Byla 2K-395/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,

2sekretoriaujant D. Kučinskienei,

3dalyvaujant prokurorui A. Meškai,

4gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

5teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir M. M. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nuosprendžių.

6A. G. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl Ž. P. gyvenamojo namo padegimo) dvejiems metams, pagal 181 straipsnio 1 dalį (dėl V. Ž. turto prievartavimo) – trejiems metams, pagal 181 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. turto prievartavimo) – trejiems metams ir trims mėnesiams, pagal 181 straipsnio 1 dalį (dėl E. P. turto prievartavimo) – trejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal 181 straipsnio 1 dalį (dėl J. V. turto prievartavimo) – trejiems metams ir devyniems mėnesiams, pagal 181 straipsnio 3 dalį (dėl A. N. turto prievartavimo) – penkeriems metams ir trims mėnesiams, pagal 181 straipsnio 3 dalį (dėl R. Do. turto prievartavimo) – penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal 181 straipsnio 3 dalį (dėl R. Da. turto prievartavimo) – penkeriems metams ir devyniems mėnesiams, pagal 181 straipsnio 3 dalį (dėl R. De. turto prievartavimo) – penkeriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta šešerių metų laisvės atėmimas.

7M. M. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl Ž. P. gyvenamojo namo padegimo) – dvejiems metams, pagal 181 straipsnio 1 dalį (dėl A. V. turto prievartavimo) – trejiems metams, pagal 181 straipsnio 1 dalį (dėl E. P. turto prievartavimo) – trejiems metams ir trims mėnesiams, pagal 181 straipsnio 1 dalį (dėl J. V. turto prievartavimo) – trejiems metams ir šešiems mėnesiams, pagal 181 straipsnio 3 dalį (dėl A. N. turto prievartavimo) – penkeriems metams, pagal 181 straipsnio 3 dalį (dėl R. Do. turto prievartavimo) – penkeriems metams ir penkiems mėnesiams, pagal 181 straipsnio 3 dalį (dėl R. Da. turto prievartavimo) – penkeriems metams ir septyniems mėnesiams, pagal 181 straipsnio 3 dalį (dėl R. De. turto prievartavimo) – penkeriems metams ir keturiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. M. paskirta penkerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimas.

8Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir E. A., R. G., D. V. ir S. S., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

9Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pakeitusi 2005 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį dėl E. A. ir D. V. nuteisimo A. G. ir M. M. apeliacinius skundus atmetė.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo M. M. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio M. M. kasacinį skundą tenkinti, o A. G. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

11A. G. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, savo naudai užuominomis vertė kitą asmenį perduoti turtą, t. y. 2002 m. pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje jis reikalavo iš V. Ž. už tarpininkavimą tarp V. Ž. ir jo turtą prievartaujančių asmenų sumokėti 400 JAV dolerių. Panaudodamas psichinę prievartą jis V. Ž. nurodė, kad skambino į Panevėžį ir išsiaiškino, jog iš Panevėžio atvykusių asmenų pareikštas reikalavimas sumokėti pinigus yra rimtas, bei nurodė, kad sumokėjus jo reikalaujamą pinigų sumą nukentėjusiojo problemos būsiančios išspręstos, t. y. niekas daugiau iš V. Ž. pinigų nebereikalausiąs. V. Ž., išsigandęs tokių užuominomis išsakytų grasinimų realumo, sutiko A. G. už tarpininkavimą sumokėti reikalaujamus pinigus ir tą pačią dieną jam į namus atvežė bei perdavė 400 JAV dolerių (1400 Lt);

12A. G. ir M. M. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su E. A. ir R. G. visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą. 2002 m. balandžio mėnesį A. G. iš M. M., E. A. ir R. G. nusikaltimams daryti subūrė organizuotą grupę. R. G. susitarė su A. G. surasti asmenis, galėsiančius padegti (duomenys neskelbtini) laikraščio redaktoriaus Ž. P. gyvenamąjį namą. A. G., veikdamas pagal susitarimą su R. G., per M. M. perdavė E. A. nurodymą padegti Ž. P. gyvenamąjį namą. 2002 m. balandžio 17 d., apie 1.30 val., E. A., vykdydamas A. G. per M. M. perduotą nurodymą, išėmė Ž. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo stiklą, įmetė ten indą su degiu skysčiu ir sukėlė gaisrą – taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą; iš viso nukentėjusiajam Ž. P. padarė 1300 Lt turtinės žalos. Nusikaltime dalyvavę organizuotos grupės nariai tarpusavyje pasidalijo už Ž. P. garažo padegimą iš R. G. gautus 2000 Lt;

13A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe su E. A. ir R. G., iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, neturėdami teisėto pagrindo, savo bei kitų asmenų naudai atvirai vertė perduoti didelės vertės turtą, grasindami sunaikinti nukentėjusiojo A. N. turtą, bei jį sunaikino. E. A. pagal A. G. nurodymą, perduotą per M. M., nuo 2002 m. liepos 11 d. iki 2002 m. liepos 15 d. apie tris kartus skambino mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusiajam ir pokalbių metu grasino sunaikinti A. N. nekilnojamąjį turtą, atvirai vertė jį perduoti 40 000 Lt. Po 2002 m. liepos 11 d. skambučio nukentėjusiajam nesutikus mokėti reikalaujamų pinigų, E. A., vykdydamas bendrą susitarimą, 2002 m. liepos 12 d., apie 2.30 val., padegė nukentėjusiojo A. N. kiemo vartus (duomenys neskelbtini), ir taip padarė nukentėjusiajam 500 Lt turtinės žalos. Po padaryto padegimo E. A. paskambino nukentėjusiajam telefonu ir pakartojo reikalavimą sumokėti prievartaujamą pinigų sumą. Atsisakius mokėti pinigus, E. A., vykdydamas išankstinį grupės susitarimą, patvirtino telefonu nurodyto grasinimo realumą: 2002 m. liepos 15 d., apie 1.15 val., padegė nukentėjusiojo A. N. vadovaujamos bendrovės patalpas – taip visuotinai pavojingu būdu padarė 257 904,02 Lt materialinės žalos. Po to E. A., vykdydamas A. G. nurodymus, 2002 m. liepos 15-osios naktį, paskambino A. N. telefonu, patvirtino, kad padegimai padaryti jo atstovaujamos organizuotos grupės, pakartojo reikalavimą perduoti 40 000 Lt bei liepė juos pateikti R. G. Bijodamas E. A. išsakytų grasinimų realumo, tolimesnio jam priklausančio turto sunaikinimo, A. N. nuo 2002 m. liepos 16 d. iki 2002 m. liepos 22 d. perdavė 12 000 Lt R. G., kuriuos šis pasidalijo su A. G. bei kitais nusikaltime dalyvavusiais organizuotos grupės nariais;

14A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe su E. A. bei R. G., iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, neturėdami teisėto pagrindo, savo ir kitų asmenų naudai atvirai vertė perduoti didelės vertės turtą, grasindami sunaikinti R. Do. turtą. E. A. pagal A. G. nurodymą, perduotą per M. M., 2002 m. liepos 15–17 d. iš (duomenys neskelbtini) esančio taksofono-automato tris kartus skambino nukentėjusiajam R. Do. ir grasino sudeginti jo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, atvirai reikalavo iš R. Do. per jo pasirinktą tarpininką perduoti 40 000 Lt. R. Do., bijodamas E. A. telefonu išsakytų grasinimų realumo bei galimo jo turto sunaikinimo, 2002 m. liepos 17 d. vykusio telefoninio pokalbio su E. A. metu nurodė tarpininką – A. G., per kurį sutinka sumokėti dalį reikalaujamos pinigų sumos. Tą pačią dieną R. Do. A. G. už tariamą tarpininkavimą su jo turtą prievartaujančiais asmenimis sumokėjo 1000 Lt. 2002 m. liepos 18–19 d. A. G., susitikęs su R. Do., dalyvaujant R. G., nukentėjusiajam nurodė, kad jo turtą prievartaujantys asmenys reikalauja sumokėti 3500 Lt, o nesumokėjus reikalaujamų pinigų šie gali įvykdyti savo grasinimus ir sunaikinti jo turtą. Nukentėjusiajam nurodžius, kad jis tokių pinigų neturi, R. G., žinodamas, kad iš tiesų R. Do. turtą prievartauja A. G. suburta organizuota grupė, kurios narys jis buvo, siekdamas palenkti nukentėjusįjį sumokėti reikalaujamą pinigų sumą, pasisiūlė šiuos pinigus tariamai paskolinti R. Do., nurodydamas, kad pinigus jis perduos tiesiogiai A. G., o šis sumokės jo turtą prievartavusiems asmenims. Nukentėjusiajam sutikus su R. G. sąlygomis, šis iki 2002 m. rugpjūčio mėn. vidurio vykusių susitikimų su nukentėjusiuoju R. Do. metu atvirai iš pastarojo reikalavo grąžinti jam tariamą skolą – 3500 Lt, kuriuos jis per A. G. perdavęs nukentėjusiojo turtą prievartavusiems asmenims. 2002 m. rugpjūčio mėn. viduryje R. Do. perdavė R. G. šio tariamai jam paskolintą pinigų sumą, t. y. 3500 Lt, kuriuos jis per A. G. perdavė ir pasidalijo su kitais organizuotos grupės nariais;

15A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe su E. A., kartu su D. V., neturėdami teisėto pagrindo, savo ir kitų asmenų naudai atvirai vertė perduoti didelės vertės turtą, grasindami sunaikinti nukentėjusiojo R. Da. turtą. 2002 m. liepos mėn. viduryje A. G., organizavęs grupę asmenų nusikaltimams daryti, paskirstė joje dalyvaujantiems asmenims vaidmenis. D. V. per grupės narį M. M. suteikė A. G. informaciją apie R. Da. turtinę padėtį, o A. G. per M. M. nurodė kitam grupės nariui, E. A., paskambinti R. Da. telefonu ir atvirai iš nukentėjusiojo pareikalauti 200 000 Lt, grasinant sunaikinti jo turtą, t. y. padegti jam priklausančią siuvimo įmonę; E. A. paskambino R. Da. telefonu ir atvirai iš nukentėjusiojo pareikalavo perduoti 200 000 Lt jo tariamai atstovaujamiems Klaipėdos nusikalstamo pasaulio atstovams. 2002 m. liepos 29-osios rytą R. Da., bijodamas, kad jo turtas bus sunaikintas, perdavė M. M. 40 000 Lt. Gautus pinigus A. G. pasidalijo su D. V. bei M. M., o šis vėliau ir su E. A. Tęsdami R. Da. turto prievartavimą, A. G. su M. M. už tariamą tarpininkavimą su nukentėjusiojo turtą prievartaujančiais asmenimis papildomai iš R. Da. išreikalavo 11 000 Lt, iš kurių 10 000 Lt R. Da. sumokėjo M. M., o 1000 Lt už R. Da. M. M. atidavė jo duktė G. L. Gautus pinigus M. M. pasidalijo su A. G. ir E. A.

16A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe su E. A., kartu su S. S. neturėdami teisėto pagrindo, savo ir kitų asmenų naudai atvirai vertė perduoti didelės vertės turtą, grasindami sunaikinti nukentėjusiojo R. De. turtą. A. G. tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku vadovaudamas nusikaltimo padarymui ir paskirstęs pareigas, per M. M. davė E. A. nurodymą skambinti R. De. į šio mobiliojo ryšio telefoną ir, pagrasinus sunaikinti nukentėjusiojo turtą, pareikalauti sumokėti 40 000 Lt. E. A., vykdydamas A. G. per M. M. išsakytus nurodymus, 2002 m. liepos mėn. pabaigoje keletą kartų skambino nukentėjusiajam R. De. į jam M. M. duotą mobiliojo ryšio telefoną ir grasino sunaikinti nukentėjusiojo turtą bei užuominomis grasino susidoroti su nukentėjusiojo vaikais, atvirai per jam priimtinus tarpininkus pareikalavo sumokėti 40 000 Lt. Nukentėjusysis, išsigandęs telefonu išsakytų grasinimų realumo, kreipėsi pagalbos į savo pažįstamą S. S., kuris, sutikęs tarpininkauti A. G. naudai, atvirai pareikalavo per jį A. G. sumokėti 1000 JAV dolerių žadėdamas, kad sumokėjus reikalaujamus pinigus R. De. problemos būsiančios išspręstos ir patikindamas, kad po to jam niekas daugiau neskambins ir negrasins. R. De., bijodamas, kad A. G. per tarpininkus nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos telefonu E. A. išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti, tos pačios dienos vakare perdavė jam 1000 JAV dolerių (3500 Lt), kuriuos šis pasidalijo su organizuotos grupės nariais;

17A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe su E. A., neturėdami teisėto pagrindo, užmaskuotai savo ir kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindami sunaikinti nukentėjusiojo A. V. turtą. 2002 m. birželio 20-osios naktį nenustatytiems asmenims pavogus A. V. automobilį „Mazda 626” (duomenys neskelbtini), A. V., siekdamas šį surasti, kreipėsi pagalbos į A. G. 2002 m. liepos mėn. pradžioje A. G. per jo suburtos organizuotos grupės narį M. M. perdavė kitam grupės nariui E. A. nurodymą paskambinti nukentėjusiajam telefonu ir pareikalauti išpirkos už pavogtą automobilį. E. A., vykdydamas iš A. G. gautą nurodymą, 2002 m. liepos mėn. viduryje paskambino A. V. į jo mobiliojo ryšio telefoną ir pasiūlė už 1000 Lt išpirkti nenustatytų asmenų pavogtą automobilį, A. V. sutiko už automobilio sugrąžinimą reikalaujamą pinigų sumą sumokėti per tarpininką – A. G. E. A. nurodė vietą, į kurią reikia atvežti reikalaujamus pinigus. A. G., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su M. M., A. V. patarė sumokėti reikalaujamą pinigų sumą ir taip atgauti pavogtą automobilį bei šio paprašytas sutiko tarpininkauti jį išsiperkant. A. G. su A. V. tą pačią dieną, apie 23.00–23.30 val., nuvyko į E. A. telefonu nurodytą vietą, tačiau nesutiko ten pinigų reikalaujančių asmenų ir sugrįžo atgal į (duomenys neskelbtini). A. V. grįžus namo, apie 1.00–1.30 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną vėl paskambino E. A. ir nurodė, kad šį kartą nukentėjusysis į jo nurodytą vietą važiuotų vienas bei ten paliktų reikalaujamą 1000 Lt pinigų sumą, kitaip jo automobilis bus išardytas ir A. V. jo nebeatgausiąs. Nukentėjusysis, išsigandęs šių E. A. telefonu išsakytų grasinimų realumo ir bijodamas, kad neįvykdžius reikalavimų jo automobilis bus galutinai prarastas, sutiko sumokėti reikalaujamą 1000 Lt ir, E. A. nurodžius, nuvežė šiuos pinigus į (duomenys neskelbtini) bei juos ten paliko. Šiuos A. V. gautus pinigus – 1000 Lt – A. G. pasidalijo su M. M. ir E. A.;

18A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe su E. A., neturėdami teisėto pagrindo, savo bei kitų asmenų naudai atvirai ir užuominomis vertė nukentėjusįjį E. P. perduoti turtą, grasindami sunaikinti jo turtą. A. G., subūręs organizuotą grupę nusikaltimams daryti, kartu su E. A. ir M. M. 2002 m. liepos mėn. nenustatytoje vietoje vadovaudamas nusikaltimo padarymui ir paskirstęs pareigas, per M. M. davė E. A. nurodymą skambinti E. P. į šio mobiliojo ryšio telefoną; pagrasinus sunaikinti nukentėjusiojo turtą pareikalauti sumokėti 10 000 Lt. E. A., vykdydamas A. G. per M. M. išsakytus nurodymus, 2002 m. liepos mėn. pabaigoje keletą kartų paskambino nukentėjusiajam E. P. į jam M. M. duotą mobiliojo ryšio telefoną ir nurodė, kad už nukentėjusiojo nepagrįstai sumažintas automobilių plovimo kainas šis turės sumokėti 10 000 Lt baudą. Nukentėjusysis, žinodamas, kad panašiais būdais yra prievartaujami pinigai ir iš kitų (duomenys neskelbtini) verslininkų ir bijodamas, jog nesutikus sumokėti reikalaujamų pinigų gali būti sudeginta jo turima medinė automobilių plovimo aikštelė, sutiko sumokėti dalį šių reikalaujamų pinigų; jis tą pačią dieną nuvyko pas A. G. į namus ir šiam papasakojo apie skambučius, pasisiūlė A. G. per jį sumokėti turto reikalaujantiems asmenims 500 JAV dolerių. A. G. sutiko E. P. tarpininkauti su jo turtą prievartaujančiais asmenimis, ir šis tą pačią dieną perdavė A. G. 500 JAV dolerių. A. G. iš E. P. išreikalautus pinigus pasidalijo su M. M. ir E. A.;

19A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad veikdami organizuota grupe su E. A., neturėdami teisėto pagrindo savo bei kitų asmenų naudai atvirai vertė nukentėjusįjį J. V. perduoti turtą, grasindami sunaikinti jo turtą. A. G., veikdamas jo suburta organizuota grupe kartu su grupės nariais E. A. ir M. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, vadovaudamas nusikaltimo padarymui ir paskirstęs pareigas, per M. M. perdavė E. A. nukentėjusiojo J. V. mobiliojo ryšio telefono numerį ir nurodė skambinti nukentėjusiajam bei pasiūlyti jo turto apsaugos paslaugas, reikalaujant ateityje už jas sumokėti 20 000 Lt, o J. V. atsisakius sumokėti reikalaujamus pinigus, pagrasinti sunaikinti nukentėjusiojo turtą. E. A., vykdydamas A. G. nurodymus, išsakytus per M. M., 2002 m. liepos 16 d., du kartus – 9.56 ir 11.23 val. – paskambino J. V. į jo mobiliojo ryšio telefoną ir pasiūlė paslaugas (turto bei asmens apsaugą, skolos atgavimą, konfliktinių situacijų išsprendimą) ir atvirai pareikalavo ateityje už šių paslaugų vykdymą perduoti 20 000 Lt; tiesiogiai ir užuominomis grasino, kad atsisakius šių paslaugų bus padegta J. V. individualios įmonės parduotuvė, be to, nurodė, jog nukentėjusysis reikalaujamus 20 000 Lt perduotų A. G. 2002 m. liepos 29 d., apie 19.00 val., A. G. patvirtino grasinimų realumą užuominomis nurodydamas, kad J. V. per priimtinus tarpininkus perduotų jam reikalaujamus pinigus.

20Nuteistasis A. G. kasaciniu skundu prašo pakeisti jam Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nuosprendžius, taikyti jam švelnesnę, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, bausmę – neskirti laisvės atėmimo.

21Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai grupėje yra išankstinis pastovaus pobūdžio susitarimas – jo buvimą įrodo grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumas ir tvirtumas; kiti požymiai, sietini su organizuota grupe – nusikalstamos veikos sistemiškumas, jos koordinavimas, tačiau kasatorius nebuvo nei organizuotos grupės narys, nei jos vadovas; nusikaltimai, už kuriuos jis buvo nuteistas, atlikti per trumpą laiką: nuo 2002 m. balandžio iki 2002 m. liepos, taigi tokių trumpalaikių ryšių negalima sieti su grupės ilgalaikiškumu ir sistematiškumu. Nuteistasis A. G. mano, kad kitas nuteistasis byloje – M. M. – jį apkalbėjo, siekdamas palengvinti savo padėtį byloje – tai patvirtina šie duomenys: nuteistojo E. A., liudytojo M. Mo. ir įslaptinto liudytojo „Rugsėjis“ parodymai, įrodantys, kad šiuos nusikaltimus organizavo ir jiems vadovavo M. M. Anot kasatoriaus, M. M. parodymai dėl nusikalstamų veikų vykdytojų, nusikaltimų organizavimo, planavimo skyrėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Nuteistasis A. G. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo ir nuteistojo M. M. parodymų patikimumo, pažeidė BPK 25 straipsnio 5 dalį. Kasatorius taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs jam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, galėjo apsvarstyti BK 54 straipsnio taikymo nuostatas, įtvirtinančias bausmės teisingumo principą. Nuteistasis A. G. nurodo, kad bausmė yra teisinga tik tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą; pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reglamentuotą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kasatorius nukentėjusiesiems atlygino turtinę žalą, augina tris mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko ir jais rūpinasi, apibūdinamas gerai, remia įvairias vaikų ir kitas organizacijas, turi savo verslą, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo penkeri metai, kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs, be to, sunkiai serga, vadinasi, teismas jam galėjo skirti kitą bausmės rūšį. Kasatorius nurodo, kad kartu su bendrininkais padarė sunkų nusikaltimą, tačiau nusikaltimo sunkumas, įvertinus jo padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų požiūrį į kaltininką, šio asmenybę, kitas bausmei skirti turinčias įtakos aplinkybes, šioje byloje nėra svarbiausias faktorius, svarstant galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Vertinant nuteistojo A. G. asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo; anot kasatoriaus, atskyrimas nuo šeimos gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, nukentėtų mažamečių vaikų interesai, žlugtų verslas, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti, realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus nuteistąjį nuo visuomenės. Dėl visų nurodytų aplinkybių turi būti skiriama nuteistajam A. G. švelnesnė, nei įstatymo numatyta, bausmė, atitinkanti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas.

22Kasaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo iš dalies pakeisti 2007 m. kovo 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį, patenkinant prokuroro prašymą – taikyti M. M. BK 391 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba sušvelninti bausmę (paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti laisvės atėmimo trukmę).

23Kasaciniame skunde nuteistasis M. M. nurodo, kad BK 391 straipsnyje įtvirtinti tik du pagrindiniai reikalavimai – prisipažinti dalyvavus darant nusikalstamą veiką ir aktyviai padėti atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, kiekvienas iš šių reikalavimų yra patenkintas, tad jis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės: kasatorius nuo pat ikiteisminio tyrimo eigos pradžios pripažino savo kaltę ir aktyviai padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas; jo kaltės pripažinimą, anot kasatoriaus, patvirtina ir proceso metu duoti teisingi parodymai, dėl jų turinio buvo pateikti nuoseklūs kaltinimai. Teismo atliekamas įrodinėjimas, anot M. M., prieštaringas: nurodoma, kad A. G. jo suburtoje organizuotoje grupėje atliko pagrindinį vaidmenį. Nustatydamas šią aplinkybę, nusikaltimus ir organizuotos grupės narių vaidmenis, teismas vadovaujasi tik kasatoriaus parodymais, tačiau taip pat neigia jo parodymų reikšmę. E. A. ir A. G. nuolatos keitė parodymus. A. G. visų nusikaltimų epizoduose keitė parodymus apie gaunamas sumas iš nukentėjusiųjų ir savo vaidmenį grupėje, siekdamas padėjėjo ar vykdytojo statuso.

24Be to, kasatorius nurodo, kad jam nepagrįstai netaikyta BK 62 straipsnio 1 dalis, nors teismas, atsisakęs taikyti BK 391 straipsnį, turėjo pasisakyti dėl BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo galimybės.

25Nuteistasis M. M. pažymi, kad teismai pažeidė BPK 1 straipsnio nuostatas, protingumo ir teisingumo kriterijus, nes nuosprendžiai yra surašyti pagal kaltinamąjį aktą, kurį surašė prokuroras, vadovaudamasis kasatoriaus nuosekliais parodymais. Apkaltinamasis nuosprendis jam parodo, kad teismai kuria blogą precedentą, nes dingsta BK 391 straipsnio taikymo galimybė, taip pat mano, kad prokuroras tinkamai įgyvendino savo funkcijas, teisme prašydamas taikyti M. M. BK 391 straipsnį, nes jei būtų pasinaudojęs galimybe taikyti BPK 214 straipsnio nuostatas ir priėmęs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kasatoriui, šio parodymus kiti įtariamieji būtų galėję nuginčyti kaip melagingus. Apeliaciniame teisme prokuroras nurodė, kad M. M. ne tik pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, bet ir davė reikšmingus parodymus apie kitas padarytas nusikalstamas veikas, apie kurias teisėsaugos institucijoms nebuvo žinoma; esant tokiai situacijai, anot kasatoriaus, būtų visiškai neteisinga sutapatinti savanorišką parodymų teikimą, jų reikšmę, lyginti su kitų kaltinamųjų parodymų teikimu ir iniciatyva.

26Taip pat nuteistasis M. M. nurodo, kad jam paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo, jos dydis nustatytas neatsižvelgiant į tai, kad M. M. bendradarbiavo su tyrimo ir teismo institucijomis. Kasatorius teigia, kad jis visuomenėje apibūdinamas teigiamai, turi nuolatinį darbą ir pajamas, nuolatinę gyvenamąją vietą, yra sukūręs šeimą, turi mažametį vaiką, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis, atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems, todėl mano, kad, įvertinus visas aplinkybes, jam turėtų būti taikomos BK 391 straipsnio arba 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos.

27Kasaciniai skundai netenkintini.

28Dėl BK 391 straipsnio taikymo

29BK 391 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinosios sąlygos atleisti asmenį, įtariamą ar kaltinamą dalyvavus organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausius nusikalstamam susivienijimui, nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Šios sąlygos yra: 1) asmens prisipažinimas dalyvavus darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausius nusikalstamam susivienijimui; 2) aktyvus padėjimas atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas; 3) aplinkybių, nurodytų BK 391 straipsnio 2 dalyje, nebuvimas. Esant visoms nurodytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti, kad procesas gali būti užbaigtas neskiriant įtariamajam (kaltinamajam) bausmės, o atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą tam asmeniui nutraukti. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas mechaniškai, atsižvelgiant tik į tai, kad asmuo duoda parodymus apie jo ir bendrininkų nusikalstamas veikas. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį gali būti tik asmuo, aktyviai padėjęs atskleisti padarytas nusikalstamas veikas. Be to, sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti priimtas tik tais atvejais, kai tokiu sprendimu būtų įgyvendinta BK 1 straipsnyje ir BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

30Pareiga vertinti, ar duodančio parodymus kaltinamojo pateikiama informacija laikytina aktyviu padėjimu atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas ir ar atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nebus iškreipta baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso paskirtis, pirmiausia tenka pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, kurie nustato bylos faktines aplinkybes, vertina kiekvieno įrodymo reikšmę ir įrodymų visumą. Tik atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vertinant, kiek toms aplinkybėms nustatyti buvo svarbi iš atskirų šaltinių gauta informacija, gali būti priimamas teisingas sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali nebūti pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

31Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų nevertina, žemesniųjų instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar daryti išvadas apie esminius BPK pažeidimus.

32Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 391 straipsnio, atsisakymą jį taikyti M. M. motyvavo tuo, kad: 1) nuteistasis M. M. neatvyko ir nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas; 2) parodymus davė tik po to, kai buvo įtartas nusikaltęs, sumenkino savo vaidmenį; 3) neatlygino nukentėjusiesiems padarytos materialinės žalos; 4) buvo vienas iš pagrindinių grupės dalyvių; 5) jo ir bendrininko A. G. iniciatyva buvo padaryti sunkūs ir kiti nusikaltimai, dėl kurių nukentėjusieji patyrė labai didelių nuostolių; 6) bendrininkai E. A. ir A. G. taip pat iš esmės visiškai pripažino savo kaltę ir taip iš dalies padėjo tyrėjui atskleisti padarytus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo M. M. apeliacinius skundus, motyvus dėl BK 391 straipsnio netaikymo M. M. tinkamai patikslino. Šis teismas pagrįstai pripažino, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, nurodyti pirmiau nurodytuose pirmame (pranešimas apie padarytas nusikalstamas veikas) ir trečiame (žalos neatlyginimas) punktuose yra ydingi, nes jie negali lemti BK 391 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės netaikymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat tinkamai pasisakė dėl vertinamojo pobūdžio kriterijaus– aktyvumo padedant atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, dėl kurio iškyla BK 391 straipsnio taikymo galimybė, teisingų parodymų davimo procese pirmumas, lyginant su kitais įtariamaisiais, nukentėjusiaisiais ar liudytojais, neturi svarbiausios reikšmės, sprendžiant dėl minėto straipsnio taikymo: nuo pasirinktos tyrimo taktikos priklauso, kuris iš įtariamųjų, nukentėjusiųjų ar liudytojų pirmasis duos parodymus procese, taigi dėl asmens, kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį klausimas yra svarstomas, gali būti jau surinkta tam tikrų duomenų apie jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, vaidmenį darant nusikalstamas veikas. Nepaisant to, kad liudytojas M. Mo. ir įslaptintas liudytojas „Rugsėjis“ bei nuteistasis E. A. davė parodymus prieš M. M. apklausą, o jų parodymų turinys atspindi įtarimus dėl M. M. dalyvavimo organizuotai grupei darant nusikalstamas veikas, tai savaime neužkerta kelio taikyti jam BK 391 straipsnį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė dėl nuteistojo M. M. parodymų svarbos, palyginus su prieš jį parodymus davusių liudytojų ir nuteistojo E. A. parodymais, atkreipdamas dėmesį į kasatoriaus parodymų konkretumo ir išsamumo stoką. Tai reiškia, kad M. M. parodymai nelaikyti išskirtinai svarbiais, iš esmės nulėmusiais nusikalstamų veikų atskleidimą.

33BK 391 straipsnio taikymo galimybės apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nerado, akcentuodamas objektyvią bylos tyrimo situaciją – BK 391 straipsnis taikomas, kada padedama tyrimo ir (ar) teismo institucijoms atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas duodant išsamius parodymus apie asmens ir kitų bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas, apibrėžiant kiekvieno iš jų indėlį į bendrą nusikalstamą veiką; taip pat atsižvelgiama į tokių parodymų svarbą įrodinėjimo procese. Aktyvi pagalba bet kuriuo atveju yra siejama ne tik su savo tikslaus vaidmens darant nusikaltimus, bet ir bendrininkų veiksmų atskleidimu kai, pavyzdžiui, be tokių įtariamojo ar kaltinamojo parodymų praktiškai nebūtų įmanoma nustatyti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamos veikos mechanizmo, dalyvių užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo ir pan.

34Pabrėžtina, kad BK 391 straipsnio taikymas nepriklauso nuo baudžiamojo proceso stadijos, tačiau kiekvienas iš baudžiamojo proceso subjektų privalo, atskleidęs BK 391 straipsnyje nurodytas aplinkybes, operatyviai spręsti dėl jo taikymo, tinkamai įgyvendindamas savo funkcijas baudžiamajame procese ir nepažeisdamas įtariamojo ar kaltinamojo teisių. Atsiradus situacijai, nurodytai BK 391 straipsnyje, turi būti priimamas procesinis sprendimas, įtvirtintas BPK 212 straipsnio 7 punkte; asmuo, davęs parodymus kaip įtariamasis baudžiamojoje byloje ir atleistas ikiteisminio tyrimo metu nuo baudžiamosios atsakomybės, gali įgyti liudytojo statusą tolesnio proceso metu; kaip ir bet kuris kitas liudytojas turi pareigą duoti teisingus parodymus bei atsako už melagingų parodymų davimą ar vengimą juos duoti. Antra vertus, prokuroro iniciatyvos nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 212 straipsnyje nurodytais atvejais nerodymas niekaip nekliudo bylą nagrinėjančiam teismui spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus.

35Nagrinėjamoje byloje į nuteistojo M. M. prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi teismas atsižvelgė, skirdamas jam bausmę; už kiekvieną inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, mažesnė už sankcijose nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

36Teismas pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nes tam nebuvo šiame straipsnyje nustatytų sąlygų (M. M., kaip bendrininko, vaidmuo nebuvo antraeilis, nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė); taip pat pabrėžtina, kad BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų jam taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat nėra (jis neatvyko pats savo noru ar nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas). Apeliaciniame skunde pateiktas analogiškas argumentas apeliacinio teismo išnagrinėtas tinkamai, nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo M. M. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. M. M. paskirta tinkamai individualizuota bausmė.

37Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

38BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalyje yra bendrosios BK 54 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos teisės normos, nustatančios, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų – įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslus, vienas iš kurių – teisingumo principo įgyvendinimas, išimtis. Teismų praktikoje sistemiškai taikant BK nuostatas, sprendžiama, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-482/2007, 2K-264/2005, 2K-77/2007 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, teisingai pasisakė dėl BK 62 straipsnio taikymo negalimumo nuteistajam A. G. Aplinkybės, nurodomos kasatoriaus kasaciniame skunde, yra iš esmės analogiškos apeliaciniame skunde išdėstytoms aplinkybėms, kurios, teismo nuomone, nebuvo pakankamos skirti nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį pagal BK 62 straipsnio nuostatas. Žemesnės instancijos teismų buvo išanalizuotos tiek veikos, tiek asmens pavojingumą rodančios aplinkybės ir tinkamai nustatyta, kad nuteistajam A. G. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga. Kasatorius klysta teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas, neradęs galimybės taikyti BK 62 straipsnį, turėjo spręsti dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo – apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo A. G. veikų ir jo asmenybės pavojingumo, nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių net švelniausios iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose nustatytų bausmių taikymas pažeistų teisingumo principą. Kasaciniame skunde kasatorius tokių aplinkybių taip pat nenurodo.

39Dėl organizuotos grupės

40Kasatorius A. G. skunde ginčija faktines pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes dėl jo dalyvavimo organizuotoje grupėje. Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo A. G. dalyvavimo organizuotoje grupėje faktas yra nustatytas, vadovaujantis nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais, jų visuma, kasacinės instancijos teismas, minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų surinktų įrodymų iš naujo nevertina. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė organizuotos grupės narių ne tik tarpusavio funkcijų ir užduočių pasiskirstymą, bet ir tarpusavio ryšių pastovumą: tam tikrą laiką užsiėmimas nusikalstama veikla, ta pati asmenų grupės sudėtis. A. G., kaip organizuotos grupės vadovo, vaidmuo išryškintas, pabrėžiant, kad jis pasiūlydavo nusikalstamos veiklos idėją, dažniausiai siūlydavo verslininką, iš kurio bus prievartaujamas turtas. Pabrėžtina, kad kasatoriaus nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiame Baudžiamajame kodekse nebuvo apibrėžti organizuotos grupės, kaip bendrininkavimo formos, požymiai, jie buvo atskleidžiami ir aiškinami teismų praktikoje, baudžiamosios teisės moksle. Pagal susiklosčiusią praktiką teismai, konstatuodami, kad kaltininkai nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe, turėjo atsižvelgti į: kaltininkų organizuotumo lygį (grupės pastovumas, veiklos trukmė ir intensyvumas, pasiskirstymas konkrečiomis funkcijomis ir pan.), savą struktūrą, kurios visi nariai siekia bendro tikslo, bendrininkų išankstinį susitarimą, veikų suderinamumo pobūdį (užduočių pasidalijimas ir pan.). Teismai, nustatydami organizuotos grupės požymį šioje byloje rėmėsi ne BK 25 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią organizuotos grupės pripažinimas reikalauja mažiau sąlygų, t. y. šia prasme griežtina asmens baudžiamąją atsakomybę, bet, tinkamai taikydami BK 3 straipsnio nuostatas, draudžiančias retroaktyvumą taikant baudžiamąjį įstatymą, organizuotos grupės buvimą siejo su nusikalstamų veikų planavimu, sistemingumu, veiksmų koordinavimu, pastovumu, ilgalaikiškumu (pabrėžtina, kad organizuotos grupės nusikalstamų veikų darymas keletą mėnesių atitinka šį reikalavimą). Kruopščiai apgalvotas nusikalstamų veikų darymo mechanizmas, akivaizdus intensyvumas darant nusikalstamas veikas, pastovių jos narių pasiskirstymas vaidmenimis ir kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas, turint bendrą tikslą – prievartauti iš verslininkų jų turtą, pasikartojanti (turto prievartavimo atvejais) nusikaltimų darymo schema rodo organizuotos grupės egzistavimą.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42Nuteistųjų A. G. ir M. M. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant D. Kučinskienei,... 3. dalyvaujant prokurorui A. Meškai,... 4. gynėjui advokatui I. Brazlauskui,... 5. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. A. G. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 7. M. M. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 8. Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir E. A., R. G., D. V. ir S. S., tačiau dėl jų... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo M. M.... 11. A. G. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas... 12. A. G. ir M. M. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su E. A. ir R.... 13. A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe su E. A. ir... 14. A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe su E. A.... 15. A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe su E. A.,... 16. A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe su E. A.,... 17. A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe su E. A.,... 18. A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad, veikdami organizuota grupe su E. A.,... 19. A. G. ir M. M. nuteisti ir už tai, kad veikdami organizuota grupe su E. A.,... 20. Nuteistasis A. G. kasaciniu skundu prašo pakeisti jam Klaipėdos apygardos... 21. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota... 22. Kasaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo iš dalies pakeisti 2007 m. kovo 2 d.... 23. Kasaciniame skunde nuteistasis M. M. nurodo, kad BK 391 straipsnyje įtvirtinti... 24. Be to, kasatorius nurodo, kad jam nepagrįstai netaikyta BK 62 straipsnio 1... 25. Nuteistasis M. M. pažymi, kad teismai pažeidė BPK 1 straipsnio nuostatas,... 26. Taip pat nuteistasis M. M. nurodo, kad jam paskirta bausmė neatitinka... 27. Kasaciniai skundai netenkintini.... 28. Dėl BK 391 straipsnio taikymo... 29. BK 391 straipsnio 1 dalyje nustatytos būtinosios sąlygos atleisti asmenį,... 30. Pareiga vertinti, ar duodančio parodymus kaltinamojo pateikiama informacija... 31. Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų... 32. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 391 straipsnio,... 33. BK 391 straipsnio taikymo galimybės apeliacinės instancijos teismas... 34. Pabrėžtina, kad BK 391 straipsnio taikymas nepriklauso nuo baudžiamojo... 35. Nagrinėjamoje byloje į nuteistojo M. M. prisipažinimą padarius baudžiamojo... 36. Teismas pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nes tam nebuvo... 37. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 38. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei straipsnio sankcijoje nustatytos... 39. Dėl organizuotos grupės... 40. Kasatorius A. G. skunde ginčija faktines pirmosios instancijos teismo... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 42. Nuteistųjų A. G. ir M. M. kasacinius skundus atmesti....