Byla 2K-353-139/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteisti: A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant jį atlikti pataisos namuose; be to, pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą, konfiskuoti A. Š. kaip kyšis gauti 55 000 Lt (15 929 Eur). V. N. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams, atliekant ją pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu A. Š. ir V. N. išteisinti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija), nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendis pakeistas. A. Š. nusikalstama veika iš BK 225 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 225 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. V. N. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 150 MGL (19 500 Lt, 5647,59 Eur) dydžio bauda, o už nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 200 MGL (26 000 Lt, 7530,12 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 3 dalis, paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė 350 MGL (45 000 Lt, 13 177,71 Eur) dydžio bauda. Teisėjų kolegija,

Nustatė

2Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus ateityje, esant tokioms bylos aplinkybėms: būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ( - ) direktoriumi, 2008 m. vasario 1 d., tikslus laikas nenustatytas, iš UAB „A“ direktoriaus V. N. savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 55 000 Lt vertės 2005 metų laidos automobilį „Toyota RAV4“ (valst. Nr. ( - ) kėbulo identifikacinis Nr. ( - )), už galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas nuslėpti kyšio – automobilio, kuriuo neatlygintinai naudojosi nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2008 m. vasario 1 d., gavimo faktą, telefoninių pokalbių, įvykusių 2007 m. birželio 12, 14 dienomis, 2008 m. kovo 3, 5, 6, 7 dienomis, metu susitarė su V. N., kad šis per A. Š. pasirinktą asmenį V. R., nesuprantantį šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, atliktų finansines operacijas ir sudarytų sandorį – minėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartį V. R. vardu. A. Š. įkalbėtas ir palenktas V. R. 2008 m. kovo 7 d., apie 10 val., nuvyko pas V. N. į UAB „A“, esančią Klaipėdoje, ( - ). Ten V. N., tuo metu laikinai eidamas UAB „A“ direktoriaus pareigas, vykdydamas susitarimą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis davė nurodymą UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Agus Corporate Services“ direktorei A. P., nesuprantančiai šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengti 2008 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderį, serija ( - ), kuriame nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, jog iš V. R. į UAB „A“ yra gautas 43 000 Lt avansas už „Toyota RAV4“, bei parengti du 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ( - ) egzempliorius, kuriuose nurodė įrašyti aiškiai neteisingus duomenis, jog V. R. iš UAB „A“ perka 2005 metų automobilį „Toyota RAV4“. A. P., nesuprantanti šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio, parengusi minėtus dokumentus bei pasirašiusi 2008 m. kovo 5 d. kasos pajamų orderį, serija ( - ), perdavė juos V. N., kuris pasirašė 2008 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ), o V. R. pasirašė visus nurodytus dokumentus. Taip V. N. bei nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. pagamino netikrus dokumentus. Be to, V. N. juos panaudojo – perdavė UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai A. P., kuri minėtų dokumentų pagrindu automobilį „Toyota RAV4“ (valst. Nr. ( - ) išrašė iš UAB „A“ balanso. V. N., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyrimo metu nenustatytu kompiuteriu ir nenustatytomis aplinkybėmis parengė tris egzempliorius 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimo, kuriuo jis V. R. įgaliojo atstovauti UAB „A“ įregistruojant (išregistruojant) automobilį „Toyota RAV4“ (valst. Nr. ( - ) tris egzempliorius 2008 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. ( - ), du egzempliorius 2008 m. kovo 7 d. automobilio priėmimo–perdavimo akto, tuose dokumentuose nurodė neteisingus duomenis, kad V. R. iš UAB „A“ už 43 000 Lt perka automobilį „Toyota RAV4“ (valst. Nr. ( - ) ir automobilis yra perduodamas V. R. Minėtus dokumentus pasirašė V. N. bei V. R. Taip V. N. ir nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. tuos dokumentus tą pačią dieną panaudojo: nuvykus į UAB „VB SEB Lizingas“ Klaipėdos atstovybės patalpas, esančias S. Daukanto g. 3 / J. Zauerveino g. 6, ir perdavus tuos dokumentus šiai bendrovei, UAB „VB SEB Lizingas“ parengė ir V. R. perdavė 2008 m. kovo 7 d. priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo UAB „A“, įvykdžius galutinį atsiskaitymą, perdavė automobilį „Toyota RAV4“ (valst. Nr. ( - ) bei parengė 2008 m. kovo 7 d. įgaliojimą, kuriuo V. R. įgaliojo išregistruoti, transportuoti, tvarkyti ir atsiimti VĮ „Regitra“ automobilio „Toyota RAV4“ (valst. Nr. ( - ) registravimo dokumentus. Pagal šiuos dokumentus, būdamas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo patalpose, esančiose Klaipėdoje, Šilutės pl. 50A, V. R. parengė ir pasirašė 2008 m. kovo 12 d. bendrąjį prašymą Nr. ( - ), kurio pagrindu automobilis „Toyota RAV4“ (valst. Nr. ( - ) VĮ „Regitra“ buvo išregistruotas iš UAB „VB SEB Lizingas“ ir priregistruotas V. R. vardu. Siekdamas nuslėpti kyšio gavimo faktą, A. Š. 2008 m. sausio 23 d., 2008 m. kovo 12 d. įvykusių pokalbių savo kabinete metu bei 2008 m. kovo 15, 16, 21 dienomis įvykusių telefoninių pokalbių su V. R. ir N. R. metu jų paprašė su tuo turtu – automobiliu „Toyota RAV4“ (valst. Nr. ( - ) – atlikti finansines operacijas, sudaryti sandorį – parduoti automobilį. Nesuprantantis šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio V. R. 2008 m. balandžio 8 d. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale, Šilutės pl. 50A, su J. O. sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, jam automobilį „Toyota RAV4“ (valst Nr. ( - ) pardavė už 55 000 Lt (15929,10 Eur), tuos pinigus apie 12.32 val. automobiliu „Renault Safrane“ (valst. Nr. ( - ) nuvežė į Kretingos rajone, ( - ), ir A. Š. gyvenamojo namo pirmajame aukšte perdavė A. Š. V. N. nuteistas už tai, kad, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo veiklos, davė A. Š. didesnės nei 250 MGL vertės kyšį už gerų santykių palaikymą bei galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, esant tokioms bylos aplinkybėms: būdamas UAB „L“ (įmonės kodas ( - ), 2006 m. ( - ) bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „A“) komercijos direktoriumi, o nuo 2007 m. gruodžio 3 d. laikinai eidamas direktoriaus pareigas, 2008 m. vasario 1 d., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ( - ) A. Š. tiesiogiai perdavė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 55 000 Lt (15 929,10 Eur) vertės 2005 metų laidos automobilį „Toyota RAV4“ (valst. Nr. ( - ) kėbulo identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) už gerų santykių palaikymą ir galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. V. N. yra nuteistas ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tačiau šios veikos padarymo faktinės aplinkybės su paduotu kasaciniu skundu nėra susijusios. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad A. Š. priėmė didelės vertės kyšį už galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą jo teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodžius, kad kyšio priėmimas susijęs su A. Š. tiksliai neapibrėžtais teisėtais veiksmais ar neveikimu ateityje, vykdant įgaliojimus, žodis „galbūt“ tampa perteklinis. Be to, teismas pažymėjo, kad žodžio „galbūt“ reikšmė yra spėjamoji, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis. Kasaciniu skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį panaikinti ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė BK 225 straipsnį. Pasak kasatoriaus, A. Š. veiksmai atitinka ne kyšininkavimo (BK 225 straipsnis), o piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnio 2 dalis) sudėties požymius. Pagal kaltinimą turtinis atlygis buvo gautas už abstrakčius veiksmus, t. y. gerų santykių palaikymą ir galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Ši kaltinimo formuluotė praktiškai panaikina įrodinėjimo, už ką gauta turtinė nauda, procesą ir viską suveda į prielaidą, kad turtinė nauda be priežasties neteikiama, o laikant, kad turtinės naudos gavimas buvo susijęs su A. Š. einamomis pareigomis, darytina išvada, kad A. Š. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija). Veikos padarymo metu BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas nebuvo priskiriamas sunkiems, todėl teismas pripažinęs A. Š. kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį turėtų svarstyti galimybę atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasatorius nurodo, kad teismai nesiėmė priemonių kaltinamajame akte padarytiems pažeidimams pašalinti ir bylą išnagrinėjo pagal BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą, taip padarydami esminį BPK pažeidimą. Pasak kasatoriaus, kaltinamajame akte aprašant veiką nebuvo tinkamai nurodytas ryšys tarp gaunamos veikos ir A. Š. įgaliojimų vykdymo (veikimo ar neveikimo). Gerų santykių palaikymas negali būti laikomas jokios nusikalstamos veikos padarymo būdu, o kaltinamojo akto formuluotė apie galimą ateityje įvyksiantį tiksliai neapibrėžtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, nesant duoto pažado taip veikti, neatitinka kyšininkavimo nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė kaltinamojo A. Š. teisę į gynybą, atliko veiksmus, sutrukdžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Šis teismas nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pavartotas žodis „galbūt“ yra spėjamojo pobūdžio, t. y. nustatė, jog pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas abejone, todėl turėjo šį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau vietoje to apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad žodžio „galbūt“ vartojimas yra perteklinis, pašalino jį iš pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio. Atlikęs šį veiksmą, apeliacinės instancijos teismas pakeitė kaltinimo prasmę, nes pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę, t. y. abejonę dėl turtinės naudos gavimo priežasčių ir pagrindų. Be to, tokį veiksmą dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jas apibrėžiančių formuluočių, apeliacinės instancijos teismas padarė neatlikęs byloje surinktų įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad šis apeliacinės instancijos teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip esminis BPK pažeidimas, yra nepagrįstas. Pirma, pats faktas, kad teismas pasisakė dėl padaryto BPK pažeidimo esmingumo, rodo, kad BPK pažeidimas buvo padarytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neaptarė, ar padarytas pažeidimas suvaržė kaltinamajam įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ar sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl ši nuosprendžio dalis yra nemotyvuota. Antra, A. Š. inkriminuotos veikos – kyšininkavimo – esminis požymis yra privaloma sąsaja tarp gaunamos naudos ir už tai turimų atlikti veiksmų, kurie atliekami pasinaudojant turimais įgaliojimais. Jei gaunama neteisėta nauda nėra susijusi su gaunančiojo turimais įgaliojimais, tai tokios naudos gavimas negali būti kvalifikuojamas kaip kyšininkavimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas žodis „galbūt“, reiškiantis prielaidą, rodo, kad nėra nustatyta sąsaja tarp gaunamos naudos ir A. Š., kaip valstybės tarnautojo, turėtų įgaliojimų. Dėl šios priežasties A. Š. gynybai net nebuvo būtina duoti parodymus, nes pati kaltinimo formuluotė patvirtino, kad egzistuoja abejonė dėl to, ar turtinė nauda gauta už tai, kad iš A. Š. tikėtasi veiksmų, susijusių su jo užimomis pareigomis. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas žodį „galbūt“ iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, iš esmės suvaržė A. Š., kaip kaltinamojo, teises, nes jei žodžio „galbūt“ nebūtų buvę kaltinamajame akte ar pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, A. Š. būtų kitaip naudojęsis savo teise į gynybą. Kasatorius pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamąjį A. Š. ir V. N. siejo interesai, susiję su A. Š. eitomis pareigomis ir turimų įgaliojimų vykdymu. Priešingą išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė motyvuodamas tuo, kad V. N. buvo UAB „K“ akcininkas, o ši bendrovė vykdė įvairius darbus pagal sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe, kurioje dirbo A. Š.. Ši išvada nepagrįsta, nes V. N. nėra UAB „K“ akcininkas nuo 2002 m. liepos 18 d. Be to, A. Š. nėra inkriminuota aplinkybė, kad jis priėmė kyšį už veikimą UAB „K“ naudai, kaip ir V. N. nebuvo inkriminuota aplinkybė, kad jis davė kyšį A. Š. už tai, kad jis veiktų UAB „K“ naudai. Dėl to teismo nuosprendžiuose esantys samprotavimai apie UAB „K“ niekaip nėra susiję su pareikštais kaltinimais. Kasatorius teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo suvaržyta kaltinamojo A. Š. teisė į nešališką teismą pagal objektyvųjį kriterijų. Pasak kasatoriaus, teismo šališkumas pasireiškė nuosprendžio prieštaringumu. Viena vertus, nuosprendyje nurodyta, kad kaltinime esantis žodis „galbūt“ yra spėjamojo pobūdžio ir kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau, kita vertus, ši problema išsprendžiama pašalinant žodį „galbūt“ iš kaltinimo kaip perteklinį ir nurodant, kad tai nėra esminis BPK pažeidimas. Prieštaringai nuosprendyje apibūdinama ir kyšio dalyko – automobilio „Toyota RAV4“ – vertė. Antai kyšį gavusiam A. Š. automobilio vertė yra 55 000 Lt, o jį davusiam V. N. – 43 000 Lt. Be to, automobilio vertė skiriasi ir laiko požiūriu. Antai kaltinime jo vertė nurodyta 83 000 Lt, t. y. galima suprasti, kad kyšis buvo duotas tik automobilį įsigijus iš lizingo bendrovės 2005 m., nors tiek kaltinime, tiek nuosprendyje pasisakoma, kad šiuo automobiliu A. Š. kaip nuosavu naudojosi nuo 2007 m. birželio 5 d. Apeliacinės instancijos teismo šališkumas reiškėsi ir tuo, kad nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Antai apeliacinės instancijos teismas paneigė aplinkybę, kad V. N. visus pinigus, gautus už automobilio „Toyota RAV4“ pardavimą, įnešė į UAB „A“ kasą, nurodydamas, kad byloje apie tai nėra jokių duomenų, be to aplinkybė, kad nebuvo atliktas UAB „A“ buhalterinės apskaitos patikrinimas, nei paneigia, nei patvirtina svarbias bylos aplinkybes, tačiau, kasatoriaus teigimu, nėra kito būdo patikrinti V. N. teiginių teisingumą kaip tik atlikti UAB „A“ buhalterinės apskaitos patikrinimą. Apeliacinės instancijos teismo šališkumą rodo ir tai, kad šis teismas neatnaujino bylos nagrinėjimo ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors jam buvo žinoma, kad kitoje to paties teismo nagrinėjamoje byloje paskirta teismo medicinos ekspertizė dėl A. Š. sveikatos būklės, siekiant nustatyti, ar jis neserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios gali būti atleistas nuo bausmės. Atmesdama šį prašymą, teisėjų kolegija klaidingai nurodė, kad BPK 338 straipsnis numato galimybę atidėti nuosprendžio vykdymą, nustačius, kad nuteistasis susirgo sunkia nepagydoma liga, nes BPK 338 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje, o A. Š. teismo ir buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą. Aptartos aplinkybės rodo ne tik tai, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo šališkas teismas, bet ir tai, kad abejonės apeliacinės instancijos teisme nebuvo vertinamos teisiamojo naudai. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo A. Š. veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas A. Š. nuteisė pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir klausimas dėl jo veikos kvalifikavimo apeliaciniame skunde nebuvo keliamas. Nuteistojo veika objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, iš V. N. savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės bei 250 MGL vertės kyšį, t. y. 55 000 Lt (15 929 Eur) vertės automobilį „Toyota RAV4“, už ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus. Iš BK 225 ir 228 straipsnių dispozicijų analizės išplaukia, kad kyšininkavimas (BK 225 straipsnis) yra specialioji norma piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) atžvilgiu, todėl piktnaudžiavimas gali būti taikomas tik tada, kai nėra kyšininkavimo požymių. Byloje nustatytos aplinkybės, t. y. kyšio dalykas, kyšio paėmimo faktas visiškai atitinka BK 225 straipsnio 3 dalyje esančios kyšininkavimo sudėties požymius, todėl teismai nuteistojo A. Š. veiką kvalifikavo tinkamai. Prokuroras teigia, kad nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, jog A. Š. buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Teismai, įvertinę visus byloje esančius duomenis, padarė teisingą išvadą, kad A. Š. ir V. N. siejo draugiški tarpusavio santykiai. Vien ta aplinkybė, kad kyšis buvo paimtas už tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą, nepaneigia to, kad nuteistasis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn. Abiejų instancijų teismai nuosprendžiuose pažymėjo, kad šioje byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti, už kokį ar kokius teisėtus veiksmus ar neveikimą ateityje V. N. davė A. Š. kyšį, tačiau tikslas kvalifikuojant veiką pagal BK 225 straipsnyje numatytą sudėtį nėra būtinasis požymis. Dėl to byloje esantys įrodymai – telekomunikacijų tikslais gauta informacija, liudytojų parodymai, rašytinė medžiaga ir kt. – yra pakankami ir patvirtina tai, kad V. N. automobilį „Toyota RAV4“ kaip kyšį davė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ( - ) A. Š. už pageidaujamą šio valstybės tarnautojo teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus ir siekiant šio asmens, einančio atitinkamas pareigas, palankumo. Prokuroro nuomone, kasatorius nepagrįstai teigia, kad A. Š. ir V. N. santykiai nebuvo pagrįsti interesu. Bylos duomenys patvirtina, kad V. N. automobilio „Toyota RAV4“ dokumentų sutvarkymą ir perdavimą A. Š. sieja su UAB „K“, jeigu bus teigiamai išspręsti tam tikri klausimai, susiję su šia bendrove. Byloje esantys pokalbiai patvirtina, kad V. N. buvo susidomėjęs konkrečiai šia įmone, A. Š. pasiūlė V. N. susitikti ir pakalbėti su šios įmonės valdybos pirmininku G. V. A. Š. nusikalstamų veikų darymo metu ėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ( - ) pareigas, o Klaipėdos miesto savivaldybė buvo užsakovė rangovo UAB „K“ atžvilgiu (sutartį dėl darbų derino būtent A. Š.). Įvertinus šias aplinkybes, pagrįstai darytina išvada, kad tiek A. Š., tiek V. N. turėjo bendrų interesų, susijusių su UAB „K“. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad buvo surašytas procesinių reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Prokuroras nurodo, kad nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo ir kaltinimo prasmės pakeitimo apeliacinės instancijos teismui pašalinus iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio žodį „galbūt“, kad toks teismo poelgis atskleidė apeliacinės instancijos teismo šališkumą, tą dar labiau patvirtino tolesnis teismo elgesys, kai šis neatnaujino bylos nagrinėjimo ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Prokuroras pažymi, kad įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, tačiau savo iniciatyva teismas gal patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes arba pakeisti jas su sąlyga, kad tos aplinkybės nėra iš esmės skirtingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje

3Nr. 2K-357/2005). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo teisinės padėties nepasunkino. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad buvo suvaržyta jo teisė gintis, nes apeliacinės instancijos teismas nenustatė iš esmės skirtingų faktinių bylos aplinkybių, nebuvo nustatyti nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikoma, jog kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržyta, kai pakeistos nusikalstamos veikos aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2011, 2K-327/2014), o tai šiuo atveju nėra nustatyta. Dėl to sutiktina su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje žodis „galbūt“ yra perteklinis ir iš jo šalintinas. Šios aplinkybės pašalinimas negali būti laikomas teismo šališkumo išraiška, nes, priešingai nei teigia kasatorius, tai išraiška teismo pareigos prieš priimant nuosprendį įvertinti kiekvieną reikšmingą bylai aplinkybę. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nerodo teismo šališkumo, nes įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-62/2014). Kasatoriaus teiginiai dėl nuosprendžio prieštaringumo skirtingai nurodant kyšio dalyko vertę yra nepagrįsti, nes BK nereikalauja, kad paperkamasis ir paperkantysis abu suvoktų identišką ir tikslią kyšio vertę, pakanka to, kad jie suvokia, jog dalyko vertė yra didesnė nei 250 MGL, todėl nuosprendis nei šiuo, nei kitais aspektais nelaikytinas prieštaringu.

4Prokuroras teigia, kad kasatoriaus teiginys dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo prielaidomis ir spėjimais yra deklaratyvus. Be to, jis nurodo, kad kasatorius, tvirtindamas, jog V. N. už automobilį „Toyota RAV4“ gautus pinigus įnešė į UAB „A“ kasą, ginčija įrodymų vertinimą, o tai, kaip išplaukia iš BPK 376 straipsnio 1 dalies ir teismų praktikos (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014), nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

5Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad, atsižvelgiant į byloje turimus įrodymus ir teismų priimtus sprendimus, darytina išvada, kad apkaltinamieji nuosprendžiai priimti pagrįstai, įvertinus visas bylos aplinkybes ir motyvuojant padarytas išvadas. Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato O. Martinkaus kasacinis skundas tenkintinas. Dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo atribojimo

6Įstatymų leidėjas 2011 m. birželio 21 d. įstatymu papildė BK 230 straipsnį ketvirtąja dalimi ir pateikė kyšio sąvokos išaiškinimą. Joje nurodyta, kad šiame (XXXIII) skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

7Ir iki šio išaiškinimo teismų praktikoje kyšis buvo suprantamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už veikimą ar neveikimą kyšio davėjo ar kito asmens interesais. Taigi būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. kokių konkrečių kyšio priėmėjo veiksmų siekė kyšio davėjas. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2013, Teismų praktika Nr. 41, p. 504-511, Nr. 26, p. 304-323). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų nuteistojo A. Š. įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, teismo kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, aplinkybių, A. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ( - ), iš UAB „A“ direktoriaus V. N. savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį – 55 000 Lt (15929, 10 Eur) vertės 2005 metų laidos automobilį „Toyota RAV4“ už galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. V. N. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „L“, kurios pavadinimas pakeistas į UAB „A“, komercijos direktoriumi tiesiogiai perdavė minėtą automobilį A. Š. už gerų santykių palaikymą ir galbūt ateityje tiksliai neapibrėžtą A. Š. teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šios aplinkybės iš esmės sutampa su kaltinamajame akte nurodytomis atitinkamų nusikalstamų veikų aplinkybėmis. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytoje nuteistųjų A. Š. ir V. N. nusikalstamoje veikoje nėra būtino kyšininkavimo požymio – konkrečių pageidaujamų nuteistojo A. Š. veiksmų atlikimo (ar neatlikimo), todėl tokia veika nepatvirtina žemesnės instancijos teismų pateikto jos kvalifikavimo. Dėl teismų nuosprendžių vidinio prieštaringumo Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 304, 305, 307 straipsniai) nustato reikalavimus nuosprendžio formai ir turiniui. Nuosprendis susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių, visos jo dalys turi būti suderintos. Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje išdėstomi nuosekliai, turi sudaryti logišką visumą. Šių reikalavimų žemesnės instancijos teismų nuosprendžiai neatitinka. Nustatomoje nuosprendžio dalyje aprašyta minėta nuteistųjų nusikalstama veika neatitinka motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismo atliktos įrodymų analizės ir padarytų išvadų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pateikė jų vertinimą, pagal kurį nuteistasis A. Š. priėmė iš nuteistojo V. N. kyšį už UAB „K“ interesų protegavimą savivaldybėje. Teismas pateikė bylos duomenis apie šios bendrovės laimėtus Klaipėdos miesto savivaldybės derybas ir atviruosius konkursus dėl miesto parkų, skverų, žaliųjų plotų želdinimo, aplinkotvarkos ir priežiūros darbų, nuteistojo A. Š. dalyvavimą priimant sprendimus UAB „K“ naudai. Teismas taip pat išanalizavo nuteistųjų V. N. ir A. Š. telefoninius pokalbius, byloje užfiksuotas A. Š. naudojimosi jam perduotu automobiliu, jo realizavimo ir už tai gautų pinigų perdavimo nuteistajam A. Š. bei kitas bylos aplinkybes, iš kurių visumos sprendė, kad nuteistajam A. Š. perduotos materialinės vertybės ne už kažkokį neapibrėžtą jo veikimą ar neveikimą, bet būtent už UAB „K“ interesų protegavimą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų A. Š. ir V. N. apeliacinių skundų argumentus, kuriais jie ginčijo jų nuteisimą atitinkamai pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, pripažino, kad visos bylos aplinkybės ištirtos, savo įrodymų tyrimo neatliko ir, iš esmės atkartojęs pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, patvirtino nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisingumą, tik pritaikė kitą įstatymo redakciją. Užuot sprendęs klausimą dėl galimybės taikyti BPK 256 straipsnį, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo nuostatas, ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes bei pašalinti nuosprendžio prieštaravimus, teismas susikoncentravo į nereikšmingus dalykus, kurie, tinkamai išnagrinėjus bylą, atkristų savaime. Teismas pašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoje dalyje išdėstytos nuteistųjų nusikalstamos veikos žodį „galbūt“, pavartotą nurodant, už ką buvo perduotas ir priimtas kyšis, kaip perteklinį. Teismas to nelaikė esminiu BPK pažeidimu, o tik pareikšto kaltinimo tikslinimu (koregavimu), todėl nurodė šią klaidą ištaisantis nekeičiant nuosprendžio (toks sprendimas nenurodytas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje). Išdėstyti apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to šio teismo nuosprendis nuteistajam A. Š. naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kadangi nagrinėjamoje byloje A. Š. nuteistas už kyšio priėmimą iš nuteistojo V. N., o V. N. nuteistas už kyšio davimą nuteistajam A. Š., šie pažeidimai galėjo turėti įtakos ir nuteistajam V. N., dėl kurio nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį kasacinis skundas nepaduotas, naikintina ir nuosprendžio dalis nuteistajam V. N. (BPK 376 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl nuteistojo A. Š. gynėjo kasacinio skundo argumentai, nesusiję su nurodytu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindu, paliekami nenagrinėti.

8Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

9Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį nuteistajam A. Š. ir šio nuosprendžio dalį nuteistajam V. N. dėl jo nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai