Byla 2A-2174-565/2015
Dėl avanso grąžinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Marleksa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Marleksa“ ieškinį atsakovui UAB „Ramzo“ dėl avanso grąžinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Marleksa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ramzo“ 4 125 Lt avansą, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad per nustatytą terminą atsakovas nepagamino ir nurodytoje vietoje nesumontavo šalių sutartyje nurodytų baldų. Nurodė, kad šalys 2013-05-28 sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš savo medžiagų ieškovo užsakymu pagaminti ir ieškovo nurodytoje vietoje sumontuoti baldus, visiškai atitinkančius brėžinius ir reikalavimus, nurodytus šios sutarties 1 priede, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 4 125 Lt avansą, o likusius 4 125 Lt – baldų montavimo darbų užbaigimo ir baldų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną. Ieškovas sumokėjo atsakovui 4 125 Lt avansą, tačiau atsakovas 2013-08-16 – 2013-10-04 laikotarpiu nepagamino ir nesumontavo baldų. Ieškovas 2014-01-26 sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo ir pareikalavo grąžinti avansą, tačiau atsakovas su ieškovu nebendrauja ir geranoriškai avanso negrąžina.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad per sutarties 2.1.1 p. nustatytą terminą (35 darbo dienas) pagamino ir sumontavo ieškovo patalpose pagal ieškovo užsakymą biuro baldus už 8 250 Lt. Baldų montavimo darbai vyko dvi dienas ir apie atvykimą montuoti baldų buvo iš anksto informuotas ieškovo atstovas, tačiau nei jo, nei direktoriaus tomis dienomis nebuvo, o administratorė atsisakė pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą ir 2013-10-09 PVM sąskaitą –faktūrą, teikdama, kad ji neturi įgaliojimų. Atsakovas 2013-10-10 el. paštu gavo iš ieškovo atstovo pretenziją, kurioje nurodyti trūkumai nebuvo esminiai, o taip pat pateikti papildomi paties ieškovo pageidavimai. Atsakovas baldų neatitikimus sutvarkė per 5 darbo dienas savo lėšomis, o 3 stalų kampų užapvalinimai užtruko ilgiau, nes reikėjo stalus išvežti, išrinkti ir permontuoti. Su ieškovu buvo sutarta, kad stalų koregavimo ir tam tikrų pakeitimų išlaidas dengs lygiomis dalimis, kadangi baldų užsakymo projekte stalų kampai numatyti stačiakampiai, ieškovui tai papildomai kainavo 375 Lt, todėl sąskaitoje nurodyta suma yra 375 Lt didesnė, negu nurodyta sutartyje. Atsakovas 2013-10-09 PVM sąskaitą–faktūrą perrašė ir išsiuntė 2013-11-06 el. paštu. Tačiau po 3 stalų atvežimo ir sumontavimo ieškovo biure vėl niekas iš ieškovo darbuotojų dokumentų nepasirašė, nes nebuvo atsakingo asmens. Ieškovo atstovas keletų kartų telefonu teigė, kad kai grįš atsakingas asmuo, pasirašys sąskaitą ir apmokės likusią skolos dalį už pagamintus baldus, tačiau dokumentų nepasirašė, skolos nesumokėjo, nors baldais ieškovas, vykdydamas savo veiklą, naudojosi mėnesį laiko nuo jų sumontavimo dienos. Vėliau ieškovo direktorius telefonu paaiškino atsakovui, kad jo netenkina baldų kokybė. Atsakovo atstovui nuvykus į biurą, buvo paaiškinta, kad likusios sumos ieškovas nemokės ir baldų negrąžins, kol nepasigamins kitų. Po šio pokalbio buvo sugrąžinti 2 stalai, atsakovas 2014-01-02 išrašė ir išsiuntė el. paštu kreditinę sąskaitą 2 stalų kainai – 2 740 Lt. Atsakovo darbuotojai atsiėmė 2 stalus, tačiau kreditinės sąskaitos vėl niekam negalėjo įteikti, nes ieškovo direktoriaus nebuvo. Nesulaukęs pasirašytos kreditinės sąskaitos, atsakovas išsiuntė dar kartą dokumentus registruotu paštu 2014-01-22 ir 2014-01-30, tačiau ieškovas grąžino juos atgal be parašų, nurodydamas, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų. Atsakovo teigimu, ieškovas ieškiniu siekia praturtėti atsakovo sąskaita, tai yra įgyti biuro baldus nemokamai, nes ieškiniu siekiama susigrąžinti sumokėtą avansą ir toliau naudotis baldais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-30 sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, šia sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šalių 2013-08-16 sudarytoje sutartyje ir 1 priede nurodyti baldai buvo atsakovo pagaminti 2013-10-04, atsakovas ketino juos pradėti montuoti 2013-10-07. Baldai buvo sumontuoti ieškovo biure, esančiame Ukmergės g., Vilniuje, 2013-10-08 – 2013-10-09. Atsakovas 2013-10-09 išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą 8 625 Lt sumai už tris biuro stalus, stalą, lentyną ir spintelę.

9Ieškovo atstovas Ž. P. 2013-10-10 el. laišku pareiškė pretenzijas dėl atsakovo sumontuotų baldų, nurodydamas, kad neužapvalinti 3 stalų kampai, stalčių priekinės dalies ir administratorės stalo prekinių lentelių rašto struktūros skirtingos, administratorės stalo prekinės lentelės suveržtos su atsikišimais ir tarpais, administratorės stalo koja yra metalo spalvos, o turėjo būti sidabrinė matinė, administratorės stalo priedas ovalas, pagrindinis kampas labai nekokybiškai apdirbtas, antresolėje blogai sumontuota vidinė lentyna, neatitinka išmatavimų, antresolėje netiksliai prisuktos durelės. Apklausti atsakovo direktorius R. A. ir atsakovo darbuotojai patvirtino, kad visi baldai pagal 2013-08-16 sutartį buvo pagaminti ir sumontuoti ieškovo biure per 2-3 dienas, tačiau ieškovo direktoriaus nebuvo ir niekas iš darbuotojų PVM sąskaitos–faktūros nepaėmė, baldų priėmimo–perdavimo akto nepasirašė. Ieškovo atstovui pareiškus pretenzijas dėl pagamintų ir sumontuotų baldų kokybės, atsakovo darbuotojai baldų trūkumus ištaisė ir užapvalino trijų biuro stalų kampus pagal kliento pageidavimą, nors tai nebuvo aptarta sutarties 1 priede. Tačiau ieškovui vis tiek netiko 2 biuro stalai, todėl šalių susitarimu jie buvo grąžinti atsakovui, o kiti baldai liko ieškovo biuro patalpose, todėl atsakovas 2014-01-02 išrašė kreditinę sąskaitą dėl dviejų biuro stalų grąžinimo.

10Teismas nesutiko su ieškovu, kad atsakovas nepagamino ir nesumontavo baldų ieškovo biure. Atsakovas išsivežė tik du biuro stalus, išrašė ieškovui 2014-01-02 kreditinę sąskaitą, atimdamas šių stalų kainą iš mokėtinos sumos. Įrodymų, kad kiti baldai taip pat buvo atsakovo išvežti, byloje nėra, priešingai, liudytojų parodymais nustatyta, kad jie liko ieškovo biure. Todėl atsakovas prievolę įvykdė ieškovo verslo vietoje. Nors ginčo sutarties terminas ir buvo pažeistas, tačiau baldus ieškovas priėmė, leisdamas sumontuoti savo biure, atsakovas ieškovo nurodymu baldų trūkumus ištaisė. Ginčo sutarties 4.4. p. šalys aptarė, kad ieškovas gali atsisakyti baldų dėl blogos kokybės ar neatitikimo sutarties sąlygoms, tačiau nurodytų aplinkybių ieškovas neįrodinėja, ieškinio jomis negrindžia. Ieškovo pateikti įrodymai, kad buvo užsakyti kiti baldai kitoje bendrovėje, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, be to, ieškovas be biuro Vilniuje, turi biurus Kaune ir Klaipėdoje, kur baldai galėjo būti panaudoti.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovas UAB „Marleksa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą 2014-09-02 sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti; jeigu nebus nustatytos CPK 293 str. 3 p. nurodytos aplinkybės, panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

131. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl procesinio termino pratęsimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-18 sprendimo už akių peržiūrėjimo, rezoliucija tenkino pareiškėjo prašymą ir pratęsė įstatymu nustatytą ir pasibaigusį terminą iki 2014 m. rugsėjo 15 d., taip iš esmės pažeisdamas CPK 75 str. 1 d., CPK 77 str. 1 d., kuriose nustatyta, kad tik teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami. Prašymo atnaujinti terminą atsakovas nepateikė, o teismas ne tik pratęsė pasibaigusį terminą, bet ir pasibaigusi 20 dienu terminą po sprendimo priėmimo už akių priėmimo. Teismas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu pasisako 2015-01-30 sprendime civilinėje byloje, nors 2014-08-18 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-27324-545/2014 panaikintas 2014-11-13 nutartimi neteisėtai, nes esant ginčui, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas turi nutraukti bylą.

142. Teismas iš atsakovo prieštaravimų turinio nustatė, kad atsakovas pripažino, jog neištaisė gamybinio broko ir nepagamino naujų baldų, negrąžino ieškovo sumokėto avanso, todėl teismo nuomone, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas. Tačiau teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad atsižvelgiant į aplinkybes, jog nutartyje nenurodyta jokių aplinkybių, susijusių su pareiškimu ar pateiktais atsakovo įrodymais, yra CPK 288 str. 3 d. 2 p. įtvirtintas pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Teismo 2014-10-22 nutartis motyvuota atsakovo rašto turiniu, teismo 2014-11-13 nutartis priimta formaliai, nurodant priešingą įstatyminį pagrindą, nenurodant net sutrumpintų motyvų, kas sudaro pagrindą naikinti 2014-11-13 nutartį ir jos pagrindu priimtą 2015-01-30 sprendimą dėl CPK 329 str. 2 d. 4 p. įtvirtinto absoliutaus negaliojimo pagrindo.

153. Vadovaujantis CPK 288 str. 7 d. šalies pasyvumo procese priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą yra visiškai nesvarbios: atsakovas žinojo apie vykstantį procesą, nes buvo gavęs teismo įsakymą ir pateikęs formalius prieštaravimus, todėl advokato ar atsakovo kelionės ir/ar atostogos negalėjo būti pripažintos svarbia priežastimi, procesinių veiksmų neatlikimui. Įmonės vadovas, žinodamas apie vykstantį procesą, turėjo pasirinkti atstovą, galėsiantį užtikrinti procesinių veiksmų savalaikį vykdymą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis CPK 288 str. 7 d., prašė pasyviajai šaliai (atsakovui) dėl akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu skirti 1 000 Lt baudą, tačiau teismas šio prašymo nesprendė.

164. Teismo 2014-08-18 sprendimu už akių nebuvo iki galo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Nei ieškovas, nei ieškovo įgalioti atstovai nebuvo informuoti apie tai, kada vyks teismo posėdis, todėl neturėjo galimybės pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą. Ieškovas 2014-08-26 ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas 2014-08-18 priėmė nutartį, kuria iki galo išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Atsakovas apskundė šią nutartį atskiruoju skundu, ieškovas turėjo rašyti atsiliepimą. Teismui priėmus 2014-11-13 nutartį, kuria neskundžiamai atnaujintas bylos nagrinėjimas, priimta 2014-11-24 nutartis panaikinti priteistas 434,43 Eur (1 500,00 Lt) išlaidas už ieškinio surašymą. Ieškovas dėl teismo neapsisprendimo, prieštaraujančių nutarčių priėmimo, priimtų pažeidžiant iš esmės procesines teisės normas, nepagrįstai patyrė išlaidas už 2 atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą po 86,89 Eur, iš viso 173,77 Eur. Atmesdamas ieškinį teismas pažeidė kitą CPK 288 str. 7 d. nuostatą, kurioje nustatyta, kad šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, priteisė visas atsakovo pateiktas ir paprašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

175. Teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus, pažeidė bendruosius įrodymų vertinimo principus ir priėmė sprendimą, kuris nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir įstatymais, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių praktikoje.

18Teismas pažeidė CPK 21 str. įtvirtintą teismų nešališkumo principą – teismas 2014-12-18 posėdyje pripažino, kad iškilo fakto klausimas, kur yra baldai ir teisėja šališkai pareiškė aiškiai susiformavusią nuomonę. Pasak teisėjos, teismas nenaikintų savo sprendimo už akių, jei nematytų neaiškių klausimų, kur yra baldai, taip pat buvo padedama atsakinėti atsakovės atstovei į ieškovės atstovės užduotus klausimus.

19Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų turinio ir dėl jų nepasisakė, rėmėsi tik prielaidomis, atsakovės tik teismo metu pateiktais prieštaravimais ir žodiniais paaiškinimais, kuriais paneigia ieškovės ir pačios atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ginčo šalių sutarties vykdymo eigą. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tinkamai įvykdė sutartį, t.y. sumontavo ir perdavė baldus naudojimui sutartyje nustatytu terminu, t.y. iki 2013-10-04, ar sutarčiai pasibaigus. Užfiksuoti 2013-10-10 el. laiške baldų trūkumai nebuvo ištaisyti, baldai buvo išsivežti trūkumų ištaisymui, nebuvo surinkti ir perduoti naudojimui. Nors teismas siūlė atsakovui pasitelkti ir užfiksuoti faktą antstolio pagalba, tačiau atsakovas šiuo siūlymu nepasinaudojo. Jeigu atvykusio antstolio būtų neįleidę į biurą, šitas faktas antstolio būtų užfiksuotas.

20Atsakovas 2014-09-15 prieštaravimuose nesąžiningai nurodė, kad nors darbai vyko dvi dienas ir apie atvykimą montuoti baldų buvo iš anksto informuotas ieškovo verslo plėtros vadovas, tačiau jų tomis dienomis nebuvo, o buvusi administratorė atsisakė pasirašyti aktą. Teismo 2014-12-18 posėdyje atstovas įtikinėjo teismą, kad ieškovas priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, tačiau kartu ir kad atvežtų aktų nebuvo kam pasirašyti. 2015-01-14 bylos nagrinėjimo iš esmės metu, paaiškėjo, kad šalių atstovai atsakovo direktorius ir ieškovo direktorius buvo susitikę ir bandė išspręsti iškilusį tarp šalių ginčą, tačiau ir šio susitikimo metu atsakovas pripažino, kad nepateikė darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašyti ieškovui. Teismas nevertino atsakovo prieštaravimų, jo neveikimo. Priešingai, teismas padarė išvadą, kad nors šalys ir nesurašė priėmimo-perdavimo akto, faktiškai ieškovas priėmė darbo rezultatą. Teismas, padaręs tokią išvadą, nenurodė, nei kada perdavė baldus atsakovas ieškovui, nei kokie įrodymai patvirtina baldų perdavimo faktą. Akivaizdu, kad kiekvienas protingas, apdairus ir rūpestingas verslininkas, perduodamas prekes už 2 389,37 Eur (8 250,00 Lt), reikalautų raštiško patvirtinimo.

21Teismas, pažeisdamas rungtyniškumo principą, neteisingai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui, reikalaudamas įrodyti tą aplinkybę, kad atsakovas nepristatė baldų ieškovui. Atsakovas neįrodė, kad perdavė baldus ieškovui. Nors atsakovo atstovės prašymu ieškovė pateikė dokumentus, kad įsigijo iš kitos įmonės baldus, įrodančius, kad ieškovas būtent tuo laikotarpiu buvo priverstas užsisakyti ir įsigijo kitus baldus, tačiau teismas atsakovės išsakytų prielaidų pagrindu padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad šie baldai galėjo būti panaudoti biuruose Kaune ir Klaipėdoje.

22Teismas nevertino aplinkybės, kad iš ieškovo gavęs 2014-01-23 skolų suderinimo aktą registruotu paštu, atsakovas nederino skolos. Taip pat neįvertino ieškovo raštiško raginimo grąžinti susidariusią skolą, kuris buvo išsiųstas registruotu paštu, tačiau atsakovas į tai nereagavo. Teismas nepagrįstai perkėlė akto surašymo pareigą ir ieškovui.

23Teismas taip pat nevertino, kad sutarties sąlygos pagal 6.2. p. galėjo būti keičiamos ir/ar papildomos tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu, todėl atsakovo paaiškinimai, kad kilo ginčas dėl pagamintų daiktų kokybės nesąžiningai iš ieškovo pusės, yra visiškai nepagrįsti, nes tarp šalių nebuvo pasirašytas joks sutarties pakeitimas, tai paneigia ir 2013-10-10 el. laiškas. Sprendime teigiama, kad ieškovas neįrodinėjo, jog atsisako baldų dėl blogos kokybės ar neatitikimo sutarties sąlygoms (4.4.p.), tačiau negalima įrodinėti blogos baldų kokybės, kai šių baldų nėra, todėl sutartis laikoma neįvykdyta ir dėl to nutraukta.

24Atsakovas praleidinėjo teisme procesinius terminus ir sutartiniuose santykiuose nustatytus terminus, tačiau teismas įvertino ieškovo, o ne atsakovo, nenaudai šias aplinkybes. Aplinkybes, kad atsakovas pradėjo vykdyti sutartį – montuoti baldus 2013 m. spalio 8-9 d., t.y. jau pasibaigus sutarties terminui (turėjo baldai būti sumontuoti iki 2013-10-04) ir atsakovo bandymą kokybės trūkumus ištaisyti juos išsivežant iki 2014-01-26 teismas nevertino kaip esminio sutarties pažeidimo.

256. Atsakovas neginčijo ieškovo 2014-01-26 raštiško 2013-08-16 sutarties nutraukimo, 2014-01-23 skolų suderinimo akto, tačiau teismas iš esmės pažeisdamas CPK 265 str. 2 d. ir šalių rungtyniškumo principą, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribą, nurodydamas, kad nesutinka su sutarties nutraukimu ir atsakovui grąžinti ieškovui sumokėtą avansą nėra pagrindo.

26Atsakovas UAB „Ramzo“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27Sprendimas už akių buvo priimtas 2014-08-18, todėl terminas prašymui dėl jo peržiūrėjimo paduoti suėjo 2014-09-08, nes 2014-09-07 buvo ne darbo diena. Atsakovo atstovės buvo pateiktas 2014-09-05, o ne praleidus terminą. Teismas pratęsė procesinį terminą prašymui dėl peržiūrėjimo paduoti iki 2014-09-15 ir tą dieną atsakovo atstovė pateikė prašymą per EPP sistemą. Aplinkybė, kad teismas gautą dokumentą registravo 2014-09-06, pažymėdamas šią datą kaip dokumento gavimo datą, nekeičia fakto, kad dokumentas buvo pateiktas laiku.

28Kadangi teismas pirmiausia vertino ne atsakovo argumentus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtinumo, bet prašymo padavimo datą, kurią nustatęs netinkamai (vertindamas pagal dokumento registraciją teisme), konstatavo prašymą padavus praleidus terminą, jo netenkino bei grąžino jį atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą patenkino ir sprendimą už akių panaikino.

29Panaikinus pagrindinį sprendimą, turi būti panaikinami bet kokie kiti sprendimai, t.y. šiuo atveju papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui. Perdavus bylą nagrinėti teismui iš esmės, t.y. iš naujo sprendžiant reikalavimų pagrįstumą, joks sprendimas, kuris priklauso tiesiogiai nuo pagrindinės bylos baigties negalėjo būti paliktas galioti.

30Atsakovui nurodžius pakankamus duomenis, leidžiančius suabejoti sprendimo už akių pagrįstumu, jis pagrįstai buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš esmės. Todėl ieškovo argumentai šiais procesiniais klausimais yra nepagrįsti ir jokie proceso normų pažeidimai nebuvo padaryti.

31Skunde nurodyti ieškovo argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl yra niekiniai, vertintini kaip ieškovo emocijos, piktinantis dėl nepalankaus jam sprendimo priėmimo. Sprendimas už akių buvo priimtas remiantis išimtinai ieškovo argumentais, todėl jis negalėjo būti objektyvus, neišklausius kitos šalies. Be to, byla buvo iš esmės nagrinėjama tik apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrindu.

32Nors ieškovas iš naujo dėsto tuos pačius argumentus, kurie išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių ginčų nebeliko (t.y. kad atsakovo darbuotojai atvežė baldus), tačiau ieškovo arguemntai dėl konkrečių kaltinimų atsakovui yra prieštaringi. Skunde ieškovas teigia, kad baldai nebuvo pagaminti, kartu dėstydamas, kad baldai buvo pagaminti su trūkumais ir išsivežti taisymui bei neperduoti naudojimui. Šioje byloje atsakovas įrodė, kad baldus jis pagamino pagal ieškovo pageidavimus, juos sumontavo, t.y. perdavė ieškovui, nes pagamintų baldų trūkumų klausimo ieškovas nekelia, juo savo reikalavimų negrindžia, nes tokiu atveju ieškovui nepriklausytų avanso grąžinimas, kadangi avansas grąžinamas prievolės neįvykdymo atveju, todėl klausimas dėl baldų kokybės trūkumo byloje nebuvo nagrinėtas.

33Ieškovas teise atsisakyti baldų dėl pagamino ir sumontavimo termino praleidimo nepasinaudojo, todėl ir teisės į avanso grąžinimą neįgijo. Ieškovas turėjo galimybę rinktis alternatyvius savo teisės gynimo būdus – atsisakyti priimti pagamintą produktą, liepti ištaisyti kokybės trūkumus arba sumažinti kainą dėl trukumų. Trūkumų taisymas rangos santykiuose yra itin dažnas dalykas ir tai nesudaro pagrindo nemokėti už atliktus darbus ar atsisakyti juos priimti po to, kai trūkumai ištaisomi. Be to, ieškovo teiginiai tik dar kartą patvirtina, kad baldai ieškovui buvo pagaminti, atvežti, ir net sumontuoti. Atsakovas jau nurodė, kad trūkumus ištaisė, o kai kurie ieškovo išvardyti trūkumai net negalėjo būti laikomi trūkumais, nes buvo nauji paties ieškovo pageidavimai (užapvalinti stalų kampus), tačiau ir šiuos pageidavimus atsakovas įvykdė.

34Nors ieškovas teigė priešingai, atsakovas įrodė, kad baldus nuvežė ieškovui, tai patvirtino ne tik atsakovo direktorius ir darbuotojai, bet ir paties ieškovo direktorius. Atsakovas neneigė ir to, kad dalį baldų (du stalus) jis sutiko pasiimti atgal ir juos išsivežė. Tačiau likę stalai tebėra ieškovo biure, jeigu ieškovas jų neišvežė. Atsakovas neturėjo objektyvių galimybių užfiksuoti šio fakto, nes nei jo, nei kartu atvykusio antstolio niekas neįsileido. Be to, įrodyti, kad ieškovas nebeturi baldų, kuriuos jai atvežė atsakovas, yra ieškovo pareiga, nes tik taip gali būti įrodinėjami jos reiškiami ieškinyje reikalavimai grąžinti avansu sumokėtą sumą. Ieškovas pateikė dokumentus, kad įsigijo kitus baldus iš kito gamintojo, kuriuos naudoja biure, teismas taip pat posėdžio metu siūlė pasikviesti antstolį ar pateikti kitus įrodymus, nuotraukas, tačiau ieškovas nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Ieškovas tik teikė rašytinius įrodymus ir rėmėsi iš sutarties formaliomis nuostatomis, t.y. ieškovas visais įmanomais būdais stengėsi išvengti realių faktinių aplinkybių nustatymo.

35Darbų perdavimo – priėmimo akto egzistavimo klausimas visiškai nekeičia faktinės situacijos, kad ieškovas nesilaikė bendradarbiavimo principo – vengė raštu priimti atliktus darbus.

36Aplinkybė, kad atsakovas neginčijo ieškovo vienašališkai atlikto sutarties nutraukimo nereiškia, kad atsakovas pripažino nepagaminęs baldų, kadangi sutartis buvo nutraukta gerokai vėliau, nei buvo pagaminti baldai, taigi jos nutraukimas nebegalėjo sukelti jokių neigiamų padarinių atsakovui. Sutarties nutraukimas nereiškia, kad šalys nebeturi kitų įsipareigojimų pagal sutartį, t.y. jei viena šalių neatsiskaitė pagal sutartį, tai ši pareiga jai išlieka ir po sutarties nutraukimo.

37IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

39Apeliacinis skundas atmestinas.

40Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pagal 2013-05-28 sutartį atsakovas UAB „Ramzo“ per sutarties 2.1.1 p. nustatytą terminą (35 darbo dienas) įsipareigojo ieškovo UAB „Marleksa“ užsakymu pagaminti ir sumontuoti baldus (tris biuro stalus, stalą, lentyną ir spintelę) už 8 250 Lt, atitinkančius brėžinius ir reikalavimus, nurodytus šios sutarties 1 priede. Ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 4 125 Lt, o likusius 4 125 Lt – baldų montavimo darbų užbaigimo ir baldų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną. Ieškovas nurodė, kad sumokėjo atsakovui 4 125 Lt avansą, tačiau atsakovas 2013-08-16 – 2013-10-04 laikotarpiu nepagamino ir nesumontavo baldų. Ieškovas 2014-01-26 sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo.

41Atsakovas nurodė, kad, gavęs iš ieškovo 4 125 Lt avansą, 2013-10-04 pagamino ir 2013-10-08 – 2013-10-09 laikotarpiu sumontavo ieškovo patalpose Vilniuje užsakytus biuro baldus. Atsakovas nurodė, kad apie atvykimą montuoti baldų buvo iš anksto informuotas ieškovo atstovas Ž. P., tačiau nei jo, nei direktoriaus tomis dienomis nebuvo, o administratorė atsisakė pasirašyti 2013-10-09 PVM sąskaitą – faktūrą ir darbų priėmimo – perdavimo aktą. Atsakovas 2013-10-10 el. paštu gavo iš ieškovo pretenziją dėl baldų trūkumų ir papildomą pageidavimą užapvalinti 3 stalų kampus, atsakovas ištaisė baldų neatitikimų darbus per 5 darbo dienas savo lėšomis, o 3 stalų kampų užapvalinimai užtruko ilgiau, nes reikėjo stalus išvežti, išrinkti ir permontuoti. Sumontavus šiuos 3 stalus ieškovo biure, niekas iš ieškovo darbuotojų dokumentų vėl nepasirašė. Atsakovo atstovui nuvykus į biurą, buvo paaiškinta, kad likusios sumos ieškovas nemokės ir baldų negrąžins, kol nepasigamins kitų, tačiau po šio pokalbio buvo sugrąžinti 2 stalai, todėl atsakovas 2014-01-02 išrašė ir išsiuntė el. paštu kreditinę sąskaitą 2 stalų kainai. Nesulaukęs pasirašytos kreditinės sąskaitos, atsakovas išsiuntė dar kartą dokumentus registruotu paštu 2014-01-22 ir 2014-01-30, tačiau ieškovas grąžino atgal be parašų, nurodydamas, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo dėl 4 125 Lt avanso grąžinimo, 6 procentų metinių palūkanų ir 124 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

42Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniu skundu bando išplėsti ieškinio ribas (dėstydamas argumentus dėl baldų trūkumų ir su tuo susijusių aplinkybių). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį grindė tuo, kad per šalių 2013-05-28 sutartyje nustatytą terminą atsakovas nepagamino ir nurodytoje vietoje nesumontavo sutarties priede nurodytų baldų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas šioje byloje paneigė ieškovo reikalavimo grąžinti 4 125 Lt avansą pagrindą, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog atsakovo pagaminti baldai buvo pristatyti ir sumontuoti ieškovo biure Vilniuje 2013-10-08 – 2013-10-09 laikotarpiu. Atsakovas pripažino, jog užtruko pristatyti baldus per sutarties 2.1.1 p. nustatytą terminą (35 darbo dienas), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais sutiko su vėlesniu pristatymu ir biuro baldus priėmė. Aplinkybes, kad atsakovas 2013-05-28 sutartį įvykdė, patvirtina ir paties ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas pradėjo vykdyti sutartį – montuoti baldus 2013 m. spalio 8-9 d., nors turėjo baldai būti sumontuoti iki 2013-10-04, kad atsakovas bandė kokybės trūkumus ištaisyti baldus išsiveždamas iki 2014-01-26, kad užfiksuoti 2013-10-10 el. laiške baldų trūkumai nebuvo ištaisyti. Nesant ieškovo pateiktų įrodymų, kad jis nepriėmė arba grąžino visus atsakovo pagamintus baldus, ieškinys yra visiškai teisingai atmestas kaip neįrodytas.

43Ieškovo teigimu, teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų turinio ir dėl jų nepasisakė, rėmėsi tik prielaidomis, t.y. pažeidė bendruosius įrodymų vertinimo principus ir nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Taip pat ieškovo manymu, teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui. Su tokiais argumentais nesutiktina.

44Pagal CPK 12 str. ir CPK 178 str. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis Nr. 2A-1019/2014; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-103/2014).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. 2–3 d.išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis Nr. 2A-1019/2014; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-560/2012).

46Taigi ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas neįvykdė 2013-05-28 sutarties, nes tokiu būdu įrodinėjami ieškovo reiškiami ieškinyje reikalavimai grąžinti avansu sumokėtą 4 125 Lt sumą. Konstatuotina, kad ieškovas šiuo atveju tokių aplinkybių neįrodė. Ieškovo teiginys, kad nesant jo pasirašyto darbų priėmimo-perdavimo akto, turi būti vertinama, kad atsakovas darbų neatliko ir sutarties neįvykdė, yra visiškai nepagrįstas, nes vertinant tik atskirus įrodymus, o ne visų įrodymų visetą, būtų suteikta galimybė šiuo atveju užsakovui (ieškovui) piktnaudžiauti savo padėtimi. Atsakovo pateiktų į bylą duomenų visuma (2013-10-09 PVM sąskaitos–faktūra, ieškovo atstovo Ž. P. 2013-10-10 el. laiškas–pretenzija, atsakovo 2014-01-02 išrašyta kreditinė sąskaita, liudytojų A. V., E.V., A. A. parodymai teismo posėdžių metu) patvirtina, kad visi sutartyje užsakyti baldai (3 biuro stalai, stalas, lentyna ir spintelė) buvo pagaminti ir 2013-10-08 – 2013-10-09 sumontuoti ieškovo patalpose, šalių sutarimu buvo taisyti kai kurių baldų trūkumai ir atlikti papildomi darbai, vėliau 2 stalai iš 3 šalių sutarimu buvo grąžinti atsakovui. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įrodymų apie tai, kad kiti baldai (1 biuro stalas, stalas, lentyna ir spintelė) taip pat buvo grąžinti atsakovui, byloje nėra, todėl darytina išvada, kad jie liko ieškovo biure (CPK 178 str.). Ieškovo pateikti dokumentai, kad jis įsigijo biuro baldus iš kito gamintojo, neįrodo, kad šie baldai yra užsakyti vietoje atsakovo pagamintų baldų, nes savo įsipareigojimų atsakovas neįvykdė. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai vertino į bylą surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir išnagrinėjo teisėtus, leistinus ir turinčius reikšmę bylai teisingai išspręsti įrodymus. Ieškovas, teigdamas, kad jo argumentų teismas nevertino, o rėmėsi tik atsakovo prielaidomis, nenurodė, kokie konkrečiai jo įrodymai buvo neišnagrinėti ir teisiškai neįvertinti.

47Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes atsakovas neginčijo ieškovo 2014-01-26 raštiško 2013-08-16 sutarties nutraukimo, 2014-01-23 skolų suderinimo akto, tačiau teismas nurodė, kad nesutinka su sutarties nutraukimu, o atsakovui grąžinti ieškovui sumokėtą avansą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismo pateiktas vertinimas dėl sutarties 2014-01-26 nutraukimo nėra ieškinio ribų reikalavimų peržengimas, o teismo padaryta išvada, kad atsakovui nėra pagrindo grąžinti ieškovui sumokėtą avansą, padaryta išnagrinėjus bylą iš esmės ir atsakius į ieškovo ieškinyje suformuluotą pagrindinį reikalavimą.

48Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad teismas pažeidė CPK 21 str. įtvirtintą teismų nešališkumo principą. Aplinkybė, kad išnagrinėjus iš esmės bylą, yra priimtas nepalankus ieškovui sprendimas, nėra teisėtas pagrindas padaryti tokią išvadą, o kitų pagrįstų aplinkybių padaryti priešingai išvadai byloje nėra.

49Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

50Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės teisės normos, įrodinėjimą reglamentuojančias ir kitos procesinės teisės normos pritaikytos teisingai, teisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai ir paskirstyta įrodinėjimo pareiga, padarytos pagrįstos išvados, todėl skundžiamas teismo 2015-01-30 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

51Atsakovas pateikė prašymą priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos išlaidos (CPK 98 str.), tačiau nurodyta suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 p. nurodytą maksimalų dydį, todėl bylinėjimos išlaidos mažintintinos iki 487 Eur.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Priteisti iš ieškovo UAB „Marleksa“ atsakovui UAB „Ramzo“ 487 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Marleksa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui,... 4. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad per nustatytą terminą atsakovas... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad per sutarties 2.1.1 p. nustatytą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-30 sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, šia... 9. Ieškovo atstovas Ž. P. 2013-10-10 el. laišku pareiškė pretenzijas dėl... 10. Teismas nesutiko su ieškovu, kad atsakovas nepagamino ir nesumontavo baldų... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovas UAB „Marleksa“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 13. 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl... 14. 2. Teismas iš atsakovo prieštaravimų turinio nustatė, kad atsakovas... 15. 3. Vadovaujantis CPK 288 str. 7 d. šalies pasyvumo procese... 16. 4. Teismo 2014-08-18 sprendimu už akių nebuvo iki galo išspręstas... 17. 5. Teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus, pažeidė bendruosius... 18. Teismas pažeidė CPK 21 str. įtvirtintą teismų... 19. Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų turinio ir dėl jų nepasisakė,... 20. Atsakovas 2014-09-15 prieštaravimuose nesąžiningai nurodė, kad nors darbai... 21. Teismas, pažeisdamas rungtyniškumo principą, neteisingai perkėlė... 22. Teismas nevertino aplinkybės, kad iš ieškovo gavęs 2014-01-23 skolų... 23. Teismas taip pat nevertino, kad sutarties sąlygos pagal 6.2. p. galėjo būti... 24. Atsakovas praleidinėjo teisme procesinius terminus ir sutartiniuose... 25. 6. Atsakovas neginčijo ieškovo 2014-01-26 raštiško 2013-08-16 sutarties... 26. Atsakovas UAB „Ramzo“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo teismo... 27. Sprendimas už akių buvo priimtas 2014-08-18, todėl terminas prašymui dėl... 28. Kadangi teismas pirmiausia vertino ne atsakovo argumentus dėl sprendimo už... 29. Panaikinus pagrindinį sprendimą, turi būti panaikinami bet kokie kiti... 30. Atsakovui nurodžius pakankamus duomenis, leidžiančius suabejoti sprendimo... 31. Skunde nurodyti ieškovo argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti jokiais... 32. Nors ieškovas iš naujo dėsto tuos pačius argumentus, kurie išsamiai... 33. Ieškovas teise atsisakyti baldų dėl pagamino ir sumontavimo termino... 34. Nors ieškovas teigė priešingai, atsakovas įrodė, kad baldus nuvežė... 35. Darbų perdavimo – priėmimo akto egzistavimo klausimas visiškai nekeičia... 36. Aplinkybė, kad atsakovas neginčijo ieškovo vienašališkai atlikto sutarties... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 38. CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo... 39. Apeliacinis skundas atmestinas.... 40. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pagal 2013-05-28 sutartį atsakovas UAB... 41. Atsakovas nurodė, kad, gavęs iš ieškovo 4 125 Lt avansą, 2013-10-04... 42. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniu skundu bando išplėsti ieškinio ribas... 43. Ieškovo teigimu, teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų turinio ir... 44. Pagal CPK 12 str. ir CPK 178 str.... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 46. Taigi ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas neįvykdė 2013-05-28 sutarties,... 47. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio... 48. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad teismas pažeidė 49. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo... 50. Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo... 51. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidas,... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimą palikti... 54. Priteisti iš ieškovo UAB „Marleksa“ atsakovui UAB „Ramzo“ 487 Eur...