Byla 2K-62/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą penkerių metų laisvės atėmimo bausme, ją paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo dienos

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą penkerių metų laisvės atėmimo bausme, ją paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

2Priteista iš R. K. : Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – 4927,19 Lt gydymo išlaidoms, UAB „Senjorai“ – 350 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimui.

3Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis, kuria nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 15 d., apie 00.30 val., bare „Seni vartai“, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš chuliganiškų paskatų, t. y. demonstruodamas aiškų žmogaus negerbimą, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, be jokios dingsties užpuolė M. K. , kuriam tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir įspyrė į įvairias kūno vietas, galvą bei, sugriebęs už galvos, veidu trenkė nukentėjusįjį M. K. į durų stiklą ir bendrai su tyrimo nenustatytu asmeniu gulinčiam nukentėjusiajam sudavė rankomis bei įspyrė ne mažiau kaip penkis kartus į veido sritį, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas dešinio antakio srityje ir dešinės akies vokuose, minkštųjų audinių sumušimus ir poodinės kraujosruvas akių vokuose, nosyje, skruostuose ir žanduose, kraujosruvas viršutinio žandikaulio pleištakaulio ančiuose, kaukolės veidinės dalies atlūžimą (La Fort III tipo variantas), kuris pasireiškia nosies kaulų ir pertvaros, abipusiais akiduobių ir viršutinių žandikaulių priekinių sienelių, abipusiais skruostikaulių bei pleištakaulio lūžiais, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, ir taip dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė M. K. sveikatą.

6Kasaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bei padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kai tai sukliudė teismams priimti teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. apkaltinamąjį R. K. nuosprendį ir pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartį dėl R. K. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, bausmės paskyrimo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

7Kasaciniame skunde nurodoma, kad BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos – sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų – sudėtis yra materialioji, todėl būtina tirti ir vertinti ne tik veiką ir padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Nagrinėjamoje byloje, nenustačius kitų muštynėse dalyvavusių asmenų, jų suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičiaus, stiprumo ir jais padarytų sužalojimų lokalizacijos, pagal BK 135 straipsnio 2 straipsnio 8 punktą pripažįstant kaltu tik R. K., anot kasatorės, buvo padarytas materialiosios baudžiamosios teisės taikymo pažeidimas, nes liko neišanalizuotas nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių vienas iš elementų – priežastinis ryšys tarp R. K. veikos ir nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Dėl to teismų procesiniai sprendimai buvo pagrįsti nepašalintomis prielaidomis ir prieštaravimais, tai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.7–3.1.8 punktų reikalavimų.

8Kasatorės nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo tinkamai atliktas įrodymų tyrimas ar (ir) vertinimas, o tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra kasacinis pagrindas apskųstiems žemesnės instancijos teismų sprendimams keisti ar naikinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2013). Kasatorės teigimu, esminė baudžiamosios bylos nagrinėjimo klaida buvo padaryta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu, nes, tinkamai neištiriant muštynių aplinkybių, nenustačius kitų muštynėse dalyvavusių asmenų, jų veiksmų ir nukentėjusiajam M. K. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, nebuvo atskleistas ir individualizuotas kiekvieno muštynėse dalyvavusio asmens nusikalstamų veikų rezultatas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal paties nukentėjusiojo parodymus, jam į galvą bei kitas kūno vietas smogė keli asmenys, tačiau bylą nagrinėję teismai nenustatė, kokie ir kurie iš smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojusių asmenų turi atsakyti už kilusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teismuose turėjo būti imtasi visų įmanomų procesinių priemonių, kad būtų nustatyti visi muštynėse dalyvavę asmenys, įvertintas kiekvieno iš jų panaudoto prieš nukentėjusįjį smurto pobūdis ir intensyvumas, smūgių stiprumas ir skaičius, tai, ar šio smurto intensyvumas ir pobūdis buvo tokie, kurie patvirtina asmens tyčią nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyti sveikatą. Taip pat teigiama, kad nukentėjusiojo parodymai, jog jį sužalojusio asmens nematė, jog jį mušė būtent R. K. – sužinojo iš L. Č. , turėjo būti sistemiškai vertinami su kitų liudytojų parodymais. Anot kasatorės, R. K. buvo nuteistas remiantis prieštaringais su nukentėjusiuoju buvusių liudytojų L. Č. ir N. A. parodymais. Liudytojas N. A. nurodė, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į nugarą, po to į veidą, o jam nukritus ant žemės, nukentėjusįjį mušė pribėgę dar trys ar keturi vaikinai; liudytoja L. Č. nurodė apie prišokusius ir nukentėjusįjį mušusius dar du vaikinus; vyr. padavėja D. K. – apie prie durų besistumdžiusius tris vyrus; liudytoja D. F. – apie prie kavinės durų esančio staliuko matytus du besišnekančius vaikinus; kavinės administratorė A. A. – apie prie kavinės durų matytus du susikibusius vaikinus. Taigi, anot kasatorės, visų įvykį mačiusių liudytojų parodymai apie nusikaltimo mechanizmą, incidente dalyvavusių asmenų skaičių yra skirtingi, tačiau teismai prieštaravimų tarp jų nepašalino. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismų sprendimuose liko iki galo neatskleista ir neaiški, neatspindinti visų reikšmingų įvykio aplinkybių, muštynių situacija. Kasatorės nuomone, žemesniųjų instancijų teismai nesiėmė pakankamai priemonių prieštaravimams pašalinti, jų netraktavo kaltinamojo naudai, taip pažeisdami visuotinai pripažintą in dubio pro reo (visi neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai) principą. Įrodymų ištyrimas ir vertinimas, kiek tai susiję su muštynėse dalyvavusių asmenų nustatymu, smūgių sudavimu nukentėjusiajam ir tų smūgių padarinių neištyrimu ikiteisminio tyrimo ir proceso žemesniųjų instancijų teismuose metu, yra teisės klausimai, sudarantys savarankišką kasacijos pagrindą (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 3 dalis; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2013).

9Be to, dėl nurodytų aplinkybių nenustatymo, anot kasatorės, teismai privalėjo pasinaudoti BPK numatytu baudžiamosios bylos perdavimo kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui institutu, nes esminės bylos aplinkybės ikiteisminiame tyrime nebuvo ištirtos, o tai ribojo kaltinamojo teisę į gynybą, tinkamą bylos išnagrinėjimą teisme.

10Taip pat, anot kasatorės, teismai ignoravo tai, kad 2010 m. vasario 15 d. pats kaltinamasis R. K. kavinėje „Seni vartai“ buvo sumuštas, o 2010 m. vasario 18 d. specialisto išvadoje Nr. G694/10(02) dėl kairės veido pusės sumušimo, odos nubrozdinimo smakro kairėje pusėje, kraujosruvos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, galvos smegenų sukrėtimo jam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nelogiška teismų išvada, kad būtent R. K. sužalojo nukentėjusįjį, neaišku, kaip jis tai galėjo padaryti, nes toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu pats buvo sumuštas.

11Kasatorė pažymi, kad gynyba apeliacinėje instancijoje suklydo neprašiusi atlikti įrodymų tyrimo, tačiau ši klaida neturėjo nulemti apeliacinės instancijos teismo apsisprendimo, jei teismas būtų motyvuotai atsakęs į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, įvertinęs reikšmingas bylai teisingai išnagrinėti aplinkybes.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo nuteistojo R. K. gynėjos kasacinį skundą atmesti.

13Atsiliepime teigiama, kad kasaciniame skunde tik formaliai nurodytas apskundimo pagrindas – BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 3 dalis, tačiau gausu pasisakymų apie tai, kad teismai neteisingai nustatė bylos aplinkybes, nuteistojo kaltė neįrodyta, netinkamai vertinti atskiri bylos duomenys ir pan. Skunde išdėstyti teiginiai, kuriais siekiama pagrįsti nuteistojo keliamą versiją, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis negalėjo sužaloti nukentėjusiojo, priešingai, pats buvo sužalotas, be to, kad tyrimo metu nebuvo nustatyti muštynėse dalyvavę asmenys, neaiškus muštynių motyvas, paremti asmeniniu bylos aplinkybių subjektyviu vertinimu, samprotavimais, todėl neatitinka kasacijos pagrindų, nes įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymas, jų neigimas, nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu, nepalankiu nuteistajam, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Bylos duomenų tyrimo ir vertinimo, aplinkybių nustatymo klausimai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas, kasacinės instancijos teismas bylos faktų netiria ir nevertina, pasisako tik teisės taikymo klausimais (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

14Prokuroro nuomone, skundo teiginiai dėl esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, neargumentuoti, bylos medžiaga nesudaro prielaidų teigti, kad jos nagrinėjimo metu buvo padaryta tokių BPK pažeidimų. Prokuroras teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami bylos įrodymus, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuteistojo kaltę pagrindė surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, tik išsamiai aptarę ir įvertinę tiek R. K. kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Tai, kad R. K. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš chuliganiškų paskatų, aktyviais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. K. sveikatą, įrodo kruopščiai ištirti faktiniai duomenys, kurių šaltiniai buvo paties R. K. , nukentėjusiojo M. K., liudytojų L. Č. , N. A. , D. K. , S. F. , O. B., S. M. , A. A. , D. T. , T. S. , S. B. , A. B., J. B. , K. K. parodymai, teismo medicinos ekspertų M. K. ir Ž. M. paaiškinimai, apžiūros protokolas, specialistų išvados, ekspertizės aktas, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, akistatų protokolai, ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kurie tinkamai atskleidė R. K. nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas visas kasatorės nurodomas aplinkybes tyrė ir vertino, padarydamas atitinkamas išvadas dėl jų. Nuteistasis, teigdamas, kad teismai netinkamai vertino atskiras aplinkybes, iš tiesų nesutinka su tuo, kaip teismai jas vertino. Prokuroras nurodo, kad to, jog kasatorė ir teismai skirtingai vertina įrodymus, negalima laikyti pagrindu konstatuojant esminius BPK pažeidimus. Teismai motyvavo savo sprendimus nustatydami reikšmingas nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastinį ryšį tarp R. K. veiksmų ir atsiradusių padarinių, rėmėsi vienais įrodymais ir motyvuotai atmetė kitus. Žemesniųjų instancijų teismų sprendimuose nurodyti įrodymai yra pakankami R. K. kaltei dėl nukentėjusiojo M. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų pagrįsti. Kasatorės argumentai dėl galimybės pasinaudoti BK 219 straipsnio 3 punkto, 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir perduoti bylą prokurorui yra nepagrįsti, nurodomi siekiant subjektyviai vertinti byloje esančius įrodymus ir bandant tokiu būdu padėti R. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15Prokuroras pažymi, kad kasatorė, neigdama teismų išvadas, iš esmės skundžia teismų sprendimų pagrįstumą, daugiausiai pakartodama apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, dėl kurių jau pasisakė apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas motyvuotas išvadas. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, jog teismai išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, atsakė į visus esminius skundo argumentus, įrodymus vertino išsamiai, nustatė iš esmės tapačias esmines faktines bylos aplinkybes, kurias konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, o priimta nutartis atitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

16Kasacinis skundas atmestinas.

17Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

18Kasatorė skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priimtus procesinius sprendimus grindė prielaidomis ir spėjimais, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

19Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. BPK 301 straipsnio 1 dalies prasme apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

20Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis – teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

21Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta jų vertinimo analizė ir padarytos teismo išvados. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas išsamiai ištyrė surinktus duomenis, nukentėjusiojo, kaltinamojo ir kiekvieno liudytojo parodymus vertino tiek atskirai, tiek kaip visų surinktų įrodymų visumą, juos sugretino, aiškinosi, kokios šių asmenų nurodomos įvykio aplinkybės sutampa, kokie prieštaravimai ir juos šalino. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, argumentuotai nurodė, kodėl atmeta kaltinamojo R. K. parodymus apie įvykio aplinkybes bei remiasi nukentėjusiojo M. K. ir būtent liudytojo N. A. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, kurie viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs. Liudytojas N. A. betarpiškai matė įvykį, todėl išsamiai parodė apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, šiuos parodymus patvirtino kitų įvykio metu kavinėje „Seni vartai“ buvusių asmenų (kavinės darbuotojų t. y. liudytojų D. K., S. F., A. A.) parodymai apie atskirus jiems žinomus, matytus muštynių kavinėje momentus. Itin detaliai teismo buvo išanalizuoti liudytojos L. Č. parodymai, duoti atskirais baudžiamojo proceso etapais, jų kaita, prieštaringumas bei to priežastys, susiejant parodymų keitimo aplinkybes su kitais byloje surinktais duomenimis apie šios liudytojos ir kaltinamojo bendravimą užfiksuotuose jų telefoniniuose pokalbiuose. Šios liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir perskaitytais teisiamajame posėdyje, buvo patikrintas nukentėjusiojo, liudytojų N. A. , D. K., S. F. , A. A. parodymų patikimumas (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai argumentavo, kodėl atmetami liudytojų T. S., J. S. , A. B. , A. B., baudžiamajame procese atsiradusių daug vėliau po įvykio, kaltinamojo iniciatyva, parodymai apie kavinėje įvykusio konflikto aplinkybes, kurie prieštaravo liudytojų N. A., D. K. , S. F., A. A. parodymams, iš dalies turėjo prieštaravimų ir tarpusavyje.

22Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu nuteistasis R. K. teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas ir jo gynėjas neprašė teismo atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis ir patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, buvo įvertintas ir R. K. padarytas sveikatos sutrikdymas (tai patvirtinantys duomenys, esantys byloje), konstatuojant, kad, susiejus pagal byloje surinktus įrodymus nustatytas faktines įvykio aplinkybes į logišką seką, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas neturi įtakos faktinių bylos aplinkybių nustatymui ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nepaneigia jo kaltės dėl nukentėjusiajam M. K. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

23Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, kad pagal nustatytas aplinkybes nuteistasis R. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjant šią bylą į esminius apelianto skundo argumentus atsakyta. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

24Taigi, kolegijos nuomone, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

25Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

26Kasacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

27Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

28Teismų praktika taip pat patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2012).

29Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013).

30Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad 2010 m. vasario 15 d., apie 00.30 val., kavinėje „Seni vartai“ R. K. , kartu su nenustatytu asmeniu, be jokios dingsties, iš chuliganiškų paskatų, tyčia rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius M. K. (sėdėjusiam prie staliuko) į galvą, trenkė jo galvą į durų stiklą. Tokiais veiksmais M. K. buvo padaryti įvairūs veido bei kaukolės sužalojimai, t. y. sunkiai sutrikdyta sveikata. Nustatyta, kad šie padariniai kilo nuo suduotų smūgių į galvą visumos.

31Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kasatorės argumentai dėl to, kad nenustačius kiekvieno iš konflikte dalyvavusio asmens, jo indėlio į bendrą veiką (smurto pobūdžio, smūgių kiekio ir intensyvumo, kiekvieno jų tyčios), nebuvo galimybės baudžiamojon atsakomybėn patraukti nuteistojo R. K. , nepagrįsti. Nepriklausomai nuo to, kiek asmenų dalyvavo mušant M. K., kiek smūgių ir į kurias kūno vietas konkrečiai kiekvienas jų sudavė, kaip nustatyta teismo, jie veikė bendrai ir R. K. suvokė, kad veikia, kartu su kitu, šioje baudžiamojoje byloje nenustatytu asmeniu, numatė atsirasiančius (bet kokio pavojingumo) padarinius ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Svarbiausias aspektas yra tas, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl jam suduotų smūgių visumos, o ne nuo konkretaus (vieno) smūgio, todėl kiekvieno smurtavusio asmens smūgių nukentėjusiajam sudavimo (stiprumo, smurto pobūdžio ir pan.) nustatymas nėra reikšmingas kvalifikuojant R. K. nusikalstamus veiksmus.

32Be to, apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė ir motyvavo, kad nuteistasis R. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, taip pagrįstai padaryta nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys tarp nuteistojo R. K. veiksmų (smurto panaudojimo prieš M. K.) ir atsiradusių padarinių (M. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo) pagrįstai konstatuotas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, išsamiai aptartas kartu su kitais nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymiais, o apeliacinės instancijos teismas motyvuotai tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė, papildomai išanalizuodamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo metu gautas išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

33Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nuteistojo R. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taigi baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

34Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

35Dėl kitų skundo argumentų

36Teisėjų kolegija atkreipia kasatorės dėmesį į tai, kad skunde yra daug argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, faktinių aplinkybių nustatymas, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinis teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis žemesnės instancijos teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasatorės teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo paliktini nenagrinėti.

37Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

38Nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Priteista iš R. K. : Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos... 3. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 15 d., apie... 6. Kasaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė dėl... 7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos... 8. Kasatorės nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo tinkamai atliktas įrodymų... 9. Be to, dėl nurodytų aplinkybių nenustatymo, anot kasatorės, teismai... 10. Taip pat, anot kasatorės, teismai ignoravo tai, kad 2010 m. vasario 15 d. pats... 11. Kasatorė pažymi, kad gynyba apeliacinėje instancijoje suklydo neprašiusi... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 13. Atsiliepime teigiama, kad kasaciniame skunde tik formaliai nurodytas apskundimo... 14. Prokuroro nuomone, skundo teiginiai dėl esminių BPK pažeidimų yra... 15. Prokuroras pažymi, kad kasatorė, neigdama teismų išvadas, iš esmės... 16. Kasacinis skundas atmestinas.... 17. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 18. Kasatorė skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeisdami BPK 20... 19. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje... 20. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia... 21. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1... 22. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir... 23. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 24. Taigi, kolegijos nuomone, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų... 25. Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo... 26. Kasacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymą patikrina... 27. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras... 28. Teismų praktika taip pat patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam... 29. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai... 30. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad 2010 m. vasario 15... 31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kasatorės argumentai dėl to, kad... 32. Be to, apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė ir motyvavo, kad... 33. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nuteistojo R. K. nusikalstami veiksmai... 34. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo... 35. Dėl kitų skundo argumentų... 36. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorės dėmesį į tai, kad skunde yra daug... 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 38. Nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės kasacinį skundą...