Byla 2A-460-236/2016
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Projektų rengimo centras“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidroterra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6021-590/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidroterra“ ieškinį atsakovei viešoji įstaigai Vilniaus universiteto ligoninei Santariškių klinikoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Projektų rengimo centras“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė UAB „Hidroterra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninei Santariškių klinikoms, prašydama pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir trečiojo asmens UAB „Projektų rengimo centras“ pripažinimo pirkimo laimėtoju bei sprendimą dėl UAB „Projektų rengimo centras“ atitikimo kvalifikacijos reikalavimams; pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. SR-5330 „Dėl UAB „Hidroterra“ pretenzijos dėl atviro konkurso (pirkimo Nr. 161243)“; ex officio pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. spalio 9 d. tarp VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir UAB „Projektų rengimo centras“ sudarytą viešojo pirkimo sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad perkančioji organizacija VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2015 m. kovo 20 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė skelbimą apie vykdomą pirkimą „Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo pastato, esančio Santariškių g. 14, Vilniuje, rekonstravimo ir statybos projektavimas ir projekto vykdymo priežiūra“ (toliau – Pirkimas). Perkančioji organizacija 2015 m. rugpjūčio 26 d. nusprendė dėl pasiūlymų eilės sudarymo, t. y. UAB „Projektų rengimo centras“ pripažino pirkimo laimėtoju, ieškovė liko antroje vietoje.

6Ieškovė UAB „Hidroterra“ nurodė, jog nesutikdama su sudaryta pasiūlymų eile, 2015 m. rugsėjo 7 d. atsakovei pateikė pretenziją. Perkančioji organizacija 2015 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą Nr. SR5330, kuriuo ieškovės pretenziją atmesti.

7Ieškovės UAB „Hidroterra“ teigimu, trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ neatitiko Pirkimo sąlygų 15.9 punkto reikalavimų - per 3 (tris) paskutinius metus) arba laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas veiklą vykdė trumpiau nei 3 (tris) metus būtų įvykdęs bent vieną sutartį, kurios pagrindu būtų parengęs bent vieno statinio, kurio suprojektuotas plotas ne mažesnis kaip 4000 kv. m. ir kuris priklauso ypatingų statinių kategorijos negyvenamųjų pastatų grupės gydymo paskirties pogrupiui, naujos statybos arba rekonstravimo techninį arba techninį darbo projektą. Trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ vykdė VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos pastatų rekonstravimo darbų projektą, tačiau šiame objekte darbai, o atitinkamai ir techninis projektas, buvo vykdomi / rengiamas ne vieno, o 3 (trijų) statinių atžvilgiu. Ieškovė pažymėjo, jog siekiant pagrįsti atitiktį Pirkimo sąlygų 15.9 p., statinių plotų suma negalėjo būti sumuojama, kadangi Pirkimo sąlygose (15.9 p.) expressis verbis numatytas aiškus, tikslus bei nedviprasmiškas reikalavimas dėl vieno statinio ploto - 4000 kv. m., bet ne dėl kelių statinių bendros plotų sumos. Be to, Nekilnojamojo turto registre trečiojo asmens parengto techninio projekto pagrindu rekonstruoti 3 (trys) pastatai yra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys atskirus unikalius numerius, todėl ieškovė UAB „Hidroterra“ sprendė, jog trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ rengė projektą ne vienam statiniui sudarytam iš kelių korpusų, tačiau trims atskiriems statiniams.

8Ieškovė taip pat laikė trečiojo asmens pasiūlytą kainą nepagrįstai maža.

9Ieškovė UAB „Hidroterra“ teigė, jog perkančioji organizacija, vykdydama bei priimdama sprendimus, neužtikrino VPĮ 3 str. 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo principų laikymosi.

10Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Atsakovė nurodė, kad perkančioji organizacija įvertino dalyvio UAB „Projektų rengimo centras“ pasiūlymą ir nustatė, kad jis atitiko Pirkimo dokumentų 15.9 p. nustatytą kvalifikacijos reikalavimą. UAB „Projektų rengimo centras“ parengtas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos techninis projektas atitinka visus Pirkimo dokumentų 15.9 p. nustatytus reikalavimus: (i) parengto statinio techninio projekto plotas yra didesnis už 4000 kv. m.; (ii) techninis projektas atitinka 15.9 p. reikalavimą, nes juo de facto buvo parengtas vieno statinio techninis projektas, o ne atskirų pastatų ar statinių techninis projektas.

12Atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos teigimu, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės korpusų parengtas techninis projektas apima tik vieną statinį – ligoninę, kurią sudaro keli korpusai. Vienas suprojektuotas statinys (kurį sudaro trys pastatai), turi bendrą inžinerinę sistemą (šilumos tinklus, elektrą, nuotekų šalinimą, vandentiekį ir kt.), kurio sudedamosios dalys (korpusai arba suprojektuoti pastatai, 2D2b, 3D1p) negali egzistuoti savarankiškai, nes yra neatsiejamai susiję funkciniais ryšiais, bendromis laikančiomis konstrukcijomis, o pastatytam statiniui yra suteiktas tas pats adresas.

13Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos pažymėjo, jog trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ pateikė aiškų pagrindimą dėl jo pasiūlymo kainos ir įrodė, kad jo siūloma maža kaina neturės įtakos teikiamos paslaugos kokybei, sutarties vykdymo terminams ir kitoms su paslaugos esme susijusioms aplinkybėms.

14Trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Laikė VšĮ Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikų kompleksas vienu statiniu / objektu, kadangi klinikų korpusus laikančios konstrukcijos yra bendros; inžinerinių tinklų įvadai ir inžinerinės sistemos yra bendros visiems pastato korpusams; pastato korpusų funkcinė struktūra yra bendra, vientisa; architektūrinė išraiška yra vientisa; įregistruojant statinio korpusus kaip atskirus statinius turi būti atskiros sistemos, apskaitos ir ugniasienė (šiuo atveju to nėra).

15Trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ rėmėsi eksperto išvada, jog VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos, kurios susideda iš 3 tarpusavyje sujungtų korpusų-pastatų ir sudaro vieną kompleksą, gali būti laikomos vienu sudėtingos konfiguracijos statiniu.

16Trečiojo asmens teigimu, ligoninės pastatų Darželio g. 10, Šiauliuose įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nekilnojamaisiais daiktais nelaikytinas šių pastatų tapimas savarankiškais statiniais.

17Trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ pažymėjo, jog perkančioji organizacija įgyvendino VPĮ 40 straipsnyje nurodytas pareigas, ištyrė, išsiaiškino ir įvertino pateiktą trečiojo asmens pasiūlymą bei jo neįprastai mažos kainos pagrindimą ir priėmė atitinkamus teisingus sprendimus dėl siūlomos paslaugų kainos pagrįstumo.

18II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

20Teismas laikė ieškovės argumentus, kad trečiojo asmens UAB „Projektų rengimo centras“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų (sąlygų) 15.9 punkte numatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, nepagrįstais.

21Teismas nustatė, jog Pagal pirkimo dokumentų 15.9 punkto kvalifikacijos reikalavimą tiekėjas per 3 paskutinius metus arba laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas veiklą vykdė trumpiau nei 3 metus) turi būti įvykdęs bent vieną sutartį, kurios pagrindu parengė bent vieno statinio, kurio suprojektuotas plotas ne mažesnis kaip 4000 kv. m. ir kuris priklauso ypatingų statinių kategorijos negyvenamųjų pastatų grupės gydymo paskirties pogrupiui, naujos statybos arba rekonstravimo techninį arba techninį darbo projektą (rekonstravimas turi būti suprantamas taip, kaip apibrėžia šiuo metu galiojančiame statybos techniniame reglamente (STR 1.01.08:2002)). Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ kartu su pasiūlymu pateikė 2014 m. parengtą Energijos vartojimo efektyvumo didinimas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje, Darželio g. 10, Šiauliai, rekonstrukcijos techninį projektą (toliau – Šiaulių ligoninės projektas) (t. 1, b. l. 34-41), kuris buvo parengtas dėl 4205,18 kv. m. ligoninės pastatų komplekso rekonstrukcijos, todėl perkančioji organizacija sprendė, kad UAB „Projektų rengimo centras“ atitiko Pirkimo sąlygų 15.9 punkto reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai (VPK posėdžio 2015 m. rugpjūčio 26 d. protokolas). Pagal UAB „Projektų rengimo centras“ parengtą projektą buvo rekonstruoti trys į vieną sujungti ligoninės pastatai, kurių bendras plotas po rekonstrukcijos pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 4193,12 kv. m. (t. 1, b. l. 157, 159-163). Teismas nesutiko su ieškove, kad minėto statybos objekto negalima vertinti kaip vieno statinio.

22Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog visi trys ligoninės pastatai sudarė vieną statinį, nes visi pastatai yra pastatyti tais pačiais metais, turi tą pačią ligoninės paskirtį, yra išsidėstę viename sklype, turi tą patį adresą, yra sujungti į vieną statinį ir yra susiję neatsiejamais funkciniais ryšiais, t.y. turi bendras laikančias konstrukcijas, bendrą inžinierinę sistemą (šilumos tinklais, nuotekų šalinimas, vandentiekis, elektra ir kt.). Toks statinio aiškinimas neprieštarauja Statybos įstatyme nurodytai statinio sąvokai, pagal kurią statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Teismas, įvertinęs minėtų požymių visumą, darė išvadą, kad UAB „Projektų rengimo centras“ rengė ne atskiro ligoninės pastato, bet visos Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos rekonstrukcijos techninį projektą, kurį įgyvendinus ligoninės plotas yra 4193,12 kv. m.. Trečiasis asmuo atitiko tiekėjui keliamą kvalifikacijos reikalavimą būti parengusiam bent vieno statinio, kurio suprojektuotas plotas ne mažesnis kaip 4000 kv. m. ir kuris priklauso ypatingų statinių kategorijos negyvenamųjų pastatų grupės gydymo paskirties pogrupiui, naujos statybos arba rekonstravimo techninį arba techninį darbo projektą.

23Teismas pažymėjo, kad pagal VPĮ 32 straipsnio reikalavimus tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo tikslas - išsiaiškinti, ar tiekėjas galės objektyviai įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl perkančioji organizacija tiekėjo kvalifikaciją privalo vertinti ne pagal formalius kriterijus, bet pagal tai ar tiekėjo pateikti kvalifikacijos įrodymai patvirtina jo kompetenciją, patikimumą ir pajėgumą įvykdyti pirkimo sąlygas. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, jog trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ įrodė savo kvalifikacijos atitikimą Pirkimo sąlygų 15.9 punkto reikalavimams, t. y. UAB „Projektų rengimo centras“ pasiūlymas atitiko Pirkimo dokumentuose tiekėjams keliamus reikalavimus, todėl perkančioji organizacija neturėjo pagrindo trečiojo asmens pasiūlymo atmesti (VPĮ 32 str. 6 d., 39 str. 2 d.).

24Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens UAB „Projektų rengimo centras“ pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos. Teismas pagal bylos duomenis konstatavo, kad trečiasis asmuo pagrindė pasiūlymo kainą.

25Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog perkančioji organizacija, priimdama ir vertindama UAB „Projektų rengimo centras“ pasiūlymą, pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Teismas nurodė, jog trečiojo asmens pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygas ir dėl ieškovės nurodytų argumentų negalėjo būti atmestas.

26Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, sprendė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus yra nepagrįstas, todėl ieškinys atmestinas.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

28Ieškovė UAB „Hidroterra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės UAB „Hidroterra“ ieškinį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo tokius esminius argumentus:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Pirkimo sąlygų 15.9 p. bei VPĮ 3 str. 1 d., 32 str. 1 d., 6 d., 39 str. 2 d. 1 p. nuostatas, be pagrindo suabsoliutino turiningąjį pasiūlymų vertinimo principą. Apeliantės teigimu, trečiojo asmens pateiktas Šiaulių ligoninės projektas neatitiko vieno iš Pirkimo sąlygų 15.9 p. nustatytų reikalavimų - buvo parengtas ne 1 (vieno) ne mažesnio kaip 4000 m2 ploto statinio bet 3 (trijų) statinių, kurių bendras plotas ne mažesnis kaip 4000 m2 atžvilgiu. Trečiasis asmuo neįrodė atitikties Pirkimo sąlygose (15.9 p.) nustatytiems reikalavimams, todėl privalėjo būti atmestas (VPĮ 32 str. 1 d., 6 d., 39 str. 2 d. 1 p.);
  2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo specialių teisės aktų nuostatomis, neatsižvelgė į imperatyvius objektų identifikavimo statinių kriterijus (Statybos įstatymo 2 str. 2 p.), sprendimą priėmė remdamasis subjektyviu vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Ginčijamas sprendimas ir jame pateiktas Šiaulių ligoninės projekto objektu esančių statinių kvalifikavimas vienu statiniu prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms (Statybos įstatymo 2 str. 2 p., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str., Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 102.2 p.) ir pažeidžia teismų praktikoje suformuluotą subsidiaraus teisės normų taikymo principą. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti trys objektai – nekilnojami daiktai, kurie turi atskirus unikalius numerius, todėl visi trys statiniai laikytini atskirais statiniais Statybos įstatymo 2 str. 2 p. ir Pirkimo sąlygų 15.9 p. prasme;
  3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas (185 str.), reglamentuojančias įrodymų vertinimą civilinėse bylose, ir nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismui pateikti objektyvūs rašytiniai įrodymai, detaliai ir išsamiai pagrindžia, jog Šiaulių ligoninės projekto objektu laikytini 3 (trys) atskiri statiniai, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįsta jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

29Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog visi trys trečiojo asmens projektuoti pastatai sudaro vieną statinį ir trečiojo asmens kvalifikacija atitinka Pirkimo dokumentų 15.9 p. nustatytą kvalifikacinį reikalavimą. Be to, ginčijamas sprendimas yra tinkamai motyvuotas, pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie buvo objektyviai vertinti pirmosios instancijos teismo vidiniu įsitikinimu.

30Trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, objektyviai ir išsamiai ištyręs visus šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei VPĮ ir aktualių statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neperžengė turiningojo pasiūlymo vertinimo principo ribų, pagrįstai vadovavosi sisteminiu Pirkimo sąlygų aiškinimu, atsižvelgdamas į itin jautrius visai visuomenei perkančiosios organizacijos siekiamus tikslus, bei pagrįstai pripažino trečiojo asmens atitiktį nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, visapusiškai išnagrinėjo visas byloje esančias aplinkybes bei įrodymus ir priėmė teisėtą bei motyvuotą sprendimą apelianto nepagrįstą ieškinį atmesti.

31Trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

34Dėl bylos nagrinėjimo ribų

35Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

36Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Hidroterra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6021-590/2015, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

37Dėl faktinių bylos aplinkybių

38Bylos duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2015 m. kovo 20 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė skelbimą apie vykdomą pirkimą „Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo pastato, esančio Santariškių g. 14, Vilniuje, rekonstravimo ir statybos projektavimas ir projekto vykdymo priežiūra“ (t. 1, b. l. 15-38). Perkančioji organizacija 2015 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir pranešimu informavo pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą. Perkančioji organizacija minėtame pranešime nustatė tokią pasiūlymų eilę: I vieta - UAB „Projektų rengimo centras“ (pasiūlymo kaina - 93 777 EUR su PVM), II vieta - UAB „JAS“ (pasiūlymo kaina - 144 810 EUR su PVM), III vieta - UAB „Hidroterra“ (pasiūlymo kaina - 229 597,50 EUR su PVM), IV vieta - UAB „Baltic Engineers“ (pasiūlymo kaina - 302 500 EUR su PVM) (t. 1, b. l. 106). Ieškovė, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos priimtu sprendimu dėl pasiūlymų eilės nustatymo, CVP IS priemonėmis perkančiajai organizacijai 2015 m. rugpjūčio 6 d. pateikė pretenziją „Dėl pasiūlymų eilės Pirkime Nr. 161243“ (t. 1, b. l. 107-110). Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, atnaujino pirkimo procedūras, įvertino pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus ir nustatė pasiūlymų eilę didėjimo tvarka: I vieta - UAB „Projektų rengimo centras“ (pasiūlymo kaina - 93 777 EUR su PVM), II vieta - UAB „Hidroterra“ (pasiūlymo kaina - 229 597,50 EUR su PVM), III vieta - UAB „Baltic Engineers“ (pasiūlymo kaina - 302 500 EUR su PVM) (t. 1, b. l. 123). Ieškovė, nesutikdama su minėtu perkančiosios organizacijos sprendimu, 2015 m. rugsėjo 7 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją (t. 1, b. l. 124-129), kurią perkančioji organizacija 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu atmetė (t. 1, b. l. 130-133).

39Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar tiekėjo UAB „Projektų rengimo centras“ kvalifikacija atitinka Pirkimo dokumentų (sąlygų) 15.9 p. nustatytą kvalifikacinį reikalavimą.

40Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo

41Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

42Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą bei byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai sprendė, jog perkančioji organizacija, priimdama ir vertindama UAB „Projektų rengimo centras“ pasiūlymą, užtikrino lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymąsi.

43Dėl trečiojo asmens UAB „Projektų rengimo centras“ atitikimo Pirkimo sąlygų 15.9 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui

44Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Pirkimo sąlygų 15.9 p. bei VPĮ 3 str. 1 d., 32 str. 1 d., 6 d., 39 str. 2 d. 1 p. nuostatas, be pagrindo suabsoliutino turiningąjį pasiūlymų vertinimo principą. Teisėjų kolegija laiko šiuos apeliantės argumentus nepagrįstais.

45Teisėjų kolegija pažymi, jog viešųjų pirkimų tikslui (vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas) pasiekti perkančioji organizacija yra įpareigota išsiaiškinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.), todėl turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 str. 1 d.). Nors perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau ši teisė nėra neribota, t. y., įgyvendindama šią teisę, perkančioji organizacija neturi pažeisti viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 str. 2 d.).

46Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, jog trečiojo asmens UAB „Projektų rengimo centras“ pasiūlymas atitiko Pirkimo dokumentų (sąlygų) 15.9 punkte numatytus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, jog trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktas 2014 m. parengtas Energijos vartojimo efektyvumo didinimas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje, Darželio g. 10, Šiauliai, rekonstrukcijos techninis projektas (toliau – Šiaulių ligoninės projektas) (t. 1, b. l. 34-41) patvirtina trečiojo asmens atitikimą Pirkimo sąlygų 15.9 punkto reikalavimams tiekėjų kvalifikacijai (VPK posėdžio 2015 m. rugpjūčio 26 d. protokolas).

47Bylos duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ parengė statinio VŠĮ Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikų, kurio suprojektuotas plotas ne mažesnis kaip 4000 kv. m. techninį projektą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad VšĮ Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikų kompleksas yra vienas statinys (objektas), kadangi visi trys ligoninės pastatai sudarė vieną statinį, nes visi pastatai yra pastatyti tais pačiais metais, turi tą pačią ligoninės paskirtį, yra išsidėstę viename sklype, turi tą patį adresą, yra sujungti į vieną statinį ir yra susiję neatsiejamais funkciniais ryšiais, t.y. turi bendras laikančias konstrukcijas, bendrą inžinierinę sistemą (šilumos tinklais, nuotekų šalinimas, vandentiekis, elektra ir kt.).

48VŠĮ Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikų komplekso faktą patvirtino teismo eksperto G. T. ekspertinio nagrinėjimo (vertinimo) išvada, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamas ligoninės pastatas Darželio g. 10, Šiauliuose yra sudėtingos konfigūracijos, susidedantis iš trijų tarpusavyje funkciniais ir konstruktyviniais ryšiais sujungtų dalių 1D, 2D ir 3D, todėl atskiros jo dalys gali būti suprantamos ir kaip korpusai, tačiau savo esme tai vienas pastatas, nes pastatai (ID, 2D, 3D) turi vieną adresą, pastatai (1D, 2D, 3D) turi tą pačią pagrindinę naudojimo paskirtį - ligoninė; pastatai (1D, 2D, 3D) turi bendrą inžinerinę sistemą (šilumos tinklai, vandentiekis, nuotekų šalinimas, elektra ir t.t.), pastatai 1D ir 2D sujungti dviejų aukštų intarpu - galerija, priklausančia pastatui 1D (jungtys koridoriumi pirmame ir antrame aukštuose. Intarpe taip pat pagalbinės patalpos pirmame ir antrame aukštuose. Bendros laikančios konstrukcijos), pastatas 3D blokuotas prie pastato 1D (bendros laikančios konstrukcijos), pastatai buvo statomi vienu metu (pastatų statybos pabaigimo metai - 1970) ir turi bendras laikančias konstrukcijas pastato dalių jungtyse. Teismo ekspertas išvadoje nurodė, jog trečiojo asmens įvykdytoje „Techninio projekto parengimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugu viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje“ Nr.60.1-86-PS12/11 nurodytas objektas - VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos, kurios susideda iš 3 tarpusavyje sujungtų korpusų - pastatų ir sudaro vieną kompleksą, gali būti laikomos vienu sudėtingos konfigūracijos statiniu (t. 2, b. l. 17-26).

49Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo Pirkime dėl tiekėjo kvalifikacijos aplinkybė, jog VŠĮ Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikų komplekso techninio projekto objektu esantys pastatai yra atskirai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo teigti, kad šis pastatų kompleksas negali būti pripažintas vienu sudėtingos konfigūracijos statiniu, nepaneigia trečiojo asmens UAB „Projektų rengimo centras“ kvalifikacijos ir atitikimo Pirkimo sąlygų 15.9 punkto reikalavimams.

50Teisėjų kolegija pažymi, jog VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningasis vertinimas atliekamas laikantis inter alia aktualių teisės normų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

51Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neperžengė turiningojo pasiūlymo vertinimo principo ribų, pagrįstai vadovavosi sisteminiu Pirkimo sąlygų aiškinimu, atsižvelgdamas į itin jautrius visai visuomenei Perkančiosios organizacijos siekiamus tikslus, bei pagrįstai pripažino trečiojo asmens atitiktį nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams.

52Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą darė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog perkančioji organizacija tinkamai įvykdė jai VPĮ nustatytą pareigą tiksliai laikytis paskelbtų pirkimo sąlygų ir jų nekeisti viso pirkimo procedūrų vykdymo metu, užtikrinant VPĮ įtvirtintų fundamentaliųjų viešųjų pirkimų principų laikymąsi, ir nenustatęs VPĮ nuostatų pažeidimo, pagrįstai ieškinį atmetė.

53Dėl VPĮ ir kitų teisės aktų normų subsidiaraus taikymo

54Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo specialių teisės aktų nuostatomis, neatsižvelgė į imperatyvius objektų identifikavimo statinių kriterijus (Statybos įstatymo 2 str. 2 p.), jog ginčijamas sprendimas ir jame pateiktas Šiaulių ligoninės projekto objektu esančių statinių kvalifikavimas vienu statiniu prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms (Statybos įstatymo 2 str. 2 p., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str., Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 102.2 p.) ir pažeidžia teismų praktikoje suformuluotą subsidiaraus teisės normų taikymo principą.

55Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją kitų teisės aktų (ne VPĮ) nuostatos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams turi būti taikomos subsidiariai, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Be to, negalima VPĮ nuostatų (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).

56Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.

57Pažymėtina, kad pastatų komplekso ir korpuso sąvokų Statybos įstatyme ar jo poįstatyminiuose teisės aktuose nėra, tačiau šių sąvokų apibrėžimus nustato kiti teisės aktai. Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 (toliau - „Aprašas“) 2 str. 3 dalyje nurodyta, kad pastatų kompleksas – pastatų grupė, esanti viename žemės sklype.

58Adresų formavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092, 8.6 punkte nurodyta, kad korpuso, suprantamo kaip pastato ar pastatų komplekso dalis, kai pastato ar pastatų komplekso numerio nepakanka adreso objekto buvimo vietai apibūdinti (vienu adresu pažymėtas ir kaip vienas nekilnojamasis daiktas suformuotas kelių ar keliolikos funkciškai susijusių pastatų kompleksas, esantis viename žemės sklype), įregistruoto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, numeris (korpuso numeris nesuteikiamas viename nekilnojamajame daikte esantiems pastatams, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai).

59Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino Statybos įstatyme nurodytas „statinio“, „pastato“ bei kitas ginčui reikšmingas sąvokas ir tinkamai taikė aktualius statybą reglamentuojančius teisės aktus.

60Nagrinėjamu atveju apeliante atskirajam skunde taip pat nurodo, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti trys objektai – nekilnojami daiktai, kurie turi atskirus unikalius numerius, todėl visi trys statiniai laikytini atskirais statiniais Statybos įstatymo 2 str. 2 p. ir Pirkimo sąlygų 15.9 p. prasme.

61Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Minėto registro paskirtis yra daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus (ne statinius, tačiau bet kokius nekilnojamuosius daiktus) išviešinimas prieš trečiuosius asmenis.

62Pateikta į bylą ekspertinio nagrinėjimo (vertinimo) išvada patvirtina, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, atskirais nekilnojamojo turto objektais gali būti registruojamos ir statinio dalys. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų (toliau – nekilnojamieji daiktai), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro (toliau – nekilnojamojo turto registras) statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Daiktinių teisių registravimas ir Statybos įstatyme numatytas reguliavimas (statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminių reikalavimų, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarkos, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principų ir atsakomybės nustatymas) skiriasi, todėl ligoninės pastatų Darželio g. 10, Šiauliuose įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nekilnojamaisiais daiktais neturi būti vienareikšmiškai suprantamas, kaip šių pastatų tapimas atskirais savarankiškais statiniais.

63Pirkimo sąlygų 15.9 punkte nustatyti reikalavimai tik dėl tiekėjų kvalifikacijos. Pirkimo sąlygų 15.9 punkto reikalavimai dėl tiekėjų kvalifikacijos nustatyti ne dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo normų reikalavimų. Ginčo Pirkime dėl tiekėjo kvalifikacijos aplinkybė, jog VŠĮ Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikų komplekso techninio projekto objektu esantys pastatai yra atskirai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo teigti, kad šis pastatų kompleksas negali būti pripažintas vienu sudėtingos konfigūracijos statiniu, taip pat nepaneigia trečiojo asmens UAB „Projektų rengimo centras“ kvalifikacijos ir atitikimo Pirkimo sąlygų 15.9 punkto reikalavimams.

64Dėl įrodymų vertinimo

65Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas (185 str.), reglamentuojančias įrodymų vertinimą civilinėse bylose, ir nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių.

66Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas — tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančiu įrodymu, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

67Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ar pateiktas kitoks VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų taikymo išaiškinimas, nei nustatė pirmos instancijos teismas, tačiau tai per se nereiškia, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai vertino įrodymus ir (ar) priėmė nepagrįstą sprendimą.

68Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 316/2010).

69Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, visapusiškai išnagrinėjo visas byloje esančias aplinkybes bei įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

70Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

71Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

72Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį atsikirtimai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

73Dėl procesinės bylos baigties, apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo

74Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, principus ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.

75Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

76Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

77Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

78Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „Hidroterra“ nepriteistinas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

79Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.

80Trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašo priteisti iš ieškovės UAB „Hidroterra“ 275,95 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Kartu su prašymu pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog trečiojo asmens prašymas tenkintinas ir iš ieškovės UAB „Hidroterra“ priteistina trečiajam asmeniui 275,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

81Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

82Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

83Priteisti iš ieškovės UAB „Hidroterra“ trečiajam asmeniui UAB „Projektų rengimo centras“ 275,95 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė UAB „Hidroterra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei... 5. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad perkančioji organizacija... 6. Ieškovė UAB „Hidroterra“ nurodė, jog nesutikdama su sudaryta pasiūlymų... 7. Ieškovės UAB „Hidroterra“ teigimu, trečiasis asmuo UAB „Projektų... 8. Ieškovė taip pat laikė trečiojo asmens pasiūlytą kainą nepagrįstai... 9. Ieškovė UAB „Hidroterra“ teigė, jog perkančioji organizacija, vykdydama... 10. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos... 11. Atsakovė nurodė, kad perkančioji organizacija įvertino dalyvio UAB... 12. Atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos... 13. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos... 14. Trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ atsiliepimu į ieškinį... 15. Trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ rėmėsi eksperto išvada,... 16. Trečiojo asmens teigimu, ligoninės pastatų Darželio g. 10, Šiauliuose... 17. Trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ pažymėjo, jog... 18. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 19. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu nusprendė... 20. Teismas laikė ieškovės argumentus, kad trečiojo asmens UAB „Projektų... 21. Teismas nustatė, jog Pagal pirkimo dokumentų 15.9 punkto kvalifikacijos... 22. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog visi trys... 23. Teismas pažymėjo, kad pagal VPĮ 32 straipsnio reikalavimus tiekėjų... 24. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens UAB... 25. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog perkančioji organizacija, priimdama... 26. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, sprendė, kad ieškovės... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 28. Ieškovė UAB „Hidroterra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 29. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos... 30. Trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ atsiliepime į apeliacinį... 31. Trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ Lietuvos apeliaciniam... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30... 34. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 35. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 36. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 37. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 38. Bylos duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija VšĮ Vilniaus... 39. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar tiekėjo UAB... 40. Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo... 41. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis, perkančiajai organizacijai... 42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą bei byloje... 43. Dėl trečiojo asmens UAB „Projektų rengimo centras“ atitikimo Pirkimo... 44. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo,... 45. Teisėjų kolegija pažymi, jog viešųjų pirkimų tikslui (vadovaujantis VPĮ... 46. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nurodė, jog trečiojo... 47. Bylos duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo... 48. VŠĮ Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikų komplekso faktą patvirtino... 49. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo Pirkime dėl tiekėjo kvalifikacijos... 50. Teisėjų kolegija pažymi, jog VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek... 51. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog pirmosios instancijos... 52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą darė išvadą,... 53. Dėl VPĮ ir kitų teisės aktų normų subsidiaraus taikymo... 54. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmosios... 55. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 56. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, statinys – pastatas arba... 57. Pažymėtina, kad pastatų komplekso ir korpuso sąvokų Statybos įstatyme ar... 58. Adresų formavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 59. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes... 60. Nagrinėjamu atveju apeliante atskirajam skunde taip pat nurodo, jog... 61. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad... 62. Pateikta į bylą ekspertinio nagrinėjimo (vertinimo) išvada patvirtina, jog... 63. Pirkimo sąlygų 15.9 punkte nustatyti reikalavimai tik dėl tiekėjų... 64. Dėl įrodymų vertinimo... 65. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 66. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį... 67. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog nagrinėjamu atveju... 68. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti... 69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog... 70. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 71. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 72. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo... 73. Dėl procesinės bylos baigties, apeliacinio skundo ir pirmos instancijos... 74. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 75. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 79. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos... 80. Trečiasis asmuo UAB „Projektų rengimo centras“ pateikė prašymą dėl... 81. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 82. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti... 83. Priteisti iš ieškovės UAB „Hidroterra“ trečiajam asmeniui UAB...