Byla 2A-505-302/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinius atsakovėms AS „Reverta“, uždarajai akcinei bendrovei „Impuls LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Aludarių Development“, uždarajai akcinei bendrovei „Cibita“ dėl svetimo daikto hipotekos pripažinimo pasibaigusia, akto panaikinimo bei pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis R. V., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Verantas“ ir akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškiniais prašė: 1) pripažinti hipoteką, identifikavimo kodas 02120070017346, su visais jos pakeitimais ir hipoteką, identifikavimo kodas 02120070017351, su visais jos pakeitimais (toliau – Hipotekos) pasibaigusiomis nuo 2010 m. liepos 31 d.; 2) panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojui AS „Reverta“ aktą Nr. S-17-128-17042 (toliau – Turto perdavimo aktas); 3) pripažinti atsakovių AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-9114 apsimestiniu sandoriu; 4) pripažinus AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-9114 niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, minėtai sutarčiai taikyti to sandorio, kurį atsakovės iš tikrųjų turėjo galvoje, t. y. hipoteka užtikrinto reikalavimo teisių perleidimą, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas ir atsakovei UAB „Impuls LT“ perleisti iš 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutarčių Nr. KS/753 ir Nr. KS-753 kylančias reikalavimo teises į BUAB „Verantas“ ir BUAB „Balsių vystymo grupė“; 5) pripažinti atsakovių UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ 2017 m. gruodžio 13 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-9727 ir atsakovių UAB „Aludarių Development“ bei UAB „Cibita“ 2018 m. sausio 16 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-274 niekinėmis ir negaliojančiomis; 6) panaikinti UAB „Cibita“ nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos 1-1 iki 1-38; 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. ( - ); negyvenamąją patalpą – lošimų automatų saloną, patalpos 1-45 iki 1-46, unikalus Nr. ( - ); 0,4800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais – kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. ( - ), esančiais ( - ), bei pripažinti nuosavybės teises į minėtą turtą ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2007 m. spalio 11 d. AB „Citadele bankas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KS/752, kurios pagrindu UAB „Balsių vystymo grupė“ suteiktas 661 781 Eur kreditas; 2007 m. spalio 11 d. AB „Citadele bankas“ ir UAB „Verantas“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KS/753, kurios pagrindu UAB „Verantas“ suteiktas 661 781 Eur kreditas (toliau – ir Kreditavimo sutartys). UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“ kreipėsi į ieškovę ir prašė laikinai įkeisti savo turtą užtikrinti jų prievolėms pagal Kreditavimo sutartis. 2007 m. spalio 16 d. hipotekos lakštais (identifikavimo kodai Nr. 02120070017346 bei Nr. 02120070017351) (toliau – ir Hipotekos lakštai) ieškovė įkeitė AB „Citadele bankas“ naudai ieškovei nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 1) prekybos centrą; 2) lošimų automatų saloną; 3) 0,4800 ha ploto žemės sklypą su priklausiniais, esančiais ( - ) (toliau – ginčo turtas). 2010 m. liepos 31 d. kredito portfelio perleidimo sutartimi AB „Citadele bankas“ perleido turimas reikalavimo teises pagal Kreditavimo sutartis AS „Reverta“. Ieškovė pažymėjo, kad ji, kaip Hipotekų davėja, jokio sutikimo tokiam perleidimui nebuvo davusi. AB „Citadele bankas“ be ieškovės sutikimo perleidus savo reikalavimo teises, kurios buvo užtikrintos Hipotekomis, AS „Reverta“, teisės, kylančios iš Hipotekų, AS „Reverta“ neperėjo, todėl, ieškovės teigimu, Hipotekos laikytinos pasibaigusiomis nuo 2010 m. liepos 31 d. (reikalavimų perleidimo diena).

103.

11Ieškovė pažymėjo, kad AS „Reverta“ reikalavimo teisių užtikrinimui Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17095-285/2011 ir 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21848-285/2011 buvo areštuotas jos turtas. Su AS „Reverta“ buvo vedamos derybos dėl reikalavimo teisių, kylančių iš Kreditavimo sutarčių, perleidimo, tačiau sandorio sudaryti nepavyko. Nepardavus ginčo turto varžytynėse, antstolio R. V. 2017 m. sausio 18 d. patvarkymu turtas buvo perduotas išieškotojai AS „Reverta“, kuris vėliau tariama 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perduotas UAB „Impuls LT“. UAB „Impuls LT“ 2017 m. gruodžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo turtą perleido UAB „Aludarių Development“, o UAB „Aludarių Development“ 2018 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi turtą perleido UAB „Cibita“. Ieškovės teigimu, Turto perdavimo aktas, kurio pagrindu antstolis perdavė ginčo turtą AS „Reverta“, laikytinas negaliojančiu, nes turtas perduotas vykstant ginčui tarp ieškovės ir AS „Reverta“ dėl Hipotekų pripažinimo negaliojančiomis. Taip pat ieškovė nurodė, kad sutartis, sudaryta tarp AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“, yra apsimestinis sandoris, kuriuo AS „Reverta“ realiai leido naudotis ir siekė perleisti UAB „Impuls LT“ ne nuosavybės teisę, bet iš Kreditavimo sutarčių kylančią reikalavimo teisę į ieškovę be ieškovės sutikimo. Sutartis tarp AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ buvo sudaryta praėjus 3 dienoms po turto perdavimo išieškotojui akto surašymo. Ieškovės teigimu, objektyviai neįmanoma per 3 dienas susitarti dėl 1 200 000 Eur vertės objekto pardavimo, todėl atsakovės jau iki akto sudarymo ruošėsi turto perėmimui. UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ sudarytos sutartys, ieškovės nuomone, taip pat laikytinos negaliojančiais sandoriais, kadangi šios sutartys atsirado kaip išvestiniai sandoriai iš neteisėto ir negaliojančio apsimestinio sandorio, sudaryto tarp AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“, o UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ negali būti laikomos sąžiningomis ginčo turto įgijėjomis.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinius atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovo R. B. valstybei 1 000 Eur baudą už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, taip pat nurodė, kad, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

165.

17Vertindamas ieškovės reikalavimo hipoteką, identifikavimo kodas 02120070017346, su visais jos pakeitimais ir hipoteką, identifikavimo kodas 02120070017351, su visais jos pakeitimais pripažinti pasibaigusiomis nuo 2010 m. liepos 31 d. pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad AB Parex bankas ir AS Parex Banka sudarė kreditų portfelio perleidimo sutartį bei jos priedą Nr. 1, kuriais pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimus į skolininkus ir užtikrinimo priemonių tiekėjus bei kitas atitinkamuose dokumentuose numatytas teises, taip pat ir reikalavimo teises į UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ 2010 m. liepos 31 d., o įstatymo norma, t. y. CK 4.181 straipsnio 3 dalis, kuria grindžiamas ieškovės reikalavimas, įsigaliojo tik nuo 2012 m. liepos 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įst. Nr. XI-1842). Teismas pažymėjo, kad 2010 m. liepos 31 d. sudarant kredito portfelio perleidimo sutartį, CK 4.181 straipsnio redakciją sudarė tik viena dalis ir ji nenustatė reikalavimo gauti svetimo turto hipotekos savininko sutikimo perleidžiant reikalavimo teisę, o tai, teismo nuomone, reiškia, kad ieškovės reikalavimas pripažinti Hipotekas pasibaigusiomis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

186.

19Teismas nustatė, kad antstolio R. V. kontoroje buvo vykdomas Vilniaus rajono 6 notarų biuro 2015 m. gruodžio 31 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 10626 dėl 813 014,50 Eur išieškojimo iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotojos AS „Reverta“ naudai. Vykdant išieškojimą, 2016 m. sausio 19 d. buvo areštuotas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis ginčo turtas, įvertintas 1 208 334 Eur suma. 2016 m. gegužės 26 d. paskelbtos pirmosios varžytynės dėl įkeisto areštuoto turto neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2016 m. birželio 27 d. priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, todėl buvo pasiūlyta pirmos eilės išieškotojai hipotekos kreditorei AS „Reverta“ paimti neparduotą iš varžytynių turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (966 667 Eur). 2016 m. liepos 4 d. raštu AS „Reverta“ patvirtino, kad pasinaudoja įstatymo suteikta teise ir sutinka perimti neparduotą ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). 2016 m. liepos 4 d. priimtas patvarkymas dėl turto perdavimo po neįvykusių varžytynių išieškotojui, sustabdant vykdymo veiksmus – Turto perdavimo akto tvirtinimą – iki Vilniaus apygardos teismas (ar kitas aukštesnės instancijos teismas) panaikins arba pakeis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. panaikins įrašą viešajame registre dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), nuosavybės teisės perleidimo.

207.

21Įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis R. V. pagrįstai ir teisėtai 2017 m. lapkričio 20 d. patvirtino Turto perdavimo aktą, kuriuo AS „Reverta“ buvo perduotas įkeistas ir neparduotas iš varžytynių nekilnojamasis turtas, kurio vertė 966 667 Eur, esantis ( - ).

228.

23Teismas pažymėjo, kad skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 602 straipsnyje nustatytais atvejais, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai. Nagrinėjamu atveju antstolio 2016 m. liepos 5 d. procesinis veiksmas, t. y. priimtas patvarkymas dėl turto perdavimo po neįvykusių varžytynių išieškotojui, sustabdant vykdymo veiksmus iki Vilniaus apygardos teismas (ar kitas aukštesnės instancijos teismas) panaikins arba pakeis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismų nebuvo pripažintas neteisėtu. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus teisines kliūtis vykdymo veiksmų atlikimui ir antstoliui juos atnaujinus, antstolis niekaip negalėjo pažeisti ieškovės teisių.

249.

25Vertindamas ieškovės teiginius dėl to, kad turtas išieškotojai buvo perduotas už per mažą kainą, teismas nurodė, jog ieškovė CPK nustatyta tvarka neginčijo turto pardavimo / perdavimo kainos (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2YT-10540-534/2017) konstatuota, kad antstolio nustatyta ginčo turto pardavimo varžytynėse kaina yra arčiausia realiai turto rinkos kainai. Teismas pažymėjo, kad minėta nutartis yra įsiteisėjusi ir įgijusi res judicata galią, o tai reiškia, kad šalys negali iš naujo ginčyti teismo nustatytų faktų.

2610.

27Konstatavęs, kad ieškovė neįrodė Hipotekos sandorių pasibaigimo ir Turto perdavimo akto neteisėtumo, teismas sprendė, kad tolimesni AS „Reverta“ sprendimai dėl ginčo turto likimo niekaip negalėjo pažeisti ieškovės teisių ir teisėtų interesų, ir kad ieškovė niekaip negalėjo daryti įtakos tolimesniems teisiniams santykiams dėl ginčo turto, nes, neparduotą iš varžytynių nekilnojamąjį turtą perdavus išieškotojui AS „Reverta“, ieškovės nuosavybės teisės į šį turtą pasibaigė, Hipotekos sandoriai taip pat pasibaigė ir buvo išregistruoti.

2811.

29Atsižvelgdamas į teismų praktikoje apsimestiniam sandoriui nustatyti suformuotus reikalavimus bei į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendė, jog 2017 m. lapkričio 23 d. sandorio apsimestinumas taip pat nebuvo įrodytas, todėl atmetė ir ieškovės reikalavimą minėtą sandorį pripažinti apsimestiniu. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai perkelti kito sandorio teises bei pareigas yra išvestinis reikalavimas, todėl, atmetus reikalavimą dėl 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, nelieka pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą.

3012.

31Konstatavęs, kad, 2017 m. gruodžio 13 d. atsakovėms UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ginčo turtas perleistas UAB „Aludarių Development“ nuosavybėn, bei 2018 m. sausio 16 d. sutartį, kuria ginčo turtas perleistas UAB „Cibita“ nuosavybėn, ieškovės nuosavybės teisės į šį turtą buvo pasibaigusios, bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nėra subjektas, kuris gina viešąjį interesą, teismas darė išvadą, jog ieškovės reikalavimai dėl 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. sausio 16 d. sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

3213.

33Kaip nepagrįstą teismas atmetė ir ieškovės argumentą, kad UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ negali būti laikomi sąžiningomis įgijėjomis, todėl yra pagrindas, remiantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, panaikinti UAB „Cibita“ nuosavybės teisę į ginčo turtą.

3414.

35Teismas pažymėjo, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalis numato, jog iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo, kad ginčo turtą ji prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, o ginčo turtą prašė išreikalauti iš atsakovės tuo pagrindu, jog atsakovės negali būti laikomos sąžiningomis įgijėjomis. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad UAB „Aludarių Development“ vienintelis akcininkas yra UAB „Impuls LT“, o abiem bendrovėm vadovauja tas pats asmuo P. K., todėl UAB „Aludarių Development“ sutarties sudarymo metu neabejotinai buvo žinoma tai, kad UAB „Impuls LT“ ginčo turtą įgijo apsimestinio sandorio pagrindu, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog UAB „Aludarių Development“ buvo nesąžininga ginčijamos sutarties šalis, nes 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumas neįrodytas. Teismas neįžvelgė pagrindo ir išvadai dėl UAB „Cibita“ nesąžiningumo.

3615.

37Teismas sprendė, kad pareikšdama aiškiai nepagrįstą ieškinį (prašydama hipoteką, identifikavimo kodas 02120070017346, su visais jos pakeitimais ir hipoteką, identifikavimo kodas 02120070017351, su visais jos pakeitimais pripažinti pasibaigusiomis nuo 2010 m. liepos 31 d., vadovavosi CK 4.181 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios ginčo sandorio sudarymo metu negaliojo), ieškovė pažeidė draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis reikalavimą, dėl to skyrė ieškovės vadovui R. B. 1 000 Eur baudą.

38III.

39Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4016.

41Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo būtų: 1) panaikintas 2017 m. lapkričio 20 d. Turto perdavimo aktas; 2) 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia; 3) 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartys pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis; 4) panaikinta UAB „Cibita“ nuosavybės teisė į ginčo turtą, pripažįstant nuosavybės teisę į minėtą turtą ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Nurodo šiuos esminius argumentus:

4216.1.

43Turto perdavimo aktas pažeidė ieškovės, kaip suinteresuoto asmens, teises. Ieškovės inicijuota byla dėl Hipotekų pripažinimo negaliojančiomis turėjo neginčijamą reikšmę visai išieškojimo iš ieškovės procedūrai, todėl, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis privalėjo atsižvelgti į ieškovės inicijuotą bylą ir vykdymo veiksmus iki minėtos bylos išnagrinėjimo sustabdyti. Nesustabdęs vykdymo veiksmų, antstolis turėjo suvokti, kad toks jo veiksmas neabejotinai pažeis ieškovės interesus, kadangi dėl tokio antstolio veiksmo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymas taps neįmanomas.

4416.2.

45Teismas tinkamai neįvertino bylos nagrinėjimo metu nuosekliai dėstytos ieškovės pozicijos, kad Turto perdavimo akte antstolio nurodyta ginčo turto kaina neatitiko tikrosios turto rinkos kainos. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad turto vidutinė rinkos vertė (2 318 649 Eur) yra daugiau kaip du kartus didesnė nei Turto perdavimo akte nurodyta turto vertė (966 667 Eur). Tikrąją rinkos kainą (2 116 580 Eur) patvirtino ir trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ pateikta 2018 m. sausio 17 d. sutartinė hipoteka, kuria UAB „Cibita“ įkeitė ginčo turtą minėto trečiojo asmens naudai. Be to, teismas visiškai nepagrįstai ieškovei bylos nagrinėjimo metu užkirto kelią pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius Turto perdavimo akte nurodytos kainos netinkamumą (neleido į bylą pateikti UAB „Lituka“ ir KO parengtą Turto rinkos vertės įvertinimo ataskaitos santrauką, kurioje nurodyta, kad turto vidutinė rinkos vertė yra 2 162 000 Eur; atmetė ieškovės prašymą išduoti teismo liudijimą dėl galimybės patekti į ginčo pastatą, kad būtų galima apžiūrėti turtą iš vidaus ir tiksliau nustatyti rinkos vertę). Esminis kainos skirtumas nuo realios turto kainos sudaro pagrindą Turto perdavimo aktą pripažinti negaliojančiu.

4616.3.

47Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovių AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris. Sudarydamos minėtą sutartį, AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ iš tiesų siekė ne tik perleisti turtą, o perleisti ir atitinkamai įgyti iš Kreditavimo sutarčių kylančias bei Hipotekomis užtikrintas reikalavimo teises į ieškovę. Dėl tokio reikalavimo teisių perleidimo AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ buvo sutarusios dar iki Turto perdavimo akto surašymo, t. y. 2017 m. liepos 27 d. sudarytoje sutartyje.

4816.4.

49Teismas neįvertino ir kitų sandorio apsimestinumą patvirtinančių aplinkybių. Pagal perleidimo sutarties metu galiojusias CK 4.181 straipsnio 3 dalies nuostatas AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ negalėjo sudaryti tokio sandorio neturėdami išankstinio ieškovės sutikimo. Suvokdamos tai, kad ieškovė tokio leidimo neduos, atsakovės sugalvojo dirbtinai išvengti sutikimo iš ieškovės gavimo būtinybės, todėl sudarė apsimestinę ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, sandorio apsimestinumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad sutartis buvo sudaryta praėjus vos trim dienom po Turto perdavimo akto susirašymo. Pripažinus 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu, jai privalėjo būti taikomos hipoteka užtikrinto reikalavimo perleidimą nustatančios nuostatos. Taikant tikrojo UAB „Impuls LT“ ir AS „Reverta“ siekto sudaryti sandorio pasekmes, UAB „Impuls LT“ sutarties pagrindu turėtų pereiti tik iš Kreditavimo sutarčių kylančios reikalavimo teisės į UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“, tuo tarpu nuosavybės teisė į turtą turi būti pripažinta ieškovei, kuri nedavė sutikimo perleisti teisės į turto įkeitimą.

5016.5.

51UAB „Aludarių Development“ sutartis ir UAB „Cibita“ sutartis pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę. Sutartis, kurios pagrindu UAB „Impuls LT“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, yra laikytinas apsimestiniu. Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento), todėl 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis laikytina negaliojančia, o tai reiškia, kad UAB „Impuls LT“ neturėjo teisės ginčo turto perlesti UAB „Aludarių Development“. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. gruodžio 13 d. tarp UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis laikytina niekine ir negaliojančia. Tas pats pasakytina ir apie sutartį, sudarytą tarp UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“.

5216.6.

53Nėra jokio pagrindo UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ laikyti sąžiningomis turto įgijėjomis. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „Aludarių Development“ vienintelė akcininkė yra UAB „Impuls LT“, o abiem bendrovėm vadovauja P. K.. UAB „Impuls LT“ vienintele akcininke yra J. K. (UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Impuls LT“ vadovo sutuoktinė). Atsižvelgiant į tai, 2017 m. gruodžio 13 d. sudarant sutartį su UAB „Aludarių Development“, neabejotinai turėjo būti žinomos tikrosios sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. kad UAB „Impuls LT“ turtą įsigijo apsimestinio sandorio pagrindu, kuris negalioja nuo jo sudarymo. Be to, UAB „Aludarių Development“, kaip profesionalaus nekilnojamojo turto vystytojo, nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad turtą iš UAB „Impuls LT“ ji įsigijo už neadekvačią kainą. UAB „Cibita“ turtą iš nekilnojamojo turto vystymo profesionalo įsigijo taip pat už neadekvačiai mažą kainą. Toks turto perleidimas galėjo įvykti tik tarp dviejų tarpusavyje susijusių ir veiksmus derinančių asmenų. Be to, UAB „Cibita“ buvo įkurta tik 2017 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Cibita“ 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys patvirtina, kad bendrovė, be įstatinio kapitalo (2 497 Eur), jokio turto neturėjo, tačiau jau 2018 m. sausio 16 d. įsigijo 2 318 649 Eur vertės turtą. Taip pat UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad sutartys buvo sudarytos jau tada, kai buvo teismui pateiktas ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5416.7.

55Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei skyrė baudą už tai, kad ji pasirinko netinkamą vieno iš savo reikalavimų pagrindimą. Ieškovės elgesys, pasirenkant netinkamą savo reikalavimų pagrindimą, hipotetiškai galėtų būti vertinamas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas, tačiau toks elgesys negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

5617.

57Atsakovė UAB „Cibita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

5817.1.

59Siekdama turto išreikalavimo iš UAB „Cibita“ CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, atsakovė turėjo pareigą paneigti atsakovės, kaip teisėtos turto įgijėjos, sąžiningumo prezumpciją, t. y. įrodyti, kad turto perleidimo metu atsakovė žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog šis turtas yra atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti, tačiau atsakovės nesąžiningumas nebuvo įrodytas.

6017.2.

61Apeliantė, remdamasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine ginčo turto rinkos verte, nepagrįstai teigia, kad UAB „Cibita“ turtą įsigijo už neadekvačiai mažą kainą. Atliekant masinį turto vertinimą, yra vertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė, todėl masinio vertinimo būdu nustatyta turto vidutinė vertė gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Be to, ginčo turto vertės nustatymo klausimas turto perdavimo AS „Reverta“ metu jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-534/2017, kuri nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galią, todėl šioje byloje ginčo turto rinkos vertės klausimas iš naujo negali būti sprendžiamas.

6217.3.

63Nurodydama, kad 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. sausio 16 d. sutartys buvo sudarytos per itin trumpą laikotarpį, o tai neva taip pat pagrindžia atsakovės nesąžiningumą, apeliantė ignoruoja tą aplinkybę, kad šie sandoriai buvo sudaryti verslo srityje tarp verslo subjektų, kuriems tokio pobūdžio sandorių sudarymas yra įprastinė verslo praktika.

6417.4.

65Darydama išvadą dėl tariamo atsakovės nesąžiningumo, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neturėjo pakankamai finansinių resursų įsigyti ginčo turtą. Argumentai, susiję su atsakovės finansine padėtimi, negali būti vertinami kaip paneigiantys atsakovės sąžiningumą ir įrodantys, kad 2018 m. sausio 16 d. sutarties sudarymo metu atsakovė žinojo, kad ginčo turtas, kaip tvirtina ieškovė, priklauso UAB „Aludarių Development“, kuri neturi teisės šio turto perleisti. Bet kuriuo atveju, apeliantės argumentus, kad atsakovė neturėjo finansinių galimybių įsigyti ginčo turtą, paneigia pats 2018 m. sausio 16 d. sutarties sudarymo faktas ir notaro liudijimas dėl visiško atsiskaitymo pagal minėtą sutartį.

6617.5.

67Apeliantė atsakovės nesąžiningumą nepagrįstai grindžia ir aplinkybe, kad 2018 m. sausio 16 d. sutartis buvo sudaryta po to, kai buvo kreiptasi į teismą dėl 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Ieškinys pareikštas 2017 m. gruodžio 20 d. Tuo metu byloje jokiu procesiniu statusu nedalyvavo nei UAB „Aludarių Development“, nei UAB „Cibita“, todėl sutarties sudarymo metu atsakovė objektyviai negalėjo žinoti apie ieškovės inicijuotą bylą.

6817.6.

69Skirtingai nei nurodo apeliantė, 2018 m. sausio 16 d. sutarties sudarymo metu UAB „Aludarių Development“ buvo teisėta ginčo turto savininkė. Nei 2017 m. gruodžio 13 d. sutartis, nei 2017 m. lapkričio 23 d. sutartis iki šiol nėra nuginčyta ir įstatyme nustatyta tvarka pripažinta negaliojančia, todėl galiojančios sutarties pagrindu įgyto turto vėlesnis perleidimas negali būti traktuojamas kaip neteisėtas. Nesant atsakovės veiksmuose jokių ketinimų, priešingų objektyvųjį sąžiningumą išreiškiančio teisės principo bona fides turiniui, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovės veiksmai, sudarant 2018 m. sausio 16 d. sutartį, prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.

7018.

71Atsakovės UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7218.1.

73Reikalavimas pripažinti Hipotekos sandorius pasibaigusiais pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas, kadangi 2010 m. liepos 31 d. kredito portfelio perleidimo sutarties sudarymo metu CK 4.181 straipsnio 3 dalis, kuria grindžiamas ieškinys, tiesiog neegzistavo. Tik nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo CK 4.181 straipsnio pakeitimai, kuriais reikalaujama gauti svetimo turto hipotekos savininko sutikimą.

7418.2.

75Apeliantės vadovas, nors ir buvo pasitelkęs ieškinio parengimui kvalifikuotą teisininką, tačiau teismui pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, o tai pagrįstai buvo laikyta piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

7618.3.

77Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad Turto perdavimo aktas yra neteisėtas, kadangi, ieškovei inicijavus civilinę bylą Nr. 2-2921-480/2017 dėl Hipotekų pripažinimo pasibaigusiomis, antstolis nesustabdė išieškojimo. Apeliantė inicijuoja daug bylų, tačiau tai savaime nereiškia, kad antstolis yra atleidžiamas nuo CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų pareigų vykdymo. Kadangi ginčo turtui nebuvo taikomi jokie apribojimai, antstolis pagrįstai surašė Turto perdavimo aktą, o AS „Reverta“ perėmė savo nuosavybėn ginčo turtą. Apeliantės teiginiai, kad ginčo turtas AS „Reverta“ buvo perduotas už neva per mažą kainą, taip pat neatitinka tiesos, kadangi ginčo turtas išieškotojai buvo perduotas už tą pačią kainą, kuri buvo siūlyta pirmosiose varžytynėse (1 208 334 Eur – 20 proc. = 996 667,20 Eur). Be to, ginčo turto kainos nustatymo teisingumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia 2017 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-534/2017.

7818.4.

79Jokių įrodymų, kad UAB „Impuls LT“ būtų perėmusi reikalavimo teises į įsiskolinimus, atsiradusius Kreditavimo sutarčių pagrindu, byloje nebuvo pateikta. UAB „Impuls LT“ nesiekė ir nesiekia įgyti jokių reikalavimo teisių, atsiradusių Kreditavimo sutarčių pagrindu, o tiesiog siekė įsigyti ginčo turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu.

8018.5.

81Pagrįstai buvo atmesti kaip nepagrįsti ir apeliantės teiginiai dėl 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarčių prieštaravimo viešai tvarkai ir gerai moralei. Kadangi apeliantė neįrodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, tai nėra pagrindo ir išvadai, jog UAB „Impuls LT“ 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties sudarymo metu nebuvo teisėta ginčo turto savininkė, todėl negalėjo ginčo turto perleisti UAB „Aludarių Development“. Taip pat nėra pagrindo ir išvadai, kad UAB „Aludarių Development“ neteisėtai ginčo turtą perleido UAB „Cibita“. 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. sausio 16 d. sandorių teisėtumas buvo patikrintas notaro, tvirtinusio minėtus sandorius.

8218.6.

83Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad UAB Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ negali būti laikomos sąžiningomis ginčo turto įgijėjomis CK 4.96 straipsnio 2 dalies prasme. Nors UAB „Impuls LT“ yra vienintelis UAB „Aludarių Development“ akcininkas, o abiem bendrovėm vadovauja direktorius P. K., tačiau UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ yra atskirai veikiantys juridiniai asmenys. Tai, kad 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, nėra konstatuota jokiame įsiteisėjusiame teismo sprendime, todėl UAB „Aludarių Development“ nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie apsimestinį sandorį, nes joks apsimestinis sandoris nebuvo sudarytas. UAB „Cibita“ nesąžiningumas grindžiamas taip pat tik deklaratyviais apeliantės samprotavimais.

84Teisėjų kolegija

konstatuoja:

85IV.

86Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8719.

88Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

8920.

90Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, skunde nėra pateikiama jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta tenkinti reikalavimą dėl Hipotekų pripažinimo pasibaigusiomis nuo 2010 m. liepos 31 d., argumentų. Be to, formuluodama apeliacinio skundo dalyką, apeliantė net ir nebeprašo Hipotekas su visais jų pakeitimais pripažinti pasibaigusiomis nuo 2010 m. liepos 31 d. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, ginčo turto perdavimas pažeidė ieškovės, kaip suinteresuoto asmens, teises; antra, Turto perdavimo akte antstolio nurodyta ginčo turto kaina neatitiko tikrosios turto rinkos kainos; trečia, atsakovių AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris; ketvirta, sutartis su UAB „Aludarių Development“ ir sutartis su UAB „Cibita“ pažeidė viešąją tvarką ir gerą moralę; penkta, UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ laikytinos nesąžiningomis turto įgijėjomis, todėl ginčo turtas iš UAB „Cibita“ gali būti išreikalautas CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu; šešta, teismas nepagrįstai ieškovei skyrė naudą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma dėl minėtų skundo argumentų pagrįstumo. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

9121.

92Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2007 m. spalio 11 d. Kreditavimo sutartį Nr. KS/752 pradinis kreditorius AB Parex Bankas (dabar AB Citadele bankas) UAB „Balsių vystymo grupė“ (išregistruota 2015 m. liepos 16 d.) suteikė 661 781 Eur kreditą (t. 1, b. l. 10–21), o pagal 2007 m. spalio 11 d. Kreditavimo sutartį Nr. KS/753 pradinis kreditorius AB Parex Bankas (dabar AB Citadele bankas) UAB „Verantas“ (dabar bankrutavusi UAB „ Verantas) suteikė 661 781 Eur kreditą (t. 1, b. l. 22–33). Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. spalio 16 d., užtikrindama UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“ prievolių pagal Kreditavimo sutartis tinkamą įvykdymą, dviem hipotekos lakštais, identifikavimo kodai Nr. 02120070017346 bei Nr. 02120070017351, įkeitė AB Parex banko (dabar AB Citadele bankas) naudai jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 1) prekybos centrą; 2) lošimų automatų saloną; 3) 0,4800 ha ploto žemės sklypą su priklausiniais, esančiais ( - ) (t. 1, b. l. 34–42). Pagal 2010 m. liepos 31 d. kredito portfelio perleidimo sutartį AB Parex bankas perleido reikalavimo teises pagal Kreditavimo sutartis, įskaitant ir teises, kylančias iš Hipotekų, naujajam kreditoriui Latvijos AS PAREX banka (naujas pavadinimas – AS „Reverta“), kurio pavedimu tolesnį finansinių įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartis administravimą, teisminį išieškojimą buvo pavesta vykdyti Latvijos AS Parex banka grupės įmonei Lietuvoje UAB „NIF Lietuva“ (šiuo metu likviduota) (t. 1, b. l. 43, 75).

9322.

94Atstovaudama kreditoriui AS Parex banka, UAB „NIF Lietuva“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuris 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-17095-258/2011), siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimo UAB „Balsių vystymo grupė“ atžvilgiu įvykdymą, ir 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-21848-285/2011), siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimo UAB „Verantas“ atžvilgiu įvykdymą, areštavo ieškovei nuosavybės teise priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą (t. 2, b. l. 62–63; 64–65).

9523.

96Civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei AS „Reverta“ bei trečiajam asmeniui AB „Citadele“ bankui dėl įpareigojimo išregistruoti Hipotekas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2014, yra konstatavęs, jog pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu įvykdytas skolinis įsipareigojimas, kadangi nagrinėtu atveju prievolė pagal Kreditavimo sutartis skolininkams nepasibaigė, nes jie kredito negrąžino, o Kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 10.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos ir galioja iki visiško šalių tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo dienos, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę kreiptis dėl Hipotekų išregistravimo nepagrįstas (vykd. b. l. 27–33).

9724.

982015 m. gruodžio 31 d. Vilniaus rajono 6 notarų biuras išdavė AS „Reverta“ vykdomąjį raštą Nr. 10626 dėl 813 014,50 Eur išieškojimo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. 2016 m. sausio 19 d. buvo areštuotas įkeistas ginčo turtas, kuris buvo įvertintas 1 208 334 Eur suma. 2016 m. gegužės 26 d. buvo paskelbtos pirmosios ginčo turto varžytynės (pradinė turto pardavimo kaina – 966 667 Eur, t. y. 80 proc. nuo rinkos vertės). Kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, 2016 m. birželio 27 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis. AS „Reverta“ sutikus perimti ginčo turtą, 2016 m. liepos 5 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl ginčo turto perdavimo AS „Reverta“, tačiau sustabdė vykdymo veiksmus (Turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimą), iki bus panaikintos ar pakeistos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas perleisti Turtą).

9925.

1002017 m. lapkričio 20 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-17-128-17042 ginčo turtas perduotas išieškotojos AS „Reverta“ nuosavybėn (t. 1, b. l. 45). 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi AS „Reverta“ ginčo turtą perleido UAB „Impuls LT“ (t. 2, b .l. 132 (antra lapo pusė)–139); 2017 m. gruodžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo turtas perleistas UAB „Aludarių Development“ (t. 4, b. l. 9 (antra pusė)–16); 2018 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi – UAB „Cibita“ (t. 4, b .l. 20–27). Nuo 2018 m. sausio 18 d. ginčo turtas yra įkeistas hipotekos kreditorei AB „Šiaulių bankas” (t. 3, b .l. 138–141). Dėl Turto perdavimo akto teisėtumo

10126.

102Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad Turto perdavimo aktas pažeidė jos, kaip suinteresuoto asmens, teises, nes, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis privalėjo atsižvelgti į ieškovės inicijuotą bylą dėl Hipotekų pripažinimo negaliojančiomis ir sustabdyti vykdymo veiksmus iki minėtos bylos išnagrinėjimo. Be to, teigia, kad Turto perdavimo akte antstolio nurodyta ginčo turto kaina neatitiko tikrosios turto rinkos kainos.

10327.

104Pagal CPK 602 straipsnį turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu: 1) buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) kuris nors asmuo neteisėtai buvo pašalintas iš varžytynių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 4) turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 5) buvo pažeista CPK 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė; 6) turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

10528.

106Pažymėtina, kad CPK 602 straipsnyje nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra akcentavęs, kad CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

10729.

108Vykdomosios bylos Nr. 0128/16/00025 duomenimis nustatyta, kad antstolio R. V. kontoroje buvo vykdomas Vilniaus Vilniau 6 notarų biuro 2015 m. gruodžio 31 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 10626 dėl 813 014,50 Eur išieškojimo iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotojos AS „Reverta“ naudai (vykd. b. l. 23). Vykdant išieškojimą, 2016 m. sausio 19 d. buvo areštuotas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis įkeistas hipoteka ginčo nekilnojamasis turtas, įvertintas 1 208 334 Eur suma. 2016 m. gegužės 26 d. paskelbtos pirmosios varžytynės dėl įkeisto areštuoto turto neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. 2016 m. birželio 27 d. priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, todėl, vadovaujantis CPK 719 ir 720 straipsnių nuostatomis, pasiūlyta pirmosios eilės išieškotojui hipotekos kreditoriui AS „Reverta“ paimti neparduotą iš varžytynių turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (966 667 Eur) (vykd. b. l. 121–122). 2016 m. liepos 4 d. raštu hipotekos kreditorius AS „Reverta“ patvirtino, kad sutinka perimti neparduotą ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ) (vykd. b. l. 140). 2016 m. liepos 5 d. priimtas patvarkymas dėl turto perdavimo po neįvykusių varžytynių išieškotojui, sustabdant vykdymo veiksmus – Turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimą, iki Vilniaus apygardos teismas (ar kitas aukštesnės instancijos teismas) panaikins arba pakeis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. panaikins įrašą viešajame registre dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), nuosavybės teisės perleidimo (vykd. b. l. 144–146).

10930.

110Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1747-178/2016) atsakovės AS „Reverta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Istpro“ ieškinį atsakovėms UAB „Serneta“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AS „Reverta“ dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo įkeisti turtą, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį panaikino; atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu registruoto turto – 0,48 ha ploto žemės sklypo; negyvenamųjų patalpų – lošimo automatų salono; prekybos centro su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis; statinio (inžinerinio įrenginio), esančio ( - ), nuosavybės teisės perleidimo draudimą pakeitė kita laikinąja apsaugos priemone – iki teismo sprendimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1172-603/2016 įsiteisėjimo, o ieškinio šioje byloje tenkinimo atveju – dar mėnesiui po sprendimo įsiteisėjimo uždraudė antstoliui, įstatymų nustatyta tvarka realizavus Turtą, paskirstyti gautas pinigines lėšas 163 869 Eur sumai (vykd. b. l. 162–166).

11131.

112Atsižvelgiant į šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir AS „Reverta“ raštą Nr. 16/K/02-261, 2017 m. sausio 18 d. antstolio R. V. patvarkymu buvo atnaujinti vykdymo veiksmai vykdomoje byloje Nr. 0128/16/00025; tenkintas AS „Reverta“ prašymas perimti ginčo turtą; vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1747-178/2016, AS „Reverta“ buvo įpareigota įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 163 869 Eur sumą bei vykdymo išlaidas; nustatyta, kad turto perdavimo išieškotojui aktas bus surašomas praėjus 20 dienų nuo minėtos 163 869 Eur sumos ir vykdymo išlaidų į antstolio sąskaitą įmokėjimo (vykd. b. l. 173–175). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-10540-534/2017) atmetė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą, kuriuo ji prašė pripažinti neteisėtu antstolio 2017 m. sausio 18 d. patvarkymą (vykd. b. l. 219), o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-1201-653/2017) pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (vykd. b. l. 267–268).

11332.

114Laikinosios apsaugos priemonės (išieškojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00025 sustabdymas iki teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2921-480/2017, įsiteisėjimo) nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos tik Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-408-180/2018), t. y. praėjus daugiau nei metams po Turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo.

11533.

116Nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad antstolis R. V. teisėtai 2017 m. lapkričio 20 d. patvirtino Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-17-128-17042, kuriuo AS „Reverta“ buvo perduotas įkeistas hipoteka ir neparduotas iš varžytynių nekilnojamasis turtas, kurio vertė 966 667,00 Eur, esantis ( - )(t. 2, b. l. 26; 141–144), kadangi tuo metu jokie apribojimai ginčo turtui taikomi nebuvo. Vien tai, kad ieškovė buvo inicijavusi civilinę bylą Nr. 2-2921-480/2017, savaime nereiškia, kad antstolis galėjo nepaisyti CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos.

11734.

118Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis; CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

11935.

120Kaip jau minėta, 2017 m. lapkričio 20 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-17-128-17042 neparduotas iš varžytynių nekilnojamasis turtas buvo perduotas išieškotojai už 966 667 Eur sumą. Apeliantė laikosi pozicijos, kad išieškotojai perduoto turto vertė yra aiškiai per maža ir šiai aplinkybei pagrįsti remiasi Hipotekos registro duomenimis, pagal kuriuos skolininkės UAB „Cibita“ kreditorei AB „Šiaulių bankas“ 2018 m. sausio 17 d. sutartine hipoteka įkeisto ginčo nekilnojamojo turto vertė 2 116 580 Eur.

12136.

122Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės teiginiai, kad ginčo turtas AS „Reverta“ buvo perduotas už neva per mažą kainą, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi: pirma, ginčo turto kainos nustatymo teisingumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia 2017 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-534/2017, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad ginčo turtas buvo įvertintas pačios apeliantės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ užsakymu pas jos pačios pasirinktą turto vertintoją; antra, jeigu ieškovė manė, kad jos teisės yra pažeistos, ji turėjo teisę CPK nustatyta tvarka ginčyti turto perdavimo aktą dėl kainos nustatymo tvarkos pažeidimų (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas), tačiau šia teise nepasinaudojo, o tai suponuoja išvadą, jog tuo metu ieškovė nemanė, kad nustatyta ginčo turto kaina yra per maža; trečia, jei ginčo turto kaina būtų buvusi ženkliai mažesnė už rinkos kainą, tai tikėtina, kad varžytynėse būtų dalyvavę daugiau pirkėjų, tačiau pirmosiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas potencialus pirkėjas, o turtas išieškotojai AS „Reverta“ buvo perduotas už pirmosiose varžytynėse paskelbtą kainą; ketvirta, vien tai, kad 2017 m. lapkričio 20 d. Turto perdavimo išieškotojui akte ir 2018 m. sausio 17 d. sutartine hipoteka įkeisto ginčo nekilnojamojo turto vertė skiriasi, savaime neįrodo, kad ginčo turto kaina buvo nustatyta netinkamai.

12337.

124Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus. Atsižvelgiant į tai, kad, byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių ginčo turto vertę Turto perdavimo akto sudarymo metu, kaip nepagrįstas vertintinas ir apeliantės skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teises, užkirsdamas jai kelią pateikti papildomus įrodymus dėl Turto perdavimo akte nurodytos kainos.

12538.

126Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo panaikinti Turto perdavimo aktą, o tai reiškia, jog, įkeistą ir neparduotą iš varžytynių ginčo turtą teisėtai perdavus išieškotojai AS „Reverta“, ieškovės nuosavybės teisės į šį turtą pasibaigė, Hipotekos sandoriai taip pat pasibaigė ir buvo išregistruoti, o AS „Reverta“, kaip ginčo turto teisėta savininkė, toliau buvo laisva spręsti dėl minėto turto likimo. Dėl 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu

12739.

128Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo apsimestinumas. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).

12940.

130Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012). Tokiu atveju turi būti taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, jis turi atitikti bendruosius to sandorio sudarymo reikalavimus bei nepažeisti kitų įstatymų reikalavimų, kaip antai neprieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

13141.

132Pažymėtina, kad tam, jog sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 41 punktas).

13342.

134Sprendžiant dėl sandorio, sudaryto esant šalių valios trūkumų, kvalifikavimo, svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kurių šalys siekė sudarydamos ginčijamą sandorį.

13543.

136Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

13744.

138Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. liepos 27 d. sudarė Naudos iš reikalavimo teisių perleidimo sutartį (jos priedas – ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis), kurios pagrindu nuo jos pasirašymo dienos kreditorius (t. y. AS „Reverta“) neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido perėmėjui (t. y. UAB „Impuls LT“) visą naudą, kreditoriaus gautiną realizuojant reikalavimo teises pagal Kreditavimo sutartis, o perėmėjas priėmė šią naudą (Naudos iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.1 punktas), ir kurioje numatė, kad sutarties sudarymo metu nesant galimybės perleisti pačių reikalavimo teisių pagal Kreditavimo sutartis, kreditorius ir toliau lieka skolų išieškojimo proceso dalyviu (Naudos iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties preambulės E punktas), bei susitarė turto pirkimo–pardavimo sutartį patvirtinti pas notarą atsiradus tokiai galimybei (Sutarties 1.2 punkto paskutinė pastraipa) (vykd. b. l. 261–256).

13945.

140Įvertinus minėtos 2017 m. liepos 27 d. Naudos iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties turinį, darytina išvada, kad ši sutartis savo esme yra organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 1 dalis), kuria AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų ateityje - AS „Reverta“ įsipareigojo parduoti ginčo turtą UAB „Impuls LT“, o UAB „Impuls LT“ įsipareigojo jį nupirkti.

14146.

142Kaip jau nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. vasario 23 d. nutartimi atmetus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio 2017 m. sausio 18 d. patvarkymo atnaujinti veiksmus vykdomojoje byloje ir Vilniaus apygardos teismui 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi minėtą nutartį palikus nepakeistą, antstolis 2017 m. lapkričio 20 d. patvirtino Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-17-128-17042, kuriuo ginčo turtas perduotas AS „Reverta“, o AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“, vykdydamos Naudos iš reikalavimo teisių perleidimo sutartį, 2017 m. lapkričio 23 d. sudarė notariškai patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį.

14347.

144Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

14548.

146Iš 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad šios sutarties dalykas – susitarimas parduoti bei nupirkti konkretų nekilnojamąjį turtą, bendra parduodamų daiktų kaina – 250 000 Eur. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Impuls LT“ būtų perėmusi reikalavimo teises, atsiradusius Kreditavimo sutarčių pagrindu, byloje nėra. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Impuls LT“ ėmėsi kokių nors veiksmų įsiskolinimų pagal Kreditavimo sutartis išieškojimui, pavyzdžiui, kad būtų kreipusis į antstolį su prašymu pakeisti pradinį išieškotoją AS „Reverta“ į naują išieškotoją UAB „Impuls LT“. Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Impuls LT“ būtų informavusi tuos asmenis, į kuriuo neva įsigijo reikalavimo teises, apie tariamą reikalavimo teisių perleidimą / įsigijimą (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog atsakovė UAB „Impuls LT“ būtų siekusi įgyti ar įgijusi reikalavimo teises į UAB „Balsių vystymo grupė“ ir UAB „Verantas“, atsiradusias Kreditavimo sutarčių pagrindu.

14749.

148Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Impuls LT“ kažkada užsiėmė arba ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu užsiėmė skolų ir / ar reikalavimo teisių supirkimu. Pagrindinė atsakovės UAB „Impuls LT“ veikla – nekilnojamojo turto įsigijimas ir su tuo susijusi komercinė ūkinė veikla, o tai patvirtina ir šis faktas, kad 2017 m. lapkričio 23 d. įsigytas nekilnojamasis turtas, vykdant komercinę veiklą, 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. nepraėjus nė mėnesiui, buvo parduotas UAB „Aludarių Development“.

14950.

150Apeliantės teiginys, kad sandorio apsimestinumą patvirtina tai, kad kai be 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos bendros 250 000 Eur daiktų kainos pagal šią sutartį buvo sumokėta dar 163 869 Eur suma, taip pat negali būti vertinamas kaip pagrįstas, kadangi šį apeliantės argumentą paneigia vykdomosios bylos Nr. 0128/16/00025 medžiaga.

15151.

152Iš minėtos vykdomosios bylos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – t. y. draudimo antstoliui, įstatymų nustatyta tvarka realizavus Turtą, paskirstyti gautas pinigines lėšas 163 869 Eur sumai, užtikrinimui, UAB „Impuls LT“ į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjo nurodytą sumą (vykd. b. l. 235), ir teismui išnagrinėjus ginčą, kurio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei ieškinį atmetus, 2018 m. gegužės 18 d. antstolio R. V. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-284-407/2018, ir AS „Reverta“ prašymais, 163 869 Eur suma buvo grąžinta į UAB „Impuls LT“ sąskaitą (vykd. b. l. 309, 301–295).

15352.

154Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į pačios ieškovės pozicijos nenuoseklumą. Prašydama pripažinti Hipotekas su visais jų pakeitimais pasibaigusiomis nuo 2010 m. liepos 31 d., ieškovė tvirtino, kad, jeigu buvo norima perleisti reikalavimo teises pagal Kreditavimo sutartis, reikėjo gauti jos sutikimą. Tačiau tvirtindama, kad 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, nurodo, jog iš tikrųjų buvo sudarytas reikalavimo teisių pagal Kreditavimo sutartis perleidimo sandoris, kuris pagal ankstesnę ieškovės logiką net negalėjo būti sudarytas, kadangi nebuvo gautas jos sutikimas. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, papildomai patvirtina ieškovės reikalavimo pripažinti sandorį apsimestiniu nepagrįstumą.

15553.

156Kaip minėta, sandoris gali būti vertinamas kaip apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, kad išorinė AS „Reverta“ ir UAB „Impuls LT“ valios išraiškos forma (2017 m. liepos 27 d. Naudos iš reikalavimo teisių perleidimo sutartis; 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis) atitinka ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvusią šalių valią: AS „Reverta“ – parduoti nekilnojamąjį turtą; UAB „Impuls LT“ – įsigyti nekilnojamąjį turtą savo nuosavybėn. Ginčijamos 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo turtas nuosavybės teise priklausė AS „Reverta“, turtui nebuvo taikomi jokie apribojimai, todėl nei AS „Reverta“, nei UAB „Impuls LT“ nebuvo jokio reikalo sudarinėti apsimestinį sandorį, kuriuo neva bandoma pridengti tariamą reikalavimo perleidimo sandorį. Juo labiau, kad dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo buvo iš anksto susitarta, sudarant 2017 m. liepos 27 d. sutartį.

15754.

158Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo 2017 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu ir atsakovei UAB „Impuls LT“ perleisti iš Kreditavimo sutarčių kylančias reikalavimo teises. Dėl sutarčių, sudarytų su UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“, teisėtumo

15955.

160Apeliantė skunde taip pat tvirtina, kad 2017 m. gruodžio 13 d. sutartis su UAB „Aludarių Development“ ir 2018 m. sausio 16 d. sutartis su UAB „Cibita“ pažeidė viešąją tvarką ir gerą moralę, nes UAB „Impuls LT“ sutarties su UAB „Aludarių Development“ sudarymo metu nebuvo teisėta ginčo turto savininkė, todėl negalėjo perleisti turto UAB „Aludarių Development“, tas pats, apeliantės teigimu, pasakytina ir apie sutarties sudarymą su UAB „Cibita“. Be to, remdamasi CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, ieškovė, be kita ko, prašo panaikinti atsakovės UAB „Cibita“ nuosavybės teises į ginčo turtą ir pripažinti nuosavybės teisę į ginčo turtą ieškovei.

16156.

162Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; kt.).

16357.

164Kaip jau konstatuota pirmiau, 2017 m. gruodžio 13 d. atsakovėms UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ sudarant Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ginčo nekilnojamasis turtas perleistas UAB „Aludarių Development“ nuosavybėn, bei 2018 m. sausio 16 d. sutartį, kuria ginčo nekilnojamasis turtas perleistas UAB „Cibita“ nuosavybėn, ieškovės nuosavybės teisės į šį turtą buvo pasibaigusios. Tiek 2017 m. gruodžio 13 d. sutarties sudarymo metu atsakovė UAB „Impuls LT“, tiek ir 2018 m. sausio 16 d. sutarties sudarymo metu atsakovė UAB „Aludarių Development“ buvo teisėtos ginčo nekilnojamojo turto savininkės, kurios, remiantis CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, turėjo teisę laisva valia sudaryti sutartis dėl ginčo turto perleidimo.

16558.

166Įvertinus tai bei tą aplinkybę, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nėra subjektas, kuriam suteikta teisė ginti viešąjį interesą, reikalavimai dėl 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2018 m. sausio 16 d. sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis vien tuo pagrindu, jog ieškovė, nebūdama teisėta ginčo turto savininkė, neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo, atmestini. Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

16759.

168Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliantės teigimu, jos elgesys, pasirenkant netinkamą savo reikalavimų pagrindimą, galėtų būti vertinamas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas, o ne piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

16960.

170CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

17161.

172Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

17362.

174Pasisakant šiuo aspektu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

17563.

176Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą su ieškiniu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas.

17764.

178Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio pateikimas teismui, nurodant akivaizdžiai netinkamą vieno iš ieškinio reikalavimų teisinį pagrindą, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, dėl ko skirtina bauda.

17965.

180Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovės veiksmai pateikiant teismui ieškinį, nepripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl konstatuotina, kad ieškovei bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvo paskirta nepagrįstai. Dėl bylos procesinės baigties

18166.

182Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su jos reikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, o Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas keistinas toje dalyje, kuria iš ieškovės vadovo valstybei priteista 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinant priteistą baudą. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18367.

184Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

18568.

186Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta ieškovės apeliacinį skundą dėl materialinių teisinių reikalavimų atmesti, sprendžia, jog ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

18769.

188Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ valstybei priteistina 10 038 Eur žyminio mokesčio.

18970.

190Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė UAB „Impuls LT“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 677,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovė UAB „Cibita“ – 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi atsakovių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį, jos visa apimtimi priteisiamos atsakovėms iš ieškovės.

191Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

192Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti.

193Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovui R. B. skirta 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

194Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

195Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Impuls LT“ , j. a. k. 302294920, 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

196Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cibita“, j. a. k. 304612528, 968 (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.