Byla 2A-90-622/2013
Dėl įpareigojimo atstatyti balkoną į pirmykštę padėtį

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. Ž. ir ieškovų A. L. ir A. L. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-08-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. L. ir A. L. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl leidimo įteisinti gyvenamojo namo rekonstrukciją bei pagal atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovams A. L. ir A. L. dėl įpareigojimo atstatyti balkoną į pirmykštę padėtį,

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti atsakovo atsisakymą duoti sutikimą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos neteisėtu ir pripažinti ieškovams teisę įteisinti namo ir verandos, ( - ), atliktus rekonstrukcijos darbus, pripažinti teisę gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą be atsakovo sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovus atstatyti balkoną, esantį virš verandos. Nurodė, kad pagal mainų sutartį, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso kambarys, iš kurio yra išėjimas į balkoną, tačiau ieškovai nugriovė balkono turėklus, užkalė balkono duris, savavališkai pasididino verandą, taip panaikindami balkoną.

4Palangos miesto apylinkės teismas 2012-08-08 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisako duoti sutikimą įsiteisinti ieškovų atliktus rekonstrukcijos darbus, kadangi atlikta rekonstrukcija pažeidžia atsakovo kaip žemės sklypo dalies, kurioje nustatyta ir nenuginčyta naudojimosi tvarka, savininko teises, nepagrįstai sumažinant jam tenkančio žemės sklypo dalį. Įteisinus savavališką statybą, atsakovas turėtų tenkintis mažesne sklypo dalimi, pažymėta indeksu A1, nei paskirta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nurodė, kad pagal ieškovų pateiktą techninį projektą patalpų perplanavimas atliekamas ne tik pastato antrajame, bet ir pirmajame aukšte, t. y. verandos patalpą perplanuojant į koridorių ir san. mazgą. Atsakovui neatskleisti ieškovų ketinimai keičiant langų dydį ir atsakovo nesutikimas šiems rekonstrukciniams darbams taip pat pripažintinas pagrįstu. Teismas sprendė, kad ieškovams teismo sprendimu leidus be atsakovo leidimo įteisinti atliktus verandos rekonstrukcijos darbus, perplanuoti patalpas ir padidinti langus, jie įstatymų nustatyta tvarka galės įteisinti jau neteisėtai atliktus rekonstrukcijos darbus, kuriems bus išduotas statybos leidimas. Ieškovams nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies ir negavus pastato bendraturčio, t. y. atsakovo ir valstybinės žemės nuomotojo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos - sutikimo, verandos ir kitų namo savavališkos rekonstrukcijos darbų įteisinimas būtų neteisėtas.

5Teismas atmesdamas atsakovo priešieškinį nurodė, kad pats atsakovas pripažino, kad balkono patalpų įsigijimo metu nebuvo. Apie jokį antrame (mansardiniame) aukšte esantį balkoną mainų sutartyje neužsimenama, tokia patalpa naudotis atsakovui neperduota, todėl atsakovas negalėjo mainų sutartimi įgyti didesnę pastato dalį, nei turėjo ankstesnis savininkas. Nors 2010-02-20 VĮ Registrų centro rašte nurodyta, kad pagal 1997-02-06 kadastrinių matavimų duomenis virš verandos antrame aukšte yra pažymėtas balkonas, tačiau iš pateiktų kadastrinių duomenų ir namo patalpų eksplikacijos nėra matyti, jog name yra patalpa, pavadinta balkonu, tokia patalpa nepažymėta ir mansardinio aukšto plane. Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, konstatavo, jog labiau tikėtina, jog atsakovo priešieškinyje nurodytų faktų nebuvo nei, kad jie egzistavo, t. y. atsakovas neįrodė, jog ieškovai sunaikino jam priklausantį balkoną, todėl turėtų pareigą jį atstatyti.

6Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-08-08 sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė valdymo ir nuosavybės teises reglamentuojančias teisės normas. Nurodo, kad ankstesni namo savininkai patvirtino, kad prie kambario buvo balkonas, tai patvirtina ir VĮ Registrų centro 2010-02-20 raštas, nuotrauka, todėl teismas nepagrįstai šiuos įrodymus atmetė. Pagal mainų sutartį perėmė visas buvusio savininko teises, todėl turi teisę reikalauti, kad būtų atstatytas balkonas.

7Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo

82012-08-08 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas leisti įteisinti gyvenamojo namo ( - ), rekonstrukciją be bendraturčio atsakovo sutikimo, ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir dėl jų išsamiai nepasisakė, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai verandą rekonstravo atsakovui priklausančio žemės sklypo sąskaita ir dėl to atsakovas turės tenkintis 5 kv.m. mažesniu plotu. Rekonstrukcija niekaip nepažeidžia atsakovo teisių naudotis jam priklausančiu turtu – 16/100 namo dalių, t. y. nepažeidžia atsakovo asmeninių teisių ar teisėtų interesų, saugomų įstatymo, jo teisių į žemę. Suremontavus priestatą atsakovas gali netrukdomai naudotis jam priklausančia namo dalimi, esančia pirmame aukšte, išvengdamas naudojimosi bendro naudojimo koridoriumi. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai pažeidžia jų teisę netrukdomai valdyti, naudotis ir disponuoti jiems priklausančiu turtu. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl bendraturčiai (ieškovai) negali pagal pateiktą projektą atlikti kitų pertvarkymų be bendraturčio (atsakovo) sutikimo ir kaip tai pažeidžia atsakovo teises. Teigia, kad ieškiniu nebuvo prašoma įteisinti namo ir verandos atliktus rekonstrukcijos darbus, pripažinti teisę gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą be valstybinės žemės nuomotojo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – sutikimo, todėl pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Mano, kad teismas pažeidė atstovavimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nes nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo esant ieškovės prašymui ir tokiu būdu pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes atsakovas atvyko į bylą su atstovu.

9Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, o ieškovų skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinys atmestas palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliaciniai skundai atmestini.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

13Bylos duomenims, ieškovai ir atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio Smilčių g. 28, Palangoje, bendraturčiai. 2007-08-03 mainų sutartimi atsakovas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. 16/100 pastato – gyvenamojo namo dalį su priklausinio dalimi, bei 328/726 žemės sklypo dalį, esančius ( - ). Bendraturčiams priklausantis namas yra žemės sklype, kurio 328/726 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui, likusios 398/726 dalys nuosavybės teise valdomos Lietuvos Respublikos ir nuo 2005-10-21 iki 2021-11-02 valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotos ieškovei A. L.. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu 2008-09-30 nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2008-04-04 projektą, atsakovui paskiriant naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. A1 – 274 kv.m., ind. A2- 20 kv.m., ieškovams paskirtos naudotis sklypo dalys C4 -106 kv.m. ir C2-73 kv. m., bendram naudojimui paskirta sklypo dalis, pažymėta indeksu C1-96 kv.m. 2008-02-07 savavališkos statybos aktu nustatyta, kad ieškovai savavališkai vykdo gyvenamojo namo statybos darbus (verandos rekonstrukciją). Ieškovai buvo įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, neįvykdžius šio reikalavimo, savo lėšomis likviduoti padarinius, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovai 2011-07-19 kreipėsi į atsakovą, prašydami duoti sutikimą gauti statybas leidžiantį dokumentą, rekonstravimo projektą, dėl atliktų rekonstravimo darbų, t. y. verandos ploto padidinimo, patalpų perplanavimo, langų matmenų pakeitimo. Atsakovas atsisakė duoti sutikimą, motyvuodamas tuo, kad ieškovai padidino verandos plotą bei nugriovė jam priklausantį balkoną. Pirmosios instancijos teismas 2012-08-08 sprendimu konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisako duoti sutikimą įsiteisinti ieškovų atliktus rekonstrukcijos darbus.

14Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl jų išsamiai nepasisakė bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis, civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“, A. D. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011-10-25 nutartis, civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“) v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, vertinant įrodymus, nebuvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos. Teismo išvadai, kad atsakovas pagrįstai atsisako duoti sutikimą įsiteisinti ieškovų atliktus rekonstrukcijos darbus, kadangi atlikta rekonstrukcija pažeidžia atsakovo kaip namo bendraturčio ir žemės sklypo dalies, kurioje nustatyta ir nenuginčyta naudojimosi tvarka, savininko teises, nepagrįstai sumažinant jam tenkančio žemės sklypo dalį, konstatavimui pakako byloje pateiktų įrodymų.

15CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kiekvieno bendraturčio pareiga – visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-08. nutartis, civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006-10-13 nutartis, civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006;

162006-11-06 nutartis, civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012-04-10 nutartis, civilinėje byloje V.G. ir kt.v.Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012). Kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.

17Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą rekonstruoti daiktą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

18Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovams atliktus bendraturčiams priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, verandos plotas ir ilgis pasikeitė. Ieškovų rekonstruota veranda buvo padidinta ne tik ieškovams tenkančios terasos sąskaita, bet ir sumažinus atsakovui tenkančio žemės sklypo dalį. Dėl to, atsakovo žemės sklypas, po verandos rekonstrukcijos, sumažėjo ir jis turėtų naudotis mažesne sklypo dalimi, nei jam paskirta teismo sprendimu. Taigi, ieškovai neteisėtai atlikdama verandos rekonstrukciją bei žinodami apie atsakovui tenkančio žemės sklypo dalies sumažėjimą, neieškojo jokio priimtiniausio visiems bendrasavininkams sprendimo būdo, kad atsakovo teisės į žemės sklypą nebūtų nepagrįstai suvaržytos, nesiūlė kompensacijos už atsakovui tenkančios žemės sklypo dalies, nors ir nedidelės neteisėtą pasisavinimą, priešingai reikalaudami sutikimo įteisinti savavališką statybą, siekia tik savo interesų tenkinimo. Teisėjų kolegija mano, kad ieškovai elgėsi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, tokiais veiksmais suvaržydami jo teisę naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Ir vien šio fakto pakanka konstatuoti, kad atsakovas pagrįstai atsisako duoti sutikimą, todėl teismas neturi pagrindo leisti be atsakovo sutikimo įteisinti savavališką statybą, tokiu būdu pažeidžiant atsakovo kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus. Be to, pažymėtina, kad atsakovas siekė suderinti tarpusavio interesus ir siūlė kilusį ginčą išspręsti derybų būdu, t. y. atsakovas sutiko perleisti dalį savo namo ieškovams, jei ieškovai būtų sutikę perleisti jam ūkinį pastatą, tačiau kaip teigia atsakovas, ieškovai su tokiu pasiūlymu nesutiko. Dėl ieškovų savavališkos statybos negali ir neturi nukentėti kitas bendraturtis, be kurio sutikimo ieškovai padarė rekonstrukciją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks ieškovų siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, neatsižvelgiant ir ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą pripažinti jiems teisę įteisinti verandos ir kitus namo savavališkos rekonstrukcijos darbus be atsakovo sutikimo, tinkamai aiškino ir taikė CK 4.77 straipsnio nuostatas.

19Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovai nesunaikino jam priklausančio balkoną. Pagal STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 3 dalies 7 punktą balkonas – prieinama iš pastato vidaus aikštelė su aptvaru žmonių saugai užtikrinti, pritvirtinta prie pastato laikančių konstrukcijų. Pastatą gali sudaryti: antžeminiai aukštai, pusrūsis (cokolinis aukštas), rūsys, pastogės patalpos (mansarda, mezoninas), atriumas, antresolė, galerija, priestatas, antstatas, uždara veranda, atvira veranda, terasa, erkeris, lodža, balkonas, tambūras, portikas (STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 punktas). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6. 7 punktas – balkonas yra fasado elementas. Balkonas turi ne tik laikančiąsias konstrukcijas, bet balkonas būdamas kartu vientisame namo fasado kontekste yra ir namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, tačiau ir architektūriniu požiūriu, sukurdamas viso namo estetinį vaizdą. Byloje esantys ginčo namo kadastriniai duomenys ir namo patalpų eksplikacija, įrodo, kad tokio objekto kaip balkonas ginčo name nebuvo. Tai, kad VĮ Registrų centro rašte nurodyta, kad pagal 1997-02-06 kadastrinių matavimų duomenis virš verandos buvo pažymėtas balkonas, neįrodo, kad tas balkonas iš tikrųjų buvo. Atsakovo pateiktoje nuotraukoje pavaizduotas namas, esantis Smilčių g. Palangoje, taip pat nepatvirtina, kad tai yra ginčo namas, kuriame buvo įrengtas balkonas. Atsakovo teiginiai, kad jam neva priklausantis balkonas ieškovų buvo sunaikintas, neįrodyti, o tik tariami, menami, jo paties nurodomi pakeitimai, kurių nebuvimą taip pat patvirtina ir Statybų priežiūros inspekcijos surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nenurodyta, kad ieškovai rekonstruodami ginčo name esančią verandą sunaikino atsakovui priklausantį balkoną. Minėti įrodymai paneigia byloje apklaustų liudytojų parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad prie atsakovo kambario būtų buvęs balkonas ir ieškovai jį sunaikino, todėl turėtų pareigą jį atstatyti.

20Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovų apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes ieškiniu nebuvo prašoma įteisinti namo ir verandos atliktus rekonstrukcijos darbus, pripažinti teisę gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą be valstybinės žemės nuomotojo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – sutikimo. Išaiškintina, kad toks ieškovų reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas ir nagrinėjamas, teismas spręsdamas ieškovų reikalavimą leisti įteisinti savavališką statybą be atsakovo sutikimo, tik papildomai išaiškino ir pažymėjo, kad ieškovams nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies ir negavus pastato bendraturčio, t. y. atsakovo, ir valstybinės žemės nuomotojo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos - sutikimo, verandos ir kitų namo savavališkos rekonstrukcijos darbų įteisinimas būtų neteisėtas. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas.

21Atmestini ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atstovavimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nes nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo, nesuteikė ieškovei galimybės pasinaudoti atstovo paslaugomis, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Civilinio proceso principų laikymasis yra pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi principai reikalauja, kad būtų užtikrintas šalių procesinis lygiateisiškumas, kiekviena šalis būtų išklausyta (CPK 12, 17 straipsniai). Teismas turi siekti operatyvios bylos eigos, kad procesas nebūtų vilkinamas (CPK 7 straipsnis), bendradarbiauti su byloje dalyvaujančiais asmenimis, imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenimis keliamas sąžiningo elgesio reikalavimas, kuris įgyvendinamas rūpinantis greitu bylos išnagrinėjimu, teikiant teismui įrodymus, nepiktnaudžiaujant suteiktomis procesinėmis teisėmis, ir pan. (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 1622 straipsnio nuostatomis, teismo posėdis gali būti atidedamas tik esant svarbioms priežastims. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl teismo posėdžio atidėjimo priežasties svarbos, kartu turi įvertinti, ar, patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje O. D. V. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-109/2009). Atsižvelgiant į ieškovų elgesį proceso metu, bylos nagrinėjimo trukmę, darytina išvada, kad apeliantė netinkamai įgyvendina savo pareigas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, todėl jos prašymas atidėti teismo posėdį, kad ji galėtų pasinaudoti advokato pagalba, pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė dalyvavo tiek parengiamajame, tiek teismo posėdyje ir jai buvo suteikta galimybė teikti įrodymus ir paaiškinimus, ieškovė turėjo pakankamai laiko susirasti atstovą ir pasinaudoti advokato pagalba, jei manė, jog ji jai reikalinga, vien ta aplinkybė, kad atsakovą posėdyje atstovavo advokatas, o ieškovė neturėjo atstovo, nėra pagrindas daryti išvadą, jog buvo pažeistos apeliantės teisė į tinkamą teismo procesą bei šalių lygiateisiškumo principai (CPK 17 straipsnis).

22Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinius skundus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas

Nutarė

24Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti atsakovo atsisakymą... 3. Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovus atstatyti balkoną,... 4. Palangos miesto apylinkės teismas 2012-08-08 sprendimu ieškinį ir... 5. Teismas atmesdamas atsakovo priešieškinį nurodė, kad pats atsakovas... 6. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo Palangos miesto apylinkės... 7. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Palangos miesto... 8. 2012-08-08 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas leisti įteisinti... 9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, prašo jį... 10. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašo jį... 11. Apeliaciniai skundai atmestini.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 13. Bylos duomenims, ieškovai ir atsakovas yra gyvenamojo namo, esančio Smilčių... 14. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinių skundų argumentus,... 15. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės... 16. 2006-11-06 nutartis, civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr.... 17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti... 18. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovams atliktus... 19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu,... 20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovų apeliaciniame skunde... 21. Atmestini ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos... 22. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 24. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti...