Byla 2K-76/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Gintaro Godos ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės, sekretoriaujant M. Čiučiulkai, dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei–Lisauskienei, gynėjui advokatui K. Motiekai, nukentėjusiajam R. J. J., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria R. Š. subendrinta ir paskirta bausmė – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, paskirta bausmė sumažinta vienu penktadaliu. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2Pakeistu Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, paskirta bausmė sumažinta vienu penktadaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

3Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. S., bet dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo R. Š. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės ir nukentėjusiojo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5R. Š. nuteistas už tai, kad 2001 m. lapkričio 23 d., apie 22 val., Kaune, Jaunimo aikštėje ties sankryža su Radistų g. V. S., būdamas nepilnametis, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, metė tuščią alaus butelį į R. J. J., o nukentėjusiajam bandant užkirsti kelią chuliganiškiems veiksmams, tyčia sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu ir vieną kartą įspyrė į galvą, o R. Š. toje pat vietoje ir tuo pat metu įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, R. J. J. bandant užkirsti kelią V. S. chuliganiškiems veiksmams, sudavė vieną kartą nukentėjusiajam R. J. Jurelevičiui į galvą.

62001 m. lapkričio 23 d., apie 22 val., Kaune, Jaunimo aikštėje ties sankryža su Radistų g. V. S. tyčia sudavė R. J. J. ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu ir vieną kartą spyrė į galvą, o R. Š. tyčia vieną kartą sudavė R. J. J. į galvą, taip abu padarė nukentėjusiajam sunkų kūno sužalojimą, t. y. galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais abejose momeninėse srityse bei pakaušyje, poodinėmis kraujosruvomis viršutiniuose bei apatiniuose vokuose, smakre, sprande, pereinantį į kaklą, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, dešinio skruosto ir lūpų sumušimais, muštine žaizda apatinėje lūpoje, nosikaulių, dešiniojo smilkinkaulio ir dešiniojo momenkaulio kaukolės pamato ir vidurinės duobės bei abiejų viršutinių žandikaulių LaFort II lūžimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje smilkininėje momeninėje srityje, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimu bei smegenų kamieno pabrinkimu ir sunkiu galvos smegenų sukrėtimu, padarė odos nubrozdinimus dešiniosios rankos pirštuose.

7Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kasatorius pabrėžia, kad jis jokių chuliganiškų ar smurto veiksmų neatliko, su V. S. nesitarė ir jam nepadėjo. Viskas įvyko po to, kai V. S. metė į nukentėjusiojo pusę tuščią butelį, todėl šis norėjo juos sulaikyti. Nukentėjusysis iššovė vieną šūvį į orą, mėgino dar kartą šauti, bet užsikirto jo ginklas. Tada V. S. prie jo prišoko ir pradėjo mušti, nugriuvusiam spyrė koja bei paėmė iškritusį pistoletą.

8Kasatorius nurodo, kad nukentėjusysis protokole–pareiškime apie tai, kad buvo mušamas dviejų asmenų, nenurodė, bet teisme teigė manąs, kad iš nugaros jam sudavė R. Š. Kasatorius mano, kad nukentėjusysis tokius parodymus davė iš keršto, nes iš jo parodymų matyti, kad įtarė, jog jis, R. Š., ir V. S. anksčiau stovėdavo po jo langais ir triukšmaudavo.

9R. Š. taip pat nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalį neindividualizavę jo veiksmų, todėl buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodyta, kas metė į nukentėjusiojo pusę butelį, nors byloje neginčytinai nustatyta, kad be jokio išankstinio susitarimo butelį metė V. S. Kasatoriaus nuomone, byloje, išskyrus vien nukentėjusiojo parodymus, nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl kasatoriaus veiksmų buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas.

10Kasatorius pažymi, kada apygardos teismas, paskyręs pakartotinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę dėl R. J. J. padaryto kūno sužalojimo ir suformulavęs vieną iš klausimų – kiek teismo specialisto prof. A. G. išvada Nr. A-SI-22-36 yra pagrįsta, nesistengė kruopščiai bei visapusiškai ištirti ir įvertinti tarp šio specialisto ir eksperto išvadų esančių esminių prieštaravimų dėl R. J. J. sužalojimo sunkumo, diagnozės ir gydymo pagrįstumo. Esant esminiams prieštaravimams teismas privalėjo vadovautis BPK 284 ir 285 straipsniais ir į teismo posėdį iškviesti specialistą ir ekspertus. Be šių asmenų betarpiškų paaiškinimų teismas neturėjo pakankamo pagrindo vadovautis ekspertų išvada ir be jokių konkrečių motyvų atmesti specialisto išvadą.

11Kasacinis skundas atmestinas.

12Nuteistojo R. Š. kasacinio skundo argumentai, iš esmės analogiški jo apeliacinio skundo argumentams, kuriais neigiama kaltė, pateikiant savą bylos aplinkybių vertinimą, skirtingą nuo to, kurį nustatė teismai, išsamiai išanalizavę bei įvertinę įrodymus, dėl kurių savo sprendimuose motyvuotai pasisakė.

13Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą teismų sprendimais nustatytoms veikos aplinkybėms ir iš naujo jų nenustatinėja, taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti tiriant bylą ar ją nagrinėjant teisme. Tačiau tokių pažeidimų kolegija nenustatė. Todėl, vadovaudamasi BPK 369 straipsniu, 376 straipsnio 1 dalimi, kolegija nagrinės tik tuos paduoto kasacinio skundo argumentus ir motyvus, kuriuose nurodyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai.

14Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies ir 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalies taikymo

15Nuteistojo R. Š. kaltumas, padarius jam inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, įrodytas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

16Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

17Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.2 punkte, nuosprendyje teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingus faktus. Šio nutarimo 3.1.3 punkte išaiškinta, kad kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

18Kasatorius neteisus teigdamas, kad teismas pripažino jį kaltu ir nuteisė, neindividualizavęs jo veiksmų, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodytas konkretus R. Š. nusikalstamos veikos turinys, jam veikiant su bendrininku V. S. Remiantis išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiojo R. J. J. parodymais, kuriais nustatytas aplinkybes patvirtino liudytojai P. V. ir V. J., teismo medicinos ekspertizių išvadomis, teismas nuosprendyje padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad V. S. viešoje vietoje įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką metė tuščią alaus butelį į R. J. J., o šiam bandant užkirsti kelią chuliganiškiems veiksmams, tyčia sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu ir vieną kartą įspyrė į galvą, o R. Š. toje pat vietoje ir tuo pat metu įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, R. J. J. bandant užkirsti kelią V. S. chuliganiškiems veiksmams, sudavė vieną kartą nukentėjusiajam R. J. J. į galvą ir padarė jam sunkų kūno sužalojimą.

19Nors V. S. pirmasis pradėjo neteisėtą veikimą – metė butelį į nukentėjusiojo pusę, R. Š. būdamas šalia ir tai matydamas pritarė tokiems V. S. veiksmams ir iš karto prisijungė prie jų, puldamas nukentėjusįjį kartu su V. S. ir suduodamas smūgį nukentėjusiajam į galvą. Nusikaltimo vieta nebuvo nuošali – tai vyko gatvėje prie gyvenamojo namo, neteisėtus veiksmus matė ir pašaliniai asmenys. Teismai nustatę, kad nuteistieji viešoje vietoje įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o dėl jų panaudoto smurto nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, pagrįstai R. Š. pripažino kaltu ir jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalyje, idealiąją sutaptį.

20Dėl kasatoriaus įvardytų BPK pažeidimų

21Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai dėl jame įvardytų BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo R. Š. kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, ir pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė.

22Neatitinka tikrovės ir kasatorius tvirtinimas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, nes jie nebuvo pastovūs: nukentėjusysis tik teisme pradėjo aiškinti, kad jam iš nugaros sudavė R. Š. Savo pirminiame protokole-pareiškime nukentėjusysis bendrais bruožais išdėstė užpuolimo situaciją, tačiau ir tada jis nurodė, kad jį puolė du jaunuoliai (T. 1, b. l. 7). Duodamas parodymus 2001 m. gruodžio 18 d. jis taip pat aiškino, kad link jo ėjo abu jaunuoliai, vienas bandydamas apeiti jį iš nugaros pusės, vienas iš jaunuolių (V. S.) jį puolė iš priekio, o kitas jam sudavė iš nugaros, ir po šio smūgio jis neteko sąmonės (T. 1, b. l. 30-31). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis davė iš esmės analogiškus parodymus, kategoriškai tvirtindamas, kad jis buvo puolamas abiejų jaunuolių ir pirmasis smūgis jam buvo suduotas iš nugaros pusės. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jam sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas bendrais abiejų nuteistųjų veiksmais, patvirtino ir liudytoja V. J. Liudytojas P. V. patvirtino, kad jis matė, kaip iš įvykio vietos bėgo abu nuteistieji, priešingai R. Š. aiškinimui, kad jis įvykio vietą stebėjo iš atstumo. Nors nuteistasis V. S. prisipažino vienas sumušęs nukentėjusįjį, jo parodymai apie bendrininko R. Š. veiksmų turinį prieštaravo minėtiems įrodymams, buvo nelogiški, todėl teismas pagrįstai ta jų dalimi nesivadovavo. Taigi R. Š. dalyvavimas sunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą yra įrodytas teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir įvertintų duomenų, kurie atitinka reikalavimus, numatytus BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, visuma.

23Kasatorius taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, teigdamas, kad ši aplinkybė nebuvo išsamiai ištirta, nepašalinti prieštaravimai, esantys tarp ekspertų išvadų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiriant aplinkybę dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo laipsnio, buvo padarytos kelios teismo medicinos ekspertizės. Tenkinant advokato A. Baužos (R. Š. gynėjo) prašymą buvo paskirta ir atlikta 2002 m. rugpjūčio 2 d. pakartotinė teismo medicinos ekspertizė, kuri patvirtino pirminės teismo medicinos ekspertizės išvadą apie nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo sunkumą. 2003 m. lapkričio 5 d. teismas vėl paskyrė teismo medicinos ekspertizę, nes pasikeitė sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. 2003 m. lapkričio 6 d. pakartotinės komisijinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 38(G) išvadoje konstatuota, kad R. J. J. galvos sumušimas su kaukolės skliauto, pamato ir veidinės dalies kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu bei po minkštaisiais dangalais, smegenų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimu, sunkiu galvos smegenų sukrėtimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teisiamajame posėdyje taip pat buvo apklausti ekspertai S. M., specialistas R. V., ekspertas R. A. D., dalyvavę atliekant visas tris teismo medicinos ekspertizes, kurie patvirtino jų duotas išvadas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pareikštas prašymas prijungti prie bylos teismo medicinos specialisto išvadą Nr. A-SI-22-36, atliktą A. G. ir R. Š., tačiau teismas šį prašymą atmetė ir tai kasacinės instancijos teismas įvertino kaip nuteistojo teisės į gynybą pažeidimą. Tenkinant R. Š. gynėjo prašymą, siekiant, kad būtų pašalinti prieštaravimai, esantys tarp atliktų teismo medicinos ekspertizių išvadų ir minėtos specialisto A. G. išvados, buvo paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė, ją atlikti pavedant Teismo medicinos institutui. Ši ekspertizė Nr. EKG 70/05 (01), kurią atliko šeši ekspertai ir specialistai, taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo sumuštos galvos smegenys, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2. punktas). Šiame ekspertizės akte buvo konstatuota, kad teismo specialisto A. G. išvada Nr. A-SI-22-36 buvo atlikta neįvertinus kompiuterinių tomogramų ir rentgeno nuotraukų, todėl negali būti pilnai pagrįsta (T. 3, b. l. 155-164). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas kasacinės instancijos teismo nurodymus, paskirdamas naują komisijinę ekspertizę, užtikrino nuteistajam galimybę įstatymų nustatytomis priemonėmis gintis nuo kaltinimų. Ši komisijinė ekspertizė, kuri yra išsami ir aiški, atsakė į gynybos pateiktus klausimus ir išsklaidė abejones dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo pagrįstumo. Todėl kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo, vadovaudamasis BPK 284 ir 285 straipsnių nuostatomis, iškviesti ir apklausti specialistą A. G. ir ekspertus dėl anksčiau nurodytų aplinkybių yra nepagrįstas.

24Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tenkinti kasatoriaus prašymo dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Nuteistojo R. Š. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Pakeistu Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu... 3. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. S., bet dėl jo nuteisimo kasacine... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo R. Š.... 5. R. Š. nuteistas už tai, kad 2001 m. lapkričio 23 d., apie 22 val., Kaune,... 6. 2001 m. lapkričio 23 d., apie 22 val., Kaune, Jaunimo aikštėje ties... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 8. Kasatorius nurodo, kad nukentėjusysis protokole–pareiškime apie tai, kad... 9. R. Š. taip pat nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių... 10. Kasatorius pažymi, kada apygardos teismas, paskyręs pakartotinę komisijinę... 11. Kasacinis skundas atmestinas.... 12. Nuteistojo R. Š. kasacinio skundo argumentai, iš esmės analogiški jo... 13. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina baudžiamojo įstatymo taikymo... 14. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies ir 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalies taikymo... 15. Nuteistojo R. Š. kaltumas, padarius jam inkriminuotas baudžiamojo įstatymo... 16. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje... 17. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20... 18. Kasatorius neteisus teigdamas, kad teismas pripažino jį kaltu ir nuteisė,... 19. Nors V. S. pirmasis pradėjo neteisėtą veikimą – metė butelį į... 20. Dėl kasatoriaus įvardytų BPK pažeidimų... 21. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai dėl jame įvardytų BPK pažeidimų.... 22. Neatitinka tikrovės ir kasatorius tvirtinimas, kad teismas nepagrįstai... 23. Kasatorius taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusiajam buvo... 24. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tenkinti kasatoriaus prašymo dėl... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 26. Nuteistojo R. Š. kasacinį skundą atmesti....