Byla 2A-660-555/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. K., gimusio ( - ) metais, ir J. K., gimusio ( - ) metais, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3063-652/2017 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams J. K., gimimo ( - ) metų, J. K., gimimo ( - ) metų, R. V., V. V., S. K., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba, Ž. B., O. Č. ir R. J. dėl kelio servituto nustatymo, ir atsakovų J. K., gimimo ( - ) metų, J. K., gimimo ( - ) metų priešieškinį atsakovams R. J., O. Č., Ž. B., Nacionalinės žemės tarnybai dėl kelio servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė V. K. patikslintu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-468-470/202015, po to priešieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-205-652/2017, patikslintu ieškiniu šioje byloje (civilinės bylos Nr. 2-468-470/202015 ir Nr. 2-205-652/2017 buvo sujungtos į vieną) prašė:
    1. viešpataujančiam daiktui ieškovės V. K. žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ) tinkamai naudoti nustatyti kelio servitutą (teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius):
      1. atsakovų J. K., asmens kodas ( - ) ir J. K., asmens kodas ( - ) 3,9060 ha žemės sklype, Nr. ( - ), esančiame ( - ) 4 metrų pločio 0,0646 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda“ 2017 m. vasario 2 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-1, ir priteisti iš ieškovės V. K. atsakovų J. K., asmens kodas ( - ) ir J. K., asmens kodas ( - ) naudai bendrai 200,00 Eur vienkartinę kompensaciją;
      2. atsakovų J. K., asmens kodas ( - ) ir J. K., asmens kodas ( - ) 3,9060 ha žemės sklype, Nr. ( - ), esančiame ( - ) 4 metrų pločio 0,1113 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-1, ir priteisti iš ieškovės V. K. atsakovų J. K., asmens kodas ( - ) ir J. K., asmens kodas ( - ) naudai bendrai 200,00 Eur vienkartinę kompensaciją;
    2. viešpataujančiam daiktui ieškovės V. K. žemės sklypui, kadastrinis numeris ( - ), esančiam ( - ) tinkamai naudoti nustatyti kelio servitutą (teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius):
      1. atsakovo V. V. 1,0570 ha žemės sklype, kadastrinis numeris ( - ), esančiame ( - ) 4 metrų pločio, 0,0338 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6-7-10-9-6, ir priteisti iš ieškovės V. K. atsakovo V. V. naudai 80,00 Eur vienkartinę kompensaciją;
      2. atsakovės R. V. 0,3600 ha žemės sklype, kadastrinis numeris ( - ), esančiame ( - ) 4 metrų pločio, 0,0229 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6-7-8-2-1-6, ir priteisti iš ieškovės V. K. atsakovės R. V. naudai 320,00 Eur vienkartinę kompensaciją.
  2. Atsakovai J. K., gimęs ( - ) m., ir J. K., gimęs ( - ) m., patikslintu ieškiniu, po to priešieškiniu teismo prašė:
    1. ieškovės V. K. ieškinį dėl kelio servituto nustatymo atmesti;
    2. ieškovės V. K. viešpataujančiam 1.4800 ha žemės sklypui, registre Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ), tinkamai naudoti (teisę, bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius) nustatyti tarnaujančius kelio servitutus šiuose sklypuose:
      1. valstybinio fondo žemėje nustatyti du tarnaujančius servitutus:
  • Gretimybėje su R. P. 1.0700 ha, kadastrinis Nr. ( - ) žemės sklypu, 75,67 m. ilgio, 4 m. pločio ir 299 kv. m. ploto kelio servitutą. S. K. firmos „Korika“ 2016 m. balandžio 25 d. Kelio servituto nustatymo brėžinio M1-2000 X ir Y 24, 25, 22 ir 23 koordinatėse;
  • Gretimybėje su I. Š. ir R. Š. 1.0600 ha, kadastrinis Nr. ( - ) žemės sklypu ir N. B. ir E. B. 2.0600 ha, kadastrinis Nr. ( - ) žemės sklypu 37,59 m. ilgio, 4 m. pločio ir 150,35 kv. m. ploto kelio servitutą, S. K. firmos „Korika“ 2016 m. balandžio 25 d. Kelio servituto nustatymo brėžinio M1-2000 X ir Y 4, 9, 12, 13 ir 14 koordinatėse;
      1. savininkės R. J., gimusios 1964 m. liepos 23 d., 2.0406 ha žemės sklype, registre Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), tarnaujantį 111,86 m. ilgio, 4 m. pločio ir 448 kv. m. ploto kelio servitutą, S. K. firmos „Korika“ 2016 m. balandžio 25 d. Kelio servituto nustatymo brėžinio M1-2000 X ir Y 25, 26, 27, 20, 21 ir 22 koordinatėse ir tarnaujantį 105,04 m. ilgio, 4 m. pločio ir 400 kv. m. ploto kelio servitutą, S. K. firmos „Korika“ 2016 m. balandžio 25 d. Kelio servituto nustatymo brėžinio M12000 X ir Y 2, 3, 16, 17, ir 18 koordinatėse;
      2. savininkės O. Č., asmens kodas ( - ) 3.0723 ha žemės sklype, registre Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), tarnaujantį 97,52 m. ilgio, 4 m. pločio ir 389 kv.m. ploto kelio servitutą, S. K. firmos „Korika“ 2016 m. balandžio 25 d. Kelio servituto nustatymo brėžinio M1-2000 X ir Y 27, 1, 2, 18, 19 ir 20 koordinatėse;
      3. savininko Ž. B.. gim. 1972 m. sausio 13 d., 6.0500 ha žemės sklype, registre Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), tarnaujantį 220,3 m. ilgio, 4 m. pločio ir 880 kv. m. ploto kelio servitutą, S. K. firmos „Korika“ 2016 m. balandžio 25 d. Kelio servituto nustatymo brėžinio M1-2000 X ir Y 3, 4, 14, 15, ir 16 koordinatėse;
      4. savininko Ž. B., gim. 1972 m. sausio 13 d., 2.5324 ha žemės sklype, registre Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), tarnaujantį 109,14 m. ilgio, 4 m. pločio ir 437 kv. m. ploto kelio servitutą, S. K. firmos „Korika“ 2016 m. balandžio 25 d. Kelio servituto nustatymo brėžinio M1-2000 X ir Y 9, 10, 11 ir 12 koordinatėse;
    1. priteisti bylinėjimosi, žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidas pagal pateiktus dokumentus;
  1. Ieškovė V. K., atsakovai S. K., R. V., V. V. ir tretieji asmenys Ž. B., O. Č., R. J. 2017 m. rugpjūčio 17 d. sudarė taikos sutartį, kurią 2017 m. rugpjūčio 18 d. pateikė teismui, ir prašė ją patvirtinti tokiomis sąlygomis:
    1. V. K. atsisako reikalavimo – viešpataujančiam daiktui ieškovės V. K. žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ) tinkamai naudoti nustatyti kelio servitutą (teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius) V. V. 1,0570 ha žemės sklype, Nr. ( - ), esančio ( - ) 4 metrų pločio, 0,0338 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6-7-10-9-6, R. V., 0,3600 ha žemės sklype Nr. ( - ), esančiame ( - ) 4 metrų pločio, 0,0229 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6-7-8-2-1-6 ir priteisti iš V. K. V. V. naudai 80,00 Eur vienkartinę kompensaciją, R. V. naudai 320,00 Eur vienkartinę kompensaciją.
    2. S. K., R. V., V. V. atsisako visų savo reikalavimų pareikštų V. K., R. J., O. Č., Ž. B..
    3. V. K., R. J., O. Č., Ž. B. atsisako visų savo reikalavimų pareikštų S. K..
    4. S. K. suteikia V. K. teisę, S. K. nuosavybės teise priklausančiame 1,9670 ha žemės sklype, Nr. ( - ), esančiame ( - ) naudotis (t. y. bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius) 0,0550 ha ploto kelio servitutu, kuris UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 4-16-17-18-5-4.
    5. V. K. įsipareigoja sumokėti S. K. 100,00 Eur vienkartinę kompensaciją į S. K. nurodytą sąskaitą per 10 dienų nuo nutarties pratvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo.
    6. Taip pat šalys susitarė dėl kitų procesinių klausimų, ir nurodė, kad taikos sutarties neatskiriamu priedu yra UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo planas.
  2. Taikos sutarties tvirtinimo klausimas 2017 m. rugsėjo 4 d. protokoline nutartimi atidėtas ir nutarta jį spręsti priimant galutinį teismo sprendimą. Kadangi taikos sutarties patvirtinimo klausimas buvo atidėtas, o patikslintuose procesiniuose dokumentuose šalys nebenurodė proceso dalyviais taikos sutarties šalių, teismas ta pačia protokoline nutartimi patikslino bylos dalyvių procesinę padėtį ir atsakovais pagal ieškinį taip pat laikė V. V., R. V. ir S. K..
  3. 2017 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu bylos šalys pateikė atsisakymą nuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, kuriuo: V. K. atsisakė reikalavimo – viešpataujančiam daiktui ieškovės V. K. žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ) tinkamai naudoti nustatyti V. V. 1,0570 ha žemės sklype, Nr. ( - ), esančiame ( - ) 4 metrų pločio, 0,0338 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6-7-10-9-6, R. V. 0,3600 ha žemės sklype, Nr. ( - ), esančiame ( - ) 4 metrų pločio, 0,0229 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 6-7-8-2-1-6 ir priteisti iš V. K. V. V. naudai 80,00 Eur vienkartinę kompensaciją, R. V. naudai 320,00 Eur vienkartinę kompensaciją. Be to, S. K., R. V., V. V. atsisakė visų savo reikalavimų pareikštų V. K., R. J., O. Č., Ž. B.. Pateiktu atsisakymu bylos šalys taip pat susitarė dėl kitų atsisakymo nuo pareikštų reikalavimų sąlygų.
  4. 2017 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi šalių atsisakymo nuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimų klausimą teismas nutarė spręsti priimant galutinį teismo sprendimą.
  5. 2017 m. spalio 6 d. teisme atsakovai S. K. ir R. V. pateikė prašymus dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu. Teisėjos rezoliucija šio prašymo sprendimas buvo atidėtas spręsti priimant galutinį teismo sprendimą.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovės V. K. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovų J. K. (gim. ( - ) m.), J. K. (gim. ( - )m.), priešieškinį atmetė: nustatė atsakovų J. K., a. k. ( - ) ir J. K., a. k. ( - ) žemės sklype, kurio kadastrinis numeris ( - ), esančiame ( - ), 4 m pločio 0,1113 ha ploto kelio servitutą – teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius pagal UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtus taškus 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-1 viešpataujančiam daiktui ieškovės V. K., žemės sklypui, kurio kadastrinis numeris ( - ), esančiame ( - ); priteisė iš ieškovės V. K. vienkartinę 800,00 Eur kompensaciją, lygiomis dalimis po 400,00 Eur atsakovams J. K., a. k. ( - ) ir J. K., a. k. ( - ) už teisę naudotis jų žemės sklypu; priėmė ieškovės V. K. reikalavimų atsisakymą atsakovams S. K., R. V., V. V. ir bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimų atsakovams S. K., R. V., V. V. nutraukė; priėmė atsakovų pagal priešieškinį R. J., O. Č., Ž. B. reikalavimų atsisakymą ieškovei V. K., atsakovams pagal ieškinį S. K., R. V., V. V. ir bylą šioje dalyje nutraukė; priėmė atsakovų R. V. ir S. K. reikalavimų atsisakymą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir bylą šioje dalyje nutraukė; prašymą dėl 2017 m. rugpjūčio 17 d. taikos sutarties patvirtinimo atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas sutiko su 2016 m. spalio 13 d. teismo sprendime nustatytomis ir bylą nagrinėjant iš naujo patikrintomis ir papildytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y., kad ieškovė V. K. ( - ) 2006 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. S-33-22669 pagrindu įgijo nuosavybės teisę ir šiuo metu valdo 1,4800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris ( - ). Teismas nustatė, kad po sklypų atidalijimo servitutinis 0,055 ha ploto kelias išliko S. K. sklype. V. K. taip pat naudojosi servitutiniu keliu S. K. žemės sklype patekimui į savo žemės sklypą, toliau patekdavo per atsakovui J. K. (gim. ( - ) m.) priklausiusį žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris ( - ). Jame, kaip tarnaujančiame daikte, kelio servitutas niekada nebuvo nustatytas, ieškovė juo naudojosi geranoriškai sutinkant savininkui J. K. (gim. ( - ) m.). Nuo 2013 metų ieškovė prarado galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, nes tam paprieštaravo atsakovas J. K. (gim. ( - ) m.). Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad savininkė V. K., J. K. uždraudus jai važiuoti per jo žemės sklypą, neteko tiesioginio privažiavimo į savo žemės sklypą nuo kelio ( - ).
  3. Teismas padarė išvadą, kad pateikta 2017 m. rugpjūčio 17 d. taikos sutartis, kuria ieškovė atsisakė savo reikalavimų V. V., R. V., S. V. atžvilgiu, taip pat susitarė dėl 0,0550 ha ploto kelio servituto tam tikromis sąlygomis, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes išreikšta šalių valia buvo pakeista notariškai patvirtintoje servituto sutartyje, pagal kurią servituto davėjas S. K. suteikė servituto gavėjui V. K. teisę naudotis šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ( - ) dalimis (kas sudaro 0,0550 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), todėl šios taikos sutarties netvirtino ir vertino visus byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus kelio servituto variantus, atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 26 d. servituto sutartį.
  4. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės ir atsakovų siūlomų kelio servituto variantų ekonomiškumą bei kitas aplinkybes, ieškovės siūlomą antrą kelio servituto variantą, t. y. nustatyti kelio servitutą atsakovų J. K., asmens kodas ( - ) ir J. K., asmens kodas ( - ) 3,9060 ha žemės sklype, Nr. ( - ), ( - ) 4 metrų pločio 0,1113 ha ploto kelio servitutą, kuris UAB „Pasoda” 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtas taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-1, vertino kaip prioritetinį kitų siūlomų variantų atžvilgiu, kaip mažiausiai pažeidžiantį savininkų teises į nuosavybę.
  5. Dėl servituto atlyginimo, teismas nurodė, kad ieškovei įsigyjant savo žemės ūkio paskirties sklypą ir atsakovui J. K. (gim. ( - ) m.) įsigyjant nuosavybėn savo žemės sklypą, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, J. K. sklype nebuvo nustatytas kelio servitutas, nors juos rengiant buvo praleistas svarbus klausimas – servituto kelio nustatymas J. K. sklype. Teismas vertino, jog dėl to nei viena iš šalių nėra atsakingos, jog rengiant projektus buvo padaryta tokia klaida, tačiau taip pat sprendė, kad nustačius J. K. (gim. ( - ) m.) ir J. K. (gim. ( - ) m.) žemės sklype 4 m pločio 0,1113 ha ploto kelio servitutą, jie patirs tam tikrų nepatogumų. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų priteistinos kompensacijos dydžio, atsižvelgė į tai, kad atsakovų K. viso 3,9060 ha žemės sklypo indeksuota vertė yra 3 395 Eur (11 723 Lt), į tai, jog pagal ieškovės pateiktą kelio servituto nustatymo planą kelio plotas sudarys 0,1113 ha, be to, ieškovės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl keliu važinės ir sunkesnės, didesnių gabaritų transporto priemonės, be to, esant servitutiniam keliui, galimai bus apribota galimybė atsakovams statyti naujus statinius.
  6. Teismas sprendė, kad šalių pateiktas 2017 m. rugsėjo 27 d. atsisakymas nuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, taip pat atsakovų S. K. ir R. V. 2017 m. spalio 6 d. teisme gautas prašymas, kuriuo jie atsisako nuo ieškinio reikalavimų atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų, todėl sprendė, jog yra tikslinga šiuos prašymus tenkinti ir šiose dalyse civilinę bylą nutraukti.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu J. K., gim. ( - ) m., ir J. K., gim. ( - ) m., prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovų J. K., gim. ( - ) m., ir J. K. ( - ) m., priešieškinį patenkinti; priimti teikiamus naujus įrodymus – K. K. IĮ Kelio servituto nustatymo brėžinį ir „Vietinės reikšmės kelio ruožo nuo 0,285 iki 0,746 ( - ) statybos projektą“ projektą, atliktą UAB „Gilmera“, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiamu sprendimu buvo aptarti keturi kelio servituto nustatymo variantai, ieškovės aparti trys variantai sprendimo pirmoje dalyje sunumeruoti 1, 2 ir 3 punktais, tuo tarpu atsakovų pateiktas kelio servituto nustatymo variantas aptartas antroje sprendimo dalyje. Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmasis ieškovės kelio servituto variantas labiausiai suvaržo šalių teises ir, kad šis variantas yra netinkamiausias, tačiau nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamos bylos dalyką, negalėjo remtis skundžiamame sprendime nurodoma servitutinio kelio projektavimo (2004 m. ir 2010 m. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte) aplinkybe, kadangi ieškovės prašomas nustatyti pirmasis kelio servitutas nėra suprojektuotas J. K. (gim. ( - ) m.) žemėje (1993 m. gegužės 13 d. abrisas). Kelio pažymėjimo ieškovės V. K. pirminiuose žemės sklypo dokumentuose taip pat nėra.
    2. Atsakovams nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype nustatytas servitutinis kelias (antras ieškovės variantas) taip pat nebuvo suprojektuotas nuosavybės teisių J. K. (gim. ( - ) m.) 1995 m. atkūrimo metu, vėliau kelio servitutas net nebuvo projektuotas, kelio toje vietoje niekada nebuvo, todėl nebuvo ir jokio faktinio bet kokio kelio naudojimo. Aplinkybės, kad ieškovė naudojosi servitutiniu keliu, J. K. (gim. ( - ) m.) geranoriškai leidus per jo sklypą patekti į ieškovės žemės sklypą, o J. K. (gim. ( - ) m.) uždraudus važiuoti per sklypą, neteko tiesioginio privažiavimo, neegzistavo. Niekas, tuo labiau ieškovė nevažinėjo per J. K. (gim. ( - ) m.) žemės sklypą, nes tam nebuvo faktinio reikalo – atsakovė jai priklausančia žeme nuo jos įgijimo niekada nedirbo. Be to, ieškovė, projektuodama kelio servitutą konkrečioje sklypo vietoje ir skaičiuodama privažiuojamųjų kelių kaštus, jokių inžinerinių geodezinių, geologinių, hidrologinių ar specialių esamos dangos konstrukcijos tyrimo neatliko. Bylos nagrinėjimo metu atsakovų užsakymu buvo atlikti geologiniai tyrimai, kurie patvirtino, kad servitutiniame kelyje atlikto geologinio gręžinio Nr. 1T vietoje yra gruntinis vanduo 0,25 m nuo žemės paviršiaus, kas sukels papildomų problemų kelio įrengimui ir padidins jo įrengimo kaštus. Be to, šis kelio servituto variantas pažeis ir žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus.
    3. Ieškovės siūlytas trečiasis servitutinio kelio variantas, iš visų ieškovės prašytų kelio servituto variantų, yra priimtiniausias, kadangi jis tiesus, neilgas, be kampų, toliau nuo sodybos, nors ūkinę veiklą atsakovams riboja, tačiau J. K. (gim. ( - ) m.) neatima kurti sodybos jo turimos nuosavybės teisės žemės dalyje prie šiaurinės sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas šio varianto nesprendė, nustatydamas kelio servitutą pagal antrą ieškovės siūlytą kelio servituto variantą.
    4. Dėl atsakovų nurodyto kelio servituto nustatymo varianto nurodo, kad Alytaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 33-2704-ž, privačių sklypų registrų išrašuose, sklypų preliminariuose ir kadastrinių matavimų planuose buvo pažymėtas kelias Ž-4 iki Ž. B. 2,5324 ha žemės sklypo, jis yra ir 2004 m. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir kituose žemės sklypų dokumentuose. Šis kelias egzistuoja ir reikalingas ne mažiau kaip aštuonių nekilnojamų daiktų savininkams (septyni sklypai ir sodyba), kitų kelių, į šiuos sklypus patekti nėra, tuo tarpu atsakovų prašytas nustatyti kelio servitutas ieškovei patekti į savo sklypą, nežymiai padidintų tik vienu sklypu kelio Ž-4 naudojimą. Taigi, atsakovai, pareiškę reikalavimą nustatyti kelio servitutą šioje dalyje, prašo jį nustatyti jau esamame kelyje (servitute), tai ne kitas ir ne naujas kelio servitutas, jis šiuo metu egzistuoja ir pareikalautų mažiausiai įrengimo sąnaudų, kadangi jį turėtų įsirengti mažiausiai keturi naudotojai, todėl jo įrengimo kaštai tektų ne vienai ieškovei.
    5. Pirmosios instancijos teismo priteista servituto kompensacija neatlygina atsakovų patiriamus nuostolius ir nepatogumus. Nustatant kompensacijas nėra tinkamai įvertintas žemės naudmenų netekimas ir atlyginimas už šią netektį, o taip pat ir dėl servitutų nustatymų susidarantys esminiai žemės naudojimo, įvairios taršos padariniai ir gyvenimo sąlygų sodyboje susidarantys dideli nepatogumai. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino J. K. (gim. ( - ) m.) sodybos statybos galimybės nustačius ieškovės antruoju variantu prašomą kelio servitutą.
  2. Ieškovė V. K. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsisakyti priimti atsakovų pateiktus į bylą naujus įrodymus, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Byloje yra tiek 2004 m., tiek 2010 m. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų ištraukos, kurios aiškiai parodo, kaip buvo projektuojamas privažiavimas į ieškovės žemės sklypą, t. y. per atsakovų (apeliantų) žemės sklypą. Tiek 2004 metų ir 2010 metų ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai, tiek ieškovės žemės sklypo nuosavybės dokumentai patvirtina, kad projektuotojai, kaip specialistai, privažiavimą į ieškovės žemės sklypą projektavo nuo kelio ( - ) ir šie rašytiniai įrodymai yra svarbūs sprendžiant dėl kelio servituto vietos nustatymo.
    2. Nepagrįsti atsakovų apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad iki 2013 m. ieškovė į savo žemės sklypą patekdavo per jų žemės sklypą, taip pat, jog ieškovė savo žemės sklype nevykdė veikos ir nesikreipė pas juos dėl kelio. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patekimui į savo žemės sklypą naudojosi keliu, esančiu būtent atsakovų žemės sklype. Vien ta aplinkybė, jog ieškovei nebuvo poreikio dažnai važiuoti į savo žemės sklypą, nepatvirtina aplinkybės, jog ji iki 2013 metų pavasario nėra buvusi savo žemės sklype.
    3. Apeliantų pateikti duomenys – UAB „Gilmera“ „Vietinės reikšmės kelio ruožo nuo 0,285 iki 10,746 ( - ) statybos projektas“ ir K. K. IĮ Kelio servituto nustatymo brėžinys, nepaneigia, kad kelio įrengimas pagal jų priešieškinį kainuotų ieškovei 45 473, 58 Eur. Kelio įrengimo, pagal atsakovų prašomą nustatyti kelio servitutą, sąnaudos yra beveik du kartus didesnės už tą variantą, kurį nustatė teismas. Atsakovų prašomas nustatyti kelio servitutas yra ilgesnis, įrengimas beveik du kartus brangesnis, kompensacijas reikėtų mokėti keturių žemės sklypų savininkams. Patys atsakovai, nesutiko dengti kelio servituto įrengimo išlaidų ir mokėti žemės sklypų savininkams kompensacijų, tiek kiek jos viršija išlaidas pagal nustatytą kelio servituto variantą.
    4. Jokio vietinės reikšmės bendro naudojimo kelio Ž-4 patekimui į ieškovės žemės sklypą nėra, atsakovai prieštarauja patys sau, nes priešieškiniu prašo neva esančio kelio Ž-4 vietoje nustatyti kelio servitutą ieškovei. Būtent ieškovės nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai – abrisas, žemės sklypo planas, 2004 ir 2010 metų ( - ) kadastro vietovės žemės reformos į žemėtvarkos projektų ištraukos nuosekliai patvirtina, kad privažiavimas ieškovei suprojektuotas per S. K. ir atsakovų žemės sklypus, o ne iš pietinės pusės, nuo kelio ( - ), kaip yra teigiama apeliaciniame skunde.
    5. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog nustatytas kelios servitutas pagal ieškovės pateiktą variantą kaip nors pažeistų atsakovų interesus. Be to, atsakovai neginčijo ir ieškovės siūlomos kompensacijos dydžio, neteikė jokių reikalavimų, įrodymų dėl jos dydžio, tinkamos kompensacijos dydžio atsakovai nesiūlo ir apeliaciniu skundu.
  3. Trečiasis asmuo R. J. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės prašytas ir teismo nustatytas kelio servitutas yra logiškiausias ir atitinkantis teismų praktiką, mažiausiai varžantis kitų – tarnaujančių daiktų savininkų teises, be to, jis yra trumpesnis negu atsakovų prašomas servituto kelio variantas. Pagal ieškinio reikalavimus kelio servitutas nustatomas prisijungiant jau prie esamo 0,055 ha servituto S. K. žemės sklype, kuris davė sutikimą notarine tvarka ir nustatė servitutą ieškovei naudotis savo žemės dalimi, kuria naudojasi ir patys atsakovai. Šis kelio servitutas jau yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip tarnaujantis daiktas ir yra įteisintas. Toliau servitutinis kelias projektuojamas per atsakovų žemės sklypą, tačiau natūroje buvęs kelias dalina atsakovų žemės sklypą į dvi dalis, buvo arti namų valdos, todėl servitutą siūloma nustatyti ne buvusioje kelio vietoje, o atsakovų žemės sklypo pakraščiu. Ieškinyje nurodyti servitutinio kelio variantai nereikalauja didelių įrengimo sąnaudų, kadangi iš esmės dalis kelio egzistuoja ir yra naudojama, todėl prašoma nustatyti likusi kelių dalis yra nedidelė, todėl minimaliai apsunkintų ir suvaržytų tarnaujančių daiktų savininkų interesus. Tuo tarpu atsakovų priešieškiniu siūlomas kelias iki ieškovės sklypo yra tris kartus ilgesnis, kas ženkliai padidintų ne tik kelio įrengimo sąnaudas, taip pat ir nuostolių kompensacijos dydį. Atsakovai taip pat nepateikė teismui ir jokių įrodymų dėl, jų nuomone, galimai per mažų nuostolių dydžio.
  4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti atsakovų pateiktus į bylą naujus įrodymus, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodo, kad ieškovei žemės sklypas suformuotas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Byloje esantys 2007 m. ir 2010 m. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų ištraukos patvirtina kaip buvo projektuojamas privažiavimas į ieškovės žemės sklypą, t. y. per atsakovų žemės sklypą. Be to, atsakovų teikiami duomenys nepatvirtina, kad jų siūlomo kelio servituto varianto, kuris yra ilgesnis ir užima didesnį plotą, įrengimas kainuotų ieškovei 45 473,58 Eur. Atsakovų prašomas kelio servituto variantas yra naudingas tik jiems patiems, tuo tarpų jie nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, kad prisidės prie kelio įrengimo ar kompensacijos kitiems žemės sklypų savininkams. Taip pat nurodo, kad nėra jokio vietinės reikšmės bendro naudojimo kelio Ž-4 patekimui į ieškovės žemės sklypą. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, jog ieškovei kelias suprojektuotas būtent per S. K. ir atsakovų žemės sklypus, o ne iš pietinės pusės, nuo kelio ( - ), kaip tai įrodinėja atsakovai. Atsakovai taip pat neginčijo ir siūlomos kompensacijos dydžio, neteikė jokių įrodymų dėl jos dydžio.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Apeliantai (atsakovai) J. K., gim. ( - ) m., ir J. K., gim. ( - ) m., prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjamą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
  2. Apeliantai nurodo, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iškilus klausimų dėl įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo, bus reikalinga apklausti proceso šalis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju įrodymų įvertinimui ir ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

14Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Apeliantai prašo prie bylos prijungti K. K. IĮ kelio servituto nustatymo brėžinį ir UAB ,,Gilmera“ kelio projektą. Šie įrodymai gauti (atlikti) po teismo sprendimo priėmimo, jais apeliantai grindžia apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teikiami įrodymai gauti jau pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, ir vertindama, kad jie neužvilkins proceso ir nesutrukdys teisingam apeliacinės instancijos teismo bylos išnagrinėjimui ir teismo procesinio sprendimo priėmimui, apeliantų prašymą tenkina ir pateiktus įrodymus prijungia prie civilinės bylos.

15Dėl ginčo esmės

  1. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. K. ( - ) 2006 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. S-33-22669 pagrindu įgijo nuosavybės teisę ir šiuo metu valdo 1.4800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris ( - ) (t. 1, b. l. 14-15). Į šį žemės sklypą nuo kelio ( - ) ieškovė patekdavo per žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris ( - ) (projektinis numeris 80), kuris iki atidalijimo priklausė S. K. ir O. V.. Minėtame žemės sklype, priklausiusiame S. K. ir O. V., 2006 m. liepos 13 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-Ž-1712 buvo nustatytas 0,055 ha kelio servitutas, kuriuo patekimui į savo žemės sklypą naudojasi J. K. (gim. ( - ) m.). Vėliau minėtas S. K. ir O. V. žemės sklypas pertvarkytas į keturis žemės sklypus, kurie šiuo metu priklauso: V. V. (kadastrinis numeris ( - )), R. V. (kadastrinis numeris ( - ) ir kadastrinis numeris ( - )), S. K. (kadastrinis numeris ( - )). Po sklypų atidalijimo servitutinis 0,055 ha ploto kelias išliko S. K. sklype. Ieškovė V. K. taip pat naudojosi servitutiniu keliu S. K. žemės sklype patekimui į savo žemės sklypą, toliau patekdavo per atsakovui J. K. (gim. ( - ) m.) priklausiusį žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris ( - ). Civilinės bylos nagrinėjimo eigoje šis žemės sklypas tapo bendraturčių J. K. (gim. ( - ) m.) ir J. K. (gim. ( - ) m.) nuosavybe (t. 3, b. l. 60-65). Teismas nustatė, kad ginčo sklype, kaip tarnaujančiame daikte, kelio servitutas niekada nebuvo nustatytas, ieškovė juo naudojosi geranoriškai sutinkant savininkui J. K. (gim. ( - ) m.). Nuo 2013 metų ieškovė prarado galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, nes tam paprieštaravo atsakovas J. K. (gim. ( - ) m.). Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad savininkė (ieškovė) V. K., J. K. uždraudus jai važiuoti per jo žemės sklypą, neteko tiesioginio privažiavimo į savo žemės sklypą nuo kelio ( - ). 2017 m. rugsėjo 26 d. ieškovė V. K. ir atsakovas S. K. sudarė notarinę servituto sutartį, pagal kurią servituto davėjas S. K. suteikė servituto gavėjui V. K. teisę naudotis šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ( - ) dalimis (kas sudaro 0,0550 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (t. 12, b. l. 1-50).
  2. Apeliantai (atsakovai) ginčija teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinant ieškovės ieškinį nustatytas apeliantų žemės sklype, kurio kadastrinis numeris ( - ), esančiame ( - ), 4 m pločio 0,1113 ha ploto kelio servitutas – teisė bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius pagal UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 8 d. kelio servituto nustatymo plane pažymėtus taškus 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-1 viešpataujančiam daiktui ieškovės žemės sklypui, kurio kadastrinis numeris ( - ), esančiam ( - ), o atsakovų priešieškinis nustatyti servitutą pagal atsakovų pateiktą servituto nustatymo projektą, atmestas, teisėtumą ir pagrįstumą argumentuodami savininkų – apeliantų teisėtų interesų pažeidimu, didelėmis ieškovei tenkančiomis kelio įrengimo išlaidomis; per maža kompensacijos už servituto apeliantų žemėje nustatymą suma.
  3. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose: 2005 m. balandžio 4 d., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 . birželio 11d., byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d., byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. birželio 22 d., byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt.).
  5. Apeliantai skunde teigia, kad ieškovė nesinaudoja savo sklypu, todėl nėra būtinybės pateikimui į jos sklypą nustatyti servitutą. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė objektyvią būtinybę nustatyti servitutą patekimui į ieškovės žemės sklypą.
  6. Byloje nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. S-33-226692006, ieškovei atkuriant nuosavybės teises, žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), suformuotas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (t. 1,b. l. 29). Projektas patvirtintas Alytaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 33-2704-Ž, pagal preliminarius matavimus 2006 m. vasario 28 d. parengtas žemės sklypo planas (t.1, b.1.18). Byloje esantis ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir ieškovės žemės sklypo planas patvirtina, kad privažiavimas nuo pagrindinio kelio ( - ) į ieškovei priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), numatytas per žemės sklypą, kadastrinis Nr. 3373/0008:17, kuris iki atidalijimo priklausė S. K. ir O. V. (t. 1, b. l. 23). Šiame žemės sklype Alytaus apskrities viršininkas 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 33-Ž-l712 nustatė 0,055 ha kelio servitutą (tarnaujantis daiktas). Šis žemės sklypas pertvarkytas į keturis žemės sklypus: kadastriniai Nr. ( - ) (priklauso V. V.), ( - ), (priklauso R. V.), ( - ), (priklauso R. V.), ( - ), (priklauso S. K.). 0,055 ha ploto kelio servitutas, kaip tarnaujantis daiktas išliko S. K. priklausančiame žemės sklype (t.1, b. l. 26). Byloje surinkti įrodymai įgalina spręsti, kad ieškovė, geranoriškai sutinkant savininkui J. K. (gim. ( - ) m.) taip pat naudojosi šiuo servitutiniu keliu patekimui į savo žemės sklypą. Bylos nagrinėjimo eigoje šis sklypas tapo bendraturčių J. K. (gim. ( - ) m.) ir J. K. (gim. ( - ) m.) nuosavybe, todėl prieštaraujant atsakovui J. K. (gim. ( - ) m.) ieškovė prarado galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, nes tokiu būdu neteko tiesioginio privažiavimo į savo žemės sklypą. Ieškovė negalėdama patekti į savo žemės sklypą, negali realizuoti jai priklausančių savininko teisių – fiziškai apribojama jos galimybė naudotis turtu, jį laisvai valdyti. Ieškovės žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, ieškovė žemę deklaruoja, gauna atitinkamas išmokas, pateikė dokumentus, patvirtinančius tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gavimą (t. 1, b. l. 30-71). Byloje, kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės pateikimui į savo žemės sklypą servituto nustatymas yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti interesų įgyvendinimą. Šioje byloje servituto būtinumas yra objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas apribojant kitų asmenų nuosavybės teisę išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt.).
  7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nustatyti kelio servitutą atsakovų 3,9060 ha žemės sklype, įvertino, kad atsakovo S. K. 1,9670 ha ploto žemės sklype, kelio servitutas jau yra nustatytas, jo dydis 0,055 ha, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip tarnaujantis daiktas, juo faktiškai naudojasi gretimų sklypų savininkai. Tokiu būdu ieškovei kelio servitutas būtų nustatomas prisijungiant prie jau esamo 0,055 ha kelio servituto. Kelio servitutas nustatytas žemės sklypo pakraščiu, kur žemė nėra naudojama, neįdirbta ir neapsodinta. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo šio servitutinio kelio varianto vertinimu prioritetiniu kitų siūlomų variantų atžvilgiu, nes jis sukelia mažiausius nepatogumus ir mažiausiai pažeidžia tarnaujančio daikto savininkų teises į nuosavybę, juo išlaikoma daiktų savininkų interesų pusiausvyra (CPK 185 straipsnis).
  8. Apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kuriais grindžiami skundo argumentai, jog teismo sprendimu nustatytame servitutiniame kelyje atlikti geologiniai gręžiniai patvirtina, kad toje vietoje yra aukštai gruntinis vanduo. Remiantis šiuo argumentu, apeliantai teigia, kad dėl to ieškovei, pagal teismo patvirtintą kelio servituto variantą, kelio įrengimas sukels problemų ir pareikalaus daug lėšų. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad šioje kelio dalyje yra šlaitas, pasukus į pietus – pelkėta vieta, kas galimai apsunkintų kelio įrengimą, tačiau ieškovė sutinka kelią įsirengti savo sąnaudomis (t. 11, b. l. 10). Kelio įrengimo kaštai niekaip neapriboja ir nepažeidžia apeliantų, kaip tarnaujančio daikto savininkų teisių ir interesų.
  9. Apeliantai apeliaciniu skundu teigia, kad kelias ieškovei patekti į jos žemės sklypą yra iš kitos – pietinės pusės, nuo kelio (duo, ir kuris atitinka apeliantų prašomą nustatyti servitutinį kelią. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas šį apeliantų priešieškiniu siūlomą nustatyti kelio servituto variantą, išsamiai ištyrė ir įvertino aplinkybes ir įrodymus ir nurodė argumentus, kuriais grindė išvadą, jog atsakovų siūlomas servituto nustatymo variantas daugiausiai pažeistų žemės sklypų savininkų interesus. Teismas byloje nustatė, kad 2004 metų ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte, patvirtintame 2004 m. lapkričio 24 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-2704-ž, privačių sklypų registrų išrašuose, sklypų preliminariuose ir kadastrinių matavimų planuose buvo pažymėtas kelias Ž-4, tačiau ne visi projektiniai sprendiniai buvo perkelti į savininkų nuosavybės dokumentus. Teismas taip pat nustatė, kad dalis savininkų iš pietinės pusės bylos nagrinėjimo eigoje atliko savo sklypų kadastrinius matavimus, kurie iš dalies pakeitė buvusią sklypų eksplikaciją, esant preliminariems matavimams, konkrečiai atsakovių O. Č. ir R. J. sklypuose, kad atsakovo Ž. B. sklypams kadastriniai matavimai neatlikti, jo 6,0500 ha žemės sklypo plane yra nurodytas 10 arų kelio plotas, o 2,5324 ha žemės sklypo plane matyti, kad kelias Ž4 suprojektuotas iki šio atsakovo sklypo ribos ir eina gretimai kitų sklypų savininkų Šatų ir Budrų. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovai naudojasi jų sklypuose esančiais keliais arba keliu Ž4, šis kelias yra ilgiausias ir eina per keturių savininkų šešis sklypus, vertino, kad šie atsakovai neprisidėtų prie servitutinio kelio įrengimo. Šių aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai priešieškinyje nurodytą servitutinio kelio įrengimą vertino ekonomiškai nenaudingiausiu, labiausiai suvaržančiu teises keturiems savininkams, atitinkantis tik apeliantų interesus. Apeliantų argumentus, jog kelias į ieškovės žemės sklypą yra iš kitos – pietinės pusės, t. y. nuo kelio ( - ), paneigia byloje esantys įrodymai: ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto grafinė medžiaga, ieškovei parengti nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai – abrisas, žemės sklypo planas, patvirtinantys, kad privažiavimas suprojektuotas per žemės sklypus nuo kelio ( - ), o ne iš pietinės pusės nuo kelio ( - ).
  10. Apeliantai nesutinka su teismo nustatytu kompensacijos dydžiu. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016). CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Šios normos prasme servituto atlygintinumas reiškia tiek nuostolių atlyginimą, tiek kompensaciją, kaip atlyginimą, už savininko teisių suvaržymą. Pagal teismų formuojamą praktiką servitutas yra atlygintinis, išskyrus atvejus, kai kitaip susitaria šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes.
  11. Byloje dėl servituto nustatymo padarytų nuostolių dydis neįrodytas, todėl teismas nustatydamas kompensacijos dydį taikė CK 4.10 ir 6.249 straipsnius. Teismas ieškovės prašomą priteisti 200,00 Eur piniginę kompensaciją abiem atsakovams bendrai padidino ir priteisė kiekvienam po 400,00 Eur. Teismas spręsdamas dėl kompensacijos dydžio įvertino, jog nei viena iš šalių nėra kaltos, jog rengiant šalių žemės sklypų projektus buvo padaryta klaida ir J. K. sklype nebuvo nustatytas kelio servitutas, atsižvelgė į atsakovų žemės sklypų vertę, įvertino, jog keliu važinės ir sunkesnės, didesnių gabaritų transporto priemonės bei į atsakovų galimai naujų statinių statybos apribojimus, esant servitutiniam keliui, į kitas atsakovų nurodytas aplinkybes – didesnė tarša, triukšmas, trukdymas ganyti gyvulius, saugumo sumažėjimas. Apeliantai pirmosios instancijos teismui neteikė jokių įrodymų dėl kompensacijos jos dydžio, tokių įrodymų neteikia ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas piniginės kompensacijos dydį nustatė įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į teismų praktiką panašiose bylos, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Apeliantams neteikiant jokių įrodymų argumentams dėl priteistos kompensacijos dydžio nepagrįstumo pagrįsti, teisėjų kolegija juos vertina deklaratyviais ir atmeta kaip nepagrįstus (CPK 185 straipsnis).
  12. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).
  13. Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, apsvarstė visus byloje pateiktus servitutinio kelio nustatymo variantus, ištyrė ir vertino visų įrodymų visumą, išdėstė įrodymų, kuriais grindė savo išvadas ir motyvus turinį. Apeliantai, skunde nesutikdami su byloje nustatytų aplinkybių įvertinimu, siekia savo reikalavimų patenkinimo, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
  14. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai taikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, ar materialinės teisės normas, apibrėžiančias kelio servituto nustatymo sąlygas, todėl atsakovų apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, yra pagrindas trečiojo asmens R. J. ir ieškovės V. K. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo R. J. pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 700,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų (t. 13, b. l. 95-96). Ieškovė V. K. taip pat pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 700,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų (t. 13, b. l. 109). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovų J. ir J. K. yra priteistinos trečiojo asmens R. J. ir ieškovės V. K. naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
  2. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 49,06 Eur, todėl atmetus atsakovų J. ir J. K. apeliacinį skundą, jos valstybės naudai priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 24,53 (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Ieškovei V. K., a. k. ( - ) iš atsakovų J. K., a. k. ( - ) ir J. K., a. k. ( - ) priteisti po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

20Trečiajam asmeniui R. J., a. k. ( - ) iš atsakovų J. K., a. k. ( - ) ir J. K., a. k. ( - ) priteisti po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

21Iš atsakovų J. K., a. k. ( - ) ir J. K., a. k. ( - ) valstybės naudai priteisti po 24,53 Eur (dvidešimt keturis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

22Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai