Byla 2-1730/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Stasio Norvilos įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarties, kuria netenkintas nurodyto pareiškėjo pareiškimas pripažinti tyčiniu atsakovo bankrutavusios dailiosios keramikos akcinės bendrovės ,,Jiesia“ bankrotą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1361-324/2014 pagal nurodyto pareiškėjo pareiškimą dėl nurodyto atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu (suinteresuoti asmenys – buvęs atsakovo vadovas G. M., uždaroji akcinė bendrovė ,,SKP langai“),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą dailiosios keramikos akcinei bendrovei (toliau – BDKAB, BAB) ,,Jiesia“, ši nutartis įsiteisėjo 2006 m. liepos 1 d. Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi palikus ją nepakeistą. 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismas BDKAB ,,Jiesia“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2008 m. kovo 4 d. pagal Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Stasio Norvilos individuali įmonė (BDKAB ,,Jiesia“ akcininkas) perėmė iš M. N. individualios įmonės ,,Jolurita“ 1 392,99 Lt dydžio reikalavimo teisę į BDKAB ,,Jiesia“, patvirtintą 2007 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. B2-26-260/2014, XVIII b. t., 13 l.).

4Pareiškėjas Stasio Norvilos įmonė (atsakovo kreditorius ir akcininkas) 2008-03-04 pateikė teismui prašymą dėl BDKAB ,,Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu (civilinė byla Nr. B2-26-260/2014, XVIII b. t., 14 – 19 b. l.).

5Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi buvo atmetęs pareiškėjo Stasio Norvilos įmonės prašymą (I b. t., 3–9 l.).

6Lietuvos apeliacinis teismas 2010 vasario 25 d. nutartimi, panaikindamas Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą dėl BDKAB ,,Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduodamas teismui nagrinėti iš naujo (I b. t., 10–17 l.), nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi ikiteisminio tyrimo išvadomis, tačiau generalinio prokuroro pavaduotojo 2010 m. sausio 18 d. nutarimu buvo panaikintas Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2008 m. liepos 8 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00015-06 dėl galimo BDKAB ,,Jiesia“ turto iššvaistymo, ir baudžiamoji byla grąžinta Kauno apygardos prokuratūrai, todėl minėto ikiteisminio tyrimo metu padarytos išvados (iki 2010 m. sausio 18 d. generalinio prokuroro pavaduotojo nutarimo) dėl nusikalstamos veikos požymių nebuvimo G. M. veikose, negali būti pagrindu atmesti argumentus, nurodytus kreditoriaus Stasio Norvilos įmonės prašyme pripažinti BDKAB ,,Jiesia“ bankrtotą tyčiniu.

7Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad apygardos teismas nevertino daugumos kreditoriaus Stasio Norvilos įmonės prašyme nurodytų aplinkybių (2004 m. lapkričio 18 d. patvirtintos taikos sutarties vykdymo neužtikrinimo, įmonės atgaivinimo projekto – verslo plano sąmoningo nevykdymo, įmonės produkcijos pardavimo žemesnėmis kainomis nei gamybos savikaina, pirmalaikio atsiskaitymo su Finansų ministerija, delspinigių išmokėjimo darbuotojams ir kt.), kad iš esmės nurodė pareiškėjo nurodytiems teiginiams prieštaraujančius buvusio BDKAB ,,Jiesia“ generalinio direktoriaus G. M. parodymus, konstatavęs tarp akcininkų G. M. ir S. N. buvus nesutarimų, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvusio BDKAB ,,Jiesia“ generalinio direktoriaus veiksmais 2005 metais ir 2006 metų pradžioje, net jei jie ir nebuvo atskiruose epizoduose visiškai teisėti, buvo siekta privesti įmonę prie bankroto; kad teismas nepateikė pakankamo pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių vertinimo ir jo nurodytų argumentų atmetimo motyvų, neatlikto išsamaus įrodymų vertinimo

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo kreditoriaus Stasio Norvilos įmonės prašymo dėl atsakovo BDKAB „Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priteisė iš pareiškėjo 480 Lt bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens, UAB „SKP langai“ (atsakovo kreditorius) naudai (ĮBĮ 10 str. 1 d., 20 str., CPK 291 str.; II b. t., 20 – 43 l.).

10Dėl pareiškėjo teiginio apie taikos sutarties sąmoningą nevykdymą, nevykdant verslo plano, teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartyje konstatuota, jog Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją patvirtino joje nurodytomis sąlygomis ir nutraukė bankroto bylą. Apygardos teismo teigimu, nesutiktina su pareiškėjo teiginiais dėl sąmoningo taikos sutarties ir verslo plano nevykdymo. Pasak teismo, pareiškėjo nurodomas BDKAB ,,Jiesia“ verslo planas, kuriame numatytas bankrutuojančios bendrovės atgaivinimo projektas, nebuvo perkeltas į taikos sutartį, akcininkų susirinkimas nėra priėmęs įpareigojimo įmonės valdymo organams vykdyti šį planą, o atsakovo direktoriumi pradėjęs dirbti G. M. neprisiėmė įsipareigojimų tiksliai įvykdyti šį verslo planą. Teismo nuomone, nors 2004 m. liepos 27 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, teikusiame teismui tvirtinti taikos sutartį, buvo priimtas nutarimas restruktūrizuoti BDKAB „Jiesia“, tačiau restruktūrizavimo byla nebuvo iškelta, teismas šio plano nesvarstė; be to, verslo plano realumas iki taikos sutarties patvirtinimo nebuvo įvertintas ekspertų, o bylos dalyviai neprašė paskirti kompleksinės ekspertizės verslo plano įvertinimui ir nustatymui, ar 2006 metais bendrovės bankrotą sukėlė verslo plane numatytų priemonių netaikymas ir nesilaikymas, ar objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo valdymo organų veiksmų.

11Teismo teigimu, sprendžiant dėl G. M. veiksmų, nevykdant įsipareigojimų pagal taikos sutartį, svarbu atsižvelgti į tai, kad taikos sutartis buvo sudaryta BDKAB „Jiesia“ jau esant nemokiai, ir nustatyti, ar pareiškėjo nurodomas taikos sutarties nevykdymas dar labiau pablogino BDKAB „Jiesia“ turtinę padėtį, suvaržė išieškojimo nukreipimą į įmonės turtą arba sudarė sąlygas išvengti išieškojimo, sąmoningai atidavė pirmenybę vėlesniems kreditoriams.

12Teismas nurodė, kad, vertinant galimą bendrovės turtinės padėties pabloginimą, svarbu nustatyti BDKAB „Jiesia“ turėto turto vertę, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog bedrovė nepateikė kreditorinių įsiskolinimų apskaitos už 2004 metus, neatliko įsipareigojimų inventorizacijos 2004 m. sausio 1 d. bei 2004 m. gruodžio 31 d., o turto inventorizacijos aprašuose esančių duomenų nesulygino su buhalterinės apskaitos duomenimis, negalima nustatyti, ar 2004 m. gruodžio 31 d. finansinėje atskaitomybėje buvo įrašyti teisingi duomenys apie bendrovės turtą. Dėl šių priežasčių negalima nustatyti, kokios vertės turtą ir įsipareigojimus turėjo BDKAB „Jiesia“ turėjo 2004, o taip pat ir 2005 metais, bei sprendė, kad to laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuota turto balansinė vertė neatitinka jo rinkos kainos.

13Dėl taikos sutarties 3.1 punkto pažeidimo teismas nurodė, kad nors G. M. pripažino, jog buvo pažeistas taikos sutarties 3.1 punktas, tačiau pavėluotas įkeitimas ir juo susijęs pagrindas sumokėti visą mokestinę skolą valstybės biudžetui pagal taikos sutarties 10.2 punktą, neturėjo įtakos tolesniam BDKAB „Jiesia“ mokumui, nes 2007 m. spalio 29 d. BDKAB „Jiesia" ūkinės finansinės veiklos tyrimo duomenimis, 2005 metų finansiniai įsipareigojimai 3,7 karto viršijo į bendrovės balansą įrašyto turto vertę. Teismas pažymėjo, kad šis taikos sutarties pažeidimas iš esmės nepablogino BDKAB „Jiesia“ turtinės padėties, kadangi tokiu būdu buvo patenkinti pirmosios eilės kreditoriaus, t. y. Finansų ministerijos, atstovaujančios viešąjį interesą, reikalavimai, juolab kad taikos sutarties 9 straipsnis numato skolininko galimybę grąžinti skolą kreditoriams anksčiau nustatyto termino.

14Dėl taikos sutarties 11 punkto nevykdymo ir 5.1 punkto pažeidimo teismas sutiko, kad nesumokėjimas einamosios įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai laikytinas taikos sutarties 11 punkto pažeidimu, tačiau nesutiko, kad ši įmoka biudžetui nebuvo laiku sumokėta dėl tyčinio sąmoningo G. M. pareigų, susijusių su taikos sutartyje numatytais įsipareigojimais, nevykdymo. Teismas pažymėjo, kad dar iki 2006 m. rugpjūčio 30 d. VSDFV kreditorinio reikalavimo pareiškimo, G. M. 2006 m. vasario 9 d. raštu kreditoriui UAB „SKP langai“, kaip VSDFV kreditorinių reikalavimų perėmėjui, buvo nurodęs, kad AB „Jiesia“ negali ir negalės patenkinti kreditorinio reikalavimo, net jei išmokėjimo laikotarpis ir būtų pratęstas.

15Teismas nurodė, kad G. M. 2006 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos DKAB ,,Jiesia“ iškėlimo, nurodydamas, kad bendrovė nepajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams; kad įsiteisėjus taikos sutarčiai buvo atnaujinta gamyba, tačiau dėl mažo pelningumo nėra įmanoma per ketverius metus atsiskaityti su kreditoriais ir suformuoti gamybai reikalingas apyvartines lėšas; kad nepavyko gauti papildomų investicijų sėkmingam gamybos vystymui. Teismas nurodė, kad bendrovės valdymo organai buvo informuoti apie kritinę bendrovės finansinę būklę, akcininkai raginti nuosavomis lėšomis atstatyti bendrovės mokumą, o stengiantis vykdyti einamuosius mokėjimus ir bent iš dalies grąžinti skolas, įmonėje sutriko piniginiai srautai. Teismo teigimu, aplinkybę, jog bendrovė nebuvo nepajėgi vykdyti finansinių įsipareigojimų, patvirtina ir G. M. pranešimas apie akcininkų indėlių būtinumą arba investuotojo reikalingumą 2005 m. lapkričio 29 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kuris priėmė nutarimą pripažinti bendrovės veiklą nuostolinga.

16Teismas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į taikos sutarties sudarymo metu egzistavusį BDKAB „Jiesia“ nepajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus bei į tai, jog apie negalėjimą juos vykdyti VSDFV teisių perėmėjui UAB „SKP langai“ BDKAB „Jiesia“ pranešė dar 2006 m. vasario mėnesį, nėra pagrindo spręsti, kad einamoji įmoka VSDFV 2005 metais nebuvo sumokėta dėl netinkamo įmonės valdymo organų pareigų vykdymo (nors kai kurie mokėjimai pagal taikos sutartį ir buvo atlikti); byloje nėra šią išvadą paneigiančių duomenų. Pasak teismo, einamosios įmokos nesumokėjimas sudarė sąlygas kreditoriui nutraukti taikos sutartį ir pareikšti finansinį reikalavimą, tačiau nesukėlė įmonės nemokumo, nes šis delspinigių finansinis reikalavimas susidarė iki taikos sutarties pasirašymo, o AB „Jiesia“ buvo nemoki taikos sutarties sudarymo metu.

17Teismas atmetė kaip nereikšmingą pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl niekinės (sudarytos neturint AB ,,Turto bankas leidimo) 2005-08-25 savitarpio pagalbos sutarties pagrindu ,,SKP langų“ bendrovės atliktų mokėjimų pagal Taikos sutarties 5.1 punktą, nes ši sutartis, teismo teigimu, nėra niekinė, mokėjimai realiai atlikti, AB ,,Turto bankas“ jos neginčijo, juolab kad pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartis UAB ,,SKP langai“ atsiskaitė ir su kitais AB ,,Jiesia“ kreditoriais bei darbuotojais.

18Dėl AB „Hermis investicija“ nesuteiktos 200 000 Lt paskolos pagal Taikos sutarties 12 straipsnį teismas nurodė, kad jame buvo numatyta, jog akcininkas AB „Hermis-Investicija“ per pirmus metus nuo taikos sutarties įsiteisėjimo dienos suteiks 200 000 Lt paskolą, kurią BDKAB „Jiesia“ grąžins 2007 m., išleisdama papildomą akcijų emisiją, kurią AB „Hermis-investicija“ išperka paskolintomis lėšomis; BDKAB „Jiesia“ taip pat įsipareigojo išleisti papildomą 1 200 000 Lt vertės akcijų emisiją, o AB „Hermis-Investicija“ įsipareigojo ją išpirkti, apmokėdamas ketvirtais metais nuo taikos sutarties įsiteisėjimo dienos. Teismo teigimu, 2004 m. liepos 27 d. BDKAB „Jiesia“ visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė taikos sutarčiai, o ne bendrovės nuostolių padengimui papildomais akcininkų įnašais, todėl G. M. atžvilgiu negali būti taikoma 2005 m. rugpjūčio 23 d. – bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu - galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata dėl privalomo akcininkų įnašo sumokėjimo. Teismas pripažino, kad G. M. nesiėmė veiksmų gauti sutartą paskolą iš AB „Hermis-investicija“, tačiau kartu nurodė, kad atsižvelgiant į realų BDKAB „Jiesia“ turto vertės ir skolų santykį (2 579 000 Lt vertės turtas ir 41 745 803,64 Lt nepatenkintų kreditorių reikalavimų taikos sutarties pasirašymo metu, kai tuo tarpu 2006 m. gegužės 10 d. teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyti pradelsti 8 788 464,72 Lt finansiniai įsipareigojimai, taip pat į tai, kad jau pirmaisiais taikos sutarties vykdymo metais akcininkai konstatavo įmonės veiklos nuostolingumą, kad darbuotojų atlyginimų išmokėjimui pinigus G. M. yra skyręs asmeniškai, kad gamyba įmonėje buvo nutraukta iki bankroto bylos iškėlimo, toks neveikimas nelaikytinas netinkamu įmonės valdymu, nes, esant aukščiau nurodytai skolų ir turto vertės disproporcijai bei gamybos nuostolingumui, būtų buvę nesąžininga reikalauti AB „Hermis-Investicija“ priverstinai vykdyti taikos sutartį.

19Dėl turto pardavimo teismas nurodė, kad verslo plane, kuris nebuvo perkeltas į teismo patvirtintą Taikos sutartį, dėl kurio joks akcininkų susirinkimas nėra priėmęs įpareigojimo įmonės valdymo organams planą vykdyti, nurodytos pardavimo kainos buvo preliminarios, todėl nėra pagrindo išvadai, kad, pardavus nekilnojamąjį turtą už mažesnes, nei numatyta preliminariame vertinime kainas, buvo siekta bankroto ar kad bendrovei buvo padaryta žala. Teismo teigimu, BDKAB ,,Jiesia“ nekilnojamojo turto balansinė likutinė vertė neatitiko realios vertės, todėl, pardavus pastatus už didesnę nei turto vertintojo 2005 m. balandžio 14 d. pažymoje nurodytą rinkos vertę, bendrovė nepatyrė nuostolio, juolab kad bendrovės dalyviai neginčijo sprendimų dėl nekilnojamojo turto pardavimo, o pareiškėjas nepateikė kitokią pastatų vertę pagrindžiančių įvertinimų.

20Teismo teigimu, dalies pastato pardavimo UAB „SKP langai“ sandoris taip pat nebuvo ginčijamas, o teismui pasiūlius kreditoriams apsvarstyti klausimą dėl BDKAB „Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu, 2008 m. balandžio 14 d. kreditorių komiteto posėdyje nutarta Stasio Norvilos įmonės pareiškimą laikyti klaidinančiu ir neatitinkančiu tikrovės, siūlyti teismui jo netenkinti. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl perleistų žemės sklypų dydžio, nurodydamas, kad valstybinės žemės sklypų suformavimas pirkėjams prie perleistų pastatų nesietinas su DKAB „Jiesia“ valdymo organų veiksmais, o Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimai dėl šių sklypų suformavimo nėra nuginčyti.

21Teismas nurodė, kad pareiškėjas pripažįsta, jog porceliano gamybos įrenginių nurašymo aktą 2005 m. gruodžio 19 d. patvirtino tuo metu administracijos vadovu buvęs V. J., kurio darbo santykių faktas nėra nuginčytas, o dėl UAB „Reprodukcija ir Ko“ parduotose patalpose buvusio dekoratyvinio pano perleidimo kartu su pastatu; kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog, perduodant kartu su pastatu dekoratyvinį vienos sienos elementą vitražą – pano, būtų iššvaistytas AB „Jiesia“ turtas, nes vitražas – pano buvo pastato 4G3b priklausinys, neatskiriama jo dalis.

22Dėl pareiškėjo nurodomo pavyzdžių etalonų pardavimo už pernelyg mažą kainą teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie realią šių pavydžių kainą, todėl negalima daryti išvados, jog šie pavyzdžiai bei kiti pareiškėjos nurodomi gaminiai parduoti nuostolingai. Teismo teigimu, aplinkybė, jog šis turtas buvo parduotas, galiojant Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutarčiai AB „Jiesia“ bankroto byloje, draudžiančiai pardavinėti bet kokį AB „Jiesia" turtą, neturėjo įtakos įmonės mokumui, nes nutartis buvo priimta tuo metu, kai AB „Jiesia“ jau buvo nemoki (t. y. jos bankrotas kilo ne dėl gaminių pavydžių kambario etalonų ir kitų prekių pardavimo). Dėl pareiškėjo nurodomo pastato 9F1g iššvaistymo, neperduodant jo bankroto administratoriui, teismas nurodė, kad šis pastatas buvo nugriautas 2006 m. vasario 20 d. statinio nugriovimo akto pagrindu, o 2006 m. lapkričio 9 d. BAB „Jiesia" kreditorių komiteto posėdyje jis buvo išbrauktas iš buhalterinės apskaitos kaip nebeegzistuojantis natūroje. Teismo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu gautos specialisto išvados duomenimis, nėra galimybės nustatyti, ar statinio nugriovimo aktas buvo perduotas tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti dėl nurodyto turto iššvaistymo.

23Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl kitų pažeidimų (dėl informacijos akcininkui neteikimo, sutarties su audito įmone nesudarymo, G. M. teiginių apie sėkmingą AB „Jiesia“ darbą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-16360-615/2005 pateiktame atsiliepime į ieškinį, nevienodų atsiskaitymo sąlygų suteikimo AB „Jiesia“ produkcijos ir nekilnojamojo turto pirkėjams) atmestini kaip neturintys įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje, o klausimai dėl informacijos akcininkui teikimo, kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo, pavaduojančio administracijos vadovo kandidatūros derinimas yra nesusiję su aplinkybių dėl galimo tyčinio bankroto vertinimo ir turėjo būti sprendžiami ĮBĮ, Akcinių bendrovių įstatymo ir DKAB „Jiesia“ įstatuose nustatyta tvarka.

24Teismo teigimu, BDKAB „Jiesia“ internetinis puslapis www.jiesia.lt nebuvo apskaitytas įmonės balanse kaip nematerialus turtas, jo perleidimo sandoris su UAB „Kauno Jiesia“ nėra sudarytas, o tai, kad 2006 m. kovo 14 d. UAB „SKP langai" akcininkai pasirašė UAB „Kauno Jiesia“ steigimo sutartį, direktoriumi paskirdami V. J., laikinai ėjusį DKAB „Jiesia“ generalinio direktoriaus pareigas, neįrodo BDKAB „Jiesia“ veiklos ir turto perkėlimo į UAB „Kauno Jiesia“, neįrodo tyčinio bankroto prezumpcijos pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą; be to, 2005 m. spalio 24 d. įsakymo nederinimas su S. N. ir V. J. išrinkimas kreditorių susirinkimo pirmininku nėra bylos dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo dalykas.

25Dėl darbuotojams priskaičiuotų delspinigių išmokėjimo teismas nurodė, kad pinigai darbuotojams buvo išmokėti, remiantis 2006 m. vasario 22 d. DKAB „Jiesia“ administracijos vadovo prašymu, o delspinigių išmokėjimas darbuotojams nepablogino BDKAB „Jiesia“ turtinės padėties; be to, delspinigių sumokėjimu pasiekta valstybės ir darbuotojų atstovaujamų viešųjų interesų pusiausvyra, o antstolio paslaugos buvo būtinos operatyviam procesui (gyventojų registro duomenų panaudojimui išmokoms realizuoti).

26Teismo teigimu, nors sumokėdamas mokesčius valstybės biudžetui anksčiau laiko BDKAB „Jiesia“ generalinis direktorius ir pažeidė taikos sutartį, tačiau tai nesukėlė DKAB „Jiesia“ bankroto. Pasak teismo, atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje (CK šiuo straipsniu papildytas nuo 2013 m. spalio 1 d.) nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kaip sąlygą tyčinio bankroto prezumpcijai Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas sieja su nevykdymu šio ar kitų įstatymų reikalavimų dėl privalomojo bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbu susijusios išmokos. Teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra šios sąlygos, kadangi AB „Jiesia“ darbuotojams 2006 m. sausio, vasario ir kovo mėnesiais nebuvo sumokėtas 152 952 Lt darbo užmokestis, o AB „Jiesia“ generalinis direktorius G. M. 2006 m. balandžio 10 d. pateikė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.

27Teismas pažymėjo, kad, apeliacine tvarka apskundus teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, be kitų argumentų, apeliantas AB ,,Jiesia” kreditorių komiteto narys R. M. (AB „Jiesia“ generalinis direktorius iki bankroto bylos iškėlimo 2002 m. kovo 13 d.) nurodė, kad teismas, patvirtindamas taikos sutartį, neatsižvelgė į tuometinę AB ,,Jiesia” sunkią ekonominę padėtį ir taikos sutarties sąlygų nerealumą, kad bendrovė dirbo ir dirba nuostolingai, ir tai įrodo 2004 m. kovo 1 d. – 2004 m. spalio 1 d. BDKAB ,,Jiesia” pelno nuostolio ataskaita ir nėra pagrindo manyti, kad įmonės veikla gali tapti pelninga. Teismas nurodė, kad dėl prastos garso įrašo kokybės nesiremia S. N. 2005 m. spalio 20 d. telefonu slapta padarytu pokalbio garso įrašu, juolab kad jis nei patvirtina, nei paneigia šiuo įrašu įrodinėjamas aplinkybes, t. y. tyčinį privertimą DKAB „Jiesia“ bankrutuoti.

28Teismo teigimu, nors taikos sutartis atitiko įstatymų reikalavimus, tačiau buvusio BDKAB „Jiesia“ direktoriaus R. M. akcentuotas bendrovės nemokumas 2004 metais bei nuostolinga gamyba po taikos sutarties įsigaliojimo, įmonės vadovo G. M. pripažintas iš esmės nepakitęs gamybos pobūdis 2005 metais ir jos nutraukimas dėl nuostolingumo 2006 metais, 2006 m. gegužės 10 d. teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas pradelstų finansinių įsipareigojimų dydis administracijos vadovo ieškinio pareiškimo dieną leidžia spręsti, kad AB „Jiesia“ nemokumą sukėlė ne pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog mokumas buvo prarastas dėl netinkamai vykdytų taikos sutarties sąlygų, kadangi DKAB „Jiesia“ nemokumas egzistavo taikos sutarties patvirtinimo metu; nors taikos sutartis ir UAB „SKP langai“ veikla, siekiant padengti DKAB „Jiesia" skolas, sudarė sąlygas atsiskaityti su dalimi kreditorių, tačiau dėl nuostolingos gamybos neatkūrė jau iki taikos sutarties nebeegzistavusio mokumo.

29III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

30Atskirajame skunde pareiškėjas Stasio Norvilos įmonė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (II b. t., 48 - 55 l.). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:

  1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad DKAB ,,Jiesia“ generalinis direktorius su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi pavėluotai, kai teisme jau buvo pradėtas nagrinėjimas UAB ,,Termoskalė“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo;
  2. Teismas nevertino generalinio direktoriaus padarytų Taikos sutarties 3 punkto, CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimų, analizavo tik, ar įmonės nemokumo situacija buvo susidariusi įmonės vadovui kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; teismas neatsižvelgė į tai, kad ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos sąlygos egzistavo 2005 m. pradžioje;
  3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad generalinis direktorius, pažeisdamas Taikos sutarties 3 ir 10.2 punktus ir atlikdamas juose nurodytus mokėjimus nesuėjus mokėjimo terminui, pažeidė teises kitų kreditorių, neįtrauktų į Taikos sutartį, kurių reikalavimai buvo pradelsti;
  4. Teismo teiginiai dėl DKAB ,,Jiesia“ generalinio direktoriaus atlikto Taikos sutarties 11 ir 5.1 punkto pažeidimų prieštarauja teisės aktų nuostatoms, todėl yra nepagrįsti;
  5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad DKAB ,,Jiesia“ turtas parduotas teisėtai, kad generalinis direktorius įmonės produkciją pardavė, nepažeisdamas kreditorių interesų, kad nei vienas bendrovės dalyvis šių sandorių neginčijo. Generalinis direktorius sukčiavo, turto vertintojams nurodęs vertinti ne visą įmonės turtą, o tik jo dalį, sumažindamas DKAB ,,Jiesia“ turto vertę, lyginant su 2003 metais nustatyta turto verte; turtas parduotas susijusiam asmeniui UAB ,,SKP“; be to, net ir viršijus įgaliojimus sudaryti sandoriai sukelia teisines pasekmes privačiam juridiniam asmeniui;
  6. Teismas nebuvo aktyvus, neatsižvelgė į pasikeitusią ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams, tačiau to nepadarė; be to, nesiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų ir
  7. Teismas, nurodydamas, kad DKAB ,,Jiesia“ internetinis puslapis nebuvo apskaitytas įmonės balanse, tuo pripažino, kad jis buvo perleistas neatlygintinai arba pavogtas, tačiau šios aplinkybės netyrė;
  8. Teismas nevertino kitų kreditoriaus pareiškime nurodytų DKAB ,,Jiesia“ generalinio direktoriaus atliktų veiksmų ar sudarytų sandorių ir jų įtakos DKAB ,,Jiesia“ finansinei būklei;
  9. Teismas neišsprendė apelianto prašymo pripažinti DKAB ,,Jiesia“ nuo 2006 m. balandžio 6 d. iki 2006 m. liepos 25 d. vykdytą prekybą pažeidžiančia 2006 m. balandžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartį;
  10. Teismas nepasisakė dėl teisme apklaustų liudininkų parodymų; nepagrįstai procesinio dokumento priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2014 m. birželio 26 d., t. y. po 20 dienų, nes CPK 290 straipsnis reikalauja teismo nutartį paskelbti nedelsiant po jos priėmimo;
  11. Teismas nepagrįstai priteisė iš kreditoriaus bylinėjimosi išlaidas UAB ,,SKP langai“ naudai, nes bankroto bylos yra viešo intereso gynimo bylos, o kreditoriai atleistini nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Atskirasis skundas netenkinamas.

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

34Dėl civilinio proceso taisyklių ir įrodymų vertinimo

35Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; pagal to paties straipsnio 2 dalį, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, bei kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, pagal CPK 185 straipsnį, teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu išnagrinėjimu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

37Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas įvertino, visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas; teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas; reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 185 straipsnį, sprendžiant dėl to, ar (ne)egzistavo tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, iš teismo nereikalaujama absoliutaus įsitikinimo; jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, tai teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010).

38Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje; teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama, įvertinus, ar materialieji arba procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2014; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

39Apygardos teismas išnagrinėjo bylą, nepažeisdamas aukščiau nurodytų civilinio proceso taisyklių, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė ir, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, jų visumą, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas ir iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

40Nustatyta, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų bei bylos įrodymų, turinčių reikšmės, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tinkamai juos įvertindamas pagal paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, taikydamas civilinio proceso principus, o esmines faktines aplinkybes nustatė byloje esančių įrodymų visumos pagrindu pagal vidinį savo įsitikinimą, išsamiai motyvuodamas esmines teismo išvadas (CPK 12 str.,178 str.,185 str.), ir nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta, netinkamai įvertinus bylos įrodymus, pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, tarp jų CPK 178, 185 straipsnių reikalavimus, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles, tai, jog apygardos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl BDKAB ,,Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismo nutartyje nurodytais motyvais, nesudaro pagrindo teigti apie civilinio proceso įstatymo pažeidimą (CPK 306 str. 1 d. 4 p.).

41Be to, minėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Juolab kad apeliantas, teigdamas, jog skundžiamoje nutartyje nėra aptarti visi apelianto pateikti įrodymai ar liudytojų parodymai, nenurodo, kokie konkretūs byloje esantys įrodymai paneigia teismo išvadas (CPK 178 str., 185 str., 328 str., 329 str. 1 d.).

42Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apelianto atskirojo skundo argumentas, kad, nagrinėjant bylą, pažeista ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalis, t. y. kad nepranešta kreditoriams apie prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu. Pažymėtina, kad teismas 2013-11-20 pranešimu informavo bylos dalyvius apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (I b. t., 61 l.); be to, skundžiama nutartis priimta apygardos teismui pakartotinai išnagrinėjo apelianto prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas, 2010 vasario 25 d. nutartimi panaikinęs Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartį, klausimą dėl BDKAB ,,Jiesia“ bankroto pripažinimo tyčiniu perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo, o apeliantas nepateikė įrodymų, kad kreditoriai nežinojo apie pareiškėjo prašymą ir jo nagrinėjimą; juolab kad Kauno apygardos teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo BDKAB ,,Jiesia“ administratorių siūlyti kreditoriams apsvarstyti šį prašymą, o atsakovo 2008 m. balandžio 14 d. kreditorių komiteto posėdyje yra pareikšta kreditorių nuomonė dėl nagrinėjamo pareiškėjo prašymo pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu (civilinė byla Nr. B2-26-260/2014, XVIII b. 20 – 21, 30 - 34 l.).

43Nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad teismas, atidėdamas skundžiamos teismo nutarties paskelbimą 20 dienų, pažeidė CPK 290 straipsnio reikalavimus, kadangi nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo taikyti CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 269 straipsnio 1 dalį, teisingai konstatavęs, kad šiuo atveju iš esmės išnagrinėta civilinė byla dėl įmonės tyčinio bankroto, iškelta pagal pareiškėjo reikalavimą, kuri išsprendžiama galutiniu procesiniu sprendimu (nutartimi) (2 b. t., 15-18 l.), o CPK 290 straipsnio nuostatos taikytinos, kai priimama teismo nutartis, neišsprendus bylos esmės.

44Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, būtų pažeidęs civilinio proceso teisės normos, dėl ko būtų pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

45Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

46CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai.

47ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

48ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas; pagal 4 dalį, teismas, gavęs administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius), o prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto.

49Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste; sprendžiant, ar bendrovės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos bendrovės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokios pareigos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Be to, versle dažniausiai egzistuoja tam tikra rizika, kad numatytas sandoris, vykdomas projektas gali būti nesėkmingas, tačiau tokiu atveju yra svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).

51Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl ginčo esmės, ir tinkamai taikė materialinės teisės normas.

52Nagrinėjamu atveju teismas padarė pagrįstas išvadas dėl esminių ginčo klausimų, susijusių su tyčinio bankroto konstatavimu, kurias išsamiai motyvavo skundžiamoje nutartyje, ir turėjo pagrindo netenkinti pareiškėjo prašymo jame nurodytais pagrindais (CPK 185 str., 265 str.).

53Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad DKAB ,,Jiesia“ buvo nemoki teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovo BDKAB ,,Jiesia“ ir jo kreditorių, priėmimo metu, kad į Taikos sutartį nebuvo įtrauktas DKAB ,,Jiesia“ atgaivinimo planas, kuris nebuvo patvirtintas ir bendrovės akcininkų susirinkime, kad neįrodyta, jog pareiškėjo nurodytais veiksmais (tarp jų – sandoriais) buvo siekiama tyčinio atsakovo bankroto.

54Nustatyta, kad atsakovo DKAB ,,Jiesia“ bankroto byla dėl jo nemokumo buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2002 m. kovo 12 d. nutartimi, o apygardos teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2005 m. sausio 20 d.), buvo patvirtinta 2004 m. rugsėjo 29 d. Taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovo BDKAB ,,Jiesia“ ir jo kreditorių; kad apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartimi vėl iškelta bankroto byla DKAB ,,Jiesia“, o ši nutartis įsiteisėjo 2006 m. liepos 1 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, 1997-04-16 – 2002-03-20 DKAB ,,Jiesia“ vadovavo R. M., 2002-03-20 – 2005-03-08 atsakovą valdė bankroto administratorius, o 2005-03-08 – 2006-07-12 generalinio direktoriaus pareigas ėjo G. M..

55Nagrinėjamu atveju apygardos teismas tinkamai įvertino kreditoriaus Stasio Norvilos įmonės pareiškime nurodytus DKAB ,,Jiesia“ generalinio direktoriaus veiksmus ir sudarytus sandorius bei jų įtaką DKAB ,,Jiesia“ finansinei būklei, ir teisingai nustatė, kad Taikos sutartis tarp BDKAB ,,Jiesia“ buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2004-11-18 nutartimi, atsakovui esant nemokiam, o atsakovo generalinio direktoriaus veiksmai jo vadovavimo DKAB ,,Jiesia“ laikotarpiu nesudaro pagrindo teigti apie tyčinį atsakovo privedimą prie bankroto, ir šias išvadas išsamiai motyvavo nutartyje. Juolab kad Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10/2005, kuria palikta nepakeista nurodyta Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nutartis, nurodė, kad trūkstant apyvartinių lėšų gamybai vystyti, nebuvo galimybės atnaujinti atsakovo gamybos be nuostolių, kad kreditoriai nutarė sudaryti Taikos sutartį ir tęsti įmonės veiklą.

56Taigi nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2005-01-20 patvirtinta 2004-11-18 Taikos sutartimi buvo atstatytas BDKAB ,,Jiesia“ mokumas. Juolab kad taikos sutarties patvirtinimo faktas negarantuoja bankrutuojančios įmonės mokumo atstatymo, o nagrinėjamu atveju

57Taikos sutartimi patvirtintu mokėjimų kreditoriams planu buvo tikimasi ateityje atstatyti atsakovo mokumą.

58Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius, kad atsakovas buvo nemokus tvirtinant Taikos sutartį, ir nebuvo atstatytas jo mokumas, bei nenustačius atsakovo vadovo tyčinių veiksmų dėl įmonės nemokumo, nėra pagrindo teigti apie tai, kad įmonės bankrotas buvo nulemtas pareiškėjo nurodytų tyčinių atsakovo vadovo veiksmų ar neveikimo (CPK 185 str., ĮBĮ 20 str. 2 d.). Pažymėtina, jog apelianto argumentas, kad DKAB ,,Jiesia“ direktorius nesavalaikiai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo išvadai dėl įmonės vadovo siekio sukelti tyčinį atsakovo bankrotą.

59Apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto nurodomas DKAB ,,Jiesia“ generalinio direktoriaus 2005-12-08 atliktas 173 806,70 Lt pavedimas Lietuvos Respublikos finansų ministerijai nebuvo bendrovės nemokumo ir atsakovo bankroto priežastimi, o tai, kad šiuo atveju nurodyta skola buvo sumokėta, nesilaikant Taikos sutarties 3.1 punkto, kurio sąlygomis, skolininkas, DKAB ,,Jiesia“ įsipareigojo Lietuvos Respublikos finansų ministerijai grąžinti 173 806,70 Lt dalį paskolos pagal 1995-12-07 paskolos sutartį Nr. 18E ir jos patikslinimą per ketverius metus nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, taip pat nelaikytina bendrovės nemokumo priežastimi, ar tyčiniu veiksmu jam atsirasti; juolab kad Taikos sutartyje buvo numatyta ir galimybė atsiskaityti anksčiau (Taikos sutarties 9 p.), be to, minėtu pavedimu buvo atsiskaityta su kreditoriumi, atstovaujančiu valstybę.

60Nors apeliantas teisingai nurodo, kad DKAB ,,Jiesia“ direktorius nesiėmė veiksmų dėl Taikos sutartyje numatytos paskolos gavimo iš AB ,,Hermis investicija“, tačiau apygardos teismas įvertino nurodytas aplinkybes ir teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog šios paskolos negavimas lėmė bendrovės nemokumą ar kad šiuo neveikimu buvo siekiama tyčinio bendrovės bankroto, o savo išvadą motyvavo nutartyje.

61Pažymėtina, kad apeliantas, ginčydamas DKAB ,,Jiesia“ generalinio direktoriaus veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto pardavimu, klaidingai interpretuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi vienu iš tyčinio bankroto požymiu pagal nurodytą nuostatą laikytini ne bet kokie įmonės valdymo organo (organai) veiksmai ar neveikimas, susiję su įmonės valdymu, o tokie, dėl kurių kilo bankrotas arba turėjo įtakos nemokumui; juolab kad apeliantas nepateikia įrodymų ir net nenurodo, kad dėl aukščiau nurodytų veiksmų būtų esmingai pablogėjusi atsakovo finansinė padėtis. Be to, atskirojo skundo argumentai dėl BDKAB ,,Jiesia“ generalinio direktoriaus veiksmų, parduodant dalį valdomų atsakovo akcijų, dėl nekilnojamojo turto – sandėlio sunaikinimo, dėl produkcijos pardavimo kainų taip pat savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl šių veiksmų bendrovė tapo nemoki ar jais buvo siekiama atsakovo tyčinio bankroto, o tokių įrodymų, patvirtinančių nurodytus teiginius, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 str., 314 str.). Pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl, jo teigimu, neteisėtų sandorių, dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai įkeisto turto vertės, neįrodo tyčinių atsakovo vadovo veiksmų, kuriais būtų siekiama atsakovo bankroto; juolab kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo nurodyti pirkimo-pardavimo, įkeitimo sandoriai buvo nuginčyti ar ginčijami įstatymo nustatyta tvarka, o teismas neturėjo pagrindo ex officio juos pripažinti niekiniais.

62Nesudaro pagrindo pakeisti apygardos teismo nutartį ir apelianto argumentas, kad apygardos teismas priteisė iš pareiškėjo (kreditoriaus) bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus UAB ,,SKP langai“ naudai, neatsižvelgęs į viešo intereso gynimo reikalingumą. Pažymėtina, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, ieškovai ir turtinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose pareiškiantys asmenys atleidžiami tik nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), tačiau nagrinėjamu atveju teisės aktai nenumato atleidimo nuo atlyginimo byloje dalyvaujančio asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su išlaidomis advokato pagalbai, ir apygardos teismas turėjo pagrindo priteisti iš pareiškėjo, nepatenkinęs jo pareiškimo, suinteresuoto asmens advokato pagalbos bylinėjimosi išlaidas, turėtas šiame teisme (CPK 83 str., 98 str., 93 str. 2 d.).

63Taigi aukščiau nurodyti motyvai, bylos įrodymų duomenys ir kiti apygardos teismo argumentai, nesudaro pagrindo konstatuoti apie nepagrįstumą ar neteisingumą teismo išvadų, susijusių su bylos esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, kurių nepaneigė ir atskirojo skundo argumentai (CPK 185 str., 263 str.).

64Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais (CPK 329 str., 330 str., 338 str.).

65Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui UAB ,,SKP langai“ priteistinos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 302 str.).

66Suinteresuotas asmuo UAB ,,SKP langai“ nurodo apeliacinės instancijos teisme patyręs 1 487,30 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą (II b. t., 84 – 87 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos), atsižvelgiant į nagrinėjamos civilinės bylos pobūdį, sudėtingumą, yra pagrįstomis, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl tenkintinas suinteresuoto asmens prašymas priteisti iš apelianto išlaidas, turėtas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje (CPK 98 str.; 93 str. 2 d., Rekomendacijų 8.11, 11 p.).

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

68Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį.

69Priteisti iš pareiškėjo Stasio Norvilos įmonės (į. k. 144766240) suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,SKP langai“ (į. k. 134501211) 1 487 (vienas tūkstantis keturi šimtai aštuoniasdešimt septyni) Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė bankroto... 4. Pareiškėjas Stasio Norvilos įmonė (atsakovo kreditorius ir akcininkas)... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi buvo atmetęs... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 vasario 25 d. nutartimi, panaikindamas Kauno... 7. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad apygardos teismas nevertino daugumos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo... 10. Dėl pareiškėjo teiginio apie taikos sutarties sąmoningą nevykdymą,... 11. Teismo teigimu, sprendžiant dėl G. M. veiksmų, nevykdant įsipareigojimų... 12. Teismas nurodė, kad, vertinant galimą bendrovės turtinės padėties... 13. Dėl taikos sutarties 3.1 punkto pažeidimo teismas nurodė, kad nors G. M.... 14. Dėl taikos sutarties 11 punkto nevykdymo ir 5.1 punkto pažeidimo teismas... 15. Teismas nurodė, kad G. M. 2006 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismą su... 16. Teismas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į taikos sutarties sudarymo... 17. Teismas atmetė kaip nereikšmingą pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl... 18. Dėl AB „Hermis investicija“ nesuteiktos 200 000 Lt paskolos pagal Taikos... 19. Dėl turto pardavimo teismas nurodė, kad verslo plane, kuris nebuvo perkeltas... 20. Teismo teigimu, dalies pastato pardavimo UAB „SKP langai“ sandoris taip pat... 21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pripažįsta, jog porceliano gamybos... 22. Dėl pareiškėjo nurodomo pavyzdžių etalonų pardavimo už pernelyg mažą... 23. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl kitų pažeidimų (dėl... 24. Teismo teigimu, BDKAB „Jiesia“ internetinis puslapis www.jiesia.lt nebuvo... 25. Dėl darbuotojams priskaičiuotų delspinigių išmokėjimo teismas nurodė,... 26. Teismo teigimu, nors sumokėdamas mokesčius valstybės biudžetui anksčiau... 27. Teismas pažymėjo, kad, apeliacine tvarka apskundus teismo nutartį dėl... 28. Teismo teigimu, nors taikos sutartis atitiko įstatymų reikalavimus, tačiau... 29. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 30. Atskirajame skunde pareiškėjas Stasio Norvilos įmonė prašo panaikinti... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 32. Atskirasis skundas netenkinamas.... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 34. Dėl civilinio proceso taisyklių ir įrodymų vertinimo... 35. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas privalo tirti... 38. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismo sprendimas turi būti... 39. Apygardos teismas išnagrinėjo bylą, nepažeisdamas aukščiau nurodytų... 40. Nustatyta, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl visų... 41. Be to, minėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų... 42. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apelianto... 43. Nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad teismas, atidėdamas skundžiamos... 44. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti apie tai, kad pirmosios... 45. Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu... 46. CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK... 47. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 48. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio... 49. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl... 51. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos... 52. Nagrinėjamu atveju teismas padarė pagrįstas išvadas dėl esminių ginčo... 53. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad DKAB ,,Jiesia“ buvo nemoki teismo... 54. Nustatyta, kad atsakovo DKAB ,,Jiesia“ bankroto byla dėl jo nemokumo buvo... 55. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas tinkamai įvertino kreditoriaus Stasio... 56. Taigi nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad Lietuvos apeliacinio teismo... 57. Taikos sutartimi patvirtintu mokėjimų kreditoriams planu buvo tikimasi... 58. Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius, kad atsakovas buvo nemokus tvirtinant... 59. Apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto nurodomas DKAB ,,Jiesia“... 60. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad DKAB ,,Jiesia“ direktorius nesiėmė... 61. Pažymėtina, kad apeliantas, ginčydamas DKAB ,,Jiesia“ generalinio... 62. Nesudaro pagrindo pakeisti apygardos teismo nutartį ir apelianto argumentas,... 63. Taigi aukščiau nurodyti motyvai, bylos įrodymų duomenys ir kiti apygardos... 64. Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios... 65. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui UAB ,,SKP... 66. Suinteresuotas asmuo UAB ,,SKP langai“ nurodo apeliacinės instancijos teisme... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 68. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį.... 69. Priteisti iš pareiškėjo Stasio Norvilos įmonės (į. k. 144766240)...