Byla 2-335/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2548-479/2010 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bus & Auto Wern Baltija“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. N. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo 10 736,93 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2009 m. vasario 4 d. iki visiško atsiskaitymo dienos; 3) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) išreikalauti iš atsakovo pradinius finansinius dokumentus dėl ieškovui priklausančių išmokų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo bei išmokėjimo, taip pat dokumentus apie kasmetinių atostogų skyrimą ir jų apmokėjimą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą arba pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nutartyje nurodyta, kad ieškovo prašymas taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Įvertinęs šalių pateiktus dokumentus, apygardos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo sprendimas byloje gali būti neįvykdytas ar iškils grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovo atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino atsakovo finansinės būklės.

102. Apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo ir atsakovo darbo santykiai yra nutrūkę ilgiau nei vienerius metus, todėl ieškovas neturi objektyvių galimybių pateikti teismui duomenis apie atsakovo finansinę padėtį.

113. Atsakovas delsia atsiskaityti su ieškovu ilgą laiko tarpą, kas kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo mokumo ir galutinio teismo sprendimo įvykdymo, atsižvelgiant į tai, kad preliminari ieškinio suma yra didelė – 105 736, 93 Lt.

124. Apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad, pagal susiformavusią teismų praktiką, darbuotojai yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis, todėl jos teisių ir teisėtų interesų apsaugai turėtų būti taikomas prioritetas.

13Atsakovas UAB „Bus & Auto Wern Baltija“ atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga, o savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais apie atsakovo mokumą. Ieškovą procese atstovauja advokatas, todėl jis turi realią galimybę surinkti duomenis apie atsakovo finansinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes bei pateikti juos teismui. Ieškovo pagrindinis reikalavimas atsakovui yra 10 736, 93 Lt. Ši suma negali būti laikoma didele atsakovui.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos byloje aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

16Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, kad didelė reikalavimų suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Šių nuostatų laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-105/2006 ir kt.). Teismų praktikoje ne kartą minėta, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant ieškinio didelei sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu atsakovas turi turto, tai savaime negarantuoja, jog teismui išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, bus įmanoma įvykdyti šį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-920/2008). Teisingam šio klausimo išsprendimui gali turėti įtakos įvairios reikšmingos aplinkybės (ar atsakovas turi ilgalaikio ar tik trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus ir pan.).

17Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo atsakovui pareikštų reikalavimų suma siekia 105 736, 93 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad aplinkybės dėl vengimo geruoju atsiskaityti su ieškovu neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinųjų apsaugos priemonių institutui esminę reikšmę turi tai, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), jų taikymui vertinamos aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

18Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikti duomenys rodo, kad atsakovui priklauso butas, esantis ( - ) (430 000 Lt vertės), ir 1/14 dalis negyvenamųjų patalpų – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ), kurios bendra vertė – 231 000 Lt (b.l. 34-40). Iš atsakovo balanso 2010 m. sausio 1 d. matyti, kad įmonės turtas sudarė 2 693 869, 86 Lt (iš jų ilgalaikis turtas – 510 112, 55 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 2 147 873, 73 Lt (iš jų – po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 459 623, 40 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 688 250, 33 Lt). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovo turtinės ir finansinės padėties rodikliai leidžia daryti išvadą, kad įmonė yra moki, jos turtinė ir finansinė padėtis gera. Pateikti duomenys apie atsakovo turimo turto struktūrą ir vertę, finansinės padėties rezultatus bei ekonominio pajėgumo būklę ieškovo atskirojo skundo argumentais nepaneigti. Aplinkybių, įgalinančių pagrįstai manyti, kad atsakovas gali imtis kokių nors veiksmų, siekdamas apsunkinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytą ieškinio sumą bei duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti finansiškai pajėgiam juridiniam asmeniui, be to, nėra objektyvių prielaidų manyti, jog ieškinio patenkinimo atveju būtų sunku ar neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą pagal galimo patenkinti ieškovo piniginio reikalavimo dydį. Atsakovo pateikti įrodymai paneigia atskirajame skunde nurodytos grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą vien tik dėl pareikšto reikalavimo sumos. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra objektyvaus teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

19Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, yra pagrįsta ir teisėta. Ieškovo atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. N. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkino ieškovo... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovo atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. rugsėjo... 9. 1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą... 10. 2. Apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo ir atsakovo darbo... 11. 3. Atsakovas delsia atsiskaityti su ieškovu ilgą laiko tarpą, kas kelia... 12. 4. Apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad, pagal susiformavusią teismų... 13. Atsakovas UAB „Bus & Auto Wern Baltija“ atsiliepimu į ieškovo... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos byloje aplinkybės, teisiniai... 15. Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas... 16. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų... 17. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo atsakovui pareikštų reikalavimų suma... 18. Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikti duomenys rodo, kad atsakovui... 19. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą....