Byla 3K-3-23/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. V. ir R. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2013 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. V. ir R. V. ieškinį atsakovams V. C., uždarajai akcinei bendrovei „Mega“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Metalplast Vilnius“, R. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys Jonavos rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. P., valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. V. ir Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė D. Š.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento notarės V. P. 2002 m. birželio 17 d. išduoto įgaliojimo dalį, kuria buvo ištaisytas įgaliojimo terminas iš „neapibrėžtam terminui“ į „dvejiems metams“; pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento: 2004 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo–perdavimo aktą; 2004 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo– perdavimo aktą; 2004 m. gegužės 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – ieškovams grąžinti natūra gamybinį pastatą, esantį ( - ) (buvęs adresas ( - )) (toliau – ir ginčo pastatas).

6Ieškovai 2002 m. gegužės 3 d. turto pardavimo be varžytynių aktu įsigijo ginčo pastatą. Notarės V. P. 2002 m. birželio 17 d. įgaliojimu ieškovai įgaliojo atsakovą R. D. įregistruoti šį pastatą ieškovų vardu, atstovauti ieškovams VĮ Registrų centre, parduoti arba įkeisti pastatą, atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus. Įgaliojime buvo nurodyta, kad jis išduodamas neapibrėžtam terminui, o tai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.142 straipsnio 1 dalies nuostatas reiškia, jog jis galioja vienerius metus. Šio įgaliojimo pagrindu pastatas buvo įregistruotas ieškovų vardu. Baigiantis įgaliojimo terminui, atsakovas R. D. prašė išduoti naują įgaliojimą, tačiau, ieškovams nesutikus, jo galiojimas baigėsi. Ieškovai visiškai atsitiktinai sužinojo, kad 2004 m. kovo 3 d. (t. y. praėjus 8 mėnesiams po įgaliojimo termino pabaigos) pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovams priklausantis pastatas buvo parduotas atsakovei V. C., 2004 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi – atsakovui UAB „Mega“, 2004 m. gegužės 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi – atsakovui UAB „Metalplast Vilnius“. Susisiekę su įgaliojimą išdavusia notare ieškovai sužinojo, kad ji įgaliojimą pratęsė, ranka įterpdama įrašą, jog įgaliojimas galioja dvejus metus. Taip įgaliojimo terminas buvo pratęstas iki 2004 m. birželio 16 d. Ieškovai nurodė, kad tokio ištaisymo įgaliojime nepageidavo bei į notarę dėl įgaliojimo termino pratęsimo nesikreipė. VĮ Registrų centro Kauno filiale saugomoje nekilnojamojo turto archyvinėje byloje yra atsakovo R. D. 2002 m. spalio 30 d. prašymas įregistruoti pastatą ieškovų vardu ir ten esanti įgaliojimo kopija yra be jokių taisymų. Remdamiesi šiais duomenimis ieškovai teigė, kad nuo įgaliojimo išdavimo 2002 m. birželio 17 d. iki 2002 m. spalio 30 d. joks ištaisymas įgaliojime nebuvo padarytas. Šiuo įgaliojimu (be pataisymų) atsakovas pasinaudojo dar kartą, jį 2003 m. lapkričio 25 d. pateikdamas VĮ Registrų centrui bei prašydamas išduoti pažymą sandoriui. Kadangi įgaliojimo terminas jau buvo pasibaigęs, ieškovų manymu, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras neteisėtai išdavė pažymą sandoriui. Dėl neteisėtai išduotos pažymos sandoriui ir notarės savavališkai pratęsto įgaliojimo termino ieškovai prašė įgaliojimo dalį dėl termino pripažinti negaliojančia nuo įrašo jame padarymo momento. Kadangi pastatas atsakovams perleistas suklastoto įgaliojimo pagrindu, tai ieškovai laikė, kad su atsakovais sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, o jomis perleistas turtas (pastatas) išreikalautinas iš dabartinio jo savininko – atsakovo UAB „Metalplast Vilnius“.

7Atsakovas R. D., apklausiamas baudžiamojoje byloje, patvirtino, kad, sudarant 2004 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pastatas buvo perleistas jo seseriai – atsakovei V. C., iš jos negavo pinigų (sutartyje nurodytų 8000 Lt) už parduodamą turtą. Ieškovų manymu, atsakovas R. D. nelaikė savęs saistomu pasibaigusio įgaliojimo bei neveikė ieškovų interesais, nevengė asmeninių interesų konflikto, nebendradarbiavo su ieškovais. Atsakovas R. D. privalėjo turtą parduoti už kaip įmanoma aukštesnę kainą, tačiau 92 000 Lt vertą ginčo pastatą pardavė už 8000 Lt. Ieškovai akcentavo aplinkybę, kad atsakovai R. D. ir V. C., kuri buvo ir UAB „Mega“ vadovė, yra susiję artimais giminystės ryšiais. Pardavimo kainai neatitinkant realios rinkos kainos, nemokant iš viso jokių lėšų pagal sutartį, ginčo sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ne tik todėl, kad buvo sudarytas netinkamų šalių (be ieškovų dalyvavimo), bet ir dėl to, kad buvo tariamasis, sudarytas nesiekiant sukurti jame nurodomų teisinių padarinių – nei nuosavybės teisės perėjimo, nei kainos sumokėjimo. Ieškovai nurodė, kad pastato perleidimo sandoriai laikytini ne tik niekiniais (kaip sudaryti neturint įgaliojimo), bet ir negaliojančiais dėl jų tariamumo ir imperatyviųjų pavedimo teisinių santykių normų pažeidimo. Pasak ieškovų, atsakovė V. C. galėjo ir turėjo žinoti, kad įgaliojimo terminas yra pasibaigęs, be to, jai dėl sandorių, sudarytų su artimuoju giminaičiu (atsakovas R. D. yra jos brolis) bei su savimi (V. C. buvo UAB „Mega“ vadovė), taikytina nesąžiningumo prezumpcija. Ieškovai taip pat nurodė neturintys duomenų, kad atsakovas UAB „Metalplast Vilnius“ sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog nebuvo baudžiamosios veikos, nustatyta įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, nagrinėjamoje byloje atskirai neįrodinėjama. Kadangi asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tai nėra pagrindo dėl to paties asmens ir to paties epizodo pakartotinai nustatinėti nusikaltimo buvimą ar nebuvimą dar ir civilinėje byloje.

11Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad byloje esminę reikšmę turi 2002 m. birželio 17 d. notarės V. P. patvirtinto įgaliojimo termino teisinis įvertinimas. Teismas sutiko su atsakovės V. C. ir trečiojo asmens notarės V. P. argumentais, kad pagal 2002–2004 metais galiojusią notarinę praktiką įgaliojime galėjo būti nurodytas konkretus terminas arba aiškiai nurodyta, kad terminas yra „neapibrėžtas“, arba apie terminą įgaliojime būtų neužsiminta visai (nenurodytas terminas), ir tik pastaruoju atveju įgaliojimas būtų galiojęs vienerius metus. Aplinkybė, kad 2002–2004 metais galiojusi notarinė praktika dėl įgaliojimo termino nebuvo aiški ir neatitiko ginčo nagrinėjimo laikotarpio jurisprudencijos išaiškinimų, yra įrodyta, todėl teismas sprendė turįs įgaliojimo terminą aiškinti ne tik formaliai taikydamas teisės normas, bet ir bendrąsias sandorių aiškinimo taisykles. Teismas, spręsdamas įgaliojimo galiojimo termino klausimą, atsižvelgė ir į įgaliojimo pobūdį bei akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje, nustatytas aplinkybes, kad nors ginčo pastatas ir buvo įregistruotas ieškovų vardu, tačiau pirktas mokant M. C. pinigais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo ginčijamo įgaliojimo išdavimo ieškovai patys neatliko pastato valdymo ir naudojimo veiksmų, nekontroliavo įgalioto asmens atliekamų sandorių, iš viso nesidomėjo ginčo pastato būkle. Aplinkybė, kad ieškovai atsitiktinai sužinojo apie ginčijamo pastato pardavimą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina, jog jie elgėsi kaip asmenys, kurie nėra faktiniai nekilnojamojo turto savininkai ar valdytojai.

12Be to, teismas sprendė, kad, atmetus ieškinio reikalavimą pripažinti įgaliojimą negaliojančiu ir pripažinus, kad ieškovų išduotas įgaliojimas buvo teisėtas bei galiojo ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu, yra pagrindas atmesti išvestinį reikalavimą – pripažinti negaliojančiais ieškovų, atstovaujamų atsakovo R. D., sudarytą su atsakove V. C. pirkimo–pardavimo sutartį ir pastato priėmimo–perdavimo aktą.

13Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių teisėtumą, sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog ginčijami sandoriai buvo tariamieji ar apsimestiniai. Pačių ieškovų nuosavybės į ginčo turtą atsiradimo sandoris (2002 m. gegužės 31 d. turto pardavimo be varžytynių aktas) buvo apsimestinis. Teismas padarė išvadą, kad faktiškai turto pardavimo be varžytynių aktas nesukūrė ieškovams su nuosavybės teise susijusių teisių bei pareigų, jų interesai ginčo sandoriais nebuvo pažeisti, todėl ieškovai neturi teisės į teisminę gynybą, priešingu atveju jie nepagrįstai praturtėtų.

14Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovai V. C. ir UAB „Mega“ neturi jokio teisinio intereso šiuo metu reikšti atskirą reikalavimą pripažinti turto pardavimo be varžytynių aktą apsimestiniu, nes teisinių padarinių nėra – nuosavybė įregistruota Chlebopaševų šeimos ir susijusios UAB „Mega“ vardu ir dėl to nėra atsakovės V. C. teisių pažeidimo, nuo kurio reiktų gintis teisme.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16Dėl įgaliojimo ginčijimo. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, priimtais baudžiamojoje byloje, taip pat pagrįstai baudžiamosios bylos medžiagoje sukauptus duomenis vertino kitų šioje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

17Teisėjų kolegija sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl notarės įrašo, kaip notarinio veiksmo, kuriuo buvo koreguojama įgaliojimo dalis dėl termino, neteisėto atlikimo. Aplinkybę, kad įgaliojime esantį įrašą dėl termino pakoregavo (pakeitė) neteisėtai, pripažįsta ir pati notarė V. P.

18Teisėjų kolegija konstatavo, kad tarp ieškovų ir atsakovo R. D. susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, kuriais apibrėžtos ne tik jų tarpusavio teisės ir pareigos, bet ir atstovo įgaliojimai santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovai pavedė atsakovui R. D. atlikti įvairius teisinius veiksmus, susijusius su jiems priklausančiu nekilnojamuoju daiktu (įregistruoti, parduoti, įkeisti, išnuomoti ir kt.), t. y. ieškovai suteikė itin plačius įgaliojimus jų vardu spręsti bet kokius klausimus, susijusius su ginčo pastatu. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovui R. D. suteiktų įgaliojimų mastą (apimtį) ir pobūdį, sprendė, jog šiam buvo perduota visiška ginčo pastato teisinio režimo kontrolė ir jo teisinės padėties pokyčių darymo teisė. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti aiškus ieškovų duoto pavedimo tikslas – ieškovai pavedė atsakovui R. D. atlikti tam tikrus veiksmus, nes patys ketino ilgam laikui išvykti į užsienį. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingas ir pavestų atlikti teisinių veiksmų eiliškumas: įregistruoti ieškovų vardu ginčo pastatą, išsinuomoti po juo esantį žemės sklypą, valdyti, tvarkyti ir disponuoti ginčo pastatu, jį apdrausti, parduoti, išnuomoti, įkeisti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovai nesiekė išsaugoti ginčo pastato nuosavybės teisės, o priešingai – siekė pašalinti kliūtis, trukdančias pastatą parduoti, išnuomoti ar įkeisti, vėliau perleisti nuosavybės ar disponavimo teisę į ginčo pastatą arba tą teisę suvaržyti (įkeisti pastatą). Ginčijamame įgaliojime ieškovai nurodė tik vieną įgaliotinio veiksmus ribojančią sąlygą – turtas negalėjo būti parduotas pigiau nei už 8000 Lt, kas atitinka jo įsigijimo kainą. Teisėjų kolegija sprendė, kad pavedimo pobūdis ir mastas (pardavimas, nuoma, įkeitimas) leidžia manyti esant labiau tikėtiną faktinę aplinkybę, jog ieškovai neturėjo tikslo ir neketino tik vienerių metų laikotarpiu pavesti atsakovui vykdyti pastato savininko funkcijas, priešingai – akivaizdu, jog jie siekė neapibrėžto konkrečia laiko trukme pavedimo vykdymo, be to, šalys susitarė dėl pavedimo sutarties rezultato – ieškovų ilgalaikio išvykimo metu visiškai sutvarkyti ginčo pastato įsigijimo formalumus – įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre, išsinuomoti žemės sklypą, esantį po ginčo pastatu, ir tik atlikus nurodytus veiksmus – ginčo pastatą parduoti, įkeisti ar išnuomoti. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pavedimo veiksmų (pvz., pastato įkeitimo, nuomos) tęstinumą, ginčo pastato specifiškumą (tai buvo nebaigtos statybos gamybinis pastatas, kurio nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, pastatas be žemės sklypo), konstatavo, kad ieškovai pagal bendrąjį protingo asmens elgesio modelį sąžiningai negalėtų tikėtis, jog nurodyto pobūdžio veiksmai bus atlikti ir norimas rezultatas bus pasiektas per pakankamai trumpą laiką. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendė, kad šalys susitarė, jog pavedimo santykiai tęsis, kartu galios įgaliojimas bent iki ginčo pastato pardavimo, nuomos arba įkeitimo sandorių sudarymo, t. y. įgaliojimas pasibaigs ginčo pastatą pardavus, išnuomojus ar įkeitus.

19Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybę, kad ginčijamas įgaliojimas buvo išduotas nepraėjus vieneriems metams po 2000 metų redakcijos Civilinio kodekso įsigaliojimo, kai dar nebuvo nuoseklios ir aiškios praktikos aiškinant įgaliojimo terminų sąvokas. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovų argumentu, kad trečiojo asmens notarės V. P. nurodyta notarinė praktika nėra oficialus teisės šaltinis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys patvirtina CK 2.142 straipsnio 1 dalyje išdėstytos teisės normos galimą skirtingą interpretavimą bei nevienodą taikymo praktiką ginčijamo įgaliojimo išdavimo metu.

20Dėl pirkimo–pardavimo sutarčių ginčijimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendimo motyvuose pasisakė dėl 2002 m. gegužės 31 d. turto pardavimo be varžytynių tariamumo. Teisėjų kolegija sprendė, kad tiek šioje, tiek ir baudžiamojoje bylose teismų nustatytos ginčo pastato įsigijimo (pardavimo be varžytynių aktu) aplinkybės, nagrinėjant šią civilinę bylą, yra reikšmingos tik pavedimo sutarties ir ginčijamo įgaliojimo turinio aiškinimo aspektu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ex officio 2002 m. gegužės 31 d. turto pardavimą be varžytynių niekiniu sandoriu.

21Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismui padarius pagrįstą išvadą, jog 2004 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta nepasibaigus 2002 m. birželio 17 d. įgaliojimo galiojimui, nėra pagrindo pripažinti šią sutartį ir vėlesnius ginčo turto perleidimo sandorius niekiniais sandoriais.

22Teisėjų kolegija, nesutikdama su ieškovų argumentais, kad, nepaisant išteisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, nusikaltimo padarymo faktas gali būti konstatuojamas ir nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, sprendė, jog nusikaltimo fakto konstatavimas nagrinėjamu atveju reikšmingas tik sprendžiant restitucijos taikymo klausimą, t. y. tik panaikinus ginčijamus sandorius bei pripažinus, kad nekilnojamojo daikto savininkas neteko dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, tas turtas gali būti išreikalautas ir iš sąžiningo įgijėjo (šiuo atveju – iš atsakovo UAB „Metalplast Vilnius“).

23III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

24Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

251. Dėl ginčijamo įgaliojimo termino. Kasatorių teigimu, 2002 m. birželio 17 d. notariškai tvirtinamam įgaliojimui galėjo būti nustatomas tik konkrečiu įvykiu, laiko tarpu ar kalendorine data apibrėžtas terminas, o nesant nė vieno iš šių variantų, įgaliojimas galioja vienerius metus. Toks pat teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir 1964 m. Civiliniame kodekse.

26Kasatorių vertinimu, notarės V. P. pateiktas aiškinimas, kad ji savaip suprato „naujai“ atsiradusį įgaliojimo termino teisinį reglamentavimą, yra neteisėtas, nepagrįstas ir nelogiškas. Nurodydamos, kad anksčiau šio straipsnio turinys galėjo būti platesnis, nei notarė, nei teisėjų kolegija nepasisakė, kurioje konkrečiai įstatymo taikymo praktikoje „anksčiau“ buvo plečiamai aiškinamos bei toleruojamos „išplėstos“ CK 2.142 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo ribos.

27Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė ieškovams palankią išvadą, kad šalys susitarė, jog pavedimo santykiai tęsis, kartu galios ir įgaliojimas bent iki ginčo pastato pardavimo, nuomos arba įkeitimo sandorių sudarymo, t. y. įgaliojimas pasibaigs ginčo pastatą pardavus, išnuomojus ar įkeitus. Byloje šalių neginčijama 2003 m. spalio 29 d. nuomos sutartis, kurią sudarė įgaliotas atsakovas su UAB „Metalplast Vilnius“. Tačiau nutartimi nustatyto fakto apie šalių susitarimo termino ribas teismas nebepaisė, konstatuodamas įgaliojimo tolesnį galiojimą, vėliau parduodant tą patį pastatą. Kasatorių vertinimu, padaryta akivaizdi teisės taikymo ir fakto reikšmės įvertinimo klaida, nes, net ir nustatęs ieškovams palankų faktą dėl susitarimo, t. y. termino pasibaigimo dar net nepraėjus vieneriems metams, teismas juo vis tiek nesivadovavo. Taigi visi byloje surinkti įrodymai nepagrįstai buvo vertinami palankiai išimtinai vien atsakovams, o į ieškovams palankius įrodymus bei ieškovų argumentus nepagrįstai neatsižvelgta, taip pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo pagal visapusišką ir objektyvų aplinkybių išnagrinėjimą principą.

28Įgaliojimo teksto sąvoka „neapibrėžtam terminui“ skundžiama nutartimi neteisėtai aiškinama kaip netiesioginis, neišvengiamas įvykis, nuo kurio CK 2.147 straipsnyje išvardytais atvejais priklauso įgaliojimo pasibaigimas (pvz., pasibaigus įgaliojimo terminui; įgaliotojui panaikinus įgaliojimą; kt.). Tačiau įgaliojime tokio teksto, t. y. nuorodos į CK 2.147 straipsnį, nėra. Tai reiškia, kad notarė plečiamai aiškina jos patvirtinto, o vėliau neteisėtai pratęsto įgaliojimo termino trukmę bei turinį, o teismai tokiam aiškinimui nepagrįstai pritarė.

29Kasatorių teigimu, terminas nustatomas bei vertinamas pagal CK 2.142 straipsnio taisykles, o ne vertinant atskirų suteiktų teisių apimtis ar kitas įrodinėjimo priemones.

30Kasatoriai, nesutikdami su teisėjų kolegijos išvada, kad, atsižvelgiant į įgaliojimu suteiktų teisių bei veiksmų laisvę bei tęstinumą (nebaigto statyti pastato nuoma, įkeitimas, pardavimas, žemės sklypo nuoma), protingas asmuo sąžiningai negalėtų tikėtis, jog nurodyto pobūdžio veiksmai bus atlikti ir norimas rezultatas bus pasiektas per pakankamai trumpą laiką, nurodė, kad atsakovas įregistravo, išnuomojo pastatą per keturis mėnesius; be to, pavedimo ir įgaliojimo turinys nelemia, kad įgaliotinis privalo atlikti visus veiksmus, išvardytus įgaliojime.

312. Dėl neoficialių šaltinių taikymo. Kasatorių teigimu, samprotavimas, ką galėjo ar negalėjo manyti notarė, gali būti grindžiamas tik visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, tačiau liko neišnagrinėta svarbi notarės atsiliepime nurodyta aplinkybė dėl jos žinojimo apie įgaliojimo galiojimo termino pabaigą bei negaliojimą. Be to, notarės argumentas apie CK 2.142 straipsnio taikymo praktikos nevienodumą ar jos „vyravimą“ yra įrodinėtinas, todėl teismai turėjo nagrinėti jį pagal notarės nurodytus ir (ar) visiems žinomus teismų praktikos išaiškinimus, nes teismai bylas sprendžia atsižvelgdami ne į bet kokią teisinę praktiką, mokslininkų ar kitų autorių nuomonę, bet į teismų praktiką. Byloje nenustatyta jokia įgaliojimo termino apibrėžties, t. y. CK 2.142 straipsnio, teisės ar įstatymo analogijos taikymo būtinybė, ji nebuvo taikyta (nebuvo nustatyta CPK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta aplinkybė).

32Kasatoriai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3k-3-361/2001, konstatuota, kad jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Faktas, kad ši byla buvo nagrinėjama pagal 1964 m. CK, tik patvirtina, jog notarė neturėjo ir negalėjo nurodyti jokios kitokios, ankstesnės ar „nevienodos“ teismų praktikos įgaliojimo termino reglamentavimo klausimu, nes, kasatorių teigimu, ši nutartis yra vienintelė iki 2002 m. gruodžio 31 d. priimta įgaliojimų termino reglamentavimo aiškinimo klausimu.

33Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų (2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2002; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-217/2005; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010), formuodamas naują, netinkamą ir teisinėje valstybėje netoleruotiną teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką, jog tam tikri asmenys, įskaitant notarus, tam tikru momentu galėjo savaip suvokti ir „manyti“ apie įgaliojimo termino pabaigą.

34Kasatorių vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino žodinės pavedimo sutarties (ir įgaliojimo) sąlygas, nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo – įgaliojime nėra neaiškumo, koks pavedimo sutarties ir įgaliojimo galiojimo terminas. Be to, šalys teismų net neprašė atlikti sutarties ar įgaliojimo sąlygų aiškinimo. Atlikdamas žodinės pavedimo sutarties aiškinimą, teismas nutartyje jį išaiškino neteisingai. Pirma, šį terminą nustatė bei įrašė notarė, o ne ieškovai. Antra, įgaliojimo terminas nelaikytinas neaiškiu, nes jau 1964 m. CK reglamentavo analogiškus termino nenurodymo ar neapibrėžimo padarinius – vienerių metų terminą.

353. Dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies. Kasatorių teigimu, teismai neteisingai taikė CPK 197 straipsnio 2 dalį, visą teismo nuosprendį prilygindami didesnę galią turinčiam įrodymui, t. y. be pagrindo pritaikė įstatymo analogiją. Kasaciniame skunde nurodoma, kad CPK 182 straipsnio 3 punktas, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), yra specialioji norma CPK 197 straipsnio 2 dalies atžvilgiu, todėl nuosprendžiui netaikytina. Kasatorių teigimu, sandorių galiojimo klausimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje, nesprendė, taigi teismas nepagrįstai vertino bet kokius 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties teiginius kaip įrodytą faktą, kai CPK 182 straipsnio 3 punktas to daryti neleidžia.

364. Dėl absoliutaus 2012 m. birželio 12 d. sprendimo negaliojimo pagrindo. Ieškovai 2011 m. gegužės 19 d. patikslintu ieškiniu papildė ginčo sandorių negaliojimo pagrindus įgaliotinio interesų konflikto aspektu pagal CK 6.759, 6.760, 6.761 ir 2.135 straipsnių nuostatas (įgaliotinis pardavė ginčo turtą savo seseriai 12 kartų mažesne nei rinkos kaina). Vilniaus apygardos teismas sprendimu visiškai dėl jų nepasisakė, nurodydamas tik tiek, kad ieškovų interesai nukentėti negalėjo, nes jie nebuvo pastato tikrieji savininkai, kad pačių ieškovų nuosavybės teisės į pastatą sandoris (varžytynių aktas) buvo apsimestinis ir nesukuria su nuosavybės teise susijusių teisių ir pareigų.

37Kasatorių vertinimu, nepripažinus 2002 m kovo 31 d. varžytynių akto negaliojančiu, nutartimi turėjo būti pašalinti sprendimo motyvai dėl jo apsimestinumo, nes priešingu atveju kiti sprendimo motyvai prieštarauja nepašalintiems.

38Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų ir dėl to priėmė nemotyvuotą nutartį.

395. Dėl nusikaltimo fakto konstatavimo civilinėje byloje. Teismai nepripažino, kad, nepaisant išteisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, ieškovų turtas buvo prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 straipsnis). Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007, kurioje pažymėta, kad civilinėje byloje gali būti konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas. Be to, R. D. įtarimai buvo panaikinti ne dėl jo kaltės nebuvimo, tačiau nepakankant įrodymų jo kaltei pagrįsti. Akivaizdu, kad jis su savo seserimi V. C. kryptingai ir sąmoningai siekė, kad ieškovai negautų jokio turto ar pajamų už turtą, iki šiol nėra atsiskaitę už parduotą pastatą 8000 Lt.

40Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė V. C. prašo ieškovų kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

411. Atsakovės teigimu, teismai teisingai nustatė ginčijamo įgaliojimo terminą. Terminas ieškovų pasirašytame įgaliojime buvo nurodytas (t. y. apie jį nebuvo neužsiminta visai, o tik tokiu atveju jis būtų galiojęs vienerius metus) – terminas įgaliojime įrašytas aiškiai – „neapibrėžtam terminui“. Be to, prie šios bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įgaliojimas, kurį patvirtino notarė V. P., buvo surašytas neapibrėžtam terminui – išaiškinant ir suvokiant šį įrašą taip, kad įgaliojimas galios tol, kol atsiras vienas iš pagrindų jam pasibaigti (CK 2.147 straipsnis).

42Kasacinio skundo argumentai dėl notarės atlikto ištaisymo neturi teisinės reikšmės šios bylos baigčiai, nes pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, net ir neatlikus ištaisymo, ginčijamo pardavimo sandorio metu (2004 m. kovo 3 d.) įgaliojimas galiojo, nes tam jis ir buvo išduotas.

432. Atsakovės teigimu, kasatoriai klaidina teismą, bandydami parodyti, kad apeliacinis teismas rėmėsi neoficialiu notarinės praktikos išaiškinimu ar išimtinai tuo pagrindu nustatė įgaliojimo terminą. Teismas atsižvelgė į įgaliotojų ketinimus, įgaliojimo esmę, tikslą, jo sudarymo aplinkybes, elgesį po įgaliojimo sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes ir visiškai pagrįstai priėjo prie išvados, kad ieškovai neturėjo tikslo ir neketino tik vienerių metų laikotarpiu pavesti atsakovui R. D. vykdyti pastato savininko funkcijas, priešingai – akivaizdu, jog ieškovai siekė neapibrėžto konkrečia laiko trukme pavedimo vykdymo, be to, šalys susitarė dėl pavedimo sutarties rezultato.

44Kasaciniame skunde cituojamos nutartys yra susijusios su visiškai įgaliojimuose nenurodytais terminais (o šio ginčo įgaliojime terminas įrašytas kaip „neapibrėžtas“, ir, be kita ko, teismai nustatė įgaliotojų tikslą – terminą apibrėžti turto pardavimu).

453. Atsakovės teigimu, teismai nepažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies ir įstatymo analogijos be pagrindo nepritaikė. Nėra pagrindo teigti, kad išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje teismas prilygino CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodytiems įsiteisėjusiems teismo sprendimams, nes šioje byloje teismas tiesiog pripažino, jog šio nuosprendžio, kaip įrodymo, įrodomoji galia yra didesnė, negu kitų byloje esančių įrodinėjimo priemonių.

464. Atsakovės vertinimu, nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimų pagrindų. Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl esminių ginčo klausimų, o ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties kai kurie motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais nebuvo atsakyta į kasatorių apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

475. Atsakovės vertinimu, kasaciniame skunde ieškovai pakartotinai siekia parodyti, kad šioje byloje galėjo ir turėjo būti įrodinėjamas nusikaltimas, dėl kurio jie neva prarado turtą. Kadangi sandorių metu įgaliojimas galiojo ir nėra pagrindo ginčo sandorių laikyti negaliojančiais, tai nereikšmingi yra kasatorių kvestionuojami faktai dėl vykusio įgaliojimo ištaisymo kaip galimo nusikaltimo.

48Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo notarė V. P. prašo ieškovų kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

491. Dėl ginčijamo įgaliojimo termino. Skundžiamais sprendimu ir nutartimi buvo tinkamai taikytos ir aiškintos CK 6.756 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos teisės normos ir pagrįstai nustatytas faktas, kad tarp ieškovų ir atsakovo R. D. susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, kurie buvo įforminti ginčijamu įgaliojimu. Ginčijamu įgaliojimu ir sandoriu buvo pasiektas šalių pavedimo teisinių santykių tikslas – ginčo pastato pardavimas.

50Ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nesusiformavusi aiški CK 2.142 straipsnio 1 dalies taikymo praktika, todėl šalys ir notarė pagrįstai tikėjosi, kad, įgaliojime nurodžius neapibrėžtą terminą, jis galios iki jame nurodytų veiksmų atlikimo.

51Trečiojo asmens teigimu, šalių elgesys sudaro pagrindą abejoti ieškovų, kaip faktinių ginčo pastato savininkų, realumu, nes faktinis ginčo pastato savininkas buvo M. C., siekęs, jog pastato nuosavybės teisės pereitų jo sutuoktinei V. C.. Taip galbūt buvo išankstinis ieškovų ir M. C. susitarimas sudaryti ginčijamą sandorį, kuriuo būtų įformintas ginčo pastato nuosavybės teisių perėjimas faktiniams savininkas.

522. Dėl neoficialių teisės šaltinių netaikymo. Kasaciniu skundu nepagrįstai Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodytas terminas „notarinė praktika“ yra išimtas iš bendro sprendimo konteksto ir laikytas atskiru neoficialiu teisės šaltiniu, kuriuo neva rėmėsi teismas, nustatydamas ginčijamo įgaliojimo terminą. Išvada apie ginčijamo įgaliojimo terminą buvo padaryta vadovaujantis byloje esančiais įrodymais ir bylai reikšmingomis aplinkybėmis – tikraisiais sutarties dalyvių ketinimais, sutarties sąlygų tarpusavio ryšiu, sutarties esme, tikslais, jos sudarymo aplinkybėmis, šalių derybomis dėl sutarties sudarymo, šalių elgesiu po sutarties sudarymo ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.

53Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad notarė nėra teisės aiškinimo ir taikymo subjektas, nes pagal Notariato įstatymo 2, 26 straipsnius, notaro kasdienė veikla yra neatskiriamai susijusi su teisės normų taikymu bei aiškinimu.

543. Dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvų pakankamumo. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo nepasisakyta dėl patikslintame ieškinyje nurodyto sandorių negaliojimo pagrindo – įgaliotinio interesų konflikto. Įgaliotinis R. D. nepažeidė ieškovų interesų, todėl įgaliotinio interesų konflikto nebuvo ir šie argumentai yra motyvuotai išdėstyti Vilniaus apygardos teismo sprendime.

554. Dėl nusikaltimo fakto konstatavimo civilinėje byloje. Teismai nustatinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tas buvo daroma vertinant tiek baudžiamojo proceso metu sukauptus duomenis, tiek civilinėje byloje surinktus įrodymus. Šioje civilinėje byloje nebuvo nustatytas faktas, kad ieškovų atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas ar neteisėti veiksmai.

565. Procesinis kasacinio skundo trūkumas. Nors kasatoriai prašo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau nereiškia prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo. Nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo, byla negali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

57Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Mega“ prašo ieškovų kasacinio skundo netenkinti. Atsakovas pritaria atsakovės V. C. atsiliepimo į kasacinį skundą motyvams.

58Atsakovo vertinimu, ieškovų argumentai, kad ginčo santykių atsiradimo ir ginčo sandorių sudarymo metu įgaliojimo terminai galėjo būti tik du – apibrėžtas ir neapibrėžtas – prieštarauja CK 2.142 straipsniui ir aukštesnės galios (CPK 197 straipsnio 2 dalis) byloje esančiam (ir nenuginčytam) įrodymui – įsiteisėjusiam Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiui, kuriame nurodyta, kad išteisintos notarės atliktas pataisymas yra formalaus pobūdžio ir pagal tuo metu galiojusią notarinę praktiką neturėtų būti traktuojamas kaip įgaliojimo termino pratęsimas. Be to, net ir neištaisytas įgaliojimas galiojo ginčo sandorių metu, t. y. ieškovų įrodinėjamas tariamas nusikaltimas ginčo sandoriams įtakos neturėjo, todėl ir jo nustatymas šioje byloje nepakeistų sandorių šalių teisių ir pareigų.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

61Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

62Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių įgaliojimo terminą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

63Dėl įgaliojimo termino

64Pagal CK 2.137 straipsnį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Per atstovus (įgaliotinius) fiziniai asmenys turi teisę sudaryti sandorius, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimu yra apibrėžiama įgaliotiniui duodamų (suteikiamų) teisių apimtis ir turinys. Taigi įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama atstovaujamojo valia. Įgaliojimui taikomos sandorių bendrosios normos.

65Įgaliojimo terminą reglamentuoja CK 2.142 straipsnis. Terminas teisiškai yra juridinis faktas, su kuriuo įstatymas sieja tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. CK 2.142 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas, o jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Pažymėtina, kad CK maksimalus įgaliojimo terminas nenustatytas, tačiau įgaliojimas negali būti išduodamas neribotam laikui. Nors terminas įgaliojime nebūtinai turi būti nurodomas, tačiau jis galioja tam tikrą laiko tarpą. Terminą apibrėžia CK 1.117 straipsnis, kurio 1–2 dalyse nustatyta, kad terminas nurodomas kalendorine data arba metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas, taip pat gali būti apibrėžiamas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti (pvz., konkretaus turto pardavimas ir kt.). Tuo atveju, jei įgaliojimo terminas nenurodomas (konkrečia data arba įvykiu), pagal CK 2.142 straipsnio 1 dalies nuostatas laikoma, kad galioja vienerius metus nuo jo sudarymo datos.

66Byloje teismų nustatyta, kad 2002 m. gegužės 31 d. turto pardavimo be varžytynių aktu ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo gamybinį pastatą. Ieškovai 2002 m. birželio 17 d. įgaliojimu, patvirtintu trečiojo asmens Jonavos rajono notarų biuro notarės V. P., įgaliojo atsakovą R. D. įregistruoti jų vardu ginčo pastatą Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, valdyti, tvarkyti ir disponuoti ieškovams priklausančiu pastatu, savo nuožiūra išsinuomoti žemės sklypą po pastatu, parduoti šį gamybinį pastatą, išnuomoti, įkeisti jį už bet kokią paskolos sumą, atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, atstovauti visose teismo įstaigose visose civilinėse ir administracinėse bylose. Įgaliojime pažymėta, kad jis išduotas neapibrėžtam terminui. Vėliau notarė įgaliojime padarė pakeitimą, išbraukdama įrašą „neapibrėžtam terminui“ ir padarydama įrašą „dviejų metų terminui“. Byloje nėra ginčo dėl notarės įrašo, kuriuo buvo koreguojamas įgaliojimas dėl termino, atlikimo. 2004 m. kovo 3 d. ieškovai, atstovaujami atsakovo R. D., pardavė atsakovei V. C. ginčo pastatą.

67Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių (ieškovų ir atsakovo R. D.) susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Bylos duomenimis, atsakovui pavedimo sutartimi suteiktos teisės (jų ribos) buvo apibrėžtos ginčijamame įgaliojime (CK 6.756 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš įgaliojimo turinio, ieškovai pavedė atsakovui atlikti įvairius teisinius veiksmus, susijusius su jiems priklausančiu nekilnojamuoju daiktu (įregistruoti, parduoti, įkeisti, išnuomoti ir kt.), t. y. atsakovui buvo suteikti itin platūs įgaliojimai ieškovų vardu, savo nuožiūra spręsti įvairius klausimus, susijusius su ginčo pastatu (išskyrus vieną sąlygą, kad turtas negalėjo būti parduotas mažiau nei už 8000 Lt).

68Sprendžiant, ar 2004 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią ieškovų vardu sudarė atsakovas, sudarymo metu galiojo 2002 m. birželio 17 d. įgaliojimas, svarbu įvertinti pavedimo santykių pagrindu ieškovų atsakovui išduoto įgaliojimo turinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra gausi ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Balteksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. lapkričio 13 nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009; kt.). Visų pirma sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo tikslas yra nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo.

69Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas bylos faktines aplinkybes, kad ieškovai atsakovui R. D. pavedimo teisinių santykių pagrindu pavedė atlikti savo nuožiūra įvairius teisinius veiksmus, susijusius su jiems priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, kurio jie nesiekė išsaugoti nuosavybės teise, kad šalys susitarė dėl pavedimo sutarties rezultato (įregistruoti pastatą Nekilnojamojo turto registre, išsinuomoti žemės sklypą, esantį po ginčo pastatu, o atlikus šiuos veiksmus, parduoti, įkeisti ar išnuomoti), konstatuoja, jog pavedimo pobūdis ir mastas (pardavimas, nuoma, įkeitimas) patvirtina teismų nustatytą aplinkybę, kad įgaliojimas buvo išduotas iki pavedimo sutarties rezultato įgyvendinimo. Dėl to apeliacinis teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad šalys susitarė, jog pavedimo santykiai tęsis, kartu galios įgaliojimas bent iki ginčo pastato pardavimo, nuomos arba įkeitimo sandorių sudarymo, t. y. įgaliojimas pasibaigs ginčo pastatą pardavus, išnuomojus ar įkeitus. Teisėjų kolegija, atmesdama kasatorių argumentus, kad ginčijamam įgaliojimui galėjo būti nustatomas tik konkrečiu įvykiu, laiko tarpu ar kalendorine data apibrėžtas terminas, o nesant nė vieno iš šių variantų, įgaliojimas galiojo vienerius metus, konstatuoja, kad ieškovai išdavė įgaliojimą jame nurodytiems teisiniams veiksmams atlikti, t. y. terminą apibrėžė pavedimo sutarties įvykdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas įgaliojimo įforminimas ir jo trukmės nustatymas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 1.117, 2.137, 2.142 straipsniai). Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad ginčijamos 2004 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovų 2002 m. birželio 17 d. išduoto įgaliojimo terminas nebuvo pasibaigęs.

70Kasatorių teigimu, teismai notarės argumentus dėl CK 2.142 straipsnio taikymo praktikos nevienodumo turėjo nagrinėti pagal teismų praktikos išaiškinimus, o ne notarinę praktiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad Civiliniame kodekse notarinė praktika nėra įvardyta kaip teisės šaltinis (CK 1.2–1.5, 1.8–1.9 straipsniai). Tačiau civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Taigi, sprendžiant konkretų šalių ginčą, svarbu įvertinti faktinę situaciją, atitinkamo sandorio sudarymo aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčijamas įgaliojimas buvo išduotas Civiliniam kodeksui galiojant pirmuosius metus, nesant suformuotos teismų praktikos, taip pat notarinio veiksmo (koreguojant įrašą dėl galiojimo termino) neteisėto atlikimo aplinkybes, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog bylos duomenys patvirtina CK 2.142 straipsnio 1 dalyje išdėstytos teisės normos galimą skirtingą interpretavimą bei nevienodą taikymo praktiką ginčijamo įgaliojimo išdavimo metu.

71Kasatorių teigimu, visi byloje surinkti įrodymai nepagrįstai buvo vertinami palankiai išimtinai vien atsakovams, o į ieškovams palankius įrodymus bei ieškovų argumentus nepagrįstai neatsižvelgta, taip pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo pagal visapusišką ir objektyvų aplinkybių išnagrinėjimą principą.

72Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikro byloje įrodinėjamo fakto buvimą, remdamasis įrodymais, kuriuose yra duomenų, pagrindžiančių įrodinėjamą faktą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu (CPK 185 straipsnis), yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Kasaciniame skunde nenurodyta motyvuotų teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje pateikti ieškovų įrodymai tiesiogiai išsamiai neaptarti skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad teismas nevertino ieškovų pateiktų teisinių argumentų.

73Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl ji paliktina nepakeista.

74Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų ir, konstatavus, kad ginčijamos 2004 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovų 2002 m. birželio 17 d. išduoto įgaliojimo terminas nebuvo pasibaigęs, yra teisiškai nereikšmingi.

75Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

76Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. vasario 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 142,95 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, jos lygiomis dalimis priteistinos iš kasatorių.

77Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

78Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

79Priteisti iš ieškovo R. V. (a. k. ( - ) 71,48 Lt (septyniasdešimt vieną litą 48 ct), iš ieškovės R. V. (a.k. ( - ) – 71,47 Lt (septyniasdešimt vieną litą 47 ct ) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

80Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti niekine ir negaliojančia... 6. Ieškovai 2002 m. gegužės 3 d. turto pardavimo be varžytynių aktu įsigijo... 7. Atsakovas R. D., apklausiamas baudžiamojoje byloje, patvirtino, kad, sudarant... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog nebuvo... 11. Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad byloje esminę reikšmę turi 2002 m.... 12. Be to, teismas sprendė, kad, atmetus ieškinio reikalavimą pripažinti... 13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamų pirkimo–pardavimo... 14. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovai V. C. ir UAB... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 16. Dėl įgaliojimo ginčijimo. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios... 17. Teisėjų kolegija sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl notarės įrašo,... 18. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tarp ieškovų ir atsakovo R. D. susiklostė... 19. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino... 20. Dėl pirkimo–pardavimo sutarčių ginčijimo. Teisėjų kolegijos vertinimu,... 21. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismui padarius... 22. Teisėjų kolegija, nesutikdama su ieškovų argumentais, kad, nepaisant... 23. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 24. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013... 25. 1. Dėl ginčijamo įgaliojimo termino. Kasatorių teigimu, 2002 m. birželio... 26. Kasatorių vertinimu, notarės V. P. pateiktas aiškinimas, kad ji savaip... 27. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė... 28. Įgaliojimo teksto sąvoka „neapibrėžtam terminui“ skundžiama nutartimi... 29. Kasatorių teigimu, terminas nustatomas bei vertinamas pagal CK 2.142... 30. Kasatoriai, nesutikdami su teisėjų kolegijos išvada, kad, atsižvelgiant į... 31. 2. Dėl neoficialių šaltinių taikymo. Kasatorių teigimu, samprotavimas, ką... 32. Kasatoriai pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d.... 33. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo Lietuvos... 34. Kasatorių vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino... 35. 3. Dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies. Kasatorių teigimu, teismai neteisingai... 36. 4. Dėl absoliutaus 2012 m. birželio 12 d. sprendimo negaliojimo pagrindo.... 37. Kasatorių vertinimu, nepripažinus 2002 m kovo 31 d. varžytynių akto... 38. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų... 39. 5. Dėl nusikaltimo fakto konstatavimo civilinėje byloje. Teismai... 40. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė V. C. prašo ieškovų kasacinio... 41. 1. Atsakovės teigimu, teismai teisingai nustatė ginčijamo įgaliojimo... 42. Kasacinio skundo argumentai dėl notarės atlikto ištaisymo neturi teisinės... 43. 2. Atsakovės teigimu, kasatoriai klaidina teismą, bandydami parodyti, kad... 44. Kasaciniame skunde cituojamos nutartys yra susijusios su visiškai... 45. 3. Atsakovės teigimu, teismai nepažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies ir... 46. 4. Atsakovės vertinimu, nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimų... 47. 5. Atsakovės vertinimu, kasaciniame skunde ieškovai pakartotinai siekia... 48. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo notarė V. P. prašo... 49. 1. Dėl ginčijamo įgaliojimo termino. Skundžiamais sprendimu ir nutartimi... 50. Ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nesusiformavusi aiški CK 2.142... 51. Trečiojo asmens teigimu, šalių elgesys sudaro pagrindą abejoti ieškovų,... 52. 2. Dėl neoficialių teisės šaltinių netaikymo. Kasaciniu skundu... 53. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad notarė nėra teisės aiškinimo... 54. 3. Dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvų pakankamumo. Kasaciniame... 55. 4. Dėl nusikaltimo fakto konstatavimo civilinėje byloje. Teismai nustatinėjo... 56. 5. Procesinis kasacinio skundo trūkumas. Nors kasatoriai prašo bylą perduoti... 57. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Mega“ prašo ieškovų... 58. Atsakovo vertinimu, ieškovų argumentai, kad ginčo santykių atsiradimo ir... 59. Teisėjų kolegija... 60. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 61. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 62. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių įgaliojimo terminą,... 63. Dėl įgaliojimo termino... 64. Pagal CK 2.137 straipsnį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens... 65. Įgaliojimo terminą reglamentuoja CK 2.142 straipsnis. Terminas teisiškai yra... 66. Byloje teismų nustatyta, kad 2002 m. gegužės 31 d. turto pardavimo be... 67. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių... 68. Sprendžiant, ar 2004 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią... 69. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas bylos faktines aplinkybes,... 70. Kasatorių teigimu, teismai notarės argumentus dėl CK 2.142 straipsnio... 71. Kasatorių teigimu, visi byloje surinkti įrodymai nepagrįstai buvo vertinami... 72. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikro... 73. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 74. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 75. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 76. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. vasario 10... 77. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 78. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 79. Priteisti iš ieškovo R. V. (a. k. ( - ) 71,48 Lt (septyniasdešimt vieną... 80. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...