Byla 2-2187-186/2015
Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plėtra“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto lyderiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-339-258/2015 pagal kreditoriaus A. M. prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plėtra“ bankroto byloje.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „Baltijos plėtra“ (toliau ir – Bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto lyderiai“ (toliau ir – Administratorius). Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi palikus minėtą teismo nutartį nepakeistą, ji įsiteisėjo.

6Bendrovės didžiausias kreditorius A. M. (toliau ir – Pareiškėjas), kurio teismo patvirtintas reikalavimas sudaro 67,19 proc. visų šiuo metu nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, prašė teismo atstatydinti Administratorių ir paskirti kitą bankroto administratorių, motyvuodamas tuo, kad Administratorius nevykdo savo pareigų, vilkina bankroto procesą, nevykdo kreditorių susirinkimų sprendimų ir visa tai privedė prie to, kad BUAB „Baltijos plėtra“ turtas – turtiniai reikalavimai A. T. (A. T.) ir V. G. (V. G.) tapo nerealizuotini. Nurodė, kad Administratorius nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl skolų iš A. T. ir V. G. priteisimo, po teismo sprendimų įsiteisėjimo delsė kreiptis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, gavęs vykdomuosius raštus delsė juos pateikti antstoliams. Administratorius, prieš siūlydamas parduoti debitorines skolas iš varžytynių, neišsiaiškino, kiek ir kokio turto turi minėti Bendrovės skolininkai, kokios būtų realios galimybės išieškoti iš jų priteistas skolas. Pareiškėjui pačiam suradus potencialų debitorinių skolų pirkėją, Administratorius atsisakė vykdyti Bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą pasirašyti pardavimo sutartis, o šiuo metu pirkėjas neberodo jokio intereso toliau tęsti pirkimo procedūras. Dėl to A. M. bei kiti Bendrovės kreditoriai patiria žalą, o Administratorius, toliau vilkindamas bankroto procesą bei nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų, daro patį bankroto procesą ir kreditorių teisių užtikrinimą neįmanomu.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi atstatydino BUAB „Baltijos plėtra“ bankroto administratorių UAB „Bankroto lyderiai“ ir administratoriumi paskyrė UAB „Simpatija“.

9Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 10 dalies 2 punktu, konstatavo, kad šioje byloje kreditorius, pateikęs teismui prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, yra teisės subjektas, turintis savarankišką pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Pasak teismo, įmonės pareigas dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo įgyvendina teismo paskirtas įmonės administratorius, kuris bankroto byloje veikia pavedimo teisinių santykių pagrindu. Šie santykiai turi būti grindžiami šalių pasitikėjimu, bendradarbiavimo (kooperavimosi) principu, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises bei vykdyti pareigas.

10Teismas nustatė, kad Administratorius 2010-04-09 kreipėsi į teismą su prašymu dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Vilniaus apygardos teismo 2010-05-03 nutartimi patvirtintas UAB „Baltijos plėtra“ kreditorių sąrašas. Galiojusi ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies redakcija imperatyviai nustatė, jog pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. UAB „Masyvas“ 2010-04-12 pateikė Administratoriui prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą. Administratorius tik 2010-07-13 pateikė teismui prašymą dėl UAB „Masyvas“ įtraukimo į kreditorių sąrašą. Pirmasis BUAB „Baltijos plėtra“ kreditorių susirinkimas įvyko 2010-10-26. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Administratorius, turėdamas įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, turėjo pareigą nedelsiant, bet ne vėliau, kaip iki 2010-07-19 sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, kurį jis vėlavo sušaukti net 3 mėnesius.

11Teismas taip pat nustatė, kad pirmajame Bendrovės kreditorių susirinkime be kitų klausimų buvo svarstomas ir debitorinių skolų pardavimo tvarkos nustatymas. Administratorius pasiūlė pardavinėti įsiskolinimus varžytinių būdu, atsižvelgiant į tai, kad debitoriniai įsiskolinimai yra atsiradę pagal paskolos sutartis, sudarytas su fiziniais asmenimis, skolos yra labai didelės ir mažai tikėtina, kad jos gali būti grąžintos anksčiau nei sutartyse nurodytais terminais. Vilniaus apskrities VMI atstovas pasiūlė debitorinių skolų nepardavinėti ir įpareigoti Administratorių imtis visų reikiamų veiksmų skoloms išieškoti. UAB „Masyvas“ atstovas pasiūlė debitorinių skolų nepardavinėti, nes nori pirmiausia pasikonsultuoti su advokatu, kuris svarsto galimybę nupirkti minėtas debitorines skolas. Balsuojant šiuo klausimu buvo pritarta UAB „Masyvas“ pasiūlymui jo turimų balsų dauguma. Vilniaus apygardos teismo 2010-12-16 nutartimi BUAB „Baltijos plėtra“ pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama. Antrasis likviduojamos dėl bankroto Bendrovės kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2011-02-07, kurio metu, atsižvelgiant į tai, kad iš UAB „Masyvas“ nebuvo gauta jokių pasiūlymų dėl debitorinių skolų realizavimo, kreditorių susirinkimas nutarė pardavinėti debitorinius įsiskolinimus varžytinių būdu, nustatant pradinę debitorinių įsiskolinimų pardavimo kainą 100 proc. debitorinio įsiskolinimo sumos. Administratorius pasiūlė, nepavykus parduoti visų debitorinių įsiskolinimų pirmųjų varžytinių metu, organizuoti antrąsias varžytines, nustatant pradinę debitorinių įsiskolinimų kainą 50 proc. UAB „Masyvas“ pasiūlė šaukti kreditorių susirinkimą, jeigu debitorinės skolos nebus parduotos per pirmąsias varžytines. Kreditorių susirinkimą šaukti ne anksčiau nei įvyks antrosios sklypo (unikalus Nr. 4400-0473-1520, Palangos m. sav., Vytauto g. 161) pardavimo varžytinės, jei jis nebus parduotas per pirmąsias. Varžytinių protokolas patvirtina, kad 2011-03-21 paskelbtos varžytinės neįvyko, varžytinėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. 2011-05-02 į antrąsias Žemės sklypo pardavimo varžytines neatvyko nė vienas pirkėjas. 2011-08-17 įvyko trečiasis BUAB „Baltijos plėtra“ kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriaus UAB „Masyvas“ balsų dauguma buvo nutarta atidėti debitorinių skolų pardavimo klausimo svarstymą iki 2011-08-31, įpareigojant Administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą šiuo darbotvarkės klausimu. Ketvirtajame Bendrovės kreditorių susirinkime, įvykusiame 2011-08-31, UAB „Masyvas“ balsų dauguma nebuvo pritarta nei Administratoriaus, nei kreditoriaus VĮ Turto bankas pasiūlymui organizuoti antrąsias ir trečiąsias skolų pardavimo varžytines. Kitų pasiūlymų šiame susirinkime pateikta nebuvo. Penktajame Bendrovės kreditorių susirinkime, kuris buvo sušauktas 2012-08-13, RUAB „Masyvas“ atstovas paragino Administratorių ieškoti papildomų priemonių, kad būtų išieškotos skolos iš BUAB „Baltijos plėtra“ skolininkų. Šeštajam Bendrovės kreditorių susirinkimui, įvykusiam 2013-04-17, buvo pateikta didžiąja dalimi analogiška BUAB „Baltijos plėtra“ 2012-08-13 kreditorių susirinkimo darbotvarkė. Šiame susirinkime dėl debitorinių skolų pardavimo tvarkos nustatymo pateiktas nutarimo projektas organizuoti debitorinių skolų laisvą pardavimą už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę kaip 60 proc. visos debitorinės skolos suma, apie pardavimą skelbiant spaudoje bei internete ir pasiūlymų laukiant vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos, taip pat balsų dauguma nebuvo priimtas. Septintajame Bendrovės kreditorių susirinkime, įvykusiame 2013-07-09, debitorinių skolų klausimas nebuvo sprendžiamas. Aštuntajame Bendrovės kreditorių susirinkime, įvykusiame 2013-11-25, buvo pateiktas nutarimo projektas dėl debitorinių skolų pardavimo iš varžytynių, tačiau toks nutarimas UAB „Masyvas“ balsais nebuvo priimtas. 2014-08-14 įvykusiame devintajame Bendrovės kreditorių susirinkime Administratorius, turėdamas 2011-07-21 paruoštą advokatės išvadą dėl UAB „Baltijos plėtra“ paskolos sutarčių su A. T. ir V. G., kreipėsi į kreditorius dėl leidimo atlikti teisinę analizę ir pateikti Bendrovės kreditoriams išvadas, kokių teisinių priemonių siūlytina imtis, kad būtų apginti kreditorių interesai. Dešimtajame Bendrovės kreditorių susirinkime nutarimas dėl debitorinių skolų pardavimo tvarkos nustatymo nebuvo patvirtintas kreditoriaus A. M. turimų balsų dauguma. Vienuoliktame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2014-12-09, nesutinkant kreditoriui A. M. su Administratoriaus pasiūlyta debitorinių skolų pardavimo tvarka iš anksto balsavimui pateiktas nutarimo projektas nebuvo priimtas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nepritarė Pareiškėjo teiginiams, kad Administratorius neatliko jokių veiksmų aiškinantis, kiek ir kokio turto turi debitoriai A. T. ir V. G., kokios būtų realios galimybės išieškoti priteistas debitorines skolas, taip pat tai, jog nepagrįstai nevykdė 2015-04-13 Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo ir nedelsiant nepasirašė debitorinių reikalavimų perleidimo sutarties. Tačiau teismas konstatavo, kad nepagrįstai ilgai ir nekonstruktyviai buvo vykdomas debitorinių skolų iš A. T. ir V. G. realizavimo procesas. Administratorius delsė šaukti kreditorių susirinkimus: tarp 4 ir 5 kreditorių susirinkimo nustatytas nepateisinamai ilgas vienerių metų, tarp 5 ir 6 kreditorių susirinkimo – septynių mėnesių terminas. Iš įvykusių kreditorių susirinkimo protokolų teismas darė išvadą, kad Administratoriui nepavyko pasiekti konstruktyvaus Bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo dėl debitorinių skolų pardavimo tvarkos. Pasak teismo, aplinkybės, jog be BUAB „Baltijos plėtra“ bankroto bylos, Administratorius vykdo dar 12 bankroto procesų ir turi ribotus žmogiškuosius išteklius, taip pat aplinkybė, jog BUAB „Baltijos plėtra“ debitorių įsiskolinimai pirmesnės eilės kreditoriams buvo dideli, jog dėl ilgo bankroto proceso nemaža dalimi prisidėjo ir pats Pareiškėjas, nepateisina Administratoriaus veiksmų, kuriuos teismas vertino kaip esminius bankroto procedūrų pažeidimus. Teismas sprendė, kad tolimesnis efektyvus Administratoriaus darbas yra neįmanomas dėl kylančių nuolatinių konfliktų tarp jo ir pagrindinio kreditoriaus ir dėl to nebegali būti užtikrinta didžiausią balsų daugumą turinčio kreditoriaus interesų apsauga.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13Apeliantas UAB „Bankroto lyderiai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – A. M. prašymą dėl UAB „Bankroto lyderiai“ atstatydinimo iš užimamų BUAB „Baltijos plėtra“ administratoriaus pareigų atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Administratoriaus atstatydinimo klausimas Bendrovės kreditorių susirinkime nebuvo svarstomas, o dėl Bendrovės Administratoriaus atstatydinimo Pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į teismą. Tokiu būdu kitiems Bendrovės kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo poziciją dėl Administratoriaus tinkamumo eiti šias pareigas. Kita vertus, Bendrovės kreditorius BUAB „Palmesta“ savo poziciją dėl Administratoriaus atstatydinimo išdėstė savo atsiliepime, todėl teismas privalėjo įvertinti BUAB „Palmesta“ atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

152. Bendrovės pirmasis kreditorių susirinkimas nebuvo sušauktas iki 2010-07-19 dėl to, kad 2010-08-31 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Masyvas“ kreditorinis reikalavimas, kurio suma sudarė daugiau nei pusę visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Ši nutartis įsiteisėjo 2010-09-26, tad kreditorių susirinkimas buvo sušauktas nepraleidus ĮBĮ nustatyto vieno mėnesio termino. Bendrovės pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimas tik 2010-07-19 neturėjo įtakos Bendrovės bankroto procedūrų vykdymui ir nei viename kreditorių susirinkime ar atskirai nuo Bendrovės kreditorių nebuvo pareikštos pretenzijos dėl to, kad pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas per vėlai.

163. Teismo išvados, kad nutarimas dėl debitorinių skolų pardavimo buvo nepriimtas dėl Administratoriaus kaltės, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Administratorius, siekdamas tiek bankroto procedūrų operatyvumo, tiek tam tikro apčiuopiamo rezultato – piniginių lėšų gavimo, kurias būtų galima skirti atsiskaitymui su Bendrovės kreditoriais, ne vieną kartą inicijavo kreditorių susirinkimus, kuriuose siūlė A. T. ir V. G. debitorines skolas parduoti, tačiau Pareiškėjo balsų dauguma tokie nutarimai kreditorių susirinkimuose nebuvo priimti. Nesant tokio nutarimo, administratorius negali vykdyti turto pardavimo procedūrų.

174. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl Administratoriaus netinkamai vykdomų jam pavestų funkcijų nepavyko pasiekti su kreditoriais konstruktyvaus susitarimo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo dėl debitorinių skolų pardavimo tvarkos. Iki 2015 metų Pareiškėjas neteikė ir nesiūlė savo nutarimo dėl debitorinių skolų pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo projekto. 2015 metais vyko keli kreditorių susirinkimai, kuriuose buvo sprendžiamas klausimas dėl A. T. ir V. G. debitorinių skolų pardavimo, tačiau Pareiškėjo balsų dauguma priimti nutarimai buvo apskųsti kito Bendrovės kreditoriaus – BUAB „Palmesta“. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-02 nutartimi panaikino 2015-07-27 Bendrovės kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą dėl debitorinių skolų pardavimo, konstatavęs, kad Pareiškėjo siūlyti nutarimai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei pažeidžia kitų kreditorių teises. Tai reiškia, kad bankroto procedūrų vilkinimą lėmė būtent Pareiškėjo veiksmai, o ne konkretūs Administratoriaus veiksmai ar neveikimas. Pareiškėjas siekia debitorinių skolų pardavimo konkrečiai įmonei (tikėtina, susijusiai su Pareiškėju), kad iš gautų lėšų būtų patenkintas tik Pareiškėjo finansinis reikalavimas. Per keturis Bendrovės bankroto procedūrų vykdymo metus Pareiškėjas nereiškė jokių pretenzijų Administratoriui dėl to, kad bankroto procedūros yra vykdomos netinkamai.

18Pareiškėjas (kreditorius) A. M. prašo atmesti atstatydinto BUAB „Baltijos plėtra“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto lyderiai“ atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

191. Pareiškėjo reikalavimai sudaro 67,19 proc. visų šiuo metu nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, dėl to Pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl Administratoriaus atstatydinimo. Sprendžiant Administratoriaus tinkamumo klausimą nėra svarbu, ar jį inicijavo ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius, ar kitas tokią teisę turintis subjektas, pvz. kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 11 str. 10 d. 2 p.). Teiginį, kad kitiems Bendrovės kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo poziciją dėl Administratoriaus tinkamumo, paneigia byloje esantis Bendrovės kreditoriaus BUAB „Palmesta“ atsiliepimas į prašymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kiti Bendrovės kreditoriai kreditorių susirinkimuose įprastai nedalyvauja. Nei vienas Bendrovės kreditorius neskundė 2015-10-14 teismo nutarties, kuria buvo atstatydintas Administratorius ir paskirtas naujas administratorius UAB „Simpatija“.

202. Nuo 2008-07-01 iki 2013-04-06 galiojusi ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies redakcija imperatyviai numatė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Aplinkybė, kada įsigaliojo teismo nutartis, kuria teismas patvirtino daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, yra nereikšminga, nes tokios sąlygos tuo metu galiojusi ĮBĮ redakcija nenumatė. Pirmasis Bendrovės kreditorių susirinkimas sušauktas 2010-10-26, nors terminas jam sušaukti baigėsi 2010-07-19.

213. A. T. ir V. G. skolos Bendrovei yra kilusios iš įprastinių paskolos santykių, jas patvirtina rašytiniai įrodymai, tačiau į teismą dėl šių skolų priteisimo Administratorius kreipėsi tik 2011-12-02, t. y. praėjus daugiau nei metams po to, kai 2010-06-03 įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Teismo sprendimas dėl V. G. skolos priteisimo priimtas 2012-04-05, dėl A. T. skolos priteisimo – 2012-10-09, nei vienas šių sprendimų nebuvo apskųstas, tačiau į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo Administratorius kreipėsi tik 2013-04-18, t. y. praėjus metams laiko. Administratoriui prireikė daugiau nei dviejų metų, kad perduotų debitorinių skolų išieškojimo klausimą antstoliams. Administratorius kreditoriams neteikė informacijos apie vykdymo proceso eigą, todėl kreditoriai negalėjo priimti sprendimų dėl tolimesnių veiksmų bankroto proceso metu inicijavimo. Administratoriui delsiant perduoti vykdomuosius raštus antstoliams, skolininkų turtas buvo areštuotas kitų kreditorių naudai ir skolininkai apskritai tapo nemokūs. Jokių objektyvių paaiškinimų, kodėl skolų išieškojimas truko taip ilgai, Administratorius nepateikė.

224. 2013-11-25 Bendrovės kreditorių susirinkimas nepritarė Administratoriaus siūlymui parduoti debitorines skolas iš varžytynių, nes pasiūlymas buvo neišsamus, neargumentuotas, pateiktas neišsiaiškinus, kiek ir kokio turto turi debitoriai A. T. ir V. G., kokios būtų realios galimybės išieškoti priteistas debitorines skolas. Nesiėmęs jokių aktyvių veiksmų tinkamai paruošti klausimą dėl debitorinių skolų pardavimo, Administratorius teismui apskundė 2013-11-25 Bendrovės kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus, kuriais atmesti Administratoriaus siūlymai. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-406-258/2015 atmetė Administratoriaus skundą dalyje dėl varžytynių, ši nutartis nebuvo apskųsta. Neatlikęs jokių papildomų veiksmų, Administratorius 2015-04-03 kreditoriams vėl pateikė iš esmės tapatų siūlymą dėl debitorinių skolų pardavimo varžytynėse, nepateikdamas jokios tokio siūlymo ekonominio tikslingumo analizės ar kitų duomenų. Matydamas tokį proceso vilkinimą bei įvertindamas, kad jokių realių pirkėjų, pageidaujančių įsigyti debitorines skolas iš varžytynių nėra, Pareiškėjas pats surado realų pirkėją, kuris sutiko įsigyti debitorines skolas. Debitorinių skolų pardavimas iš esmės leistų pabaigti daugiau nei 5 metus trunkantį bankroto procesą. Siekiant neprarasti pirkėjo, kreditorių susirinkime buvo nutarta pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyti nedelsiant. Tačiau Administratorius demonstratyviai atsisakė pasirašyti sutartis, nors ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktas įpareigoja Administratorių vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus. Nuolatiniai Administratoriaus veiksmai, kuomet jis nevykdo kreditorių įpareigojimų arba juos vykdo tik po keleto raginimų, rodo aiškų Administratoriaus šališkumą A. T. ir V. G. atžvilgiu.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas pakeisti bankroto administratorių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

25Bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų. Dėl šios priežasties įstatymo leidėjas, įtvirtindamas teismui prerogatyvą spręsti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, numatė galimybę kreditoriaus prašymo atstatydinti bankroto administratorių netenkinti, jei šį prašymą patenkinus būtų pažeisti tokio prašymo neteikusių kreditorių ar viešasis interesas (ĮBĮ 11 str. 10 d. 2 p.). Administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2076/2012). Pažymėtina, jog teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės tai daryti dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013; 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1809/2013). Priešingu atveju, bankroto administratoriaus atstatydinimas vien formaliais pagrindais prieštarautų ĮBĮ siekiamiems tikslams.

26Pareiškėjas yra BUAB „Baltijos plėtra“ kreditorius, kurio bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 67,19 proc. visų byloje patvirtintų finansinių reikalavimų. Todėl Pareiškėjas turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 21 str. 2 d. 4 p.). Apeliantas pats paneigė savo teiginį, kad kitiems Bendrovės kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo pozicijos dėl Administratoriaus tinkamumo eiti šias pareigas, atskirajame skunde nurodydamas, kad Bendrovės kreditorius BUAB „Palmesta“ savo poziciją dėl Administratoriaus atstatydinimo išdėstė savo atsiliepime.

27Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti UAB „Baltijos plėtra“ bankroto bylą įsiteisėjo 2010 m. birželio 3 d. Bendrovės kreditorių sąrašas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi. Pagal tuo metu galiojusią ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies redakciją, pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Pirmasis BUAB „Baltijos plėtra“ kreditorių susirinkimas įvyko 2010 m. spalio 26 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Administratorius vėlavo sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą 3 mėnesius. Šio pažeidimo nepateisina apelianto argumentas, kad pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas per vieną mėnesį po to, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartis patvirtinti kreditoriaus UAB „Masyvas“ reikalavimą, kurio suma sudarė daugiau nei pusę visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Pažymėtina, kad šis kreditorinis reikalavimas Administratoriui buvo pateiktas dar 2010 m. balandžio 12 d. (I t., 135 b. l.). Administratorius tik 2010 m. liepos 13 d. pateikė teismui prašymą dėl UAB „Masyvas“ įtraukimo į kreditorių sąrašą (I t., 132-133 b. l.). Kokios objektyvios priežastys lėmė, kad prašymas dėl UAB „Masyvas“ įtraukimo į kreditorių sąrašą teismui buvo pateiktas tik po 3 mėnesių, apeliantas nenurodo.

28Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo, kad Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas dėl debitorinių skolų pardavimo buvo nepriimtas vien dėl Administratoriaus kaltės. Teismas akcentavo tai, kad nepagrįstai ilgai ir nekonstruktyviai buvo vykdomas debitorinių skolų iš A. T. ir V. G. realizavimo procesas. Bylos duomenys patvirtina, kad Administratorius delsė imtis veiksmų siekiant priverstine tvarka išieškoti skolas iš A. T. ir V. G. (II t., 111-129 b. l.). Viena vertus, kaip matyti iš Bendrovės kreditorių susirinkimų protokolų, pats Pareiškėjas (tuo metu kaip kreditoriaus UAB „Masyvas“ atstovas) pirmajame Bendrovės kreditorių susirinkime balsavo prieš Vilniaus apskrities VMI atstovo pasiūlymą debitorinių skolų nepardavinėti ir įpareigoti Administratorių imtis visų reikiamų veiksmų skoloms išieškoti (III t., 66-67 b. l.). Antrajame Bendrovės kreditorių susirinkime buvo nutarta pardavinėti debitorinius įsiskolinimus varžytynėse, nustatant pradinę kainą 100 proc. debitorinių įsiskolinimų sumos, tačiau Pareiškėjas nubalsavo prieš Administratoriaus siūlymą, kad nepavykus parduoti visų debitorinių įsiskolinimų iš pirmųjų varžytynių, organizuoti antrąsias varžytynes, nustatant pradinę pardavimo kainą 50 proc. debitorinių įsiskolinimų sumos (III t., 71-72 b. l.). Vėlesniuose Bendrovės kreditorių susirinkimuose Administratoriaus ar kitų kreditorių pateiktiems siūlymams dėl A. T. ir V. G. debitorinių skolų pardavimo Pareiškėjas, turintis lemiamą balsų skaičių, nepritarė (III t., 73-105 b. l.). Tik dvyliktame Bendrovės kreditorių susirinkime, įvykusiame 2015 m. balandžio 13 d., Pareiškėjas pateikė alternatyvų nutarimo projektą, siūlydamas parduoti A. T. ir V. G. debitorines skolas jo surastam pirkėjui UAB „Archyvavimo sprendimai“, kuris ir buvo priimtas kreditorių balsų dauguma (III t., 1110-111 b. l.). Kaip matyti iš tryliktojo Bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo, gavus kito kreditoriaus BUAB „Palmesta“ skundą, ankstesniojo kreditorių susirinkimo nutarimas dėl debitorinių skolų pardavimo pirkėjui UAB „Archyvavimo sprendimai“ šiame kreditorių susirinkime priimtu nutarimu buvo panaikintas ir priimtas naujas nutarimas – minėtas debitorines skolas pardavinėti viešai laisvu pardavimu už kainą, lygią, 80 proc. kiekvieno debitorinio įsiskolinimo vertės (III t., 114 b. l.). Keturioliktame Bendrovės kreditorių susirinkime buvo nutarta minėtas debitorines skolas pardavinėti viešai laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę kaip 50 proc. kiekvieno debitorinio įsiskolinimo sumos (III t., 117 b. l.). Penkioliktame Bendrovės kreditorių susirinkime, kuris įvyko 2015 m. liepos 27 d., Pareiškėjas nepritarė pasiūlymui debitorines skolas toliau pardavinėti laisvu pardavimu, nustatant kainos mažinimo tvarką, tačiau Pareiškėjo balsais buvo priimtas nutarimas pagal jau anksčiau teiktą pasiūlymą parduoti debitorines skolas pirkėjui UAB „Archyvavimo sprendimai“ po 500 Eur už kiekvieną debitorinį įsiskolinimą (IV t., 93-94 b. l.). Šis nutarimas buvo apskųstas kito kreditoriaus BUAB „Palmesta“ ir panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-5565-258/2015). Taigi šios aplinkybės patvirtina apelianto teiginį, kad A. T. ir V. G. debitorinių skolų pardavimo procesas negalėjo vykti, nes paties Pareiškėjo balsavimas lėmė, kad nebuvo priimtas atitinkamas Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimas.

29Kita vertus, apeliantas argumentuotai nepaneigė teismo išvadų, kad tarp 4 ir 5 kreditorių susirinkimo nustatytas nepateisinamai ilgas vienerių metų, tarp 5 ir 6 kreditorių susirinkimo – septynių mėnesių terminas, kad Administratoriui nepavyko pasiekti konstruktyvaus Bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo dėl debitorinių skolų pardavimo tvarkos. Tiek apeliantas, tiek Pareiškėjas kaltina vienas kitą bankroto proceso vilkinimu, tačiau bankroto administratorius, kuris, kaip minėta, atlieka esmines funkcijas bankroto procese, turi imtis visų įmanomų priemonių siekiant šio proceso operatyvumo ir koncentruotumo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad Administratorius savo pareigas vykdė tinkamai ir nepadarė jokių esminių bankroto procedūrų pažeidimų. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, yra du stambūs Bendrovės kreditoriai, iš kurių tik vienas (t. y. Pareiškėjas) aktyviai dalyvauja bankroto procese. Minėta, kad Pareiškėjas turi lemiamą balsų skaičių. Pareiškėjo reikalavimui atstatydinti Administratorių nepritarė tik vienas kreditorius (t. y. BUAB „Palmesta“), kurio patvirtintas reikalavimas sudaro 0,24 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (III t., 36-37 b. l.). Kiti Bendrovės kreditoriai savo pozicijos ginčo klausimu neišreiškė. Esant tokiai situacijai, kai stambiausias kreditorius reiškia nepasitikėjimą Administratoriumi ir tarp jų yra susiklostę konfliktiniai santykiai, ką pripažįsta ir pats apeliantas, toliau šiam Administratoriui vykdyti bankrutuojančios įmonės bankroto procedūras gali būti itin sudėtinga, tai neatitiktų įmonės ir jos kreditorių interesų, ir tai keltų grėsmę sklandžiam ir operatyviam bankroto procedūrų vykdymui, konstruktyviam bendradarbiavimui tarp bankroto administratoriaus ir įmonės kreditorių. Taip būtų sudarytos sąlygos vilkinti bankroto procedūrą ir nepagrįstai užtęsti visą bankroto procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-388/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1935/2011). Teismų praktikoje taip pat vertinama, kad dėl paminėtų aplinkybių nėra prasmės palikti administratoriumi asmenį, kuris, didelė tikimybė, ankščiau ar vėliau bus pakeistas, nes stambiausi ir kiti atsakovo kreditoriai toliau atvirai reikš nepasitikėjimą teismo paskirtu administratoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2146/2010). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju tolimesnis efektyvus Administratoriaus darbas yra neįmanomas dėl kylančių nuolatinių konfliktų tarp jo ir pagrindinio kreditoriaus. Pažymėtina ir tai, kad toks sklandaus atsakovo bankroto procedūros vykdymo trikdymas neleistų užtikrinti visų Bendrovės kreditorių interesų apsaugos.

30Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria patenkintas prašymas atstatydinti bankroto administratorių. Todėl apelianto skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

31Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „Baltijos... 6. Bendrovės didžiausias kreditorius A. M. (toliau ir – Pareiškėjas), kurio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi atstatydino BUAB... 9. Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11... 10. Teismas nustatė, kad Administratorius 2010-04-09 kreipėsi į teismą su... 11. Teismas taip pat nustatė, kad pirmajame Bendrovės kreditorių susirinkime be... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 13. Apeliantas UAB „Bankroto lyderiai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 14. 1. Administratoriaus atstatydinimo klausimas Bendrovės kreditorių susirinkime... 15. 2. Bendrovės pirmasis kreditorių susirinkimas nebuvo sušauktas iki... 16. 3. Teismo išvados, kad nutarimas dėl debitorinių skolų pardavimo buvo... 17. 4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl Administratoriaus netinkamai... 18. Pareiškėjas (kreditorius) A. M. prašo atmesti atstatydinto BUAB „Baltijos... 19. 1. Pareiškėjo reikalavimai sudaro 67,19 proc. visų šiuo metu nepatenkintų... 20. 2. Nuo 2008-07-01 iki 2013-04-06 galiojusi ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies... 21. 3. A. T. ir V. G. skolos Bendrovei yra kilusios iš įprastinių paskolos... 22. 4. 2013-11-25 Bendrovės kreditorių susirinkimas nepritarė Administratoriaus... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus... 25. Bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus, nes iš... 26. Pareiškėjas yra BUAB „Baltijos plėtra“ kreditorius, kurio bankroto bylą... 27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti... 28. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje... 29. Kita vertus, apeliantas argumentuotai nepaneigė teismo išvadų, kad tarp 4 ir... 30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai... 31. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 32. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą....