Byla 2-2557-475/2013
Dėl neatlygintinų servitutų nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,

2sekretoriaujant Ievai Einorytei,

3dalyvaujant ieškovės M. L. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Breimeriui, atsakovei S. B., atsakovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovei S. B. dėl neatlygintinų servitutų nustatymo, ir

Nustatė

5Ieškovė ieškiniu (b.l. 1-5) prašo: 1. nustatyti neatlygintiną servitutą žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiam šuliniui, kuris UAB „GEO ŠIRVINTA“ parengtame plane pažymėtas raide Š, leidžiantį M. L. naudotis šiuo šuliniu (tarnaujantis daiktas), panardinat į jį vandens siurblį ir nutiesiant požeminę komunikaciją (lankstųjį vamzdį) „GEO ŠIRVINTA“ parengtame plane pažymėtą mėlyna linija (spalva) į M. L. priklausantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ) (plane pažymėto MG ir apibrėžti taškais 20, 21 ir 22), o taip pat, esant būtinybei atlikti remonto darbus, suteikiantį teisę M. L. prieiti prie šio šulinio; 2. nustatyti S. B. priklausančiame sklype, esančiame ( - ), kurio kadastrinis Nr. ( - ) (tarnaujantis daiktas), vieno metro pločio neatlygintiną servitutą aplink dvi ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ) (plane pažymėto MN) sienas, kuris UAB „GEO ŠIRVINTA“ parengtame plane apibrėžtas taškais 7, 8, 9 bei pažymėtas geltonai ir indeksu S2, bei kurio jo dydis 14 m2, suteikiantį teisę M. L. patekti į S. B. žemės sklypą bei tinkamai vykdyti ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio žemės sklype, kadastro Nr. ( - ) (viešpataujantis daiktas) priežiūrą; 3. nustatyti S. B. priklausančiame sklype, esančiame ( - ), sklypo kadastro Nr. ( - ) (tarnaujantis daiktas), vieno metro pločio neatlygintiną servitutą aplink dvi gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ) (plane pažymėto MG ir apibrėžti taškais 20, 21 ir 22) sienas, kuris UAB „GEO ŠIRVINTA“ parengtame plane pažymėtas žaliai ir indeksu S3, bei kurio jo dydis 8 m2, suteikiantį teisę M. L. patekti į S. B. žemės sklypą bei tinkamai vykdyti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ) (plane pažymėto MG ir apibrėžti taškais 20, 21 ir 22) priežiūrą; 4. priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino (b.l. 98-107), kad M. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), bei jame esantys statiniai. Gretimas žemė sklypas esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), su jame esančiais statiniais (tame tarpe ir ginčo šuliniu) nuosavybės teise priklauso atsakovei S. B.. Atsakovės sklype esančiu ginčo šuliniu ieškovei buvo leista naudotis nuo 1998-05-05, t.y. virš 14 m. Pažymėjo, kad ieškovė naudojosi šiuo šuliniu, nes jis buvo iškastas būtent namo, kuriame šiuo metu gyvena M. L., aptarnavimui. Be to, šulinys buvo iškastas M. L. priklausančiame name, unikalus Nr. ( - ), gyvenusių asmenų lėšomis ir darbu. 2012 m. rugpjūčio 22 d. S. B. atitvėrė tvorą bei užkalė šulinį, kuriuo iki šios dienos naudojosi M. L.. Tokiu būdu žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), savininkė M. L. liko be geriamo vandens šaltinio ir jai yra užkirstas kelias naudotis šuliniu, tenkinant higienos, maisto gaminimo ir kitus poreikius. Taip pat 2012-09-17 ieškovė sužinojo, kad gretimo namo savininkė S. B. nustatė jai priklausančio žemės sklypo ribas, neturėdama M. L. sutikimo, šių žemės sklypo ribų nesuderinusi su gretimo sklypo savininke. Peržiūrėjus šias ribas kadastro žemėlapių registre M. L. sužinojo, kad S. B. nustačius jai priklausančio žemės sklypo ribas, atsakovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), o taip pat ir M. L. nuosavybės teise priklausantys: gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ) bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), randasi ant S. B. ir M. L. priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - )) ribos. Pažymėjo, kad atsakovei S. B. užkalus šulinį lentomis ir jį nuo ieškovės sklypo atsitvėrus tvora M. L. yra užkirstas kelias šį šulinį naudoti. Be šulinio M. L. negali tinkamai pagal paskirtį naudoti žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Be gėlo vandens nėra įmanoma gaminti maisto, higieniškomis sąlygomis gyventi žmogui. Taip pat M. L. negali auginti daržovių ir vaisių, vandeniu drėkinti daržų. Taigi yra apribojamos M. L., kaip žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkės, teisės naudotis nekilnojamaisiais daiktais pagal tiesioginę jų paskirtį. M. L. nuosavybės teise priklausantys: gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ) bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), yra ant S. B. ir M. L. priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - )) ribos. Todėl norint juos aptarnauti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti, taip siekiant išvengti žalos tiek pastatams, tiek gretimo sklypo savininkui yra būtina patekti į gretimą žemės sklypą. Statinius reikia dažyti, tvarkyti jų stogus ir pastoges, prižiūrėti langus. M. L. negali patekti į S. B. priklausantį sklypą ir vykdyti jai priklausančių statinių priežiūrą. Nesant galimybės prieiti prie šių statinių sienų iš ieškovei priklausančio žemės sklypo pusės, M. L. negali tinkamai, pagal paskirtį naudoti jai priklausančių statinių, jų prižiūrėti, todėl statiniai gali sugesti ar būti prarasti. Nurodė, kad LAT suformavo praktiką, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (žr., pvz., LAT 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2007-02-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2007), todėl mano, kad yra pagrindas nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), neatlygintinus servitutus, apribojant S. B. nuosavybės teises, tam, kad būtų užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir jame esančio namo bei kitų statinių tinkamas naudojimas pagal paskirtį bei M. L., kaip žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir statinių: gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), bei ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), savininkės, nuosavybės teisių apsauga. M. L. nepatekdama į atsakovei priklausantį sklypą, neturi galimybės prižiūrėti ir tinkamai aptarnauti jai priklausančių statinių, nes jie yra pastatyti ant ieškovei ir atsakovei priklausančių sklypų ribos, todėl pastatų tinkama priežiūra ir remontas nenustačius servituto yra neįmanomas. Šuliniu (tarnaujantis daiktas) M. L. naudotųsi, į jį įleisdama vandens siurblį ir nutiesdama požeminę komunikaciją (lankstųjį vamzdį) iki jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris ( - ), esančio sklype, kadastro Nr. ( - ), (plane pažymėta mėlynai). Šio gyvenamojo namo aprūpinimo vandeniu darbai būtų atliekami pagal prie ieškinio pridedamą panardinamo vandens siurblio ir požeminės komunikacijos apraše nurodytą pavyzdį. Taigi, minėtu šuliniu M. L. naudotųsi net nepatenkant į atsakovei priklausantį žemės sklypą ir sklypo dalimi M. L. naudotųsi tik siurbliui įleisti, komunikacijai nutiesti bei esant būtinybei aptarnauti panardinamą vandens siurblį jo sugedimo ar kitais neatidėliotinais atvejais. Be to, pažymėjo, kad prašomi nustatyti servitutai nepablogins tarnaujančio daikto būklės ir ženkliai neįtakos jo vertės, o nustačius tokius servitutus M. L. galės tinkamai ir visapusiškai naudotis jai priklausančiu turtu - žemės sklypu ir jame esančiais statiniais.

7Atsakovė atsiliepime (b.l. 27-31) ir kartu su atstove teismo posėdžio metu (b.l. 98-107) nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. ( - ), bei kitais statiniais (inžinieriniais) - kiemo statiniais (tvora, šulinys, lauko tualetas), adresu ( - ). Ginčo šulinys yra atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl servitutas ieškovei negali būti nustatytas. Šalia atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra ieškovei M. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), bei jame esantys statiniai. Nesutiko su ieškovės teiginiu, kad šulinys buvo iškastas būtent jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė, aptarnavimui ir šio namo savininkų darbu ir lėšomis. Pažymėjo, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas (LAT 2007-02-27 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-82/2007). LAT 2005-10-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005 ir kitose kasacinio teismo nutartyse formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovė leido ieškovei naudotis šuliniu, nesudaro jai pagrindo ir teisės nusistatyti servitutą į šulinį, naudotis jo vandeniu, bei atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nutiesti vandentiekio komunikacijas. Atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos pažymėtos VĮ Registrų centre, sklypui atlikti kadastriniai matavimai. Ieškovei yra žinomos žemės sklypų ribos, ji jų neginčijo, todėl laikytina, kad ieškovė sutiko su atsakovės žemės sklypo padarytais kadastrinių matavimų duomenimis bei žemės sklypų ribomis, kurių pagrindu atsakovė apsitvėrė savo sklypą. Pabrėžė, kad šulinys, kuriam ieškovė nori nusistatyti servitutą, yra atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, todėl ieškovės noras naudotis svetimu turtu yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėjo, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra šulinys ir kūdra, tačiau jie nėra inventorizuoti ir užregistruoti VĮ Registrų centre. Taigi faktiškai ieškovė turi galimybę naudoti šulinio vandenį savo namui aptarnauti, t.y. tenkinti higienos, maisto gaminimo ir kitus poreikius, o kūdros vandenį daržams laistyti. Nurodė, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. (LAT 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neišnaudojo galimybės naudotis vandens telkiniais jos žemės sklype, laikytina, kad ji nepagrįstai prašo apriboti atsakovės teises bei teisėtus interesus. Pabrėžė, kad iki ieškinio pateikimo teismui ieškovė apie jokį servituto nustatymą net neužsiminė, ir tai, kad žemės sklypų ribos niekada nesikeitė ir jokio servituto nei ieškovė, nei prieš tai buvę žemės sklypo savininkai šuliniui neturėjo. Mano, kad teisingiausia būtų tai, jog ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiam namui ir žemės sklypui aptarnauti naudotų jos žemės sklype esančio šulinio vandenį, arba įsirengtų sau naują šulinį. Be to, nurodė, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją - tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 str.) (LAT 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Atkreipė dėmesį, jog ieškovė prašo nustatyti neatlygintiną servitutą, todėl mano, jog toks ieškovės elgesys tik parodo, kad ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nutiesus vandentiekio liniją bus grubiai pažeidžiamos atsakovės teisės ir užkertama galimybė naudoti žemės sklypą savo nuožiūra. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašydama nustatyti šulinio servitutą nepateikė prašomo nustatyti žemės sklypo plano su šio servituto koordinatėmis, o tik pateikė UAB „GEO ŠIRVINTA“ 2012-03-30 parengtą žemės sklypo planą, kuriame formaliai nurodyta, kad prašomas servitutas šuliniui užima 4 kv. metrus ploto, nenurodant jokių šio servituto koordinačių. Tokiu būdu patenkinus ieškinį, nebūtų galima jo įgyvendinti, nes toks servitutas negalėtų būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre įstatymo nustatyta tvarka, o Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka servituto neįregistravus negali atsirasti teisių į daiktus suvaržymų. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė prašo servituto galimybei nusitiesti vandentiekio liniją iš šulinio iki atsakovės namo, tačiau nepateikia vandentiekio linijos projekto, o tik pateikia išrašą iš internetinio puslapio apie panardinamų siurblių pardavimą, kuris tikrai negali būti laikomas vandentiekio komunikacijų projektu. Tokiu būdu neturint vandentiekio komunikacijų projekto, yra neaišku, kurioj vietoj ieškovė nori nusitiesti vandentiekio komunikacijas ir ar iš viso yra įmanoma ir galima nutiesti jos prašomą vandentiekio liniją. Pastebėjo, kad atsakovė niekada neprieštaravo ir leido ieškovei prižiūrėti ir remontuoti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė nesutinka geruoju nustatyti servitutą minėtiems statiniams prižiūrėti yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė sutiktų tik dėl atlygintinų servitutų nustatymo.

8Ieškinys atmestinas.

9Teismo posėdžio metu ir iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 1998-05-05 Apskrities viršininko įsakymu buvo suformuoti ir nuosavybės teisėn perduoti du žemės sklypai: unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ir unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Šie žemės sklypai su juose esančiais statiniais atiteko S. B. ir M. L. pagal paveldėjimo teisės liudijimus (b.l. 11, 38). Ieškovei M. L. nuosavybės teise priklauso statiniai ir žemės sklypas, adresu ( - ) (b.l. 9-11). Šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su jame esančiais statiniais, adresu ( - ) (b.l. 12-14). Atsakovei priklausančiame sklype yra ginčo šulinys, kuriuo ieškovė naudojosi nuo 1998-05-05, t.y. virš 14 m., iki 2012 m. rugpjūčio 22 d., kai atsakovė S. B. savo sklypą aptvėrė tvora bei užkalė šulinį. Servitutas dėl ginčo šulinio naudojimo niekada nebuvo nustatytas, ieškovė atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype esančiu šuliniu naudojosi neatlygintinai. Ieškovė 2012-09-18 per savo atstovą kreipėsi į atsakovę dėl servitutų nustatymo abipusiu sutarimu pagal UAB „GEO Širvinta“ parengtą Žemės sklypo planą, tačiau susitarti dėl servitutų nustatymo ieškovei ir atsakovei nepavyko (b.l. 15-21). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

10Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti neatlygintinus servitutus, motyvuodama tuo, kad nustatyti servitutai nepablogins tarnaujančio daikto būklės ir ženkliai neįtakos jo vertės, tačiau tik nustačius ieškiniu prašomus servitutus M. L. galės tinkamai ir visapusiškai naudotis jai priklausančiu turtu - žemės sklypu bei jame esančiais statiniais. Atsakovė nesutinka dėl servitutų nustatymo, nurodydama, kad šulinys, kuriam ieškovė nori nusistatyti servitutą, yra atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo priklausinys, todėl ieškovės noras naudotis svetimu turtu yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, atsakovė teigia, kad niekada neprieštaravo ir leido ieškovei prižiūrėti ir remontuoti jai nuosavybės teise priklausančius statinius. Atsakovė sutiktų tik dėl atlygintinų servitutų nustatymo.

11CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Tai išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu, nustatoma savanoriškai arba priverstinai. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, todėl klausimas spręstinas teismo tvarka.

12Pagal CK 4.126 str. 1 d. servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Nepaisant to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (LAT 2007-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007, LAT 2012-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, LAT 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2013).

13Kasacinio teismo praktika, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo sąlygas, nuosekliai plėtojama ta linkme, kad servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą, todėl, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas; konstatavus, kad servitutas būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti (LAT 2005-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2007-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2012-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012).

14Servituto nustatymas teismo sprendimu įgyja ultima ratio pobūdį. Atitinkamai formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (LAT 2008-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Ieškovės prašymas nustatyti servitutą naudotis ginčo šuliniu, pagrįstas siekiu gauti vandenį patogiau ir nemokamai, nors šulinį savo sklype turi ir pati ieškovė. Aplinkybę, kad ieškovės sklype, kaip teigia atsakovė yra neinventorizuotas šulinys, kuriuo ieškovei nepatogu naudotis, nes jis yra už 40 m nuo jos gyvenamojo namo, patvirtino posėdžio metu ieškovės pakviesti liudytojai A. M. ir A. V. (b.l. 103-105). Be to, ieškovė savo reikalavimą dėl servituto į ginčo šulinį nustatymą grindžia tuo, kad naujo šulinio įrengimo jos sklype kaina yra didelė (b.l. 67-71), o ieškovei naudojantis atsakovės sklype esančiu šuliniu užtektų nutiesti į jį siurblį (b.l. 19). Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad ginčo šulinys buvo iškastas būtent jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė, aptarnavimui bei šio namo savininkų darbu ir lėšomis. Taip pat, ieškovė teigia, kad negalėdama naudotis ginčo šuliniu, negali auginti daržovių ir vaisių, vandeniu drėkinti daržų, todėl yra apribojamos jos, kaip žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkės, teisės naudotis nekilnojamaisiais daiktais pagal tiesioginę jų paskirtį. Tačiau iš byloje pateiktų jos sklypo nuotraukų (b.l. 43) bei liudytojų paaiškinimų (b.l. 103-105), matyti, kad ir gėlo vandens, ir vandens augalų auginimui ieškovė turi galimybę gauti ir iš jos sklype esančių vandens šaltinių. Ieškovės noras kuo patogiau ir nemokamai gauti savo reikmėms reikalingą vandenį yra visiškai suprantamas, tačiau tokio noro negalima įgyvendinti kito asmens nuosavybės sąskaita. Ieškovės prašomi nustatyti servitutai pažeistų atsakovės teisę į nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą.

15Ieškinio 2 ir 3 reikalavimuose prašomi nustatyti servitutai, kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojai, ieškovei nereikalingi (b.l. 103-105). Ji ieškinyje aprašomų pastatų remonto darbų neketina imtis, šiuos darbus ketina atlikti tretieji asmenys. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad negali patekti į atsakovei priklausantį sklypą ir vykdyti jai priklausančių statinių priežiūrą. Liudytojai teismo posėdžio metu parodė, kad nori atlikti ieškovei priklausančių pastatų remontą, tačiau dėl to į atsakovę nesikreipė, pati atsakovė nurodo, kad neprieštarauja dėl ieškovei priklausančių statinių priežiūros ir remonto, kuris neišvengiamai bus atliekamas naudojantis atsakovės sklypu, nes kai kurie ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai stovi ant ieškovės ir atsakovės sklypų ribos, todėl darytina išvada, kad būtinumo nustatyti ieškinio 2 ir 3 reikalavimuose nurodytus servitutus.

16Be to, pažymėtina, kad civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamus teisių ribojimus, kurie turi būti kompensuojami. Tokia kryptimi formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pavyzdžiui, teismas yra pasisakęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (LAT 2009-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Taigi procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (LAT 2011-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė nuomonę, kad sutiktų dėl atlygintinų servitutų nustatymo, tačiau ieškovė su šia ieškovės pozicija nesutiko. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė apie 14 metų neatlygintinai naudojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančiame sklype esančiu ginčo šuliniu, tačiau vien tai, kad ji ilgą laiką juo naudojosi be atsakovės apribojimų, nesudaro pagrindo konstatuoti prašomo nustatyti servituto į ginčo šulinį būtinumo.

17Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei posėdžio metu liudytojų paaiškinimus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra esminės servitutų nustatymo sąlygos – būtinumo, todėl ieškovės reikalavimas leisti jai naudotis svetimu daiktu (ginčo šuliniu) tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau, nesudaro pagrindo nustatyti servitutą, taip pat nėra pagrindo nustatyti ieškinio reikalavimų 2 ir 3 punktuose nurodytus servitutus, nes jų nustatymo būtinumui patvirtinti ieškovė nepateikė įrodymų, taigi ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 4.126 str. 1 d., CPK 3 str. 1d., 178 str., 185 str.).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

19Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 2.700,00 Lt už teisines paslaugas (b.l. 91-94) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

20Iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos valstybei 30,00 Lt už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 259 str., 268- 270 str.,

Nutarė

22Ieškinį atmesti.

23Priteisti iš ieškovės M. L., a.k. ( - ) atsakovei S. B., a.k. ( - ) 2.700,00 Lt (du tūkstančius septynis šimtus litų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

24Priteisti iš ieškovės M. L., a.k. ( - ) valstybei 30,00 Lt (trisdešimties litų, 00 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

25Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

1. Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,... 2. sekretoriaujant Ievai Einorytei,... 3. dalyvaujant ieškovės M. L. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Breimeriui,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L.... 5. Ieškovė ieškiniu (b.l. 1-5) prašo: 1. nustatyti neatlygintiną servitutą... 6. Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino... 7. Atsakovė atsiliepime (b.l. 27-31) ir kartu su atstove teismo posėdžio metu... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Teismo posėdžio metu ir iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad... 10. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti neatlygintinus servitutus, motyvuodama... 11. CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą... 12. Pagal CK 4.126 str. 1 d. servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o... 13. Kasacinio teismo praktika, aiškinant materialiosios teisės normas,... 14. Servituto nustatymas teismo sprendimu įgyja ultima ratio pobūdį. Atitinkamai... 15. Ieškinio 2 ir 3 reikalavimuose prašomi nustatyti servitutai, kaip teismo... 16. Be to, pažymėtina, kad civiliniams teisiniams santykiams būdingas... 17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 19. Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi... 20. Iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos valstybei 30,00 Lt už... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 259 str., 268- 270... 22. Ieškinį atmesti.... 23. Priteisti iš ieškovės M. L., a.k. ( - ) atsakovei S. B., a.k. ( - ) 2.700,00... 24. Priteisti iš ieškovės M. L., a.k. ( - ) valstybei 30,00 Lt (trisdešimties... 25. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...