Byla 2-881-480/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsantė“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras atstovei R. K., atsakovo R. T. atstovui advokatui Egidijui Langiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, ieškinį atsakovui R. T. dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovė BUAB „Alsantė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. T. 336 291,00 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje nurodė (t. 1, b. l. 4-14) ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2010-11-26 iškėlė UAB „Alsantė“ bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011-03-31 minėtą nutartį paliko nepakeistą. BUAB „Alsantė“ kreditorius Danske bank A/S Lietuvos filialas įpareigojo administratorių pateikti teismui ieškinį dėl UAB „Alsantė“ buvusio vadovo R. T. galimai neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Minėti atsakovo veiksmai pasireiškė 2010-10-26 – 2011-03-31 laikotarpiu iš karjero gaunamą produkciją pardavinėjant UAB „Inerta LT“ ženkliai mažesnėmis nei rinkos kainomis, dėl ko UAB „Alsantė“ buvo padaryta 336 291,00 Lt žala. 2010-12-31 balanso duomenimis įmonės finansinių įsipareigojimų kreditoriams suma viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę, kas rodo, kad karjero produkcijos perleidimo metu bendrovė buvo nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Naudingųjų žemės iškasenų rinka Lietuvoje nėra didelė, dėl to karjerų produkcijos kainos visoje Lietuvoje yra panašios. Visa UAB „Alsantė“ parduota produkcija UAB „Inerta LT“ buvo parduodama žemesnėmis nei rinkos kainos, daugelio parduotų produktų kaina skyrėsi beveik dvigubai, o smėlio - 5-6 kartus. Atlikti skaičiavimai rodo, kad jeigu ieškovė naudingomis iškasenomis (smėliu, karjeriniu žvyru, žvirgždu, skalda) būtų prekiavusi, o taip pat teikdama naudingųjų iškasenų transportavimą paslaugas, rinkos kainomis, per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m. kovo mėn. būtų uždirbusi 336 291,40 Lt daugiau pajamų. Pardavėjas UAB „Alsantė“ ir pirkėjas UAB „Inerta LT“ yra tarpusavyje susiję asmenys: vienintelis UAB „Inerta LT“ akcininkas P. M. dirbo UAB „Alsantė“ Vilniaus filialo Statybinių medžiagų skyriaus vadovu ir kartu su R. T. dalyvauja automobilių ralio čempionate; UAB „Inerta LT“ direktorius P. U. dirbo UAB „Alsantė“ vadybininku statybiniu medžiagų skyriuje; kas leido R. T. tarp ieškovės ir UAB „Inerta LT“ sudaryti UAB „Alsantė“ visiškai nenaudingus sandorius. Civilinės atsakomybės atsiradimui yra būtinos visos sąlygos. Atsakovas, veikdamas kaip UAB „Alsantė“ vadovas, savo veiksmais pažeidė įstatyminių nuostatų nustatytą juridinio asmens valdymo organo pareigą ieškovės atžvilgiu veikti pagal protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, taip pat iš karjero gaunamą produkciją perleidžiant tarpusavyje susijusiam asmeniui UAB „Inerta Lt“ ženkliai mažesnėmis nei rinkos kainomis, nesilaikė elgesio taisyklės tikslu nepadaryti žalos ieškovės kreditorių atžvilgiu. Minėtas atsakovo neteisėtas elgesys yra ieškovės žalos 336 291,00 Lt sumai atsiradimo priežastis. Kaltės nebuvimą atsakovo veiksmuose privalo įrodyti pats atsakovas.

4Atsakovas R. T. atsiliepime į ieškinį, su kuriuo jis nesutinka, nurodė (t. 1, b. l. 100-107) ir teismo posėdyje jo atstovas paaiškino, kad ieškovės pateikti kitų karjerus eksploatuojančių bendrovių internetiniame tinklalapiuose pateikti produkcijos kainoraščiai negali būti laikomi duomenimis, įrodančiais, jog šios kainos yra paremtos oficialiai nustatytomis rinkos vertėmis ar nustatytos turto vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų. Dėl 2009 m. prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės, daugelio rinkoje veikiančių įmonių, o tuo pačiu ir UAB „Alsantė“ ekonominė padėtis pradėjo ženkliai prastėti ir galų gale privedė įmonę prie bankroto. Nagrinėjamu laikotarpiu ieškovė privalėjo atsižvelgti ne tik į siūlomą kainą už parduodamą produkciją, bet ir siūlomus atsiskaitymo terminus bei sąlygas, kad galėtų kiek įmanoma daugiau gauti pajamų bei iš karto bent dalinai sumažinti skolas įmonės kreditoriams, atsiskaityti su likusiais BUAB „Alsantė“ dirbti darbuotojais, SODRA, VMI ir taip kiek įmanoma ilgiau tęsti veiklą bei mažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. UAB „Inerta LT“ sutikus su trumpesniais atsiskaitymo terminais bei BUAB „Alsantė“ palankia atsiskaitymo tvarka, produkcijos pardavimo kaina, susitarta su UAB „Inerta LT“, buvo iš esmės tokia pati kaip ir susitarta su kitais didžiausiais UAB „Alsantė“ pirkėjais. Sandoriai buvo sudaryti rinkos sąlygomis bei maksimaliai geromis sąlygomis, kokiomis BUAB „Alsantė“ esant iš esmės nemokiai, galėjo tokią produkciją parduoti. Vien aplinkybė, kad UAB „Inerta LT“ vienintelis akcininkas ir direktorius yra buvę BUAB „Alsantė“ darbuotojai, o atsakovas kažkada su P. M. dalyvavo automobilių sporto varžybose, nereiškia, jog toks sandoris pats savaime neteisėtas; būtina vertinti ir kitas pardavimo sąlygas, ko nepadarė ieškovė.

5Ieškinys atmestinas

6Byloje esantys įrodymai ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi UAB „Alsantė“ iškėlė bankroto bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi paliko galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį. Minėta nutartimi BUAB „Alsantė“ administratoriumi buvo paskirta UAB „Insolvita“ (t. 1, b. l. 15-18, LITEKO duomenys Lietuvos apeliacinio teismo 2011m. kovo 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-890/2011). Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi atstatydino UAB „Insolvita“ iš administratoriaus pareigų UAB „Alsantė“ bankroto byloje ir administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.

7UAB „Alsantė“ 2010 m. lapkričio mėn. - 2011 m. kovo mėn. laikotarpiu, direktoriaus pareigas einant atsakovui R. T. (t. 1, b. l. 46-50), iš karjero gaunamą produkciją pardavinėjo UAB „Inerta LT“ (t. 1, b. l. 28-41). Anot ieškovės, UAB „Alsantė“ nepagrįstai mažomis kainomis parduodant produkciją UAB „Inerta LT“, per 5 mėnesių laikotarpį ji prarado 336 291,40 Lt pajamų. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų. BUAB „Alsantė“ bankroto administratorius buvusiam vadovui atsakovui R. T. savo reikalavimą dėl kainų skirtumo atlyginti žalą įmonei grindžia CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrųjų juridinio asmens vadovo pareigų nevykdymu.

8Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą. Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės administracijos vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 19 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 1 dalis), jis vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitus nustatytus įgaliojimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą (red. nuo 2010-03-01) bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus įmonės vadovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

9Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas ir G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013). Plėtodama šią teismų praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 9 d. nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Mitnija“, UAB „MG Baltic Investment“ v. V. G., E. R., bylos Nr. 3K-7-124/2014) pažymėjo, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. liepos 15 d. ieškovė UAB „Alsantė“ ir atsakovė UAB „Inerta LT“ pasirašė pirkimo –pardavimo sutartį Nr. ( - ), kuri 2010 m. lapkričio 11 d. buvo papildyta priedu Nr. 1 prie sutarties Nr. ( - ) (t. 4, b. l. 87-89). Sutarties 2.1 punktu bei jos priedo 1.3 puntu šalys sutarė dėl užsakomos produkcijos (gamybinės-techninės paskirties nerūdinių medžiagų užpildų) rūšių, kiekių ir užsakymo sumos, o Sutarties 3.3 punktu – dėl pristatymo kainos. 2010 m. lapkričio mėn. - 2011 m. kovo mėn. laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo atsakovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Alsantė“ įsiteisėjimo (toliau –ginčo laikotarpiu), karjero produkcija (smėlis, skalda, žvyras, žvirgždas ir kt.) UAB „Inerta LT“ buvo parduodama Sutartyje bei jos priede Nr. 1 nustatytomis kainomis (išskyrus skaldą fr. 4/8 mm (plauta), kuri sutartyje nenumatyta) ir už ją atsiskaitoma pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 28-41, 148-160). Ieškovė, neginčydama Sutarties bei jos priedo Nr. 1 sąlygų teisėtumo, grįsdama savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, ir įrodinėdama, kad produkcija buvo parduota žemesnėmis nei rinkos kainomis, remiasi karjerų produkcijos Sutartyje ir jos priede Nr. 1 bei PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis kainomis, lygindama jas su to paties pavadinimo ar panašios produkcijos pardavėjų interneto tinklalapiuose pateiktais bendro pobūdžio kainoraščiais (t. 1, b. l. 42-45). Ieškovės argumentai, kad naudingųjų iškasenų Lietuvoje kokybė yra panaši ir todėl karjerų produkcijos kainos visoje Lietuvoje yra panašios, yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jos nuomonė. Pagal Lietuvos teismų suformuotą praktiką, internetiniuose tinklalapiuose pateikiami duomenys apie siūlomos produkcijos kainas negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais tuo laikotarpiu buvusias rinkos kainas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494/2013), o be to, reali turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra nuperkamas, o ne įvertinamas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-745/2012, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588/2012). Pažymėtina, kad internetiniuose tinklalapiuose kitų įmonių – UAB „Žvyro karjerai“, UAB „Gasta“, o iš dalies ir UAB „INCHA“ - pasiūlymų kainos galiojo vėlesniu nei ginčo laikotarpiu. Netgi UAB „INCHA“ pastabose nurodė, kad kainos gali keistis priklausomai nuo rinkos kainų svyravimo (t. 1, b. l. 45). Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad jau įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei ir jai jau atstovaujant ne atsakovui, o bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui, 2011 m. balandžio 6 d. BUAB „Alsantė“ sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. ( - ) su ta pačia UAB „Inerta LT“ dėl produkcijos pardavimo tokiomis pat kainomis kaip ir buvo parduodama produkcija ginčo laikotarpiu ir tik nuo 2011 m. liepos 1 d., šalims pasirašius priedą prie sutarties ( - ), šios kainos kiek padidėjo (t. 4, b. l. 90-93). Palyginimui įrodymų apie ieškovės karjerų produkcijos (užpildų) kainas parduodant šią produkciją kitiems pirkėjams ginčo laikotarpiu ieškovė nepateikė. 2008 m. - 2009 m. ieškovės su pirkėjais UAB „Betonika“, UAB „Vilniaus Aidai“, AB „Kauno tiltai“ sudarytose sutartyse nurodomos produkcijos (užpildų) kainos yra didesnės nei ginčo laikotarpiu parduodant užpildus iš ( - ) karjero, tačiau palyginus jas su UAB „Vilniaus aidai“ 2009 m. kovo 10 d. sudarytos sutarties papildyme Nr. 3 nurodytomis nuo 2010 m. sausio 5 d. galiojusiomis karjere be PVM su pakrovimu į autotransportą užpildų kainomis, jos yra artimos, o atskiriems užpildams net ir mažesnės (pvz., Papildyme Nr. 3 žvirgždo 4/16 kaina 13,68 Lt/t (be PVM), ginčo laikotarpiu žvirgždo 4/16 mm kaina 13 Lt/t (be PVM), atitinkamai žvirgždo skaldos 4/46 kainos 23,80 ir 24 Lt/t (be PVM), žvirgždo 2/8 kainos 13,68 ir 14,00 Lt/t (be PVM) ir kt.) (t. 4, b. l. 42-61, 87-89). Pažymėtina, kad per kelerių metų laikotarpį tiek pasaulyje, tiek ir šalyje dėl objektyvių priežasčių galėjo įvykti (ir realiai įvyko) įvairūs ekonomikos svyravimai (tiek į pagerėjimo, tiek ir į pablogėjimo pusę), atitinkamai nulemiantys prekių (produkcijos) rinkos pokyčius, dėl ko pradinė produkcijos kaina galėjo tiek nuvertėti, tiek ir pasidaryti neproporcingai aukšta, todėl tikslu išvengti ekonomikos svyravimo padarinių bei siekiant išlaikyti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, pasirašytos sutartys buvo papildomos priedais prie sutarties, nustatant naujas kainas. Byloje nėra pakankamų ir leistinų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas, veikdamas kaip ieškovės vadovas, UAB „Inerta LT“ ginčo laikotarpiu pardavė iš karjero gaunamą produkciją ženkliai mažesnėmis nei rinkos kainomis. Nors ginčo produkcija ir buvo parduota už mažesnę kainą, nei internetiniuose tinklalapiuose nurodytos kitų įmonių siūlomos produkcijos kainos, tačiau dėl jau išdėstytų argumentų tai neįrodo nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei jo nesąžiningumo. Kaip nustatyta bylos medžiaga, ginčo laikotarpiu įmonės finansinė būklė buvo sunki, buvo įmonės poreikis apyvartinėms lėšoms gauti, sutarties šalys sutarė dėl ieškovei palankios atsiskaitymo tvarkos, o kad UAB „Inerta LT“ vykdė savo įsipareigojimus atsiskaitant už produkciją patvirtina jos nebuvimas tarp įmonės debitorių (t. 1, b. l. 148-161), taigi, spręsti ieškovės poreikius atsakovas ir priėmė sprendimą pasirašyti su UAB „Inerta LT“ sutartį, o taip pat ir jos priedą bei parduoti atsakovei produkciją už sutartą kainą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu buvęs vienintelis UAB „Inerta LT“ akcininkas P. M. dirbo UAB „Alsantė“ (t. 1, b. l. 51, t. 3, b. l. 127), o taip pat UAB „Inerta LT“ direktorius P. U. dirbo UAB „Alsantė“ (t. 1, b. l. 51, t. 4, b. l. 126), tačiau vien ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad sutartis bei pardavimai ginčo laikotarpiu buvo neteisėti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-383/2012), o ieškovė kitų aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo, kad atsakovas įmonės veiklos ginčo epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas tyčia pažeidė įmonės interesus ar elgėsi nelojaliai.

11Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių ieškovės buvusio vadovo (atsakovo) fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, nes byloje nėra pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad egzistavo reali galimybė parduoti ginčo produkciją už žymiai didesnę kainą.

12Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

13Įsiteisėjus sprendimui, naikintinas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovo R. T. turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms taikytas areštas (t. 1, b. l. 63-64; CPK 149 str. 1 d.).

14Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų teisme dydį ir pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

15Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

16Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

17Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ ieškinį atsakovui R. T. dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

18Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ (juridinio asmens kodas 253701790, buveinės adresas Alytaus m. sav. Alytaus m. Naujoji g. 142A, a. s. Nr. ( - ), Danske bank A/S Lietuvos filialas, atstovaujamos administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, juridinio asmens kodas 235238440, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. Jonavos g. 16A) turtinių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytą areštą bendrai 336291,00 Lt sumai atsakovui R. T. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - )) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms, esančioms pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto neesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai taikytą areštą atsakovo piniginėms lėšoms, esančioms bankų atsiskaitomosiose sąskaitose.

19Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai... 2. Ieškovė BUAB „Alsantė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 3. Ieškinyje nurodė (t. 1, b. l. 4-14) ir atstovė teismo posėdyje paaiškino,... 4. Atsakovas R. T. atsiliepime į ieškinį, su kuriuo jis nesutinka, nurodė (t.... 5. Ieškinys atmestinas... 6. Byloje esantys įrodymai ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys... 7. UAB „Alsantė“ 2010 m. lapkričio mėn. - 2011 m. kovo mėn. laikotarpiu,... 8. Įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės... 9. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo... 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. liepos 15 d. ieškovė UAB... 11. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje nėra... 12. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad tenkinti... 13. Įsiteisėjus sprendimui, naikintinas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovo R.... 14. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė priteisti... 15. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo... 16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259... 17. Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“... 18. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d.... 19. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...