Byla 2A-574/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. E., A. P. ir akcinės bendrovės „Kings trans“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-460-368/2013 pagal ieškovų L. J., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Langvesta“ ieškinius atsakovams E. E., A. P., A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Kings trans“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šiaulių apygardos teismo 2009-01-19 nutartimi (t. 1, b. l. 9-10) UAB „Langvesta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas S. K..

5Ši byla nagrinėjama sujungus į vieną tris civilines bylas, kuriose ieškovai L. J. ir BUAB „Langvesta“ pareiškė reikalavimus tiems patiems atsakovams (kai kuriose ieškiniuose A. K. ir UAB „Kings trans“ procesinė padėtis buvo nurodyta kaip trečiųjų asmenų) dėl tų pačių sandorių negaliojimo (c.b. Nr. 2-1316-267/2012, t. 4, b.l. 72-73; c.b. Nr. 2-108-372/2012, t. 2, b.l. 177-178; c.b.2-460-368-2013, t. 1, b.l. 135-136).

6Ieškovas BUAB „Langvesta“ pateiktu patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 2-8; c.b. Nr. 2-108-372/2012; t. 2., b. l. 1-6) prašė: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2008-12-09 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Langvesta“ ir E. E.; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia 100 000 Lt sumos 2008-12-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LANG00001630; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia 2008-12-09 trišalę įskaitymų sutartį, sudarytą tarp UAB „Langvesta“, A. P. ir E. E.; 4) pripažinti negaliojančia 2009-04-30 nevaržytynėse parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Langvesta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. K., ir E. E.; 5) pripažinti negaliojančiais 2009-09-07 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp E. E. ir A. K., bei 2009-09-09 priėmimo-perdavimo aktą; 6) pripažinti negaliojančiais 2009-10-05 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir UAB „Kings trans“ bei 2009-10-05 priėmimo-perdavimo aktą; 7) priteisti BUAB „Langvesta“ natūra poilsio stovyklą, esančią Jūros g. 31, Šventojoje. Nurodė, kad 2008-12-09 sandoriai yra negaliojantys, prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, juridinio asmens teisnumui, imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str., 1.81 str., 1.82 str., 1.91 str.), kadangi pagal juos turėjusios vykti ūkinės operacijos nebuvo fiksuojamos bendrovės finansiniuose dokumentuose ir nebuvo vertinamos ūkinėje veikloje, patys sandoriai buvo nenaudingi juos sudariusiai įmonei ir buvo sudaryti dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, taip pat akivaizdžiai prieštaravo viešajai tvarkai, gerai moralei, juridinio asmens teisnumui ir imperatyvioms įstatymų normoms. Nurodė, kad apie 2009-04-30 sutarties, kuria nustatyta poilsio stovyklos, esančios Jūros g. 31, Šventojoje, pardavimo tvarka ir sąlygos, sužinojo 2009 m. spalio mėn. Ši sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1.80 str.). Pažymėjo, kad pagal 2009-04-30 sutartį perleistas turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Sutartyje yra suklastotas UAB „Langvesta“ antspaudas ir administratoriaus parašas. Akcentavo, kad atsakovė E. E. neįgijo nuosavybės teisių į ginčo turtą ir negalėjo jų perleisti kitiems asmenims.

7Ieškovas L. J. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (c. b. Nr. 2-1316-267/2012, t. 2, b. l. 22-25) prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2008-12-09 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Langvesta“, atstovaujamos A. P., ir E. E.; 2) pripažinti negaliojančia 2008-12-09 trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį, sudarytą tarp UAB „Langvesta“, A. P. ir E. E.. Nurodė, kad iš bankroto administratoriaus, kaip BUAB „Langvesta“ kreditorius, 2011-01-27, sužinojo apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą pagal BUAB „Langvesta“ ieškinį atsakovams E. E., A. K. ir UAB „Kings trans“, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl poilsio stovyklos, esančios Jūros g. 31, Šventoji, pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tarp UAB „Langvesta“, atstovaujamos direktoriaus A. P. ir E. E., buvusios UAB „Langvesta“ darbuotojos, 2008-12-09 pasirašyta preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi bei tą pačią dieną tarp UAB „Langvesta“, A. P. ir E. E. pasirašyta trišale reikalavimų įskaitymo sutartimi buvo siekiama 100 000 Lt suma sumažinti bendrovės įsiskolinimą A. P., suteikiant jam prioritetą prieš kitus įmonės kreditorius. Teigė, kad pardavus poilsiavietę už mažesnę nei rinkos kainą, sandoriais buvo padarytas nuostolis pačiai bendrovei, tuo pačiu sumažinta jos galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad poilsiavietės statiniai yra nekilnojamasis turtas, sandoris privalėjo būti įformintas notarine tvarka, o jos nesilaikius, sandoris laikytinas niekiniu ir negaliojančiu. Todėl prašė taikyti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą actio Pauliana.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2013-05-08 sprendimu ieškinius tenkino iš dalies (t. 2, b. l. 22-31): 1) pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2008-12-09 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Langvesta“ ir E. E.; 2008-12-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LANG00001630, išrašytą 100 000 Lt sumai; 2008-12-09 trišalę įskaitymų sutartį, sudarytą tarp UAB „Langvesta“, A. P. ir E. E.; 2) pripažino negaliojančiomis 2009-04-30 nevaržytynėse parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Langvesta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. K., ir E. E.; 2009-09-07 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp E. E. ir A. K., ir 2009-09-09 priėmimo-perdavimo aktą; 2009-10-05 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir UAB „Kings trans“, ir 2009-10-05 priėmimo-perdavimo aktą; 3) taikė restituciją natūra – priteisė BUAB „Langvesta“ naudai iš UAB „Kings trans“ poilsio stovyklą, esančią Jūros g. 31, Šventojoje, o UAB „Kings trans“ naudai iš BUAB „Langvesta“ priteisė 100 000 Lt; 4) netenkino prašymo dėl baudos skyrimo administratoriui; 5) priteisė valstybės naudai iš A. P. ir E. E. po 1 500 Lt žyminio mokesčio ir po 104,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teismas konstatavo, jog egzistuoja visos sąlygos, būtinos taikyti actio Pauliana institutą. Šiaulių apygardos teismo 2009-01-19 nutartimi UAB „Langvesta“ iškelta bankroto byla, o 2009-04-03 nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių, tame tarpe L. J., finansiniai reikalavimai. Bankroto administratorius gina visų įmonės kreditorių interesus (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.). Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1509/2012, konstatuota, kad ieškovo L. J. ieškinys dėl 2008-12-09 preliminarios pirkimo-pardavimo ir trišalės reikalavimų įskaitymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pateiktas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino. Aplinkybę, kad BUAB „Langvesta“ administratorius taip pat nepraleido vienerių metų termino ieškiniui pareikšti, patvirtina tai, jog dokumentai apie 2008-12-09 sudarytus sandorius administratoriui nebuvo perduoti, o apie 2009-09-07 sandorį ir 2009-09-09 priėmimo-perdavimo aktą atsakovės E. E. atstovas informavo tik 2010-05-27 teismo posėdžio metu, taigi 2009-10-05 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir 2009-10-05 priėmimo-perdavimo akto pasirašymo aplinkybės paaiškėjo 2010-08-19 teismo posėdžio metu. UAB „Langvesta“ faktinį nemokumo buvimą 2008-12-09 sandorių sudarymo metu patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2009-01-19 nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, turinys, taip pat 2008-10-29 įmonės kreditoriaus pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovų A. P., E. E. paaiškinimai. Pagal 2008-12-09 trišalę įskaitymų sutartį 100 000 Lt buvo sumažintas įsiskolinimas įmonės vadovui A. P., jam suteikiant pirmenybę prieš kitus įmonės skolininkus. Tai pažeidė įmonės kreditorių interesus, kaip ir UAB „Langvesta“ priklausančios poilsiavietės perleidimas už nepagrįstai mažą kainą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė imperatyvo, sukėlusio UAB „Langvesta“ neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti 2008-12-09 sandorius. Iš ankstesnių šalių preliminariųjų susitarimų įgytos pareigos taip pat turėtų būti vykdomos kuo mažiau pakenkiant kitų įmonės kreditorių interesams. Tuo tarpu 2008-12-09 pirkimo-pardavimo sandoris buvo įmonei nuostolingas, o atsakovas A. P. nenurodė priežasčių, pateisinančių poilsiavietės pardavimą pigiau, nei buvo jos vertė pagal įmonės apskaitos registrą. 2008-12-09 sandorių sudarymo metu atsakovė E. E. buvo atsakovo A. P. uošvienė, taigi remiantis CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, atsakovai, sudarydami 2008-12-09 sandorius, buvo nesąžiningi.

11Teismas sprendė, jog 2008-12-09 sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais pagal CK 1.80, 1.81, 1.82, 1.91 straipsnius. Sudarius 2008-12-09 sandorius ir atlikus užskaitymus, buvo patenkinti tik ketvirtos eilės pinigų gavėjo – UAB „Langvesta“ direktoriaus A. P. reikalavimai, tuo pažeidžiant Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Jų nesilaikymas sudaro pagrindą taikyti CK 1.80 straipsnio 1 dalį, juolab, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog UAB „Langvesta“ nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Įvertinus aplinkybę, kad 2008-12-09 sandoriai pažeidė kreditorių teises ir sumažino jų galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus, egzistuoja ir CK 1.81 straipsnio taikymo galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytas 2008-12-09 sandorių šalių nesąžiningumas ir sudaryti sandoriai prieštaravo juridinio asmens UAB „Langvesta“ teisnumui, t. y. įmonės įstatuose įtvirtintam pagrindiniam bendrovės veiklos tikslui – pelno siekimui, yra pagrindas ginti įmonės pažeistas teises remiantis CK 1.82 straipsnio 1 dalimi. Aplinkybė, jog 2008-12-09 pirkimo-pardavimo sandoris buvo įmonei nuostolingas ir nenustatyta imperatyvo jį sudaryti, sudaro pagrindą pripažinti šį sandorį negaliojančiu dėl piktavališko vienos šalies atstovo susitarimo su kita šalimi (CK 1.91 str. 1 d.). Pripažinęs niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2008-12-09 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008-12-09 trišalę įskaitymų sutartį, teismas negaliojančia pripažino ir 100 000 Lt sumos 2008-12-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LANG00001630, įvertinęs tai, kad ji neįtraukta į UAB „Langvesta“ finansinę atskaitomybę, o šiuo numeriu buvo išrašyta kita sąskaita – UAB „Medžialingė“.

12Įvertinęs bylos rašytinių dokumentų duomenis, patvirtinančius 2009-04-30 nevaržytynėse parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo požymius, taip pat atsižvelgęs į tai, kad UAB „Langvesta“ turtas, esantis Jūros g. 31, Šventojoje, administratoriui nebuvo perduotas, kad kreditorių susirinkimas klausimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo ir pardavimo kainų tvirtinimo sprendė ženkliai vėliau, nei buvo sudaryta 2009-04-30 sutartis, pirmosios instancijos teismas, remdamasis bendruoju teisės principu ex injuria non oritur jus, sprendė, kad 2009-04-30 sutartis yra neteisėta, todėl pripažintina negaliojančia (CK 1.80 str.). 2009-09-07, 2009-10-05 pirkimo-pardavimo sutartis ir jų pagrindu sudarytus 2009-09-09, 2009-10-05 priėmimo-perdavimo aktus teismas pripažino negaliojančiais, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo turto valdymo teisę savininkas BUAB „Langvesta“ prarado be jo valios.

13Pripažinęs sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, teismas taikė restituciją (CK 6.145 str. 1 d., 2 d.): poilsio stovyklą, esančią Jūros g. 31, Šventojoje, grąžino BUAB „Langvesta“, ir, atsižvelgęs į tai, kad pagal 2009-10-05 sutartį UAB „Kings trans“ už poilsio stovyklą sumokėjo 100 000 Lt, šias lėšas UAB „Kings trans“ naudai priteisė iš ieškovės BUAB „Langvesta“. Pažymėjo, kad bendrovės vadovui A. P. neįnešus gautų lėšų į įmonės kasą, BUAB „Langvesta“ bankroto administratorius gali kreiptis į teismą dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.

14Remdamasis bankroto administratoriaus veiklą reglamentuojančiomis teisės normomis bei įvertinęs tai, jog Šiaulių apygardos teismo 2011-05-05 nutartimi UAB „Langvesta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teismas konstatavo, kad pateikdamas teismui ieškinį, administratorius nepažeidė nustatytų elgesio standartų, kadangi būtent nuo administratoriaus veiksmų priklauso įmonės kreditorių teisėtų interesų apsauga ir bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas.

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16Atsakovas UAB „Kings trans“ apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 37-46) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013-05-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti; prijungti prie bylos papildomą įrodymą – BUAB „Langvesta“ administratoriaus S. K. atsiliepimo civilinėje byloje Nr. 2-897-372/2011 kopiją; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas L. J. pats pripažino, jog jis nebuvo UAB „Langvesta“ kreditoriumi, taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovo reikalavimo dydis ženkliai skiriasi nuo ginčijamo sandorio vertės bei nurodytos ieškinio sumos. Šios aplinkybės užkerta kelią ginčyti sandorį actio Pauliana ieškinio pagrindu.

182. Faktą, jog 2008-04-30 preliminarią pirkimo-pardavimo bei trišalę reikalavimų įskaitymo sutartis BUAB „Langvesta“ administratorius S. K. gavo 2009-11-19, patvirtina civilinės bylos Nr. 2-108-378/2012 medžiaga. 2009-12-14 kreditorių komiteto posėdžio metu apie minėtą bylą administratorius informavo bankrutuojančios įmonės kreditorius. Ieškovas L. J. 2011-11-23 teismo posėdyje nurodė, jog jis yra kreditorių komiteto narys ir gina visų BUAB „Langvesta“ kreditorių interesus. Šios aplinkybės suponuoja būtinybę nustatyti ieškovo sužinojimo pareigą, t.y. ar ieškovas, būdamas kreditorių komiteto nariu, apdairiu, protingu, rūpestingu, sąžiningu asmeniu, galėjo sužinoti apie ginčo sandorį anksčiau nei paties ieškovo nurodytas sužinojimo momentas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apie jo ginčijamus sandorius turėjo sužinoti vėliausiai iki 2009-12-14, byloje taikytina ieškinio senatis (CK 6.66 str. 3 d.).

193. Ieškovo L. J. elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu. Ieškovas ieškinį pareiškė praleidęs senaties terminą, melagingai teigdamas, jog apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2011 m. Sprendžiant iš ieškinio reikalavimo, neturėjo tikslo patenkinti savo reikalavimą, o siekė sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 6.66 straipsnio pagrindu toks ieškinys negali būti tenkinamas).

204. Poilsiavietės pardavimo sandoris neturėjo ir negalėjo įtakoti UAB „Langvesta“ turtinės padėties. Tuo tarpu teismas visapusiškai netyrė aplinkybių, reikšmingų skolininko nemokumui ir pirmenybės vienam iš kreditorių suteikimo faktui konstatuoti, nepagrįstai rėmėsi tik teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo, neįvertino atsakovo A. P. parodymų, kad iš ginčijamo sandorio gautais pinigais buvo atsiskaitoma su kreditoriais.

215. CK 6.67 straipsnyje nustatyta skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcija atsakovės E. E. atžvilgiu netaikytina, kadangi atsakovė nepatenka į šiame straipsnyje įvardintų subjektų ratą. Atsakovė E. E. yra sąžininga sandorio šalis ir priešingai nebuvo įrodyta.

226. 2011-03-29 specialisto išvada Nr. 5-4/33 nėra ir negali būti įrodymu, patvirtinančiu žalos padarymo faktą, padarytos ar nepadarytos žalos dydį, ar dokumentu, patvirtinančiu turto rinkos vertę. Išvadoje nurodyta, kad ūkinės veiklos tyrimo specialistė negali atsakyti į klausimą, ar poilsiavietė buvo parduota nepateisinamai pigiai, nes turto rinkos kainai nustatyti reikalingos specialios šios srities žinios. Teismas nepagrįstai šį dokumentą laikė turto vertės nustatymo pažyma, nes išvadoje nustatytas buhalterinis nuostolis negali atspindėti realių rinkos sąlygų. Byloje atliktas turto rinkos vertės nustatymas taip pat neatspindi realios ginčytino turto vertės, nes vertinimas buvo padarytas ne 2008-12-09, t. y. ne sandorio sudarymo dienai, o prašymą apklausti turto vertintoją teismas atmetė.

237. Teismo sprendimo dalis, kurioje nurodomi motyvai dėl CK 1.80, 1.81, 1.82, 1.91 straipsnių taikymo, deklaratyvi, nepagrįsta nustatytais faktiniais duomenimis, paremta prielaidomis.

248. Teismas nepagrįstai 2009-09-07, 2009-10-05 sudarytus sandorius siejo su 2009-04-30 sandoriu, o ne su 2008-12-09 sandoriu, kuriuo išreikšta šalių valia. Tuo tarpu BUAB „Langvesta“ bankroto administratorius S. K. procese elgėsi nesąžiningai. Reikšdamas ieškinį, tyčia suklaidino teismą, pirminiu nurodęs 2009-04-30 sandorį, nors žinojo, kad realus yra 2008-12-09 sandoris. Atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę, nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad BUAB „Langvesta“ neteko turto valdymo be jos valios. Nenustačius byloje aplinkybių, pagrindžiančių A. K., UAB „Kings trans“ kaip nesąžiningų įgijėjų, statusą, jų atžvilgiu turi būti taikoma daiktinės teisės apsauga (CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 1 d.). Teismas, pripažindamas 2009-09-07, 2009-10-05 sandorius negaliojančiais, vindikacijos taikymo sąlygų netikrino, sprendimą grindė vien prielaidomis, nepagrįstai taikė restituciją, kuri taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai ir tik negaliojančiu pripažinto sandorio šalims.

259. Teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo bei sprendimo motyvavimo taisykles: neteisingai taikė actio Pauliana sąlygas; neatliko visapusiško aplinkybių tyrimo; taikė nesąžiningumo prezumpciją, kuri nagrinėjamu atveju negali būti taikoma; neteisingai taikė ieškinio senaties taisykles; nenustatė realios ginčytino turto vertės, atsisakė apklausti turto vertintoją; nenustatė realių sandorių negaliojimo pagrindų, apsiribodamas normų citavimu; neteisingai taikė CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatytas vindikacijos taisykles ir be teisėto pagrindo taikė restituciją. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.

2610. Byloje nėra duomenų apie šaukimų įteikimą atsakovams E. E., A. P. ir A. K. ar jų informavimą apie 2013-04-23 teismo posėdį. Vadinasi, teismas bylą išnagrinėjo be šalių. Ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą, remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu.

27Atsakovė E. E. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 51-54) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013-05-08 sprendimą kaip absoliučiai neteisėtą ir nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

281. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant atsakovei E. E., jos tinkamai neinformavęs apie teismo posėdį. Ši aplinkybė sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis.

292. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, pažeidė įrodinėjimo taisykles, sprendimą grindė prielaidomis ir neįrodytomis aplinkybėmis, neargumentavo savo išvadų, nepagrįstai konstatavo CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų actio Pauliana sąlygų egzistavimą. Byloje nenustatyta, ar L. J. priklausė reikalavimo teisės, sudarančios pagrindą jį pripažinti kreditoriumi. Neįvertintos aplinkybės, patvirtinančios tikrąjį ieškovo L. J. sužinojimo apie 2008-12-09 sandorius momentą. Tuo tarpu jo nustatymas yra reikšmingas, taikant ieškinio senaties terminą reglamentuojančias nuostatas. Atsakovės E. E. nesąžiningumas, teismui netinkamai pritaikius CK 6.67 straipsnio 1 punktą, paremtas prielaida.

303. Sprendimas tenkinti bankroto administratoriaus S. K. ieškinius priimtas formaliais pagrindais, remiantis abstrakčiais motyvais, nesiaiškinant ir neįvertinus iš ginčijamų sandorių gautų pinigų panaudojimo aplinkybių, nesant kiekvieno iš teismo taikyto pagrindo teisinio argumentavimo.

314. Teismas pažeidė CK 4.96 straipsnio nuostatas, ginančias sąžiningus įgijėjus, nepagrįstai nustatė jų taikymo išimtį, neįvertinęs aplinkybės, jog turto savininko – UAB „Langvesta“ valios išraiška įtvirtinta 2008-12-09 pirkimo-pardavimo sutartyje.

32Atsakovas A. P. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 56-59) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013-05-08 sprendimą ir ieškinius atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

331. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas in corpore dėl jo akivaizdaus neteisėtumo, nepagrįstumo ir neteisingumo. Byloje neatskleista ginčijamų teisinių santykių esmė.

342. Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant šalims negalimas. Atsakovas A. P. apie 2013-04-23 teismo posėdį nebuvo informuotas, nei teismo šaukimo, nei pranešimo negavo, apie posėdį sužinojo post factum. Tai sudaro absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

353. Byloje neteisingai taikytos actio Pauliana ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad BUAB „Langvesta“ bankroto administratorius ir ieškovas L. J. apie 2008-12-09 sandorius sužinojo vėliausiai atitinkamai 2009-11-19 ir 2009-12-14. Todėl pritaikius vienerių metų ieškinio senaties terminą, pastarųjų ieškiniai turėjo būti atmesti.

364. Bankroto administratoriaus veiklos teisėtumas kelia abejonių. Bankrutuojančios įmonės turtas buvo realizuojamas itin mažomis kainomis, neatsižvelgiant į kreditorių interesus.

375. Teismas nevisapusiškai ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos, nustatinėjant actio Pauliana sąlygų egzistavimą ar jų nebuvimą. Visi iš ginčijamų sandorių gauti pinigai buvo investuojami į bendrovę, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, ketinimo kelti įmonei bankroto bylą nebuvo. Tai patvirtina, kad kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės E. E. nesąžiningumą CK 6.67 straipsnio pagrindu, kadangi pastaroji nepripažintina nei vienu iš šiame straipsnyje nurodytų subjektų.

386. Teismas be pagrindo formaliai rėmėsi CK 1.80, 1.81, 1.82, 1.91 straipsnių nuostatomis, nes 2008-12-09 sandoriais jokios imperatyviosios teisės normos nebuvo pažeistos, sandoriai atitiko įmonės veiklos tikslus. Iš skundžiamo teismo sprendimo neaišku, kokiu būdu sandoriais buvo pažeista viešoji tvarka ir kaip byloje buvo nustatytas tariamas piktavališkas susitarimas.

397. 2008-12-09 sandoriai buvo sudaryti atsižvelgiant į BUAB „Langvesta“ valią. Todėl teismas neteisingai taikė CK 4.96 straipsnio nuostatas, ginančias sąžiningą įgijėją, ir nepagrįstai pripažino negaliojančiais vėliau sudarytus sandorius, juos siedamas su 2009-04-30 sandoriu.

40Ieškovas BUAB „Langvesta“ atsiliepimuose į atsakovų UAB „Kings trans“, E. E. ir A. P. apeliacinius skundus (t. 2, b. l. 68-74, 75-78, 79-82) prašo apeliacinį procesą nutraukti; to nepadarius ir bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinius skundus atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2013-05-08 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimus grindžia šiais argumentais:

411. Apeliacinis procesas pagal atsakovų UAB „Kings trans“, E. E., A. P. apeliacinius skundus nutrauktinas, kadangi skundai paduoti praleidus įstatymo nustatytą trisdešimties dienų terminą (CPK 307 str. 1 d.). Teismo sprendimas byloje priimtas 2013-05-08. Vadinasi, paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2013-06-07. Tuo tarpu apeliaciniai skundai įteikti paštui ir išsiųsti teismui 2013-06-10. Ši aplinkybė sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti apeliacinius skundus ir juos grąžinti padavusiems asmenims (CPK 315 str. 2 d. 1 p.). Teismui netinkamai išsprendus apeliacinių skundų priėmimo klausimą, apeliacinis procesas nutrauktinas, remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi.

422. Apeliantų argumentai, susiję su actio Pauliana ginčijimu, yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Šiaulių apygardos teismo 2009-04-03 nutartimi buvo patvirtinti ieškovo L. J. kreditoriniai reikalavimai: 12 777,10 Lt kaip pirmosios eilės kreditoriui, 32 000 Lt kaip trečiosios eilės kreditoriui. Su ieškovu nėra atsiskaityta, todėl jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

433. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad iki bankroto bylos iškėlimo egzistavo faktinis įmonės nemokumas ir ginčijamų sandorių sudarymu buvo ignoruoti įmonės kreditorių interesai. Bendrovės direktoriui jau buvo įteiktas kreditoriaus UAB „Arsenalas“ 2008-10-29 pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2008-11-30 įmonės skolos kitiems kreditoriams sudarė 2 468 460 Lt. Tai rodo, kad įmonė objektyviai negalėjo vykdyti turtinių prievolių. Iš sandorio gautos lėšos nebuvo įneštos į bendrovės sąskaitą ar kasą. Jomis buvo siekiama patenkinti tik įmonės vadovo interesus, tokiu būdu jam suteikiant prioritetą prieš kitus kreditorius. Iš atsakovo A. P. pateikto 2009-01-01 – 2009-01-31 banko išrašo taip pat matyti, kad pastarojo asmeninių interesų ir UAB „Langvesta“ interesų tenkinimo santykis yra neadekvatus. Tuo tarpu įrodymų, kad už pinigus, gautus pagal 2008-12-09 sandorį, atsakovas A. P. būtų atsiskaitinėjęs su kreditoriais, nepateikta. Be to, įmonės bei jos kreditorių interesus pažeidė tai, kad ginčo turtas buvo perleistas už nepagrįstai mažą kainą.

444. Atsakovė E. E. buvo nesąžininga sandorio šalimi. Siekdama nesąžiningai realizuoti savo tariamas teises į poilsiavietę, UAB „Talša“ administratorei ji pateikė ne 2008-12-09 sutartis, o suklastotą 2009-04-30 nevaržytinėse parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Būdama artimais ryšiais susijusi su įmonės vadovu, atsakovė tyčia sudarė sąlygas, kad bendrovės turtas neatitektų jos kreditoriams.

455. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2011-03-29 specialisto išvadoje Nr. 5-4/33 dėl UAB „Langvesta“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, taip pat Šiaulių apygardos teismo 2011-05-11 nutartyje dėl UAB „Langvesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu konstatuotomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis ginčijamais sandoriais perleisto turto vertę. Tuo tarpu trečiasis asmuo neišnaudojo teismo jam suteiktos plačios teisės paneigti ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų dėl turto vertės.

466. Faktinės aplinkybės dėl ieškinio senaties skaičiavimo, kuriomis remiamasi apeliaciniuose skunduose, egzistavo civilinės bylos Nr. 2-675-372/2011 nagrinėjimo metu. Šioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-30 nutartimi ieškovo L. J. sužinojimo apie ginčijamus sandorius data buvo nustatyta 2010-12-23. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėjamoje byloje iš naujo tirti teismo nustatyto fakto.

477. 2011-03-29 specialisto išvada Nr. 5-4/33 ir kitos byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad ginčo sandoriai ir jų pagrindu turėjusios vykti ūkinės operacijos bendrovės finansiniuose dokumentuose nebuvo fiksuojamos ir nebuvo vertinamos ūkinėje veikloje, sandoriai pažeidė kreditorių teises. Tokios sutartys (ir jų vykdymas) yra nenaudingos bendrovei, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir prieštarauja geros moralės bei bendriesiems CK principams.

488. 2008-12-09 sandoriais UAB „Langvesta“ valia dėl turto (poilsiavietės) pardavimo buvo netinkamai išreikšta, nuosavybė į daiktą neperduota, todėl turtas dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų nustojo būti valdomas be savininko valios. Niekinių ir negaliojančių sandorių pagrindu atsakovė E. E. neįgijo nuosavybės teisės į BUAB „Langvesta“ priklausančią poilsiavietę, todėl neturėjo teisės jos perleisti tretiesiems asmenims. Todėl kiekvienas paskesnis turto perleidimas naujiems turto įgijėjams negalėjo sukurti savininko nuosavybės teisių į statinius. UAB „Kings trans“ ir A. K. taip pat nepateikė įrodymų, kad jie buvo pakankamai rūpestingi, elgėsi apdairiai ir sąžiningai, pasidomėjo, ar kita sandorio šalis patikima ir elgiasi sąžiningai. Teismas pagrįstai 2009-09-07, 2009-10-05 sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais ir taikė restituciją.

499. Atsakovų E. E. ir A. P. apeliacinių skundų argumentai dėl jų neinformavimo apie teismo posėdį nepagrįsti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, CPK 133 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios dalyvaujančio byloje asmens, kuriam teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai, tolesnį informavimą apie teismo posėdžius, nebuvo pažeistos. Apie 2013-04-23 teismo posėdį atsakovai buvo tinkamai informuoti teismo pranešimais. Tuo tarpu atsakovė E. E. pati nebuvo atidi ir sąžininga, nesidomėdama proceso eiga ir nepranešė teismui apie galimybę dalyvauti teismo procese.

5010. Teismo atsisakymas skirti baudą proceso šaliai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis negali būti apeliacinio skundo objektu (CPK 106 str., 107 str., 301 str.).

51Atsiliepimu į atsakovės E. E. apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 83-86) ieškovas L. J. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2013-05-08 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

521. Reikalavimas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą negaliojančiu pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra nepagrįstas. Apie 2013-04-23 teismo posėdį ji buvo tinkamai informuota teismo pranešimu (CPK 133 str. 1 d.). Kita vertus, žinodama apie vykstantį teismo procesą ir jame jau dalyvavusi, pati apeliantė turėjo pareigą domėtis proceso eiga.

532. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos. L. J. finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje, jis yra BUAB „Langvesta“ kreditorius. Teismas pagrįstai konstatavo esant kreditorių teisių pažeidimą, nustatęs, jog: ginčijamų sandorių sudarymo metu egzistavo faktinis UAB „Langvesta“ nemokumas; sandoriais įsiskolinimas buvo sumažintas tik įmonės vadovui, tokiu būdu jam suteikiant prioritetą prieš kitus bendrovės skolininkus; sandorių sudarymas prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams (pelno siekimui), nes parduodant poilsiavietę bendrovė patyrė 163 386,49 Lt nuostolius.

543. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina šalies teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos. Lietuvos apeliacinio teismui įsiteisėjusia 2012-11-30 nutartimi nustačius, jog 2011-01-27 L. J. ieškinys pateiktas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, pakartotinis ginčas dėl šio klausimo negalimas.

554. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apeliantės E. E. nesąžiningumo faktą. Netinkamas CK 6.67 straipsnio 1 dalies taikymas ar nepakankamas sprendimo motyvavimas jo nepaneigia. Sandorių sudarymo metu apeliantė dirbo UAB „Langvesta“ administratore ir žinojo, kad įmonės finansinė būklė sunki, tačiau nesirūpino, kad pinigai patektų į bendrovės sąskaitą ar kasą. Toks apeliantės elgesys patvirtina, kad ji negalėjo nesuprasti, kad sandoris sustiprins UAB „Langvesta“ nemokumą. Todėl E. E. laikytina nesąžiningu įgijėju.

56IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

57Į atsakovo UAB „Kings trans“ prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka kolegija neatsižvelgia, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė (CPK 322 str.).

58Atsakovo UAB „Kings trans“ apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovų E. E. ir A. P. apeliaciniai skundai netenkintini

59Dėl ieškovo BUAB „Langvesta“ prašymo nutraukti apeliacinį procesą

60CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo sprendžia skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsprendžia atsisakymo priimti skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui klausimą tais atvejais, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 str. 2 d. 1 p. 4 d.). Taigi būtent pirmosios instancijos teismas sprendžia skundo priėmimo ir praleisto termino atnaujinimo klausimus (CPK 78 str. 2 d., 307 str. 2 d.), o nagrinėjamos bylos atveju teisėjo rezoliucija visi trys apeliaciniai skundai buvo priimti, darytina išvada, kad teismas neženkliai (3 dienom) praleistą terminą apeliantams yra atnaujinęs. Toks procesinis veiksmas atitinka CPK 78 str. 5 d. reikalavimus. Teismo rezoliucijos atnaujinti terminą motyvavimo būtinumas, skirtingai nei nutarties atsisakyti atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimo atveju, įstatyme nenumatytas. Įstatyme taip pat nenumatyta apeliacijos teisė dėl teismo sprendimo (rezoliucijos) atnaujinti procesinį terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jurisdikcijos kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo atnaujinti skundų padavimo terminą. Kadangi pirmosios instancijos teismas atnaujino apeliacinių skundų padavimo terminą, nėra procesinio pagrindo taikyti CPK 315 str. 5 d. ir nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal šiuos skundus.

61Dėl atsakovų informavimo pareigos ir bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant

62Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nesant bent vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, skundžia teismo sprendimą, pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Visų trijų apeliantų skunduose keliamas proceso teisės normų, reglamentuojančių byloje dalyvaujančių asmenų informavimą apie teismo posėdžių laiką ir vietą, aiškinimo ir taikymo klausimas, teigiant apie tokios absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą.

63Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.), siekiant be reikalo neapsunkinti teismo darbo ir išvengti nepagrįstų išlaidų, taip pat atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų pareigą domėtis proceso eiga, informuoti apie pasikeitusį procesinių dokumentų įteikimo vietos adresą (CPK 121 str.), CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta supaprastinta informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą tvarka – dalyvaujančiam byloje asmeniui vieną kartą tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais, t.y. nereikalaujama įteikimo asmeniui pasirašytinai ir nustatytos formos pažymos su parašu bei nurodyta įteikimo data grąžinimo teismui. Šioje normoje supaprastinta pranešimo tvarka įtvirtinta preziumuojant, kad šalis, kartą jau gavusi teismo informaciją apie teismo posėdį nurodytu adresu, gaus ir kitus teismo siunčiamus dokumentus.

64Kaip matyti iš 2013-04-23 teismo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 16-21), byla buvo išnagrinėta iš esmės į teismo posėdį neatvykus apeliantams (atsakovams) E. E. bei A. P.. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apie posėdį jiems buvo tinkamai pranešta bei išklausęs kitų dalyvaujančių teismo posėdyje asmenų nuomonę, nutarė bylą nagrinėti apeliantams E. E. bei A. P. nedalyvaujant. 2013-01-17 teismo pranešimas (t.2, b.l. 8), kuris išsiųstas apeliantams jų pačių deklaruojamu korespondencijai gauti adresu Dobilo 1-osios g. 4, Klaipėda (t. 1, b. l. 100, 105, 110, t. 2, b.l. 1,3) patvirtina, kad į ankstesnį - 2013-01-17 teismo posėdį neatvykusiems bylos dalyviams (įskaitytinai ir apeliantams) apie kitą - 2013-04-23, 13 val. teismo posėdį buvo pranešta CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminu, t.y. daugiau nei prieš tris mėnesius. Pažymėtina, kad abu apeliantai dalyvavo 2012-11-29 įvykusiame teismo posėdyje (t.1, b. l.128-129), jie pasirašytinai buvo informuoti apie 2013-01-17 teismo posėdį (t. 2, b. l. 130), į kurį apeliantas A. P. taip pat neatvyko neįvardindamas priežasties, o apeliantė E. E. nurodė apskritai negalėsiant dalyvauti teismo posėdžiuose nuo 2013-01-14 dėl ligos (t. 1, b. l. 143, t.2, b. l. 1-3). Vadinasi, nuo 2012-11-29 iki byla buvo išnagrinėta 2013-04-23 teismo posėdyje patys apeliantai nesidomėjo jos nagrinėjimo eiga ar vykstančiu teismo procesu, nebendradarbiavo tarpusavyje su kitomis šalims ar teismu (CPK 7 str. 2 d., 8 str.), juo labiau, kad šioje byloje apelianto A. P. interesus yra atstovavęs advokatas G. P. (c. b. Nr. 2-1316-267/2012, t. 3, b. l. 156), kuris, atstovaudamas jau apelianto UAB „Kings trans“ interesus, teismo posėdžiuose dalyvavo. Todėl teismui nepažeidus proceso įstatyme nustatytos šalių informavimo tvarkos, nėra teisinių prielaidų ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindui konstatuoti.

65Dėl teismo pareigos tinkamai motyvuoti priimtą procesinį sprendimą

66Apeliaciniuose skunduose teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatą tinkamai motyvuoti savo išvadas, įvertinti visus byloje esančius įrodymus bei argumentus, o teismo sprendimas dėl sandorių negaliojimo grįstas tik prielaidomis. Su tokiais argumentais kolegija negali sutikti. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Taigi motyvuotu sprendimu galima pripažinti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame argumentuotai įvertinti tiek faktiniai, tiek ir teisiniai ieškinio reikalavimų bei atsikirtimų į juos aspektai. Kita vertus, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar teiginį, pasisakyti dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio įrodymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-52/2011).

67Atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus (argumentuoti glausta forma), pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareikštų byloje trijų savarankiškų ieškinių, sujungtų, kaip minėta, į vieną bylą, pagrįstumą, atliko pakankamą byloje pateiktų ir surinktų įrodymų vertinimo ir byloje taikytinų teisės normų analizę. Teismas sprendime aptarė ir kurias aplinkybes bei kokių į bylą pateiktų duomenų pagrindu nustatė, pasisakė dėl ieškovų reikalavimo teisės reikšti tokius ieškinius ir kreditorių interesų pažeidimo, dėl atsakovų atsikirtimo į ieškinius argumentų, įskaitytinai ir susijusių su ieškinio senatimi, aptarė actio Pauliana instituto taikymui privalomas sąlygas, glaustai pasisakė ir dėl kitų pagrindų, kuriais buvo ginčijami sandoriai, bei, konstatavęs visų be išimties ieškovų ginčytų sandorių teisinį ydingumą bei pirmąjį sandorį sudariusių asmenų (A. P. ir E. E.) nesąžiningumą, taikė tokius padarinius, kurių siekė bankrutuojanti įmonė ir netiesioginį ieškinį pareiškęs vienas iš jos kreditorių (t.y. grąžino ginčo objektą pradiniam savininkui). Teismo motyvai bei argumentai yra pakankami, kad būtų galima įvertinti, kodėl teismas padarė tokias išvadas dėl ginčo dalyko – poilsiavietės. Taigi konstatuoti esminį pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijos trūkumą, nustatant bylai reikšmingas pagrindines aplinkybes, pagrindo nėra, o įrodinėjimo taisyklės nebuvo pažeistos (CPK 178, 183, 185 straipsniai).

68Pagrindine nagrinėjamai bylai aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad ginčo objektas (poilsiavietė) buvusio įmonės vadovo apelianto A. P. vienaip ar kitaip (dėl to paties objekto buvo sudaromi skirtingu laikotarpiu skirtingi sandoriai) buvo perleistas apeliantei E. E. pagal sutartis ir sandorius, kuriais pažeidžiamas tiek juridinio asmens teisnumas ir veiklos tikslai (CK1.82 str.), atitinkamai suponuojantis CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą, tiek jo kreditorių interesai (CK 6.66 str.), o kai kurie sandoriai apskritai negalioja dėl jų imperatyvaus prieštaravimo įstatymui (sutartys suklastotos, CK 1.80 str.), ir antroji sandorio šalis (E. E.) ar kiti ginčo objektą vėliau įgiję asmenys nebuvo sąžiningi, kas kliudė grąžinti ši objektą bankrutuojančiai įmonei.

69Dėl atsakovų sąžiningumo

70Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčo turtas išėjo iš savininko BUAB „Langvesta“ valdymo be jo valios ir buvo nepagrįstai perleistas paskutiniam jo įgijėjui apeliantui UAB „Kings trans“, taikė restituciją natūra, grąžindamas šį turtą bankrutuojančiai bendrovei, tuo suteikdamas prioritetą jos kreditorių pažeistų teisių bei interesų gynimui. Pirkėjų, išskyrus E. E., kuriai teismas taikė CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją, sąžiningumas nebuvo vertinamas galimybės taikyti restituciją natūra aspektu.

71Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl restitucijos taikymo būdo, savo skunduose teigia, kad atsižvelgiant į visų pirkėjų, kaip pirkimo-pardavimo sandorio šalių, sąžiningumą, CK 4.96 straipsnio pagrindu restitucija natūra negalima. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skunduose išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl A. P. ir E. E. (jo sutuoktinės motinos) nesąžiningumo, sudarant ginčijamus sandorius. Nors teisinių prielaidų tiesioginiam CK 6.67 straipsnio 1 ar 2 punktų taikymui šiuo atveju kolegija ir neįžvelgia, kadangi pagal įstatymą sutuoktinio (ar buvusio sutuoktinio) motina nėra juridinio asmens valdymo organo artimasis giminaitis (CK 3.135 str.), byloje pakanka duomenų, liudijančių apie jos nesąžiningumą, vadinasi, ir lemiančių CK 1.80 straipsnio 4 dalies, 4.96 straipsnio, 6.66 straipsnio 5 dalies, 6.307 straipsnio 3 dalies išimčių jos atžvilgiu netaikymą. Kaip minėta, E. E. yra buvusio bankrutuojančios įmonės vadovo sutuoktinės motina (šiuo metu sutampa E. E. ir A. P. gyvenamosios vietos adresas) ir buvusi bankrutuojančios įmonės darbuotoja. Toks faktas bylos nustatytas šalių bei liudytojų paaiškinimais ir nėra ginčijamas. Įmonės finansinė padėtis jau pirminių, 2008-12-09 sudaromų sandorių, pavadintų preliminariąja sutartimi, pirkimo-pardavimo sutartimi ir trišale reikalavimų įskaitymo sutartimi (c. b. Nr. 2-108-372/2012, t. 1, b. l. 53-56), jai buvo (ar turėjo būti) žinoma, juo labiau, šie susitarimai sudaryti įmonei jau bankrutuojant ir jos kreditoriams 2008-10-29 pranešus apie inicijuojamą bankroto bylą (c. b. Nr. 2-1316-267/2012, t. 1, b. l. 31). Toks pranešimas akivaizdžiai paneigia apeliantės teiginius teismo posėdyje, kad ji apie įmonės finansus nieko nežinojo, nors pripažino darbo administratore, kuri priimdavo ir korespondenciją, faktą bei neneigė žinojusi apie kitus parduodamus turtinius objektus ir pinigų poreikį įmonėje (c. b. Nr. 2-1316-267/2012, t. 3, b. l. 150). Vertinant apeliantės (ne)sąžiningumą jos informuotumo aspektu, priimtina domėn ir jos šeiminių ryšių su įmonės vadovu (A. P.) aplinkybė, kuri leido jai žinoti apie A. P. paskolas įmonei. Antai apeliantės 2009-11-18 atsiliepime į BUAB „Langvesta“ pradinį ieškinį (c.b. Nr. 2-108-372/2012, t. 1, b.l. 48-49) teigiama, kad A. P., kuris buvo ieškovo akcininkas, 2006 metais į įmonės sąskaitą įnešė pinigus už tos pačios poilsiavietės įsigijimą iš BUAB „Albitas“, yra paskolinęs savo bendrovei ir daugiau pinigų, šiuos teiginius grįsdama ir įmonės finansiniais dokumentais (jais turėjo galimybę disponuoti). Dar daugiau, apeliantės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad šis turto perleidimo sandoris iš esmės buvęs neatlygintinis. Minėtame atsiliepime aiškindama 2008-12-09 trišalės sutarties sudarymo aplinkybes (c.b. Nr. 2-108-372/2012, t. 1, b.l. 53), kurią pasirašė tik ji ir A. P. (savo ir įmonės vardu), apeliantė nurodė, kad jai už įgytą turtą (poilsiavietę) pinigų mokėti nereikėjo, nes įskaitymo sutartimi sumažintas BUAB „Langvesta“ įsiskolinimas A. P., būtent dėl to įmonės kasos dokumentuose nėra užfiksuota ir pinigų įmoka už turtą. Trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties turinys taip pat patvirtina sandorio neatlygintinumą. Ir nors vėliau savo procesinę poziciją byloje apeliantė pakeitė, ėmusi tvirtinti apie 100 000 Lt sumokėjimą, kurie galimai buvo panaudoti įmonės kreditoriniams įsipareigojimams mažinti, jokių objektyvių šiuos prieštaringus teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Be to, sandorių įvairiais pavadinimais bei įvairiomis sąlygomis gausa, jų sudarymo, įmonei bankrutuojant, momentas, ir vėlesnio, jau po laikinųjų pasaugos priemonių taikymo 2008-12-19 teismo nutartimi bei bankroto bylos 2009-01-19 iškėlimo (c. b. Nr. 2-1316-267/2012, t. 1, b.l. 32-33), suklastoto 2009-04-30 sandorio (c. B. Nr. 2-108-372/2012, t.1, b.l. 5-6) pasirašymas, kurio bankroto administratorius už bankrutuojančią įmonę nėra ir objektyviai negalėjo būti sudaręs, nes įmonė tik 2009-06-01 nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, galiausiai šių sandorių pagrindu įgyto turto perleidimas 2009-09-07 tretiesiems asmenis (atsakovui A. K.) (c.b. Nr. 2-108-372/2012, t. 1, b. l. 113-114), nors tokio turto administratorius jau buvo pasigedęs ir 2009-10-29 pareiškęs dėl jo ieškinį teisme, paneigia apeliantės E. E. sąžiningumo prezumpciją.

72Vertindama kitų atsakovų sąžiningumą galimo turto išreikalavimo per restituciją ar vindikaciją aspektu, kolegija atžvelgia į tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes. Viena vertus, civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai ginčo turto pirkėjų A. K. bei UAB „Kings trans“ (ne)sąžiningumo neakcentavo, kadangi ieškinys buvo grindžiamas faktine aplinkybe, jog šį turtą prarado dėl suklastoto sandorio sudarymo (be jo valios nustojo būti valdomas)(CK 4.96 str. 1 d.). Nekilnojamasis daiktas iš sąžiningo įgijėjo gali būti išreikalautas tik tuomet, kai yra prarastas dėl padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.), bet ginčo objektas pasižymi specifiškumu. Nors šis objektas yra nekilnojamųjų daiktų visuma, kurie, bylos duomenimis, kaip laikini statiniai kadaise buvo įtraukti (inventorizuoti) į VĮ Registrų centro administruojamą apskaitą (c. b. Nr. 2-1316-2672012, t.2, b.l. 70), tačiau duomenys iki galo nebuvo sutvarkyti ir visiškas įteisinimas neatliktas (c. b. Nr. 2-108-372/2012, t. 2, b. l. 39-41). Atitinkamai nebuvo išviešintas ir jų savininkas, kas sukliudė įregistruoti turto areštų registre teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nekilnojamojo ir nustatyta tvarka įregistruoto viešame registre (išviešinant savininką) daikto statusą atitinkanti CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostata nagrinėjamam ginčui netaikytina, nors ateityje ir galėtų susidaryti prielaidos nusikaltimą padariusių (t.y. 2009-04-30 sutartį, suklastojant ieškovo bankroto administratoriaus parašą, sudariusių) asmenų nustatymui. Apeliantai A. P. ir E. E. įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-09-09 nuosprendžiu (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Šiaulių apygardos teismo b.b. Nr. 1A-34-116/2014), kaltinti dėl minėtos sutarties suklastojimo, buvo išteisinti, nesurinkus jų kaltės įrodymų apie tokią padarytą veiką. Todėl paskutiniųjų dviejų pirkėjų (ne)sąžiningumas iš esmės net neįtakoja reikalavimo dėl daikto natūra išreikalavimo pagal restitucijos ar vindikacijos taisykles pagrįstumo vertinimo, nes gali būti taikomas tiek CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nurodytas atvejis bei daiktas išreikalautas iš sąžiningo valdytojo, konstatavus valdymo praradimą be savininko valios, teik ir kitoje normoje - CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta daikto savininko teisė išreikalauti turtą iš nesąžiningo valdytojo per vindikaciją. Tačiau apeliaciniuose skunduose keliamas ir kitų pirkėjų sąžiningumo klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl tokių argumentų.

73Kylant ginčui dėl sandorio šalies (ne)sąžiningumo, visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis Nr. 3K-7-229/2007). Šiuo konkrečiu atveju taip pat atsižvelgiama ir į pirkimo-pardavimo teisinių santykių reglamentavimą. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą ne tik perduoti pirkėjui, t.y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, bet ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37 str., 6.317 str.). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-229/2008). Pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimą reglamentuojančio CK 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Remiantis CK 6.323 straipsnio 1 dalimi tais atvejais, kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti. Tačiau tokiu atveju, kai sutartis pripažįstama negaliojančia 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, įstatymų leidėjas apribojo savininko galimybę susigrąžinti daiktą natūra iš sąžiningo įgijėjo CK 4.96 straipsnyje nustatytais atvejais, t. y. nustatė ribotą vindikaciją (CK 6.307 str. 3 d.). CK taip pat yra nustatyta ir neribota vindikacija, esant nesąžiningam nekilnojamojo daikto įgijėjui, ir CK 6.307 straipsnio 3 dalis turi būti taikoma ją sistemiškai aiškinant kartu su CK 4.95 straipsniu, pagal kurį iš nesąžiningo įgijėjo daiktas išreikalaujamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis c.b Nr. 3K-7-229/2007).

74Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K., 2009-09-07 pasirašydamas su E. E. sutartį dėl tokio objekto, kaip nekilnojamieji daiktai, pirkimo (c. b. Nr. 2-108-372/2012, t.1, b. l. 112-114), nesiekė identifikuoti šio turto teisinio statuso, galimai jam taikomų apribojimų, jo panaudojimo galimybių, žemės sklypo savininko ar sutarčių dėl jo nuomos/panaudos sudarymo, t.y. nesielgė nei apdairiai, nei protingai, nei sąžiningai, kiek tokioje situacijoje buvo būtina. Taip pat neįrodė ir savo ketinimų įgyti turtą nuosavybėn ir juo pats naudotis, nedelsdamas, už tą pačią nurodomą kainą, pagal visiškai identišką savo tekstu bei forma 2009-10-05 pirkimo-pardavimo sutartį dar kartą perleidęs šį objektą apeliantui UAB „King trans“ (c. b. Nr. 2-108-372/2012, t. 1, b.l. 160-162). Aktualu dar tai, kad pardavėjas A. K. pagal šį paskiausią sandorį nepatvirtino net savo nuosavybės teisių į parduodamus statinius teisinio pagrindo, o pirkėjas UAB „King trans“ to nepareikalavo, be to, paskutinysis daikto pirkėjas nepareikalavo ir jokių duomenų apie šio daikto teisinį statusą ar galimas trečiųjų asmenų pretenzijas (teises į šį daiktą), nors tokią pareigą pagal CK 6.321 straipsnio 1 dalį pardavėjas A. K. turėjo. Tokios sandorių sudarymo aplinkybės bei kiekvieno pirkėjo elgesys neatitinka protingo, apdairaus ir sąžiningo asmens elgesio standartų, o šių sandorių sudarymo skubotumas, kitos bylos faktinės aplinkybės (forma, kuria apeliantė E. E. įsigijo turtą, įmonei jau bankrutuojant, keliais skirtingo meto sandoriais, administratoriaus parašo sutartyje, kurios jis nesudarė ir negalėjo sudaryti, suklastojimas, bankroto pripažinimas tyčiniu 2011-05-05 nutartimi, c.b. Nr. 2-1316-267/2012, t. 3, b.l. 116-118) kartu su tikimybių pusiausvyros principu leidžia susiformuoti tikėtinai išvadai, kad realiai buvo siekiama ne nuosavybės teisių sąžiningo įgijimo, o tikrojo šio turto savininko galimybių šį turtą atgauti natūra ir jį panaudoti kreditorių reikalavimams tenkinti apsunkinimo. Tokiu atveju nėra prielaidų vertinti visų ginčo objekto įgijėjų elgesio kaip sąžiningo ir gintino pagal sąžiningam pirkėjui nustatytas išimtis.

75Dėl tų pačių motyvų atmestini kaip nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo E. E. nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimo pagrindą, siedamas jį būtent su 2009-04-30, o ne su pirmine 2008-12-09 sutartimi. Pati apeliantė nėra nuosekli dėl savo nuosavybės teisių atsiradimo pagrindo, teisminio nagrinėjimo metu 2009-04-30 sutarties atsiradimo poreikį motyvavo neįvykusiu nuosavybės teisės perėjimu pagal 2008-12-09 sutartį, o sudarydama sandorius dėl paslaugų (vandens) poilsiavietei teikimo, kaip nuosavybę įrodantį dokumentą pateikė kitą, t.y. 2009-04-30 nevaržytinėse parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartį (liudytojos D. P. paaiškinimai teismo posėdyje, t. 2, b. l. 18).

76Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus restitucijos ir vindikacijos taikymo klausimui, svarbus ir teisiškai reikšmingas yra ne vien asmens sąžiningumas, bet ir pats sąžiningumo principas. Tai yra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 str. 2 d.), t.y. sprendžiant pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį įgijėjo sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar vykdyti ją natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-424/2013; 2013-11-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-575/2013).

77Dėl actio Pauliana sąlygų ir senaties termino

78Apeliacinių skundų argumentai dėl turto kainos tokiame kontekste, t.y. pripažinus atsakovų nesąžiningumą, nėra aktualūs, nors ir pažymėtina, kad parduodant turtą už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, teismų praktikoje pripažįstamas ne tik turtą pardavusio, bet ir jį nupirkusio asmens nesąžiningumas. Buvusi ginčo objekto kaina 2008 ar 2009 metais negali būti nustatinėjama pagal apelianto pateiktą 2013-01-30 poilsio namelių vertinimo ataskaitą, kadangi vertinimas nėra retrospektyvus, lyginamajam vertinimui naudotos 2013 m. I ketvirčio rinkos kainos (ataskaitos 13 psl.) bei naudotas išlaidų (kaštų) metodas dėl objekto specifiškumo rinkoje, o nuo 2009 m. vykstant teisminiam ginčui dėl šio objekto atitinkamos priežiūros nebuvimas neabejotinai įtakojo statinių būklę. Be to, didelės žalos ieškovo įmonei padarymo faktas bei dydis, priešingai nei teigiama apelianto UAB „Kings trans“ apeliaciniame skunde, yra nustatytas ne tik pagal šio objekto įsigijimo kaštus ir ieškovo įmonės investicijas į šį objektą (c.b. Nr. 2-1316-267/2012, t. 1, b.l. 64 ir šios bylos t. 3, b.l. 126-136 ), bet ir konstatuotas apkaltinamuoju Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-09-09 įsiteisėjusiu nuosprendžiu (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Šiaulių apygardos teismo b.b. Nr. 1A-34-116/2014) (CPK 182 str. 3 p.).

79Su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais dėl ieškinio senaties eigos pradžios (sužinojimo momento) nustatymo bei ieškovų teisės pareikšti tokius ieškinius teisėjų kolegija sutinka, jų nekartodama. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-30 nutartimi c.b. Nr. 2A-1509/20112) konstatuotas faktas, kad L. J. nepraleido ieškinio senaties termino, turi res judicata galią ir negali būti nustatinėjamas iš naujo, šio fakto negali paneigti ir pateikiami su skundu nauji įrodymai, kurių turinys, be kita ko, ir neleidžia sutikti su apelianto pozicija dėl neabejotino žinojimo apie sudarytus kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, nesusipažinus su tokių sandorių turiniu bei sąlygomis. Tinkamai buvo konstatuotas ir faktas, kad ieškinio senaties termino nėra praleidęs ir administratorius, atsižvelgiant į buvusio įmonės savininko ir vadovo A. P. elgesį, jo siekį nuslėpti sudarytus sandorius dėl ginčo objekto, jo neįtraukimą į įmonės apskaitą ir dokumentų administratoriui neperdavimą. Kreditorių interesų dėl sudarytų sandorių pažeidimas taip pat išsamiai išanalizuotas skundžiamame sprendime, teisėjų kolegija argumentų nekartoja.

80Dėl kitų sutarčių negaliojimo pagrindų

81Nesutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad dėl kitų sandorių negaliojimo pagrindų teismo sprendime nepasisakyta. Teismas pagrįstai išsamiausiai aptarė CK 1.80 straipsnio taikymo sąlygas, taip pat, kaip nurodyta, CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygas ir CK 6.307 straipsnio taikymo sąlygas. Nors dėl kitų sandorių negaliojimo pagrindų (CK 1.81 str., 1.82 str., 1.91 str.) teismo pasisakyta trumpai, tai savaime nelemia sprendimo nepagrįstumo ar jo neteisėtumo, nes ir kitų pagrindų visiškai pakako sandorių pripažinimui negaliojančiais. Kolegija sutinka su apeliantu, kad CK 1.81 straipsnio pagrindo šiuo atveju nėra, tačiau kiti du pagrindai sandoriams nuginčyti egzistuoja, o piktavalio susitarimo (CK 1.91 str.) buvimą įrodo pačios E. E. pradinė procesinė pozicija byloje ir pripažinimas, kad žinojo apie žento A. P. investuotas (paskolintas) bendrovei lėšas ir siekė padėti jas tokia forma - per trišalę tarpusavio įskaitymų sutartį- iš dalies jas susigrąžinti.

82Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad ieškovas apskritai neprivalo nurodyti teisinio savo ieškinio reikalavimo pagrindo, tik suformuluoti faktinį pagrindą. Toks pagrindas buvo įvardintas, t.y. turtas kitų asmenų nuosavybėn perėjo pažeidžiant įstatymus ir be bendrovės žinios, sudarant neteisėtus sandorius, kuo buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, todėl bendrovė siekia susigrąžinti šį turtą natūra. To pakako teisniam pagrindui identifikuoti ir spręsti dėl sandorių negaliojimo vienu ar kitu įstatyminiu pagrindu. Aktualus yra ir teismo nurodytas bendrasis teisės principas, kad niekas negali perleisti daugiau teisių, nei jų pats turi (lot. Nemo plus juris transferre ad alium potest quam ipse habet). Todėl teisėjų kolegija išsamiau nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų dėl sandorių negaliojimą reglamentuojančių CK 1.81, 1.82, 1.91 straipsnių nuostatų taikymo klausimų, nes konstatavus ginčijamų pirkimo-pardavimo sandorių, perdavimo-priėmimo aktų ir trišalės įskaitymų sutarties negaliojimą kitais teisiniais pagrindais, nurodyti argumentai iš esmės tampa teisiškai neaktualūs bylos išnagrinėjimo rezultatui.

83Dėl restitucijos ir vindikacijos santykio

84Sandorių negaliojimas lemia ir restitucijos, o tais atvejais, kai savininko ir turto pagal negaliojančiu pripažintą sandorį įgijėjo nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ir vindikacijos taikymą. Restitucija ir vindikacija nėra tarpusavyje konkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Šioje byloje susiklostė tokia situacija, kai taikytini abu šie institutai, kadangi ieškovas bankrutuojanti bendrovė, galėdamas pareikšti tik vindikacinį ieškinį dėl savo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.), pasirinko dar ir alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus, ginčydama sandorius, įskaitytinai ir jo paties nesudarytus. Pažymėtina, kad vindikacinis ieškinys yra absoliutaus pobūdžio daiktinis teisinis ieškinys, nes šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą. Vindikacinio ieškinio objektas yra daiktas, o ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, kai ieškinys kyla iš prievolinių teisinių santykių. Taigi tais atvejais, kai teismo prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu, svarbu nustatyti, kokį ieškovas reiškia reikalavimą – daiktinį teisinį (vindikaciją) ar prievolinį teisinį (sandorio pripažinimas negaliojančiu). Reiškiant vindikacinį reikalavimą nuosavybės teisė ginama daiktinės teisės gynimo priemonėmis, kurios absoliutus pobūdis leidžia savininkui vindikacinį reikalavimą pareikšti tiesiogiai daiktą valdančiam asmeniui, neginčijant vindikuojamo daikto įgijimo pagrindo. Tokiu atveju savininkas privalo įrodyti įstatymo nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumą, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra, t. y. įrodinėjimo pareiga tenka daikto savininkui.

85Todėl nagrinėjamos bylos atveju ieškovo įvardinto tikslo kontekste - susigrąžinti poilsiavietę - pareikšti jo reikalavimai dėl sandorių negaliojimo vertintini kaip papildomi reikalavimai, kuriais ieškovas, siekdamas visiško iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimo, ginčija teisiškai reikšmingas aplinkybes, t.y. jam nuosavybės teise priklausančio daikto perleidimo sandorius. Pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais, teismas, vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, privalo ex officio taikyti vienašalę restituciją, įpareigodamas vieną šalį grąžinti kitai šaliai jos sumokėtus pinigus. Dvišalė restitucija netaikytina, kai daiktas jo savininkui grąžinamas remiantis daiktinės teisės normomis.

86Bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuojančios CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos sistemiškai taikytinos su CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ III dalies „Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX skyriaus „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ normomis, nes CK 6.237 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pastarojo skyriaus taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai reikalavimas susijęs su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu. CK 6.241 straipsnis reglamentuoja turtą, kuris negali būti išreikalautas. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

87Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apskritai netaikyti restitucijos arba ją taikyti sumokant ekvivalentą pinigais. Vadinasi, restitucija natūra ir vindikacija nagrinėjamos bylos atveju galima, paneigus pirkėjų sąžiningumo prezumpciją bei pripažinus turto praradimą be savininko valios (CK 1.80 str. 2 d. ir 3 d., 6.307 str. 3 d.).

88Kadangi visus sandorius pripažinus negaliojančiais ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo buvusią padėtį, tai turtas turi būti grąžinamas (atiteisiamas) ieškovui per vindikaciją (jo nesiejo prievoliniai santykiai su vėlesniais pirkėjais), o kiekvienam pirkėjui pardavėjas turi grąžinti jo sumokėtą kainą (vienašalė restitucija) (CK 6.323 str. 1 d.). Tokia taisyklė netaikytina tik bendrovės bei apeliantės E. E. sudarytiems sandoriams, pripažinus, kad jie buvo neatlygintiniai, ką patvirtina ir 2008-12-09 trišalė įsipareigojimų įskaitymo sutartis bei duomenų apie apmokėtą E. E. sąskaitą nebuvimas. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovo negautą 100 000 Lt sumą grąžinti apeliantui UAB „Kings trans“ (dvišalė resrtitucija), ieškovas tokios teisinės pareigos, praradęs turtą ir negavęs nurodytos sumos iš E. E., apskritai neturi, o priešingas situacijos interpretavimas nebūtų teisingas, protingas ir sąžiningas (CK 1.5 str.). Tokiu atveju šioje dalyje teismo sprendimas iš dalies pakeistinas (CPK 330 str.), nustatant, kad pagal vindikacijos nuostatas ieškovo naudai priteisiama iš UAB „Kings trans“ poilsio stovykla, esanti Palangoje, Šventojoje, Jūros g. 31, o taikant restituciją iš E. E. priteisiama 100 000 Lt A. K. naudai, atitinkamai iš A. K. priteisiama 100 000 Lt UAB „Kings trans“ naudai.

89Kiti skundų argumentai patys savaime neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

90Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

91taikytos restitucijos dalyje pakeisti.

92Taikant vindikaciją, priteisti iš UAB „Kings trans“ poilsio stovyklą, esančią Palangoje, Šventojoje, Jūros g. 31, BUAB „Langvesta“ naudai“.

93Taikant restituciją, priteisti iš E. E. 100 000 Lt A. K. naudai.

94Taikant restituciją, priteisti iš A. K. 100 000 Lt UAB „Kings trans“ naudai.

95Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šiaulių apygardos teismo 2009-01-19 nutartimi (t. 1, b. l. 9-10) UAB... 5. Ši byla nagrinėjama sujungus į vieną tris civilines bylas, kuriose... 6. Ieškovas BUAB „Langvesta“ pateiktu patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 2-8;... 7. Ieškovas L. J. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (c. b. Nr.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2013-05-08 sprendimu ieškinius tenkino iš dalies... 10. Teismas konstatavo, jog egzistuoja visos sąlygos, būtinos taikyti actio... 11. Teismas sprendė, jog 2008-12-09 sandoriai pripažintini niekiniais ir... 12. Įvertinęs bylos rašytinių dokumentų duomenis, patvirtinančius 2009-04-30... 13. Pripažinęs sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, teismas taikė... 14. Remdamasis bankroto administratoriaus veiklą reglamentuojančiomis teisės... 15. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 16. Atsakovas UAB „Kings trans“ apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 37-46) prašo... 17. 1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas L. J. pats pripažino, jog... 18. 2. Faktą, jog 2008-04-30 preliminarią pirkimo-pardavimo bei trišalę... 19. 3. Ieškovo L. J. elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu. Ieškovas... 20. 4. Poilsiavietės pardavimo sandoris neturėjo ir negalėjo įtakoti UAB... 21. 5. CK 6.67 straipsnyje nustatyta skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo... 22. 6. 2011-03-29 specialisto išvada Nr. 5-4/33 nėra ir negali būti įrodymu,... 23. 7. Teismo sprendimo dalis, kurioje nurodomi motyvai dėl CK 1.80, 1.81, 1.82,... 24. 8. Teismas nepagrįstai 2009-09-07, 2009-10-05 sudarytus sandorius siejo su... 25. 9. Teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo bei sprendimo motyvavimo... 26. 10. Byloje nėra duomenų apie šaukimų įteikimą atsakovams E. E., A. P. ir... 27. Atsakovė E. E. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 51-54) prašo panaikinti... 28. 1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant atsakovei... 29. 2. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, pažeidė... 30. 3. Sprendimas tenkinti bankroto administratoriaus S. K. ieškinius priimtas... 31. 4. Teismas pažeidė CK 4.96 straipsnio nuostatas, ginančias sąžiningus... 32. Atsakovas A. P. apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 56-59) prašo panaikinti... 33. 1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas in corpore dėl jo... 34. 2. Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant šalims negalimas. Atsakovas A. P. apie... 35. 3. Byloje neteisingai taikytos actio Pauliana ieškinio senatį... 36. 4. Bankroto administratoriaus veiklos teisėtumas kelia abejonių.... 37. 5. Teismas nevisapusiškai ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra... 38. 6. Teismas be pagrindo formaliai rėmėsi CK 1.80, 1.81, 1.82, 1.91 straipsnių... 39. 7. 2008-12-09 sandoriai buvo sudaryti atsižvelgiant į BUAB „Langvesta“... 40. Ieškovas BUAB „Langvesta“ atsiliepimuose į atsakovų UAB „Kings... 41. 1. Apeliacinis procesas pagal atsakovų UAB „Kings trans“, E. E., A. P.... 42. 2. Apeliantų argumentai, susiję su actio Pauliana ginčijimu, yra nepagrįsti... 43. 3. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad iki bankroto bylos iškėlimo... 44. 4. Atsakovė E. E. buvo nesąžininga sandorio šalimi. Siekdama nesąžiningai... 45. 5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2011-03-29 specialisto... 46. 6. Faktinės aplinkybės dėl ieškinio senaties skaičiavimo, kuriomis... 47. 7. 2011-03-29 specialisto išvada Nr. 5-4/33 ir kitos byloje nustatytos... 48. 8. 2008-12-09 sandoriais UAB „Langvesta“ valia dėl turto (poilsiavietės)... 49. 9. Atsakovų E. E. ir A. P. apeliacinių skundų argumentai dėl jų... 50. 10. Teismo atsisakymas skirti baudą proceso šaliai už piktnaudžiavimą... 51. Atsiliepimu į atsakovės E. E. apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 83-86)... 52. 1. Reikalavimas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą negaliojančiu pagal... 53. 2. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog egzistuoja visos actio Pauliana... 54. 3. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina šalies teisės kreiptis... 55. 4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apeliantės E. E.... 56. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 57. Į atsakovo UAB „Kings trans“ prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso... 58. Atsakovo UAB „Kings trans“ apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas,... 59. Dėl ieškovo BUAB „Langvesta“ prašymo nutraukti apeliacinį procesą ... 60. CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl apeliacinio skundo... 61. Dėl atsakovų informavimo pareigos ir bylos nagrinėjimo jiems nedalyvaujant... 62. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bylos išnagrinėjimas... 63. Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.),... 64. Kaip matyti iš 2013-04-23 teismo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 16-21),... 65. Dėl teismo pareigos tinkamai motyvuoti priimtą procesinį sprendimą... 66. Apeliaciniuose skunduose teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas... 67. Atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus... 68. Pagrindine nagrinėjamai bylai aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta tai,... 69. Dėl atsakovų sąžiningumo ... 70. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčo turtas išėjo iš... 71. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis... 72. Vertindama kitų atsakovų sąžiningumą galimo turto išreikalavimo per... 73. Kylant ginčui dėl sandorio šalies (ne)sąžiningumo, visais atvejais būtina... 74. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K., 2009-09-07 pasirašydamas su E. E.... 75. Dėl tų pačių motyvų atmestini kaip nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo... 76. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus restitucijos ir... 77. Dėl actio Pauliana sąlygų ir senaties termino ... 78. Apeliacinių skundų argumentai dėl turto kainos tokiame kontekste, t.y.... 79. Su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais dėl ieškinio... 80. Dėl kitų sutarčių negaliojimo pagrindų ... 81. Nesutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad dėl kitų sandorių... 82. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad ieškovas apskritai neprivalo nurodyti... 83. Dėl restitucijos ir vindikacijos santykio ... 84. Sandorių negaliojimas lemia ir restitucijos, o tais atvejais, kai savininko ir... 85. Todėl nagrinėjamos bylos atveju ieškovo įvardinto tikslo kontekste -... 86. Bendrąsias restitucijos taisykles reglamentuoja CK šeštosios knygos... 87. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas apskritai... 88. Kadangi visus sandorius pripažinus negaliojančiais ir taikant restituciją... 89. Kiti skundų argumentai patys savaime neįtakoja teismo sprendimo pagrįstumo... 90. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 91. taikytos restitucijos dalyje pakeisti.... 92. Taikant vindikaciją, priteisti iš UAB „Kings trans“ poilsio stovyklą,... 93. Taikant restituciją, priteisti iš E. E. 100 000 Lt A. K. naudai.... 94. Taikant restituciją, priteisti iš A. K. 100 000 Lt UAB „Kings trans“... 95. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....