Byla 2K-112-788/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko, Sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui, nuteistajai I. Š. ir jos gynėjui advokatui Edmundui Būbeliui, nukentėjusiesiems S. L., G. D., G. S., S. K., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aleksandro Bukelio ir nuteistosios I. Š. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutarties.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžiu I. Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubausta 300 MGL (37 500 Lt, t. y. 10 860 Eur) dydžio bauda, 182 straipsnio 2 dalį – 300 MGL (37 500 Lt, t. y. 10 860 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 600 MGL (75 000 Lt, t. y. 21 720 Eur) dydžio bauda. Iš I. Š. priteisti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai, kurių dydžiai nurodyti šiame nuosprendyje.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartimi nuteistosios I. Š. ir jos gynėjo advokato Edmundo Būbelio, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų Č. R. ir S.J. M. apeliaciniai skundai atmesti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, procesų dalyvių paaiškinimų,

Nustatė

5I. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: veikdama organizuota grupe, vykdydama F. V.H. (F. W.H.), kuris šiuo metu yra miręs, ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, nurodymus, turėdama tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nuo 2004 m. kovo iki 2006 m. birželio mėn., apgaulingai prisistatydama kompanijos „L.“, įregistruotos ( - ), įsteigtos vykdyti finansinę apgaulę ir surinkti iš žmonių pinigus, darbuotoja, viešbučiuose ( - ), kartu su F.V. H. bei asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, organizavo seminarus ir, suvokdama, kad jos pateikiama informacija yra klaidinanti, Lietuvos Respublikos gyventojams siūlė „L.“ investicines 12 mėnesių ir 10 metų pensijų programas, po nustatyto laiko žadėdama garantuotą mokėjimą atsižvelgiant į įmokėtos sumos dydį, išmokas sumokant per sutartyje numatytą laikotarpį. Tam, kad siūlomos programos keltų pasitikėjimą, seminaro lankytojams buvo dalijama reklaminė medžiaga, kurioje lentelėmis bei diagramomis buvo pavaizduotas kasmet išmokamų palūkanų dydis ar papildoma kasmėnesinė suma, priklausanti nuo indėlio sumos; pasakojama, kad lėšos neva bus investuotos į nekilnojamąjį turtą, deimantų kasybą, kad atsižvelgiant į verslo specifiką ši veikla labai pelninga ir investuoti į banko bei investicinių fondų veiklą yra patikima, nes iš asmenų gautos piniginės lėšos bus panaudotos jų veikloje, o iš gauto pelno asmenims, investavusiems pinigines lėšas, per investavimo sutartyse nustatytą terminą jos bus grąžintos ir sumokėtos iki 36 proc. palūkanos; be to, įneštos piniginės lėšos bus neva apdraustos draudimo kompanijoje „PM I.“ ( - ), nors iš anksto žinojo, kad piniginės lėšos jas įnešusiems asmenims nebus grąžintos, palūkanos nebus sumokėtos. Dėl to seminaruose dalyvavę bei kiti jos tyčia suklaidinti 167 asmenys (jų duomenys yra nurodyti teismo nuosprendyje) nuo 2004 m. kovo iki 2006 m. birželio mėn. pervedė savo pinigines lėšas (iš viso 1 129 454 JAV dolerių ir 338 975 Eur) į draudimo kompanijos „PM I.“ (registruotos ( - )) sąskaitas Nr. ( - ), esančias ( - ), ir sąskaitas Nr. ( - ), esančias banke ( - ). Teisę valdyti šias sąskaitas turėjo F.V. H. kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas yra išskirtas. Šis asmuo iš minėtų sąskaitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dalį pinigų pervedė į bendrovės „PMI S.“, registruotos ( - ) vardu ( - ), sąskaitą Nr. ( - ), iš kurios dalis pinigų buvo paimta grynaisiais bankomatuose (kreditine kortele Nr. ( - ), išduota 2004 m. balandžio 29 d. N. G. vardu), o kita dalis – pervesta į kitas sąskaitas.

6Taip pat I. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad veikdama organizuota grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, turėdama tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, suvokdama, kad sutarčių su „L.“ terminams pasibaigus nėra realių galimybių grąžinti investuotas sumas, pasinaudodama nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir juos suklaidindama, nuo 2006 m. sausio iki balandžio mėn., apgaulingai prisistatydama įmonės „N.I.“ (juridinis adresas ( - )) darbuotoja, neturėdama jokių įgaliojimų atstovauti minėtai įmonei, organizavo seminarus Vilniuje, kurių metu ir per marketingo bendrovę „A. (( - ) Egipte suorganizuoto seminaro metu asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, nurodymu siūlė investuoti 20 metų laikotarpiui į bendrovę „N.I.“ ir žadėjo investicinį prieaugį, nors iš anksto žinojo, kad piniginės lėšos jas įnešusiems asmenims nebus grąžintos, palūkanos nebus sumokėtos. Dėl to 24 asmenys (jų duomenys yra nurodyti teismo nuosprendyje) 2006 m. sausio–balandžio mėn. pervedė savo pinigines lėšas (iš viso 39 000 JAV dolerių ir 7500 Eur) į bendrovės „N.I.“ (( - )) sąskaitas Nr. ( - ), esančias ( - ). Asmuo, kuriam tyrimas išskirtas, turėdamas teisę valdyti minėtas sąskaitas, šias pinigines lėšas pervedė į bendrovių „ALB C.L.“, „S.S.L.“, „N.E.“, „A. “, esančių Kipre, sąskaitas.

7Nuteistoji I. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Kasatorė teigia, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai ( 3 straipsnio l dalies 1 ir 8 punktai, 20 straipsnis). Anot kasatorės, ji neįvykdė veikų, už kurių padarymą yra nuteista; dėl tos pačios veikos yra įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas; neįvertinti kasatorę teisinantys įrodymai, nepasisakyta dėl įrodymų, paneigiančių jos kaltę, abiejų instancijų teismai įrodymus vertino ne pagal savo nešališką vidinį įsitikinimą, pasidavę nukentėjusiųjų spaudimui. Be to, teismų išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodo apie jos dalyvavimą „B.“ veikloje, nes tokia įmonė Lietuvoje iš viso nebuvo registruota ir legalios veiklos nevykdė. Kartu ji teigia nežinojusi apie šios bendrovės registracijos vietą privačiame bute ir kad „L.“ nevykdė jokios veiklos. Kasatorė teigia, kad nukentėjusieji prarado pinigus ne dėl jos kaltės. Dauguma jų sąžiningai klydo, painiojo sąvokas, žinojo tik „L.“, nesuvokė, kas yra „B.“ ar „O.I.“, nesidomėjo ir nesuprato, kur ir kaip perveda savo pinigus. Ji 2004–2005 m. taip pat nesuprato viso mechanizmo ir tikėjo tuo, ką jai sakė F.V. H., J. S., I. A., M. J. ir kiti. Nurodydama laiką, nuo kada ji pradėjo vesti informacinius seminarus apie „L.“ veiklą, kokias pasiskolintas sumas ji pati investavo bei reinvestavo į šią kompaniją, kasatorė teigia, kad šioje byloje ji pati yra nukentėjusioji, nes buvo apgauta F.V. H.. Be to, skundžiamuose teismų sprendimuose neteisingai nurodyta, kad ji prisistatinėjo ir buvo pristatoma kaip „L.“ direktorė, atstovė ir pan. Kasatorė pažymi, kad ji nekreipė jokio dėmesio į tai, jog F.V. H. ją pristatė „B.“ Lietuvos filialo vadove, nors ir žinojo, jog tokio filialo Lietuvoje nebuvo, o apie dokumentus, gautus iš Kipro ir susijusius su ja, sužinojo tik bylos tyrimo metu. Kartu kasatorė nesutinka su šių dokumentų vertinimu. Tai, kad jie yra suklastoti, patvirtina juose nurodyta kasatorės darbo šalis – Latvija. Anot kasatorės, apie finansinę piramidę ji supratusi tik 2007 m. Jos veikoje nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių. Ji tik vedė informacinius seminarus, draugiškai, geranoriškai padėdavo klientams investuoti, ir tai negali būti laikoma jos kaltės įrodymu. Patys investuotojai (nukentėjusieji) jos prašydavo palydėti į banką, užpildyti jų vardu tarptautinių pavedimų blankus ir už tai jai niekas nieko nemokėjo, iš to ji jokios naudos neturėjo.

9Kasatorė nesutinka ir su abiejų instancijų teismų išvada dėl organizuotos grupės požymių jos veiksmuose. Vadovaujantis tokiu požiūriu, nusikalstamos grupės nariais turėtų būti laikomi ir kiti nukentėjusieji, aktyviai dalyvavę analogiškoje veikloje (vedė seminarus, atvesdavo naujus investuotojus, pildydavo jiems pareiškimus bei tarptautinių pavedimų blankus, gaudavo 7 procentų komisinius ir t. t.). Kasatorė teigia, kad byloje nėra nustatyta, jog ji kartu su F.V. H., J. S., I. A. bei kitais asmenimis susitarė vykdyti sukčiavimą ir kieno iš šių asmenų veiksmuose yra nusikaltimų objektyvieji požymiai. Juolab kad J. S., I. A., M. J. ir F.V. H. byloje neapklausti. Be to, teismai turėjo nurodyti laiką, kada susikūrė organizuota grupė, kas ją sukūrė, paskirstė vaidmenis ir kt., tačiau tokių duomenų skundžiamuose teismų sprendimuose nėra. Ji žinojo, kad „L.“ produktai 2000–2004 m. buvo platinami Estijoje ir Latvijoje, tačiau ji jokioje organizuotoje grupėje nedalyvavo, jos niekas nekurstė, neįkalbinėjo ir ji nieko nežino apie tokią grupę, t. y. jos veiksmuose nėra BK 24 straipsnio, 25 straipsnio 3 dalies požymių. Kasatorė tvirtina, kad niekada neprisistatinėjo ir nebuvo pristatoma kaip „L.” atstovė; jokių pinigų nei iš „L.”, nei iš F.V. H. negavo; niekada neteikė klaidingos informacijos, nes pati ja labai pasitikėjo, priešingu atveju nebūtų banke paėmusi kredito, jo neinvestavusi ir praradusi 28 000 JAV dolerių. Be to, ir specialistė savo išvadoje paneigė bet kokių pinigų, susijusiu su „L.“, atsiradimą, buvimą, judėjimą jos bankų sąskaitose.

10Taip pat kasatorė skunde teigia, kad nepagrįstai pripažinta kalta dėl „N.I.” veiklos, kurioje ji nedalyvavo, kelionės neorganizavo, o tik registravo norinčius važiuoti į Egiptą, kuriame I. A. pavedimu perskaitė paskaitą apie marketingą, tačiau produktų neplatino. Anot kasatorės, tai buvo I. A. ir J. S. siūlomas produktas. Nuteistoji nurodo, kad nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti asmenys, kurių ji nepažinojo, niekada ankščiau nebuvo mačiusi, nebendravusi ar susitikusi, juos pirmą kartą pamatė tik teismo posėdžiuose. Dėl to jai nesuprantama, kaip ji galėjo juos apgauti. Kasatorė, cituodama nukentėjusiųjų teisme duotus parodymus, anot jos, patvirtinančius jos nekaltumą, teigia, kad teismai nepagrįstai tokių parodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Juolab kad ji nebuvo susijusi nei su „L.”, nei su indėlių draudimo kompanija „I.“, „PM S.“, „O. I.“, nei su „B.“, kurias valdė tie patys asmenys – F.V. H., J. S., V. Š., I. A. ir kiti. Būtent šie asmenys valdė minėtų bendrovių sąskaitas ir disponavo jose esančiais pinigais. Kasatorė teigia, kad tokiais pinigais nedisponavo, jų nevaldė ir net negalėjo valdyti, nebuvo sudaryta darbo sutartis su „B.“. Dėl to ji negali atsakyti už kitų asmenų nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą žalą, kuri atsirado ne dėl jos veiksmų ar kaltės.

11Kartu kasatorė teigia, kad abiejų instancijų teismai pažeidė non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą, nes Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ji yra nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tokios pačios, tik skirtingai kvalifikuotos, veikos padarymą. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, kasatorė teismo paskirtą baudą sumokėjo. Taip teismai pažeidė BPK 3 straipsnio 8 punkto nuostatas. Juolab kad ir skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog veikos, nurodytos skundžiamame nuosprendyje ir baudžiamajame įsakyme, sudaro idealiąją sutaptį.

12Anot kasatorės, ji nuteista remiantis melagingais tokių asmenų, kaip I. A., parodymais, iš jos nepagrįstai priteisti visi nukentėjusiųjų asmenų pareikšti civiliniai ieškiniai. Kartu kasatorė pažymi, kad ikiteisminis tyrimas atliktas aplaidžiai, nes per aštuonerius metus nebuvo apklausti F.V. H. ir J. S., ikiteisminio tyrimo metu gyvenę Latvijoje, o jų paieškos paskelbtos pavėluotai. Kasaciniame skunde ginčijami ir bylos duomenys dėl F.V. H. mirties fakto nustatymo, nes, anot nuteistosios, šis asmuo tik imitavo savo paties mirtį, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybes. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos pateiktą medžiagą, iš kurios matyti, kad F.V. H. po savo „mirties“ Ispanijos įmonių registro tvarkytojui teikė ataskaitas apie savo įmonės veiklą ir deklaravo savo asmeninį statusą. Be to, teismo posėdžių metu nukentėjusieji ir liudytojai, gerai pažinoję F.V. H., su juo daug kartų bendravę, jiems parodžius šio asmens pomirtines nuotraukas, kategoriškai nurodė, kad jose yra ne F.V. H.

13Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Bukelis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos nuteistajai bausmės taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas prokuratūros apeliacinis skundas, ir nuteistajai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, susijusios su „L.“) paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams bei pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, susijusios su „N.I.“) paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą šešeriems metams.

14Prokuroro nuomone, byloje nesant nustatytų išimtinių aplinkybių, dėl kurių bausmės paskyrimas nuteistajai I. Š. prieštarautų teisingumo principui, abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalį, ir I. Š. paskyrė neteisingą, neadekvačią bei neproporcingą bausmę, nukrypo nuo teismų praktikos. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nuteistosios I. Š. asmenines savybes (jos amžių, išsilavinimą, šeiminę padėtį, jos ir jos šeimos narių sveikatos būklę, darbinę veiklą ir tai, kad anksčiau neteista ir administracine tvarka nebausta) pripažinti išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą nuteistajai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Anot prokuroro, tokios savybės yra įprastos, gyvenimiškos ir tipinės, kurios negali būti pripažintos iš esmės mažinančiomis nuteistosios asmenybės pavojingumą. Juolab kad ir teismų praktikoje laikomasi analogiškos nuostatos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-7/2010, 2K-355/2012), o pirmiau nurodytos aplinkybės turi reikšmės individualizuojant skiriamą bausmę laikantis BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos. Prokuroras nesutinka ir su teismų išvada, kad nepateisinamai ilgai trukęs ikiteisminis tyrimas pripažintinas esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti nuteistajai BK 54 straipsnio 3 dalį. Prokuroro nuomone, teismai ikiteisminio tyrimo atlikimo terminą vertino labai formaliai, atsižvelgdami tik į objektyviųjų rodiklį – baudžiamojo proceso laiką, tačiau visiškai neanalizavo ir nenustatė aplinkybių bei priežasčių, lėmusių tokį terminą, ir neįvertino aplinkybių, patvirtinančių šio termino pagrįstumą. Maža to, teismai padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo ir viso baudžiamojo proceso atlikimo terminas vertintinas kaip išimtinė aplinkybė, suteikianti pagrindą paskirti nuteistajai švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Prokuroras teigia, kad, įvertinus bylos duomenis, atsižvelgus į jos medžiagos apimtį, atliktus procesinius veiksmus, jų tarptautinį pobūdį ir gausą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skaičių, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro aktyvumą ikiteisminiame tyrime, taip pat ir į pačios nuteistosios elgesį ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamasis procesas šioje byloje nėra nepateisinamai ilgai užsitęsęs ir jo trukmė yra adekvati bylos sudėtingumui.

15Kartu prokuroras pažymi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodytus kriterijus, kuriais vadovaujantis yra vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas, t. y.: konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); pareiškėjo (t. y. asmens, kuris skundžiasi proceso trukme) elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesą; proceso reikšmė pareiškėjui (taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir taikymo laikas, kt.) (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011), kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-7/2010, 2K-503/2010). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad šie kriterijai turi būti aptarti ir įvertinti remiantis konkrečiomis bylos aplinkybėmis dėl kiekvieno patyrusio baudžiamąjį persekiojimą asmens, o išvada dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, šio proceso atitikties įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui negali būti daroma pasirenkant atskirus kriterijus ir nutylint kitus, nevertinant kriterijų visumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176/2012).

16Kasaciniame skunde nurodoma nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei jų apklausų skaičiai, kiek kartų buvo apklausta nuteistoji, pažymimas bylos tarptautinis elementas, sudėtingumas gaunant duomenis iš užsienio valstybių institucijų ir apklausiant užsienyje gyvenančius liudytojus ir t. t.; teigiama, kad tyrimas nebuvo vilkinamas ir užtruko dėl objektyvių priežasčių. Baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tačiau apeliacinės instancijos teismas to tinkamai neįvertino. Anot prokuroro, ši byla yra sudėtinga ne tik faktiniu, bet ir teisiniu aspektu. EŽTT praktikoje bylos dėl finansinio ir ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų paprastai laikomos sudėtingomis (Hasslund v. Denmark, no. 36244/06, judgement of 11 December 2008); (Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgement of 10 October 2000); (Simonavičius v. Lithuania, no. 37415/02, judgement of 27 June 2006).

17Kartu prokuroras atkreipia dėmesį ir į nuteistosios procesinį elgesį ikiteisminio tyrimo metu – ji neigė savo kaltę, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė užkirsti kelią teisėsaugoms institucijoms per kuo trumpesnį laiką nustatyti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes, baigti tyrimą ir bylą perduoti į teismą. Be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos, o vėliau ir dėl sukčiavimo, ji nenutraukė neteisėtos veiklos, o ją tęsė, klaidindama ir įkalbinėdama nukentėjusiuosius perkelti su „L.“ sudarytus kontraktus į kitą fiktyvią bendrovę – „N.I.“ ir taip tariamai atgauti jų investuotus pinigus. Nuteistoji ikiteisminiam tyrimui reikalingus dokumentus (įgaliojimus valdyti „L.“, „PM I.“, „PMI S.“, „O. I.“, tarpininkų klientų sąrašą ir jų investuotas pinigų sumas bei kt.) pateikė tik praėjus trejiems ir penkeriems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, nenurodžiusi jokių tokio nepateisinamo delsimo priežasčių. Anot prokuroro, tokiais aktyviais veiksmais ji siekė užvilkinti ikiteisminį tyrimą, suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, sutrukdyti jiems nustatyti nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingas aplinkybes.

18Prokuroras nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl I. Š. teigiamo elgesio, t. y. viso baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu ji nesislapstė, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, davė parodymus dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Prokuroras pažymi, kad tokios aplinkybės nėra išskirtinės, nes dalyvavimas baudžiamajame procese yra įtariamojo ir kaltinamojo pareiga, už kurios nevykdymą gali būti skiriama bauda (BPK 163 straipsnio 1 dalis), o už kardomosios priemonės nevykdymą gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė.

19Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į EŽTT pateiktą išaiškinimą dėl baudžiamojo proceso trukmės skaičiavimo, t. y. proceso trukmė pradedama skaičiuoti nuo tada, kai asmeniui „pareiškiamas kaltinimas“ – asmeniui įteikiamas oficialus kompetentingos valdžios institucijos pranešimas apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011, § 35). Prokuroras nurodo datas, kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (2005 m. birželio 5 d.), I. Š. įteiktas pranešimas apie įtarimą (2007 m. gegužės 17 d.), ir teigia, kad nagrinėjamoje byloje nuteistajai baudžiamasis procesas buvo vykdomas apie septynerius metus, kad toks terminas, nors formaliai ir yra ilgas, yra pateisinamas baudžiamosios bylos sudėtingumu, apimtimi bei pačios I. Š. elgesiu proceso metu. Dėl to prokuroras teigia, kad apeliacinio teismo teiginys apie baudžiamojo proceso beveik devynerių metų trukmę, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių.

20Prokuroras nurodo, kad tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas proceso greitumo principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Tai, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, nepaneigia aplinkybės, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško bei objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bet teisingesnį procesą (Kušmierek v. Poland 2004 m. rugsėjo 21 d.). Be to, abiejų instancijų teismai nesivadovavo teismų praktika, neatsižvelgė į EŽTT jurisprudenciją, kurioje išaiškinta, kad švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

21Prokuroras nesutinka ir su abiejų instancijų teismų nuteistosios vaidmens vertinimu, t. y. kad ji nebuvo finansinės piramidės sumanytoja ar organizatorė. Tokia teismų išvada neatitinka faktinių baudžiamosios bylos duomenų. Teisme apklausti civiliniai ieškovai patvirtino, kad I. Š. veikė „L.“ investuotojų struktūros Lietuvoje viršuje, žemiau buvo kiti konsultantai, turintys mažesnes struktūras. Byloje nustatyta, kad I. Š., vykdydama bendrą su kitais organizuotos grupės nariais nusikalstamą sumanymą, atliko Lietuvoje pagrindinį vaidmenį, darydama jai inkriminuotas nusikalstamas veikas – ji atliko aktyvius veiksmus, pritraukdama kitus tarpininkus ir investuotojus Lietuvoje, apgaule viliodama iš jų pinigus. Prokuroro nuomone, I. Š. atlikti aktyvūs veiksmai, jos apgautų žmonių skaičius (daugiau kaip 150), jų bendra patirta turtinė žala (1 168 484 JAV dolerių ir 346 475 Eur), daugumos jų patirta neturtinė žala, akivaizdžiai parodo nuteistosios atliktų veiksmų ypatingą pavojingumą.

22Prokuroras skunde pažymi ir tai, kad byloje prioritetas buvo nepagrįstai suteiktas du sunkius tyčinius savanaudiškus nusikaltimus padariusiai nuteistajai, bet ne nukentėjusiesiems, kurie, jos suklaidinti, ne tik prarado savo paskutines santaupas, bet ir kai kurie iš jų patyrė didelę, nepataisomą neturtinę žalą. Dėl to prokuroras teigia, kad nuteistajai paskirta per švelni bausmė, neatitinkanti teisingumo principo, ir kad tik reali laisvės atėmimo bausmė užtikrins bausmės paskirtį.

23Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Bukelio kasacinis skundas atmestinas, nuteistosios I. Š. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

25Nuteistosios kasaciniame skunde ginčijamas I. Š. kaltumas dėl didelės vertės turto sukčiavimų, teigiama, kad nuteistoji, organizuodama seminarus, kurių metu susirinkusieji asmenys buvo klaidinami skatinant pervedinėti pinigus į nurodytas sąskaitas užsienio bankuose pagal nerealias investicines programas, pati dėl to klydo, taigi veikė neturėdama sukčiavimui būdingos tyčios. Šie teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai neatitinka bylos medžiagos.

26Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2004–2006 m. laikotarpiu Lietuvos gyventojams buvo aktyviai siūlomi „L.“, įsteigto ( - ), investiciniai produktai. Viešbučiuose ( - ) ir kt. buvo organizuojami seminarai (prezentacijos), kurių metu lankytojams buvo dalijama lentelėmis bei diagramomis iliustruota klaidinanti reklaminė medžiaga apie investicines pensijų programas, ateityje melagingai žadamos įspūdingos išmokos, iki 36 proc. palūkanos. Lankytojai buvo apgaudinėjami, kad jų lėšos neva bus investuotos į pelningą veiklą (nekilnojamąjį turtą, deimantų kasybą), kad investicijos bus apdraustos draudimo kompanijoje „PM I.“.

27Byloje nustatyta, kad sukčiavimams daryti buvo suburta organizuota asmenų grupė, pasiskirstyta užduotimis ir vaidmenimis. F.V. H. ir J. S. turėjo įgaliojimus disponuoti „L.“ aptarnaujančių bendrovių, t. y. „PMI S.“, „PM I.“, „B.“, N.I.“ sąskaitomis. Finansinės piramidės modelis kruopščiai apgalvotas ir pagrįstas vis naujų klientų paieška per organizuojamus seminarus ir suinteresuotų agentų veiklą, investuotų pinigų nusėdimu sunkiai pasiekiamose sąskaitose užsienio bankuose, investicinių programų solidumo ir saugumo įvaizdžio palaikymu, klientų nerimo mažinimo taktika ir pan. Finansinė piramidė pirmiausiai susikūrė ir veikė Estijoje bei Latvijoje, po to – Lietuvoje. I. Š. prie šios grupės prisijungė ne nuo pat pradžios, to paties pobūdžio seminarai pradėti organizuoti Lietuvoje nuo 2004 m. pradžios. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Š. buvo labiausiai prie finansinės piramidės plitimo Lietuvoje prisidėjęs asmuo. Seminarų metu F.V. H. prisistatinėjo kaip „L.“ akcininkas, vadovas, J. S., I. A., M. J. – kaip „L.“ menedžeriai (vadybininkai), I. Š. – taip pat kaip „B.“ filialo direktorė (nors tokia nebuvo), kartais – ir kaip „L.“ atstovė, šio banko direktorė. Visi minėti juridiniai asmenys yra susiję, juos valdė ir jų sąskaitomis disponavo tie patys finansinės piramidės veiklą organizavę asmenys.

28Seminarus įvairiais laikotarpiais vedė skirtingi asmenys, tarp jų J. S., F.V. H., I. Š.. I. A., M. J.. Visi nukentėjusieji, kurie dalyvavo seminaruose ar tiesiogiai kontaktavo su „L.“ atstovais, parodė, kad šie asmenys sudarė solidžių, patikimų žmonių įvaizdį, todėl jais pasitikėjo ir apsisprendė investuoti. Asmenys, apsisprendę investuoti savo turimus pinigus, kontraktus pasirašydavo „B.“ biure, ( - ). Apsisprendęs investuoti asmuo turėjo užpildyti paraišką ir pagal ją pervesti įmoką į I. Š. nurodytas sąskaitas, esančias užsienio bankuose.

29Paraiškos pagrindu už programą sumokėjusiems investuotojams “L.“ administruojanti bendrovė „PMI S.“ išsiųsdavo investuotojų vardu sudarytas investavimo sutartis, periodiškai investuotojams siųsdavo finansines ataskaitas dėl piniginių lėšų judėjimo apskaitos jiems priskirtose sąskaitose. Kiekvienam „L.“ klientui buvo priskiriama sąskaita, kurios pajamų dalyje buvo fiksuojamos išmokėtinos pagal investavimo sutartis palūkanos, atlyginimas už pritrauktus klientus (kai asmuo buvo ir „L.“ agentu), išlaidų dalyje buvo įrašomas naujų investavimo sutarčių apmokėjimas pagal užpildytas paraiškas, atsiskaitymas už akcijas, piniginių lėšų pervedimas į asmenines „Cirrus“ korteles (Lt. banke), piniginių lėšų pervedimas į asmenines sąskaitas Lietuvos bankuose. 2004–2005 metais investuotojai galėjo duoti nurodymą „L.“ dėl operacijų su jų sukauptomis piniginėmis lėšomis atlikimo, užpildydami nustatytos formos mokėjimo pavedimą.

30Sudarant investicines sutartis su „L.“ ir pradžioje dalį procentų realiai išmokant, buvo pelnomas tiek esančių, tiek naujų investuotojų pasitikėjimas. Anksčiau investavusiems asmenims, atvedusiems naują klientą, buvo priskaičiuojami 7 proc. Daliai pirmųjų klientų iš pradžių buvo mokamos palūkanos ir grąžinami pinigai, tai buvo daroma siekiant, kad minėti asmenys papasakotų apie savo sėkmingą investavimą ir pritrauktų dar daugiau žmonių. Nustatyta, kad suklaidinti Lietuvos gyventojai pervesdavo pinigus į kompanijos „PM I.“ ir „N.I.“ sąskaitas, kurias valdė tie patys finansinės piramidės organizatoriai F.V. H. ir J. S.. Apgaulingos investicinės schemos struktūros viršuje Lietuvoje buvo būtent I. Š., kiti konsultantai turėjo mažesnes struktūras. I. Š. prezentacijų metu dalyviams prisistatydavo kaip „B.“ direktorė, „L.“ atstovė, pasakojo apie investicijas į „L.“, rodė skaidres, siūlė žmonėms investuoti į „L.“, reklamavo minėtą banką kaip patikimą, agitavo visus ieškoti naujų žmonių, kurie galėtų investuoti. Be to, I. Š. pati padėdavo suklaidintiems klientams pildyti investicijų dokumentus, nuveždavo juos į bankus, administravo indėlininkų dokumentus gaudama už tai 1 procentą. Kai nukentėjusieji sunerimo dėl žinių apie sunkią banko ekonominę padėtį, pastebėjo, kad nėra išmokamos jiems priklausančios išmokos, būtent I. Š. juos ramindavo, aiškindavo nerealias versijas apie banko savininkų sulaikymus, auditus, kurių metu užšaldomos lėšos, siūlė investuoti į kitą nerealų investicinį projektą „N.I.“. Kai kuriems nukentėjusiesiems I. Š. organizavo kelionę į Egiptą, kur vyko seminaras apie investicijas į „N.I.“, skatino investuoti į šią naują nerealią programą, tikino, jog investuojant į minėtą kompaniją, bus galima atgauti pinigus iš „L.“. Net atsakydama į tiesioginius klausimus, ar čia nėra finansinė piramidė, I. Š. tai atkakliai neigė, aiškindavo, jog investuoti saugu, nes visi pinigai yra apdrausti.

31Apie I. Š. tyčią vykdyti sukčiavimus daug pasako faktai, kad, žinodama, jog 2006 m. sutriko atsiskaitymai su investuotojais, F.V. H. nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. yra sulaikytas, dėl „B.“ veiklos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, I. Š. nenutraukė savo veiklos ir toliau siūlė klientams investuoti į naują tų pačių asmenų sumanytą nerealią investicinę programą. Visos šios teismų nustatytos aplinkybės paneigia nuteistosios teiginius, kad ji nesuprato, jog klaidina kitus asmenis dėl investicijų žadamos naudos ir saugumo, kad pati buvo suklaidinta, kaip ir kiti nukentėjusieji. Atvirkščiai, iš teismo ištirtų duomenų matyti, kad I. Š. buvo aktyvi sudėtingos finansinės piramidės pagrindu veikiančios grupės narė, suinteresuota naujų apgautų klientų pritraukimu į šią veiklą, pati juos sąmoningai klaidinusi ir turėjusi iš to naudos, numačiusi, jog prievolės savo pinigus investavusiems asmenims nebus vykdomos ir šie patirs žalą. Teismų išvada dėl to, kad I. Š. veikė kaip organizuotos sukčių grupės narė, vykdydama finansinės piramidės sumanytojų planą, suprasdama siūlomų investicinių produktų nerealumą ir žalingumą suklaidintiems asmenims, pagrįsta detalia byloje esančių įrodymų analize ir logiškai motyvuota. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

32Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad byloje nepavyko apklausti F.V. H. ir J. S., kad F.V. H. mirties faktas yra suklastotas ir pan., nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kita vertus, negali paneigti byloje padarytų išvadų.

33Dėl nusikalstamos veikos tęstinumo

34I. Š. nagrinėjamojoje byloje nuteista už du sukčiavimus: pirmas tęsėsi nuo 2004 m. kovo iki 2006 m. birželio mėn., antras – nuo 2006 m. sausio iki balandžio mėn. Nei iš kaltinamojo akto, nei iš teismų priimtų sprendimų nėra aišku, kokiu pagrindu iš esmės ta pati veikla siūlant asmenims investuoti į nerealius projektus ir žadant didelę naudą buvo įsiskaidyta į du tęstinius nusikaltimus. Nustatyta, kad abiem laikotarpiais I. Š. veikė organizuota grupe su taip pačiais asmenimis (pirmuoju atveju su F.V. H. ir J. S., antruoju – tik su J. S.) pagal tokią pat finansinės piramidės schemą. Pirmuoju laikotarpiu suklaidinti 167, antruoju – 24 asmenys. Pirmosios nusikalstamos veiklos laikotarpis apima antrosios nusikalstamos veiklos laikotarpį. Tai, kad vienu atveju buvo siūloma investuoti į „L.“, o kitu – į „N.I.“, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad šios veikos padarytos skirtinga tyčia ir turi būti kvalifikuojamos atskirai. Pažymėtina, kad teismų nustatyta, kad siūlymas investuoti į naują „N.I.“ projektą be kita ko buvo susijęs su „L.“ projekto žlugimu – I. Š. tikino klientus, jog investuojant į „N.I.“, bus galima atgauti pinigus iš „L.“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų pateiktuose motyvuose I. Š. veikla analizuojama kaip vientisas nusikaltimas, visiškai neišskiriant skirtingų nusikalstamos veiklos laikotarpių, be to, konstatuota, kad abiem atvejais naudotas toks pats apgaulės mechanizmas. Nemažai suklaidintų nukentėjusiųjų investavo tiek į „L.“, tiek į „N.I.“ projektus.

35Iš visų šių aplinkybių išplaukia, kad dvi I. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo vykdomos vieninga tyčia, nukreipta išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių klientų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, todėl kvalifikuotinos kaip vienas tęstinis sukčiavimas.

36Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem)

37Nuteistosios kasacinio skundo argumentai dėl non bis in idem principo pažeidimo iš dalies pagrįsti. Dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, o dvigubą baudžiamąjį persekiojimą – BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Non bis in idem principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikimo non bis in idem principui.

38Nagrinėjamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Tačiau 2010 m. liepos 1 d. priimtas nutarimas atskirti tyrimą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad tyrimas dėl šios veikos yra baigiamas ir byla gali būti perduota teismui, tuo tarpu tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį turi būti tęsiamas (T. 1, b. l. 24). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybės, kurios sudarė pagrindą reikšti I. Š. įtarimus pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį didele dalimi sutampa (laikas, vietos, sąskaitos, į kurias apgauti žmonės pervedinėjo pinigus, melaginga informacija, kuri buvo pranešama seminaro dalyviams, ir t. t.), o šios veikos iš esmės sudaro idealią sutaptį. Turint tai galvoje, procesinis sprendimas atskirti tyrimus – vieną tyrimą baigti ir bylą perduoti į teismą, o kitą tyrimą tęsti – sunkiai paaiškinamas, teisiškai ydingas, nes nedera su BPK 3 straipsnio 8 punkte nurodytu imperatyvu.

39Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu I. Š. buvo nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį inkriminuojant neteisėtą vertimąsi ūkine komercine veikla nuo 2004 kovo iki 2006 m. birželio mėn. Teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad šia veikla I. Š. vertėsi viešbučiuose ( - ). Taip pat nurodyta, kad I. Š. organizavo „L.“ ir „N.I.“ investicinių produktų masinius pristatymus, siūlė investuoti aiškindama, kad pinigai bus investuoti į nekilnojamąjį turtą, deimantų kasybą, kad, atsižvelgiant į verslo specifiką, ši veikla yra labai pelninga ir investuoti į banko bei investicinių fondų veiklą patikima, nes iš asmenų gautos piniginės lėšos bus panaudotos jų veikloje, o iš gauto pelno asmenims, investavusiems pinigines lėšas, per investavimo sutartyse nustatytą terminą jos bus grąžintos ir sumokėtos palūkanos nuo 10 iki 36 proc., be to, įneštos piniginės lėšos bus apdraustos draudimo kompanijoje „PM I.“. Seminaruose dalyvavusieji bei kiti asmenys, gavę aukščiau nurodytą informaciją, laikotarpiu nuo 2004 kovo iki 2006 m. birželio mėn. pervedė savo pinigines lėšas į kompanijų „PM I.“ ir „N.I.“ sąskaitas, esančias užsienio bankuose. Visos šios aplinkybės vėliau buvo įtrauktos į kaltinimus sukčiavimais, padarytais tuo pačiu laikotarpiu ir už kuriuos I. Š. nuteista nagrinėjamojoje byloje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, ankstesnis I. Š. nuteisimas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį traktuotinas kaip teisinė klaida, kurios, beje, nebeįmanoma ištaisyti procesinėmis priemonėmis (teismo baudžiamasis įsakymas įsigaliojo, BPK 452, 445 straipsniuose nustatyti bylos atnaujinimo terminai suėję, jų pratęsimas įstatymo nenumatytas).

40Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta proceso metu padaryta klaida negali lemti išvados, kad I. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista nepagrįstai. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priimant 2010 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo I. Š. pripažinta kalta pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, klausimai dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos ir jų civilinių ieškinių nebuvo nagrinėjami. Tuo tarpu vykdant procesą dėl tuo pačiu laikotarpiu padarytų sukčiavimų nustatyta 170 asmenų, kurie suklaidinti pervedė savo pinigus į įvairias užsienio bankuose esančias sąskaitas, daugumai jų priteisti atitinkami civiliniai ieškiniai iš nuteistosios. Taigi nukentėjusių nuo I. Š. veiklos asmenų teisės buvo ginamos vykdant būtent procesą dėl sukčiavimo, todėl bylos nutraukimas sukeltų sunkius teisinius padarinius nukentėjusiųjų interesams ir prieštarautų teisingumo tikslams. Darydama išvadą apie negalimumą nutraukti bylą dėl sukčiavimo veiklos teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad I. Š. nagrinėjamojoje byloje nuteista su laisvės atėmimu nesusijusia bausme, pritaikius jai išimtinę bausmės skyrimo taisyklę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Be to, teisėjų kolegija priėmė sprendimą į I. Š. paskirtą galutinę bausmę įskaityti bausmę, anksčiau paskirtą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Šiuo sprendimu užtikrinama, kad ankstesnis I. Š. nuteisimas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį dirbtinai nesunkintų jos teisinės padėties dėl procesų atskyrimo ir atskirai paskirtų bausmių.

41Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

42Prokuroras ginčija BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą I. Š. ir argumentuoja būtinumą skirti jai realią laisvės atėmimo bausmę. Šis prokuroro prašymas netenkintinas.

43Pažymėtina, kad teismai BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės bausmės nei numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje skyrimą nuteistajai pagrindė tuo, kad I. Š. nebuvo finansinės piramidės sumanytoja ar organizatorė, finansinė piramidė pirmiausia susikūrė ir veikė kitose valstybėse (Estijoje, Latvijoje) ir tik po to plito Lietuvoje, į kurios veiklą Lietuvoje įsitraukė ir nuteistoji; nuteistoji yra 53 metų amžiaus, turi sunkiai sergančią motiną, gyvenančią kaimyninėje valstybėje, neteista; nors nuteistosios padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jos padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2005 m. ir truko ilgą laiką, kai tuo tarpu byla teisme gauta tik 2012 m. balandžio 16 d., nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme praėjo beveik aštuoneri metai aštuoni mėnesiai.

44Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors prokuroro kasaciniame skunde nuosekliai ginčijamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas, byloje esančių duomenų visuma neleidžia konstatuoti, jog I. Š. būtinai skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Be visų aplinkybių, lėmusių teismų sprendimus neskirti nuteistajai realaus laisvės atėmimo, paminėtina ir tai, kad, nors šioje byloje yra daug nukentėjusiųjų, kurie bendrai paėmus patyrė didelę turtinę žalą, tačiau taip nutiko ne tik dėl to, kad jie buvo suklaidinti I. Š., bet ir dėl savo sunkiai paaiškinamo nerūpestingumo ir patiklumo. Nukentėjusieji turėjo numatyti, kad investicijos į Kipre esantį banką, apie kurį nieko nežinoma, yra rizikingos, juolab kai jas reklamuoja neaiškūs žmonės, organizuojantys seminarus viešbučiuose. Atsižvelgtina ir į tai, kad sąskaitų, į kurias suklaidinti asmenys pervedė pinigus, pati I. Š. nevaldė, tuos pinigus užvaldė kiti asmenys. Apsispręsdama netenkinti prokuroro skundo, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į sunkiai paaiškinamą ikiteisminio tyrimo atskyrimą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir ankstesnį I. Š. nuteisimą pagal šį kaltinimą. Kaip minėta, dėl to susiklostė ydinga teisinė situacija, prieštaraujanti non bis in idem principui, kurios neįmanoma ištaisyti procesinėmis priemonėmis.

45Dėl bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį

46Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu I. Š. nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą nuo 2004 m. kovo iki 2006 m. birželio mėn. Nagrinėjamojoje byloje I. Š. nuteista už nusikalstamą veiklą nuo 2004 m. kovo iki 2006 m. balandžio mėn., taigi ši veikla buvo vykdoma iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo. Tokia teisinė situacija atitinka BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytą taisyklę, pagal kurią visos šios bausmės turėjo būti subendrintos nauju nuosprendžiu. Taigi teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį šioje byloje, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, privalėjo paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir įskaityti pastarąją į galutinę bausmę. To nepadaręs teismas pasunkino nuteistosios teisinę padėtį. Tokia klaida taisytina priimant šią kasacinę nutartį.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

Nutarė

48Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Aleksandro Bukelio kasacinį skundą atmesti.

49Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti.

50I. Š. padarytas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinį didelės vertės turto sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai 300 MGL (10 860 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 50 MGL (1882 Eur) dydžio bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL (10 860 Eur) dydžio baudą. Į šią bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. baudžiamąjį įsakymą.

51Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendžiu I. Š.... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, procesų... 5. I. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad apgaule savo ir... 6. Taip pat I. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad veikdama... 7. Nuteistoji I. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 8. Kasatorė teigia, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas... 9. Kasatorė nesutinka ir su abiejų instancijų teismų išvada dėl organizuotos... 10. Taip pat kasatorė skunde teigia, kad nepagrįstai pripažinta kalta dėl... 11. Kartu kasatorė teigia, kad abiejų instancijų teismai pažeidė non bis in... 12. Anot kasatorės, ji nuteista remiantis melagingais tokių asmenų, kaip I. A.,... 13. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiasis... 14. Prokuroro nuomone, byloje nesant nustatytų išimtinių aplinkybių, dėl... 15. Kartu prokuroras pažymi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT)... 16. Kasaciniame skunde nurodoma nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei jų... 17. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį ir į nuteistosios procesinį elgesį... 18. Prokuroras nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl I. Š.... 19. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į EŽTT pateiktą išaiškinimą... 20. Prokuroras nurodo, kad tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose... 21. Prokuroras nesutinka ir su abiejų instancijų teismų nuteistosios vaidmens... 22. Prokuroras skunde pažymi ir tai, kad byloje prioritetas buvo nepagrįstai... 23. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio... 24. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo... 25. Nuteistosios kasaciniame skunde ginčijamas I. Š. kaltumas dėl didelės... 26. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2004–2006 m. laikotarpiu... 27. Byloje nustatyta, kad sukčiavimams daryti buvo suburta organizuota asmenų... 28. Seminarus įvairiais laikotarpiais vedė skirtingi asmenys, tarp jų J. S.,... 29. Paraiškos pagrindu už programą sumokėjusiems investuotojams “L.“... 30. Sudarant investicines sutartis su „L.“ ir pradžioje dalį procentų... 31. Apie I. Š. tyčią vykdyti sukčiavimus daug pasako faktai, kad, žinodama,... 32. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad byloje nepavyko apklausti F.V. H. ir... 33. Dėl nusikalstamos veikos tęstinumo... 34. I. Š. nagrinėjamojoje byloje nuteista už du sukčiavimus: pirmas tęsėsi... 35. Iš visų šių aplinkybių išplaukia, kad dvi I. Š. inkriminuotos... 36. Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non... 37. Nuteistosios kasacinio skundo argumentai dėl non bis in idem principo... 38. Nagrinėjamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas dėl nusikalstamų... 39. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju... 40. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta proceso metu padaryta... 41. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 42. Prokuroras ginčija BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą I. Š. ir argumentuoja... 43. Pažymėtina, kad teismai BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės... 44. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors prokuroro kasaciniame... 45. Dėl bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį... 46. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 48. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio... 49. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nuosprendį ir Vilniaus... 50. I. Š. padarytas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinį didelės vertės... 51. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....