų įforminimo dienos. Taigi, Vilniaus apygardos teismo išvada, jog patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas skaičiuotinas nuo dienos, kai buvo pateikta suklastota UAB „P.“ mokesčių deklaracija, yra nepagrįsta ir paremta klaidingu BK 95 straipsnio 3 dalies taikymu. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimo, o apeliacinės instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo normų neatitinkančias išvadas.

195.4. Kasaciniame skunde ginčijamas T. D. kaltės pagrindimo pakankamumas ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų parodymais, taip pat kitose baudžiamosiose bylose jau priimtais procesiniais sprendimais. Kasatorių manymu, svarbu vertinti tai, kad kaltinimai T. D. buvo pareikšti dėl, tikėtina, 2003–2008 metais atliktų nusikalstamų veikų, t. y. nuo pirmiausiai atliktų veiksmų iki nuosprendžio priėmimo buvo praėję trylika, o nuo vėliausių – aštuoneri metai. Dėl to liudytojų parodymai gali būti visiškai nepatikimi ne dėl jų suinteresuotumo apkalbėti kasatorių, o dėl natūralių aplinkybių. Be to, šioje byloje asmenys kaltinti tuo, kad suklastojo įmonių buhalterinius dokumentus ir imitavo sandorius, įgijo teisę į valstybei priklausančias pinigines lėšas, todėl, kasatorių manymu, pagrindiniai įrodymai, kuriais turėtų būti grindžiami kaltinimai, turėtų būti ne subjektyvūs liudytojų parodymai, o dokumentai.

205.5. Kasatoriai teigia, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia remtis kitose baudžiamosiose bylose priimtais teismų sprendimais kaip įrodymais, tačiau pažymi, jog baudžiamajame procese, skirtingai nei civiliniame procese, teismo sprendimų prejudicija negalioja, o jei ir galiotų, bylose, kuriose nuosprendžiais ar teismo baudžiamaisiais įsakymais buvo pripažinti kaltais kiti asmenys, T. D. nedalyvavo ir negalėjo daryti jokios įtakos tokių bylų baigčiai. Taigi nagrinėjant bylą, kurioje asmeniui pareikšti kaltinimai, jis turi teisę aktyviai dalyvauti įrodymų tyrimo procese, tačiau tada, kai teismas grindžia apkaltinamąjį nuosprendį kitose bylose priimtais nuosprendžiais, kaltinamasis gali pasisakyti dėl kitose bylose priimtų nuosprendžių vertinimo, tačiau padaryti kokią nors įtaką jau išnagrinėtoje byloje priimtiems procesiniams sprendimams nebegali. Dėl to rėmimasis nuosprendžiais arba jų galią turinčiais dokumentais, priimtais kitose bylose, kuriose asmuo nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti tiriant įrodymus, pažeidžia kaltinamojo teises (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir negali būti laikomas pagrįstu. Taigi šioje byloje kasatoriaus kaltė negalėjo būti grindžiama nei liudytojų parodymais, nei kitose baudžiamosiose bylose priimtais procesiniais sprendimais, kadangi tai neatitinka nei BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įrodymams, nei pamatinių kaltinamojo teisių.

215.6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino T. D. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnį, nes jis neatitinka baudžiamajame įstatyme aprašytų veikos subjekto ir (ar) padėjėjo požymių, o apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas veikos kvalifikavimo klausimus, netinkamai aiškino baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas. Kasatoriai pažymi, kad juridinio asmens vadovas arba asmuo, kuriam šis vadovas specialiu pavedimu perdavė buhalterinės apskaitos tvarkymo teises, yra atsakingas už šios apskaitos tvarkymą ir nurodyti du subjektai turi absoliučią teisę spręsti dėl vienos ar kitos operacijos ar ūkinio įvykio įtraukimo į buhalterinę apskaitą. Kasatorių manymu, tik šių dviejų asmenų veiksmai iš tiesų gali būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (BK 222 straipsnio atveju – negalėjimu nustatyti įmonės finansinės padėties).

225.7. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismai, patenkindami civilinius ieškinius, netinkamai taikė baudžiamojo proceso normas, pažeidė kasatoriaus procesines teises ir priėmė nepagrįstą nuosprendį bei nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad T. D. yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminas, bet kokie kasatoriui pareikšti civiliniai ieškiniai turėjo būti palikti nenagrinėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2006, 2K-327/2008, 2K-216/2010). Be to, net ir nesant suėjusio baudžiamosios atsakomybės senaties termino, civiliniai ieškiniai patenkinti nepagrįstai ir pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Teismo teiginys, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, yra deklaratyvus ir nepakankamas, kartu pažeidžiamas ir BPK 115 straipsnio l dalies reikalavimas remtis konkrečiais įrodymais dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Be to, visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai (kurie apeliacinės instancijos teismo taip ir nebuvo pakeisti), jog tai, kad dėl kitų asmenų, kurie Kauno apskrities VMI įvardyti kaip atsakovai, baudžiamoji byla yra išskirta, nėra pagrindas atsisakyti tenkinti Kauno apskrities VMI ieškinį šioje baudžiamojoje byloje. Kasatoriai pažymi, kad Kauno apskrities VMI siekia taikyti solidarią atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams. Taigi, priimtas sprendimas Kauno apskrities VMI naudai turi įtakos kitiems bendraskoliams. Be to, pagal to paties CK straipsnio 3 dalį ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Nors civiliniai ieškiniai ir nagrinėjami baudžiamojoje byloje, tačiau nėra pagrindo atimti iš atsakovų jų teisių, garantuojamų civiliniame procese, juo labiau kad tai susiję su galimybėmis efektyviai atsikirsti į pareikštus didelės apimties finansinius reikalavimus. Kasatoriai mano, kad šioje byloje nustatytas akivaizdus ir išimtinis pagrindas perduoti bylą nagrinėti civilinio proceso tvarka, o ne deklaratyviai tenkinti pareikštus civilinius ieškinius, nes: turi būti užtikrinama skolininkų galimybė atsikirsti į ieškinį ir teisė reikalauti įtraukti į bylą solidariuosius skolininkus; ypač didelė finansinių reikalavimų apimtis ir būtinybė tinkamai šiuos reikalavimus įrodyti. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe.

235.8. Apeliacinės instancijos teismas iki galo neįvykdė pareigos tinkamai ir visapusiškai įvertinti bei nustatyti faktines bylos aplinkybes ir neatsakė į T. D. apeliacinio skundo prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą, dėl to apeliacinis skundas nebuvo iki galo išnagrinėtas, byla nebuvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. T. D. apeliaciniame skunde buvo nurodytos aplinkybės, kurios, kasatorių vertinimu, akivaizdžiai patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų ir abejonių, tačiau apygardos teismas ne tik neatnaujino įrodymų tyrimo, bet ir nutartyje visiškai nepasisakė dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo tikslingumo, taip pat nenurodė motyvų, kodėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis procesinis veiksmas byloje nėra reikalingas. Taigi, apeliaciniame skunde pareikštas prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą buvo atmestas, bet atsisakymo atlikti šį veiksmą argumentų nepateikta.

246. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į nuteistojo T. D. ir jo gynėjos advokatės Liubovės Šiušienės kasacinį skundą prašo jį atmesti.

256.1. Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai ir prašymai yra nepagrįsti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo T. D. ir jo gynėjos skundą, išnagrinėjo ir įvertino pagrindinius skundo argumentus bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiami nuosprendis ir nutartis yra teisėti bei pagrįsti.

266.2. Prokuroro manymu, kasatorių argumentai, kad priimant T. D. apkaltinamąjį nuosprendį buvo suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, o apeliacinės instancijos teismas neteisingai T. D. skaičiavo nusikalstamų veikų nutraukimo momentą ir jį susiejo su nuo jo nepriklausančiais veiksmais, yra nepagrįsti. Baudžiamasis įstatymas senaties eigos termino pradžią sieja su konkrečios nusikalstamos veikos baigtumo momentu, t. y. diena, kurią padaryta nusikalstama veika. Nusikalstama veika laikoma baigta, jeigu kaltininko veikoje yra visi konkrečiame BK Specialiosios dalies straipsnyje numatyti tos nusikalstamos veikos požymiai. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kada buvo atlikti paskutiniai konkrečios nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys veiksmai, už kurių padarymą buvo nuteistas T. D.. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ką teisingai savo nutartyje pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, paskutiniai veiksmai, sudarantys sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėtį ir apibrėžiantys šios nusikalstamos veikos baigtumo momentą, buvo atlikti 2008 m. spalio 1 d., kai VMI buvo pateiktos paskutinės UAB „P.“ suklastotos pelno mokesčio deklaracijos, nuo šios datos ir turi būti skaičiuojama senaties termino eiga. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną nuteistojo T. D. padarytų nusikalstamų veikų senaties terminai nebuvo suėję. Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nutraukdamas baudžiamąją bylą dėl senaties tik vienam iš nusikalstamos veikos bendrininkų V. B.. Tokie skundo argumentai, anot prokuroro, prieštarauja bylos medžiagai. V. B. buvo kaltinamas bendrininkavęs su T. D. ir R. J. tik kai kuriose nusikalstamose veikose, už kurių padarymą jie buvo nuteisti, – jos buvo padarytos anksčiau nei paskutinės T. D. ir R. J. inkriminuotos veikos, dėl to skiriasi ir šių veikų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai ir baudžiamasis įstatymas V. B. buvo pritaikytas tinkamai.

276.3. Prokuroro manymu, kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismai T. D. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuteisdami jį pagal BK 222 straipsnį, nes jis nėra šio nusikaltimo subjektas. T. D. apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas už padėjimą apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą (BK 24 straipsnio 6 dalis), o specialaus šio nusikaltimo subjekto požymius turi turėti tik nusikaltimo vykdytojas, o kiti nusikalstamos veikos bendrininkai (pvz., organizatoriai, padėjėjai) gali šių požymių neturėti. Jei apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas kelių asmenų bendromis pastangomis (bendrininkaujant), iš kurių ne visi atitinka specialaus subjekto požymius, tokių asmenų veika kvalifikuojama taikant BK 24 straipsnio atitinkamas dalis ir BK 222 straipsnį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. D. kartu su kitais nusikalstamos veikos bendrininkais realią veiklą vykdžiusių bendrovių vadovams teikdavo žinomai suklastotus dokumentus, kuriuos atitinkamam vadovui įtraukus į tų bendrovių buhalterinę apskaitą kilo BK 222 straipsnyje numatyti padariniai; taigi baudžiamasis įstatymas T. D. buvo pritaikytas tinkamai.

286.4. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog būtent dėl T. D. ir R. J. nusikalstamų veiksmų atsirado atitinkamo dydžio žala valstybės biudžetui, todėl, remiantis BPK bei CK nuostatomis, būtent jiems atsiranda pareiga atlyginti tokią žalą. Teismai priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą priteisti iš T. D. bei R. J. solidariai nuosprendyje nurodytas sumas atitinkamai Kauno ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nes žala padaryta bendrais nuteistųjų veiksmais, taigi jiems tinkamai pritaikyta solidarios atsakomybės forma.

296.5. Prokuroro manymu, kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad klausimas dėl įrodymų tyrimo atlikimo apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėtas, o teismo posėdyje dalyvavusių T. D. ir jo gynėjos advokatės L. Šiušienės poziciją, sutinkant su prokuroro išsakyta nuomone, kad įrodymų tyrimo atlikti nereikia, galima laikyti atsisakymu nuo apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų dėl įrodymų tyrimo atlikimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo prašymus ir baudžiamojo proceso įstatymai pažeisti nebuvo.

307. Nuteistojo T. D. ir jo gynėjos advokatės Liubovės Šiušienės kasacinis skundas atmestinas.

31Dėl senaties termino skaičiavimo

328. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Senaties terminai skaičiuojami ne nuo nusikalstamos veikos padarymo momento, kuris, remiantis BPK 3 straipsniu, paprastai yra pavojingos veikos padarymas, o nuo įstatyme numatytų padarinių kilimo momento. Jeigu veika yra tęstinė, senaties terminai skaičiuojami nuo paskutinės veikos padarymo. Trunkamiesiems nusikaltimams senatis skaičiuojama nuo kaltininko veikos pabaigos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2008). Teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-447/2012). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K-143/2008, 2K-332/2008, 2K-187/2011).

338.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. D. nuteistas už sunkių (BK 182 straipsnio 2 dalis – dvi nusikalstamos veikos) ir apysunkių (BK 222 straipsnio l dalis, 300 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų padarymą. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies c) ir d) punktus (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, arba dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Iš bylos duomenų matyti, kad paskutiniai veiksmai, sudarantys sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėtį ir apibrėžiantys šios nusikalstamos veikos baigtumo momentą, buvo atlikti 2008 m. spalio 1 d., kai Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktos paskutinės UAB „P.“ suklastotos pelno mokesčio deklaracijos.

348.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriai skunde neteisingai nurodo momentą, nuo kurio skaičiuotinas senaties terminas, t. y. T. D. nusikalstamos veikos padarymo momentą. Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis turtinę prievolę. Taigi ir tuo atveju, kai sukčiaujant siekiama panaikinti prievolę mokėti mokesčius (jų dalį) valstybei, sprendžiant klausimą dėl šios nusikalstamos veikos baigtinumo, reikia nustatyti momentą, nuo kurio įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis šią prievolę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012). Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą (redakciją, galiojusią nusikaltimo padarymo metu) pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę šios deklaracijos pateikimo termino dieną (53 straipsnio 1 dalis). Iš to darytina išvada, kad sukčiavimas panaikinant prievolę mokėti pelno mokestį paprastai laikomas baigtu nusikaltimu nuo pelno mokesčio deklaracijos, kurioje, siekiant apgaule išvengti prievolės, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną pelno mokesčio sumą, pateikimo mokesčių administratoriui momento. Dokumentų, kuriuos panaudojus siekiama panaikinti bendrovės prievolę mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, suklastojimas, jų pateikimas bendrovei ir įtraukimas į bendrovės buhalterinę apskaitą, priešingai nei teigia kasatoriai, nelaikytinas baigtu sukčiavimu. Taigi šioje byloje suklastotų UAB „P.“ pelno mokesčio deklaracijų pateikimas 2008 m. spalio 1 d. apibrėžia sukčiavimo mokesčių srityje baigtumo momentą, sudaro baigtinę nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, sudėtį ir būtent nuo šių paskutinių nusikalstamų veiksmų, sudarančių BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, yra skaičiuojama baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir T. D. taikoma baudžiamosios atsakomybės senatis. Pagal BK 95 straipsnio prasmę, paskutinės nusikalstamos veikos padarymas nutraukia pirmiau padarytų nusikalstamų veikų senaties termino eigą ir ji pradedama skaičiuoti iš naujo, t. y. nuo paskutinės padarytos nusikalstamos veikos baigtumo momento. Tokiu būdu ir už BK 222 straipsnio l dalyje bei 300 straipsnio 3 dalyje numatytų apysunkių nusikalstamų veikų padarymą apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas yra skaičiuojamas nuo 2008 m. spalio 1 d. ir būtų suėjęs 2016 m. spalio 1 d., tačiau šį terminą nutraukė 2016 m. rugsėjo 22 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

35Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies subjekto

369. Kasaciniame skunde ginčijamas BK 24 straipsnio 6 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies taikymas T. D. nurodant, kad jis nėra šios nusikalstamos veikos subjektas ir neatitinka baudžiamajame įstatyme apibrėžto padėjėjo požymių.

379.1. Pagal BK 222 straipsnį už šį nusikaltimą atsako asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius ir jų taikymo praktiką apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, – vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai, esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis T. D. nebuvo pripažintas specialiuoju nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu. Teismai konstatavo, kad jis savo veiksmais prisidėjo prie apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir buvo vienas iš nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, bendrininkų – padėjėjas. T. D. veiksmai darant šią nusikalstamą veiką, kaip nurodyta nuosprendyje, objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, kartu su kitais bendrininkais siekdamas bendro nusikalstamo sumanymo – padėti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, organizavo nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų suklastotų dokumentų gaminimą (taip pat ir pats gamino), jų perdavimą ūkio subjektams, o tų subjektų, t. y. atitinkamų įmonių, vadovai gautus T. D. ir R. J. suklastotus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys) įtraukdavo į savo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios nuosprendyje nurodytos įmonės konkretaus laikotarpio veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tokiu būdu T. D. padėjo atitinkamų įmonių direktoriams apgaulingai tvarkyti minėtų įmonių buhalterinę apskaitą.

389.2. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais, atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad tik organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką. Specialaus apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjekto padėjėjas gali neatitikti specialiųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjekto požymių. Pagal teismų praktiką, asmuo, kuris, atlikdamas atitinkamus veiksmus (pavyzdžiui, klastodamas PVM sąskaitas faktūras ir jas perduodamas įtraukti į įmonių buhalterinę apskaitą ar pan.), aiškiai suvokia, jog padeda apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, pripažįstamas specialaus apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto padėjėju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2014). Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-657/2012, 2K-115/2012); ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2014).

399.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kaip T. D. atliko savo kaip bendrininko (padėjėjo) vaidmenį, siekdamas įgyvendinti išankstinį nusikalstamą sumanymą – padėti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, kartu su bendrininkais turėdamas tikslą sukčiauti mokesčių mokėjimo srityje, padėjo apgaulingai tvarkyti įmonių buhalterinę apskaitą. Be T. D. veiksmų – pagalbos pagaminant, taip pat organizuojant netikrų dokumentų pagaminimą ir jų perdavimą, nebūtų pasiektas nusikalstamas rezultatas – netikri dokumentai nebūtų buvę įtraukti į nuosprendyje nurodytų įmonių buhalterines apskaitas, nebūtų buvę pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, o vėliau ir nebūtų panaikinta didelės vertės įmonių turtinė prievolė sumokėti PVM, pelno ir socialinį mokestį į valstybės biudžetą. T. D., tokiu būdu padėdamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, prisidėjo prie įmonių vadovų vykdomo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, įtraukiant jiems į apskaitą suklastotus dokumentus. Šiuos konkrečius nustatytus veiksmus teismai pagrįstai susiejo priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais – negalėjimu iš dalies nustatyti tikrosios nuosprendyje nurodytų įmonių konkretaus laikotarpio veiklos, jų ūkinės, komercinės, finansinės būklės bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

409.4. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad T. D. pagrįstai pripažintas apgaulingos apskaitos tvarkymo subjektu, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

41Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK nuostatų pažeidimu

4210. Kasaciniame skunde ginčijamas nuosprendžio pagrįstumas ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne subjektyviais, nepatikimais liudytojų, kurie praėjus daug laiko gali neprisiminti įvykių, parodymais, o dokumentais. Be to, kasatorių manymu, teismas negalėjo nuosprendžio grįsti procesiniais sprendimais (nuosprendžiais, baudžiamaisiais įsakymais), priimtais kitose bylose, kuriose kiti asmenys buvo pripažinti kaltais, nes tose bylose tiriant įrodymus T. D. nedalyvavo ir negalėjo daryti įtakos tokių bylų baigčiai, procesinių sprendimų priėmimui. Tai, anot kasatorių, pažeidžia kaltinamojo teises (BK 22 straipsnio 3 dalis). Šie kasatorių argumentai nepagrįsti.

4310.1. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.

4410.2. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti dėl nuteistojo T. D. priimtus teismų sprendimus, neturi. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas kasatorių ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

4510.3. Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek T. D. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus, t. y. ne tik liudytojų, bet ir kaltinamųjų parodymus, taip pat rašytinius bylos įrodymus (specialistų išvadas, kratos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus ir pan.), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo T. D. kaltę, aptarė jo iškeltą gynybos versiją ir ją motyvuotai atmetė. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 301, 305 straipsnių reikalavimų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, pateikė savo išvadas dėl, be kita ko, ir nuteistojo T. D. ir jo gynėjos apeliacinio skundo ir motyvus, dėl ko jų apeliacinio skundo argumentai atmetami (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys).

4610.4. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis). Byloje esantiems įrodymams patikrinti teismas taip pat gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus. Pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2006, 2K-499/2008, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-79-489/2017).

4710.5. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nustatęs, jog dalis liudytojų neprisimena vienų ar kitų aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, byloje esantiems įrodymams patikrinti jų parodymus perskaitė teisiamajame posėdyje (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys). Liudytojų parodymai, taip pat ir užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo įvertinti kitų surinktų bylos duomenų kontekste; liudytojų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes palyginus su byloje esančių įrodymų visuma, nebuvo nustatyta, kad juose užfiksuota informacija yra neteisinga. Todėl kasatorių argumentas, kad teismai negalėjo laikyti įrodymu liudytojų parodymus, kurių patikimumui, anot jų, įtakos galėjo turėti po nagrinėjamų įvykių praėjęs laikas (aštuoneri ar trylika metų), yra nepagrįstas.

4811. Esminių BPK pažeidimų, kurie būtų suvaržę įstatymų garantuotas T. D. teises ar sukliudę teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nepagrindžia ir kitas kasatorių nurodytas proceso pažeidimas, įtraukiant į skundžiamo nuosprendžio aprašomąją dalį prieš kitus asmenis priimtus procesinius sprendimus (teismo nuosprendžius, baudžiamuosius įsakymus, teismo patvirtintus prokuroro nutarimus atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar išskirti bylos dalį). Ir nors teismo nuosprendyje išties yra išdėstyti vienokie ar kitokie procesiniai sprendimai (teismo nuosprendžiai, baudžiamieji įsakymai, teismo patvirtinti prokuroro nutarimai atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat nutarimai išskirti baudžiamosios bylos dalį), kurie buvo priimti kitose baudžiamosiose bylose dėl dalies nagrinėjamos bylos liudytojų (kaip antai R. M., A. G., V. J., G. J., S. E., G. A., J. K., V. R., P. J., A. S., G. O.), tačiau teismas, apklausdamas šiuos liudytojus teisiamajame posėdyje, jų parodymus, dalyvaujant T. D. ir taip užtikrinant galimybę jam užduoti klausimus, duoti paaiškinimus ir pan., ištyrė tiesiogiai (BPK 242 straipsnio 1 dalis); įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad, kaip mano kasatoriai, kitose bylose priimtų nuosprendžių ar kitų procesinių dokumentų (teismo baudžiamojo įsakymo ir pan.) nurodymas skundžiamame nuosprendyje esmingai pažeidė T. D. teises, numatytas BK 22 straipsnio 3 dalyje.

4912. Kasatoriai skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, nes neišnagrinėjo visų nuteistojo T. D. ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentų, t. y. neatsakė į apeliantų prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą.

5012.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvarką, kuriame, be kita ko, sprendžiamas taip pat ir įrodymų tyrimo atlikimo klausimas, nustato BPK 324 straipsnis. Pagal šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą, nagrinėjamose bylose atlikti įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-240/2014, 2K-497/2014, 2K-67-746/2015).

5112.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, taip pat ir pagal nuteistojo T. D. ir jo gynėjos advokatės L. Šiušienės apeliacinius skundus, teismo posėdžio metu išklausė proceso dalyvių nuomonių dėl įrodymų tyrimo atlikimo. Prokurorui pareiškus, kad įrodymų tyrimo atlikti nereikia, nes visus įrodymus ištyrė pirmosios instancijos teismas, nesant kitų nuomonių (nuteistasis T. D. ir jo gynėja atlikti įrodymų tyrimo taip pat neprašė), teismas priėmė protokolinę nutartį įrodymų tyrimo neatlikti. Taigi, priešingai nei mano kasatoriai, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo, išnagrinėjus bylą priimtame nuosprendyje ar nutartyje, dar kartą šiuo klausimu pasisakyti. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neatsakė į kasatorių nurodytą apeliacinio skundo argumentą (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5213. Taigi, remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti, kaip kad prašo kasatoriai, abiejų instancijų teismų sprendimus ir nuteistajam T. D. nutraukti bylą ar, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.

53 Dėl civilinių ieškinių išsprendimo

5414. Kasaciniame skunde teigiama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti (taikant solidarią atsakomybę) nepagrįstai, neatsižvelgus į jų dydį ir į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas T. D., padarė ir kiti asmenys, kuriems baudžiamosios bylos buvo išskirtos.

5514.1. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti, be kita ko, įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina ir tai, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

5614.2. Spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu (nepatenkinimu), teismas, ką pagrįstai nurodo ir kasatoriai, taip pat vadovaujasi CK nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai.

5714.3. Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta žala solidariai priteisiama iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015). Pažymėtina ir tai, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą, asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies proporcingai jų kaltei (CK 6.280 straipsnio 2 dalis).

5814.4. Byloje nustatyta, kad dėl bendrų nuteistojo T. D. nusikalstamų veiksmų (BK 182 straipsnio 2 dalis (dvi nusikalstamos veikos), BK 300 straipsnio dalis, 24 straipsnio 6 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis) su R. J., atskirais atvejais ir su kitais asmenimis, taip pat ir tais, kuriems byla išskirta, valstybės biudžetui padaryta didelė – 106 965,23 Eur – turtinė žala dėl turtinės prievolės – pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti UAB „H. S.“, UAB „M.“, UAB „V.“ į valstybės biudžetą, – panaikinimo; taip pat valstybės biudžetui buvo padaryta didelė – 151 098,24 Eur – turtinė žala dėl turtinės prievolės – pridėtinės vertės, pelno ir laikinojo socialinio mokesčių, kuriuos turėjo sumokėti UAB „P.“, – panaikinimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismai šioje byloje sprendė ir apie solidariosios civilinės atsakomybės sąlygų buvimą T. D. (taip pat ir R. J.) veiksmuose (neteisėti nuteistųjų veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys). Vadinasi, teismai, nusprendę, kad nusikaltimu padarytą turtinę žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, konkrečiu atveju – nuteistasis T. D. (taip pat ir R. J.), taikydami jam, kaip ir prašė ieškovai – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, solidariąją atsakomybę (CK 6.279 straipsnio 1 dalis), teisingai išsprendė nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą ir BPK X skyriuje reglamentuojamų teisės normų reikalavimų dėl žalos atlyginimo pareiškus civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje nepažeidė.

59Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

60Nuteistojo T. D. ir jo gynėjos advokatės Liubovės Šiušienės kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu T. D.... 4. Iš T. D. ir R. J. solidariai priteista 106 965,23 Eur Kauno apskrities... 5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti R. J. ir V. B.,... 7. Teisėjų kolegija... 8. 1. T. D. nuteistas (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį) už tai, kad 2003 m.... 9. 1.1. Bendrininkai nusikalstamai veikė pagal tokią schemą: jie nuosprendyje... 10. 2. Taip pat T. D. nuteistas (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį) už tai, kad 2003... 11. 3. Taip pat T. D. nuteistas (pagal 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1... 12. 3.1. Bendrininkai veikė pagal tokią nusikaltimo schemą: nuosprendyje... 13. 3.2. Be to, T. D. 2005–2008 metais, nenustatytu laiku, veikdamas bendra... 14. 4. Taip pat T. D. nuteistas (pagal 300 straipsnio 3 dalį) už tai, kad 2003 m.... 15. 5. Kasaciniu skundu nuteistasis T. D. ir jo gynėja advokatė Liubovė... 16. 5.1. Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies... 17. 5.2. Kasatoriai pažymi, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių T. D. nuteistas... 18. 5.3. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad apkaltinamojo... 19. 5.4. Kasaciniame skunde ginčijamas T. D. kaltės pagrindimo pakankamumas ir... 20. 5.5. Kasatoriai teigia, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia remtis... 21. 5.6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 22. 5.7. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismai, patenkindami civilinius... 23. 5.8. Apeliacinės instancijos teismas iki galo neįvykdė pareigos tinkamai ir... 24. 6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 25. 6.1. Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai ir... 26. 6.2. Prokuroro manymu, kasatorių argumentai, kad priimant T. D.... 27. 6.3. Prokuroro manymu, kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismai T.... 28. 6.4. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 29. 6.5. Prokuroro manymu, kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad... 30. 7. Nuteistojo T. D. ir jo gynėjos advokatės Liubovės Šiušienės kasacinis... 31. Dėl senaties termino skaičiavimo... 32. 8. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo... 33. 8.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. D. nuteistas už sunkių (BK... 34. 8.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriai skunde neteisingai nurodo... 35. Dėl BK 24 straipsnio 6 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies subjekto... 36. 9. Kasaciniame skunde ginčijamas BK 24 straipsnio 6 dalies ir 222 straipsnio 1... 37. 9.1. Pagal BK 222 straipsnį už šį nusikaltimą atsako asmuo, atsakingas už... 38. 9.2. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti... 39. 9.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kaip T. D. atliko savo... 40. 9.4. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad T. D.... 41. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK nuostatų pažeidimu... 42. 10. Kasaciniame skunde ginčijamas nuosprendžio pagrįstumas ir nurodoma, kad... 43. 10.1. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar gauti duomenys laikytini... 44. 10.2. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina,... 45. 10.3. Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek T. D.... 46. 10.4. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo... 47. 10.5. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nustatęs, jog... 48. 11. Esminių BPK pažeidimų, kurie būtų suvaržę įstatymų garantuotas T.... 49. 12. Kasatoriai skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 50. 12.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės... 51. 12.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos... 52. 13. Taigi, remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą,... 53. Dėl civilinių ieškinių išsprendimo... 54. 14. Kasaciniame skunde teigiama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos... 55. 14.1. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 56. 14.2. Spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose... 57. 14.3. Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta žala solidariai priteisiama iš... 58. 14.4. Byloje nustatyta, kad dėl bendrų nuteistojo T. D. nusikalstamų... 59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 60. Nuteistojo T. D. ir jo gynėjos advokatės Liubovės Šiušienės kasacinį...