Byla e2-2631-853/2018
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,

3dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei I. V.,

4atsakovei R. S., jos atstovui advokato padėjėjui A. V.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams R. S. ir I. S., tretiesiems asmenims P. J. ir V. P. dėl turtinės žalos priteisimo.

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir I. S. (toliau – atsakovų) 6014,62 Eur patirtos žalos, 67,56 Eur kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2016 m. birželio 15 d. vandeniu buvo užpiltas butas, esantis adresu ( - ), ir sugadintos buto patalpos. Įvykio metu butas apdraustas būsto draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė išsiaiškino, jog užpylimo židinys buvo viršuje esantis butas, adresu ( - ), buto vonios kambaryje trūkus elektrinio vandens pašildytojo pajungimo žarnelei. Apskaičiuojant nuostolius buvo vadovautasi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 67 ir išmokėtos trys draudimo išmokos, bendra suma 6417,22 Eur. Ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovus dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, tačiau atsakovai atlygino tik 379,99 Eur. Ieškovei neatlyginta 6037,23 Eur suma, todėl ieškovė, įvertinusi bute esančių medžiagų nusidėvėjimą, iš atsakovų solidariai prašo priteisti 6014,62 Eur.

9Telšių apylinkės teisme Mažeikių rūmuose 2018 m. balandžio 26 d. buvo gautas atsakovų R. S. ir I. S. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovams priklausančiame bute, esančiame ( - ), 2016 m. birželio 15 d. trūko elektrinio vandens pašildytojo pajungimo žarnelė, todėl esančio buto apliejimo fakto neginčija. Atsakovų teigimu, trūkusi vandens pašildytojo žarnelė buvo pakeista tą pačią dieną, avariją likviduoti atsakovai ėmėsi nedelsiant, todėl vandens nutekėti galėjo tik minimalus kiekis. Atsakovai, likvidavę avarijos bute kilusius padarinius, lankėsi aplietame bute, esančiame ( - ), siekdami įvertinti padarytą žalą, bet išsiaiškinus, jog butas apdraustas, nuspręsta laukti, kol ieškovė įvertins žalą. Ieškovė atsakovams 2016 m. liepos 25 d. pateikė pranešimą padarytai žalai atlyginti, kurioje nurodė, jog aplieto buto savininkui P. J. išmokėjo 379,99 Eur. Atsakovai šią sumą atlygino. Tačiau atsakovai 2017 m. vasario 2 d. gavo dar vieną raštą, kuriame nurodyta, jog V. P. išmokėta draudimo išmoka dėl 2016 m. birželio 15 d. įvykusios avarijos atsakovų bute, kurios metu buvo aplietas žemiau esantis butas. Atsiliepime pažymėta, jog V. P. neturi jokio santykio su ieškove, atsakovai su išmokėta draudimo suma nesutiko, kadangi ieškovės išmokėta suma buvo nepagrįsta bei neįrodyta, jog suma sumokėta būtent P. J.. Atsakovai 2017 m. kovo 1 d. ieškovei pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog su išmokėta suma nesutinka, bet jokio atsakymo su pateiktais objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais buto apliejimu padarytą žalą, ieškovė nepateikė. 2017 m. kovo 9 d. atsakovai išsiuntė ADB „Lietuvos draudimas“ žalos departamento direktoriui A. J. skundą dėl neteisėtai išmokėtos draudimo išmokos, tačiau jokio atsakymo į šį skundą atsakovai nėra gavę. Atsakovė pažymi, kad nesutinka su ieškovės reikalaujamomis 67,56 Eur kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų priteisimo iš atsakovų, kadangi ieškovė tinkamai nebendradarbiavo su atsakovais dėl žalos atlyginimo, nepateikė atsakymo į atsakovų siųstą 2017 m. kovo 1 d. pretenziją, todėl netinkamai konstatuoja, jog yra praleistas terminas įvykdyti prievolę.

10Teismo posėdžio metu ieškovės ADB „Lietuvos draudimas“ atstovė I. V. nurodė, kad ieškinys yra įrodytas, todėl prašo jį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog ieškovė reikalavimą reiškia subrogacijos tvarka perėmusi reikalavimo teisę į už žalą atsakingus asmenis, dėl 2016 m. birželio 15 d. įvykio, kurio metu buvo aplietas butas, esantis ( - ). Ieškovė būtą ir jame esantį turtą buvo apdraudusi būsto draudimu. Remiantis Būsto draudimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) įvykis pripažintas draudžiamuoju. Papildomai pažymėjo, jog remiantis Taisyklėmis, tais atvejais kai pastatai, jų elementai ar namų turtas yra apdrausti atkūrimo verte ir kurie dėl draudžiamojo įvykio yra sugadinti, tai nuostoliais laikomi turto remonto kaina ir tik tos išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį, tačiau neviršijant turto atkūrimo vertės, buvusios prieš įvykį. 5738,81 Eur draudimo išmoka išmokėta pagal lokalinę sąmatą, kuria buvo nustatyta buto remonto kaina ir kompensuotos tik tiesioginės išlaidos, kadangi draudėjai buvo pasirinkę turto remonto variantą ūkio būdu, t. y. nesamdant rangovų, todėl lokalinėje sąmatoje išskaičiuotos 305,94 Eur išlaidos, kurios būtų tekusios samdant rangovą remonto darbams. Taip pat vertintas namų turtui padarytas nuostolis 293,48 Eur už vandens pompą ir 40 Eur keitimo darbams. Ši suma išmokėta pagal analogo kainą, nustačius, kad ją netikslingą remontuoti. Atstovė pažymėjo, jog vonios apžiūra, defektinio akto surašymas taip pat yra kompensuotinos išlaidos, todėl šių išlaidų taip pat yra prašoma priteisti iš atsakovų. Pastebėjus vėlesnius žalos padarinius, buvo surašytas papildomas apžiūros aktas ir papildomai kompensuota 293,83 Eur išmoka: 80 Eur už lamos kailio sugadinimą, 170 Eur už virtuvinės spintelės sugadinimą, taikant nusidėvėjimo procentą, taip pat apskaičiuota 43,88 Eur už sieninės spintos plokštės keitimą ir montavimą. Dar viena išmoka buvo išmokėta už planšetės Samsung analogą, nustačius, kad remontuoti turtą netikslinga ir 80 Eur už Samsung Galaxy Ace, 10 Eur už renginių defektavimo paslaugas. Ieškovė pažymėjo, jog nustačius, kad užpylimas įvyko iš buto Nr. 35, kuris bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso atsakovams, kreipėsi į atsakovę R. S. su pretenzija. Ieškovės atstovės teigimu, draudimo polise yra aiškiai nurodyta, kad draudėjas yra vienas iš buto savininkų, draudimo sutartis galima esant vienam draudėjui, tačiau draudimo sutartyje 100 procentų naudos gavėju yra bankas, o byloje yra pateikti dokumentai, kuriuose matyti, kad bankas sutinka, jog draudimo išmoka būtų pervesta kitiems subjektams. Ieškovė teigia, jog lokalinė sąmata buvo sudaroma kompiuterine programa, kuri pagal būtinų atlikti darbų apimtį ir rinkos kainas paskaičiuoja vidutines remonto išlaidas, todėl draudimo išmoka buvo išmokėta remiantis šios programos skaičiavimais, o tai ar draudimo išmoka buvo panaudota remonto darbams ar ne, teisiškai neturi reikšmės. Taigi atsakovai ginčydami lokalinės sąmatos pagrįstumą remiasi subjektyviu supratimu, o ne objektyviais įrodymais. Ieškovės atstovė pažymėjo, jog nagrinėjant bylą pirmą kartą apipilto buto bendrasavininkė teigė, jog grįždami namo jie matė šlapias laiptines sienas, o duomenų apie tai, kad būtų trūkusi bendroji inžinerinė sistema nėra, todėl darytina išvada, jog jos sušlapti galėjo dėl atsakovų bute trūkusios pašildymo žarnelės. Pažymėjo, jog atsakovai nuo kompensacinių palūkanų, remiantis teismų praktika, galėtų būti atleisti tik tokiu atveju, jei prievolės atsakovai nebūtų galėję įvykdyti dėl ieškovės kaltės, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovė sumokėjo 379,99 turtinės žalos, tačiau skolos likutis siekia 6037,23, bet ieškovė, įvertinusi nusidėvėjimą, prašo iš atsakovų 6014,62 Eur bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11Teismo posėdžio metu atsakovė R. S. nurodė, jog grįžę iš miesto pasijungė vandenį iš boilerio, pavalgė ir maždaug už 5 minučių pamatė, jog trūko vandens padavimo žarnelė. Atsakovės teigimu, likviduoti avarijos padarinius užtruko apie 5 minutes, vandens daug negalėjo nutekėti, kadangi avarijos mėnesį vandens išleido tiek kiek įprasta, t. y. 2 kubinius metrus. Įvykio dieną, vakare su aplieto buto savininku atsakovai tarėsi dėl žalos atlyginimo, atsakovai siūlė padaryti aplieto buto remontą ir 1000 Eur, tačiau kitą dieną buto savininkas pareiškė, jog jam reikalingi 4000 Eur, tačiau atsakovai su tokiu pasiūlymu nesutiko. Atsakovai lankėsi aplietame bute, matė, kokia žala buvo padaryta, todėl su reikalaujama suma nesutinka. Atsakovės teigimu, buto savininkai įsigiję butą atliko tam tikrus remonto darbus, t. y. sienas nudažė ir išklijavo tapetais.

12Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokato padėjėjas A. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Pažymėjo, jog atsakovai neginčija žalos atsirado fakto ir savo kaltės, tačiau nesutinka su reikalaujama suma. Atsakovų atstovas atkreipė dėmesį, kad atsakovai bendradarbiavo tiek su nukentėjusiais buto savininkais, siūlė jiems kompensaciją, tiek kreipėsi į ieškovę du kartus, prašydami patikslinti duomenis, pateikti paaiškinimus, kaip buvo nustatyta reikalaujama suma, tačiau ieškovė nerodė jokio noro bendradarbiauti su atsakovais, jokių atsakymų nepateikė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, todėl atsakovų atstovo manymu, elgėsi nesąžiningai. Atkreipė dėmesį, kad nėra telefono Samsung Galaxy Ace defektinio akto, už kurį buvo sumokėta draudimo išmoka, taip pat, pateiktos planšetės modelis yra skirtingas tai, už kurią buvo išmokėta draudimo išmoka. Atsakovų atstovo teigimu, iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdžiai matyti, kad visa grindų danga nebuvo sugadinta, todėl visos grindų dangos keitimas nebuvo būtinas, todėl ieškovė neproporcingai prašo tai atlyginti. Paminėjo, jog remiantis byloje pateiktais liudytojos V. L. parodymais, buto grindų kokybė, iki buto apliejimo, buvo prasta, parketlentės buvo pabraižytos, vietomis siūbavo. Atsakovų atstovas pabrėžė, jog sugadinto turto vertė nustatyta paviršutiniškai, nėra jokių dokumentų pagrindžiančių daiktų įsigijimo kainos, nėra aišku, kaip ieškovė nustatė tų daiktų likutinę vertę, todėl lokalinė sąmata nelaikytina pagrįsta bei nepasirašyta ją sudariusio asmens. Paminėjo, jog didesnioji draudimo išmokos dalis išmokėta ne draudėjui ar naudos gavėjui, o išmokėta asmeniui, kuris nėra nurodytas draudimo polise. Atsakovų atstovo nuomone, apliejimo dydžio faktą įrodo pateikti trijų mėnesių skaitliukų parodymai, iš kurių matyti, jog jis buvo nedidelis. Be to, jokių duomenų nėra pateikta, kad bendrosios namo patalpos būtų aplietos. Atkreipė dėmesį, jog vandens pompos gedimas nustatytas tik po pusės metų nuo nagrinėjamo įvykio, o defektiniame akte nėra pateikta jos gedimo priežastis, todėl atsakovai neturi prisiimti pareigos atlyginti už vonios pompą. Be to, ieškovė nesilaikė Taisyklių nuostatų. Taisyklėse numatyta, jog atkuriama vertė negali viršyti buvusios vertės, tačiau šiuo atveju, atsakovai kvestionuoja ieškovės pateiktą 22,61 Eur nuvertėjimą, kadangi iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog butas nėra naujas, nėra kapitaliai suremontuotas, o atskirų daiktų nuvertėjimas laikytinas didesnis nei bendra nuvertėjimo suma, taip pat jokių duomenų apie daiktų įsigijimą, daiktų vertę nėra. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Liudytoja S. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad į aplietą butą atvyko po trijų dienų po avarijos. Buvo matyti nutekėjimas virtuvėje, toje vietoje kur atstovų bute stovi šaldytuvas taip pat ties šviestuvu ir virtuvės kitame kampe prie spintelių. Koridoriuje aplieta buvo prie galinės koridoriaus sienos, toje vietoje atsakovų bute stovi spintos. Apipilto buto savininkui P. J. pasiūlė remontą ir 1000 Eur, tačiau jis nesutiko ir pareiškė, kad remonto kainą jam kainuotų 4000 Eur. Liudytojos teigimu, P. J. jai pats pasakė, jog kambariai nenukentėjo. Jos teigimu, atvykus į aplietą butą, jautėsi grindų lingavimas koridoriuje ir prie miegamojo durų matėsi pabraižymai. Liudytojos manymu, visiškas grindų dangos keitimas nustatytas nepagrįstai ir jį išskaičiavus iš sąmatos gautųsi suma, kurią atsakovai būtų sutikę mokėti, t. y. apie 1000 eurų. Paminėjo, jog jos lankymosi aplietame bute metu buto savininkas P. J. paminėjo, jog sūkurinė vonia jam neveikia, užsikimšo purkštukai, apie vonios pompą liudytojai nieko neminėjo. Jos žiniomis, aplietame bute, jį įsigijus P. J. buvo išdažytos sienos, o parketas liko senasis.

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2016 m. balandžio 29 d. ieškovė ADB „Lietuvos draudimas“ ir P. J. sudarė būsto draudimo liudijimą Nr. 375094460, kuriuo apdraustas jam ir V. P. bendrosios dalines nuosavybes teise priklausantis butas, esantis ( - ). 2016 m. birželio 15 d. buvo aplietas ieškovės draustas butas. Tiriant draudiminį įvykį, nustatyta, jog vanduo į draudėjos butą pateko iš buto, esančio ( - ), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams R. S. ir I. S., dėl trūkusios vandens pašildytojo pajungimo žarneles. ADB „Lietuvos draudimas“ pateiktame 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog bute, esančiame ( - ), apibėgo 11,3 m2 tapetuotų sienų ir pakito jų spalva, sienos deformavosi, apibėgusios vidaus ir lauko durys, atšoko plytelės ir durų apvadai, todėl turtui reikalingas remontas. Patirtas ir namų turto nuostolis: aplieta virtuvinė spintelė, dirbtinis kailis bei sieninės spintos plokštė. ADB „Lietuvos draudimas“ pateiktame 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog bute, esančiame ( - ), patalpose 32-1, 32-2, 32-3 ir 32-4 apibėgo grindys, pakito jų spalva, jos deformavosi, bendras plotas 46,77 m2, patalpoje 32-1 10 m2 šildomų grindų yra deformuotos ir pakeitusios spalvą, reikalingas 53 metrų grindų apvadų pakeitimas, apibėgo ir atkibo 1 m2 tapetuotos sienos kraštas, 6 m2 stiklo pluošto sienos patalpose 32-1 ir 32-3 apibėgo ir nuo jų nubėgo dažai, 4 m2 sienos stiklo pluošto tapetų apibėgo, nuo jų nubėgo dažai, 1,5 m2 apibėgo lubų, dažytų akriliniais dažais, per sujungimą dėl apibėgimo pagelto lubų apvadai. Patalpoje 32-4 apibėgo ir pakeitė spalvą 0,5 m2 lubų, nuo 0,3 m2 sienos stiklo pluošto tapetų nubėgo dažai. Patalpoje 32-6, sujungtoje su patalpa 32-5, 0,1 m2 lubų, dažytų akriliniais dažais, apibėgo ir įtrūko, apibėgo siena, klijuota keramikinėmis plytelėmis, todėl įtrūko plytelių tarpų užpilas, apipiltas keramikinėmis plytelėmis išklotas slenkstis ir medinių durų stakta, vonioje įtaisyti elektroniniai prietaisai neveikia. Patalpoje 32-4 apibėgo laminuotos durys, atšoko laminatas, bute apibėgo laukinės durys ir elektros instaliacija. Taip pat nustatyta, jog buvo aplieta ir visiškai sugadinta virtuvinė spintelė, dirbtinis kailis ir sieninės spintos plokštė. 2016 m. liepos 1 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nustatyta, jog sulieta planšetė Samsung Tab 3 P5200 analogas ir telefonas Samsung GT 58. Atlikus nuostolių nustatymo veiksmus, ieškovė 2017 m. sausio 16 d. sudarė lokalinę sąmatą, remdamasi Taisyklių 3 dalies 2 ir 2.2 punktais, nustatančiais, jog kai turtas yra apdraustas atkūrimo verte, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina, o nuostoliu laikomos tik tos remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį. Ieškovė lokalinėje sąmatoje nustatė, jog iš viso tiesioginės išlaidos remonto darbams yra 5738,81 Eur. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir nukentėjusiems nuo buto apliejimo asmenims išmokėjo tris išmokas: 5743,35 Eur išmoką, į kurią įtrauktos 738,81 Eur pagal lokalinę sąmatą kompensuotos tiesioginės išlaidos, 253,48 Eur vonios pompos kaina, papildomai 40 Eur vonios pompos keitimo darbams, 17 Eur suma už vonios defektinį aktą bei išminusuotos 305,94 Eur išlaidos transportavimo išlaidos, kadangi sąmatą sudariusi įmonė neatliks remonto darbų; 293,88 Eur išmoka, kurią sudaro 80 Eur už lamos kailį, 170 už virtuvinę spintelę, įvertinus nusidėvėjimą ir 43,88 už sieninės plokštės sugadinimą; 379,99 Eur išmoką, kurią sudaro 289,99 Eur už planšetės Samsung Tab 3 10.1 analogą, 80 Eur už telefoną Samsung Galaxy Ace ir 10 Eur įrenginių defektavimo išlaidų. Iš viso aplieto buto savininkams ieškovė atlygino 6417,22 Eur patirtą žalą.

16Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, ir draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Kai neįrodyta bent viena būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (LAT 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

17Byloje kilo ginčas tarp draudiko (ieškovės), išmokėjusio draudėjui draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio kalti atsakovai, ir atsakovų dėl atlygintino žalos dydžio. Šioje byloje ginčo dėl žalą sukėlusio įvykio ir atsakovų R. S. ir I. S. kaltės nėra, atsakovai savo atsakomybės dėl kaimyninio buto užpylimo neneigia.

18Byloje atsakovai R. S. ir I. S. neginčija nei paties įvykio, nei savo neteisėtų veiksmų, pripažįsta ir savo, kaip patalpų savininkų, atsakomybę, tačiau su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes ieškovė neįrodė realios žalos dydžio, nėra pateikusi tinkamos žalos apskaičiavimo, ką, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovė ADB „Lietuvos draudimas“ privalo įrodyti.

19Kasacinis teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra ne kartą konstatavęs, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (LAT 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011-04-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese pagal įtvirtintą procesinį teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką pasižymi tuo, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą ne tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, bet ir tada kai įrodymų visuma leidžia teigti, jog labiau tikėtina kurį nors faktą aplinkybe buvus (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001 kt.).

20Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (LAT 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012). Vertinant byloje pateiktus ieškovės įrodymus pastebėtina, jog kai kurie įrodymai vienas su kitu nedera ir yra tarpusavyje prieštaraujantis. Remiantis aukščiau paminėtu 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, dėl apliejimo draudėjo bute buvo sugadinta: 1.3 punkte 6 m2 stiklo pluošto tapetų, 1.4 punkte 4 m2 sienos 6KP stiklo pluošto tapetų, 2.2 punkte 0,3 m2 sienos stiklo pluošto tapetų, 7 punkte 1 m2 tapetuotos sienos. Pažymėtina, jog lokalinėje sąmatoje 7 pozicijoje numatytas 43,74 m2 sienų tapetų nuplėšimas, 8 pozicijoje 43,74 m2 sienų glaistymas „KR“ glaistu, 9 pozicijoje 43,74 m2 sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu, 10 pozicijoje 43,74 m2 tapetų klijavimas, 11 pozicijoje 43,74 m2 paruoštų sienų labai geras dažymas yra paskaičiuotas pagal bendrą tapetais išklijuotų buto sienų plotą, o ne pagal 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nustatytą buto sienų sugadinimą dėl buto apliejimo. Pažymėtina, jog taip pat skiriasi ir sugadintų lubų kiekis 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir 2017 m. sausio 16 d. lokalinėje sąmatoje. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, jog sugadinta 1.5 punkte 1,5 m2 lubų, dažytų akriliniais dažais, 2.1 punkte 0,5 m2 lubų, dažytų akriliniais dažais, 3.1 punkte 0,1 m2 6KP lubų, dažytų akriliniais dažais, tuo tarpu lokalinėje sąmatoje 12 pozicijoje apskaičiuota 32 m2 lubų paviršiaus gruntavimo, 13 pozicijoje 32 m2 anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas. Byloje pateiktos nuotraukos, kuriose matyti apdrausto buto būklė po apliejimo. Iš jų matyti, jog kai kurios buto sienos buvo sulietos dėl vandens, kai kurios buto durys atšoko nuo pagrindo, vietomis subraižytos grindys, tačiau nuotraukose matomas nuostolių dydis niekaip nepatvirtina nuostolių dydžio, numatyto 2017 m. sausio 16 d. lokalinėje sąmatoje.

21Iš 2017 m. sausio 19 d. draudimo apskaičiavimo kopijos matyti, jog ieškovė draudėjui išmokėjo ADB „Lietuvos draudimas“ lokalinėje sąmatoje apskaičiuotas tiesiogines išlaidas bei vonios pompos analogo ir jos keitimo darbų kainas. Ieškovė, siekdama gauti iš atsakovų nuostolių atlyginimą, dėl jų atliktų darbų turi įrodyti esant deliktinės atsakomybės sąlygoms, viena iš jų yra priežastinis ryšys, kurio nustatoma, jog atsiradę nuostoliai gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Ieškovė į bylą pateikia nuotraukų, patvirtinančių, jog draudėjo vonioje buvo įmontuota vonios pompa EA390, taip pat duomenis, patvirtinančius vonios pompos EA390 analogo kainą bei šios pompos defektinį aktą. Teismas pažymi, jog Defektiniame akte Nr. 94, kurį pasirašė J. I., verslo liudijimo Nr. PE496818-1, nėra nustatyta vandens pompos gedimo priežastis. Kadangi ieškovės pateiktuose įrodymuose nepateikta duomenų, dėl kokių priežasčių vonios pompa EA390 neveikia, neįmanoma nustatyti, jog nuostolis dėl vonios pompos atsirado dėl atsakovų veiksmų, todėl išmoką už vonios pompos EA390 ir keitimo darbus laikytina išmokėta nepagrįstai.

222016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede, namų turto nuostolių aprašyme nustatyta, jog draudėjo bute sulieta Samsung Tab 3 P52000 ir telefonas Samsung GT 58. Remiantis šiame akte nustatyta namų turtui dėl suliejimo padaryta žala, pagal draudimo išmokos apskaičiavimo kopiją draudėjui išmokėta 379,99 Eur išmoka. Remiantis Taisyklių A.IV dalies, 1.17 punktu, draudimo apsauga galioja tik papildomai pasirinktus šią paslaugą, draudžiant maksimaliu draudimo variantu, o nuostoliai dėl mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir nešiojamų kompiuterių apdraustų pagal visų rizikų draudimo riziką, nuostoliai neatlyginami, jei nėra pateikti sugadintų, dingusių ar sunaikintų daiktų remonto sąskaitos, pirkimo sąskaitos bei čekiai, naudojimosi instrukcijos bei kiti dokumentai, būtini sunaikinimo, sugadinimo priežastims, aplinkybėms bei nuostolio dydžiui ir kaltininkui nustatyti, taip pat įrodymai (įsigijimo dokumentai, nuotraukos ar kiti objektyvūs turėtą daiktą patvirtinantys įrodymai) apie šių daiktų turėjimą. Pažymėtina, jog teismui pateiktas draudėjo ir draudiko (ieškovės) sudarytas būsto draudimo liudijimas. Iš pateikto rašytinio įrodymo matyti, jog būsto draudimo liudijime, laikantis Taisyklių A.IV dalies, 1.17 punkto, papildomai buvo pasirinkta mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir nešiojamų kompiuterių draudimo paslauga iki 600 Eur. Byloje yra pateiktos nuotraukos, patvirtinančios, jog draudėjas turėjo planšetinį kompiuterį Galaxy Tab 3 P5200, pateiktas Galaxy Tab 3 10.1 (GT-5200) defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog įrenginys yra pažeistas drėgmės, todėl neremontuojamas, tačiau remiantis Taisyklių B.IV dalies 3.4 punktu mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir nešiojamus kompiuterius, pagal Taisyklių A.IV dalies 1.17 punkto nuostatas, išmoka bus mokama tik remonto ar atkūrimo atveju ir tik po to kai bus pateikti remontą ar įsigijimą (atkūrimą ar analogiško daikto įsigijimą) patvirtinantys dokumentai (sąskaitos – faktūros, čekiai ir pan.). Taigi vadovaujantis Taisyklėmis ir byloje pateiktais duomenimis, draudimo išmoka už planšetinį kompiuterį Galaxy Tab 3 P5200 draudėjui negalėjo būti išmokėta, kadangi nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys draudėjo planšetinio kompiuterio įsigijimą ir atsakovai šios sumos neturi atlyginti. Patenkinus šį ieškovės reikalavimą būtų paneigtas esminis teisės principas – „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur). Be to, ieškovė reikalaudama iš atsakovų atlyginti nuostolius už telefoną Samsung GT 58, teismui pateikė tik nuotraukas, kuriose matyti, jog draudėjas faktiškai turėjo ir valdė šį telefoną, tačiau ieškovei nepateikus telefono Samsung GALAXY Ace GT-S5830i defektinio akto, kuriame būtų nurodyta gedimo priežastis ir patvirtintas pats gedimo faktas kvalifikuoto asmens, teismas negali daryti išvados, jog telefonas Samsung GALAXY Ace GT-S5830i buvo sugadintas dėl atsakovų veiksmų ir jų kaltės.

23Iš byloje pateikto 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedo, namų turto nuostolių aprašymo matyti, jog ieškovė nustatė, kad draudėjo bute dėl apliejimo sugadinta virtuvinė spintelė, lamos kailis bei sieninė spintos plokštė. Remiantis šiais patirtais draudėjo nuostoliais, ieškovė draudėjui išmokėjo 293,88 Eur pagal 2017 m. sausio 19 d. draudimo išmokos apskaičiavimo kopiją. Šios išmokos sumos ieškovė prašo iš atsakovų. Tačiau ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų šių daiktų kainą. Iš byloje pateiktų nuotraukų sunku įvertinti ar lamos kailis iš tiesų yra sugadintas dėl apliejimo, nepridėta nuotraukų, įrodančių sieninės spintos plokštės apliejimą. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog virtuvinės spintelės plokštė, kuri liečiasi su virtuvės siena, yra aplieta, matyti nubėgusio vandens žymės, tačiau ieškovė 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodytą virtuvinę spintelę 60x40x30, pritaikius nuvertėjimą dėl sugadinimo įvertino 170 Eur, o šią sumą paskaičiavo nuo 1700 Eur spintelės kainos, bet įrodymų, pagrindžiančių tokią spintelės kainą, teismui nepateikė. Nesant pakankamai įrodymų, teismas negali daryti išvados, jog lamos kailis ir sieninė spintos plokštė buvo sugadinta dėl atsakovų veiksmų, nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys lamos kailio ir virtuvinės spintelės įsigijimo kainas, teismui nepateikta sieninės spintos plokštės piniginė vertė.

24Atsakovai atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu teigė, jog 6037,23 Eur draudimo išmoka išmokėta ne tam asmeniui, kadangi remiantis Taisyklių IV dalies 9.1 punktą draudimo išmoka mokama į naudos gavėjo sąskaitą arba, civilinės atsakomybės atveju, į nukentėjusiojo nurodytą atsiskaitomąją banko sąskaitą. Būsto draudimo liudijime naudos gavėju nurodytas P. J., todėl atsakovų nuomone draudimo išmoka turėjo būti išmokėta į asmeninę P. J. sąskaitą. Teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka. Remiantis byloje pateiktais duomenimis iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog aplietas butas, kuris buvo apdraustas būsto draudimu, esantis ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso P. J. ir V. P., tačiau butui yra taikoma hipoteka. Remiantis CK 4.170 straipsnio 1 dalimi, hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Nagrinėjamu atveju butas yra įkeistas hipotekos kreditoriui, t. y. akcinei bendrovei „SEB bankas“. Byloje pateiktas 2017 m. sausio 25 d. hipotekos kreditoriaus sutikimas, jog draudimo išmokos lėšos būtų pervestos į V. P. atsiskaitomąją sąskaitą. CK 4.171 straipsnio 4, 5 dalyse nustatytų imperatyviųjų nuostatų, pagal kurias hipotekos kreditoriaus reikalavimai užtikrinami ne tik įkeistu daiktu, bet ir šio daikto draudimo atlyginimu, įgyvendinimo tvarka nustatyta CK 4.196 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 4.196 straipsnio 2 dalį, jeigu įkeisto daikto vertė sumažėjo, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumą, neviršijančią jų reikalavimų sumos, išmokamą tokia pat eile, kokia turėjo būti patenkinti jų reikalavimai; gavus raštišką visų kreditorių sutikimą, draudimo suma gali būti išmokama įkeisto daikto savininkui. Tai reiškia, kad kai daikto vertė sumažėja (pvz., dėl gaisro metu padarytos žalos) ir skolininkas neįvykdo įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, visų pirma, teisę į įkeisto nekilnojamojo daikto draudimo sumą, kuri neviršija jo reikalavimų, turi hipotekos kreditorius, o ne įkeisto daikto savininkas. Įkeisto daikto savininkui draudimo suma tokiu atveju gali būti išmokėta, tik esant raštiškam hipotekos kreditoriaus sutikimui (LAT 2014-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014). Teismas pažymi, jog šis veiksmas yra teisėtas ir neprieštarauja jokioms įstatymo normoms, todėl atsakovų teiginiai, jog ieškovei draudimo išmoką pervedus į V. P. sąskaita neatsiranda regreso teisė, yra atmestini.

25Pažymėtina, kad draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų išvadomis. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus dėl buto, esančio ( - ), turto sugadinimo, dalį ieškovės reikalavimų atlyginti nuostolius atmeta. Ieškovės pateikta 2017 m. sausio 16 d. gyvenamojo buto remonto darbų po užliejimo lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas, nes į ją įtraukti remonto darbai yra pertekliniai, neįrodyta, jog visi lokalinėje sąmatoje nurodyti nuostoliai atsirado dėl atsakovų veiksmų. Teismas, atsižvelgęs į įrodymų visetą, daro išvadą, jog remiantis byloje pateiktomis nuotraukomis iš aplieto buto, atsakovų veiksmais padaryta žala tiksliausiai yra nustatyta 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte. Kadangi ieškovė negali tiksliai įrodyti patirtų nuostolių, tai jų dydį nustato pats teismas. Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, remiasi ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytomis medžiagų ir darbo užmokesčio rinkos kainomis. Teismas pateikė išvadą, jog 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte tiksliai nustatyta, jog dėl atsakovų veiksmų aplieta 11,3 m2 (6+4+0,3+1) tapetuotų buto sienų, t. y. 25,83 procentai aplietame bute esančių tapetuotų sienų, todėl lokalinėje sąmatoje 7 pozicijoje numatytas sienų tapetų nuplėšimas proporcingai mažinamas iki 14,91 Eur, 8 pozicijoje numatytas sienų pirmas glaistymas „KR“ glaistu proporcingai mažinamas iki 20,36 Eur, 9 pozicijoje numatytas sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntai voleliu proporcingai mažinamas iki 7,59 Eur, 10 pozicijoje numatytas tapetų klijavimas proporcingai mažinamas iki 60,99 Eur, 11 pozicijoje numatytas paruoštų dažymui sienų labai geras dažymas proporcingai mažinamas iki 54,37 Eur. Atitinkamai 2016 m. lapkričio 11 d. turto sugadinimo, sunaikinimo akte nustatyta, jog dėl atsakovų veiksmų aplieta 2,1 m2 lubų (1,5+0,5+0,1). Taigi nustatytas realus sugadintų lubų kiekis mažėja iki 6,43 procento (2,1x100/32,66). Atitinkamai 12 pozicijoje numatytas lubų paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu mažinamas iki 1,61 Eur, 13 pozicijoje numatytas anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais mažinamas iki 15,75 Eur. Teismas pažymi, jog nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu - svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (LAT 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2009). Remiantis bendrąja įrodinėjimo pareigos taisykle (CPK 178 straipsnis) ieškovė turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos ir tai, kad žalą lėmė tik atsakovų veiksmai. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, siekdama įrodyti, jog aplietame bute buvo sugadintos visos buto grindys, teismui pateikė 2016 m. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, lokalinę sąmata bei aplieto buto nuotraukas. Atsakovai savo atsikirtimus grindė tuo, jog avarijos metu išbėgęs vandens kiekis buvo nedidelis, į bylą pridėjo trijų mėnesių vandens skaitiklių rodmenis ir liudytojos parodymus, kuriuose teigiama, jog grindų kokybė aplietame bute nebuvo gera. Liudytojos V. L. teigimu, draudėjo bute prieš avariją grindys bute lingavo, vietomis buvo pabraižytos. 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog grindys apibėgo, yra subraižytos nuo durų, spalva pakitusi, jos deformavosi. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti tik grindų pabraižymai. Remiantis nuotraukomis teismas negali nustatyti, jog grindys būtų deformavusios dėl drėgmės, nematyti ir tai, jog grindų spalva vietomis ar visiškai būtų pakeitusi pakitusi ar išblukusi. Ieškovė teismo posėdžio metu tik pažymėjo, jog aplietame bute grindys išklotos be slenksčio, todėl atskirų dalių keitimas yra neįmanomas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos ieškovės teiginius. Ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuota, kad ant sienų, lubų matosi dėmės, tačiau grindų danga neatšokusi, neišsikreipusi, nebanguota. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2016-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Taigi teismas, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visetu ir vidiniu įsitikinimu, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teigia, jog ieškovei tinkamai neįrodžius visiško grindų sugadinimo dėl atsakovų bute įvykusios avarijos, darytina išvada, jog iš nuotraukų matoma grindų defektai atsirado ne dėl atsakovų veiksmų, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl sugadintų grindų iš atsakovų. Teismas daro išvadą, kad lokalinėje sąmatoje įtrauktos 2-6 pozicijos laikytinos nepagrįstomis. Be to, teismas daro išvada, jog 2017 m. sausio 16 d. lokalinėje sąmatoje įtrauktos išlaidos, kurios nesusijusios su dėl atsakovų kaltės atsiradusiais tiesioginiais nuostoliais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad remonto darbai, susiję su padarytos žalos pašalinimu, nėra atlikti, todėl faktinių išlaidų ieškovė nepatyrė, o lokalinėje sąmatoje remonto darbai yra apskaičiuoti už papildomus darbus ir medžiagas, su papildomais mokesčiais ir netiesioginėmis išlaidomis, jeigu darbus vykdytų juridinis asmuo, kas reiškia, kad šios išlaidos yra galimos, bet neaišku, ar būtinos, todėl žala pripažįstamos ne galimos išlaidos, o minimalios išlaidos, reikalingos padarytai žalai pašalinti (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1162-221/2015). Remiantis teismų išaiškinimais, laikytina, jog šioje byloje į lokalinę sąmatą taip pat nepagrįstai įtrauktos išlaidos sezoniniams ir specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, socialinio draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos, todėl 1 018,89 Eur suma už nurodytus papildomus darbus į lokalinę sąmatą įtraukti nepagrįstai.

26Esant tokiems byloje surinktiems įrodymams, teismas ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą, vertina kritiškai, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir įvertinęs užfiksuotus buto pažeidimus, nuotraukas, pateiktą lokalinę sąmatą, sprendžia, kad ieškovės pateikta 2017 m. sausio 16 d. lokalinė sąmata yra neproporcinga padarytam žalos mastui, todėl teismas pastarosios lokalinės sąmatos nevertina kaip pagrindžiančios realius draudėjo patirtus nuostolius ir remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi mažina 2017 m. sausio 16 d. lokalinėje sąmatoje numatytas tiesiogines išlaidas iki 1599,85 Eur, iš lokalinės sąmatos išskaičiuojant sumas, kurios anksčiau teismo paminėtos kaip nepagrįstos. Taip pat ieškovės išmokėtos 293,88 Eur ir 379,99 Eur draudimo išmokos, anksčiau teismo minėtais motyvais, laikytinos nepagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai ieškovei jau yra atlyginę 379,99 Eur dalį turtinės žalos, todėl teismas, remdamasis CK 6.281 straipsnio 1 dalimi, įpareigoja atsakingus už žalą asmenis atlyginti nuostolius, todėl iš atsakovų R. S. ir I. S. solidariai priteistina 1219,86 Eur suma.

27Ieškovė taip pat reikalauja iš atsakovų 67,56 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2017 m. gegužės 10 d. Atsakovai su šia reikalaujama suma nesutinka, argumentuodami tuo, palūkanos pradėtos skaičiuoti nuo momento, kai dar net nebuvo aplietas P. J. ir V. P. priklausantis butas, be to piniginės prievolės terminas nėra suėjęs, kadangi ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais dėl tinkamo prievolės įvykdymo. Teismas su atsakovų argumentais sutinka iš dalies. Žalos atsiradimo momentas laikytinas tuomet, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių galimą pažeidimą. Kadangi byloje nustatyta, jog 2016 m. birželio 15 d. trūkus elektrinio vandens pašildytojo pajungimo žarnelei atsakovų bute, buvo aplietas ieškovės apdraustas butas, nėra jokių objektyvių ir loginių argumentų, jog praleistas piniginės prievolės terminas būtų skaičiuojamas nuo 2016 m. balandžio 9 d. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Priežastys, jog ieškovė neatsako į atsakovės pateiktą prašymą atsiųsti informaciją ir dokumentus siekiant išsiaiškinti, kokiu pagrindu atsakovui atsirado piniginė prievolė ir delsė kreiptis į teismą su ieškiniu, nėra pripažįstamos ieškovės kalte dėl netinkamo prievolės įvykdymo (LAT 2017-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017). Todėl teismas atmeta atsakovų argumentus, jog dėl ieškovės nebendradarbiavimo nepraleistas prievolės įvykdymo terminas. Byloje nustatyta, jog raštą dėl 379,99 Eur išmokos išieškojimo atsakovai apmokėjo, tačiau neapmokėjo 2017 m. vasario 2 d. siųsto rašto dėl 6037,23 Eur išmokos išieškojimo, todėl teismas daro išvadą, jog kompensacinės palūkanos turi būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. gegužės 10 d., t. y. už 98 kalendorines sumas. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, jog priteistinas žalos dydis sumažintas iki 1219,86 iš atsakovų ieškovei priteistina 16,38 Eur kompensacinių palūkanų.

28Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 137 Eur žyminio mokesčio, 911,16 Eur atstovimo išlaidų bei 120,37 Eur už atstovės keliones išlaidas, viso 1168,53 Eur.

29Atsakovai pateikė įrodymus, jog patyrė 1050 Eur išlaidų už atstovavimą, atsiliepimo parengimą, konsultacijas bei 250 Eur atstovavimą pirmosios instancijos teisme, viso 1300 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinyje buvo reiškiami reikalavimai 6 082,18 Eur sumai, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 1236,24 Eur, vadinasi, buvo patenkinta 20,33 % ieškovės reikalavimų, todėl ieškovės naudai iš atsakovų priteistina 237,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovų naudai iš ieškovės priteistina 1035,71 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įskaičius šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės atsakovų naudai priteistina 798,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282 straipsniais, teismas

Nutarė

31ieškovės ADB „Lietuvos draudimas“ ieškinį solidariems atsakovams R. S. ir I. S. tenkinti iš dalies.

32Priteisti solidariai iš atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškoves ADB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai:

33- skolą: 1236,24 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt šešis eurus 24 euro centus).

34Priteisti iš ieškovės ADB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai:

35- bylinėjimosi išlaidas: 798,15 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 15 euro centų).

36Likusioje dalyje ADB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.

37Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,... 3. dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“... 4. atsakovei R. S., jos atstovui advokato padėjėjui A. V.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Lietuvos draudimas“... 8. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2016 m. birželio 15 d. vandeniu buvo... 9. Telšių apylinkės teisme Mažeikių rūmuose 2018 m. balandžio 26 d. buvo... 10. Teismo posėdžio metu ieškovės ADB „Lietuvos draudimas“ atstovė I. V.... 11. Teismo posėdžio metu atsakovė R. S. nurodė, jog grįžę iš miesto... 12. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokato padėjėjas A. V. su... 13. Liudytoja S. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad į aplietą butą atvyko po... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2016 m.... 16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 ir 3... 17. Byloje kilo ginčas tarp draudiko (ieškovės), išmokėjusio draudėjui... 18. Byloje atsakovai R. S. ir I. S. neginčija nei paties įvykio, nei savo... 19. Kasacinis teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra ne kartą... 20. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas.... 21. Iš 2017 m. sausio 19 d. draudimo apskaičiavimo kopijos matyti, jog ieškovė... 22. 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede, namų turto... 23. Iš byloje pateikto 2016 m. lapkričio 11 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto... 24. Atsakovai atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu teigė, jog... 25. Pažymėtina, kad draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas,... 26. Esant tokiems byloje surinktiems įrodymams, teismas ieškovės pateiktą... 27. Ieškovė taip pat reikalauja iš atsakovų 67,56 Eur kompensacinių... 28. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje... 29. Atsakovai pateikė įrodymus, jog patyrė 1050 Eur išlaidų už atstovavimą,... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282... 31. ieškovės ADB „Lietuvos draudimas“ ieškinį solidariems atsakovams R. S.... 32. Priteisti solidariai iš atsakovų R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I.... 33. - skolą: 1236,24 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt šešis eurus... 34. Priteisti iš ieškovės ADB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834,... 35. - bylinėjimosi išlaidas: 798,15 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt... 36. Likusioje dalyje ADB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.... 37. Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali...