Byla 2A-568-157/2015
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-523-230/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Insolvita“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje keliamas civilinės atsakomybės taikymo bankroto administratoriui klausimas.

5Ieškovas BUAB „Alsantė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu buvusiam bendrovės bankroto administratoriui atsakovui UAB „Insolvita“ ir prašė priteisti 263 507,03 Lt nuostolių atlyginimą bei 6 proc. dydžio procesinių palūkanų.

6Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovui UAB „Alsantė“ buvo iškelta bankroto byla, o administratoriumi paskirtas atsakovas UAB „Insolvita“ (nutartis įsiteisėjo 2011-03-31). Teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi bankroto administratorius savo paties prašymu buvo atstatydintas iš pareigų, o administratoriumi paskirtas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Ieškovo teigimu, dėl netinkamo atsakovo (bankroto administratoriaus) pareigų vykdymo laikotarpiu nuo 2011-03-31 iki 2012-01-20 bendrovė patyrė žalą, kurią sudaro: 196 131 Lt pigiau parduota žvyro karjero produkcija, 47 596,03 Lt nepagrįstai išmokėtas atlyginimas laikiniems darbuotojams (direktoriui ir buhalterėms) bei 19 780 Lt nuostolis dėl pernelyg mažos patalpų nuomos kainos.

7Detalizuodamas susidariusį nuostolį, ieškovas nurodė, kad bankroto administratorius UAB „Insolvita“ karjero produkciją pardavė mažesnėmis nei rinkos kainomis, t. y. skaldą už 26 Lt/t, skaldinėlį – 17 Lt/t, žvirgždą – 15 Lt/t, smėlį – 1,25 Lt/t, žvyrą – 8 Lt/t, mišinį – 11 Lt/t, molingą mišinį – 1,25 Lt/t. Tuo tarpu, anot jo, kitos bendrovės, esant tam pačiam sezoniškumui, transportavimo kaštams, kokybei, pardavė skaldą – ne mažiau 30 Lt/t, skaldinėlį – ne mažiau 19 Lt/t, žvirgždą – ne mažiau 18 Lt/t, smėlį – ne mažiau 2 Lt/t, mišinį – ne mažiau 12 Lt/t, molingą mišinį – ne mažiau 3 Lt/t.

8Dėl atlyginimo laikinai įdarbintiems darbuotojams ieškovas nurodė, kad bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymo laikotarpiu P. M. buvo pavestos filialo direktoriaus pareigos ir mokamas nepagrįstai didelis 3 000 Lt atlyginimas, nors šią pareigą turėjo atlikti pats bankroto administratorius. Be to, anot jo, nepagrįstai buvo samdomos trys buhalterės, kurioms atitinkamai mokėtas 4 000 Lt ir po 900 Lt atlyginimas.

9Dėl iš nuomos negautų pajamų ieškovas nurodė, kad UAB „Inerta Lt‘ patalpos buvo išnuomotos už 6 Lt/ kv. m, o UAB „Alsawood“ nuomotos net trejos patalpos už 2-3 Lt/ kv. m, kai tuo tarpu rinkos kainos Alytuje buvo mažiausiai trečdaliu didesnės.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Spręsdamas dėl žalos, padarytos per pigiai parduodant žvyro karjero produkciją, teismas nustatė, kad ji buvo parduota ieškinyje nurodytomis kainomis. Remdamasis teismų praktika teismas sprendė, kad ieškovo pateikti duomenys iš internetinių tinklalapių apie neva didesnes šios produkcijos rinkos kainas neįrodo ir nepatvirtina, kad tuo laikotarpiu rinkos kainos buvo būtent tokios. Pažymėjo, kad ši produkcija iki atsakovui pradedant vykdyti administratoriaus pareigas buvo parduodama net žemesne kaina, kuri teismo kitoje civilinėje byloje nebuvo pripažinta neatitinkanti rinkos kainų (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-881-480/2014 pagal BUAB „Alsantė“ ieškinį buvusiam vadovui R. T.). Nurodė, kad nors teismo sprendimas neturi prejudicijos (pareikštas kitam asmeniui), tačiau jame nustatyta aplinkybė, kad ieškovas neįrodė produkcijos pardavimo per žema kaina turi tam tikrą įrodomąją reikšmę ir šioje byloje, nes ieškovas nepateikė daugiau rinkos kainą pagrindžiančių įrodymų. Tik teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus ir pačiam teismui pateikus paklausimą žvyro produkcijos tiekėjams dėl jos kainų, buvo gauti duomenys, kad produkcija buvo pardavinėta didesnėmis kainomis. Įvertinęs visus įrodymus, teismas konstatavo, kad vieningos produkcijos rinkos kainos nustatyti negalima, nes ji priklauso nuo daugelio veiksnių: karjero, jo lokacijos, konkurencijos toje vietovėje, netoliese vykstančių statybų, produkcijos savybių (pvz., plautas / neplautas), ilgalaikių sutarčių, produkcijos kiekio, išankstinių mokėjimų ir vidutiniškai taikomos 10-20 proc. nuolaidos, o ieškovas produkcijos kainas įrodinėjo abstrakčiai. Teismas nustatė, kad Trakų r. yra daug karjerų, ieškovo karjeras 55 km nutolęs nuo Vilniaus. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

13Spręsdamas dėl žalos, padarytos negavus pajamų iš patalpų nuomos, teismas nustatė, kad yra nedideli ieškovo nuomos kainos pokyčiai lyginant jas iki bankroto bylos iškėlimo ir po to. Tačiau teismas laikė, kad būtent įmonės teisinio statuso pasikeitimas į bankrutuojančią neabejotinai turėjo įtakos nuomos kainai, atsižvelgiant į tai, jog sutartys ateityje turėjo būti nutrauktos. Be to, teismas nustatė, kad tik dalis patalpų buvo išnuomota mažesnėmis kainomis, kad byloje nėra jokių konkrečių ir patikimų įrodymų, kurie leistų spręsti apie galiojusias patalpų nuomos rinkos kainas, įvertinus jų būklę, vietą, išlaikymo išlaidas, kad buvo reali galimybė patalpas išnuomoti brangiau. Dėl to ir šį reikalavimą pripažino neįrodytu.

14Spręsdamas dėl nepagrįstų išlaidų, įdarbinant darbuotojus, teismas visų pirma konstatavo, kad įstatymas suteikia tokią teisę bankroto administratoriui (ĮBĮ 11 str. 3 d. 6 p.) ir vertino, ar buvo poreikis juos samdyti. Atsižvelgdamas į didelę ir specifinę žvyro karjero produkcijos pardavimų veiklą (gauta 818 124,47 Lt pajamų), į tai, kad veikla buvo vykdoma kitoje nei įmonės buveinė vietovėje (Trakuose), į tai, kad P. M. iki bankroto bylos iškėlimo dirbo bendrovėje pardavimų vadybininku, teismas pripažino, kad šio asmens įdarbinimas direktoriumi buvo racionalus, o jo 2 500 Lt atlyginimas, atsižvelgiant į bendrovės teisinį statusą, veiklos specifiškumą, priklausomybę nuo sezono, pagrįstas. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas iš esmės neginčija, kad vyr. buhalterė turėjo būti samdoma bei neįrodė, kad jai nustatytas 3 600 Lt atlyginimas neatitiko atliktos veiklos. Teismas, atsižvelgdamas į kitų dviejų buhalterių veiklos sritį – žvyro karjero produkcijos pardavimas ir sandėlių likučių, atsargų apskaita – kaip neįrodytus atmetė ieškovo teiginius, kad jų įdarbinimas už minimalų atlyginimą buvo nepagrįstas. Pažymėjo, kad darbuotojai buvo atleisti 2011 m. spalio mėn. pradžioje, išnykus poreikiui vykdyti nurodytą veiklą.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Ieškovas BUAB „Alsantė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl žvyro karjero produkcijos kainų. Nepagrįsta teismo išvada, kad jis neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Pirma, teismui buvo pateiktos visos bendrovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ginčo laikotarpiu (2011 m. balandžio – rugsėjo mėn.), iš kurių matyti konkrečios produkcijos rūšys pagal jas apibūdinančias savybes (rūšies pavadinimas, mato vienetas, kaina, kiekis ir mokėtina suma), o taip pat ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „Inerta LT“. Antra, teismas vadovavosi UAB „Verslavita“ konsultacija apie galimą šios produkcijos kainą rinkoje, kuri neįrodo, kad ieškovo žvyro karjeras yra tokioje teritorijoje, kurioje nėra galimybių konkurencingai parduoti produkciją. Kita vertus, ieškovas neneigia fakto, kad karjero produkcijos pasiūla nemaža, tačiau yra akivaizdu, kad atsakovas pardavė už per žemą kainą – su daug didesne nei 10-20 procentų nuolaida: pvz., minėtu laikotarpiu vieniems pirkėjams smėlis buvo parduotas už 1 Lt/t, o kitiems – ta pati produkcija už 5-18 Lt/t (2011-05-31 PVM sąskaita faktūra Nr. ALK1105020, 2011-05-30 PVM sąskaita faktūra Nr. ALK1105025, 2011-05-27 PVM sąskaita faktūra Nr. ALK1105023, 2011-05-26 PVM sąskaita faktūra Nr. ALK1105019, 2011-05-25 PVM sąskaita faktūra Nr. ALK1105018). Trečia, produkcija buvo parduota šiltuoju metų laiku, kai jos paklausa didžiausia.
  2. Dėl nuomos kainų. Pirma, iš ieškovo pateiktų nuomos sandorių suvestinės akivaizdu, kad kaina buvo sumažinta tik tam tikriems subjektams, o likusiems – ji nei padidėjo, nei sumažėjo. Antra, nors 1/kv. m nuomos kaina ženkliai nesumažėjo, tačiau teismas turėjo atsižvelgti ne į 1 kv. m. nuomos kainos dydį, bet jos santykį su nuomojamų patalpų plotu (pvz., nuomininkui UAB „Alsaflex“ ji sumažėjo tik 1 Lt/ kv. m, bet jis nuomojosi 1258,62 kv. m). Trečia, teismo posėdyje buvo pagarsinta informacija iš www.aruodas.lt apie kelis kartus didesnes nuomos kainas, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra konkrečių, patikimų įrodymų dėl galiojusių rinkos kainų, atsižvelgiant į patalpų būklę, vietą, išlaikymo išlaidas, kad buvo reali galimybė jas išnuomoti. Be to, bendrovės nuomininkai buvo įsipareigoję savo lėšomis daryti patalpų kapitalinį remontą ir kitus pagerinimus. Gi atsakovė nepateikė įrodymų, kad subjektai, kuriems buvo sumažinta nuomos kaina, būtų atlikę tokius pagerinimus.
  3. Dėl darbuotojų atlyginimo. Pirma, teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus, kad P. M. filialo direktoriumi paskirtas nuo 2009-12-01, bet darbo užmokestis nuo 1 500 Lt iki 2 500 Lt jam pakeltas tik iškėlus bankroto bylą. Antra, ieškovas neneigia, kad buhalterinei apskaitai vesti yra reikalingi asmenys, tačiau protingumo kriterijaus neatitinka trijų buhalterių įdarbinimas už atitinkamai 4 000 Lt ir 970 Lt.

17Atsakovas UAB „Insolvita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

  1. Dėl žvyro karjero produkcijos kainų. Pirma, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtus nuostolius ir jų dydį. Antra, atsakovo pateikta žvyro karjero produkcijos rinkos analizė patvirtinta, kad potencialūs ieškovo pirkėjai iš Vilniaus ir Kauno turėjo daugiau nei 10 variantų nusipirkti produkciją mažesniu atstumu nei iš ieškovo karjero. Trečia, ieškovas nutyli, kad skirtingomis kainomis produkcija buvo parduodama atsižvelgiant į perkamą jos kiekį – UAB „Inerta LT“ pirko itin didelį kiekį, todėl ir kaina jam buvo žemesnė. Ketvirta, atsakovas produkciją pardavė brangiau nei įmonės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo.
  2. Dėl nuomos kainų. Ieškovas siekia suklaidinti teismą, teigdamas, jog internetiniuose puslapiuose įdėti skelbimai įrodo didesnę patalpų nuomos kainą.
  3. Dėl darbuotojų atlyginimo. Nors P. M. pareigos formaliai po bankroto bylos iškėlimo nepakito, tačiau jam teko daugiau funkcijų. žinių. Dėl reikiamų žinių specifiškumo bankroto administratorius negalėjo jų tinkamai atlikti pats. Analogiška situacija buvo ir dėl buhalterių, kurių kiekviena atliko skirtingas funkcijas, nes po bankroto bylos iškėlimo ieškovas tęsė ūkinę komercinę veiklą. Tuo labiau, kad buvo gauta daugiau kaip 1 000 000 Lt pajamų.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį bei teisinį pagrindą ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).

20Kaip minėta, apeliantas savo skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso įstatymo nuostatas ir dėl to neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir be pagrindo sprendė, jog jis neįrodė savo ieškininio reikalavimo faktinio ir teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo argumentais ir laiko, jog prieš pradedant nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, yra tikslinga dar kartą paminėti čia aktualias įrodymų vertinimo taisykles.

21Dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės ir jos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų

22Kaip minėta, šios bylos ypatumas yra tas, kad ginčas vyksta bankroto byloje. Tai yra ieškovas bankrutavusi bendrovė, reiškia reikalavimą buvusiam jos bankroto administratoriui dėl jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Bankroto administratoriaus teisės ir pareigos bei atitinkamai profesinė civilinė atsakomybė yra numatytos specialiame Įmonių bankroto įstatyme (toliau ĮBĮ). Tačiau kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad nepaisant to, minėtame ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis CK šeštos knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos (CK 6.246-6.249 str.). Be to, tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo ypatumas yra tas, kad privaloma įrodyti ne visas sąlygas, o tik neteisėtus atsakovo veiksmus, šių veiksmų ir žalos priežastinį ryšį bei žalą. Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad pagal minėtą jurisprudenciją, būtent ieškovui (nagrinėjamu atveju – BUAB „Alsantė“) tenka pareiga įrodyti aukščiau išvardytas sąlygas ir tik teismui pripažinus jas įrodytomis, atsakovui (nagrinėjamu atveju – BUAB „Insolvita“) atsirastų pareiga paneigti minėtą kaltumo prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 d.).

23Taigi apibendrindama aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ĮBĮ yra taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir jo veiksmų teisėtumui įvertinti, o civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, remiantis CPK numatytomis įrodinėjimo taisyklėmis, pagal paminėtą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šios kategorijos bylose. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kasacinis teismas dėl teismo aktyvumo įrodinėjimo procese bankroto byloje, yra ne kartą pasisakęs, jog nors dėl viešojo intereso teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą, tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-369/2009). Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas (įrodomosios reikšmės nustatymas) (CPK 185 str.), kuomet teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat įvertina kiekvieną įrodymą ir jų visetą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Jei tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie neatspindi faktinės būklės, yra apibendrinti duomenys, tai jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo.

24Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama ieškovo BUAB „Alsantė“ skunde, tinkamai aiškino bei taikė paminėtas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl ginčo esmės sprendė tik itin išsamiai išnagrinėjęs kiekvieną abiejų ginčo šalių pateiktą įrodymą ir jų visetą teisinę reikšmę byloje turinčiais klausimais (CPK 185 str.).

25Dėl bankroto administratoriaus UAB „Insolvita“ neteisėtų veiksmų

26Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teisinis ir faktinis pagrindas atlikti ĮBĮ nustatytus veiksmus atsakovui UAB „Insolvita“ atsirado 2011-03-31, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti BUAB „Alsantė“ bankroto bylą ir paskirti atsakovą jos bankroto administratoriumi. ĮBĮ nustatytas pareigas atsakovas vykdė iki 2012-01-20, kai teismas jo paties prašymu atstatydino jį iš pareigų ir paskyrė kitą bankroto administratorių (T. 1, b. l. 7-9).

27Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, to neginčija ir apeliantas BUAB „Alsantė“, per nurodytą laikotarpį atsakovas bankrutuojančios bendrovės veiklą organizavo tokiu būdu, kad iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos (žvyro karjero produkcijos pardavimo, patalpų nuomos sutarčių vykdymo) buvo gauta 889 101,29 Lt pajamų (T. 1, b. l. 10). Gi ieškovas tvirtino, kad šiais veiksmais atsakovas veikė priešingai bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesams ir padarė 263 507,03 Lt žalą. Tai yra, anot jo, žvyro karjero produkcija parduota per žema kaina, kai kurių patalpų nuomos kaina nepagrįstai sumažinta, be to, pats administratorius turėjo atlikti tuos veiksmus, kuriems atlikti buvo įdarbintas direktorius ir buhalterės. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant tą patvirtinančių įrodymų. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į bankrutuojančios bendrovės veiklos specifiškumą (žvyro karjero produkcijos pardavimas), į atsakovo ūkiškumą koncentruotai ir efektyviai priimant sprendimus, tinkamai paskirstant ir organizuojant bankrutuojančios bendrovės veiklą pagal konkrečią faktinę situaciją sprendė, kad visi atsakovo atlikti veiksmai yra logiški, racionalūs ir ekonomiškai naudingi kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei). Teisėjų kolegija, ištyrusi visus bylos įrodymus, neturi pagrindo vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), jam 2011-03-31–2012-01-20 atliekant aukščiau nurodytus veiksmus (CPK 185 str.).

28Teisėjų kolegija kaip prieštaraujančius faktinei bylos medžiagai atmeta apelianto teiginius, kad BUAB „Alsantė“ PVM sąskaitose–faktūrose yra nurodyta individualizuota produkcijos rūšis pagal ją apibūdinančias savybes (pvz., smėlis (plautas), žvirgždas (plautas) (T. 2, b. l. 45-47, 53-58, 62-67, 73-75, 79, 83-84, 86 ir kt.). Kita vertus, kaip matyti iš BUAB „Alsantė“ ir UAB „Inerta LT“ 2011-04-06 žvyro karjero produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties, pakeitimų prie jos ir jų pagrindų išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, sutartyje produkcija yra aptarta, individualizuojant jos savybes ir kainas (T. 2 b. l. 40). Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent šis pirkėjas įsigijo didžiausią produkcijos kiekį lyginant su kitais pirkėjais. Dėl to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, iš esmės teisingai laikė, jog produkcijos pardavimas nustatant individualią mažesnę kainą šiam pirkėjui nei kitiems pavieniams pirkėjams, perkantiems ženkliai mažesnį jos kiekį, neprieštarauja verslo logikai ir nesuponuoja išvados dėl neteisėto atsakovo elgesio. Šią išvadą sustiprina byloje esantys duomenys, liudijantys tai, kad netgi ir esant sutartyje nurodytoms kainoms, tam tikrais atvejais produkcija buvo parduodama brangiau, be to, sutarties pakeitimu buvo padidintas transportavimo įkainis ieškovo naudai (pvz., T. 2 b. l. 93).

29Dar daugiau, priešingai nei tvirtina apeliantas, minėtos PVM sąskaitos–faktūros patvirtina ir tai, kad atsakovo UAB „Insolvita“ bankroto administravimo laikotarpiu ši produkcija buvo parduota ir už ženkliai didesnę kainą, nei ieškinyje nurodė ieškovas, pvz., ieškovas tvirtino, kad smėlis buvo parduotas už 1,25 Lt/t, tuo tarpu matyti, kad jis buvo parduotas ir už 5 Lt/t, už 7 Lt/t, už 8,3 Lt/t už 10 Lt/t ir už 13,87 Lt/t (T. 2, b. l. 58, 69, 72, 73). Pažymėtina, kad ieškovas taip pat neteikė argumentų ir įrodymų, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, siekdamas patenkinti kokius nors savo ar trečiųjų asmenų, bet ne kreditorių ir bendrovės interesus.

30Apeliantas taip pat nurodo deklaratyvius teiginius, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl žvyro karjeros produkcijos rinkos kainos priklausomumo nuo itin daug faktorių, įskaitant sezoniškumą, nors tuo pačiu neneigia, kad tokios produkcijos pasiūla yra didelė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nesutikimas su teismo išvadomis, kitoks byloje pateiktų įrodymų vertinimas, nepateikiant jas paneigiančių konkrečių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams, yra jo teisė, tačiau nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo (CPK 178, 314 str.).

31Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas teisėtais bankroto administratoriaus veiksmus, kuriais nežymiai buvo sumažinta patalpų nuomos kaina, nurodė, kad ieškovas neįrodė savo teiginių (jog buvo reali galimybė išnuomoti patalpas brangiau, o analogiškų patalpų rinkos kaina buvo didesnė). Apeliantas šią išvadą neigia, remdamasis teismo posėdyje pagarsinta informacija iš skelbimų portalo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai nurodė teismas, internetiniuose tinklalapiuose pateikiami duomenys apie siūlomos produkcijos kainas yra subjektyvūs, iš kurių negalima vienareikšmiai nustatyti už kiek konkretus nurodytas turtas buvo išnuomotas (pasiūla-paklausa). Todėl vien tik iš tokių įrodymų nėra galimybės spręsti apie tuo laikotarpiu buvusias analogiškų ar panašių patalpų nuomos rinkos kainas. Be to, teisėjų kolegija sutinka su teismu, kad ieškovo statuso į bankrutuojantį pasikeitimas ir su tuo atsiradęs neapibrėžtumas nuomos santykiuose, taip pat turėjo reikšmę nuomininkams apsisprendžiant dėl nuomos santykių tęsimo, o tokių santykių išsaugojimas iš esmės nežymiai sumažinant 1 kv. m nuomos kainą ir pajamų gavimas labiau atitiko kreditorių ir bendrovės interesus nei galimas sutarčių nutraukimas. Pažymėtina, kad ieškovas neteikė įrodymų, jog bendrovės, kurioms nuomos kaina buvo sumažinta, būtų ir toliau nuomojusios šias patalpas anksčiau buvusia kaina. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, bylos medžiaga patvirtina atsakovo teiginius, jog nauda (nuomos mokestis), gauta iš didelio ploto patalpas besinuomojusios UAB „Alsaflex“ buvo didesnė, nei ieškovo nurodoma neva trečdaliu nuomos kainos sumažinimu padaryta žala. Be to, ieškovas be pagrindo siekia įrodinėjimo pareigą dėl patalpų nuomos kainos sumažinimo pagrįstumo perkelti atsakovui, nes, minėta, ši pareiga pagal įrodinėjimo paskirstymo taisykles tenka jam pačiam.

32Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvadomis, kad atsakovas turėjo teisę įdarbinti papildomus darbuotojus, kad lyginant šių asmenų atliktas specifines funkcijas (žvyro karjero produkcijos pardavimo, pervežimo organizavimą, šios produkcijos apskaitą, sandėlių likučių apskaitą ir kt.), gautą naudą su jiems nustatytu atlygiu, negalima pripažinti, jog tokiais bankroto administratoriaus veiksmais, įgyvendinant jam ĮBĮ suteiktas teises bei pareigas, buvo pažeistas bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pat metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015). Be to, teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtino tokias atsakovo mėnesio išlaidas be PVM: 4 200 Lt administravimo, 500 Lt pašto, kanceliarinių prekių ir ryšių, 5 000 Lt teisinių paslaugų, 400 Lt transporto ir 800 Lt kitų išlaidų. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ypatumus iš šios administravimo išlaidų sąmatos negalima spręsti, kad apmokėjimas už darbo funkcijas, kurias atliko P. M. ir buhalterės, buvo įtrauktos būtent į bankroto administratoriaus išlaidas. Pažymėtina, kad teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi buvo patvirtinta bankroto administratoriaus UAB „Insolvita“ veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2011-03-31 iki 2011-12-05. Be to, bylos medžiaga rodo, kad klausimas dėl šios ataskaitos pagrįstumo buvo teisminio nagrinėjimo dalyku – kreditorių susirinkimas iš esmės kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo balsais buvo atsisakęs ją tvirtinti – ir buvo konstatuota, jog nagrinėtu atveju BUAB „Alsantė“ kreditoriai buvo neteisūs (CPK 179 str. 3 d.).

33Remdamasi tuo, kas nustatyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų faktinio pagrindo, tai yra to, jog atsakovas UAB „Insolvita“, kaip bankroto administratorius atstovaudamas kreditoriams ir bankrutuojančios įmonės interesams, pažeidė pareigą veikti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai jiems naudingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-508/2010).

34Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų tiek apelianto, tiek atsakovo UAB „Insolvita“ procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str. ). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Nutarė

36Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje keliamas civilinės atsakomybės taikymo bankroto administratoriui... 5. Ieškovas BUAB „Alsantė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu buvusiam... 6. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovui UAB... 7. Detalizuodamas susidariusį nuostolį, ieškovas nurodė, kad bankroto... 8. Dėl atlyginimo laikinai įdarbintiems darbuotojams ieškovas nurodė, kad... 9. Dėl iš nuomos negautų pajamų ieškovas nurodė, kad UAB „Inerta Lt‘... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Spręsdamas dėl žalos, padarytos per pigiai parduodant žvyro karjero... 13. Spręsdamas dėl žalos, padarytos negavus pajamų iš patalpų nuomos, teismas... 14. Spręsdamas dėl nepagrįstų išlaidų, įdarbinant darbuotojus, teismas visų... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Ieškovas BUAB „Alsantė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno... 17. Atsakovas UAB „Insolvita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 20. Kaip minėta, apeliantas savo skundą grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios... 21. Dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės ir jos įrodinėjimo... 22. Kaip minėta, šios bylos ypatumas yra tas, kad ginčas vyksta bankroto byloje.... 23. Taigi apibendrindama aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 25. Dėl bankroto administratoriaus UAB „Insolvita“ neteisėtų veiksmų... 26. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teisinis ir faktinis pagrindas atlikti... 27. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, to neginčija ir apeliantas BUAB... 28. Teisėjų kolegija kaip prieštaraujančius faktinei bylos medžiagai atmeta... 29. Dar daugiau, priešingai nei tvirtina apeliantas, minėtos PVM... 30. Apeliantas taip pat nurodo deklaratyvius teiginius, kad teismas netinkamai... 31. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas teisėtais bankroto... 32. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvadomis, kad atsakovas turėjo... 33. Remdamasi tuo, kas nustatyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad dėl... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą....