Byla e2-211-769/2017
Dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nsutatymo ir išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Raimondai Karbauskienei, vertėjaujant Danutei Kontarienei dalyvaujant ieškovei E. G., ieškovės atstovei advokatei Renatai Astrauskienei, atsakovui V. J. (V. J.), atsakovo atstovui advokatui Romui Kersnauskui, išvadą duodančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovo V. J. priešieškinį ieškovei E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nsutatymo ir išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo 2005-01-12 sudarytą santuoką, nustatyti sūnaus I. J., gim. ( - ), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą vaikui ir ieškovei, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti 2000 Eur neturtinę žalą, priteisti E. G. iš V. J. 30264,5 EUR piniginę kompensaciją už padalinamą bendrąją jungtinę nuosavybę, tame tarpe: 21075 EUR už butą ( - ) ir pastogę ( - ), Klaipėdoje; 4 800 EUR už automobilį Kia Opirus; 1450 EUR už baldus ir buitinę techniką; 2939,5 EUR už pinigines lėšas atsakovo V. J. banko sąskaitoje. Padalinti natūra santuokos metu įgytą nekilnojamą turtą – garažus, esančius ( - ), ir ( - ), ir priteisti: ieškovei E. G. negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. 2199-1007-1027:0027, esantį ( - ), atsakovui V. J. priteisti negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. 2199-1007-0019:0002, esantį( - ). Priteisti E. G. iš V. J. 1210 EUR piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (atsakovo buto( - ), remontą), priteisti iš atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2005-01-12 buvo sudaryta ieškovės E. G. ir atsakovo V. J. santuoka, santuokoje gimė sūnus I. J., gim. ( - ); atsakovo V. J. santuoka su ieškove nebuvo pirmoji; po vaiko gimimo, atsakovo elgesys su sutuoktine pasikeitė, atsakovas pradėjo demonstratyviai nesiskaityti su sutuoktine, kelti balsą prieš ją, tiek namuose, tiek viešose vietose, kitiems žmonėms matant žeminti ieškovę. Atsakovas prieš sutuoktinę nuolat naudojo ir fizinį smurtą: pirmą kartą ieškovę atsakovas sumušė 2006 metų gruodžio mėnesį, tačiau tada ieškovė dėl pagalbos nesikreipė, nutraukti santuokos nesiryžo, nes turėjo ką tik gimusį kūdikį, gyveno svetimoje šalyje, kurios kalbos visiškai nemokėjo, ir buvo visiškai priklausoma nuo atsakovo. Dėl atsakovo grubaus, agresyvaus elgesio, naudojamo nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto šiuo santuokiniai santykiai tarp šalių yra pasibaigę, nebėra pagarbos ir meilės jausmų, tiek ieškovė, tiek šalių vaikas gyvena nuolatinėje įtampoje ir baimėje, todėl ieškovė nebenori tokių santykių tęsti ir nori santuoką su atsakovu nutraukti. Dėl atsakovo girtavimo, žeminančio ir nepagarbaus elgesio su sutuoktine, smurto, naudojamo daugelį metų trukusios vyro neištikimybės ieškovė E. G. patyrė sunkių išgyvenimų, pablogėjo jos sveikatos būklė, dėl gyvenimo nuolatinėje įtampoje atsirado miego sutrikimai. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas savo sūnumi I. faktiškai nesidomi, sūnaus gyvenime nedalyvauja, neleidžia laiko kartu su sūnumi, dirba jūrininku, tad ilgais laiko tarpais nebūna namuose. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė nei 450 Eur suma.

32017-01-13 atsakovė pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodė, kad keičia savo 2016-11-15 pareiškime dėl ieškinio dalyko papildymo suformuluotus reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Visi kiti ieškovės reikalavimai, suformuluoti 2016-11-15 pareiškime - dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, moralinės žalos atlyginimo, vaiko I. J. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kompensacijos už vieno sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą bendromis sutuoktiniu lėšomis, išlieka nepakitę, ir ieškovė šių reikalavimų argumentų bei motyvų teikiamame pareiškime nebekartoja. Teikiamu pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė E. G. keičia ir iš naujo formuluoja tik savo reikalavimus dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo bei kompensacijų už padalijamą turtą priteisimo. Ieškovė prašo padalinti butą, unikalus Nr. 2195-4004-1015:0003, esantį( - ), šį turtą priteisiant natūra ieškovei, išmokant atsakovui atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją; 1782/33578 dalį negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, unikalus Nr. 4400-08825709:7260, esančios adresu( - ), šį turtą priteisiant jį visą natūra ieškovei E. G., kaip turto - buto, esančio( - ), priklausinį. Negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. 2199-1007-1027:0027, esantį ( - )ir negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. 2199-1007-0019:0002, esantį( - ), automobilį Kia Opirus, valst. Nr. ( - ) 2011 m. gamybos, kilnojamus daiktus: televizorių Samsung (140 cm. įstrižainės), 350 EUR vertės; televizorių Samsung (54 cm. įstrižainės), 100 EUR vertės; televizorių Samsung (80 cm. įstrižainės), 175 EUR vertės; televizorių Sharp su DBD įranga, 15 EUR vertės; šaldytuvą Sharp, 400 EUR vertės; šaldiklį, 50 EUR vertės; spausdintuvą Samsung, 90 EUR vertės; DVD grotuvą (LG), 25 EUR vertės; kondicionierių AEG, 180 EUR vertės; kompiuterį su monitoriumi ir garso kolonėlėmis, 100 EUR vertės; odinius sofą ir fotelį, 800 EUR vertės; virtuvės kombainą Vascy (gamintojas Zepter), 400 EUR vertės; Zepter firmos peilių rinkinį, 100 EUR vertės,- kilnojamo turto iš viso už 2 900 EUR ieškovė prašo priteisti atsakovui V. J.. Prašo priteisti iš jos atsakovui V. J. 8624,5 EUR piniginę kompensaciją už padalinamą bendrąją jungtinę nuosavybę. Taip pat prašo priteisti E. G. iš V. J. 1210 EUR piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (atsakovo buto( - ), remontą).

4Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes jame išdėstyti reikalavimai neatitinka tikrovės ir yra nelogiški. Ieškovės teikiami kaltinimai niekuo neparemti ir ieškovė neturi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo girtaujama. Atsakovas sutinka, kad vaikas liktų gyventi su mama, nesutinka su tuo, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės ir iš jo priteista neturtinė žala. Dėl ieškinio pagrindo pakeitimo atsakovas nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai E. G. ir V. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo turtą - butą, unikalus Nr. 2195-4004-1015:0003, esantį( - ), kurio rinkos vertė 2016 m. birželio mėn. sudarė 38 000 EUR. Butas buvo nupirktas ir banko kreditas išmokėtas atsakovo uždirbtais pinigais. Atsakovas nesutinka su ieškovės E. G. reikalavimu padalinti šį turtą priteisint jį visą natūra ieškovei E. G. ir prašo teismo jį padalinti lygiomis dalimis tarp šalių po ½. Ieškovė nesirūpina šiuo butu ir už jį nemoka jokių mokesčių ir teisme nurodo savo pajamas, kurių tikrai nepakanka, kad išlaikyti butą, o dar reikia skirti pinigus savo išlaikymui, todėl atsakovas bijo, kad butas artimiausiu metu galėtų būti ieškovės parduotas ar kitaip perimtas už įsiskolinimus. Dėl ieškovės nurodytos 1782/33578 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios adresu( - ), kurios vidutinė rinkos vertė yra 4 150 EUR (78197 EUR : 33578 x 1782), tai ji dalintina pusiau. Ieškovė vienodai įvertino garažus ir teisme buvo išreiškusi norą, kad jai reikalingas garažas, todėl atsakovas sutiktų, kad teismas garažą, esantį( - ), natūra priteistų atsakovui V. J., o garažą, esantį( - ), natūra priteistų ieškovei E. G.. Atsakovas sutinka, kad automobilis būtų priteistas jam, tačiau nesutinka su automobilio vertinimu, nes jis yra ne 2011 m. gamybos, o 2005 m. ir tokio automobilio vertė apie 2500 Eur. Ieškovė E. G. prašo padalinti kilnojamąjį turtą priteisint jį visą natūra atsakovui V. J., turtą ieškovė įvertina 2 900 EUR. Atsakovas V. J. su tokiu turto priteisimu nesutinka ir nurodo, kad tai yra ieškovės asmeninis turto vertinimas ir tie daiktai naudojami bute, kuris prašomas priteisti ieškovei, tai logiška būtų, kad ji pasilieka daiktus bute, o J. sumoka kompensaciją 2900 Eur. Taip pat atsakovas nurodo, kad prašomų 450 Eur vaiko išlaikymui mokėti negalėtų, kadangi jau daugiau kaip pusę metų neturi darbo ir priverstas įsiregistruoti Darbo biržoje, todėl tokie prašomi priteisti pinigai yra nerealūs.

5Ieškovas pateikė priešieškinį kuriuo prašo nutraukti santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos m. Civilinės metrikacijos skyriuje tarp V. J. ir E. G., akto įrašo Nr. 40, dėl ieškovės E. G. kaltės. I. J., gim. ( - ) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove E. G.. Priteisti iš atsakovo V. J. sūnaus I. J., gim. 2006-09-17, išlaikymui po 200 EUR per mėnesį, skaičiuojamus nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas mokant į ieškovės E. G. nurodytą banko sąskaitą, ir suteikiant ieškovei E. G. uzufrukto teisę nurodytų išlaikymo lėšų naudojimui. Priteisti atsakovui V. J. iš ieškovės E. G. 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti atsakovui V. J. asmeninėn nuosavybėn turtą: 1/2 buto, un.nr. 2195-4004-1015:0003, esantį( - ); ir ½ 1782/33578 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios adresu( - ). Negyvenamąją patalpą – garažą, esantį( - ); keleivinį automobilį Kia Opirus, valst. Nr. ( - ) 2005 m. gamybos; pinigines lėšas, esančias V. J. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. ( - ). Ieškovės E. G. asmeninėn nuosavybėn turtą: ½ buto, un. Nr.2195-4004-1015:0003, esantį ( - )ir ½ 1782/33578 dalį negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, esančios adresu( - ), negyvenamąją patalpą – garažą, esantį( - ); kilnojamus daiktus: televizorių Samsung (140 cm. įstrižainės), televizorių Samsung (54 cm. įstrižainės), televizorių Samsung (80 cm. įstrižainės), televizorių Sharp su DBD įranga, šaldytuvą Sharp, šaldiklį, spausdintuvą Samsung, DVD grotuvą (LG), kondicionierių AEG, kompiuterį su monitoriumi ir garso kolonėlėmis, odinius sofą ir fotelį, virtuvės kombainą Vascy (gamintojas Zepter), Zepter firmos peilių rinkinį; pinigines lėšas, esančias E. G. banko sąskaitoje Nr. ( - ). Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti jo turėtą pavardę V. J. , o ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – G.. Priteisti iš ieškovės atsakovo V. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes tai ji dešimt metų niekur nedirbo ir atsakovą apkaltino išgalvotais ir nebūtais dalykais.

6Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodė, kad su priešieškiniu visiškai nesutinka, nesutinka su atsakovo pateikto priešieškinio reikalavimu pripažinti šalių santuoką nutrūkus dėl ieškovės kaltės, nepagrįstas ir atmestinas yra ir atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 2000 EUR neturtinės žalos atsakovui priteisimo dėl santuokos nutrūkimo dėl ieškovės kaltės; dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui po 200 EUR per mėnesį, dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Ieškovė nesutinka dėl skolinių įsipareigojimų dalijimo tarp sutuoktinių lygiomis dalimis.

7Ieškovės atstovė teismo posėdžiu metu paaiškino, kad atsakovas įsidarbino, gauna pajamas, konfliktai šeimoje niekur nedingo. Ieškovė palaiko savo reikalavimus pagal paskutinius patikslinimus. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes yra agresyvus, kitas moteris turi. Kompensaciją už butą ieškovė išmokėtų atsakovui savo šeimos pagalba. Ieškovė šiuo metu yra susiradusi darbą ir nesvarsto galimybės išvykti iš Lietuvos. Nemano, kad sprendimu dėl santuokos nutraukimo turi būti nustatyta bendravimo su vaiku tvarka,- jei atsakovas norės, jis galės su vaiku bendrauti pagal pageidavimus, atsakovė matytis su vaiku nedraus, tačiau šiuo metu vaikas tėvo bijo, bendravimo tarp vaiko ir tėvo šiuo metu nėra. Prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Taip pat palaiko savo reikalavimus dėl vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos; vaikas priprato gyventi geriau, todėl ir toliau turi gauti didesnį išlaikymą nei minimalus. Dėl turto padalijimo mano, kad turtas neturėtų būti padalintas natūra, ieškovė neturi kur kitur išeiti. Garažus prašo priteisti atsakovui. Pateiktą priešieškinį atmesti, atsiliepime į priešieškinį nurodytais motyvais.

8Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gauna šiuo metu darbo užmokestį apie 400 Eur. Paaiškino, jeigu neturės galimybės išlaikyti būstą jį žada parduoti ir įsigyti mažesnį. Vėliau teigė, kad jai kompensaciją sumokėti ir butą išlaikyti padės jos šeima. Sąskaitos, esančios Azerbaidžiano bankuose, yra tuščios. O butas Azerbaidžiane yra registruotas jos vyresnio sūnaus vardu. Butas buvo perrašytas 2011 metais. Vaikas turėjo traumą, sūnui vaistus perka atsakovas, kuris moka ir už butą; vaikas lanko aviamodeliavimą, reikalinga psichologo pagalba.

9Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikas yra sveikas, sutinka sūnui mokėti 250 eurų išlaikymą; su žmona negyvena santuokinio gyvenimo 3 metus. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes jis pats jūroje būna nuo 3 iki 5 mėnesių per metus.

10Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu, prašė patenkinti priešieškinį pilna apimtimi, nes jis yra logiškas ir pagrįstas bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; atmesti ieškinį, atsakovas ieškovei duodavo grynais pinigais, pavedimu, mokėdavo mokesčius, dabar moka vaikui po 200 eurų pagal teismo nutartį, papildomai kaupia lėšas vaikui banke iki sūnaus pilnametystės ( dar 200 Eur). Dėl bendravimo tvarkos atsakovo atstovas pasisakyti negali, kadangi nežino, kokia būtų atsakovo pozicija, kokį sprendimą priims teismas dėl turto dalijimo. Mano, kad bendravimo su vaiku tvarka galės būti nustatyta vėliau. Atstovo teigimu, ieškovė palaukė, kol atsakovas išsipirks butą ir padavė į teismą skyryboms, vaiką nori išsivežti iš Lietuvos. Atsakovas dabar sudarė 3 mėnesiams darbo sutartį, į mėnesį gaus 1500 eurų.

11Išvadą duodanti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius palaikė ieškinio reikalavimą, kad vaikas gyventų su mama, kadangi vaikas tėvo bijo. Nurodė, kad šeimai gyventi viename bute sudėtinga. Blogiausias būdas būtų padalinti butą natūra. Dėl išlaikymo dydžio priteisimo atsakovas sutinka mokėti vaikui po 250 Eur, mano, kad tai yra logiška suma ir palaiko atsakovo poziciją. Dėl vaiko bendravimo tvarkos, mano, kad šis klausimas turėtų būti aptartas, bei teismas turėtų nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nors šalys to nepageidauja.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) buvo sudaryta ieškovės E. G. ir atsakovo V. J., santuoka, santuokos metrikų knygos įrašo Nr. 40. Santuokoje šalims gimė sūnus I. J., gim. ( - ), gimimo metrikų knygos įrašo Nr. 1429. Kelių transporto vertinimo pažymoje bei išvadose nurodyta, kad transporto priemonė KIA Opirus yra vertinama 9600 Eur suma. Vertinimo ataskaitos santraukoje Nr. A16-011, kurią atliko UAB „Aidila“ nurodyta, kad butas unikalus Nr. 2195-4004-1015:0003, esančio( - ), rinkos vertė 2016 m. birželio mėn. sudarė 38 000 EUR. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, matyti, kad butas esantis( - ), priklauso atsakovui V. J. pagal 2006-02-10 pirkimo-pardavimo sutartį. Iš pateiktos 2016-06-20 Valstybės įmonės registrų centras pažymos matyti, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Atsakovo V. J. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruoti nekilnojamieji daiktai, kurių registrų Nr. 50/82043, 50/82250, 50/87770 ir 44/599632. Valstybinės įmonės „Regitra“ 2016-06-22 pažymoje, nurodyta, kad E. G. vardu registruotų transporto priemonių, nėra. Atsakovo V. J. vardu yra registruota transporto priemonė KIA Opirus, valst. Nr ( - ) Iš pateiktos Nekilnojamojo turto registrų išrašo matyti, kad butas esantis( - ), asmeninės nuosavybės teise nuo 1997-11-26 priklauso atsakovui V. J., pagal dovanojimo sutartį Nr. RKS-4258. Ieškovė pateikė teismui sudarytą darbo sutartį, kurioje nurodoma, kad ieškovė įsidarbino ( - ) valytoja. Iš pateikto sąskaitos išrašo 2005-02-01 iki 2016-08-26 matyti, kad atsakovas reguliariai pervedinėdavo pinigus atsakovei E. G.. Iš 2011-01-01 - 2016-08-26 sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas perveda reguliariai kas mėnesį į kaupiamąją sąskaitą sūnui pinigus. Atsakovas pateikia skolos raštelius, kuriuose nurodoma, kad atsakovas iš savo mamos J. J. pasiskolino 1200 Eur. Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus negeria, visada, kai paskambina, būna blaivus. Ji su ieškove nebendrauja, ateina tik tada, kai jos nėra. Anūkas yra sakęs, kad su tėvu nebendrauja, nes neleidžia mama. Nurodė, kad pensiją gauna apie 265 Eur. Taip pat nurodė, kad sūnus nėra iš jos pasiskolinęs jokių pinigų. Liudytojas I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nežino, dėl ko pas draugą ir jo žmoną tokie negeri santykiai; atsakovas darbo ieškosi per agentus; priklausomybės dėl alkoholio V. J. neturi; atsakovas anksčiau su sūnumi sutardavo gerai. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo geri santykiai iki praeitų metų; konfliktas prasidėjo, nes ieškovė pradėjo kaltinti atsakovą turint kitą moterį.

15Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

16Santuokos tikslas –šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/20111 ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006).

17Dėl santuokos iširimo bylos šalys kaltina viena kitą: ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovas- dėl ieškovės, ir kiekviena šalis prašo priteisti po 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, atsakovas turi kitą moterį, yra agresyvus, būdamas girtas smurtauja. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neištikimybę. Iš byloje esančio nutarimo dėl atsakovo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius matyti, kad 2014 metais V. J. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o ne dėl smurtavimo prieš sutuoktinę. Pati ieškovė nurodo, kad atsakovas ją sumušė 2006 metais, tačiau ji į policiją nesikreipė, įrodymų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, teismui nepateikė. Įvertinus tai, kad ieškinį dėl santuokos nutraukimo ieškovė pateikė ne 2006 metais, bet 2016 metais, laikytina, kad to priežastis nebuvo jos nurodytas sutuoktinio smurtas 2006 metais. Ieškovės teiginiai dėl nuolatinio atsakovo girtavimo taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais,- teismo posėdžio metu apklausti 3 liudytojai paneigė tokius ieškovės teiginius. Atsakovo teigimu, dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė, būtent atsakovas, o ne ieškovė patyrė materialinę ir moralinę žalą: V. J. išlaikė ieškovės nesantuokinį sūnų, kuris, atsakovo teigimu, būdamas kleptomanu ne kartą apvogė ne tik atsakovą, bet ir jo gimines; ieškovė visą laiką nedirbo, nenorėjo mokytis lietuvių kalbos ir ieškotis darbo, buvo visiškai išlaikoma atsakovo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad pati ieškovė atsisakė mokytis valstybinės lietuvių kalbos, ieškotis darbo, integruotis į visuomenę; liudytojo I. S. (I. S.) teigimu, ieškovė nepagarbiai bendrauja su atsakovu, jo draugais; atsakovo motinos teigimu, dėl ieškovės kaltės jos anūkas nebendrauja su tėvu. Bylos duomenimis nustatyta, jog santuokinių ryšių šalys nebepalaiko jau kelis metus, įvertinus teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka nutrauktina. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ar atsakovo netinkamo elgesio, priešingai, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą, todėl kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai, kurie nebuvo pakankamai dėmesingi vienas kitam, lojalūs, abipusiai garbingi, pakantūs. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, ieškovės ir atsakovo prašymas priteisti jiems po 2000 eurų neturtinės žalos negali būti tenkinamas. Po santuokos nutraukimo, ieškovei paliktina pavardė „ G.“, atsakovui „J.“.

18Byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl įvertinus nepilnamečio I. ryšį su mama, atsakovo darbo pobūdį, nepilnamečio I. J. gyvenamoji vieta nustatytina su mama E. G..

19Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti didesnę išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti, dalį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas( CK 3.192 str.1 d., 2d.). Lietuvos Aukščiausias teismas yra ne kartą pasisakęs, kad proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties- sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, galintys dirbti ir uždirbti ne mažiau kaip 400 eurų atlyginimą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas vaikui teikia 200 eurų išlaikymą bei moka papildomai 200 eurų į kaupiamąją nepilnamečio sūnaus sąskaitą. Atsakovas patvirtino, kad gali mokėti vaikui ir 250 eurų išlaikymą. Ieškovė reikalauja vaikui priteisti iš atsakovo po 450 eurų per mėnesį ( neskaitant mokamų 200 Eur), teigdama, jog atsakovo pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 5500 Eur, o ji pati turi ribotas galimybes įsidarbinti dėl nemokamos lietuvių kalbos. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad atsakovas kurį laiką buvo bedarbis, šiuo metu įsidarbino laive trims mėnesiams už 1500 eurų mėnesinę alga, ieškovė sąmoningai nesimokė lietuvių kalbos, nesiieškojo darbo, laikytina, jog ieškovė pati savo subjektyviais veiksmais, sąmoningai atsisakydama mokytis lietuvių kalbos, prisidėjo prie to, jog sprendimo priėmimo dieną gali pretenduoti tik į nekvalifikuotą darbą ir gauti 500 eurų nesiekiantį darbo užmokestį. Tačiau ieškovė yra darbinga, sveika , galinti dirbti ir uždirbti. Įvertinus I. J. amžių,- 10 metų, jo poreikius ( vaiko lankomas aviamodeliavimo būrelis kainuoja 6 eurai), sveikatos būklę, specialių poreikių nebuvimą, atsižvelgus į vaikų teisių specialistės išvadą, teigiančią, jog atsakovo teikiamas 250 Eur išlaikymas yra pakankamas tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimui, į tai, jog atsakovas papildomai prie teikiamo išlaikymo vaikui perka ir būtinus medikamentus jo ligos/ traumos atveju, apmoka papildomas išlaidas, laikytina, kad optimali vaiko poreikių per mėnesį tenkinimo suma 400 eurų. Įvertinus šalių turtinę padėtį, jų galimybes dirbti ir kitas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo turi mažesnes galimybes nei atsakovas, todėl ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, ir iš V. J. priteistinas 250 eurų išlaikymas nepilnamečiui I. J., gim.( - ), nuo ieškinio teismui padavimo dienos, 2016-07-12, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją. Ieškovei paliekant pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo likusia,- 150 eurų, suma. Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.190 str.).

20Nutraukiant santuoką dalintinas santuokoje įgytas turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad teismo sprendimo byloje priėmimo dienai šalys turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto: butą, dalį palėpės, du garažus, automobilį, buitinę techniką ir pinigines lėšas bankuose. Tarp šalių ginčo nėra dėl nekilnojamojo turto vertės: 38000 Eur buto, 4150 Eur neįrengtos pastogės dalies, 3000 Eur garažo( - ), 3000 Eur garažo( - ). Dėl konfliktiško šalių elgesio vaikų teisių apsaugos specialistė prieštaravo, jog gyvenamasis būstas būtų dalijamas natūra. Ieškovė sutinka, kad jai būtų priteista arba 19000 eurų kompensacija, arba butas su prievole mokėti atsakovui kompensaciją. Atsakovas nori ½ dalies buto, jo atstovo teigimu, galimai atsakovas savo dalimi ir nesinaudotų. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas sutinka su Vaikų teisių specialistės nuomone, jog nepilnamečio vaiko teisės gyvenant su pastoviai tarpusavyje konfliktuojančiais tėvais pažeistų jo teisę turėti saugias gyvenimo sąlygas, todėl atsakovo reikalavimas padalinti butą natūra atmestinas, kaip nepagrįstas, kaip pažeidžiantis vaiko interesus. Įvertinus, jog nepilnametis I. J. nuo gimimo gyvena bute ( - ), yra pripratęs prie savo gyvenamosios vietos, siekiant nepažeisti vaiko teisėtų interesų butas priteistinas ieškovei, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovei priteistina ir virš buto esanti negyvenama patalpa- neįrengta pastogė, šalių sutarimu įvertinta 4150 Eur, kaip buto priklausinys. Šalys santuokos metu: 2009 m. ir 2011 m. įsigijo du garažus( - ) ir( - ). Nors Registrų centro duomenimis garažų vertės yra nevienodos,- ( - )garažas įvertintas 2810 Eur, o ( - ) esantis garažas 2300 Eur, tačiau atsižvelgus į šalių nuomonę, jog abu garažai lygiaverčiai, 3000 eurų vertės, teismas su tokiu įvertinimu sutinka. Ieškovė pradiniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė jai priteisti vieną garažą, kur, E. G. teigimu, laikytų automobilį, reikalingą nepilnamečio vaiko pervežimui, jo poreikių tenkinimui; draugų prašytų pagalbos vairuojant automobilį. Vėliau ieškovė neigė, kad jai reikalingas garažas, prašė abu garažus priteisti atsakovui, nurodė, kad apie( - ) esantį garažą nieko nežino, jo net nesurastų. Atsakovas prašė jam priteisti garažą( - ), o ieškovei( - ). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė neturi automobilio, neturi teisės vairuoti automobilio, nežino, net kur konkrečiai ( - ) yra garažas, kas patvirtina aplinkybę, jog garažus prižiūri, jais rūpinasi atsakovas, daro išvadą, kad negyvenamosios patalpos- garažai, unikalus Nr.2199-1007-1027:0027, ir Nr.2199-1007-0019:0002, priteistini atsakovui, kaip faktiškam jų naudotojui ir valdytojui. Tarp šalių nėra ginčo, kam turi atitekti automobilis Kia Opirus, v.n.( - ) Kilo ginčas dėl automobilio gamybos metų ir vertės. Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi į UAB „Klasera“ dėl automobilio vertės nustatymo. Gautoje išvadoje nurodyta, jog 2011 metų gamybos automobilio vertė 9600 Eur. Atsakovas nurodo, kad automobilis pagamintas 2005 metais, jo vertė 2500 eurų. Iš byloje esančio automobilio registracijos liudijimo matyti, kad KIA OPIRUS, identifikacinis Nr. ( - ), pirmą kartą buvo registruotas Lietuvoje 2011-06-08. Modelio metai liudijime nenurodyti. Iš informacijos apie transporto priemonę ( 141 b.l., I t.) matyti, kad šalių automobilis buvo pagamintas 2005-09-07, modelio metai 2006. Pagal galiojančias draudimo sutartis 2012 metais buvo išmokėtos už apdraustą automobilį dvi draudimo išmokos ( 143 b.l., I t.), kas patvirtina atsakovo teiginius, kad jo automobilis KIA OPIRUS du kartus buvo daužtas. Iš byloje esančių duomenų apie parduodamų automobilių KIA OPIRUS kainas, remiantis kuriomis buvo nustatyta, kad 2011 metų gamybos analogiškas automobilis turėtų kainuoti rinkoje 9600 eurų, matyti, kad 2008 metų automobilių vertės rinkoje svyruoja nuo 3900 iki 7990 Eur, 2011 metų gamybos automobilio kaina, specialisto paskaičiavimu, taip pat gali svyruoti nuo 6513 iki 11475 eurų ( skirtumas beveik 5000 Eur), todėl laikytina, jog šalių įgytas automobilis rinkoje yra nepopuliarus, jo vertę pardavimui kiekvienas automobilio savininkas nustato subjektyviai, atsižvelgęs į konkretaus automobilio techninę būklę, patirtas avarijas ir pan. Nustačius, jog automobilio vertinimą atlikęs specialistas netinkamai nurodė vertinamo automobilio pagaminimo metus, teismas UAB „Klasera“ atliktu vertinimu nesivadovauja. Pripažinus, jog KIA OPIRUS gamybos metai 2005, atsakovui teigiant, kad jo naudojamas, du kartus daužtas automobilis galėtų būti parduotas už 2500 Eur, ieškovei nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo teiginius dėl 2005 m. gamybos KIA OPIRUS 2500 eurų vertės, teismas automobilio KIA OPIRUS, 2005 metų gamybos, 2500 eurų vertę laiko pagrįsta. Automobilis priteistinas atsakovui. Kilnojamus daiktus: televizorių Samsung (140 cm. įstrižainės), 350 EUR vertės; televizorių Samsung (54 cm. įstrižainės), 100 EUR vertės; televizorių Samsung (80 cm. įstrižainės), 175 EUR vertės; televizorių Sharp su DBD įranga, 15 EUR vertės; šaldytuvą Sharp, 400 EUR vertės; šaldiklį, 50 EUR vertės; spausdintuvą Samsung, 90 EUR vertės; DVD grotuvą (LG), 25 EUR vertės; kondicionierių AEG, 180 EUR vertės; kompiuterį su monitoriumi ir garso kolonėlėmis, 100 EUR vertės; odinius sofą ir fotelį, 800 EUR vertės; virtuvės kombainą Vascy (gamintojas Zepter), 400 EUR vertės; Zepter firmos peilių rinkinį, 100 EUR vertės,- kilnojamo turto iš viso už 2 900 EUR, ieškovė prašo priteisti atsakovui, pastarasis ieškovei. Įvertinus tai, jog visas butas, kuriame nurodyti, ieškovės įvertinti 2900 eurais, kilnojamieji daiktai yra, priteistas ieškovei, bute esantis kilnojamas turtas priteistinas taip pat ieškovei. Ieškovė nurodo, jog atsakovo V. J. sąskaitoje Nr. ( - ) bylos iškėlimo metu buvo 6923 Eur, o ieškovės sąskaitoje Nr. ( - ) buvo 522 Eur,- prašo priteisti iš atsakovo 2939,5 eurus. Atsakovui nepateikus prieštaravimų dėl šio reikalavimo, prašymas tenkintinas. Įvertinus aukščiau išdėstytą nustatyta, jog ieškovei priteistino turto vertė yra 45572 Eur, atsakovui 15423 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 15335,50 Eur kompensacija už jai tekusią didesnę turto dalį. Pažymėtina, jog ieškovė pagal sudarytą sutuoktinių turto balansą ( 60995 Eur) atsakovui turėtų mokėti 15074,50 Eur, tačiau pačiai ieškovei patikslintame ieškinyje nurodžius reikalavimą priteisti iš atsakovo už turimas sąskaitoje lėšas 2939,50 eurų kompensaciją ( 261 Eur mažesnę), teismas tokį reikalavimą ir tenkina.

21Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1210 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ( atsakovo buto ( - ) remontą). Šis ieškinio reikalavimas atmestinas. Teismo posėdžio metu ieškovė reiškė priekaištus atsakovui ne tik dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise buto Sulupės gatvėje remonto, priežiūros, dėl buto nuomos, dėl atsakovo teikiamos pagalbos savo suaugusiai dukrai ir pan., teigdama, jog visi atsakovo uždirbami pinigai turėjo/turi būti skiriami jai ir jos nepilnamečiam vaikui. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė Lietuvoje nuo santuokos sudarymo iki 2016 metų buvo beveik pilnai išlaikoma atsakovo, buvo teikiamas išlaikymas ir atsakovės nesantuokiniam vaikui, dengiama jo padaryta žala; net bylą nagrinėjant teisme, atsakovas pilnai apmokėdavo visas komunalinių mokesčių sąskaitas, teikiamas ir už ieškovės gyvenamąją buto dalį, iki 2016 metų padengė bankui visą būsto kreditą ir sumokėjo palūkanas ir pan. Ieškovės teiginiai, jog butas ( - ) galimai yra nuomojamas ( iš banko sąskaitos išrašo matyti kasmėnesiniai J. M. 100 Eur pervedimai), taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog pajamos už asmeninės nuosavybės teise atsakovo valdomą turtą buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui. Todėl laikytina, jog butas buvo remontuojamas siekiant gauti papildomas šeimos poreikiams tenkinti pajamas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ieškinio reikalavimas dėl 1210 Eur kompensacijos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

22Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog „ieškovei kompensacija nepriklauso, nes atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 2000 Eur neturtinės žalos ir prašo pripažinti bendra skola, skolą J. J., kuri bendroje sumoje sudaro 2400 Eur, t.y. po 1200 Eur.“ Tačiau priešieškinio rezoliucinėje dalyje reikalavimo dėl kreditorinių įsipareigojimų nenurodo. Atsižvelgiant į nurodytą, bei įvertinus liudytojos, atsakovo mamos, parodymus, reikalavimas dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo nenagrinėtinas.

23Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės atstovė advokatė R. Astrauskienė pateikė duomenis, jog patyrė 1050 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, bei 275,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio nuo 481 Eur mokėjimo buvo atleista. 2017-01-13 ieškovė papildė ieškinio dalyką, padidino ieškinio sumą nuo 36535 Eur iki 39474,50 Eur, sumokėjo papildomai 66 Eur žyminio mokesčio. Ieškovo atstovas advokatas R. Kersnauskas pateikė duomenis, kad atsakovas patyrė 1000 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir 500 Eur žyminį mokestį teikiant priešieškinį. Iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą 219 Eur mokėti atidėto žyminio mokesčio bei 68 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą. Laikant, kad patenkinta pusė ieškinio ir pusė priešieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina ½ jos patirtų bylinėjimosi išlaidų: 183 Eur žyminio mokesčio, 525 Eur atstovavimo išlaidų, 107,85 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų ( neįskaičiuotos išlaidos UAB „Klasera“, nes įvertintas ne atsakovui priklausantis 2005 metų automobilis). Iš ieškovės atsakovui priteistina 250 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur atstovavimo išlaidų. Įskaičius vienarūšius mokėjimus, iš atsakovo ieškovei priteistina 65,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje buvo 8,58 Eur, jos iš šalių priteistinos po lygiai.

24Vadovaudamasis CPK 270 str., 385 str., teismas,

Nutarė

25ieškinį tenkinti iš dalies.

26Priešieškinį tenkinti iš dalies.

27Nutraukti santuoką tarp ieškovės E. G., a.k( - ) ir atsakovo V. J., a.k( - ) įregistruotą ( - )Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 40, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

28Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokos metu turėtas pavardes – G. ir J.

29Nustatyti nepilnamečio I. J., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove E. G., a.k( - )

30Priteisti iš atsakovo V. J., a.k( - ) kasmėnesinį 250 Eur ( du šimtai penkiasdešimt eurų) išlaikymą nepilnamečiui sūnui I. J., gim. ( - ), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2016-07-12, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją, nustatant E. G., a.k( - ) uzufrukto teisę į šias lėšas.

31Padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant ieškovei E. G., a.k( - ) asmeninėn nuosavybėn butą, unikalus Nr. 2195-4004-1015:0003, esantį( - ), 38000 Eur vertės; 1782/33578 dalį negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, unikalus Nr. 4400-08825709:7260, esančios adresu( - ), 4150 Eur vertės; kilnojamus daiktus: televizorių Samsung (140 cm. įstrižainės), 350 EUR vertės; televizorių Samsung (54 cm. įstrižainės), 100 EUR vertės; televizorių Samsung (80 cm. įstrižainės), 175 EUR vertės; televizorių Sharp su DBD įranga, 15 EUR vertės; šaldytuvą Sharp, 400 EUR vertės; šaldiklį, 50 EUR vertės; spausdintuvą Samsung, 90 EUR vertės; DVD grotuvą (LG), 25 EUR vertės; kondicionierių AEG, 180 EUR vertės; kompiuterį su monitoriumi ir garso kolonėlėmis, 100 EUR vertės; odinius sofą ir fotelį, 800 EUR vertės; virtuvės kombainą Vascy (gamintojas Zepter), 400 EUR vertės; Zepter firmos peilių rinkinį, 100 EUR vertės,- iš viso už 2 900 EUR, ieškovės sąskaitoje Nr. ( - ) buvusias pinigines lėšas,- 522 Eur. Iš viso turto už 45572 Eur.

32Padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant atsakovui V. J., a.k( - ) negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. 2199-1007-1027:0027, esantį( - ), 3000 Eur vertės; negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. 2199-1007-0019:0002, esantį( - ), 3000 Eur vertės; automobilį Kia Opirus, valst. Nr. ( - ) 2005 m. gamybos, 2500 Eur vertės, atsakovo sąskaitoje Nr. ( - ) buvusias pinigines lėšas 6923 Eur. Iš viso turto už 15423 Eur.

33Priteisti atsakovui V. J., a.k( - ) iš ieškovės E. G., a.k( - ) 15335,50 Eur ( penkiolika tūstančių trys šimtai trisdešimt penki eurai 50 ct) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

34Kitos ieškinio dalies netenkinti.

35Kitos priešieškinio dalies netenkinti.

36Priteisti iš atsakovo V. J., a.k( - ) ieškovei E. G., a.k( - ) 65,85 Eur ( šešiasdešimt penki eurai 85 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

37Priteisti iš atsakovo V. J., a.k( - ) valstybei 291,29 Eur (du šimtai devyniasdešimt vienas euras 29 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

38Priteisti iš ieškovės E. G., a.k( - ) valstybei 4,29 Eur ( keturi eurai 29 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

39Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašydama... 3. 2017-01-13 atsakovė pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo,... 4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad... 5. Ieškovas pateikė priešieškinį kuriuo prašo nutraukti santuoką, sudarytą... 6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodė, kad su... 7. Ieškovės atstovė teismo posėdžiu metu paaiškino, kad atsakovas... 8. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gauna šiuo metu darbo... 9. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikas yra sveikas, sutinka... 10. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su patikslintu... 11. Išvadą duodanti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) buvo sudaryta ieškovės 15. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 16. Santuokos tikslas –šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu,... 17. Dėl santuokos iširimo bylos šalys kaltina viena kitą: ieškovė prašo... 18. Byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl įvertinus... 19. Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, didesnes pajamas gaunantis tėvas... 20. Nutraukiant santuoką dalintinas santuokoje įgytas turtas, nes santuokos... 21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1210 Eur piniginę kompensaciją už... 22. Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog „ieškovei kompensacija nepriklauso,... 23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 24. Vadovaudamasis CPK 270 str., 385 str., teismas,... 25. ieškinį tenkinti iš dalies.... 26. Priešieškinį tenkinti iš dalies.... 27. Nutraukti santuoką tarp ieškovės E. G., a.k 28. Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokos metu turėtas... 29. Nustatyti nepilnamečio I. J., gim. ( - ), gyvenamąją... 30. Priteisti iš atsakovo V. J., a.k( -... 31. Padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant ieškovei 32. Padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant atsakovui 33. Priteisti atsakovui V. J., a.k( - )... 34. Kitos ieškinio dalies netenkinti.... 35. Kitos priešieškinio dalies netenkinti.... 36. Priteisti iš atsakovo V. J., a.k( -... 37. Priteisti iš atsakovo V. J., a.k( -... 38. Priteisti iš ieškovės E. G., a.k(... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...