Byla 2K-633/2011
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 vasario 24 d. nuosprendis M. S. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 130 straipsnio ir ji nuteista pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Gintaro Godos ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. S. gynėjo Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 vasario 24 d. nuosprendis M. S. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 130 straipsnio ir ji nuteista pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

4Apeliacinės instancijos teismo M. S. nuteista už tai, kad 2010 m. vasario 1 d., nuo

516.15 val. iki 17.33 val., Vilniuje, ( - ), neblaivi, tarpusavio konflikto su A. K. (A. K.) metu, tyčia peiliu smogė jam du smūgius į kairį petį ir krūtinės ląstos kairę pusę, padarydama pjautinę žaizdą kairiajame petyje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje su širdaplėvės ir kairiojo skilvelio sužalojimu, nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė, t. y. tyčia jį nužudė.

6Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu M. S. buvo nuteista pagal BK 130 straipsnį laisvės atėmimu trejiems metams, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, už tai, kad minėtu laiku ir toje pačioje vietoje, konflikto su A. K. metu, pastarajam panaudojus prieš ją smurtą – sudavus smūgius į veidą, spyrus į kojas, patempus už plaukų, staiga labai susijaudino dėl tokių A. K. veiksmų ir peiliu smogė gyvybei pavojingus smūgius, nuo to A. K. mirė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 130 straipsnyje.

7Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2011 m. birželio 10 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendį be pakeitimų; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir pritaikius BK 62 straipsnio nuostatas paskirti švelnesnę, negu įstatymu numatytą, bausmę.

8Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos nuosprendis, kasatoriaus, nuteistojo gynėjo, nuomone, yra šališkas, neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas, nes buvo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) esminiai pažeidimai, dėl to buvo suvaržytos jo (taip parašyta skunde) įstatymų garantuotos teisės bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Skunde dar nurodoma, kad dėl to, jog buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos ir nusikalstama veika kvalifikuojama ne pagal tą BK straipsnį, negu reikėjo, buvo šiukščiai pažeistos jo ginamojo teisės ir esmingai pažeisti BPK 20, 320 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio reikalavimai bei nekaltumo prezumpcijos principas.

9Toliau skunde cituojamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalys ir

10M. S. parodymai įvairiu bylos tyrimo metu bei daroma išvada, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai neanalizavo nuteistosios parodymų, nepasisakė dėl parodymų neatitikimo fiziologinio afekto būsenos ir dėl kokių aplinkybių M. S. situacijos suvokimas ar nesuvokimas šio teismo požiūriu neatitinka kitų nustatytos bylos aplinkybių, taip pat nepaneigė nuteistosios parodymų kita ištirta bylos medžiaga, kaip to reikalauja BPK

11305 straipsnis. Be to, skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas be jokio pagrindo iškraipė bylos aplinkybes, neanalizavo ir nepasisakė dėl tų aplinkybių, kurios buvo išdėstytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl fiziologinio afekto buvimo; netinkamai įvertino liudytojų M. Š., G. J., nuteistosios mamos ir dukters parodymus, eksperto R. A. išvadą ir jo apklausą, įvykio vietos apžiūros protokolą, nužudyto A. K. elgesį prieš pat įvykį; nemotyvuotai ir neturėdamas jokių patikimų įrodymų nepagrįstai pripažino M. S. neblaivumą; pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes visų abejonių byloje neaiškino nuteistosios naudai; nuosprendyje nepadarė jokios byloje surinktų įrodymų analizės, pagrindė savo sprendimą tik deklaratyviais samprotavimais; pažeidė BPK 20 straipsnio 3-5 dalyse įtvirtintas nuostatas, nes skyrė didesnį dėmesį abejotiniems įrodymams ir vertino įrodymus atskirai vieną nuo kito.

12Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus ir pasisakė dėl sąlygų visumos, būtinų kvalifikuojant nužudymą labai susijaudinus, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

13Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad nors ir nebuvo paduotas nuteistosios apeliacinis skundas ir nagrinėjami prokuroro bei nukentėjusiosios skundai, bloginantys jos padėtį, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs esminius BPK pažeidimus pirmosios instancijos sprendime, turėjo pasisakyti ir dėl kitų svarbių bylos aplinkybių, o būtent įvertinti, ar nužudymas nebuvo padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas, nes byloje nustatyta, kad A. K. puolimas realiai egzistavo ir nuteistoji privalėjo gintis, nes grėsė pavojus jos sveikatai ir gyvybei, tačiau tai nebuvo tirta ir apie tai nebuvo pasisakyta.

14Kasatorius dar mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK nuostatas dėl bausmės skyrimo (BK 41, 54 straipsniai), nes, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes, turėjo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 10 punktuose numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei svarstyti, ar nėra galimybės taikyti BK 54 straipsnio

153 dalį ir 62 straipsnio 1 dalį bei 2 dalies 2 punktą, turėjo atsižvelgti į nuteistosios asmenybę, kad ji nebuvo nei bausta, nei teista, apibūdinama teigiamai, dirba, augina ir prižiūri dukras, padeda senyvo amžiaus motinai, ir į tai, kad, paskyrus jai ilgalaikį laisvės atėmimą, nebus kam tinkamai prižiūrėjo jos mažametės dukros.

16Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Stulginskis prašo nuteistosios M. S. gynėjo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai ir prašymas yra nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ir pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pagrindo naikinti ar keisti Apeliacinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendį nėra.

17Prokuroras mano, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius ginčija faktus, savaip vertina įrodymus, nesutinka su apeliacinio teismo sprendime išdėstytomis išvadomis dėl atskirų faktų, nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindo, nes tai ne teisės taikymo sritis, o skundo argumentai, kad tinkamai nebuvo įvertinti įrodymai ir pažeisti jų vertinimui bei nuosprendžiui surašyti keliami reikalavimai, yra nepagristi, nes tai prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visus surinktus įrodymus, įvertinęs jų visumą, o ne atskirai vieną nuo kito, kaip kad tai padarė pirmosios instancijos teismas, kuris pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, pagrįstai konstatavo, kad šio teismo išvados dėl nuteistosios veikos kvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį yra neteisingos. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad yra nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistoji veikė staigaus susijaudinimo būklės, kadangi tyčinis nužudymas staiga labai susijaudinus yra tada, kai nukentėjusiajam atimama gyvybė kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos. Tokia būsena nustatoma pagal bylos aplinkybes, o esant reikalui – specialisto arba psichologinės–psichiatrinės ekspertizės išvada, tačiau pastaroji skiriama tik turint duomenų, rodančių buvus fiziologinio afekto būseną. Tokių duomenų šioje byloje nėra. Specialisto išvadoje pažymėta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos, tą specialistas patvirtino ir teisiamajame posėdyje, todėl nebuvo pagrindo skirti minėtos ekspertizės. Be to, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvada dėl veikos kvalifikavimo, įsigilino į M. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, įvertino visas nustatytas bylos aplinkybes, susijusias su nuteistosios ir A. K. tarpusavio santykiais, įvertino įvykio eigą, A. K. elgesį ir jo veiksmus prieš įvykį, jo sužalojimo peiliu aplinkybes, nuteistosios veiksmus po įvykio ir teisingai nustatė, kad M. S. nužudė A. K. tarpusavio konflikto metu, o jos reakcija – peilio panaudojimas, smūgiuojant į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno dalis, buvo neadekvati situacijai, nukentėjusiojo veiksmų pobūdžiui.

18Atsiliepime nurodoma ir tai, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas turėjo išsamiai ir motyvuoti įvertinti, ar nužudymas nebuvo padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas, nes šis teismas, nagrinėdamas prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus, negalėjo peržengti apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų, be to, nustatęs ir pripažindamas, kad M. S. nužudė A. K. veikdama netiesiogine tyčia ir jos veiksmai nebuvo adekvatūs susidariusiai situacijai, kartu konstatavo, kad nebuvo susidariusi ir būtinosios ginties situacija. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.

19Prokuroras mano, kad teismas bausmę pagal BK 129 straipsnio 1 dalį M. S. paskyrė atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, lengvinančias jos atsakomybę aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus), kaltininkes asmenybę, jos šeimynę padėtį ir į kitas kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, paskirdamas minimalią sankcijoje nustatytą bausmę. Pripažinti, kad jos atsakomybę lengvina aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teismas negalėjo, nes byloje nenustatyta tokių M. S. veiksmų, kurie atitiktų šiame punkte nurodytas aplinkybes. Kasacinio skundo prašymas taikyti nuteistajai BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio 2 dalies nuostatas nepagrįstas, nes nors teismas ir nustatė dvi jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau byloje nėra kitų būtinų sąlygų BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui, taip pat nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių (jų nenurodyta ir kasaciniame skunde), dėl kurių būtų galimą taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalį. Kadangi nenustatyta nuosprendžio pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

20Kasacinis skundas netenkintinas.

21Dėl BPK 376 straipsnio nuostatų taikymo

22Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK

23376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

24Kasaciniame skunde yra teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, taip pat liudytojų M. Š., G. J., nuteistosios mamos ir dukters parodymus, eksperto R. A. išvadą ir jo apklausą, dėl to padarė netinkamas išvadas, be to, skunde pateikiami įvairūs M. S. bei kitų proceso dalyvių duoti parodymai, juos analizuojant ir teigiant, kaip apeliacinis teismas į juos turėjo atsižvelgti darydamas savo išvadas, o apibendrinant kasaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinis teismas, neįsigilinęs į bylos medžiagą, išsamiai neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, priėmė neteisingą sprendimą ir nuteisė M. S. pagal BK 129 straipsnio

251 dalį.

26Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimo rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Tačiau įrodymų vertinimo rezultatas yra susijęs su nuosprendžio pagrįstumu ir yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo praktiką šiame teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

27Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo nuosprendį esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo aspektu, nes skunde nurodo į pažeidimus, jo manymu, padarytus teismui taikant BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias būtent įrodymų vertinimą. Kasatoriaus manymu, įrodymai baudžiamojoje byloje nebuvo įvertinti kaip visuma, o atskirai vienas nuo kito. Be to, skunde nurodoma, kad apeliacinio teismo išvados nepagrįstos, neišsamios, padarytos neįsigilinus į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

28Pagal teismų praktiką taikant BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.

29Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, nenagrinėja tų skundo argumentų, kuriais kasatorius ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nuosprendyje išdėstytomis išvadomis dėl atskirų faktų, nes tai ne teisės taikymo šioje byloje, bet faktų sritis.

30Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.

31Dėl BPK 20 straipsnio 3-5 dalių taikymo

32Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK

3320 straipsnio 3-5 dalyse įtvirtintas nuostatas, nes skyrė didesnį dėmesį abejotiniems įrodymams ir vertino įrodymus atskirai vieną nuo kito. Kaip tik iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame detaliai, išsamiai ir nuosekliai išanalizuoti nuteistosios M. S. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, jos parodymai sugretinti su kitais byloje nustatytais ir patikrintais įrodymais, jos pačios veiksmais įvykio metu ir po jo bei kitų liudytojų parodymais, todėl teigti, kad jie buvo vertinami atskirai, o ne kaip visuma, teisinio pagrindo nėra.

34Nagrinėjant bylą kasacine tvarką gali būti tik patikrinama, ar byloje surinktus duomenis pripažįstant įrodymais buvo vadovautasi BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, ar vertinant įrodymus buvo analizuota įrodymų visuma, ar teismo padarytos išvados pagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

35Šioje byloje konstatuotina, kad įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, įvertintais vadovaujantis BPK

3620 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, nustatančiomis, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vidinis įsitikinimas – būtina sąlyga vertinant įrodymus. Jo formavimuisi didelę reikšmę turi kruopštus informacijos, gautos iš kiekvieno bylos šaltinio, patikrinimas. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad vertinusių bylos įrodymus apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad teismas buvo šališkas, byloje nėra. Teismo išvados pagrįstos išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jos aiškios, nuoseklios, pagrįstos tinkamais įrodymais.

37Teismas laikėsi ir kitos svarbios įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK

3820 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK

3920 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

40Šioje byloje buvo laikomasi minėtų procesinių taisyklių ir materialinės teisės normų, taigi, bylos įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus. Pagrindiniais įrodymų šaltiniais užfiksuoti duomenys (nuteistosios M. S., liudytojų M. Š., G. J., nuteistosios motinos ir dukters parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados ir kiti faktiniai duomenys) gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad apeliacinės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjęs kiekvieną įrodymą atskirai, įvertino ir jų visumą. Visa tai išsamiai ir motyvuotai aptarta teismo nuosprendyje. Iš jo turinio matyti, kodėl įrodymus, patvirtinančius, kad M. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, teismas priėmė. Apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė būdama fiziologinio afekto būsenos, ir tai smulkiai išdėstė nuosprendžio motyvuose. Iš tikrųjų bylos duomenys patvirtina, kad tikrai M. S. padarė nusikalstamą veiką nebūdama labai susijaudinusi, nes tai rodo jos elgesys prieš įvykį: žinodama, kad neblaivus A. K. visada yra konfliktiškas, dėl to buvo ne kartą pati nukentėjusi, taip pat žinodama, kad konfliktai tarp jų kildavo gana dažnai, vis tiek su juo tą dieną ilgą laiką vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau, A. K. pradėjus smurtauti, neadekvačiai jo veiksmams peiliu dūrė į gyvybiškai svarbius žmogaus organus; po įvykio iškvietė greitąją pagalbą, pasišalino iš buto, išmetė peilį ir nuvyko į savo namus, apklausiant ją ikiteisminiame tyrime ir teisme, vis kitaip aiškino situaciją prieš ir dūrio metu; taigi tokia situacija negalėjo jai sukelti fiziologinio afekto būsenos, tą ir paneigė specialisto išvados, ir jo apklausa teisiamojo posėdžio metu, todėl apeliacinio teismo išvados šiuo klausimu yra tinkamos ir pagrįstos.

41Dėl kasacinio skundo argumentų bausmės skyrimo aspektu ir dėl pagrindo taikyti nuteistajai BK 62 straipsnio bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatas

42Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo pripažįstamas kaltu, sankcijoje laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis: teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatyta, bausmę tada, kai, jo nuomone, švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Tačiau skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, teismas turi ne tik išvardyti nustatytas BK

4362 straipsnio atitinkamos dalies taikymo sąlygas, bet ir pagrįsti, kokios kitos bylos aplinkybės leidžia taip švelninti bausmę. Nustatydamas kitas bylos aplinkybes, leidžiančias švelninti bausmę, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į tokias baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios mažina kaltininko asmenybės arba padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko socialinius ryšius ar pan.

44Kasatoriaus teiginiai dėl pagrindo taikyti nuteistajai M. S. BK 62 straipsnį – nepagrįsti. Kaip minėta, BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, tačiau nagrinėjamoje byloje bausmės švelninimui pagal BK 62 straipsnį būtinų sąlygų nėra. Šioje byloje nustatytos dvi nuteistosios M. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Kasatorius būtinumą nuteistajai taikyti BK 62 straipsnio nuostatas grindžia keliais aspektais: pirma, kad nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės; antra, kad nenustatytos jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės; trečia, kad ji išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga).

45Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2008, 2K-435/2008). BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu, be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK

4662 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad

47M. S. ne pati savo noru atvyko ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką valstybės institucijoms ar jų tarnautojams, apie jos padarytą nusikalstamą veiką policijos pareigūnams pranešė jos duktė. Taigi šioje byloje taikyti jai BK 62 straipsnio 1 dalį nėra įstatyme nustatytų sąlygų visumos.

48Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Iš to išplaukia, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai buvo išsamiai išanalizuota ir patvirtinta teismų praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008 ir kt.).

49Šioje baudžiamojoje byloje teismai nustatė tik vieną BK 62 straipsnio 2 dalies prasme M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatė nė vienos BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose išvardytos aplinkybės, todėl taikyti BK

5062 straipsnio nuostatų nėra teisinio pagrindo.

51Kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl to, kad nuteistoji išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtosios įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, ir jos asmenybės apibūdinimo, visapusiškai ištyrė ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai (teisiamojo posėdžio protokolas T.2, b. l. 113-120, T. 3, b. l. 10-12, 69). Taigi, nesant įstatyme numatytų sąlygų visumos, apeliacinės instancijos teismas negalėjo net svarstyti M. S. švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo klausimo. Kasacinės instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai, netaikydami M. S. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės švelninimo galimybės, pažeidė BK bendrosios dalies normas. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

52Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino lengvinančios M. S. atsakomybę aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes ji bandė išvengti nukentėjusiojo mirties – bandė jam padėti, iškvietė greitąją pagalbą, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nepagrįstas. Šiame punkte numatyta lengvinanti aplinkybė reikalauja, kad kaltininkas pats suteiktų pagalbą nukentėjusiajam ar kitais aktyviais veiksmais bandytų išvengti sunkesnių padarinių, t. y. kad būtų parodytas kaltininko santykis su jo padaryta nusikalstama veika ir tai leistų įvertinti jo pastangas užkirsti kelią tokios veikos žalingiems padariniams atsirasti. Iš bylos duomenų matyti, jog po to kai nuteistoji M. S. sužalojo A. K., ji tik iškvietė greitąją pagalbą ir pati, prieš šiai atvykstant, pasišalino iš įvykio vietos, todėl tai laikyti jos aktyviais veiksmais, siekiant išvengti sunkių padarinių, nėra pagrindo.

53Nuteistosios M. S. gynėjas skunde nepagrįstai teigia, kad jos asmenybę apibūdinantys duomenys suteikia pagrindą manyti, jog įstatyme numatytos bausmės jai paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos nuomone, M. S. asmenybę apibūdinantys duomenys, nors ir apibūdina ją teigiamai, tačiau pagal duomenų, apibūdinančių jos padarytą nusikalstamą veiką, kontekstą, nesuteikia pakankamo pagrindo teigti, kad jai paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

54BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt).

55Bylos duomenys rodo, kad tokių išimtinių aplinkybių šioje byloje teismai nenustatė, be to, jų ir kasaciniame skunde nuteistosios gynėjas nenurodė.

56Apibendrinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis, neperžengiant kasacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, o kasacinis skundas atmestinas.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

58Nuteistosios M. S. gynėjo Bogdano Chranovskio kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 4. Apeliacinės instancijos teismo M. S. nuteista už tai, kad 2010 m. vasario 1... 5. 16.15 val. iki 17.33 val., Vilniuje, ( - ), neblaivi, tarpusavio konflikto su... 6. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu M. S. buvo... 7. Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 8. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos nuosprendis, kasatoriaus,... 9. Toliau skunde cituojamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalys ir... 10. M. S. parodymai įvairiu bylos tyrimo metu bei daroma išvada, jog apeliacinės... 11. 305 straipsnis. Be to, skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas be... 12. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus ir... 13. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad nors ir nebuvo paduotas nuteistosios... 14. Kasatorius dar mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK... 15. 3 dalį ir 62 straipsnio 1 dalį bei 2 dalies 2 punktą, turėjo atsižvelgti... 16. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros baudžiamojo... 17. Prokuroras mano, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius ginčija... 18. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog... 19. Prokuroras mano, kad teismas bausmę pagal BK 129 straipsnio 1 dalį M. S.... 20. Kasacinis skundas netenkintinas.... 21. Dėl BPK 376 straipsnio nuostatų taikymo... 22. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina... 23. 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla... 24. Kasaciniame skunde yra teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas... 25. 1 dalį.... 26. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei... 27. Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo nuosprendį esminių... 28. Pagal teismų praktiką taikant BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą,... 29. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo įgaliojimų nagrinėjant... 30. Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus, kuriuose yra... 31. Dėl BPK 20 straipsnio 3-5 dalių taikymo... 32. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 33. 20 straipsnio 3-5 dalyse įtvirtintas nuostatas, nes skyrė didesnį dėmesį... 34. Nagrinėjant bylą kasacine tvarką gali būti tik patikrinama, ar byloje... 35. Šioje byloje konstatuotina, kad įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų... 36. 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, nustatančiomis, kad... 37. Teismas laikėsi ir kitos svarbios įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo... 38. 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams... 39. 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad... 40. Šioje byloje buvo laikomasi minėtų procesinių taisyklių ir materialinės... 41. Dėl kasacinio skundo argumentų bausmės skyrimo aspektu ir dėl pagrindo... 42. Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir... 43. 62 straipsnio atitinkamos dalies taikymo sąlygas, bet ir pagrįsti, kokios... 44. Kasatoriaus teiginiai dėl pagrindo taikyti nuteistajai M. S. BK 62 straipsnį... 45. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą švelnesnės negu įstatymo... 46. 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu... 47. M. S. ne pati savo noru atvyko ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką... 48. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė... 49. Šioje baudžiamojoje byloje teismai nustatė tik vieną BK 62 straipsnio 2... 50. 62 straipsnio nuostatų nėra teisinio pagrindo.... 51. Kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl to, kad nuteistoji išlaiko... 52. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 53. Nuteistosios M. S. gynėjas skunde nepagrįstai teigia, kad jos asmenybę... 54. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 55. Bylos duomenys rodo, kad tokių išimtinių aplinkybių šioje byloje teismai... 56. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis, neperžengiant... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 58. Nuteistosios M. S. gynėjo Bogdano Chranovskio kasacinį skundą atmesti....