Byla 2A-467-232/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys J. S. ir D. B., UADB PANDA Insurance

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų: Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. J. ir D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. ir D. J. ieškinį atsakovui V. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys J. S. ir D. B., UADB PANDA Insurance.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4I. J. J. ir D. J. patikslintu ieškiniu teismo prašo pripažinti negaliojančia 2008-09-30 dalies pastogės, esančios A. J. g. 3, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį nuo sudarymo momento; pripažinti negaliojančia 2008-08-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį nuo sudarymo momento; pripažinti negaliojančia 2008-08-20 dalies pastogės pirkimo-pardavimo sutartį nuo sudarymo momento ir taikyti dvišalę restituciją – įpareigoti ieškovus grąžinti atsakovui nekilnojamąjį turtą, o atsakovą – grąžinti ieškovams 100 000 Lt sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2008-07-23 šalys sudarė preliminarią palėpės pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovai siekė įsigyti palėpę turėdami vienintelį tikslą – įsirengti ten gyvenamąsias patalpas. Tai patvirtina faktinės aplinkybės kaip atsakovo įsipareigojimas dalyvauti ir tarpininkauti dėl parduotos negyvenamosios pastogės dalies statuso pakeitimo į gyvenamąją patalpą. Atsakovas taip pat tarpininkavo projektavimo sąlygų sąvadui gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento. Ieškovų teigimu, faktą, kad tiek iki sutartinių santykių metu, tiek sudarant sutartį bei ją vykdant tikroji šalių valia buvo įsigyti palėpę tikslu įsirengti joje gyvenamąsias patalpas, patvirtina ir 2008-05-10 atsakovo užsakymu Ober – Haus atliktas turto įvertinimas, pabrėžiant, kuriame turtas vertinamas kaip gyvenamosios patalpos. Ieškovų teigimu, jie sudarė sandorį suklydimo įtakoje, nežinodami, kad ir kaimynai ketina palėpėje patys įsirengti butą ir kad tam jog jie galėtų patekti į savo nuosavybės teise valdomą palėpės dalį, būtina atiduoti dalį sutartimi įsigytos palėpės. Žinodami šiuos faktus niekada nebūtų sudarę ginčijamos sutarties. Sudarant sutartį atsakovui buvo žinoma, kad palėpės paskirties nebus galima pakeisti be kaimynų sutikimo, atsakovas savo veiksmais įtikindamas ieškovus, kad viskuo pasirūpins ir ieškovams nekils jokių sunkumų, suklaidino juos.

6A. V. P. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad preliminariosios sutarties tekstas nepatvirtina, kad atsakovas būtų įsipareigojęs pakeisti patalpų paskirtį ar paveikti kitų bendraturčių valią atsisakyti jiems priklausančio ploto palėpėje ieškovų naudai. 2008-07-23 preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad šalys įsipareigoja ateityje sudaryti palėpės, o ne gyvenamųjų patalpų, pirkimo-pardavimo sutartį. Nei vienas iš preliminariosios sutarties punktų nepatvirtina ieškovų pozicijos apie tariamus atsakovo įsipareigojimus pakeisti patalpų paskirtį bei paveikti bendraturčius D. ir E. A., kad jie perleistų ieškovams jiems priklausančią palėpės dalį. Ieškovai tapo ginčo palėpės bendraturčiais pagal 2008-08-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, kurios pagrindu J. J. iš atsakovo gavo dovanų 1/14809 dalis neįrengtos pastogės, t.y. 1 kv. m, kurios paskirtis kita, iš viso turinčios 148,09 kv. m bendro ploto, esančios A. J. g.. Tapęs šios pastogės bendraturčiu, ieškovas, kaip protingas ir atsargus žmogus, galėjo susipažinti su nekilnojamojo turto objektu, kitais bendraturčiais bei galimybėmis rekonstruoti negyvenamąją patalpą į gyvenamą. Ieškovas galėjo nesudaryti neįrengtos pastogės pirkimo-pardavimo sutarčių 2008-08-20 ir 2008-09-30, jei jo būtų netenkinęs sutarties dalykas, t. y. pats nekilnojamojo turto objektas ir kaina.

7Trečiasis asmuo notarė J. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad ginčijama palėpės dalies dovanojimo sutartis yra teisėta ir pagrįsta.

8II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-19 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovų J. J. ir D. J. 724,60 Eur (2500 Lt) nesumokėtą žyminio mokesčio dalį lygiomis dalimis. Priteisė valstybei iš ieškovų J. J. ir D. J. 20,98 Eur pašto išlaidų.

10Teismas nustatė, kad prieš perkant ginčo palėpės dalis, šalis siejo iki sutartiniai santykiai, o tai reiškia, kad pirkimo-pardavimo sandoriai nebuvo sudaryti skubotai, neapgalvojus ir neįsigilinus į sutarčių esmę, neapžiūrėjus sutarties objekto bei jo dokumentų. Teismas pažymėjo, kad naikinant ginčijamus sandorius dėl suklydimo, turi būti nustatytas esminis ieškovų suklydimas, egzistavęs sandorių sudarymo metu. Teismas sprendė, jog ieškovai neklydo, kad perka neįrengtą palėpę. Šalys iki sutartinių santykių metu aptarė galimybes pakeisti palėpės paskirtį, galimybę ateityje įrengti joje būstą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog prieš sudarydami ginčijamus pirkimo-pardavimo sandorius, ieškovai tapo ginčo palėpės bendraturčiais pagal 2008-08-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo gavo dovanų 1/14809 dalis 1 kv. m neįrengtos pastogės, kurios paskirtis kita, turinčios 148,09 kv. m bendro ploto, A. J. g., Vilniuje, todėl turėjo visas galimybes išsamiai susipažinti su nekilnojamojo turto objektu, kitais bendraturčiais bei galimybėmis rekonstruoti negyvenamąją patalpą į gyvenamą. Ieškovas turėjo visas galimybes nesudaryti neįrengtos pastogės pirkimo-pardavimo sutarčių 2008-08-20 ir 2008-09-30, jei jo būtų netenkinęs sutarties dalykas, pats nekilnojamojo turto objektas ir kaina. Teismas konstatavo, kad sudarydami ginčijamus sandorius ieškovai nebuvo suklaidinti – jie žinojo, kad perka būtent neįrengtą pastogę, kas yra esminė sutarties sąlyga.

11III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

12Apeliantas (ieškovai) J. J. ir D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-19 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti apeliantų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek iki sutartinių santykių metu, tiek sudarant sutartį bei ją vykdant tikroji abiejų sutarties šalių valia buvo įsigyti/parduoti palėpę turint tikslą įrengti ten gyvenamąjį būstą. Tai patvirtina tokios faktinės aplinkybės kaip atsakovo įsipareigojimas dalyvauti ir tarpininkauti dėl parduotos negyvenamosios pastogės dalies statuso pakeitimo į gyvenamąją patalpą, atsakovo veiksmai iki sutarties sudarymo, tas faktas, kad atsakovo V. P. iniciatyva buvo sušauktas gyventojų susirinkimas, surašytas protokolas. Atsakovas taip pat bandė tarpininkauti projektavimo sąlygų sąvadui gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento, jam ketinant gyvenamųjų patalpų įrengimo neįrengtoje pastogėje metu rekonstruoti palėpę, pakeisti sudužusias čerpes, įstatyti naujus langus, apšildyti stogą, leisti prisijungti prie namo vandentiekio ir kanalizacijos. Visa tai rodo atsakovo ketinimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir nesąžiningumą nepavykus įvykdyti savo pareigos, teigiant, jog tokie įsipareigojimai nenumatyti ginčijamoje sutartyje. Apeliantų teigimu, sutartis sudaryta jiems suklydus, todėl pripažintina negaliojančia. Ieškovai suklydo neteisingai išreikšdami savo tikrąją valią rašytiniame sutarties tekste, kuris prieštarauja tikrajai šalių valiai. Jeigu ieškovai būtų žinoję, kad kaimynai ketina palėpėje patys įrengti butą, dėl ko iš esmės tampa neįmanoma pasiekti tikslo, dėl kurio sudaryta sutartis, ieškovai niekada nebūtų sudarę sutarties tokiomis sąlygomis. Sudarant sutartį atsakovui buvo žinoma, jog palėpės paskirties nebus galima pakeisti be kaimynų sutikimo, atsakovas savo veiksmais įtikindamas ieškovus, kad viskuo pasirūpins ir ieškovams nekils jokių sunkumų, suklaidino pastaruosius dėl aplinkybių, egzistavusių pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį. Apeliantų teigimu teismas padarė klaidingą galutinę apibendrinančią išvadą, jog sudarydami ginčijamus sandorius apeliantai nebuvo suklaidinti, kad jie žinojo, jog perka neįrengtą palėpę, kas yra esminė sutarties sąlyga. Ši teismo išvada neatitinka tikrovės. Priešingai apeliantai pirko neįrengtą tam tikro ploto palėpę, kurią galima pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. Tuo tarpu dėl atsakovo sąmoningai nuslėptų esminių aplinkybių - palėpės plotas tapo mažesnis ir dėl to sumažėjo palėpės vertė, ta palėpė negali būti pritaikyta gyvenamajai paskirčiai pagal dabartines aplinkybes. Teismas sprendime padarė klaidingas išvadas, kadangi nepakvietė į teismą liudyti nei vieno apeliantų prašomų asmenų; teismas atsisakė prijungti ieškovo pateiktą teismo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; teismas neleido ieškovui J. J. proceso metu užduoti jam aktualius klausimus atsakovui, taip pat neleido išsamiai išdėstyti visų faktinių su sandoriu susijusių aplinkybių. Teismas sprendime iš viso nepasisakė dėl visų pagrindinių ieškovų argumentų: kad perkama palėpė turėjo būti skirta gyvenamajai paskirčiai ir atsakovas užtikrino, kad visi dokumentai yra tvarkingi; atsakovas žinojo, kad dėl jo ieškovams neatskleistų D. A. ir E. A. pretenzijų į palėpę ir dokumento su namo gyventojų parašais dėl palėpės gyvenamosios paskirties pakeitimo falsifikavimo, bankas nesuteiks apeliantams paskolos, iš kurios turėjo būti finansuojamas palėpės įsigijimas; dėl namo gyventojų D. A. ir E. A. pretenzijų į palėpę ir jiems atiduotos dalies palėpės, sumažėjo pagal Sutarti nupirktos palėpės plotas ir iš esmės sumažėjo jos vertė; kad namo gyventojai, nėra suteikę leidimo palėpės gyvenamosios paskirties pakeitimui, priešingai nei teigė atsakovas.

13A. V. P. atsiliepimu prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-19 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams, tapus palėpės bendraturčiais, remiantis 2008-08-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartimi, jie turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes išsamiai susipažinti su nekilnojamojo turto objektu, jo bendraturčiais bei galimybėmis pakeisti palėpės patalpų statusą iš negyvenamųjų į gyvenamąsias. A. V. P. nėra atsakingas už trečiųjų asmenų, gyvenamojo namo A. J. g., Vilnius, butų savininkų ir kitų bendraturčių veiksmus bei neveikimą. Trečiųjų asmenų veiksmai (neveikimas) negali būti pagrindas pripažinti negaliojančiomis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp ieškovų ir atsakovo. Ieškovams buvo žinoma tiek iki Sutarties sudarymo, tiek ir sutarčių sudarymo metu, kad jie perka negyvenamas patalpas neįrengtą pastogę. Ieškovų argumentai, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, yra teisiškai nepagrįsti. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai įvertino ginčo sutarties sudarymo aplinkybes, nustatinėjo ginčo sutarties šalių ketinimus, analizavo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas ir prisiimtus ieškovų įsipareigojimus. Ieškovai negalėjo suklysti dėl pirkimo-pardavimo sutarties objekto, nes iki pirkimo-pardavimo sutarties jau buvo tapę palėpės bendraturčiais dovanojimo sutarties pagrindu, nekilnojamąjį turtą buvo priėmę, susipažinę su notariškai patvirtintų sutarčių tekstu bei sutarčių paruošimui reikalingais dokumentais. Be to, ieškovai kreipėsi su prašymu dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo savo vardu. Pažymėjo, kad notarai, tvirtinę ginčytinus sandorius, privalėjo patikrinti šalių valią sudaryti negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, jog banko kreditas nebuvo gautas ne dėl tos priežasties, kad ieškovai įsigijo negyvenamas patalpas palėpėje, o dėl to, kad jau turėjo vieną kreditą ir ieškovas niekur nedirbo ir negavo pajamų. Ieškovas elgėsi nesąžiningai ir faktiškai apgavo atsakovą, įsigydamas iš jo vertingą nekilnojamąjį turtą Vilniaus centre, žinodamas, kad negalės įvykdyti savo turtinės prievolės. Atsakovo teigimu sandoriai nebuvo sudaryti suklydimo įtakoje. A. V. P. neturėjo jokio tikslo apgauti ieškovus. Jo reikalavimai įvykdyti sutartį neprieštaravo sąžiningumo, teisingumo ar protingumo reikalavimams. Ieškovai, neturėdami finansavimo šaltinių, prisiėmė didelių įsipareigojimų, kurių nenori vykdyti. Ieškovai siekia išvengti prievolės pagal 2008-09-30 sutartį bei 2014-01-02 Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymo, o ne apginti savo neva pažeistas teises suklydimo įtakoje. Ieškovams buvo žinoma, kad naudojimosi palėpe tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta. Įsigiję plotą palėpėje patys ieškovai susitarė su kitais bendraturčiais dėl naudojimosi tvarkos, gavo projektavimo sąlygas rekonstrukcijai, o jų samdyta projektuotoja V. K. paruošė rekonstrukcijos projektą. Visi šie veiksmai visiškai nepriklausė nuo atsakovo V. P. valios.

14IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16Ginčas byloje kilęs dėl sandorio negaliojimo ieškovams teigiant jog sandoris (nekilnojamojo turto pirkimo - padavimo sutartis) sudarytas jiems suklydus ir kad atsakovas juos suklaidino dėl sandorio objekto.

17Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama kokio nors teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris, kurį sudarydami civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, savo nuožiūra (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau tekste ir LAT arba kasacinis teismas) tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti jog civilinėje apyvartoje būtina užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (LAT 2006 09 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 03 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

18Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; kuriuos nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (LAT 2008 10 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 11 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

19Vertinant, ar asmuo sudaręs ginčijamą sandorį suklydo teismų praktikoje taikomas protingumo kriterijus. Šalies, kuri teigia suklydusi, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį analogiškomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Prieš sudarydamas sandorį, asmuo turi įsitikinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti nepripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant suklydimo galimybę atsižvelgiama į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes, kitas svarbias aplinkybes.

20Pirkimo-pardavimo sutartis yra sandoris, kuriuo šalys sąmoningai siekia savo tikslų pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui tam tikrą sutartyje apibrėžtą daiktą nuosavybės ar valdymo teise, o pardavėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai keliami griežti formos reikalavimai, CK 6.393 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos nesilaikymas daro nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia (CK 6.393 straipsnio 2 dalis). Šalių sudaryta sutartis atitinka įstatyme keliamus formos reikalavimus. Pažymėtina kad šalių valia dėl sudaromų sandorių buvo nuosekli prieš sudarant sandorius dovanojimo sandoriu buvo siekiama suteikti ieškovams teisę, dalyvauti gyventojų susirinkimuose pastogės klausimais, gauti reikiamą informaciją apsisprendžiant palėpės pirkimo - pardavimo sandoriui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis paruošiamasis etapas patvirtina jog apeliantai siekdami nuosavybės teise įsigyti nekilnojamojo turto objektą elgėsi apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, atsižvelgiant taip pat į jų amžių ir išsilavinimą; jų tikrosios (vidinės) valios turinys buvo nusipirkti palėpės dalį. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad po sandorių sudarymo paaiškėjusios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo atsakovo (pardavėjo) valios,jog palėpės kaimynai taip pat nutarė įsirengti savo dalį palėpės yra teisiškai nereikšmingos, nes paaiškėjo vėliau. Pačioje notariškai patvirtintoje ginčo sutartyje jokių įsipareigojimų tuo atžvilgiu pardavėjas nebuvo prisiėmęs, todėl tas faktas, kad teismas atsisakė apklausti liudytojus neturi reikšmės, nes notariškai patvirtintų rašytinių įrodymų negalima paneigti liudytojų parodymais.

21Nagrinėjamoje byloje. pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, nustatydamas, kokia ieškovų valia buvo sudarant ginčijamą sandorį, atsižvelgė į abiejų sandorių tikslus į tai kad vienas iš sandorių sudarytas siekiant suteikti ieškovams galimybę įvertinti būsimo pirkimo - pardavimo sandorio objektą, taip pat išdėstė argumentus, dėl kurių atmetė ieškovų nurodytus įrodymus. Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą šalių paaiškinimus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šių asmenų nurodytos aplinkybės pagrindžia apeliantų tikrąją valią sandorių sudarymo metu įsigyti palėpę tikslu įrengti joje gyvenamąjį būstą, o aplinkybė paaiškėjusi vėliau jog atsirado kai kurie apsunkinimai nepriklausė nuo pardavėjo valios, jis negali būti atsakingas už šią aplinkybę.

22Pirmosios instancijos teismas taip pat priėjo pagrįstos išvados jog ieškovai nebuvo suklaidinti dėl sandorio objekto, neklydo, kad perka būtent neįrengtą pastogės dalį palėpę. Teismas iš šalių iki sutartinių santykių sprendė jog šalys aptarė galimybes pakeisti palėpės paskirtį, galėjo būti aptariamos galimybės ateityje ten įrengti būstą. Tačiau apeliantai būdami atidūs ir apdairūs pirkėjai negalėjo nesuvokti jog būsto paskirties pakeitimo procesas bus sudėtingas ir ilgas, priklausantis ne tik nuo šalių, bet ir kitų bendraturčių valios, įvairių įstaigų sprendimų. Todėl sudarydami ginčijamą sandorį jie negalėjo nesuprasti jog šiame procese gali iškilti nenumatytų kliūčių. Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi ieškovo paaiškinimais, iš kurių matyti, kad jis susidūrė su sunkumais bendraujant su kaimynais palėpės pertvarkymo klausimais, be to bankas atsisakė suteikti jam kreditą ir pan. Visos šios aplinkybės neegzistavo sandorių sudarymo metu todėl nei viena iš šalių sandorių sudarymo metu ne tik nežinojo kaip gali baigtis ieškovų planų įgyvendinimas, bet ir negalėjo to žinoti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo pasitvirtinus faktinei aplinkybei jog ieškovas turėjo planų ir lūkesčių dėl perkamo objekto ateityje, kurių įgyvendinti jam, nepavyko. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovai klydo CK 1.90 straipsnio prasme sudarydami ginčijamą sandorį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada jog ieškovai po pirmojo (dovanojimo) sandorio sudarymo tapę ginčo palėpės bendraturčiais pagal 2008-08-11 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį, turėjo visas galimybes išsamiai susipažinti su nekilnojamojo turto objektu, kitais bendraturčiais bei galimybėmis rekonstruoti negyvenamąją patalpą į gyvenamą. Ieškovas turėjo visas galimybes nesudaryti neįrengtos pastogės pirkimo-pardavimo sutarčių 2008-08-20 ir 2008-09-30, jei jo būtų netenkinęs sutarties dalykas, t. y. pats nekilnojamojo turto objektas ir kaina.

23CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisėmusi ji pati. Ieškovai, kaip ir kiekvienas protingas, vidutiniškai išsilavinęs asmuo privalėjo žinoti ir suvokti, kad jų planų įgyvendinimas pertvarkyti nusipirktos palėpės paskirtį galėjo vykti ne taip sklandžiai kaip jie tikėjosi, o tai reiškia, kad ieškovai sudarydami sandorį veikė savo rizika.

24Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2011 02 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 10 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (AT 2010 11 02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 08 08nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2008 09 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

25Teismas remdamasis šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis priėjo pagrįstos išvados, kad sudarydami ginčijamus sandorius ieškovai nebuvo suklaidinti – jie žinojo, kad perka būtent neįrengtą pastogę, kas yra esminė sutarties sąlyga. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo jog atsakovas neprivalėjo ir negalėjo atsakyti už kitų bendraturčių nuomonę, kuri beje galėjo pasikeisti po sandorio sudarymo, negalėjo atsakyti už atitinkamų įstaigų priimamus sprendimus ieškovams aktualiais klausimais, nes negalėjo jų įtakoti.

26Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė ir išsamiai ištyrė visas bylos teisingam išsprendimui reikiamas faktines aplinkybes, tinkamai ir pagrįstai taikė materialines ir procesines teisės normas. Apeliacinį skundo tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

28Apeliacinį skundą atmetus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis atsakovui iš ieškovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą pagal pateiktus duomenis sudarančios 900 Eur, kurios mažinamos remiantis Teisingumo ministerijos rekomendacijomis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai kad apeliaciniame skunde ir parengtame atsiliepime į jį keliami iš esmės tie patys klausimai remiamasi tomis pačiomis aplinkybėmis. Kolegija mano, kad protinga ir pagrįsta bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą suma yra 500 Eur. Kadangi ieškovai yra sutuoktiniai ginčo palėpę įsigiję jungtinės nuosavybės teise bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš jų solidariai atsakovo naudai.

29Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti solidariai iš ieškovų: J. J. asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Vilniuje ir D. J. asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) Vilniuje atsakovo V. P. asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Vilniuje naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. I. J. J. ir D. J. patikslintu ieškiniu teismo prašo pripažinti... 5. Nurodė, kad 2008-07-23 šalys sudarė preliminarią palėpės... 6. A. V. P. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad preliminariosios... 7. Trečiasis asmuo notarė J. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama,... 8. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-19 sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas nustatė, kad prieš perkant ginčo palėpės dalis, šalis siejo iki... 11. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 12. Apeliantas (ieškovai) J. J. ir D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 13. A. V. P. atsiliepimu prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus... 14. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Ginčas byloje kilęs dėl sandorio negaliojimo ieškovams teigiant jog... 17. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 18. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju... 19. Vertinant, ar asmuo sudaręs ginčijamą sandorį suklydo teismų praktikoje... 20. Pirkimo-pardavimo sutartis yra sandoris, kuriuo šalys sąmoningai siekia savo... 21. Nagrinėjamoje byloje. pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino... 22. Pirmosios instancijos teismas taip pat priėjo pagrįstos išvados jog... 23. CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suklydimas negali būti laikomas... 24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 25. Teismas remdamasis šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis priėjo... 26. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 27. Kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje... 28. Apeliacinį skundą atmetus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis atsakovui iš... 29. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti solidariai iš ieškovų: J. J. asmens kodas ( - ) gyv. ( - ),...