Byla 2S-1078-258/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Senovė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Senovė“, kur suinteresuotieji asmenys: Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ „Registrų centras“, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjas UAB „Senovė“ pateikė teismui pareiškimą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sandėlis, ( - ), bei asfaltuota sandėliavimo aikštelė, ( - ), buvo pastatyti 1990 m. parengto projekto ir 1990 m. liepos mėnesį išduoto statybos leidimo pagrindu. Pareiškime nurodė, kad norint sandėlį pripažinti tinkamu naudoti statiniu ir atlikti teisinę šio statinio registraciją, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentui būtina pateikti Sandėlio projektą bei statybos leidimą. Šių dokumentų taip pat reikia ir siekiant atlikti teisinę aikštelės registraciją. Pareiškėjas minėtų dokumentų neturi, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Senovė“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškimą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2d. 1 p.). LAT 2009 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009 pažymėjo, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 dalis), 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.). Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia pripažinti tinkamais naudoti asfaltuotą aikštelę ir sandėlį bei atlikti teisinę šių statinių registraciją. Nurodo, kad minėtiems veiksmams atlikti reikalingas statybos projektas bei statybos leidimas, kurių pareiškėjas neturi. Pagal pareiškėjo formuluojamą prašymą nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad statiniai buvo pastatyti statybos projekto ir statybos leidimo pagrindu, neturės jokios juridinės reikšmės pripažįstant statinius tinkamais naudoti, nes pagal STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos teikiamų dokumentų bendras sąrašas“ 3 priedą, statinio pripažinimo tinkamu naudoti metu, komisijai turi būti pateiktas ne teismo sprendimas, o statinio projektas ir statybos leidimas. Teismo sprendimas, patvirtinantis faktą, kad toks projektas ir statybos leidimas buvo, negali pakeisti pačių įstatymo reikalaujamų dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumą. Todėl pareiškėjo prašomas nustatyti faktas neturės jokios juridinės reikšmės.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo panaikinti 2011-01-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

10Teigia, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas bei jo pagrindu priimti kiti teisės aktai nenumato specialių teisės normų, reglamentuojančių statinių, pastatytų iki Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, įsigaliojimo miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, registravimo, tokiam registravimui teiktinų dokumentų. 2003 m. kovo 3 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ taikomas kaimo vietovėje pastatytų statinių atžvilgiu. Todėl formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus senus statinius, kurie pastatyti miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, taikomos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatos. Daro išvadą, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pagrindas tokius pastatus suformuoti kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus ir juos įregistruoti būtų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys statinių statybos teisėtumą ir jų priėmimą naudoti. Registruojant senus statinius, pastatytus miesto teritorijoje, nustatyta registro tvarkytojui tvarka turi būti pateikiama: prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas bei nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų byla. Statiniai pripažįstami tinkamais naudoti surašant nustatytos formos pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-06-12 įsakymu Nr. D1-290 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos teikiamų dokumentų bendras sąrašas“ 3 priedą, statinio pripažinimo tinkamu naudoti metu komisijai, be kita ko, turi būti pateikiami statinio projektas ir statybos leidimas. Pripažįstant tinkamais naudoti nesudėtingus statinius, jiems taikoma supaprastinta tvarka, pagal kurią komisijai užtenka pateikti statinio projektą (kai jis privalomas) ir kadastrinių matavimų duomenis. Kadangi dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumą (projektas ir statybos leidimas) yra neišlikę, pareiškėjui jų gauti kitokia, t.y. ne teismo tvarka, negali. Teismo sprendimas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, nes jo pagrindu UAB „Senovė“ statiniai galės būti pripažinti tinkamais naudoti. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą, netinkamai aiškino CPK 137 str. 2 d. 1 p.

11Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

13Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

14Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Šioje byloje Apeliantas prašo nustatyti ne juridinį faktą, o ryšį tarp projekto, statybos leidimo bei sandėlio ir asfaltuotos sandėliavimo aikštelės. Pareiškėjas teisingai nurodo, kad, norint pripažinti sandėlį tinkamu naudoti statiniu ir atlikti teisinę šio statinio registraciją, būtina pateikti sandėlio projektą bei statybos leidimą. Aplinkybė, kad 1990 metų Projektų derinimo apskaitos knyga Vilniaus apskrities archyvui nėra perduota, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas negali kitokia ne teismo tvarka užsakyti, jog būtų paruoštas sandėlio, kurio ( - ), bei asfaltuotos sandėliavimo aikštelės, ( - ) ir atitinkamų institucijų suderintas projektas. Į teismo jurisdikcinę veiklos sritį nepatenka iki 1990 m. veikusių Lietuvoje projektavimo institutų, kurie rengė teritorijų planavimo dokumentus, projektavo pastatus, kompetencija. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Pažymėtina, kad teismui nustačius, jog pareiškėjas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, neįrodžius, kad pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 443 str. 7 d., 444 str. 1 d., 445 str.), teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimą privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo.

15Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškimas neatitinka CPK 445 str. nustatytų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareikšimą kaip nenagrinėtiną teisme.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

17Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai