Byla e2YT-1414-1023/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo ir pareiškėjo K. V. atstovei advokatei D. Ž., nedalyvaujant pareiškėjui K. V., suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. V. ir A. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjai K. V. ir A. V. (toliau – pareiškėjai) paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po savo motinos I. V. mirties ( - ), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

5Pareiškimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjų tėvai P. V. ir I. V. pasistatė statinius - gyvenamąjį namą lAlp (bendras plotas 73,16 kv.m.), ūkinius pastatus 2Ilm, 3Ilp, 4Ilm, kiemo statinius adresu ( - ). P. V. mirė ( - ). Po jo mirties pastatus paveldėjo pareiškėjų motina I. V., kuri ( - ) mirė. Motina pareiškėjams testamentu paliko visą savo turtą, tačiau laiku į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl yra priversti kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Nors pareiškėjai į notarą laiku nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėję jį valdyti kitą dieną po mamos mirties. K. V. nuo 1973 m. vasario 12 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą motinai priklausančiame name, adresu ( - ). ir po mamos mirties toliau liko gyventi ir šiuo metu gyvena šiame motinai priklausiusiame gyvenamajame name. Pareiškėjas A. V., motinai priklausiusiame name neapsigyveno, bet po mamos mirties pasidalino su broliu motinai priklausiusį kilnojamąjį turtą, pastoviai po motinos mirties atvyksta į mamai priklausiusį namą, jį tvarko, remontuoja bei kartu su broliu lygiomis dalimis moka komunalinius mokesčius.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. V. prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad laiku su broliu nesusitvarkė palikimo po motinos mirties, tačiau kartu su broliu priėmė motinos palikimą pradėdami valdyti ir iki dabar tvarko motinos namus, remontuoja, jie pasiskirstę kambarius, brolis ten dabar gyvena, jis atvažiuoja. Po motinos mirties su broliu kartu iškarto ir nuolatos mokėjo mokesčius ir tvarkė motinos turtą. Tarp jo ir brolio ginčo dėl palikimo priėmimo nekyla.

7Pareiškėjas K. V. į teismo posėdį neatvyko, jis apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 89), byloje yra atstovaujamas kvalifikuoto teisininko – advokatės. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta pareiškėjui K. V. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

8Pareiškėjų K. V. ir A. V. atstovė advokatė D. Ž. teismo posėdžio metu pareiškėjų pareiškimą palaikė, prašė tenkinti ir jį pagrindė teisiniais argumentais.

9Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 74). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 74-75), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

10Teismas

konstatuoja:

11Pareiškimas tenkintinas.

12Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjai yra I. V. sūnūs (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13), kurių ji susilaukė santuokoje su P. V. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10). Pareiškėjų tėvas P. V. mirė ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13). Pareiškėjų motina I. V. mirė ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13). Pareiškėjų motinai I. V. iki mirties priklausė gyvenamasis namas lAlp (bendras plotas 73,16 kv. m.), ūkiniai pastatai 2Ilm, 3Ilp, 4Ilm, ir kiemo statiniai adresu ( - ). Pareiškėjų motina I. V. 1992 m. sausio 31 d. testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjams (elektroninės bylos apyrašo b. l. 18), tačiau pareiškėjai per įstatymu nustatytą terminą po motinos mirties į notarą dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė (elektroninės bylos apyrašo b. l. 46). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jie tuoj po savo motinos I. V., mirusios ( - ), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdami faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjams teisines pasekmes kaip įpėdiniams gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 44-45) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

13Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog jie tuoj po savo motinos I. V., mirusios ( - ), mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdami faktiškai jį valdyti, nes K. V. liko ir toliau gyventi tuose pačiuose namuose, abu pareiškėjai pasidalino ir naudojosi likusiais motinos daiktais, baldais, buitine technika, elektros bei buities prietaisais, kuriuos, pasidalinę per pusę mokėjo komunalinius mokesčius, patvirtino į bylą pateikti įrodymai – pažymos ir mokėjimų duomenys už paslaugas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 23-43, 51-73). Minėtas aplinkybes patvirtino ir pareiškėjas A. V. bei pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ginčo dėl palikėjos turto nėra. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjai A. V. ir K. V. tuoj po savo motinos I. V., mirusios ( - ), mirties jos turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos I. V. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

14Valstybė šioje byloje patyrė 2,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šios sumos iš pareiškėjų nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

16Pareiškimą patenkinti.

17Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai K. V., asmens kodas ( - ) ir A. V., asmens kodas ( - ) priėmė palikimą po savo motinos I. V., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ), mirties pradėdami faktiškai jį valdyti.

18Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

19Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai