Byla 2S-985-232/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui, trečiajam asmeniui - Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai M. V. dėl neteisėtais teisėjos veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Prašė pripažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos M. V. veiksmus, paskyrus jai baudą civilinėje byloje Nr. 2VP-479-889/2017 absoliučiai neteisėtais, šališkais ir nepagrįstais; pripažinti Klaipėdos apygardos teismą kaltu, nepagrįstai paliekant ieškovei paskirtą baudą; priteisti iš valstybės 1 000 Eur dydžio turtinę žalą ir 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-22 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
  3. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl trūkumų pašalinimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-06 nutartimi ieškovės ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė nepašalino 2017-06-22 nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, nepateikė prie ieškinio rašytinių įrodymų, pagrindžiančių dėstomas aplinkybes.
  3. Nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.
  4. Pažymėjo, kad šalindama trūkumus ieškovė, kaip buvo įpareigota 2017-06-22 nutartimi, nesutikslino bylos proceso dalyvių. Paaiškino, kad Teisingumo ministerija atstovauja valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė. Pažymėjo, kad atsakovu byloje (dėl teismo ir teisėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo) turi dalyvauti valstybė, kurią atstovauja tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
  5. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų reikalaujamai 1 000 Eur turtinei žalai pagrįsti.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-06 nutartį ir ieškinį priimti nagrinėti teisme.
  2. Nurodo, kad pateiktas ieškinys teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas turi jį priimti ir išnagrinėti. Teigia, kad nėra pagrindo perkelti atsakomybę dėl padarytos žalos valstybei ar kitiems asmenims.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė ieškinį su priedais. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti nauji duomenys (papildytas 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskirasis skundas) yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, su atskirojo skundo pateiktus naujus duomenis apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad su atskiruoju skundu pateiktas ieškinys jau buvo pateiktas ir yra civilinėje byloje, naujai pridedamus įrodymus atsisako priimti.
  3. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
  4. Teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, pirmiausiai turi įsitikinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
  5. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėtais teisėjos veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštu atsakovams Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui, trečiajam asmeniui - Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai M. V.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų ar teismo veiksmais, atlyginimo atsakovu gali būti tik valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
  6. Remiantis CK 6.272 straipsnio 2 dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais tiek baudžiamajame tiek civiliniame procese padarytos žalos atlyginimo prieš asmenį yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012).
  7. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13straipsnis). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų, prokurorų, prokuratūros neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso. Tuomet, jei ieškovas pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė tik teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą, teismas pagal CPK 45 straipsnio nuostatas turi spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama procesinį klausimą – pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovais patrauktus teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą į valstybę ir nustatyti terminą ieškinio trūkumas pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškovui nesutikus to padaryti, teismas turi laikyti, kad ieškinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes nėra nurodytas atsakovas ir grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui kaip nepaduotą (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Tuo tarpu, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą, teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).
  8. Nagrinėjamu atveju ieškovė tinkamą šalį (valstybė) į bylą įtraukė. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovės pasirinkti kiti atsakovai - Klaipėdos miesto apylinkės teismas, Klaipėdos apygardos teismas ir trečiasis asmuo - Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja M. V. negali būti traukiami civilinėn atsakomybėn, turėtų priimti nutartį dėl tokių asmenų pašalinimo iš proceso. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei šį trūkumą - sutikslinti bylos proceso dalyvius kas lėmė tai jo skundžiama nutartimi teismas konstatavęs, kad ieškovė trūkumo nepašalino nutarė atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą.
  9. Teismas taip pat konstatavo ieškovę nepašalinus kitų trūkumų nepateikus prie ieškinio rašytinių įrodymų, pagrindžiančių dėstomas aplinkybes, prašomą priteisti 1 000 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą.
  10. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepašalino trūkumų.
  11. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį laikęs nepaduotu, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka.
  12. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (337 str. 1 d. 3 p.).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės I. Ž. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai