Byla 1A-187-449/2018
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Ražinskaitės, Daivos Pranytės - Zalieckienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui, gynėjui Robertui Skėriui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. M. U. gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

3I. M. U. pripažinta kalta ir nuteista:

  • pagal BK 182 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,
  • pagal BK 228 str. 2 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI- 1472 redakciją) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

4Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, subendrinta bausmė I. M. U. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

5Vadovaujantis BK 75 str. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakciją), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams.

6Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 67 str. 1 d., 2 d. 3 p. ir 6 p., 681 str., I. M. U. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 20 MGL įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir atimta teisė 4 metams būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

7A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas:

  • pagal BK 182 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,
  • pagal BK 228 str. 2 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI- 1472 redakciją) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,
  • pagal BK 300 str. 1 d. 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda.

8Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, subendrinta bausmė A. Z. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

9Vadovaujantis BK 75 str. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakciją), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams.

10Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 67 str. 1 d., 2 d. 3 p. ir 6 p., 681 str., A. Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 20 MGL įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir atimta teisė 4 metams būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

11B. D. pripažinta kalta ir nuteista:

  • pagal BK 182 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,
  • pagal BK 228 str. 2 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI- 1472 redakciją) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

12Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, subendrinta bausmė B. D. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

13Vadovaujantis BK 75 str. (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakciją), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams.

14Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 67 str. 1 d., 2 d. 3 p. ir 6 p., 681 str., B. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 20 MGL įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir atimta teisė 4 metams būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

15Iš nuteistųjų I. M. U., A. Z., B. D. solidariai priteista 2 704,52 Eur žalos atlyginimo X rajono savivaldybei.

16Dėl nuteistųjų A. Z. ir B. D. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

17Teisėjų kolegija

Nustatė

181. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu I. M. U. nuteista už tai, kad ji, būdama valstybės tarnautoja, Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vedėja, ir kiti buvę valstybės tarnautojai – X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos seniūnas A. Z., Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vyresnioji specialistė B. D., veikdami organizuota grupe, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami turtinės naudos ir apgaule įgijo svetimą turtą, dėl tokių jų veiksmų didelę žalą patyrė juridiniai asmenys – X rajono savivaldybės administracija ir Y teritorinė darbo birža. Be to, A. Z. nuteistas už tai, kad klastojo dokumentus ir juos panaudojo.

19Nusikalstamos veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis.

201.1. Vykdydami nusikalstamos veikos planą, A. Z. ir B. D. subūrė organizuotą grupę, įkalbėdami Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vedėją I. M. U. ir X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos specialistę D. S. kartu daryti nusikalstamas veikas, ir susitarė, kokias užduotis, vykdydami nusikalstamas veikas, kiekvienas organizuotos grupės narys atliks.

211.2. Pagal šį susitarimą B. D. iš asmenų, registruotų darbo biržoje, atrinkinėjo galinčius dirbti viešuosius darbus, tačiau šito daryti nenorinčius asmenis ir įkalbinėjo juos dalyvauti nusikalstamoje veikoje, pažadėdama, kad tokiu būdu jie įgis teisę į privalomąjį sveikatos draudimą ir į nedarbo socialinio draudimo išmoką, paaiškindama, kad dalį arba visus už viešuosius darbus gautus pinigus jie turės atiduoti organizuotos grupės nariams. Buvo susitarta, kad I. M. U., būdama Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vedėja, už atlygį tyčia pridengs B. D. jos, kaip pavaldinės, nekontroliuodama ir tokiu būdu sudarydama jai sąlygas nusikalstamai veikti.

221.3. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą ir jam numatytas užduotis su atrinktais asmenimis, nesupratusiais organizuotos grupės narių nusikalstamų ketinimų tikrųjų tikslų, A. Z., pasinaudodamas tarnybiniais įgaliojimais priešingais tarnybai interesais, ir X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos vyriausioji specialistė A. K., nesuvokdama bendrininkų nusikalstamų ketinimų ir išankstinio susitarimo, pasirašinėjo sutartis dėl viešųjų darbų atlikimo, A. Z. iš anksto žinojo, kad faktiškai parinkti žmonės šių darbų neatliks.

231.4. A. Z., panaudodamas turimus įgaliojimus priešingais tarnybai interesais, žinodamas, kad po nusikalstamos veikos padarymo jau mirusi bendrininkė D. S. viešųjų darbų laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis apie faktiškai viešųjų darbų nedirbusių asmenų darbo laiką, juos pasirašinėjo, o žiniaraščiai buvo perduodami už finansinę apskaitą atsakingam X rajono savivaldybės padaliniui, kuris faktiškai viešųjų darbų nedirbusiems asmenims pervesdavo darbo užmokestį.

241.5. I. M. U., vykdydama grupės narių pavestas užduotis, tyčia neatliko jai teisės aktų nustatytų pareigų, panaudojo savo įgaliojimus priešingais valstybės tarnybos interesams ir pridengė žinomai nusikalstamai veikusią B. D. jos, kaip pavaldinės, nekontroliuodama.

251.6. Asmenys, viešųjų darbų nedirbę, tačiau gavę pinigus, nesuvokdami tikrųjų organizuotos grupės ketinimų, didžiąją dalį gautų pinigų perduodavo bendrai veikusiems D. S., B. D. arba A. Z., kurie juos įgydavo organizuotos grupės naudai. Taip veikdami B. D., A. Z. ir I. M. U. apgaule užvaldė svetimą X rajono savivaldybės administracijos turtą – 2755,00 Eur piniginių lėšų, o sistemingai nusikalstamai veikdami priešingai valstybės tarnybos interesams B. D., I. M. U. ir A. Z. iškraipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę, pamynė darbo biržos paskirtį ir uždavinius, sumenkino daugelio žmonių pasitikėjimą vietos savivaldos ir valstybės institucijomis, tuo padarydami didelę turtinę ir neturtinę žalą juridiniam asmeniui – X rajono savivaldybės administracijai ir neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Y teritorinei darbo biržai.

261.7. Vykdoma nusikalstama veika pasireiškė tokiais veiksmais:

271.7.1. B. D. iki 2015-05-27 savo tarnybiniame kabinete, esančiame Y teritorinės darbo biržos X skyriaus Z klientų aptarnavimo centre, ( - ), pasiūlė R. J. fiktyviai įsidarbinti viešiesiems darbams Z seniūnijoje už tai atiduodant gautą darbo užmokestį. R. J. sutikus, B. D. 2015-05-27 surašė rekomendaciją įsidarbinti Nr. X, kurią R. J. pateikė Z seniūnijoje.

281.7.1.1. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą ir jam numatytas užduotis, A. Z., iš anksto žinodamas, kad faktiškai R. J. viešųjų darbų nedirbs, pasinaudodamas tarnybiniais įgaliojimais priešingais tarnybai interesais, 2015-05-29 su ja pasirašė darbo sutartį Nr. G dirbti viešuosius darbus nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30, tokiu būdu sutartyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius (apgaulingus) duomenis apie tarp šalių atsirandančius darbo teisinius santykius ir šią sutartį (tikrą dokumentą) suklastodamas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos vyriausiajai specialistei A. K., nesuvokusiai A. Z. nusikalstamo ketinimo, atspausdinus ir 2015-06-30 pasirašius D. S. suformuotą 2015 metų birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. Y, buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie R. J. tariamai išdirbtas valandas. Žiniaraštį pateikus finansinę apskaitą tvarkančiam X rajono savivaldybės administracijos padaliniui, X rajono savivaldybės administracija 2015-07-02 į R. J. banko sąskaitą pervedė 272,48 Eur darbo užmokesčio. 2015 m. liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, D. S. tarnybiniame kabinete R. J., nesuvokdama tikrųjų organizuotos grupės ketinimų, vykdydama išankstinį susitarimą, dalį jai neteisėtai pervesto darbo užmokesčio – 270 Eur perdavė D. S., apgaule šias X rajono savivaldybės lėšas įgijusiai grupės naudai.

291.7.2. Tęsdama nusikalstamą veiką ir vykdydama jai bendrininkų pavestą užduotį, B. D. iki 2015-07-29 savo tarnybiniame kabinete pasiūlė L. D. fiktyviai įsidarbinti viešiesiems darbams Z seniūnijoje už tai atiduodant gautą darbo užmokestį. L. D. sutikus, B. D. 2015-07-29 surašė rekomendaciją įsidarbinti Nr. XX, kurią L. D. pateikė Z seniūnijoje.

301.7.2.1. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą ir jam numatytas užduotis, A. Z., iš anksto žinodamas, kad faktiškai L. D. viešųjų darbų nedirbs, pasinaudodamas tarnybiniais įgaliojimais priešingais tarnybai interesais, 2015-07-31 su ja pasirašė darbo sutartį Nr. GG dirbti viešuosius darbus nuo 2015-08-03 iki 2015-09-30, tokiu būdu sutartyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius (apgaulingus) duomenis apie tarp šalių atsirandančius darbo teisinius santykius ir šią sutartį (tikrą dokumentą) suklastodamas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Z. 2015-08-31 pasirašė 2015 metų rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. YY ir 2015-09-30 pasirašė 2015 metų rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. YYY, įtvirtindamas jam aiškiai žinomą tikrovės neatitinkančią informaciją apie L. D. tariamai išdirbtas valandas, ir tokiu būdu šį dokumentą suklastojo. Žiniaraščius pateikus finansinę apskaitą tvarkančiam X rajono savivaldybės padaliniui, A. Z. šiuos aiškiai suklastotus dokumentus panaudojo. Žiniaraščių pagrindu X rajono savivaldybės administracija 2015-09-03 į L. D. banko sąskaitą pervedė 273,41 Eur darbo užmokesčio ir 2015-10-02 į L. D. banko sąskaitą pervedė 321,99 Eur darbo užmokesčio. 2015 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, D. S. tarnybiniame kabinete L. D., nesuvokdama tikrųjų organizuotos grupės ketinimų, vykdydama išankstinį susitarimą, dalį jai neteisėtai pervesto darbo užmokesčio – 270 Eur perdavė D. S., 2015 m. spalio 2 d., D. S. tarnybiniame kabinete L. D., nesuvokdama tikrųjų organizuotos grupės ketinimų, vykdydama išankstinį susitarimą, dalį jai neteisėtai pervesto darbo užmokesčio – 300 Eur perdavė D. S., apgaule šias X rajono savivaldybės lėšas įgijusiai grupės naudai.

311.7.3. Tęsdama nusikalstamą veiką ir vykdydama jai bendrininkų pavestą užduotį, B. D. iki 2015-09-29 savo tarnybiniame kabinete pasiūlė L. V. fiktyviai įsidarbinti viešiesiems darbams Z seniūnijoje už tai atiduodant gautą darbo užmokestį. L. V. sutikus, B. D. 2015-09-29 surašė rekomendaciją įsidarbinti Nr. XXX, kurią L. V. pateikė Z seniūnijoje.

321.7.3.1. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą ir jam numatytas užduotis, A. Z., iš anksto žinodamas, kad faktiškai L. V. viešųjų darbų nedirbs, pasinaudodamas tarnybiniais įgaliojimais priešingais tarnybai interesais, 2015-09-30 su ja pasirašė darbo sutartį Nr. GGG dirbti viešuosius darbus nuo 2015-10-01 iki 2015-10-30, tokiu būdu sutartyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius (apgaulingus) duomenis apie tarp šalių atsirandančius darbo teisinius santykius ir šią sutartį (tikrą dokumentą) suklastodamas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Z. 2015-10-30 pasirašė 2015 metų spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. YYYY, įtvirtindamas jam aiškiai žinomą tikrovės neatitinkančią informaciją apie L. V. tariamai išdirbtas valandas, ir tokiu būdu šį dokumentą suklastojo. Žiniaraštį pateikus finansinę apskaitą tvarkančiam X rajono savivaldybės padaliniui, A. Z. šį aiškiai suklastotą dokumentą panaudojo. Žiniaraščio pagrindu X rajono savivaldybės administracija 2015-11-03 į L. V. banko sąskaitą pervedė 308,64 Eur darbo užmokesčio. 2015-11-06, apie 12.10 val., ( - ) esančioje kavinėje, L. V., nesuvokdama tikrųjų organizuotos grupės ketinimų, vykdydama išankstinį susitarimą, dalį jai neteisėtai pervesto darbo užmokesčio – 300 Eur perdavė B. D., apgaule šias X rajono savivaldybės lėšas įgijusiai grupės naudai.

331.7.4. Tęsdama nusikalstamą veiką ir vykdydama jai bendrininkų pavestą užduotį, B. D. iki 2015-09-29 pasiūlė V. N. fiktyviai įsidarbinti viešiesiems darbams Z seniūnijoje už tai atiduodant gautą darbo užmokestį. V. N. sutikus, B. D. 2015-09-29 surašė rekomendaciją įsidarbinti Nr. XXXX, kurią V. N. pateikė Z seniūnijoje.

341.7.4.1. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą ir jam numatytas užduotis, A. Z., iš anksto žinodamas, kad faktiškai V. N. viešųjų darbų nedirbs, pasinaudodamas tarnybiniais įgaliojimais priešingais tarnybai interesais, 2015-09-30 su juo pasirašė darbo sutartį Nr. GGGG dirbti viešuosius darbus nuo 2015-10-01 iki 2015-10-30, tokiu būdu sutartyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius (apgaulingus) duomenis apie tarp šalių atsirandančius darbo teisinius santykius ir šią sutartį (tikrą dokumentą) suklastodamas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Z. 2015-10-30 pasirašė 2015 metų spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. YYYY ir 2015-11-02 pasirašė 2015 metų lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. YYYYY, įtvirtindamas jam aiškiai žinomą tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. N. tariamai išdirbtas valandas, ir tokiu būdu šį tikrą dokumentą suklastojo. Žiniaraštį pateikus finansinę apskaitą tvarkančiam X rajono savivaldybės padaliniui, A. Z. šį aiškiai suklastotą dokumentą panaudojo. Žiniaraščio pagrindu X rajono savivaldybės administracija 2015-11-03 į V. N. banko sąskaitą pervedė 267,81 Eur darbo užmokesčio. 2015-11-06 savo tarnybiniame kabinete, esančiame ( - ), V. N., nesuvokdamas tikrųjų organizuotos grupės ketinimų, vykdydamas išankstinį susitarimą, dalį jam neteisėtai išmokėto darbo užmokesčio – 200 Eur per žmoną D. N., nesupratusią atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, perdavė A. Z., apgaule šias X rajono savivaldybės lėšas įgijusiam grupės naudai.

351.7.5. Tęsdama nusikalstamą veiką ir vykdydama jai bendrininkų pavestą užduotį, B. D. iki 2015-11-02 savo tarnybiniame kabinete pasiūlė A. S. fiktyviai įsidarbinti viešiesiems darbams X seniūnijoje už tai atiduodant gautą darbo užmokestį. A. S. sutikus, B. D. 2015-11-02 surašė rekomendaciją įsidarbinti Nr. XXXXX, kurią A. S. pateikė Z seniūnijoje.

361.7.5.1. X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos vyriausioji specialistė A. K., nesuvokdama bendrininkų nusikalstamų ketinimų ir išankstinio susitarimo su A. S., kad ji viešųjų darbų faktiškai nedirbs, 2015-10-30 su A. S. pasirašė darbo sutartį Nr. GGGGG dirbti viešuosius darbus nuo 2015-11-02 iki 2015-11-30, tokiu būdu įtvirtinti tikrovės neatitinkantys (apgaulingi) duomenys apie tarp šalių atsirandančius darbo teisinius santykius. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą ir jam numatytas užduotis, A. Z., žinodamas, kad faktiškai A. S. viešųjų darbų nedirbo, pasinaudodamas tarnybiniais įgaliojimais priešingais tarnybai interesais, 2015-11-30 pasirašė 2015 metų lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. YYYYYY, įtvirtindamas jam aiškiai žinomą tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. S. tariamai išdirbtas valandas, ir tokiu būdu šį dokumentą suklastojo. Žiniaraštį pateikus finansinę apskaitą tvarkančiam X rajono savivaldybės padaliniui, A. Z. šį aiškiai suklastotą dokumentą panaudojo. Žiniaraščio pagrindu X rajono savivaldybės administracija 2015-12-02 į A. S. banko sąskaitą pervedė 292,75 Eur darbo užmokesčio. 2015-12-03, apie 9.06 val., D. S. tarnybiniame kabinete, esančiame X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijoje, A. S., nesuvokdama tikrųjų organizuotos grupės ketinimų, vykdydama išankstinį susitarimą, dalį jai neteisėtai pervesto darbo užmokesčio – 280 Eur perdavė D. S., apgaule šias X rajono savivaldybės lėšas įgijusiai grupės naudai.

371.7.6. Tęsdama nusikalstamą veiką ir vykdydama jai bendrininkų pavestą užduotį, B. D. iki 2015-11-02 savo tarnybiniame kabinete pasiūlė A. Š. fiktyviai įsidarbinti viešiesiems darbams Z seniūnijoje už tai atiduodant gautą darbo užmokestį. A. Š. sutikus, B. D. 2015-11-02 surašė rekomendaciją įsidarbinti Nr. XXXXXX, kurią A. Š. pateikė Z seniūnijoje.

381.7.6.1. X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos vyriausioji specialistė A. K., nesuvokdama bendrininkų nusikalstamų ketinimų ir išankstinio susitarimo su A. Š., kad ji viešųjų darbų faktiškai nedirbs, 2015-10-30 su A. Š. pasirašė darbo sutartį Nr. GGGGG dirbti viešuosius darbus nuo 2015-11-02 iki 2015-11-30, tokiu būdu įtvirtindama tikrovės neatitinkančius (apgaulingus) duomenis apie tarp šalių atsirandančius darbo teisinius santykius. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą ir jam numatytas užduotis, A. Z., žinodamas, kad faktiškai A. Š. viešųjų darbų nedirbo, pasinaudodamas tarnybiniais įgaliojimais priešingais tarnybai interesais, 2015-11-30 pasirašė 2015 metų lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. YYYYYY, įtvirtindamas jam aiškiai žinomą tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. Š. tariamai išdirbtas valandas, ir tokiu būdu šį dokumentą suklastojo. Žiniaraštį pateikus finansinę apskaitą tvarkančiam X rajono savivaldybės padaliniui, A. Z. šį aiškiai suklastotą dokumentą panaudojo. Žiniaraščio pagrindu X rajono savivaldybės administracija 2015-12-02 į A. Š. banko sąskaitą pervedė 292,75 Eur darbo užmokesčio. 2015-12-03 B. D. tarnybiniame kabinete A. Š., nesuvokdama tikrųjų organizuotos grupės ketinimų, vykdydama išankstinį susitarimą, dalį jai neteisėtai pervesto darbo užmokesčio – 290 Eur perdavė B. D., apgaule šias X rajono savivaldybės lėšas įgijusiai grupės naudai.

391.7.7. Tęsdama nusikalstamą veiką ir vykdydama jai bendrininkų pavestą užduotį, B. D. iki 2015-11-02 savo tarnybiniame kabinete pasiūlė J. B. fiktyviai įsidarbinti viešiesiems darbams Z seniūnijoje už tai atiduodant gautą darbo užmokestį. J. B. sutikus, B. D. 2015-11-02 surašė rekomendaciją įsidarbinti Nr. XXXXXXX, kurią J. B. pateikė Z seniūnijoje.

401.7.7.1. X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos vyriausioji specialistė A. K., nesuvokdama bendrininkų nusikalstamų ketinimų ir išankstinio susitarimo su J. B., kad jis viešųjų darbų faktiškai nedirbs, 2015-10-30 su J. B. pasirašė darbo sutartį Nr. GGGGG dirbti viešuosius darbus nuo 2015-11-02 iki 2015-11-30, tokiu būdu įtvirtindama tikrovės neatitinkančius (apgaulingus) duomenis apie tarp šalių atsirandančius darbo teisinius santykius. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą ir jam numatytas užduotis, A. Z., žinodamas, kad faktiškai J. B. viešųjų darbų nedirbo, pasinaudodamas tarnybiniais įgaliojimais priešingais tarnybai interesais, 2015-11-30 pasirašė 2015 metų lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. YYYYYY, įtvirtindamas jam aiškiai žinomą tikrovės neatitinkančią informaciją apie J. B. tariamai išdirbtas valandas, ir tokiu būdu šį dokumentą suklastojo. Žiniaraštį pateikus finansinę apskaitą tvarkančiam X rajono savivaldybės padaliniui, A. Z. šį aiškiai suklastotą dokumentą panaudojo. Žiniaraščio pagrindu X rajono savivaldybės administracija 2015-12-02 į J. B. banko sąskaitą pervedė 289,19 Eur darbo užmokesčio. 2015-12-03, apie 11.44 val., B. D. tarnybiniame kabinete J. B., nesuvokdamas tikrųjų organizuotos grupės ketinimų, vykdydamas išankstinį susitarimą, dalį jam neteisėtai pervesto darbo užmokesčio – 285 Eur perdavė B. D., apgaule šias X rajono savivaldybės lėšas įgijusiai grupės naudai.

411.7.8. Tęsdama nusikalstamą veiką ir vykdydama jai bendrininkų pavestą užduotį, B. D. iki 2015-11-02 savo tarnybiniame kabinete pasiūlė E. S. fiktyviai įsidarbinti viešiesiems darbams Z seniūnijoje už tai atiduodant gautą darbo užmokestį. E. S. sutikus, B. D. 2015-11-02 surašė rekomendaciją įsidarbinti Nr. XXXXXXXX, kurią E. S. pateikė Z seniūnijoje.

421.7.8.1. X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos vyriausioji specialistė A. K., nesuvokdama bendrininkų nusikalstamų ketinimų ir išankstinio susitarimo su E. S., kad ji viešųjų darbų faktiškai nedirbs, 2015-10-30 su E. S. pasirašė darbo sutartį Nr. GGGGG dirbti viešuosius darbus nuo 2015-11-02 iki 2015-11-30, tokiu būdu įtvirtinti tikrovės neatitinkantys (apgaulingi) duomenys apie tarp šalių atsirandančius darbo teisinius santykius. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą ir jam numatytas užduotis, A. Z., žinodamas, kad faktiškai E. S. viešųjų darbų nedirbo, pasinaudodamas tarnybiniais įgaliojimais priešingais tarnybai interesais, 2015-11-30 pasirašė 2015 metų lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. YYYYYY, įtvirtindamas jam aiškiai žinomą tikrovės neatitinkančią informaciją apie E. S. tariamai išdirbtas valandas, ir tokiu būdu šį dokumentą suklastojo. Žiniaraštį pateikus finansinę apskaitą tvarkančiam X rajono savivaldybės padaliniui, A. Z. šį aiškiai suklastotą dokumentą panaudojo. Žiniaraščio pagrindu X rajono savivaldybės administracija 2015-12-02 į E. S. banko sąskaitą pervedė 292,75 Eur darbo užmokesčio. 2015-12-03, apie 14.19 val., B. D. tarnybiniame kabinete E. S., nesuvokdama tikrųjų organizuotos grupės ketinimų, vykdydama išankstinį susitarimą, dalį jai neteisėtai pervesto darbo užmokesčio – 280 Eur perdavė B. D., apgaule šias X rajono savivaldybės lėšas įgijusiai grupės naudai.

431.7.9. Tęsdama nusikalstamą veiką ir vykdydama jai bendrininkų pavestą užduotį, B. D. iki 2015-11-02 savo tarnybiniame kabinete pasiūlė K. Z. fiktyviai įsidarbinti viešiesiems darbams Z seniūnijoje už tai atiduodant gautą darbo užmokestį. K. Z. sutikus, B. D. 2015-11-02 surašė rekomendaciją įsidarbinti Nr. XXXXXXXXX, kurią K. Z. pateikė Z seniūnijoje.

441.7.9.1. X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos vyriausioji specialistė A. K., nesuvokdama bendrininkų nusikalstamų ketinimų ir išankstinio susitarimo su K. Z., kad jis viešųjų darbų faktiškai nedirbs, 2015-10-30 su K. Z. pasirašė darbo sutartį Nr. GGGGG dirbti viešuosius darbus nuo 2015-11-02 iki 2015-11-30, tokiu būdu įtvirtinti tikrovės neatitinkantys (apgaulingi) duomenys apie tarp šalių atsirandančius darbo teisinius santykius. Vykdydamas nusikalstamos veikos planą ir jam numatytas užduotis, A. Z., žinodamas, kad faktiškai K. Z. viešųjų darbų nedirbo, pasinaudodamas tarnybiniais įgaliojimais priešingais tarnybai interesais, 2015-11-30 pasirašė 2015 metų lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. YYYYYY, įtvirtindamas jam aiškiai žinomą tikrovės neatitinkančią informaciją apie K. Z. tariamai išdirbtas valandas, ir tokiu būdu šį tikrą dokumentą suklastojo. Žiniaraštį pateikus finansinę apskaitą tvarkančiam X rajono savivaldybės padaliniui, A. Z. šį aiškiai suklastotą dokumentą panaudojo. Žiniaraščio pagrindu X rajono savivaldybės administracija 2015-12-02 į K. Z. banko sąskaitą pervedė 292,75 Eur darbo užmokesčio. 2015-12-03, apie 9.40 val., D. S. tarnybiniame kabinete K. Z., nesuvokdamas tikrųjų organizuotos grupės ketinimų, vykdydamas išankstinį susitarimą, dalį jam neteisėtai išmokėto darbo užmokesčio – 280 Eur per žmoną A. Z., nesupratusią atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, perdavė D. S., apgaule šias X rajono savivaldybės lėšas įgijusiai grupės naudai.

451.8. Taip veikdama buvusi Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vedėja I. M. U. pažeidė šiuos teisės aktus:

461) 2006-06-15 Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 3 straipsnio 1 ir 2 dalis (įgyvendinti užimtumo rėmimo sistemos tikslą – siekti visiško gyventojų užimtumo, mažinti jų socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą; įgyvendinti užimtumo rėmimo sistemos uždavinius: a) derinti darbo pasiūlą ir paklausą, siekiant išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą; b) didinti darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes);

472) Y teritorinės darbo biržos X skyriaus nuostatų 7 punktą (įgyvendinti užimtumo rėmimo ir kitas priemones), 16 punktą, įpareigojantį vadovauti Y teritorinės darbo biržos X skyriui ir asmeniškai atsakyti už skyriaus veiklą bei pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą;

483) Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 4 punktą (organizuoti Y teritorinės darbo biržos X skyriaus darbą), 5 punktą (turėdama vykdyti funkcijas bendrojoje veiklos srityje – bendrajame įstaigos administravime), 7 punktą (turėdama vadovauti skyriui, asmeniškai atsakyti už skyriaus veiklą bei pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą, privalėdama kontroliuoti skyriaus darbą, įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos, užimtumo rėmimo priemones, užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos darbo biržos direktoriaus bei darbo biržos įsakymų, kitų teisės aktų, darbo biržos direktoriaus pavedimų vykdymą ir skyriaus veiklos teisėtumą).

491.9. Taip veikdamas buvęs X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos seniūnas A. Z. pažeidė šiuos teisės aktus:

501) 1994-07-07 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 32 straipsnio 2 dalies 16 punktą, kuris numato, kad jis yra atsakingas už viešųjų darbų organizavimą, 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą, įpareigojantį atlikti seniūnijos vidaus administravimą, 32 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris įgalioja sudaryti sutartis ir rūpintis jų vykdymu;

512) X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos veiklos nuostatų, patvirtintų X rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-15 įsakymu Nr. A152, 10 punkto 12 papunktį, kuris numato, jog jis yra atsakingas už viešųjų darbų organizavimą, 11 punkto 1 papunktį, įpareigojantį atlikti seniūnijos vidaus administravimą, 11 punkto 4 papunktį, įgaliojantį sudaryti sutartis ir rūpintis jų vykdymu;

523) X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtinto X rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 -03-03 įsakymu Nr. A1-105, 4 punktą, 7 punktą, 10 punktą, numatančius, jog vadovaudamas seniūnijai jis yra įpareigotas atlikti seniūnijos vidaus administravimą, įgaliotas sudaryti sutartis ir rūpintis jų vykdymu.

531.10. Taip veikdama buvusi Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vyresnioji specialistė B. D. pažeidė šiuos teisės aktus:

541) 2006-06-15 Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 3 straipsnio 1, 2 dalis, numatančias pareigą įgyvendinti užimtumo rėmimo sistemos tikslą – siekti visiško gyventojų užimtumo, mažinti jų socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą; įgyvendinti užimtumo rėmimo sistemos uždavinius – derinti darbo pasiūlą ir paklausą, siekiant išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą, didinti darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes;

552) Y teritorinės darbo biržos X skyriaus nuostatų, patvirtintų 2010-08-30 Y darbo biržos direktoriaus įsakymu Nr. V-227 (2013-12-31 įsakymo Nr. V-590 redakcija), 7 punkto 4 dalį, numatančią pareigą įgyvendinti užimtumo rėmimo ir kitas priemones;

563) Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2013-12-30 Y teritorinės darbo biržos direktoriaus įsakymu Nr. V-577, 4 punktą (tarpininkauti įsidarbinant pasirengusiems darbo rinkai ir motyvuotiems darbo ieškantiems asmenims), 7 punkto 1 papunktį (informuoti apie įsidarbinimo galimybes); 7 punkto 3 papunktį (identifikuoti aptarnaujamų darbo ieškančių asmenų poreikius); 7 punkto 5 papunktį (motyvuoti pasyvius ir neapsisprendusius asmenis aktyviai dalyvauti darbo paieškoje ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse); 7 punkto 7 papunktį (vykdyti bedarbių individualios užimtumo veiklos planavimą); 7 punkto 12 papunktį (teikti tarpininkavimo įsidarbinant paslaugas darbo ieškantiems asmenims).

572. Nuteistosios I. M. U. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį, I. M. U. pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 228 str. 2 d. išteisinti, o X rajono savivaldybės pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

582.1. Skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017 ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, I. M. U. pripažindamas, kad ji, veikdama organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą turtą, nepagrįstai I. M. U. nuteisė pagal BK 182 str. 2 d.

592.1.1. Skunde dėstoma teisminė praktika apie organizuotą grupę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-7-96/2012) ir nurodoma, kad I. M. U. veiksmuose nėra nustatytų bendrininkavimo požymių, tokie požymiai realiai neegzistavo. Pasak nuteistosios gynėjo, byloje nenustatyta, kad I. M. U. ir kiti nuteistieji A. Z., B. D. veikė bendru susitarimu, organizuotai, nenustatyta ir tai, kad jie buvo pasiskirstę vaidmenis ir/ar užduotimis. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad I. M. U. būtų dalyvavusi aptariant, suderinant svarbiausius numatomos bendros nusikalstamos veikos momentus, nėra įrodymų, jog ji su nuteistaisiais A. Z. ir B. D. būtų aptarę kokį nors veiklos planą, pasiskirstę vaidmenimis, sutarę, kad sukuria organizuotą grupę ir dalyvaus jos veikloje. Byloje nenustatyta ir tai, kad I. M. U. ir B. D. ir/ar A. Z. atskiruose epizoduose būtų sieję vienas bendras sumanymas ir tyčia.

602.1.1.1. Apelianto nuomone, vien prokuroro ir teismo nuomonė, kad I. M. U. galimai žinojo apie B. D. fiktyviai viešiesiems darbams skiriamus asmenis, nėra pagrindas pripažinti to susitarimu (bendru sumanymu) daryti bendrą tęstinį nusikaltimą. Iš bylos ir nuoseklių liudytojų parodymų akivaizdu, kad I. M. U. nebuvo žinoma, kokie asmenys seniūnijoje buvo įdarbinti fiktyviai, o kurie ne, taip pat jai nebuvo žinoma ir kiek asmenų B. D. ir A. Z. susitarimu buvo įdarbinti fiktyviai, kokią turtinę naudą iš fiktyviai įdarbintų asmenų gaudavo kiti nuteistieji, kaip jie gautus pinigus pasiskirstydavo ir t.t.

612.2. Nuteistosios gynėjas nesutinka ir su I. M. U. nuteisimu pagal BK 228 str. 2 d. Nurodo, kad I. M. U. veiksmuose nėra minėtos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apelianto nuomone, byloje nėra duomenų, kad I. M. U., būdama Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vedėja, susitarė su kitais nuteistaisiais pridengti B. D., sudarydama sąlygas jai, kaip pavaldinei, nusikalstamai veikti jos nekontroliuodama, ir už tai gavo apie 200 Eur atlygį. Teismas padarė klaidingas išvadas ir apie tai, kad I. M. U., kartu su kitais nuteistaisiais, apgaule užvaldė svetimą (X rajono savivaldybės administracijos) turtą – pinigines lėšas bei iš anksto suplanuotai, sistemingai, nusikalstamai veikdama kartu su kitais nuteistaisiais I. M. U. iškraipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę, sumenkino daugelio žmonių pasitikėjimą valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, tuo padarydami didelę turtinę ir neturtinę žalą X rajono savivaldybės administracijai ir neturtinę žalą Y teritorinei darbo biržai.

622.2.1. Skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100/2014, Nr. 2K-64/2013 ir nurodoma, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodytas konkretus norminis aktas, jo straipsnis, dalis ar punktas, kurio I. M. U. nesilaikė ar kurį pažeidė. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme I. M. U. nuosekliai parodė, kad vadovaujantis Y teritorinės darbo biržos X skyriaus nuostatais ir Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu jai pavaldžių darbuotojų kontrolę ji, I. M. U., vykdė per elektroninę informacinę sistemą bei laikydamasi norminių teisės aktų reikalavimų inspektavimus vietoje atlikdavo ne dažniau nei 1 kartą per kalendorinius metus pagal Y teritorinės darbo biržos nurodymus. Tokias funkcijas atlikti ji įpareigota Y teritorinės darbo biržos vadovo įsakymu. Tokie I. M. U. parodymai byloje paneigti nebuvo.

632.2.2. Atsižvelgiant į tai, nuteistosios gynėjo nuomone, kaltinime nebuvo išdėstyti I. M. U. veiksmai, kuriuos būtų galima vertinti kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimą priešingai tarnybos interesams, veiklos principams, esmei bei turiniui ar įgaliojimų viršijimą, kurie atitiktų BK 228 str. 2 d. prasmę. Neatskleidus konkrečių I. M. U. veiksmų, kuo pasireiškė jos piktnaudžiavimas tarnyba, pasak apelianto, negalima kalbėti ir apie kilusius neigiamus padarinius ar I. M. U. veiksmais padarytą turtinę žalą. Nuteistosios gynėjo nuomone, apie BK 228 str. 2 d. numatytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik nekokybiško, aplaidaus tarnybos pareigų neatlikimo fakto egzistavimas, o tokios veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-489/2015). Be to, nuteistosios gynėjo nuomone, dėl šių nurodytų procesinių pažeidimų I. M. U. buvo suvaržyta įstatymais garantuota jos, kaip kaltinamosios, teisė žinoti kuo konkrečiai yra kaltinama, o tuo pačiu pažeista ir jos teisė į gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-495/2015).

642.2.3. Apelianto nuomone, I. M. U. pasyvūs veiksmai galėjo būti kvalifikuojami nebent pagal BK 225 str., o ne pagal BK 228 str. 2 d. Skunde dėstoma teisminė praktika dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atribojimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2013, 2K-353-139/2015, 2K- 89/2009, 2K-180-976/2017, 2K- 89/2009, 2K-531/2011, 2K-38/2012, 2K-325/2012, 2K-194/2013). Atsižvelgiant į nurodytą suformuotą praktiką apie tai, kad piktnaudžiavimas yra bendra, o kyšininkavimas speciali norma, nuteistosios gynėjo nuomone, pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus I. M. U. galėjo būti pareikšti kaltinimai nebent dėl kyšio priėmimo (BK 225 str.). Tačiau valstybiniam kaltintojui neperkvalifikavus I. M. U. veiksmų į konkretesnį kaltinimą, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai I. M. U. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 228 str. 2 d. nesant šios nusikalstamos veikos požymių.

652.2.3.1. Skunde nurodoma dar ir tai, kad I. M. U. nuteista pagal nekonkretų kaltinimą, neapibrėžtas I. M. U. veiksmų atlikimas ar neatlikimas, nėra aišku kokiame teisės akte buvo numatytas reikalavimas veiksmus atlikti ar neatlikti. Pasak apelianto, jeigu I. M. U. būtų pareikštas kaltinimas dėl kyšininkavimo (BK 225 str.), tai toks kaltinimas būtų labiau suprantamas, apibrėžtas ir konkretus. Dar kartą pažymima, kad dėl procesinių pažeidimų I. M. U. buvo suvaržyta įstatymais garantuota jos, kaip kaltinamosios, teisė žinoti kuo konkrečiai yra kaltinama, o tuo pačiu pažeista ir jos teisė į gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-495/2015).

662.2.4. Teismas, pripažindamas ir nuteisdamas I. M. U. pagal BK 228 str. 2 d., nepagrįstai atmetė I. M. U. ir B. D. parodymus apie tai, jog pirmu atveju I. M. U. pinigai buvo perduodami kaip skolos grąžinimas už paltą, o antru atveju – I. M. U. pasveikinimas gimtadienio proga. Teismas nepagrįstai vadovavosi D. S., šiuo metu mirusios, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje. Šių D. S. parodymų nepatvirtino nei I. M. U., nei B. D., nei A. Z.. Tuo tarpu B. D. teisme parodė, kad viešųjų darbų nedirbantys asmenys gautus pinigus jai atnešdavo tik tada, kai darbe nerasdavo D. S., o ji gautus pinigus perduodavo D. S.. Skunde nurodoma, kad B. D. nežinojo kokiems tikslams buvo naudojami iš bedarbių gaunami pinigai, todėl įdarbintų asmenų pinigų dalies I. M. U. objektyviai net negalėjo perduoti. Be to, B. D. paaiškino, kad Y specialiųjų tyrimų tarnyboje jai buvo daromas spaudimas, neleista paskambinti advokatui, grasinta sulaikymu, todėl ikiteisminio tyrimo metu ji davė neteisingus parodymus. B. D. parodė, kad I. M. U. nežinojo, kad viešieji darbai realiai neatliekami, todėl buvusi darbo biržos direktorė niekuo su aptariamais įvykiais nesusijusi. Atitinkamai A. Z. parodė, jog su I. M. U. jis nieko nesitarė ir net nežinojo, kad už kažką jai reikėdavo duoti pinigų. Skunde pažymima, kad antrą kartą I. M. U. pinigai buvo perduoti jau po jos atleidimo iš darbo, suėjus pensiniam amžiui. Nuteistosios gynėjo nuomone, ši aplinkybė savaime paneigia I. M. U. veiksmų nusikalstamą pobūdį, nes nelogiška būtų duoti tam tikrą galimą atlygį asmeniui tikintis jo palankumo ar už tai, kad jis nebekontroliuotų kaip viršininkas, kai šis asmuo jau nebedirba ir nebeturi jokių kontrolės galimybių. Atsižvelgiant į tai, apeliantas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad 2015 lapkričio mėn. I. M. U. B. D. atidavė skolą, nes anksčiau turguje pirko paltą ir pasiskolino pinigų, o 2015 m. gruodžio mėn. I. M. U. buvo pasveikinta gimimo dienos proga ir jai buvo įteikta piniginė dovana. Pasak nuteistojo gynėjo, teismas nepagrįstai nurodė, kad pokalbiai nebūdingi gyvenimiškai situacijai, nes B. D. ir I. M. U. siejo draugiški santykiai ir jų bendravimas buvo neformalaus pobūdžio.

672.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistosios I. M. U. gynėjas daro išvadą, kad teismas fragmentiškai, nenuosekliai, vienpusiškai įvertino įrodymus ir neteisingai konstatavo esmines faktines aplinkybes dėl I. M. U. perduotų pinigų paskirties ir tikslo, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai kvalifikavo I. M. U. inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nepagrįstai pripažino tai, kad I. M. U. dalyvavo organizuotos grupės veikloje. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, nulėmė tai, kad I. M. U. nuteista pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 228 str. 2 d. nesant šių nusikalstamų veikų sudėties požymių.

682.4. Apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo argumentai ir dėl priteisto civilinio ieškinio. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamais atvejais viešųjų darbų rėmimas buvo skiriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymu ir organizuojamas vadovaujantis 2009 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-499 patvirtintu aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašu. Atsižvelgiant į šių teisės aktų nuostatas, Z seniūnijai įdarbinus pagal darbo sutartį viešuosius darbus atlikti Y teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, už kiekvieną įdarbintą asmenį seniūnijai buvo mokamos kompensacijos. Nurodytas kompensacijas Z seniūnijai mokėjo X teritorinė darbo birža (60 proc.) ir X rajono savivaldybės administracija (40 proc.). Pasak nuteistosios I. M. U. gynėjo, šiuo atveju 1 742,71 Eur turtinę žalą (60 proc. ieškinio sumos) galimai patyrė Y teritorinės darbo birža, o likusią 1 161,81 Eur žalą (40 proc. ieškinio sumos) patyrė X rajono savivaldybės administracija. Tačiau civilinį ieškinį visai 2 904,52 Eur sumai X rajono savivaldybės administracija pareiškė neteisėtai, neturėdama reikalavimo teisės į visą priteistiną sumą, nes teismui civilinė ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių Y teritorinės darbo biržos turimo 1 742,71 Eur kreditorinio reikalavimo perleidimo faktą X rajono savivaldybės administracijai. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, administracija laikytina netinkama ieškove visai ieškinio sumai, todėl civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu.

693. Teismo posėdyje nuteistosios I. M. U. gynėjas prašo jo apeliacinį skundą patenkinti ir jo ginamąją I. M. U. išteisinti. Prokuroras prašo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Tačiau prokuroras nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad piktnaudžiavimu buvo padaryta didelė turtinė žala juridiniam asmeniui – X rajono savivaldybės administracijai, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas I. M. U. nusikalstamą veiką pagal BK 228 str. 2 d., nepagrįstai nekvalifikavo šios veikos dar ir pagal BK 25 str. 3 d. Prašo apeliacinės instancijos teismo šiuos nuosprendžio trūkumus ištaisyti.

704. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl dalies jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.). Švelninant nuosprendį nuteistajai I. M. U., teisėjų kolegija, remdamasi tais pačiais pagrindais, švelnina nuosprendį ir nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas, t. y. A. Z. ir B. D. (BPK 320 str. 5 d.).

715. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų teisingai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir jų visetą, todėl pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino I. M. U. kalta. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis I. M. U. nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai, teisingai išsprendė ir kitus nuosprendžio klausimus. Teisėjų kolegijos nuomone, vienintelė pirmosios instancijos teismo išvada, kuri neatitinka bylos aplinkybių, yra tai, kad piktnaudžiaujant tarnyba buvo padaryta didelė turtinė žala juridiniam asmeniui – X rajono savivaldybės administracijai. Dėl to nuosprendis keičiamas ir dėl to šioje nutartyje dar bus plačiau pasisakyta. Tuo tarpu kitos nuosprendyje dėstomos teismo išvados yra pagrįstos visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir abejonių nekeliančių įrodymų.

726. Nuteistosios I. M. U. gynėjas apeliaciniame skunde plačiai dėsto nesutikimo su nuosprendžiu argumentus ir pagrindus. Skunde nurodoma, kad teismas, nuteisdamas I. M. U., netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus, nes nenustatyti nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d. ir 228 str. 2 d., sudėčių objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, neįrodytas I. M. U. ir kitų nuteistųjų šioje byloje asmenų bendrininkavimas, taip pat ir jų veikimas organizuota grupe. Dėstomi ir kiti nesutikimo su skundžiamų nuosprendžiu argumentai, tačiau visi jie siejami su tuo, kad teismas, apelianto nuomone, neteisingai nustatė faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas apie I. M. U., kaip bendrininkės, tyčinį dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme.

737. Teisėjų kolegija su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus atmeta, nes ir svetimo turto įgijimo apgaule (sukčiavimo), ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, ir nuteistųjų bendrininkavimo organizuotos grupės forma požymius bei konkrečias aplinkybės patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai.

74Dėl nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių

758. Nuteistoji I. M. U. teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad veikloje, dėl kurios yra kaltinama, nedalyvavo. Nežinojo, kad asmenys buvo fiktyviai įdarbinami, pinigų už tai negavo. Nuo 1991 m. ji vadovavo X darbo biržai. Per kompiuterinę programą ji galėjo kontroliuoti, kaip įdarbinami asmenys. B. D. darbą kiekvieną mėnesį sekdavo per šios programos vadinamą „vadovo langą“, darbą tikrindavo ir apsilankydama skyriuje. Dėl teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo ir garso įrašų nuteistoji parodė, kad 2015 m. lapkričio mėn. B. D. atidavė skolą, nes anksčiau turguje pirko paltą ir pasiskolino pinigų. Gruodžio mėnesį ji buvo atvažiavusi į parduotuvę ir užsuko pas B. D., tada ši pasveikino ją su gimtadieniu duodama pinigus. Ji gruodžio mėnesį jau nebedirbo, buvo atleista 2015 m. lapkričio 10 d.

76Nuteistasis A. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dirbdamas seniūnu turėjo labai daug darbo funkcijų, viena iš jų – viešieji darbai. Viešuosius darbus kontroliavo tarnyba, kurioje dirbo A. R., D. S., A. R.. Viešųjų darbų darbininkų darbą prižiūrėjo A. R.. Darbininkai pranešdavo, kad jie renka akmenis A. R. laukuose, A. R. skaldo malkas. Pats A. R. tai neigdavo. Jam D. S. pasiūlė gauti pinigų iš bedarbių. D. S. informavo, kad toks dalykas plačiai paplitęs, visi taip daro. Jis neprieštaravo, nes tie pinigai būtų patekę ne į jo kišenę. Iš D. S. gavo apie 500 Eur. Apie tai, kad I. M. U. reikėjo duoti pinigus, negali nei patvirtinti, nei paneigti. Tokiu būdu surinktų pinigų sau nepasiliko, viską išleido Z miestelio reikmėms. Iš B. D. pinigų nėra paėmęs. Jis turėjo pasirašyti ant visų popierių, nesvarbu, supranta ar ne. Visko neperskaitydavo. Su fiktyviai įdarbintais asmenimis pasirašydavo darbo sutartį, tačiau jų nematydavo. Apie nelegaliai dirbančius darbuotojus sužinojo tik tada, kai jam atnešė pinigus N., paprašiusi juos perduoti D. S.. Tuo metu buvo pietų pertrauka, todėl D. S. nebuvo. B. D. su juo nederino, kas dirbs, kas ne, beprasmiška derinti, jei jis nepažįsta žmogaus. Kas buvo įdarbinti dirbti viešuosius darbus, bet nedirbo, jam nebuvo žinoma, nes jei nepažįsta žmogaus, jam jo pavardė nieko nesako. A. K. turėjo teisę už jį pasirašyti, jeigu jo nėra, bet jo neinformavo, kas nedirbs.

77Nuteistoji B. D. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad dirbo Y teritorinės darbo biržos X skyriaus Z filialo tarpininke konsultante. Pagrindinis darbas buvo su bedarbiais, vykdė viešųjų darbų, mokymo, rėmimo, subsidijuojamas programas. D. S. paaiškino, kad artėja šventės, yra problemų, prašė kaip nors padėti, neva reikia laisvų bedarbių, kad nelegaliai įdarbintų vieną kitą žmogų. Ji sutiko rasti žmonių, kurie nedirbs. Tokių žmonių pažinojo, paprastai tai ūkius turintys asmenys, kurie realiai negalėjo atlikti viešųjų darbų, nes reikėjo prižiūrėti ūkį. Ji D. S. pranešdavo, kuris žmogus ateis, bet nedirbs, o D. S. tvarkydavo įdarbinimo dokumentus. D., J., N., S., Š., Z., B., V., S. buvo bedarbiai, jie viešųjų darbų nedirbo. Kaip reikia panaudoti pinigus, nei su D. S., nei su A. Z. nesitarė. Iš D. S. gavo vieną kartą 50 Eur už tarpininkavimą. Visus tuos reikalus tvarkė tik su D. S.. Viešųjų darbų nedirbantys asmenys gautus pinigus jai atnešdavo tik tada, kai darbe nerasdavo D. S., o ji gautus pinigus perduodavo D. S.. Kokiems tikslams buvo naudojami iš bedarbių gaunami pinigai, nežino, tik D. S. minėjo, jog jie skirti šventėms, remontui. Dėl vaizdo medžiagoje užfiksuotų faktų apie pinigų perdavimą I. M. U. nuteistoji paaiškino, jog tai buvo skola už paltą, o kitu atveju asmeninėmis lėšomis pasveikino I. M. U. gimtadienio proga. Iš fiktyviai įdarbintų asmenų gautų pinigų dalies I. M. U. neperdavė. I. M. U. nežinojo, kad viešieji darbai realiai neatliekami.

78Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. Z. parodė, kad vieną kartą D. (S.) pasakė, jog reikia duoti pinigų ir M. I. U.. Turbūt už tai, kad per patikras neieškotų, ko nereikia. Kiek buvo duodama M. I. U., nežino (5 t., 145-147 b.l.).

79Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji B. D. parodė, kad ji I. M. U. pasiūlė rinkti pinigus iš bedarbių seniūnijos naudai, o dalį atiduoti jai. Ji sutiko. Todėl nedidelė suma nuo vieno bedarbio atneštos sumos atitekdavo ir jos viršininkei I. M. U.. Bedarbiai uždirbdavo nevienodą pinigų sumą, tai ir I. M. U. duodama pinigų suma nebuvo pastovi. Ji nežinodavo, kiek žmonių būdavo fiktyviai įdarbinama seniūnijoje. Už visus tuos asmenis, kurie nurodyti įtarime, I. M. U. gavo apie kokius 200 Eur. Ji visada pinigus atiduodavo I. M. U.. I. M. U. pinigus duodavo kaip viršininkei, kad palankiau žiūrėtų į jos atliekamą darbą. Nesidalinti su viršininke bijojo, nes ji arba pavaduotojas bet kada galėjo patikrinti, ar bedarbiai dirba viešuosius darbus, ar ne (6 t., 16-18 b.l.).

80Liudytoja L. D. parodė, kad atėjus į Z darbo biržos skyrių pas B. D., ši pasiūlė dirbti viešuosius darbus. B. D. pasiūlė nedirbti, o pinigus atiduoti seniūnijai. Jai sakė, kad seniūnijai reikia pinigų, reikia tvarkyti seniūniją, aplinką, kelti festivalius. Po mėnesio pasakė, kad pinigai pervesti. Į jos sąskaitą buvo pervestas atlyginimas, X paėmė pinigus, nuvažiavo į seniūniją ir atidavė visus pinigus per du kartus D. S., padėdama juos į stalo stalčių. Viešųjų darbų nedirbo, nes turi daug gyvulių, turėjo prižiūrėti dvi močiutes.

81Liudytoja R. J. parodė, kad buvo registruota darbo biržoje. Jai B. D. pasiūlė įsidarbinti 2 mėnesiams, bet realiai nedirbti, o gautus pinigus atnešti į seniūniją. Paminėjo, kad Z bendruomenėje nėra pinigų Kalėdų šventėms, dovanėlėms. Prašė gautus pinigus atnešti. Sutartis pasirašyti davė B. D. darbo biržoje. Ji nedirbo nė vienos dienos, o gautus pinigus atidavė kažkokiai moteriai Z seniūnijoje. Pinigų sumos neatsimena.

82Liudytojas V. N. parodė, kad darbo biržoje bendravo su B. D.. Ji pasiūlė dirbti viešuosius darbus. Jis sutiko, bet nedirbo, sutarė, jog gautus pinigus atiduos. Pinigus pervedė už dvi savaites, nes paskui susirgo. Tuos pervestus pinigus davė žmonai, ji nuvežė į seniūniją ir atidavė. Sumos negali atsiminti. Žmona nepasakojo, kam atidavė tuos pinigus.

83Liudytoja D. N. parodė, kad seniūnijoje buvusiam seniūnui A. Z. atidavė apie 200 Eur, kuriuos jai liepė nuvežti vyras.

84Liudytoja A. S. parodė, kad 2015 m. spalio gale B. D. paskambino telefonu, pakvietė atvykti į darbo biržą Z. Kitą dieną nuvažiavo į darbo biržą. Jai pasakė, kad jos dokumentai „dirbs“, o pati nedirbs. Liepė susitvarkyti sanitarinę knygutę dėl darbo, pereiti medicininę komisiją. Jai skaudėjo kelio sąnarį, todėl sutiko su tokiomis sąlygomis. Jai liepė nueiti į seniūniją, pasirašyti visus reikalingus dokumentus, o paskui gautus pinigus atnešti į seniūniją. Po mėnesio taip ir padarė, gavo pinigus ir nunešė į seniūnijos buhalteriją. Jai pervedė 292 Eur su centais. Ten 280 Eur atidavė D. S.. Ji suprato, kad tie pinigai bus skirti kokiems nors seniūnijos darbams, o seniūnijos darbuotojai nepasinaudos tais pinigais.

85Liudytoja A. Š. parodė, kad jai B. D. pasiūlė dirbti viešuosius darbus. Ji pasakė, kad neturi sveikatos ir nevažiuos dirbti į Z. Tada B. D. paaiškino, kad dirbti nereikės, bet pinigus turės atnešti į seniūniją ir atiduoti. Ji sutiko. Dokumentus tvarkėsi seniūnijoje, ne pas B. D.. Reikėjo pasirašyti dėl darbo saugos ir dar dėl kažko. Tokius dokumentus pateikė, tokius pasirašė. Tikriausiai pasirašė ir darbo sutartį. Nedirbo nė vienos dienos. Į sąskaitą gavo 200 Eur, kuriuos tą pačią dieną nunešė į seniūniją ir atidavė B. D..

86Liudytojas K. Z. parodė, kad jis buvo registruotas darbo biržoje, bendravo su B. D.. Maždaug prieš dvejus metus ji pasiūlė dirbti viešuosius darbus. Nuėjo į seniūniją, padėjo parašus. Viešųjų darbų nedirbo nė vienos dienos. Už tuos viešuosius darbus jam buvo pervesti apie 200 Eur. Tuos pinigus paėmė, davė žmonai, o ji nunešė į Z seniūnijos buhalteriją ir atidavė D. S..

87Liudytoja A. Z. parodė, kad vyro prašymu apie 300 Eur atidavė D. S. jos darbo kabinete.

88Liudytojas J. B. parodė, kad B. D. pasiūlė dirbti viešuosius darbus. Tų darbų jis nedirbo. Seniūnijoje D. S. ir A. K. sutvarkė dokumentus, po mėnesio gavo 285 Eur, kuriuos atidavė B. D.. B. D. nesakė, kam reikia tų pinigų, kam juos naudos.

89Liudytoja L. V. parodė, kad ją B. D. įdarbino mėnesiui. Ji žinojo, kad viešųjų darbų dirbti nereikės. Seniūnijoje D. S. ir A. R. sutvarkė dokumentus. Po mėnesio nuvažiavo į X, paėmė 300 Eur ir, B. D. nurodymu, prie Z kavinės B. D. atidavė tuos 300 Eur. Ji galvojo, kad tie pinigai reikalingi miestelio tvarkymo darbams.

90Liudytoja E. S. parodė, kad reikėjo dirbti viešuosius darbus, bet jų nedirbo. Dirbti viešuosius darbus pasiūlė B. D.. Abipusiu susitarimu susitarė, kad grąžins pinigus už tą laiką, kurį nedirbo. Į jos sąskaitą buvo pervesti galbūt 282 Eur. Ji 280 Eur atidavė B. D. jos kabinete seniūnijoje.

91Liudytoja A. R. parodė, kad nagrinėjamų įvykių metu Z seniūnijoje dirbo darbininke, šiuo metu dirba raštvede. Ji ruošdavo sutartis žmonėms, kurie įsidarbindavo, tvarkė darbo tabelius, išrašydavo leidimus prekybai, atlikdavo kitus darbus, kurie buvo nurodomi. Žinojo, kad kai kurie žmonės nedirbs. Žmonės pasirašydavo sutartis, bet nedirbdavo. Su ja kabinete dirbo D. S.. Jos turėjo viešųjų darbų žurnalą, kuriame žmogus, atidirbęs viešuosius darbus, pasirašydavo. Darbų saugos žurnalai buvo jų kabinete, duodavo juose pasirašyti. Nežino, kas nuspręsdavo, kuris žmogus viešųjų darbų nedirbs. Jos gaudavo sąrašą iš darbo biržos, pagal jį žinodavo, kuris žmogus nedirbs. Tie, kurie nedirbs, sąraše būdavo pažymėti pieštuku. Su tokiais žmonėmis buvo sudaromos sutartys, tas sutartis vėliau veždavo į X darbo biržą ir savivaldybę. Viešuosius darbus dirbančius žmones prižiūrėjo, darbus skirstė, inventorių davė specialistas jos vyras A. R.. Tabelius pildė D. S. arba A. K.. Apie tai, ar žmonės dirbo, ar ne, jos žinojo pagal tą sąrašą. Sąrašą žmonių, kurie dirba darbus, turėjo A. R.. Tame sąraše nedirbančių žmonių nebūdavo. Yra mačiusi, kad į kabinetą D. S. buvo atnešami pinigai ir jai paduodami. Jie buvo laikomi vokelyje pas D. S. stalčiuje. Jai nėra tekę paimti pinigų. Žinojo, kad tie pinigai yra nuo tų žmonių, kurie nedirbo, jie juos atnešdavo. Yra girdėjusi, kad tie pinigai reikalingi šventei, košei virti, gėlėms, fejerverkams. Apie tuos pinigus žinojo A. R., A. K., seniūnas A. Z.. Kartais seniūnas ateidavo ir sakydavo, kad reikia pinigų fejerverkams, reikia gėlėms ar kažkam. D. S. duodavo pinigų seniūnui. D. S. yra sakiusi ir apie tai, kad tų pinigų reikia ir direktorei I. M. U., nors pinigų perdavimo nematė.

92Liudytojas A. R. parodė, kad įvykių metu buvo Z seniūnijos specialistas. Buvo atsakingas už viešųjų darbų darbininkus, darbų paskirstymą, visuomenei naudingų darbų paskirstymą, aprūpinimą įrankiais, spec. priemonėmis, degalais ir kt. Jis taip pat turėjo nuvežti į darbo vietą ir parvežti, jei darbai vykdavo ne pačiame Z, o seniūnijoje esančiuose kaimuose. Įdarbinant viešųjų darbų darbininkus kartais buvo siunčiamas į X darbo biržos skyrių rinkti darbuotojų, kurie dirbs viešuosius darbus. Peržiūrėdavo darbo biržos siūlomų darbuotojų sąrašą. B. D. sudarydavo sąrašą. Tokį sąrašą parnešdavo į seniūniją, atiduodavo tam specialistui, kuris atsakingas už sutarčių sudarymą. Ne visi tie žmonės dirbdavo viešuosius darbus. Sąrašas būdavo sudarytas ir konkrečiai pasakyta, kas dirbs, o kas ne. Tai pasakydavo B. D.. Tame sąraše būdavo arba „paukštelis“ padėtas, arba su pieštuku parašyta, arba su raudonu ar geltonu žymekliu pažymėta konkreti pavardė. Jis tuos sąrašus atiduodavo tam, kas įformindavo sutartis. Jis tik žymėdavo dirbamų visuomenei naudingų darbų, kurie būdavo atidirbami už socialines pašalpas, valandų skaičių. Jei dirbti kažkas neatvykdavo, jis pasižymėdavo, buvo juodraštis, ten buvo surašytos tų pavardės, kurie dirbdavo. Jeigu kažkas neatvykdavo, tai pasižymėdavo ir surašydavo tarnybinį pranešimą dėl žmogaus neatvykimo į darbą ir perduodavo seniūnui A. Z.. Seniūnas žinojo, kurie žmonės nedirbs. Sąrašas buvo surašytas tik tų, kas tikrai dirbs. Kontroliavo tik tuos darbuotojus, kurie turėjo konkrečiai dirbti. Nežino, kur ir kaip buvo panaudojami nedirbančių žmonių pinigai. Yra tik du kartus matęs, kaip pinigai buvo perduodami D. S.. Ji buvo atsakinga už dokumentaciją ir buhalterinę apskaitą. Yra matęs, kad D. S. 2–3 kartus perdavė pinigus seniūnui A. Z.. Vienu atveju buvo pasakyta, kad tai seniūno A. Z. kelionei į L miestą, su kuriuo Z draugauja, bendradarbiauja. B. D. yra minėjusi, kad pinigai reikalingi ir X darbo biržos direktorei. Bendro pakalbio metu, ne asmeniškai, apie tai D. S. irgi buvo minėjusi. To pokalbio metu, kiek atsimena, dalyvavo jis, žmona, buvo minima U. pavardė. Pamena, kad voke buvo laikomi tie pinigai, kuriuos atnešdavo nedirbantys žmonės. Vokas būdavo D. S. stalo dešinėje pusėje, viršutiniame stalčiuje. Matė, kaip tas vokas ten buvo padėtas, kai tos moterys atnešė ir padavė D. S. pinigus.

93Liudytoja A. K. parodė, kad ji yra Z seniūnijos vyriausioji specialistė, atliekanti valstybės deleguotas žemės ūkio, gyvenamosios vietos deklaracijų specialisto ir kitas funkcijas. Tuo atveju, kai seniūnas atostogaudavo ar kur nors išvažiuodavo, ji pagal įsakymą seniūną pavaduodavo. Kartais, kai nebūdavo kitų jai priskirtų darbų, ji pasirašydavo darbo sutartis su žmonėmis dėl viešųjų darbų. Gaudavo rekomendacijas iš darbo biržos, su kuo reikia pasirašyti tas darbo sutartis. Darbus paskirstydavo A. R.. Sutarties tekstą pildydavo D. S., A. R.. Iš nuogirdų žino, kad ne visi įdarbinti žmonės tikrai dirbdavo, ji skirstant darbus nedalyvaudavo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tabelius visą laiką pildydavo D. S., tačiau paskutiniu metu D. S. kompiuteris strigo, tai jos paprašydavo atspausdinti.

94Liudytoja B. L. parodė, kad nuo 2000 m. yra Z seniūnijos bendruomenės pirmininkė. Ji buvo X tarybos narė. Z vyksta ir seniūnijos, ir bendruomenės organizuojamos šventės. Kai būdavo seniūnijos šventės, bendruomenė neprisidėdavo. Tokioms šventėms biudžete lėšų nebūdavo numatyta. Tuo metu, kai seniūnas buvo A. Z., vyko kultūrinis gyvenimas. Iš kokių lėšų seniūnija organizuodavo šventes, nežino.

95Liudytojas A. S. parodė, kad yra dirbęs Z seniūnijoje kūriku, laikotarpio nepamena. Kai buvo tvarkoma krosnis, buvo iškviestas žmogus valyti seniūnijos kaminą, A. Z. perdavė 30 Eur sumokėti už kamino išvalymą.

96Liudytojas A. V. parodė, kad užsiima koncertine veikla. Jo seniūnas buvo prašęs padėti tarpininkaujant dėl koncerto Z šventei. Už koncertą galėjo būti sumokėta virš 1 000 Lt.

97Liudytojas R. Š. parodė, kad jis, kaip verslininkas, visada padėdavo ir padeda organizuojant Z seniūnijos renginius. Kai seniūnu dirbo A. Z., padėdavo visose šventėse, virdavo košę, siūdavo trispalvę, pirko fejerverkų. Vėliavai seniūnas davė apie 100 Eur. Košei produktų atveždavo bendruomenės nariai. Naujiesiems metams perkant fejerverkus, vienais metais pusę pinigų davė seniūnija, pusę davė jo įmonė, kitais metais pati seniūnija duodavo grynųjų pinigų ir parveždavo fejerverkų. Paskutinį kartą fejerverkus pirko 2015 m. Davė 300 Eur fejerverkams. Šiuos pinigus pats seniūnas atvežė. Šventėse būdavo daug vaikų, jiems dalydavo saldainius. Vyko gražiausių sodybų konkursai.

98Liudytojas K. B. parodė, kad dirba UAB „K“ vadybininku. Ši įmonė užsiima automobilių remontu. Remontavo seniūnijos mašinos kėbulą. Sąskaita (661 Eur) buvo išrašyta savivaldybės vardu. 307 Eur sumokėjo A. Z., o kitus – pavedimu savivaldybė.

99Įtariamąja apklausta D. S., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jai mirus, parodė, kad neatsimena, kada ir kokiomis aplinkybėmis prasidėjo fiktyvus, už tai imant pinigus iš jų, bedarbių įdarbinimas Z seniūnijoje. Prisimena tik tiek, kad seniūnas A. Z. sugalvojo tokiu būdu prasimanyti pinigų Z seniūnijos poreikiams tenkinti. Seniūnas ir darbo biržos specialiste Z dirbanti B. D. aptarė, kad pastaroji suras žmonių, kurie norėtų fiktyviai dirbti, nes ji tiesiogiai dirba su bedarbiais ir siunčia dirbti viešųjų darbų į Z seniūniją, o pinigus paims bet kuris iš jų. Apie tai ji, D. S., buvo informuota. Ji sutiko. Kokią sumą nuo atneštų pinigų kiekvienas pasiims asmeniškai sau, sutarę nebuvo. Taip ir būdavo, iš žmonių pinigus paimdavo bet kuris iš jų, kas tuo metu būdavo darbo vietoje. Beveik visą sumą, kurią bedarbis, fiktyviai dirbęs viešuosius darbus, gaudavo už darbą, turėdavo atnešti jiems. Bedarbiui likdavo gal kokie 20 Eur. Seniūnas jai, D. S., duodavo keliolika eurų. Iš viso už tuos žmones, kurie nurodyti įtarime, ji gavo apie 200 Eur. Pati sau asmeniškai niekada pinigų neėmė. Būdavo, kad nupirkdavo bendroms reikmėms kavos, cukraus, saldainių, bet iš tų suneštų pinigų nevogė. Už asmenų parinkimą nuo vieno fiktyviai įdarbinto bedarbio B. D. atitekdavo iki 50 Eur, priklausomai nuo to, kiek bedarbis gaudavo atlyginimo už viešuosius darbus. Jei žmogus atnešdavo pinigus B. D., tai ši sau pasiimdavo iki 50 Eur, o visus likusius grąžindavo jai, D. S.. Jei žmogus pinigus atnešdavo jai, D. S., tai ji B. D. atiduodavo jos dalį pinigų. Ji, D. S., visada žinodavo, kiek bedarbis gavo atlyginimo, nes kompiuteryje pagal atsiskaitymo lapelį matydavo, kiek bedarbiui buvo pervesta pinigų. Kokia dalis atitekdavo seniūnui, ji nežino. Visi pinigai buvo saugomi jos darbo stalo viršutiniame stalčiuje. Ji seniūnui visada pasakydavo, kiek pinigų turi surinkę. Pinigų apskaitos netvarkė. Ji žinojo, kad B. D. savo viršininkei I. M. U. irgi duodavo dalį pinigų, surinktų iš bedarbių už fiktyvų darbą. Tą mėnesį nuo visos sumos seniūnijoje dirbusios grupės bedarbių vieno asmens atlyginimas būdavo atiduodamas B. D., kuri tuos pinigus turėdavo perduoti I. M. U.. Ji pati I. M. U. niekada pinigų nedavė. Kokiu būdu B. D. surasdavo žmonių, norinčių būti fiktyviai įdarbintais, bet nedirbti, ji, D. S., nežino. Ne visi žmonės, dirbantys viešuosius darbus seniūnijoje, buvo įdarbinami fiktyviai. Visada būdavo realiai viešuosius darbus seniūnijoje dirbančių asmenų. Seniūnijoje yra specialistas A. R., kuris skirsto darbus asmenims, kurie dirba viešuosius darbus seniūnijoje. A. R. kasdien žymi, kas atvyko į darbą, o kas ne. Kokiu būdu vyksta tas žymėjimas, ji nežino. D. S. dėl įtarime nurodytų bedarbių parodė, kad visi įtarime išvardyti bedarbiai buvo įforminti Z seniūnijoje dirbti viešuosius darbus, bet realiai nedirbo. Dėl D. N. pinigų davimo paaiškino, kad ji bendravo su jos vyru V. N.. Nė vienas iš jų jai pinigų už fiktyvų darbą neatnešė. Kam iš jų atnešė, nežino. Ji asmeniškai nematė L. V. ir pinigų už fiktyvų darbą jai nedavė. Gal paliko pas B. D.. A. S. atnešė pinigus jai, D. S., į kabinetą ir ji juos paėmė. Tikslios sumos nepamena, tačiau tokia suma, kuri nurodyta įtarime, galėjo būti. Jai atrodo, kad A. Š. jai pinigų nedavė, nors tiksliai neatsimena. J. B. ir E. S. jai pinigų neatnešė. Jos nuomone, jie pinigus galėjo atnešti į darbo biržą B. D.. Nuo visų įtarime išvardytų žmonių (V. N., L. V., A. S., A. Š., J. B., E. S.) atneštų pinigų ji savo dalį gavo. Pati niekada pinigų iš bedarbių dėl fiktyvaus įdarbinimo neprašė ir dėl įdarbinimo nesitarė. Ji buvo tik asmuo, paimantis iš jų pinigus (2 t., 155–157 b.l.).

100Iš daiktų apžiūros protokolo matosi, kad buvo apžiūrėti du sąsiuviniai. Iš jų matosi, kad 2015 m. birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių laikotarpiais nepaminėti L. D., R. J., L. V., K. Z., A. S., V. N., J. B., E. S., A. Š. (5 t., 83-92 b.l.).

101Iš X rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. (4.1.23)-R2-1632 matosi, kad už viešuosius darbus Z seniūnijoje darbo užmokestis 2015 m. buvo išmokėtas L. D.– 595,40 Eur, R. J. – 272,48 Eur, L. V. – 308,64 Eur, K. Z. – 292,75 Eur, A. S. – 292,75 Eur, V. N. – 267,81 Eur, J. B. – 289,19 Eur, E. S. – 292,75 Eur, A. Š. – 292,75 Eur, iš viso – 2904,52 Eur (3 t., 118 b.l.).

102Iš kratos protokolo matosi, kad Y teritorinės darbo biržos X skyriaus Z klientų aptarnavimo centre rasti ir paimti darbo ieškančių asmenų – V. N., K. Z., A. S., E. S., A. Š. kortelės (3 t., 178-180 b.l.).

103Iš daiktų apžiūros protokolo matosi, kad buvo apžiūrėtos darbo ieškančių asmenų kortelės. V. N. darbo ieškančio asmens kortelėje yra 2015-10-01 sprendimas dėl V. N. įdarbinimo, X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos seniūno A. Z. pasirašytas 2015-09-29; J. B. darbo ieškančio asmens kortelėje yra 2015-11-01 sprendimas dėl J. B. įdarbinimo, X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos seniūno A. Z. pasirašytas 2015-11-02; A. S. darbo ieškančio asmens kortelėje yra 2015-11-02 sprendimas dėl A. S. įdarbinimo, X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos seniūno A. Z. pasirašytas 2015-11-02; K. Z. darbo ieškančio asmens kortelėje yra 2015-11-02 sprendimas dėl K. Z. įdarbinimo, X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos seniūno A. Z. pasirašytas 2015-11-02; E. S. darbo ieškančio asmens kortelėje yra 2015-11-02 sprendimas dėl E. S. įdarbinimo, X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos seniūno A. Z. pasirašytas 2015-11-02; A. Š. darbo ieškančio asmens kortelėje yra 2015-11-02 sprendimas dėl A. Š. įdarbinimo, X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos seniūno A. Z. pasirašytas 2015-11-02. Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėse fiksuoti planuojami ir atlikti viešieji darbai, o darbo ieškančio asmens darbo rinkos paslaugų stebėsenos lapuose fiksuoti viešieji darbai, pasirašyti bedarbių ir B. D. (4 t., 176–198 b.l., 5 t., 1–22 b.l.).

104Iš Y teritorinės darbo biržos X skyriaus rašto Nr. SR5-278 (14.3) matosi, kad pateikta L. V. darbo ieškančio asmens kortelė. Joje yra sprendimas dėl L. V. įdarbinimo, X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos seniūno A. Z. pasirašytas 2015-10-01. Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėje fiksuoti atlikti viešieji darbai, o darbo ieškančio asmens darbo rinkos paslaugų stebėsenos lape fiksuoti viešieji darbai, pasirašyti bedarbio ir B. D. (3 t., 2-23 b.l.).

105Iš Y teritorinės darbo biržos X skyriaus rašto Nr. SR5-807 (14.3) matosi, kad pateiktos L. D., R. J. darbo ieškančio asmens kortelės. Kortelėje yra sprendimas dėl R. J. įdarbinimo, X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos seniūno A. Z. pasirašytas 2015-05-27; L. D. darbo ieškančio asmens kortelėje yra sprendimas dėl L. D. įdarbinimo, X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos seniūno A. Z. pasirašytas 2015-07-29. Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėse fiksuoti planuojami ir atlikti viešieji darbai, o darbo ieškančio asmens darbo rinkos paslaugų stebėsenos lapuose fiksuoti viešieji darbai, pasirašyti bedarbių ir B. D. (3 t., 71-89 b.l.).

106Iš X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijos rašto Nr. MV4-74 matosi, kad pateikta 2015-05-29 R. J. darbo sutartis Nr. G, sudaryta su X rajono savivaldybės administracija laikotarpiui nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30, pasirašyta A. Z. (3 t., 91-92 b.l.).

107Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matosi, kad pateiktos L. D., R. J., L. V., K. Z., A. S., V. N., J. B., E. S., A. Š. Y teritorinės darbo biržos X skyriaus rekomendacijos įsidarbinti X rajono savivaldybės administracijoje (miestų, rajonų ir gyvenviečių, kelių, pakelių bei teritorijų tvarkymo, apželdinimo ir želdinių priežiūros darbams), pasirašytos specialistės B. D. (3 t., 94-106 b.l.).

108Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolų matosi, kad užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir veiksmai (4 t., 94-107, 108-110, 11-113, 115-122, 123-127, 128-137, 139-152, 153-155, 156-162, 163-175 b.l.).

109Iš vaizdo ir garso įrašo GV-2015-11-04 (_2).mp4, užfiksuoto 2015-11-04 11.02-11.32 val. Y teritorinės darbo biržos X skyriaus Z klientų aptarnavimo centre vyresniosios specialistės B. D. tarnybiniame kabinete, matosi, kaip D. S. ir B. D. kalbasi apie tai, kad V. N. ir L. V. dar turi atnešti pinigus. D. S. sako, kad „įėjusi“ į atsiskaitymo lapelį, pamatė, jog liko išmokėti nulį. N. yra 228, o L. 308, nes N. buvo susirgęs. D. S. sako „direktorei duokim 220, nes žmogui truputi reikia palikti.“ Iš šio mėnesio surinktų pinigų dar reikia ir B. D.. B. D. sako, kad direktorei duos 200. D. S. atsako, kad jei paklaus, kodėl tiek mažai, atsakys, kad „buvo biuletenis“ (4 t., 139-152 b.l.).

110Iš vaizdo ir garso įrašo GV-2015-11-06 (_2).mp4, užfiksuoto 2015-11-06 13.13–13.18 val. B. D. tarnybiniame kabinete, matosi, kaip prie darbo stalo sėdi B. D. ir I. M. U.. Iš darbo stalo viršutinio stalčiaus B. D. paima ir paduoda I. M. U. vieną kvadratinės formos voką. Voką I. M. U. įsideda į rankinę. Tuo metu vykstančio pokalbio metu B. D. pasako, kad čia yra du šimtai, nurodo, jog tas žmogus „yra susirgęs, dabar serga, o paskui matysim“ (4 t., 139-152 b.l.). Iš kitos vaizdo įrašo 04-12-2015 partl2, užfiksuoto 2015-12-04 13.28-13.46 val. irgi B. D. tarnybiniame kabinete, matosi, kaip darbo stalo sėdi B. D. ir I. M. U.. Iš darbo stalo viršutinio stalčiaus B. D. paima ir paduoda I. M. U. vieną kvadratinės formos voką. Voką I. M. U. įsideda į rankinę (4 t., 128-137 b.l.).

111Iš vaizdo ir garso įrašo GV-2015-11-09 (014).mkv, užfiksuoto 2015-11-09 11.52-11.56 val. X rajono savivaldybės administracijos Z seniūnijoje specialistės D. S. kabinete, girdisi ir matosi, kaip D. S. sėdint prie darbo stalo, ateina A. Z., laikydamas rankoje pinigus. Vieną banknotą įsideda sau į kišenę, likusius atiduoda D. S.. Ši pinigus suskaičiuoja ir vieną banknotą grąžina A. Z.. Kalba apie dovanų pirkimą I. M. U. išeinant iš darbo ir apie pinigų dovanoms ėmimą iš bendrų lėšų (4 t., 156-162 b.l.).

112Iš telefoninių pokalbių 51012_fstt01/660/, 51012_fstt01/819/, 51012_fstt01/922/, 151012_fstt01/985/, 151012_fstt01/1925/, vykusių tarp B. D. ir I. M. U., matosi, kad 2015-10-29 8.55–9.07 val. I. M. U. klausia, ar iki atostogų tuos reikalus sutvarkys, prašo, kaip nors sutvarkyti. B. D. sako, kad ir už lapkričio mėnesį yra sužiūrėjusi, nebeatsimena, kiek už spalį bus, teigia, kad su D. sužiūrės. 2015-11-03 11.35–11.46 val. I. M. U. sako, kad gal jau 5 d. pasimatysim, gal jau bus. B. D. atsako: arba 5 d., arba 6 d. I. M. U. prašo pasistengti, nes vėliau B. D. nebebus. B. D. sako, kad reiktų su D. pakalbėti. 2015-11-05 10.49–10.51 val. I. M. U. sako, jeigu jie ne šiandien, tai rytoj. B. D. atsako, kad jai atrodo, kad rytoj bus daugiau. 2015-11-06 11.30–11.30 val. B. D. sako, kad ji dar ten laukia, nes ponia nepasirodė, bet buvo žadėjusi, kad iki pietų atvažiuos. I. M. U. tik pritaria. B. D. sako, kad I. M. U. dar paskambins. 2015-12-02 16.04–16.09 val. I. M. U. pasako, kad kai susitiks, pasakys planą, kaip veikti. B. D. sako, kad penktadienį pasimatys, jai taip atrodo, taip truputį pajuto ir taip turėtų būti. B. D. sako, kad I. M. U. gaus atvažiuoti. I. M. U. sutinka (4 t., 115-122 b.l.).

1139. Visi šie šioje nutartyje išdėstyti bylos duomenys buvo betarpiškai išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas šiuos bylos duomenis dar išsamiau išdėstė skundžiamame nuosprendyje. Jame, laikantis BPK 305 str.1 d. reikalavimų, teismas išdėstė įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėtus įrodymus įvertino teisingai ir teismo išvados atitinka šios bylos aplinkybes.

11410. Byloje nustatyta, kad visi trys nuteistieji šioje byloje asmenys kaltinimuose nurodytu laikotarpiu pagal BK 230 str. 1 d. išdėstytą sąvokų išaiškinimą buvo valstybės tarnautojai. A. Z. buvo X rajono savivaldybės Z seniūnijos seniūnas, I. M. U. – Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vedėja, o B. D. – to paties darbo biržos skyriaus vyresnioji specialistė. Nustatyta, kad I. M. U., gim. ( - ), 2015 m. lapkričio 10 d., vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 6 p., buvo atleista iš darbo ir išėjo į pensiją. Teismas nustatė, kad tęstinių nusikalstamų veikų (sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi) laikotarpis tęsėsi nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d., nors kaltinime ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje apie tai nenurodoma, taip pat nustatyta, kad dalį apgaule įgyto svetimo turto, t. y. pinigų, B. D. perdavė I. M. U. jau 2015 m. gruodžio 4 d. Tai reiškia, kad viso sukčiavimo tęstinės nusikalstamos veikos (BK 182 str. 2 d.) laikotarpiu I. M. U. atitiko visus bendruosius , o laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 10 d. – ir specialiuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d., subjekto požymius.

11511. Visi devyni kaltinime nurodyti asmenys – liudytojai L. D., R. J., V. N., A. S., A. Š., K. Z., J. B., L. V., E. S. teisme parodė, kad buvo registruoti darbo biržoje ir ten bendravo su darbo biržos specialiste B. D.. Ši jiems pasiūlė fiktyviai dirbti viešuosius darbus Z seniūnijoje. Paaiškino, kad iš tikrųjų dirbti nereikės, o gautus pinigus jie turės atiduoti. Liudytojai parodė, kad su tokiu pasiūlymu sutiko, nes dirbti viešųjų darbų nenorėjo ir neturėjo galimybės, tačiau norėjo išsaugoti bedarbio socialines garantijas.

11612. Liudytojai parodė, kad seniūnijoje pasirašė visus reikiamus dokumentus, jokių darbų nedirbo, tačiau į savo sąskaitas paskui gavo pinigų. Taip, kaip jiems buvo sakiusi B. D., tuo pinigus jie patys arba jų šeimos nariai po to nunešė ir atidavė arba pačiai B. D., arba seniūnijos darbuotojai D. S.. Liudytoja D. N. parodė, kad savo vyro V. N. prašymu į seniūniją nunešė ir apie 200 Eur atidavė pačiam seniūnui A. Z.. Visų fiktyviai įdarbintų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo abejoti, nes juos patvirtina ir kiti įrodymai, kitų liudytojų, Z seniūnijos darbuotojų A. R., A. R., A. R., B. L. ir kt. parodymai, taip pat išnagrinėti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad visi kaltinime nurodyti asmenys jokių viešųjų darbų seniūnijoje nedirbo, jų sutartys dėl tų darbų buvo fiktyvios. Tačiau X rajono savivaldybės administracija į išvardintų viešųjų darbų nedirbusių asmenų sąskaitas pervedė kaltinime nurodytas pinigų sumas, kurias vėliau tie asmenys arba jų šeimos nariai, kaip jau nurodyta, atiduodavo B. D., D. S. arba (vieną kartą) pačiam seniūnui A. Z.. Šios nustatytos bylos aplinkybės nekelia jokių abejonių ir jos neginčijamos paduotame apeliaciniame skunde.

11713. Kiti nuteistieji A. Z. ir B. D. teisme savo kaltę pripažino iš dalies. Jų parodymai jau buvo išdėstyti ir šioje nutartyje, ir pačiame skundžiamame nuosprendyje. Iš šių nuteistųjų parodymų matosi, kad A. Z. ir B. D. bando švelninti savo padėtį ir menkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme, mėgina didesnę atsakomybės dalį perkelti vienas kitam arba jau mirusiai Z seniūnijos specialistei D. S.. Tačiau esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes A. Z. ir B. D. pripažino ir apie jas parodė teisme. Ne tik visuma kitų įrodymų, bet ir pačių nuteistųjų A. Z. ir B. D. parodymais buvo nustatytos tikrosios svetimo turto įgijimo apgaule aplinkybės ir šios nusikalstamos veikos mechanizmas. Įrodyta, kad pagal išankstinį susitarimą ir planą B. D. iš asmenų, registruotų darbo biržoje, atrinkinėjo asmenis, galinčius dirbti viešuosius darbus, tačiau to nenorinčius, ir įkalbinėjo juos dirbti fiktyviai, t. y. pasirašyti fiktyvias darbo sutartis, jokių viešųjų darbų nedirbti, tačiau gautus už tuos darbus pinigus atiduoti seniūnijos arba darbo biržos darbuotojams. Už tai B. D. tiems asmenims pažadėdavo, kad tokiu būdu jie įgis teisę į privalomąjį sveikatos draudimą ir į nedarbo socialinio draudimo išmokas. Tiems asmenims su tokiais pasiūlymais dėl fiktyvaus darbo sutikus, B. D. surašydavo jiems darbo biržos rekomendacijas įsidarbinti, o šie pateikdavo tas rekomendacijas Z seniūnijoje. Byloje nustatyta, ir tai irgi pripažino pati B. D., kad vėliau dalis fiktyviai įdarbintų asmenų būtent jai atidavė už tuos fiktyvius darbus gautus pinigus. Byloje neabejotinai nustatyti ir Z seniūno nuteistojo A. Z. nusikalstami veiksmai. Nustatyta, kad A. Z., iš anksto žinodamas, kad B. D. rekomenduoti dirbti viešuosius darbus asmenys jokių darbų iš tikrųjų nedirbs, pasirašinėjo su jais sutartis dėl tų darbų atlikimo, taip pat pasirašinėjo darbo laiko apskaitų žiniaraščius, irgi patvirtindamas aiškiai žinomą tikrovės neatitinkančią informaciją, o po to pateikdavo tuos žiniaraščius X rajono savivaldybei. Už dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą A. Z. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 300 str. 1 d. Byloje neabejotinai nustatyta, kad pagal pateiktus suklastotus dokumentus X rajono savivaldybės administracija į viešųjų darbų faktiškai nedirbusių asmenų sąskaitas pervedė kaltinime nurodytas pinigų sumas, kurias tie asmenys, kaip jau paminėta, atiduodavo seniūnijos arba darbo biržos darbuotojams vėliau mirusiai D. S. ir nuteistiesiems B. D. ir A. Z.. Jau buvo nurodyta, kad visas aptartas nustatytas aplinkybes nusikalstamų veikų aplinkybes teisme faktiškai pripažino patys nuteistieji A. Z. ir B. D.. Savo kaltę jie pripažino iš dalies tik todėl, kad tokius savo veiksmus motyvavo ne savanaudiškomis paskatomis, o noru nors ir neteisėtu būdu, tačiau gauti pinigų seniūnijos reikmėms. Nuteistasis A. Z. parodė, kad seniūnijos biudžete trūko pinigų būtiniausioms reikmėms, todėl už fiktyvius įdarbinimus gautus pinigus, ir panaudodavo įvairiems remonto darbams, įvairių kultūrinių renginių apmokėjimams ir panašioms reikmėms. Nuteistasis aiškina, kad savo paties asmeninėms reikmėms tų pinigų nepanaudojo. Nuteistoji B. D. parodė, kad už tarpininkavimą fiktyviai įdarbinant asmenis ji tik vienintelį kartą sau asmeniškai gavo tik 50 eurų, kuriuos jai davė seniūnijos specialistė D. S..

11814. Iš visų nuteistųjų savo kaltės visiškai nepripažino tik kaltiname nurodytu laikotarpiu Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vedėja nuteistoji I. M. U.. Ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu ji neigė dalyvavimą bet kokių nusikalstamų veikų padaryme. Teisme ji parodė, kad apie jokius darbo biržoje registruotų asmenųū fiktyvius įdarbinimus ir apie savo pavaldinės B. D. neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus nieko nežinojo. Su kitais nuteistaisiais ar kitais asmenimis dėl kaltinime nurodomų nusikaltimų nesitarė, juose nedalyvavo ir apie tai nieko nežinojo. Pavaldinės B. D. darbą tikrindavo nepažeisdama savo pareigybės aprašymo. I. M. U. pripažino, kad du kartus B. D. darbovietės patalpose perdavė jai pinigus, tačiau tai buvo ne jai tekusi apgaule įgyto svetimo turto dalis. I. M. U. tvirtina, kad 2015 m. lapkričio pradžioje B. D. jai perduoti pinigai buvo skolos grąžinimas, nes anksčiau ji skolino jai pinigus paltui. I. M. U. pripažįsta, kad 2015 m. gruodžio 4 d., jau būdama pensininkė, ji tik buvo užėjusi į buvusią darbovietę ir ten B. D. jai vėl perdavė pinigus, šį kartą tai buvo dovana jos praėjusiam gimtadieniui. Tačiau nuteistosios I. M. U. parodymus ir jos versijas teismas paneigė kitais išnagrinėtais įrodymais. Pažymėtina, kad I. M. U. gynėjo apeliacinio skundo argumentai nėra nauji, iš esmės jie jau buvo išdėstyti baigiamųjų kalbų metu teisiamajam posėdyje ir didžiąją dalį tų argumentų jau išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė pats pirmosios instancijos teismas.

11915. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad išvadas dėl I. M. U. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, taip pat ir dėl jos bendrininkavimo su kitais nuteistaisiais organizuotos grupės forma teismas pagrindė ne tik jau aptartais įrodymais, patvirtinančiais patį sukčiavimo, t. y. svetimo turto įgijimą apgaule, faktą ir kitas šio nusikaltimo aplinkybes, bet ir įrodymais pagrįstai pripažintais duomenimis, gautais kriminalinės žvalgybos metu, taip pat taikant BPK numatytas kitas procesines prievartos priemones.

12016. Iš bylos matosi, kad prie jos yra pridėti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įstatymų nustatyta tvarka išslaptinti dokumentai, patvirtinantys kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą ir tų veiksmų atlikimo teisėtumą. Būtent kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir jų priedai, t. y. nuteistųjų A. Z., B. D. ir I. M. U., taip pat buvusios įtariamosios D. S. tarpusavio telefoninių pokalbių, taip pat jų susitikimų garso ir vaizdo įrašai, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, buvo pagrįstai pripažinti įrodymais ir jais teismas pagrįstai pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, pripažindamas I. M. U. kalta, teismas rėmėsi dar ir teisiamajame posėdyje perskaitytais ankstesniais, ikiteisminio tyrimo metu duotais A. Z., B. D. ir jau mirusios buvusios įtariamosios D. S. parodymais.

12117. Liudytoja A. R. teisme parodė, kad Z seniūnijoje dirbo raštvede, prieš tai – darbininke. Sėdėjo viename kabinete su D. S.. Žinojo, kad kai kurie asmenys, turėję seniūnijoje dirbti viešuosius darbus, iš tikrųjų jų nedirbo. Viešuosius darbus seniūnijoje prižiūrėjo jos vyras, irgi seniūnijoje dirbęs A. R.. Tų fiktyviai įdarbintų asmenų jos vyras į savo turimus viešuosius darbus dirbančių asmenų sąrašus neįrašydavo. Ji matydavo, kaip žmonės ateina į kabinetą pas D. S. ir paduodavo jai pinigus, kuriuos ši laikydavo savo darbo stalo stalčiuje, voke. Matydavo, kad kartais į kabinetą ateina seniūnas A. Z., sakydavo, kad jam reikia pinigų konkrečioms reikmėms ir D. S. duodavo jam pinigus iš to voko. Pokalbių metu D. S. yra jai sakiusi, kad dalį tų pinigų reikia atiduoti ir „direktorei“ I. M. U.. Kad „direktorei“ reikia pinigų, jai yra sakiusi ir B. D.. Liudytojas A. R. teisme parodė, kad Z seniūnijoje dirbo specialistu, atsakingu už viešųjų darbų organizavimą ir tų darbų paskirstymą. Asmenų, kurie dirbs viešuosius darbus, sąrašus gaudavo iš B. D., o tuose sąrašuose jau iš anksto būdavo pažymėta, kurie asmenys viešųjų darbų nedirbs, tai žinojo ir seniūnas A. Z.. Liudytojas parodė, kad nežino, kur ir kokiems tikslams būdavo panaudojami viešųjų darbų nedirbusių asmenų gauti pinigai, tačiau kelis kartus matė, kaip darbų nedirbę asmenys perduoda pinigus D. S., o ši pinigus perduoda seniūnui A. Z.. Žinojo, kad viešųjų darbų nedirbusių žmonių atiduotus pinigus D. S. laikydavo specialiame voke. Liudytojas A. R., be kitų aplinkybių, teisme parodė ir apie tai, kas jam žinoma apie dalies tų pinigų perdavimą darbo biržos skyriaus vedėjai I. M. U.. Paties tų pinigų perdavimo nematė, bet žino apie tai iš pokalbių. B. D. yra sakiusi, kad pinigai reikalingi ir X darbo biržos direktorei. Pokalbio, kuriame dalyvavo ir jo žmona, metu apie tai sakė ir D. S..

12218. Nutarus, kad teisiamajame posėdyje nuteistieji A. Z. ir B. D. tik iš dalies arba net iš esmės pakeitė savo ankstesnius parodymus, teismas perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat teisme buvo perskaityti ir ikiteisminio tyrimo metu duoti po to mirusios buvusios įtariamosios D. S. parodymai. I. M. U. gynėjas apeliaciniame skunde be pagrindo ir neteisingai nurodo, kad mirusios D. S. parodymai nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje. Tai visiškai nepagrįstas teiginys, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti įtariamosios D. S. parodymai, esantys 2 t., 155-158 b.l., teisme tikrai buvo perskaityti (7 t., 111 b.l.).

12319. Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo A. Z. parodymų matosi, kad apie dalies pinigų perdavimą darbo biržos skyriaus direktorei I. M. U. jis irgi buvo parodęs. Apklaustas įtariamuoju (5 t., 145-146 b.l.) A. Z. parodė, kad neprisimena, ar D. S., ar B. D. pasiūlė jam būdą, kaip pinigų seniūnijos reikmėms. Kažkuris iš jų jam pasakė, kad yra žmonių, kurie nenori dirbti viešųjų darbų. Pasakė, kad tegul ir nedirba, bet atiduoda už tuos darbus gautus pinigus. Tai nebuvo jo idėja, bet jis su tokiu pasiūlymu sutiko ir taip prasidėjo iš darbo biržos siunčiamų asmenų fiktyvius įdarbinimus. Prisimena, kaip D. (D. S.) jam pasakė, kad pinigų duoti reikia ir I. U., turbūt už tai, kad per patikras „neieškotų ko nereikia“. Tačiau pats asmeniškai jis pinigų I. M. U. neperdavinėjo. Perskaičius šiuos parodymus teisiamajame posėdyje, A. Z. paaiškino, kad jau sunkiai prisimena, ką parodė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau stengėsi papasakoti teisybę. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės tokius pačius parodymus A. Z. davė ir teisiamajame posėdyje. Teisme jis parodė, kad apie būtinumą duoti pinigų I. M. U. paminėjo D. (D. S.), „ir netik ji“, bet jis pats to pinigų perdavimo nematė. Tiesa, teisme A. Z. dar pridūrė, kad D. S. „daug ką sakydavo, bet būdavo ne taip“. Skirtingai negu A. Z., kita nuteistoji B. D. parodymų dalį apie I. M. U. dalyvavimą nusikaltime teisme pakeitė iš esmės. Teisme ji parodė, kad reikalus sprendė tik su D. S.. Jokių pinigų I. M. U. ji nėra perdavusi. Apie jokius fiktyvius įdarbinimus su I. M. U. ji nesitarė, o kad kai kurie asmenys iš tikrųjų viešųjų darbų nedirbo, I. M. U. net nežinojo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu B. D. parodė apie visai kitokias aplinkybes. Apklausta įtariamąja (6 t., 12, 16-18 b.l.) ji parodė, kad dalį fiktyviais įdarbintų asmenų gautų ir grąžintų pinigų gaudavo ir pati už tarpininkavimą. Nedidelė suma nuo vieno bedarbio atneštų pinigų atitekdavo ir jos viršininkei I. M. U.. Kadangi bedarbiams buvo sumokamos nevienodos pinigų sumos, tai ir I. M. U. duodamos pinigų sumos būdavo nevienodos. Už visus tuos asmenis, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, I. M. U. gavo maždaug 200 eurų, bet tikslios pinigų sumos neprisimena. Pinigus jai visada perduodavo tik ji pati. Pinigus I. M. U. duodavo kaip savo viršininkei, nes į jos pareigas įėjo patikrų organizavimas ir atlikimas. I. M. U. visada galėjo patikrinti, ar bedarbiai dirba viešuosius darbus, ar ne. Neduoti pinigų bijojo. B. D. buvo parodžiusi, kad pati pasiūlė I. M. U. planą, kad iš bedarbių bus renkami pinigai seniūnijos naudai, bet dalis tų pinigų bus perduoti jai. I. M. U. su jos pasiūlymu sutiko. Svarbūs yra ir teisme perskaityti mirusiosios buvusios įtariamosios D. S. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 155-157 b.l.) ji parodė, kad planą fiktyviai įdarbinti bedarbius, pasiimti jiems pervestus pinigus ir taip gauti lėšų seniūnijos reikmėms sugalvojo seniūnas A. Z.. Jis dėl to susitarė ir su darbo biržoje dirbusia B. D., kuri siuntė biržoje registruotus asmenis darbui seniūnijoje. Ji pati tą planą žinojo ir paimdavo į seniūniją tų fiktyviai įdarbintų žmonių pinigus. Kiek iš tų pinigų kiekvienas pasiimdavo sau, ji nežino, ji pati gavo apie 200 eurų, bet už tuos pinigus bendroms reikmėms pirkdavo kavą ir kt. B. D. už kiekvieną fiktyviai įdarbintą asmenį atitekdavo iki 50 eurų. D. S. parodė, kad ji pati I. M. U. pinigų neperdavinėjo, bet žinojo, kad tai daro B. D.. Būdavo taip, kad iš visos mėnesį seniūnijoje už fiktyvų bedarbių darbą gautos pinigų sumos, būdavo pasiimami vieno asmens atiduoti pinigai, jie perduodami B. D., o ši tuos pinigus turėdavo perduoti I. M. U..

12420. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas tariamai negalėjo remtis nuteistųjų ir D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, yra nepagrįsti. BPK 301 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau pagal galiojančią teismų praktiką ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau visus juos privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 str. nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Be to, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui arba prokurorui duoti įtariamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai įrodymais nepripažįstami, tačiau tie perskaityti parodymai yra duomenys, kuriais patikrinamas kitų byloje surinktų įrodymų patikimumas ir kurie padeda formuotis teismo vidiniam įsitikinimui vertinant byloje surinktų įrodymų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-895/2017 ir kt.).

12521. Šioje byloje nustatyta, kad teisiamajame posėdyje apklausti nuteistieji A. Z. ir B. D. pakeitė parodymus, o mirus D. S., teismas neturėjo galimybės apklausti ją teisiamajame posėdyje. Todėl teisme, laikantis BPK 276 str. 4 d. nuostatų, buvo perskaityti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Jų esmė jau buvo išdėstyta šioje nutartyje, o skundžiamame nuosprendyje tie parodymai išdėstyti ir jau išsamiai įvertinti. Šie perskaityti A. Z., B. D. ir D. S. parodymai nėra įrodymai, bet jie, kaip jau paminėta, turėjo svarbios reikšmės patikrinant kitus įrodymus ir įvertinant išnagrinėtų įrodymų visumą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu B. D. apklausos metu buvo daromas spaudimas, pažeista jos teisė į gynybą, teismas jau atmetė šiuos argumentus ir kolegija su jų atmetimo motyvais sutinka. B. D. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė nebūdama suimta, praėjus daug laiko nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, be to, tik ji pati galėjo parodyti apie tokias nusikalstamų veikų aplinkybes, kurios nurodytos tame jos apklausos protokole. Vertinant ankstesnius A. Z. parodymus, pažymėtina, kad iš esmės jis juos patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad perskaityti mirusios D. S. parodymai prieštarauja A. Z. ir B. D. parodymams, taip pat atmetami. Šioje nutartyje jau buvo pažymėta, kad A. Z., B. D. ir I. M. U. šioje byloje bando menkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme. Tas pats pasakytina ir apie D. S. perskaitytus parodymus. Kita vertus, visų jų parodymai patvirtina esmines svetimo turto įgijimo apgaule (sukčiavimo) aplinkybes ir kiekvieno nuteistojo, taip pat ir I. M. U., vaidmenį šio nusikaltimo padaryme.

12622. Perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti A. Z., D. S. ir B. D. parodymai atitinka jau išdėstytus liudytojų A. R. ir A. R. parodymus. Tuo tarpu B. D. parodymus apie I. M. U. dalyvavimą nusikaltimo padaryme visiškai ir net smulkiose detalėse patvirtina teisme išnagrinėti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir jų priedai – teisiamajame posėdyje perskaityti ir peržiūrėti telefoninių pokalbių, o taip pat nuteistųjų bei D. S. susitikimų garso ir vaizdo įrašai. Šie įrodymais pripažinti bylos duomenys ypač išsamiai išdėstyti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje (14-15 lapai). Iš teisme išnagrinėtų garso ir vaizdo įrašų matosi, kad 2015 m. lapkričio 4 d. B. D. savo tarnybiniame kabinete kalbasi su D. S. apie tai, kas iš fiktyviai įdarbintų asmenų turi atnešti pinigus. D. S. siūlo iš tų pinigų „direktorei“ (I. M. U.) duoti 220, B. D. sako, kad duos 200, D. S. jai pritaria, pataria, kad jei klaus, kodėl tiek mažai, reiks atsakyti, kad „buvo biuletenis“. 2015 m. spalio 29 d. I. M. U. telefonu klausia B. D., ar ji iki atostogų sutvarkys tuos reikalus, prašo kaip nors sutvarkyti. B. D. atsako, kad neprisimena, kiek už spalį bus, bet ir už lapkritį yra sužiūrėjusi. 2015 m. lapkričio 3-6 d. telefoninių pokalbių metu I. M. U. klausinėja „kada pasimatysime“, prašo pasistengti, B. D. atsakinėja, kad „rytoj bus daugiau“, kad reikia pakalbėti su D., kad ji dar laukia, nes ponia nepasirodė ir kt. Iš vaizdo įrašo matosi, kaip 2015 m. lapkričio 6 d. B. D. tarnybiniame kabinete sėdi B. D. ir I. M. U., B. D. iš stalo stalčiaus paima ir paduota I. M. U. voką ir pasako, kad „čia yra du šimtai“ ir kad „tas žmogus dabar serga, o paskui matysim“. Tą voką I. M. U. įsideda į rankinę. Iš kito vaizdo įrašo vėl matosi, kad 2015 m. gruodžio 4 d. tame pačiame kabinete B. D. paduoda I. M. U. voką, o šį ji vėl įsideda į rankinę. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad ne tik šie, bet ir kiti svarbią reikšmę turintys garso ir vaizdo bei telefoninių pokalbių įrašai išsamiai aprašyti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje.

12723. Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas atliko labai išsamią nuteistųjų, liudytojų parodymų ir kitų teisme išnagrinėtų įrodymų analizę. Taip pat motyvuotai atmetė I. M. U. ir teisme pakeistus B. D. parodymus apie tai, kad 2015 m. lapkričio 6 d. B. D. tariamai grąžino I. M. U. skolą, o 2015 m. gruodžio 4 d. perdavė šiai savo pinigus pasveikindama su praėjusiu gimtadieniu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokie B. D. ir I. M. U. parodymai atmesti nepagrįstai, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, išdėstytomis nuosprendyje. Skolos grąžinimo ir pasveikinimo su praėjusiu (beveik prieš mėnesį – past.) gimtadieniu versiją visiškai paneigia jau aptartų vaizdo ir garso įrašų turinys, o apie tai, kad I. M. U. į B. D. tarnybinį kabinetą užeidavo pasiimti būtent pinigų, gautų iš fiktyviai įdarbintų asmenų, rodo ir prieš tai vykę B. D. ir I. M. U. telefoniniai pokalbiai. Nuosprendyje teismas, vertindamas pinigų perdavimą 2015 m. lapkričio 6 d. ir B. D. paaiškinimus, kodėl tokia maža pinigų suma, nes „tas žmogus yra susirgęs“, padarė pagrįstą išvadą, kad I. M. U. ne tik gavo iš B. D. pinigus, bet ir suprato už ką, t. y. suprato, kad gavo dalį realiai neįdarbinto asmens atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, teisme išnagrinėtų garso ir vaizdo įrašų analizė leidžia padaryti netgi konkretesnes išvadas. Iš to, kaip I. M. U. telefonu užmaskuota forma klausinėja B. D., kada bus gauti neteisėtu būdu įgyti pinigai, kada dėl to jos susitiks, B. D. aiškinimai irgi užmaskuota forma apie tai, kaip sekasi surinkti pinigus iš fiktyviai įdarbintų asmenų, apie įvairias kylančias problemas, nes kažkas suserga, kažkas žadėjo ateiti, bet neatėjo ir t. t., galima daryti neabejotiną išvadą, kad I. M. U. ne tik gavo iš B. D. nusikalstamu būdu gautus pinigus. Gaudama tuos pinigus, ji neabejotinai suprato, kad tai dalis pinigų, kurie neteisėtai buvo išmokėti fiktyviai įdarbintiems asmenims ir kad taip yra apgaule įgytas svetimas, t. y. savivaldybės turtas. Tų pačių garso ir vaizdo įrašų turinys bei jų analizė taip pat leidžia padaryti išvadą, kad I. M. U. apie tęstinę nusikalstamą veiką apgaule įgyjant svetimą turtą ne tik žinojo nuo tos veikos pradžios, bet ir pati nuo pradžio toje nusikalstamoje veikoje dalyvavo. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai pažymėjo, kad visi šie vaizdo, garso ir telefoninių pokalbių įrašai stebėtinai sutampa su teisme perskaitytais B. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti teisme išnagrinėti įrodymai, taip pat ir jau aptarti vaizdo ir garso įrašai, visiškai patvirtina ir perskaitytų B. D. parodymų dalį apie patį susitarimą su I. M. U. dėl jos dalyvavimo apgaule įgyjant svetimą turtą. Ikiteisminio tyrimo metu B. D. parodė, kad susitarusi dėl nusikaltimo plano su A. Z. ji apie tai papasakojo ir I. M. U.. Papasakojo, kaip bus fiktyviai įdarbinami darbo biržoje registruoti asmenys, kaip jų iš savivaldybės gauti pinigais bus atiduodami, panaudojami seniūnijos reikmėms, bet dalis tų pinigų bus perduodami pačiai I. M. U.. Ši su tokiu pasiūlymu sutiko. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas šioje byloje išsamiai išnagrinėjo visas jos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, o pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos ir pagrįstos įrodymų visumos analize.

12824. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios I. M. U. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme teismas irgi nustatė teisingai. Byloje įrodyta, kad A. Z. ir B. D. subūrus organizuotą grupę, po to dalyvauti nusikalstamoje veikoje (sukčiavime) buvo įkalbėta ne tik seniūnijos specialistė D. S., bet ir Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vedėja I. M. U.. Pagal susitarimą I. M. U. tyčia neatliko jai teisės aktų nustatytų pareigų, panaudojo savo įgaliojimus priešingais valstybės tarnybos interesams ir pridengė nusikalstamai veikusią savo pavaldinę B. D. jos nekontroliuodama. Dalyvaudama nusikalstamoje veikoje I. M. U. gavo ir dalį apgaule įgyto svetimo turto. Tiksliai ir išsamiai visos I. M. U. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme aplinkybės yra išdėstytos skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje.

12925. Įvertinusi jau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija visus nuteistosios I. M. U. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių atmeta. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė teisingai, o teisingas jų nustatymas lėmė ir tinkamą baudžiamųjų įstatymų pritaikymą kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas.

130Dėl sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 182 str. 2 d.)

13126. Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo sudėtis yra materiali, t. y. būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius. Sukčiavimo dalykas yra svetimas turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisės į turtą įgyti. Apgaule sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą, kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu, viena iš apgaulės formų yra suklastotų dokumentų pateikimas. Sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.

13227. Šioje byloje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji įgijo svetimą turtą būtent apgaulės būdu, t. y. sukčiavimo. Nusikalstamos veikos aplinkybės ir svetimo turto įgijimo apgaule mechanizmas jau buvo aprašytas ir skundžiamame nuosprendyje, ir šioje nutartyje. Įrodyta, kad pagal nusikaltimo bendrininkų iš anksto aptartą planą ir pasiskirsčius vaidmenimis, darbo biržos specialistė B. D., darbo biržos skyriaus vedėjai I. M. U. apie tai žinant, B. D. nekontroliuojant, neužkertant kelio jos nusikalstamiems veiksmams, o jiems kaip tik pritariant, įkalbėjo darbo biržoje registruotus asmenis fiktyviai sudaryti sutartis dėl viešųjų darbų, tačiau faktiškai tų darbų nedirbti, o gautus iš savivaldybės už tuos neatliktus darbus pinigus atiduoti seniūnijos arba darbo biržos darbuotojams. Tiems asmenims (iš viso – devyniems) su tokiu pasiūlymu sutikus, B. D. parašė jiems rekomendacijas įsidarbinti, o tie asmenys jas pateikė Z seniūnijoje. Ten seniūnas A. Z., žinodamas, kad B. D. parinkti asmenys viešųjų darbų nedirbs, pasirašinėjo sutartis dėl viešųjų darbų atlikimo ir viešųjų darbų laiko apskaitos žiniaraščius su juose nurodytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Šiuos A. Z. pasirašytus suklastotus dokumentus perdavus X rajono savivaldybės už finansinę apskaitą atsakingam padaliniui, savivaldybė, t. y. nuteistiesiems svetimo turto valdytoja, į viešųjų darbų nedirbusių asmenų sąskaitas pervedinėjo darbo užmokesčio pinigų sumas, o tie asmenys šiuos pinigus atiduodavo seniūnijos arba darbo biržos darbuotojams, t. y. D. S., B. D. ir A. Z.. Nustatyta, kad dalį tų pinigų B. D. perdavė nuteistajai I. M. U..

13328. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad svetimas turtas, t. y. pinigai, kurių valdytoja buvo X rajono savivaldybė, buvo įgytas panaudojant apgaulę, nes pinigai į viešųjų darbų nedirbusių asmenų sąskaitas buvo pervesti pagal pateiktus suklastotus dokumentus. Be to, tie pinigai, kuriuos gavo viešųjų darbų nedirbę asmenys, po to pagal su B. D. iš anskto sutartą planą, buvo perduoti patiems nuteistiesiems B. D., A. Z. ir jau mirusiai D. S.. Tai reiškia, kad nusikaltimas buvo baigtas. Nustatyta, kad dalis nusikalstamu būdu įgytų pinigų tikrai buvo panaudota Z seniūnijos reikmėms, tačiau tai nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia. Dalis apgaule įgytų pinigų atiteko patiems nuteistiesiems, taip pat ir I. M. U..

13429. Byloje nustatyta, kad pagal tokį patį mechanizmą, pateikus suklastotus dokumentus, X savivaldybės administracija už nedirbtus viešuosius darbus pinigus pervedė ne vienam, o net devyniems kaltinime nurodytiems asmenims ir tai truko kaltinime nurodytą laikotarpį.

13530. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 priimtoje nutartyje pasisakė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

13631. Šioje byloje nustatyta, kad svetimas turtas apgaule buvo įgytas keletu visiškai analogiškų nusikalstamų veiksmų. Visiems devyniems viešųjų darbų nedirbusiems asmenims pinigai buvo išmokėti pateikus suklastotus dokumentus ir visiškai tapačiomis kitomis aplinkybėmis. Taip pat nustatyta, kad nuteistieji, turėdami tikslą apgaule įgyti savivaldybės pinigus ir panaudoti juos seniūnijos reikmėms, darydami pirmą nusikalstamą veiką jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitų nusikalstamų veiksmų. Todėl teismas pagrįstai atskiras veikas, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, šiuo atveju įvertino kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. O nustačius, kad nuteistieji sukčiavo dalyvaudami organizuotoje grupėje, jų nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 182 str. 2 d.

13732. Iš nuteistosios I. M. U. gynėjo apeliacinio skundo matosi, kad pats svetimo turto įgijimas apgaule ir kitų nuteistųjų A. Z. bei B. D. veikų kvalifikavimas jame neginčijamas. Apeliantas dėsto argumentus tik apie tai, kad jo ginamoji šioje veikoje nedalyvavo, jos susitarimas su kitais nuteistaisiais dėl bendrininkavimo neįrodytas. Dėstomi argumentai, kad bylos aplinkybių neatitinka teismo išvada apie I. M. U. veikimą organizuotoje grupėje. Apie tai, kad I. M. U. ir teisme jos naudai pakeitusios B. D., taip pat A. Z., parodymai buvo paneigti kitais įrodymais, šioje nutartyje jau buvo pasisakyta. Apeliaciniame skunde taip pat labai plačiai dėstoma galiojanti teismų praktika dėl BK 25 str. 3 d. taikymo nustatant organizuotą grupę kaip vieną iš bendrininkavimo formų. Apelianto teiginiai apie galiojančią teismų praktiką teisingi, tačiau išnagrinėtais įrodymais nustatytas I. M. U. dalyvavimas ir jos vaidmuo nusikaltimo padaryme kitus apeliacinio skundo argumentus paneigia.

13833. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

139Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).

14034. Apeliaciniame skunde plačiai dėstomi argumentai dėl nesutikimo su teismo išvada, kad I. M. U. sukčiavo veikdama su kitais nuteistaisiais organizuotoje grupėje (BK 25 str. 3 d.). Pagrindiniai argumentai yra tai, kad, apelianto nuomone, neįrodytas I. M. U. susitarimas daryti tęstinę nusikaltimą, neįrodyta, kad juos siejo bendras sumanymas ir tyčia. Nenustatyta, kad su kitais nuteistaisiais buvo susitarta dėl I. M. U. vaidmens ir užduočių darant nusikaltimą. Skunde nurodoma, kad I. M. U. nežinojo, kurie asmenys konkrečiai buvo įdarbinti fiktyviai, nežinojo jų skaičiaus, jai nebuvo žinoma apgaulė įgyjamų pinigų suma ir jų dalys, konkrečiai tekusios kiekvienam nuteistajam. Nenustatyta ir kad I. M. U. suprato priklausianti organizuotai bendrininkų grupei.

14135. Nors kai kurios iš šių apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių yra teisingos, tai ir pačios teismo nustatytos bendrininkavimo organizuotos grupės formos, ir tokio bendrininkavimo požymių, ir I. M. U. dalyvavimo organizuotoje grupėje nepaneigia.

14236. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką. Aiškinant BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismų praktikoje yra pažymėta, kad bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-262-489/2017). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad susitarimas gali būti išreiktas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009).

14337. Kiekvienas bendrininkas atsako už savo asmeninę veiką, už tai, ką apėmė jo tyčia. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant nusikalstamą veiką. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turtinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių ribas (kasacinės nutartys Nr. 2K-89-693/2015, 2K-75-648/2017 ir kt.). Teisėjų kolegija dar atkreipia dėmesį ir į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus dėl sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017, kurie visiškai paneigia nuteistosios I. M. U. gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Šioje nutartyje pažymėta, kad organizuotos grupės požymio buvimą nepaneigia tai, kad atskiri asmenys pažiniojo ne visus organizuotos grupės narius. Pažymėtina, kad konstatuojant tokią bendrininkavimo formą, nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan. Pakanka supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą jie realizuoja bendrai.

14438. Būtent tokios aplinkybės yra nustatytos ir šioje byloje. Galima sutikti, kad I. M. U. dėl nusikaltimo (sukčiavimo) nesitarė su nuteistuoju A. Z. ir net nepalaikė su juo tarpusavio ryšių. Taip pat nenustatyta, kad ji žinojo tikslų fiktyviai įdarbintų darbo biržoje registruotų asmenų skaičių arba jų pavardes, taip pat apgaule įgyjamo turto, t. y. pinigų tikslias sumas. Tačiau jau aptartais įrodymais nustatyta, kad dar iki nusikalstamos veikos pradžios B. D. atskleidė I. M. U. visą nusikalstamos veikos planą, o I. M. U. savo valia sutiko toje veikoje dalyvauti, suprato ne tik savo pačios, bet ir kitų veikos dalyvių A. Z. ir B. D. vaidmenį apgaule įgyjant svetimą turtą. Nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad visi trys nuteistieji atliko tokius veiksmus, kuriuos galėjo atlikti pagal savo tarnybines pareigas. Kiekvieno iš bendrininkų užduotys ir vaidmuo jau buvo aprašyti. Pagal susitarimą I. M. U., būdama Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vedėja, už pažadėtą atlygį (dalį apgaule gautų pinigų) tyčia pridengė B. D. jos, kaip pavaldinės, nekontroliuodama ir tokiu būdu sudarydama jai sąlygas nusikalstamai veikti.

14539. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo išvada apie tai, kad nuteistieji sukčiavo dalyvaudami organizuotoje grupėje, išsamiai motyvuota ir pačiame skundžiamame nuosprendyje. Dėl jau aptartų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje buvo nustatyti ne tik paties sukčiavimo, tačiau ir bendrininkavimo organizuotos grupės forma (BK 25 str. 3 d.) ir objektyvieji, ir subjektyvieji požymiai. Todėl teismas pagrįstai pripažino I. M. U. kalta dėl sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje ir jos nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 182 str. 2 d.

146Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos (BK 228 str. 2 d.)

14740. Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 str. 2 d. atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

148Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-895/2016 ir kt.) piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste.

149Tačiau vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

150Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014).

151Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).

152Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.). Neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu.

15341. Pirmosios instancijos teismas nustatė visus būtinus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir pripažino I. M. U. kalta pagal BK 228 str. 2 d. pagrįstai.

15442. Apeliaciniame skunde gynėjas labai plačiai dėsto galiojančią teismų praktiką dėl BK 228 str. 2 d. taikymo, dėsto argumentus apie tai, kad byloje nenustatyta, kuo pasireiškė I. M. U. piktnaudžiavimas tarnyba, jos veikos padariniai ir priežastinis ryšys tarp jos veikos ir kilusių padarinių. Labai plačiai dėstomi argumentai ir apie tai, kad kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba išdėstyti nesuprantami, tai pažeidė ginamosios teisę žinoti, kuo ji kaltinama, taip pat apie tai, kad, apelianto nuomone, daug suprantamesnis kaltinimas būtų buvęs ne dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o dėl kyšininkavimo pagal BK 225 str. Visus šiuos ir kitus apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.

15543. Pirmiausia atmetami skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir teismo išvadų atitikimo bylos aplinkybėms. Dėl šių argumentų jau buvo pasisakyta ir jų atmetimo motyvai nebus kartojami. Byloje įrodyta, kad I. M. U. sukčiavo dalyvaudama su kitais nuteistaisiais organizuotoje grupėje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. Be to, nustatyta, kad sukčiaujama buvo visiems nuteistiesiems piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos ir veikiant tiesiogine tyčia. I. M. U. dalyvavimas sukčiavime, veikiant organizuotoje grupėje, kaip tik ir pasireiškė tuo, kad ji tyčia neatliko savo tarnybinių pareigų, nukontroliuodama savo pavaldinės B. D. ir taip už atlygį pridengė jos nusikalstamus veiksmus apgaule įgyjant svetimą turtą. Tokia veika (sukčiavimu) I. M. U. prisidėjo prie bendrų veiksmų, kuriais nuteistieji, veikdami organizuotoje grupėje, padarė kitą savanaudišką nusikaltimą. Visa tai atmeta bet kokią galimybę svarstyti klausimą dėl jos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo tiek į BK 225, tiek į BK 229 straipsnius.

15644. Pagal galiojančią teismų praktiką, jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnyba, padaro sukčiavimą, jo veika kvalifikuojama kaip sutaptis pagal BK 228 str. ir 182 str. Būtent tai buvo nustatyta šioje byloje ir kaip tik tai nulėmė būtent tokį I. M. U. nusikalstamų veikų kvalifikavimą.

15745. Pats pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad I. M. U. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos ir sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje sudarė idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Būtent tai ir nulėmė bendrą šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių aprašymą, kuris išdėstytas nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad kaltinime tariamai apskritai nenurodyta apie tai, kokiais teisės aktais suteiktas teises ir įgaliojimus jo ginamoji panaudojo arba nepanaudojo piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi. Tačiau tokie apelianto argumentai visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Prie bylos yra pridėtas Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas (3 t., 124-126 b.l.), numatęs I. M. U., kaip valstybės tarnautojos, funkcijas, teises ir pareigas. Tuo tarpu kaltinime ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje, aiškiai, tiksliai ir konkrečiai nurodyta, kokius teisės aktus pažeidė I. M. U.. Nurodoma apie konkrečius Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą, Y teritorinės darbo biržos X skyriaus nuostatus ir jau nurodytą Y teritorinės darbo biržos X skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą bei konkrečius jo punktus. Visa tai aiškiai išdėstyta nuosprendžio 7 lape. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šio tariamo nuosprendžio trūkumo yra visiškai nepagrįsti. Dėl to atmetami skundo argumentai ir dėl nuteistosios I. M. U. tariamai pažeistos teisės gintis ir žinoti, kuo ji yra kaltinama.

15846. Šioje byloje įrodyta, kad I. M. U. nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis, siekdama turtinės naudos piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nuosprendyje nurodoma, kad A. Z., B. D. ir I. M. U. apgaule užvaldė X rajono savivaldybės administracijos turtą – 2 755 Eur piniginių lėšų, o sistemingai nusikalstamai veikdami priešingai valstybės tarnybos interesams A. Z., B. D. ir I. M. U. iškraipė valstybės tarnautojo funkcijų esmę, pamynė darbo biržos paskirtį ir uždavinius, sumenkino daugelio žmonių pasitikėjimą vietos savivaldos ir valstybės institucijomis, tuo padarydami didelę turtinę ir neturtinę žalą juridiniam asmeniui – X rajono savivaldybės administracijai ir neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Y teritorinei darbo biržai.

15947. Kad valstybei ir konkrečioms nurodytoms valstybės institucijoms tikrai buvo padaryta didelė neturtinė žala, teisėjų kolegija sutinka. Nuosprendyje pagrįstai išdėstyti neturtinės žalos padarymo konstatavimo motyvai, o įvertinant tai, kad piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi buvo padarytas sunkus tyčinis ir savanaudiškas nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 2 d., teismo išvados apie didelės neturtinės žalos padarymą yra pagrįstos. Kita vertus, teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodėl padarė išvadą, kad piktnaudžiavimu buvo padaryta didelė turtinė žala X rajono savivaldybės administracijai. Jau buvo nurodyta, kad pagal galiojančią teismų praktiką didele dėl piktnaudžiavimo atsiradusia turtine žala paprastai pripažįstami tik 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai. Šioje byloje nustatyta, kad X rajono savivaldybės administracijai buvo padaryta tik 2 755 eurų dydžio turtinė žala, todėl vertinti tokio dydžio žalą didele nėra pagrindo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nuteistosios I. M. U. gynėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl dalies jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.). O kadangi nuosprendis švelninamas nuteistajai I. M. U., tai remiantis tais pačiais pagrindais, jis švelninamas ir kitiems nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas (BPK 320 str. 5 d.). Pirmosios instancijos nuosprendis keičiamas iš jo aprašomosios dalies pašalinant kaltinimo dalį ir teismo nustatytą aplinkybę, kad nuteistieji I. M. U., A. Z. ir B. D., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, padarė juridiniam asmeniui – X rajono savivaldybės administracijai didelę turtinę žalą. Tačiau tai nekeičia nuteistųjų veikų kvalifikavimo, nes teismo išvada dėl didelės neturtinės žalos yra pagrįsta, todėl nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 228 str. 2 d.

16048. Keisti nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų, taip pat ir I. M. U., nuteisimo pagal BK 228 str. 2 d. dėl kitų priežasčių taip pat nėra pagrindo. Galima sutikti su prokuroro nuomone, kad teismas be pagrindo nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 2 d., papildomai nekvalifikavo ir pagal BK 25 str. 3 d. Tačiau tai nekeičia nuosprendžio esmės. Kita vertus, tai reikštų nuteistųjų teisinės padėties pasunkinimą, o dėl to šioje byloje nepaduotas prokuroro apeliacinis skundas (BPK 320 str. 4 d.). Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad I. M. U. įgaliojimai pasibaigė 2015 m. lapkričio 10 d. jai išėjus į pensiją, tačiau ši aplinkybė šioje nutartyje jau buvo aptarta. Jau buvo nurodyta, kad I. M. U. dalyvavo tęstinėse nusikalstamose veikose. Taip pat pažymėtina, kad nors paskutiniai sukčiavimo epizodai buvo baigti 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje, I. M. U., piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi, savo vaidmenį ir tuose tęstinės sukčiavimo veikos epizoduose atliko dar iki išėjimo į pensiją, t. y. dar būdama darbo biržos skyriaus vedėja.

161Dėl paskirtų bausmių ir kitų nuosprendžio klausimų išsprendimo

16249. Teismas pagrįstai pripažino I. M. U. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. ir 228 str. 2 d., abi jos priskiriamos sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Teismas jokių I. M. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Atsakomybę pagal BK 228 str. 2 d. sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad šią veiką padarė organizuota grupė (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Skiriant jai bausmes, atsižvelgta ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, taip pat į nuteistosios asmenybę. Bylos duomenys rodo, kad nuteistoji nusikalto neatsitiktinai, nes abi jos nusikalstamos veikos buvo tęstinės ir truko ilgą laikotarpį. Didesnį jų pavojingumą rodo ir tai, kad veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe. Ši aplinkybė nebuvo pripažinta sunkinančia jos atsakomybę aplinkybe pagal BK 182 str. 2 d. tik todėl, kad ji pačioje BK 182 str. 2 d. dispozicijoje numatyta kaip sukčiavimą kvalifikuojantis požymis. Kad I. M. U. nusikalto neatsitiktinai, ir jos asmenybės didesnį pavojingumą rodo ir ankstesnis I. M. U. teistumas už kitas nusikalstamas veikas, taip pat ir už piktnaudžiavimą (BK 228 str.). Kita vertus, teismas jau atsižvelgė ir į kitus nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis. Teismas jau atsižvelgė ir į garbų nuteistosios, gim. ( - ), amžių, ir į jos sveikatos būklę, duomenis apie įvairius kitus susirgimus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas paskyrė nuteistajai mažesnes už vidurkį BK 182 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes ir, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., jas subendrino apėmimo būdu. Tačiau taikė BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakciją) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 67 str. 1 d., 2 d. 3,6 p., 681 str., paskyrė ir tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios nuteistajai paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikaltimų aplinkybes ir kaltininkės asmenybę. Jos nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. Tai, kad šia teismo nutartimi skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (jos šioje nutartyje jau buvo aptartos) ir kad toje dalyje nuosprendis keičiamas ir kitų nuteistųjų, dėl kurių nuosprendis neapskųstas apeliacine tvarka, atžvilgiu teisėjų kolegijos nuomone, esminės reikšmės paskirtų bausmių rūšiai ir dydžiams neturi. Todėl dėl šios priežasties švelninti bausmes pagrindo irgi nėra. Pažymėtina dar ir tai, kad švelninti bausmę neprašoma ir pačiame paduotame I. M. U. gynėjo apeliaciniame skunde.

16350. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Skundžiamu nuosprendžiu teismas iš nuteistųjų I. M. U., B. D. ir A. Z. solidariai priteisė 2 704,52 Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliantas prašo šį civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, tačiau tokį prašymą grindžia ne prašymu jo ginamąją išteisinti, o kitais argumentais. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie tai, kad X rajono savivaldybės administracija šioje byloje apskritai negali būti laikoma tinkamu civiliniu ieškovu visai civilinio ieškinio sumai. Skunde nurodoma, kad Z seniūnijai kompensacijas už darbo biržos siųstų asmenų įdarbinimą mokėjo ne tik X rajono savivaldybės administracija (40 procentų), bet ir X teritorinė darbo birža (60 procentų). Tuo tarpu civilinį ieškinį dėl visos nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo pareiškė tik X rajono savivaldybės administracija. Apelianto nuomone, kadangi darbo birža kreditorinio reikalavimo X savivaldybės administracijai neperleido (tokių duomenų nepateikta), tai savivaldybės administracijai nepagrįstai priteista visa turtinės žalos atlyginimo suma.

16451. Tokius apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija irgi atmeta. Byloje nustatyta, kad civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo dar ikiteisminio tyrimo metu pareiškė X rajono savivaldybės administracija (1 t., 100-101 b.l.). Ieškinyje nurodyta, kad kaltieji asmenys užvaldė Savivaldybės pinigus, pervestus asmenims, tikrovėje nedirbusiems viešųjų darbų Z seniūnijoje, todėl Savivaldybei buvo padaryta 2 904,52 Eur turtinė žala, savivaldybės biudžetas neteko tokios sumos. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu būtent šį ieškinį pareiškusi X rajono savivaldybės administracija buvo pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., 106-107 b.l.). Šioje byloje teismas pripažino įrodytu ir nustatė, kad nuteistieji, tarp jų ir I. M. U., veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą turtą – X rajono savivaldybės administracijos pinigines lėšas. Taip pat nustatyta, kad būtent X rajono savivaldybės administracija visas kaltinime nurodytas pinigų sumas pervedė į asmenų, faktiškai nedirbusių viešųjų darbų, bankų sąskaitas. Apie tai nurodoma kaltinamajame akte, nuosprendžio nustatomojoje dalyje ir tai patvirtina išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Nepriklausomai nuo to, ar visi pinigai, kurie dėl apgaulės buvo perversti į fizinių asmenų bankų sąskaitas, buvo pačios savivaldybės biudžeto lėšos, ar dalis tų pinigų į savivaldybės sąskaitą buvo pervesti kitų juridinių asmenų, tarp jų ir darbo biržos, savivaldybės administracija buvo visų tų pinigų teisėta valdytoja. Todėl ji pagrįstai pareiškė šioje byloje civilinį ieškinį prašydama priteisti iš kaltų asmenų visą viešųjų darbų nedirbusiems asmenims neteisėtai išmokėtų pinigų sumą. Kaip tų pinigų valdytoja X rajono savivaldybės administracija šioje byloje pagrįstai pripažinta civiline ieškove. Tuo tarpu teismas, pripažinęs visus tris kaltinamuosius kaltais, bendrai padarytą turtinę žalą pagrįstai nusprendė solidariai priteisti iš visų nuteistųjų būtent X rajono savivaldybės administracijai. Civilinio ieškovo prašoma priteisti pinigų suma pagrįstai buvo sumažinti 200 Eur, nes tokią žalos dalį civiliniam ieškovui savanoriškai jau atlygino nuteistasis A. Z..

165Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,

Nutarė

166Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti.

167Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį ir teismo nustatytą aplinkybę, kad nuteistieji I. M. U., A. Z. ir B. D., piktnaudžiaudami tarnybine padėti, padarė juridiniam asmeniui – X rajono savivaldybės administracijai didelę turtinę žalą.

168Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. I. M. U. pripažinta kalta ir nuteista: