Byla e2-186-867/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Klaipėdos 8-ojo notarų biuro notarė Birutė Vinogradovienė

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I. Sakalauskaitė, sekretoriaujant J. Skuodienei, dalyvaujant ieškovei V. D., jos atstovui advokato padėjėjui M. C., atsakovei G. Ž., jos atstovei advokatei S.K. Barvydaitei, vertėjai V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei G. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Klaipėdos 8-ojo notarų biuro notarė Birutė Vinogradovienė ir

Nustatė

2ieškovė ieškiniu (b.l. 1-8) pareiškė reikalavimą pripažinti 2014-08-26 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos ir atsakovės, negaliojančia, taikyti restituciją, priteisiant jai iš atsakovės nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su jame esančiais kilnojamaisiais ir nekilnojamaisiais daiktais (gyvenamasis namas su priestatais, metalinis garažas), kurių adresas – ( - ), o atsakovei iš jos priteisiant 7500,00 Lt, kuriuos ji gavo iš atsakovės sandorio sudarymo metu ir priteisti iš visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Reikalavimo pagrindu nurodė, aplinkybes, kad ji 2014m. birželio mėn. nutarė parduoti žemės sklypą su statiniais ir kreipėsi dėl pardavimo į nekilnojamojo turto agentūrą. 2014 m. rugpjūčio mėn. jai būnant pas kaimyną F. Š. prie jo sodo sklypo, prie jos priėjo atsakovės dukra E. P. su vyru ir atsakovės sūnus S. Ž., kurie nurodė, kad iš jos sūnaus jie sužinojo, kad ji parduoda sodą su statiniais ir prie kaimyno F. Š. pasiteiravo už kiek ji parduoda, ji nurodė, kad už 80000,00 Lt ir visi kartu nuvyko apžiūrėti parduodamo nekilnojamojo turto. Po trijų dienų dar kartą atvykę į sklypą minėti asmenys vedė derybas ir ji sutiko parduoti sklypą su statiniais už 75000,00 Lt. Nurodo, kad 2014-08-24 minėti asmenys paskambino ir pasakė, kad sutinka pirkti nekilnojamuosius daiktus už 75000,00 Lt ir pasakė, kad yra paruošti dokumentai pas notarę, todėl reikia atvykti pas notarę B. Vinogradovienę į 8-ąjį notarų biurą. Nuvykus pas notarę, atsakovė jai padavė pinigus, kurie buvo kupiūromis po 500,00 Lt. Ji pati paprašė, kad notarė suskaičiuotų pinigus, nes ji dėl senyvo amžiaus bijojo apsirikti. Notarė suskaičiavo pinigus ir pasakė – „septyni ir penki, viskas gerai“. Šiuos žodžius ji suprato kaip septyniasdešimt penki tūkstančiai, nes yra rusų tautybės, todėl nepakankamai gerai supranta lietuvių kalbą. Grįžusi į namus ir perskaičiavusi pinigus jis suprato, kad vietoj 75000,00 Lt gavo tik 7500,00 Lt, todėl nedelsdama paskambino atsakovei ir pareiškė pretenzijas, o 2014-08-27 kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, kad neregistruotų nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sandorio ir į Klaipėdos miesto antrąjį policijos komisariatą dėl pažeistų jos teisų. 2014-09-01 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą su skundu dėl sukčiavimo. Nurodo, kad sklypo pirkimo-pardavimo sandorį sudarė dėl suklydimo, tai yra neteisingai suvokė sandorio turinį, suklydo dėl esminio sandorio elemento – kainos ir šis suklydimas buvo esminis, kadangi ieškovė neketino parduoti savo turto už neįprastai mažą kainą. Nurodo, kad sudaryto sandorio kaina prieštarauja teisingumo, protingumo principams ir jos vidinei valiai. Teigia, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, pasinaudojo jos senyvu amžiumi, lietuvių kalbos nemokėjimu, menku išsilavinimu ir jos pasitikėjimu atsakove. Mano, kad jos suklydimui turėjo reikšmės atsakovės nesąžiningi veiksmai.

3Atsakovė atsiliepime į pateiktą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2014-08-17 jos dukra J. P. ir sūnus S. Ž., dukters draugas D. Š., ir sūnaus draugė A. Z. sutiko ieškovę, kuri paaiškino, kad parduoda sklypą už 7500,00 Lt. Visi minėti asmenys nuvyko apžiūrėti sklypo, o kitą dieną paskambino ieškovei ir pasakė, kad sklypą pirks atsakovė. Nurodo, kad dar kitą dieną nuvyko pas notarę ir notarė paskyrė laiką sandorio sudarymui už savaitės. Sandorio sudarymo dieną, notarė pirkimo-pardavimo sutartį perskaitė rusų kalba ir ieškovei buvo paduoti 7500,00 Lt. Nurodo, kad ieškovė melagingai nurodo, kad buvo susitarimas sodo sklypą parduoti už 75 000,00 Lt, todėl ji mano, kad yra sąžininga nekilnojamojo turto įgijėja, nes veikė sąžiningai pagal susitarimą, todėl naikinti ginčo sandorio nėra pagrindo.

4Trečiasis asmuo notarė B. Vinogradovienė atsiliepime į ieškinį (b.l. 45) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad 2014-08-19 į jos biurą atvykusios ieškovė ir atsakovė pateikė žemės sklypo pardavimui reikalingus dokumentus ir asmens dokumentų kopijas. Pateikdama dokumentus ieškovė aiškiai nurodė, kad žemės sklypo pardavimo kaina yra 7500,00 Lt. Apie gyvenamąjį namą ar kitus statinius užsiminta nebuvo, o pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis, parduodamame sklype jokie statiniai nėra įregistruoti, todėl sudarant sandorį apie juos ji nieko nežinojo ir jai nebuvo pagrindo abejoti, kad parduodamo turto kaina yra per maža. Nurodė, kad 7500,00 Lt buvo sumokėti jos akivaizdoje, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad sutartis buvo skaitoma rusų kalba, perskaičius sutartį buvo paklausta, ar ieškovė supranta sutarties esmę ir ieškovė patikino, kad klausimų neturi, pilnai suprantanti savo veiksmų reikšmę ir laisva valia pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Mano, kad nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.

5Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad sklypą su pastatais norėjo parduoti tam, kad galėtų nusipirkti butą Klaipėdos mieste ir ketino parduoti už 80000,00 Lt, tačiau sutiko nusileisti iki 75000,00Lt. Nurodė, kad ji sode gyveno 17 metų. Paaiškino, kad atsakovės sūnų S. Ž. ji pažįsta kaip savo sūnaus klasioką nuo jo vaikystės ir jam sakė, kad savo sodą parduoda už 80 000,00 Lt. S. Ž. jai pasiūlė nupirkti už 70000,00 Lt, bet ji nesutiko ir pasakė galutinę kainą – 75000,00 Lt. Po kelių dienų S. Ž. paskambino jai ir pasakė, kad pirks sodą už 75 000,00 Lt. S. Ž. pasakė, kad reikės susitikti pas notarą, tačiau pabrėžė, kad tik pas jų pasiūlytą pažįstamą notarą. Nurodė, kad, kai pirmą kartą nuvykus pas notarę, ji neturėjo reikiamų dokumentų, kad išsiskyrusi, o iki kito susitikimo pas notarę, ji per nekilnojamojo turto agentūrą susirado butą už jai tinkamą kainą. 2014-08-26 atsakovė turėjo sumokėti už parduodamą sodą, o 2014-08-27 ji turėjo sumokėti už perkamą butą. Nurodė, kad pas notarę sutartį jai perskaitė, tačiau ji ne viską suprato. Atsakovė jai padavė pinigus, kurie buvo 500,00 Lt kupiūromis, kadangi ji tokių kupiūrų nebuvau mačiusi, todėl paprašė, kad pinigus suskaičiuotų notarė. Iš notarės suprato, kad yra 75000,00 Lt, tačiau tos pačios dienos vakarą suskaičiavo ir suprato, kad už sodą gavo tik 7500,00 Lt, todėl kitą dieną po sandorio sudarymo nuvyko į nekilnojamojo turto agentūrą, su kuria buvau susitarusi dėl buto pirkimo, darbuotojai padėjo nuvykti į policiją, prokuratūrą. Nurodė, kad ji pati sutarties neskaitė, nematė, kokia suma joje įrašyta, o notarė sutartį perskaitė lietuviškai, ne rusiškai, o lietuviškai ji ne viską supranta. Nurodė, kad sodo namelis yra iki 80 kv. m., todėl neregistruotas nekilnojamojo turto registre. Teigė, kad kiti pirkėjai už sodą siūlė jai 80 000,00 Lt, buvo atvykę net pažiūrėti. Patvirtino, kad už 7500,00 Lt sodo nebūtų pardavusi, sandorį pas notarą sudarinėjo pirmąkart. Paaiškino, kad šiuo metu neturi kur gyventi, be to yra tik keturių klasių išsilavinimo.

6Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti.

7Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sūnus S. Ž. pasakė, kad ieškovė parduoda sodą už 7500 Lt. Nurodė, kad sodą apžiūrėjo, o kai nupirko, kitą dieną sulaukė ieškovės skambučio ir pretenzijų. Iki sandorio sudarymo žinojo, kad perka sodo sklypą su namu, tačiau nurodė, kad nebuvo tartasi dėl 75000,00 Lt kainos, nes už tokią sumą nebūtų pirkusi. Nurodė, kad sklype yra labai prasto būklės namas, garažas ir pirtis, nėra komunalinių patogumų, šildymo, tik pečius. Nurodė, kad pas notarę pinigus padavė ji, ten buvo 7500,00 Lt, pinigai buvo 200,00 Lt ir 500,00 Lt kupiūromis. Teigė, kad notarė sutartį perskaitė rusų kalba, ieškovė pati perskaičiavo pinigus, pinigus skaičiavo ir notarė.

8Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

92015-03-12 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė B. Vinogradovienė nurodė, kad sandorio sudarymui buvo atnešti visi dokumentai, kurie buvo reikalingi. Buvo perkamas sodo sklypas ir buvo nurodyta 7500,00 Lt kaina. Kas šią kainą nurodė, ar ieškovė, ar atsakovė nepamena. Ieškovė sandorio sudarymo metu buvo viena, o atsakovę atlydėjo dar keli asmenys. Teigia, kad ji ieškovės paklausė, ar ieškovė atvyko viena, ieškovė jai atsakė, kad netrukus ateis sūnus. Nurodė, kad ieškovės sūnaus nepažįsta ir nežino, ar notaro biuro laukiamajame jis buvo atvykęs. Paaiškino, kad pinigai buvo atnešti 200,00 Lt kupiūromis, bet ne 500,00 Lt, tai yra buvo 7500,00 Lt po 200 Lt. Nurodė, kad nėra praktikos, kad notaro biure būtų atsiskaitoma didelėmis sumomis tokiomis kaip 75 000,00 Lt. Ieškovei ji pasakė, kad yra septyni su puse tūkstančio ir ieškovė išsinešė pinigus. Nurodė, kad apie tai, kad ieškovė norėjo parduoti sklypą už 75000,00 Lt, ji sužinojo tik sulaukusi skambučio iš VĮ Registrų centro ir tik tada buvo informuota, kad sklypas yra su statiniais, kurie neįregistruoti, VĮ Registrų centras apie statinius taip pat nežinojo. Paaiškino, kad nei pirkėja, nei pardavėja apie statinius sudarant sandorį neminėjo. Teigė, kad pinigų ji neskaičiavo. Klausimų jai dėl sklypo kainos nekilo, nes tokia kaina nėra per didelė, tačiau tuo atveju, jei sklype yra gyvenamasis namas, 75 000,00 Lt kaina būtų normali, tačiau jei pastatai neįregistruoti, tai tokia kaina nėra reali. Nurodė, kad sandorio šalys neatrodė neveiksnios, ar nesuprantančios savo veiksmų. Kuri iš šalių nurodė perkamo sklypo kainą, nepamena.

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad šalys 2014-08-26 Klaipėdos m. 8-ajame notaro biure sudarė 0,0600 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kad. Nr. ( - ), esančio ( - ) (toliau – ginčo sklypas), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ) (b.l. 12-16). Sutartyje nurodyta sklypo kaina – 7500 Lt. Nustatyta, kad sekančią dieną po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovė kreipėsi į policiją, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą bei į notarę. Tai yra 2014-08-27 ieškovė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariatui pateikė skundą (b.l. 20-21), kuriame nurodė, kad su atsakove buvo susitarusi sodo sklypą parduoti už 75000 Lt, tačiau gavo tik 7500 Lt. VĮ Registru centro Klaipėdos filiale 2014-08-28 buvo gautas ieškovės prašymas neregistruoti pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi jis sudarytas apgaule (b.l. 18-19). Šio prašymo kopija buvo nusiųsta ir notarei B. Vinogradovienei (b.l. 25). Klaipėdos miesto apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2014-09-01 gavo ieškovės skundą, kuriame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo (b.l. 23-24). Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-08-22 ieškovė su IĮ R. K. nekilnojamojo turto agentūra, būsima pardavėja B. J. sudarė preliminarią trišalę pirkimo-pardavimo sutartį dėl vieno kambario buto, kurio, įsigijimo, už 81 000 Lt (b.l. 26-27). Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarė A. Griškevičienė paliudijo, kad 2014-08-27 buvo sutartas laikas buto pirkimo-pardavimo už 81 000 Lt kainą sutarties pasirašymui bei parengtas pirkimo-pardavimo sutarties projektas; nurodyto turto pirkimo-pardavimo sandoris nesudarytas (b.l. 28). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, vidutinė rinkos vertė – 11 200 Lt, duomenų, kad ginčo žemės sklype yra įregistruoti statiniai nėra. Antstolio Jono Petriko 2014-12-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 46 nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu sklype buvo pastatyti: baltų plytų sodo namelis, medžio karkaso su stiklais šiltnamis, plėvele aptrauktas šiltnamis, šulinys su stogeliu, metalinis garažas, stovintis ant rūsio pamatų su priestatu (b.l. 73-76). UAB „Ober-Haus“ 2015-02-06 parengtoje konsultacijoje dėl turto kainos nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) turto pardavimo kaina rinkoje 2015-02-06 galėtų siekti iki 11000 Eur. UAB „Kadastriniai projektai“ parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinio matavimo byloje nurodyta, kad pagrindinio sodo pastato bendras plotas yra 56,96 kv. m., vidutinė rinkos vertė – 11 800,00 Eur, pagalbinio pastato (pirties) plotas 12 kv. m., vidutinė rinkos vertė 277,00 Eur, inžinerinių statinių (lauko tualeto) plotas 1,7 kv. m., vidutinė rinkos vertė – 148,00 Eur (b.l. 92-111). VĮ Registrų centro 2014-09-22 išrašas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, patvirtina, kad atsakovės vardu, pagal 2014-08-26 pirkimo – pardavimo sutartį Nr.BV8-4545, nuo 2014-09-11, yra įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą (b.l. 91). Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra garbingo amžiau, tai yra ieškovė yra 78 metų amžiaus, o atsakovė yra 69 metų amžiaus, abi yra rusakalbės ir lietuvių kalba ne viską supranta.

12Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu LR CK 1.90 ir 1.91 str. pagrindu.

13Nurodyti CK straipsniai reglamentuoja sandorio šalies valios trūkumus, dėl kurių galima sandorį pripažinti negaliojančiu.

14Pagal CK LR 1.90 str. sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, jei konstatuotas suklydimo faktas ir įvertinta ar suklydimas buvo esminis dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų ir kt.

15Apgaulė- tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis tiek aktyviais veiksmais, tiek svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo- sudaryti sandorį. LR CK 1.91 str. pagrindu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, kai šalis sieja tam tikri tarpusavio priklausomybės santykiai.

16Vertinant ar ieškovė suklydo, taikytinas protingumo kriterijus, ieškovės elgesį vertinant kaip apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumo kriterijus reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais ir prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius.

17Sandoriai – tai sąmoningai laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (LR CK 1.63str. 1d.). Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. LR CK 6.193str. 1d. įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (LR CK 6.193str. 2d.). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010; 2014 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2014). Pagal LR CK 6.193str. 5d. aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. E. T., A. V., R. B., A. B., D. S., A. S., A. S., A. J. P., V. O., Z. K., A. K., I. B., D. B., R. P., M. P., D. P., akcinei bendrovei DNB bankui, tretiesiems asmenims Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarei L. P., Marijampolės 3-iojo notaro biuro notarei G. S., E. B., A. V., bylos Nr. 3K-3-122/2014; ir kt.).

18Iš faktinių bylos aplinkybių, byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, kylantys iš ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kurią ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia LR CK 1.90str. pagrindu, o teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ją apgavo, nes vietoje tartos 75000,00 Lt sumos už sodą ji gavo tik 7500,00 Lt ir šiuo metu neturi kur gyventi, nes ginčo sklype esantis sodo pastatas buvo jos gyvenamoji vieta. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė už ginčijamą sandorį ieškovei sumokėjo 7500,00 Lt, o ieškovė šią sumą gavo.

19Nagrinėjamu atveju tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra antstolio J.Petriko 2014-12-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 46, UAB „Ober Haus“ konsultacijos dėl galimos turto kainos bei UAB „Kadastriniai projektai“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos bei ieškovės ir atsakovės paaiškinimų, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų, nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra statiniai, tai yra sodo pastatas, pagalbinis pastatas (pirtis), lauko tualetas, medžio karkaso šiltnamis su stiklais, plėvele aptrauktas šiltnamis, šulinys su stogeliu, metalinis garažas stovintis ant rūsio pamatų su priestatu. Ginčo žemės sklype esantys statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų banke. Ieškovė tiek pateikdama ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarant ginčijamą sandorį jos tikslas buvo parduoti žemės sklypą su jame esančiais statiniais už 75000,00 Lt, kad už šiuos gautus pinigus ji galėtų įsigyti vieno kambario butą Klaipėdos mieste. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji prieš sudarant ginčijamą sandorį žinojo, kad ginčo žemės sklype yra statiniai, nes jos sūnus S. Ž. bei dukra J. P. buvo nuvykę ir apžiūrėjo ne tik ginčo žemės sklypą, bet ir ginčo žemės sklype esančius statinius, tačiau tvirtino, kad ji ginčo žemės sklypą pirko iš ieškovės už 7500,00 Lt ir jokios kalbos apie, tai kad ginčo žemės sklypas parduodamas už 75000,00 Lt nebuvo, nes už tokią kainą ji nebūtų pirkusi. Tai yra tarp šalių nėra ginčo, kad ginčo žemės sklype yra neįregistruoti statiniai, kurie kaip tvirtina ieškovė nors ir nėra įregistruoti, bet yra pastatyti jos ir ji ginčo žemės sklype esančiame sodo pastate gyveno apie 17 metų. Tai, kad ginčo žemės sklype esantys statiniai yra pastatyti 1993-1996m., patvirtina ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra kadastrinių matavimų bylos duomenys. Tai, kad statiniai yra senos statybos neginčijo ir pati atsakovė, nes teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo statiniai jos manymu yra blogos būklės ir menkaverčiai.

20Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šiame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; kt.). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl LR CK 1.90 str. taikymo ir vertinant, ar buvo suklysta, turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi (LR CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. visuomeninė organizacija Klaipėdos miesto krepšinio klubas „Fortūna“, bylos Nr. 3K-3-548/2011). Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011).

21Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji planavo sodo sklypą parduoti už 75000,00 Lt iš esmės patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojas F. Š., kuris patvirtino, kad jis girdėjo kaip ieškovė atsakovės sūnui pasakė, kad ji parduoda savo sklypą ir jame esančius pastatus už 80000,00 Lt ir po to ieškovė su atsakovės sūnumi nuvažiavo apžiūrėti ieškovės sodo. Liudytojas V. N., kuris yra ieškovės sodo kaimynas teismo posėdžio metu taip pat tvirtino, kad jis atsitiktinai nugirdo kaip ieškovė būdama savo sodo sklype nepažįstamam vyrui sakė 75000,00 Lt. Nurodo, kad jis girdėjo, nes buvo apie 10 metrų atstumu nuo ieškovės, o ieškovė yra garsiai kalbanti. Taip pat patvirtino, kad jis žinojo, kad ieškovė planuoja pirkti butą. Liudytoja N. R. nurodė, kad ieškovę pažįsta seniai, yra buvusios bendradarbės, abiejų sodai yra netoli vienas kito, be to ji dirba sodų bendrijos buhaltere. Teigė, kad baigiantis pavasariui, ieškovė pasakė, kad parduoda sodą už 80 000,00 Lt, o vėliau ieškovė jai pasakė, kad pardavė sodą už 75 000,00 Lt, tačiau už poros dienų, apie puse 10 vakaro, ieškovė paskambino ir pasakė, kad ją apgavo – vietoj 75 000,00 Lt davė 7 500,00 Lt. Ši liudytoja patvirtino, kad ieškovė sodų bendrijoje buvo pakabinusi skelbimą, tačiau neprisimena, ar skelbime buvo nurodyta kaina. Liudytoja V. K. nurodė, kad dirba nekilnojamojo turto agentūroje vadybininke ir paaiškino, kad praeitais metais ieškovė kreipėsi pas ją, kad ji padėtų parduoti sodą, ieškovė jai nurodė, kad sodo kaina 80 000,00 Lt, bet atiduotų ir už 75 000,00 Lt. Nurodė, kad pas ieškovę nuvyko, nufotografavo sklypą, pastatus, vėliau ieškovė paskambino ir informavo, kad sodą nori pirkti sūnaus draugas. Ji ieškovei siūlė pagalbą vykstant pas notarę sudarant sandorį, tačiau ieškovė pagalbos atsisakė. Nurodė, kad tuo metu dar kartą perklausė ieškovės, už kiek parduos sodą, ieškovė pasakė, kad už 75 000,00 Lt. Vėliau ieškovė paskambino ir pasakė, kad ją apgavo ir sumokėjo 7 500,00 Lt. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, nes šie liudytojai nors ir yra ieškovės pažįstami, tačiau nenustatyta, kad šie liudytojai būtų kaip nors materialiai suinteresuoti bylos baigtimi. Atsakovės poziciją, kad sodo sklypą buvo tartasi parduoti tik už 7500,00 Lt iš esmės patvirtino, tik jos sūnus S. Ž., dukra J. P., dukters sugyventinis D. Š. ir atsakovės sūnaus draugė A. Z., teismo nuomone, šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra susiję su atsakove, tai yra jos vaikai ar jos vaikų ar jos vaikų darugai (sugyventiniai) ir yra suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Byloje esantys įrodymai, ieškovės ir atsakovės paaiškinimai bei liudytojų F. Š., V. N., N. R. ir V. K. duoti parodymai leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovė norėjo savo sodo sklypą su jame esančiais neįregistruotais statiniais parduoti už 75000,00 Lt. Tai, kad ieškovė ketino pardavusi sodo sklypą įsigyti butą patvirtina ir byloje ieškovės pateikta preliminari trišalė buto – pirkimo pardavimo sutartis bei notarės liudijimas, kad jau buvo paskirtas laikas sandoriui sudaryti, tačiau sandoris sudarytas nebuvo (b.l. 26-28). Preliminarioje trišalėje buto – pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovė ketino butą pirkti už 81000,00 Lt, ši sutartis iš esmės taip pat patvirtina ieškovės tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ji paradavusi sodą ketino nedelsiant įsigyti vieno kambario butą ir ieškovės nurodyta 75000,00 Lt nedaug tesiskiria nuo ketinamo įsigyti buto kainos. Kad ši preliminari sutartis nebuvo pasirašyta vėliau patvirtina ir Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro liudijimas, kuriame nurodyta, kad buvo sutartas laikas dėl sandorio sudarymo, tačiau sandoris nebuvo sudarytas.

22Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, į tai, kad ant ginčo žemės sklypo yra neįregistruotini statiniai ir į tai, kad ieškovė neturi kito nekilnojamojo turto, tai yra neturi gyvenamojo ploto, mažai tikėtina, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, panašioje situacijoje sudarytų sau nenaudingą sandorį, tai yra parduotu ginčo žemės sklypą su jame esančiais statiniais už 7500,00 Lt. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į ieškovės garbingą amžių, į tai, kad ji patvirtino, kad turi tik keturių klasių išsilavinimą, į tai, kad ji yra rusakalbė bei neturi patirties sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė sudarydama ginčijamą sandorį suklydo dėl parduodamo nekilnojamojo turto kainos, nes manė, kad ji ginčijamu sandoriu ginčo žemės sklypą parduoda su visais statiniais už 75000,00 Lt, o ginčijamame sandoryje yra nurodyta, kad parduodamas tik žemės sklypas be statinių ir šis žemės sklypas parduodamas už 7500,00 Lt. Kaip patvirtino pati atsakovė 7500,00 Lt suma pas notarė buvo sudėta ant stalo krūvelėmis ir jose buvo kupiūros po 200,00Lt ir po 500,00 Lt, ieškovė taip pat nurodė, kad ji anksčiau kupiūrų po 500,00 Lt nebuvo mačiusi, todėl ir prašė, kad pinigus perskaičiuotų notarė, kuri jai pasakė, kad yra septyni ir penki šimtai, o ji suprato, kad tai septyniasdešimt penki tūkstančiai kaip ir buvo tartasi su atsakove, be to ieškovė patvirtino, kad ji pasitikėjo tiek notare, tiek atsakove, nes atsakovės sūnus yra jos sūnaus klasiokas ir ginčijamo sandorio pati neskaitė, nes jis sudarytas buvo lietuvių kalba. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185str) konstatuoja, kad šioje byloje nustatyta, kad tikroji pardavėjos, tai yra ieškovės valia buvo parduoti pirkėjui, tai yra atsakovei ne tik ginčo žemės sklypą, bet ir ant ginčo žemės sklypo esančius statinius, tačiau ginčijamu sandoriu buvo parduotas tik žemės sklypas ir neaptartas klausimas dėl statinių, esančių ginčo žemės sklype, dėl ko ženkliai skiriasi ir ginčijamo sandorio kaina. Esant statiniams, nors ir neįregistruotiems akivaizdu, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą, nes vien pagal VĮ Registrų centro duomenis ginčo žemės sklypo be pastatų vidutinė rinkos vertė yra 3244,00 Eur (11200,88 Lt). Ginčo žemės sklypo vertė padidėja, jei ant ginčo žemės sklypo yra statiniai, nepaisant to, kad jie nėra įregistruoti. Be to, įvertinus tai, kad ginčo žemės sklype esantys statiniai pagal byloje esančios kadastrinės bylos duomenis bei galiojančius teisės aktus yra priskiriami prie nesudėtingų statinių, nes nei sodo pastatas, nei pagalbinio pastato plotas neviršija 80m2 bei randasi kaimo vietovėje, todėl tam, kad jie būtų įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro duomenų banke pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84-1.2.2.3 punktą kadastro duomenų tvarkytojui pakanka prie prašymo pateikti žemės sklypo savininko ar jo įgalioto asmens užpildytą deklaraciją apie statybos užbaigimą ir statiniai yra įregistruojami, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ginčo statiniai ir ginčo žemės sklypas neverti 75000,00 Lt atmestini kaip nepagrįsti. Nes atsakovė būdama ginčo žemės sklypo savininkė be didelio vargo gali įsiteisinti statinius ir tapti ginčo žemės sklype esančių statinių savininke, nors šių statinių nestatė. Teismo vertinimu ieškovės elgesys po sandorio sudarymo tik patvirtina, kad jos valia sudarant sandorį buvo parduoti nekilnojamąjį turtą už 75000,00 Lt, nes iš karto tą pačią dieną, kai ieškovė grįžusi namo suskaičiavo kiek ji gavo pagal ginčijamą sandorį, ji skambino atsakovei reikšdama pretenzijas ir tai patvirtina ne tik ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai, bet tai patvirtina pačios atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei liudytojos J. P. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Be to, atsakovė nedelsdama, tai yra kitą dieną kreipėsi į policiją, VĮ Registrų centrą ir notarę, siekdama, kad jos teisės būtų apgintos ir ginčijamas sandoris būtų neįregistruotas. Įvertinus šias visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės amžių, jos išsilavinimą, į tai, kad ieškovė pasitikėjo atsakove ir jos sūnumi, kuris yra jos sūnaus klasiokas, į tai, kad ieškovė neturi patirties sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto, ir neturi kito nekilnojamojo turto, o sudarydama ginčijamą sandorį už gautus pinigus ji ketino įsigyti butą, į tai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne rusų, o lietuvių kalba, nors ieškovė yra rusakalbė ir ne viską supranta lietuviškai, nes nagrinėjant bylą jai taip pat kaip ir atsakovei buvo reikalingas vertėjas ir kaip tvirtina notarė bei atsakovė tik notarės išverstas sandoris, o ne vertėjos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindas naikinti ginčijamą sandorį, taikyti restituciją ir šalis grąžinti į pradinę situaciją iki ginčijamo sandorio sudarymo.

23Panaikinus ginčo sandorį nuo jo sudarymo, vadovaujantis LR CK 1.80 str., yra pagrindas taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę ieškovei grąžinti ginčijamu sandoriu įgytą nekilnojamąjį turtą, tai yra ginčo žemės sklypą, o iš ieškovės atsakovei priteistina 2172,15 Eur (7500,00 Lt) suma, kurią ieškovė gavo sudarydama ginčo sandorį. Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę grąžinti ne tik ginčo žemės sklypą, bet ir statinius, esančius ant žemės sklypo, tačiau įvertinus tai, kad ginčijamu sandoriu nebuvo parduoti atsakovei ginčo žemės sklype esantys statiniai, tai yra pastatai nebuvo perduoti atsakovei, o perduota nuosavybės teisė tik į ginčo žemės sklypą, toje dalyje ieškovės reikalavimas netenkintinas.

24Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 28,96 Eur žyminis mokestis, 844,00 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 86,89 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, 58,00Eur UAB „Ober hause“ išlaidos už konsultacinį nekilnojamojo turto vertinimą ir 100,00 Eur už kadastrinės bylos parengimą, viso 1107,85 Eur. Nors ieškovės ieškinys tenkintinas tik iš dalies, tačiau įvertinus, tai jos netenkinta ieškinio dalis yra labai maža, darytina išvada, kad yra pagrindas visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, tai yra priteisti 1107,85 Eur (LR CPK 93str. 1d.).

252014-09-22 nutartimi ieškovė buvo atleista nuo likusios 20,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl iš atsakovės yra pagrindas priteisti 20,00Eur žyminį mokestį, valstybės naudai, nuo kurio ieškovė buvo atleista (LR CPK 92str.).

262014-09-22 nutartimi buvo nutarta tenkinti ieškovės prašymą ir areštuoti atsakovei priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-09-22 nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, turto arešto akto Nr. ( - ) (LR CPK 150str.).

27Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą, kad yra išnagrinėta civilinė byla ir yra pagrindas panaikinti įrašą apie iškeltą bylą susijusią su daiktinėmis teisėmis, pagal 201-09-22 Klaipėdos rajono apylinkės teismo raštą Nr.2-2215-867/2014.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

Nutarė

29ieškinį tenkinti iš dalies.

30Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-08-26 pirkimo – pardavimo sutartį dėl 0,0600 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), notarinio registro Nr. ( - ), sudarytą tarp ieškovės V. D. ir atsakovės G. Ž..

31Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei V. D. a.k ( - ) jos nuosavybėn 0,0600 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), o atsakovei G. Ž., a.k ( - ) priteisti iš ieškovės V. D. a.k ( - ) 2172,15 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt dviejų litų ir 15 ct) sumą.

32Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-09-22 nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, turto arešto akto Nr. ( - ).

33Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą, kad yra išnagrinėta civilinė byla ir yra pagrindas panaikinti įrašą apie iškeltą bylą susijusią su daiktinėmis teisėmis, pagal 2014-09-22 Klaipėdos rajono apylinkės teismo raštą Nr.2-2215-867/2014.

34Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I. Sakalauskaitė, sekretoriaujant... 2. ieškovė ieškiniu (b.l. 1-8) pareiškė reikalavimą pripažinti 2014-08-26... 3. Atsakovė atsiliepime į pateiktą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 4. Trečiasis asmuo notarė B. Vinogradovienė atsiliepime į ieškinį (b.l. 45)... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį... 6. Ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti.... 7. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sūnus S. Ž. pasakė, kad... 8. Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 9. 2015-03-12 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė B. Vinogradovienė... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos... 12. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu LR CK 1.90 ir 1.91 str. pagrindu.... 13. Nurodyti CK straipsniai reglamentuoja sandorio šalies valios trūkumus, dėl... 14. Pagal CK LR 1.90 str. sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuo... 15. Apgaulė- tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo... 16. Vertinant ar ieškovė suklydo, taikytinas protingumo kriterijus, ieškovės... 17. Sandoriai – tai sąmoningai laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 18. Iš faktinių bylos aplinkybių, byloje esančių įrodymų ir šalių... 19. Nagrinėjamu atveju tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra... 20. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali... 21. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji planavo sodo sklypą parduoti už... 22. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, į tai, kad ant ginčo... 23. Panaikinus ginčo sandorį nuo jo sudarymo, vadovaujantis LR CK 1.80 str., yra... 24. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 28,96 Eur žyminis mokestis, 844,00... 25. 2014-09-22 nutartimi ieškovė buvo atleista nuo likusios 20,00 Eur žyminio... 26. 2014-09-22 nutartimi buvo nutarta tenkinti ieškovės prašymą ir areštuoti... 27. Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą,... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas... 29. ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-08-26 pirkimo –... 31. Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei V. D. a.k ( - ) jos nuosavybėn... 32. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-09-22 nutarties pagrindu taikytas... 33. Sprendimui įsiteisėjus informuoti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą,... 34. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...