Byla 2K-173/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Gintaro Godos ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. S., A. B., E. K. ir S. L. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžio.

3Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu nuteisti:

4E. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 300 MGL dydžio (37 500 Lt) bauda;

5pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 300 MGL dydžio (37 500 Lt) bauda bei laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. spalio 27 d. iki 2006 m. sausio 26 d., tai prilyginant 180 laisvės apribojimo dienų.

6A. B. – pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 100 MGL dydžio (12 500 Lt) bauda;

7pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda bei laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. spalio 27 d. iki 2006 m. sausio 11 d., tai prilyginant 152 laisvės apribojimo dienoms.

8S. L. – pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 80 MGL dydžio (10 000 Lt) bauda;

9pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 80 MGL dydžio (10 000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. lapkričio 15 iki 17 d., tai prilyginant 4 MGL dydžio (500 Lt) baudai.

10E. K. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 200 MGL dydžio (25 000 Lt) bauda;

11pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 200 MGL dydžio (25 000 Lt) bauda bei laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Baudžiamoji byla E. K. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

12Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. Š. ir R. M., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

13Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo E. S., A. B., S. L. ir E. K.

14E. S., nuteistam pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas keturiems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. spalio 27 d. iki 2006 m. sausio 26 d.

15A. B., nuteistam pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. spalio 27 d. iki 2006 m. sausio 11 d.

16S. L., nuteistam pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. lapkričio 15 iki 17 d.

17E. K., nuteistam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų E. S., A. B., S. L. ir E. K. palikta nepakeista.

18Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

19E. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas organizuotos grupės organizatorius ir vadovas, veikdamas organizuota grupe su A. B., A. Š., S. L., o su E. K. – bendrininkų grupe, Vilniaus, Panevėžio miestuose laikotarpiu nuo 2001 m. gegužės iki 2005 m. spalio mėn. tyčia apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 1 428 465,21 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), priklausančio Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, be to, suklastojo ir perdavė suklastotus tikrus dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius.

20A. B. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas E. S. suburtos organizuotos grupės narys, veikdamas organizuota grupe, Vilniuje laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio iki 2005 m. spalio mėn. tyčia apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 988 313,10 Lt PVM, priklausančio Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, be to, suklastojo ir perdavė suklastotus tikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius.

21S. L. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas E. S. suburtos organizuotos grupės narys, veikdamas organizuota grupe, Vilniuje laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio iki 2005 m. spalio mėn. tyčia apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 442 857,70 Lt PVM, priklausančio Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, be to, suklastojo ir perdavė suklastotus tikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius.

22E. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad Vilniuje laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės iki spalio mėn. tyčia apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 37 219,42 Lt PVM, priklausančio Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, ir panaikino didelės vertės turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, be to, suklastojo ir perdavė suklastotus tikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius.

23Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės jam paskyrimo ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendį.

24Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo bei paskirdamas straipsnių, pagal kuriuos buvo kvalifikuotos jo padarytos nusikalstamos veikos, sankcijose numatytas bausmes, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, t. y. neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

25Kasatorius mano, kad pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį buvo ir pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šią normą. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis; nusikalstamais veiksmais padaryta žala yra atlyginta visiškai; be to, nusikaltimai padaryti iki 2005 m. spalio mėn. ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų padaręs naujų teisės pažeidimų. Taip pat jis nurodo, kad augina mažametį vaiką (jam ketveri metai), kuriam reikalinga materialinė pagalba, auklėjimas, kad jo tėvas turi neįgalumą, sunkiai serga, jam reikalinga priežiūra, išlaikymas, o motina yra pensinio amžiaus.

26Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalto realiai nesuvokdamas nusikaltimo pavojingumo, masto ir neigiamų padarinių valstybei, kad jo vaidmuo buvo antraeilis ir jis visiškai prisipažino bei gailėjosi. Teismas byloje esančius duomenis apie jo asmenį vertino vienpusiškai, neatsižvelgė į itin svarbias bylos aplinkybes, kuriais visapusiškai ir objektyviai įvertinus buvo galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas tik paviršutiniškai ir gana formaliai vertino jam paskirtos bausmės pagrįstumą ir teisingumą.

27Skunde pažymima, jog teismas turi siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Kaltininko asmenybės įvertinimas yra labai svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Įvertindamas kaltininko asmenybę bei parinkdamas bausmę, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė. Taip pat kasatorius pažymi, kad teisingumo principo įgyvendinimas reiškia, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

28Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis kiekvienam kaltinamajam garantuoja teisę į teisingą (sąžiningą) bylos nagrinėjimą. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes baudžiamosios bylos aplinkybes vertino ir aiškino išimtinai jo nenaudai. Apeliacinės instancijos teismo konstatuotos išvados dėl bausmės skyrimo yra deklaratyvios, neatitinka byloje nustatytų objektyvių faktinių aplinkybių bei prieštarauja teisingumo, teisėtumo principams.

29Apibendrindamas kasatorius teigia, kad pirmiau nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sukliudė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą bei paveikė teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė – bauda turėtų pakankamą auklėjamąjį poveikį ir ja būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

30Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės jam paskyrimo ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendį.

31Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl bausmės skyrimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jo nuomone, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes paskirtos straipsnių sankcijose numatytos bausmės yra aiškiai per griežtos ir prieštarauja teisingumo principui, kuris reikalauja, jog paskirta bausmė būtų adekvati nusikalstamai veikai ir kaltinamojo asmenybei.

32Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė švelnesnes bausmės rūšis nei sankcijose numatytos. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi; nusikalstamais veiksmais padaryta žala yra atlyginta visiškai; nusikaltimai padaryti iki 2005 m. spalio mėn. ir nėra duomenų, kad jis iki nuosprendžio priėmimo būtų padaręs kokių nors teisės pažeidimų, taigi padarė reikiamas išvadas.

33Kasatorius taip pat nurodo, kad augina keturis vaikus, iš kurių du yra mažamečiai. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, šeimoje dirba tik žmona, o jis prižiūri mažamečius vaikus. Sūnus B. B., gimęs ( - ), yra labai ligotas, jam diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas. Su vaiku reikia nuolat dirbti, jis labai prisirišęs prie tėvo.

34Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, nusikalto realiai nesuvokdamas nusikaltimo pavojingumo, masto ir neigiamų padarinių valstybei, kad jo vaidmuo buvo antraeilis ir jis visiškai prisipažino nusikaltęs bei gailėjosi. Teismas byloje esančius duomenis apie jo asmenį vertino vienpusiškai, neatsižvelgė į itin svarbias bylos aplinkybes, kurias visapusiškai ir objektyviai įvertinus, buvo galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas tik paviršutiniškai ir gana formaliai vertino jam paskirtos bausmės pagrįstumą ir teisingumą.

35Skunde pažymima, kad teisingumo principo įgyvendinimas reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismas turi siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Įvertindamas kaltininko asmenybę bei parinkdamas bausmę, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė.

36Be to, kasatorius teigia, kad Konvencijos 6 straipsnis kiekvienam kaltinamajam garantuoja teisę į teisingą (sąžiningą) bylos nagrinėjimą. Europos žmogaus teisių teismas yra pabrėžęs, kad teismas privalo būti ne tik teisingas, nešališkas ir nepriklausomas, bet ir atrodyti toks. Byloje Langborger prieš Švediją jis yra konstatavęs, kad būtina ir išoriškai apsaugoti nuomonę apie teismų objektyvų nešališkumą ir nepriklausomumą (Cour eur. D. H., arrzt Langborger c. Sučde, du 22 juin 1989, sėrie A n° 155).

37Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės jam paskyrimo ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendį.

38Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo yra nepagrįsta ir neteisinga. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė švelnesnes bausmės rūšis nei sankcijose numatytos, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tenkino prokuroro apeliacinį skundą ir panaikino BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą.

39Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų galėjimąsi dėl to. Be to, šis teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimai padaryti dar iki 2005 m. spalio mėn. ir iki nuosprendžio priėmimo jis nepadarė naujų teisės pažeidimų, o jo laisvė realiai jau buvo atimta taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą (nuo 2005 m. spalio 27 d. iki 2006 m. sausio 26 d. imtinai). Apeliacinės instancijos teismas atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepanaikino, taip pat individualizuodamas bausmę nurodė, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, yra silpnos sveikatos, padaryta žala yra atlyginta visiškai.

40Kasatoriaus vertinimu, neteisinga apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kurios, šio teismo nuomone, sudarė pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, yra tik formalaus pobūdžio ir nėra išimtinės. Jis teigia, kad byloje yra duomenų, paneigiančių šią teismo išvadą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai individualizavo jam paskirtą bausmę. Netinkamai įvertinta pasikeitusi jo sveikatos būklė, šeiminė padėtis, nusikalstamų veiksmų pavojingumas, realaus pasipelnijimo masto, turtinės padėties nepasikeitimas padarius nusikalstamas veikas.

41Kasatorius pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti skiriama, kai yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teismai turi įvertinti bylos aplinkybes, atskleidžiančias nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę ne tik prieš nusikaltimo padarymą, jo darymo metu, bet ir po nusikaltimo padarymo.

42Siekdamas tinkamo bausmės individualizavimo, kasatorius pateikia papildomus paaiškinimus, apibūdinančius jį ir patvirtinančius, kad dėl jam padarytų nusikaltimų galima skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Jis nurodo, kad prieš darydamas nusikaltimus, jų metu ir iki šiol yra susituokęs su S. S. Nusikaltimų padarymo metu santuokoje buvo gimęs tik vienas vaikas – E. S., tačiau praėjus ilgam laiko tarpui (penkeriems metams) po nusikaltimų padarymo santuokoje gimė dar du vaikai – ( - ) gimė dukra E. S. ir sūnus E. S., kurie šiuo metu dar yra nepilnamečiai. Kasatorius teigia, kad paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui po nusikaltimų padarymo, nepagrįstai nukentėtų vaikų, šeimos interesai.

43Be to, kaip ir konstatavo teismai, kasatorius yra silpnos sveikatos. Jis serga epilepsija. Taip pat jam diagnozuoti akmenys tulžies pūslėje ir dėl šios ligos numatytas vienintelis operacinis gydymas. 2007 m. jam padaryta skrandžio mažinimo operacija. Be to, kasatoriui konstatuota arterinė hipertenzija, virškinimo trakto disfunkcija, stuburo osteochondrozė. Dėl savo sveikatos būklės jis yra visiškai nedarbingas (nuo 2010 m. vasario 12 d. registruotas darbo biržoje) ir dabartiniu metu serga, nors iki 2007 metų dirbo ir siekė uždirbti legaliu būdu.

44Kasatorius tvirtina nesąs toks pavojingas, kad reikėtų jį izoliuoti, be to, darydamas nusikaltimus jis realiai nepraturtėjo. Jo nuomone, visi pirmiau nurodyti duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskyrė jam kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui, kuris reikalauja, jog paskirta bausmė būtų adekvati nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę.

45Kasaciniu skundu S. L. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendį.

46Skunde jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šią normą pritaikė teisingai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes iš esmės tik pritarė prokuroro skundo argumentams, o ne aptarė įrodymus, paneigiančius apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė nė vieno konkretaus motyvo, kodėl pirmosios instancijos teismas buvo neteisus.

47Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dauguma asmenų, kurie dalyvavo įvairiai bendrininkaudami darant nusikalstamas veikas, jau yra nuteisti, todėl pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą, skirdamas bausmes šioje byloje atsižvelgė į kitiems asmenims anksčiau skirtas bausmes. Kasatorius pažymi, kad nusikalstamų veikų organizatoriams ir tiesioginiams vykdytojams, kurie nesumokėjo PVM, bausmės buvo skirtos švelnios, todėl dalyviams, kurių vaidmuo buvo antraeilis, negalima skirti griežtesnių bausmių. Atsižvelgiant į teisingumo principą, būtų labai neteisinga, jeigu jam būtų paskirta bausmė tokia pati ar netgi didesnė negu tiems asmenims, kurie klastojo dokumentus, organizavo šią nusikalstamą veiką ir gavo realią naudą iš jos.

48Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, kad jis pats PVM sąskaitų faktūrų neklastojo, o tam tikra prasme buvo pasiuntinys (vežiojo organizatorių prašomus dokumentus) ir tokie veiksmai truko neilgai palyginus su organizatorių veiksmais (apie metus laiko, maždaug kartą per mėnesį). Kasatoriaus nuomone, reikia atsižvelgti ir į tai, kad tarp šių važiavimų buvo ir asmeninio pobūdžio pirkimų ir tam sugaišta ne mažiau kaip keturis penkis kartus. Be to, jis atkreipia dėmesį į tai, kad nepanaudojo nei savo įmonės ar jos dokumentų, nei savo darbo, neieškojo jokių kitų įmonių ar asmenų ir niekam neteikė jokių dokumentų nei asmeniškai, nei per savo vadovaujamą įmonę nusikalstamoms veikoms daryti, skirtingai nei UAB „S.“ darbuotojai. Jis net nepažįsta nė vieno asmens, kurie buvo teisiami kartu su juo (išskyrus A. B.).

49Kasatorius taip pat mano, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo atsižvelgti į tai, kad jis neatlygino žalos. Žalą atlygino tie asmenys, kurie realiai ją padarė, ir tai įrodo, kas buvo tikrieji kaltininkai ir kas prie nusikalstamos veikos neprisidėjo. Tik nusikaltimo organizatoriams padaryta žala buvo naudinga, tik jie padaryta žala naudojosi, todėl tik jie ir turėjo ją atlyginti. Be to, byloje nėra duomenų, kiek jis asmeniškai šios žalos padarė bent jau teoriškai. Byloje nėra įrodyto nė vieno fakto, už kokią sumą jis vežė dokumentus. Jokios naudos iš nusikalstamos veikos jis negavo.

50Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo sveikatos būklė yra sunki. Jis serga hepatitu C (paskutinė III stadija). Negaunant efektyvaus gydymo, kita šios ligos stadija – kepenų cirozė arba kepenų vėžys. Šių ligų progresavimo šiuolaikinė medicina nemoka išgydyti visiškai, o tai reiškia neišvengiamą ir skausmingą mirtį. Jam taip pat diagnozuota Hodžkino limfoma (kraujo vėžio atmaina II stadijos, limfmazgių piktybinis susirgimas). Medicininėmis priemonėmis šios ligos progresavimas pristabdytas, tačiau paūmėjus šiai ligai būtų reikalingas ilgas, sunkus ir labai pavojingas gyvybei bei brangus gydymas. Kasatoriui reikalinga nuolatinė medikų priežiūra. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų neįmanoma efektyviai gydytis ir dėl to sveikata labai pablogėtų.

51Kasatorius taip pat pažymi, jog jis anksčiau neteistas, prisipažino padaręs negerai, yra dirbantis žmogus, ruošiasi sukurti šeimą, todėl skirti laisvės atėmimo bausmę būtų netikslinga. Kasatoriaus įsitikinimu, visos šios aplinkybės kiekviena atskirai ir kartu bet kurios instancijos teismo galėjo ir gali būti pripažintos lengvinančiomis atsakomybę, o teismas turi pareigą į tai atsižvelgti (BK 59 straipsnis). Visos pirmiau išvardytos aplinkybės paneigia apeliacinės instancijos teismo motyvus, kuriais šis priėmė jam nepalankų nuosprendį.

52Atsiliepimu į kasacinius skundus Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo nuteistųjų E. S., A. B., E. K. ir S. L. kasacinius skundus atmesti.

53Atsiliepime nurodoma, kad nuteistųjų kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir teisingai pritaikė šį baudžiamąjį įstatymą.

54Teismas nurodė išsamius žemesnės instancijos teismo sprendimo pakeitimo motyvus, be to, keisdamas nuosprendį bei netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2008, 2K-381/2008, 2K-251/2008 ir kt.).

55Prokuroro nuomone, negalima sutikti su nuteistųjų kasaciniuose skunduose nurodytais argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į jų asmenybes ir kad paskirtos bausmės nėra tinkamai individualizuotos. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ir detaliai išnagrinėjo aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti parenkant bausmės rūšį ir jos dydį, tarp jų ir į nuteistųjų asmenybes. Teismas aptarė pirmosios instancijos teismo nustatytas nuteistųjų asmenybes, būtent, kad E. S. – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, yra silpnos sveikatos; A. B. – neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, S. L. – neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, jo vaidmuo organizuotoje grupėje buvo antraeilis, o atskyrimas nuo darbo gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius; E. K. – anksčiau nebaustas, ikiteisminio tyrimo metu buvo suimtas tris mėnesius, naujų įstatymų pažeidimų nepadarė. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismo teisingai buvo pripažintos kaip formalaus pobūdžio ir nesudarančios pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyto teisingumo principo.

56Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė ir kitas aplinkybes, į kurias atsižvelgė skirdamas bausmę. Teismas teisingai pripažino, kad nuteistieji per pakankamai ilgą laikotarpį, kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byla nagrinėjama teisme, nesiėmė jokių priemonių atlyginti padarytos žalos, o tai rodo netinkamą, neigiamą požiūrį į įstatymo saugomas vertybes, visišką nenorą pašalinti savo neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius.

57Taip pat prokuroras atkreipia dėmesį ir į apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kiekvienas iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų turi svarbią ir savarankišką reikšmę, tačiau šio straipsnio 2 dalies 1 punkte įstatymų leidėjas nurodo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Kasatoriai yra pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų, ir BK 300 straipsnio 2 dalį, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, ilgas nusikalstamos veikos darymo laikotarpis, pastovūs ir nuolatiniai tarpusavio ryšiai, nusistovėjęs nusikalstamos veikos darymo mechanizmas, valstybės biudžetui padaryta itin didelė žala rodo, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jos buvo daromos tyčia, tikslingai ir suvokiant pasekmes dėl savo veiksmų. Prokuroro nuomone, jokių išimtinių aplinkybių, kurios rodytų kasatorių padarytų nusikalstamų veikų mažesnį pavojingumo laipsnį, nenustatyta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.

58Taip pat atsiliepime nesutinkama su kasatorių A. B. ir E. K. teiginiais dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-416/2007) šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Nušalinimo pagrindai gali paaiškėti ne tik iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, bet ir vėlesnėse proceso stadijose (kasacinė nutartis Nr. 2K-183/2008), tačiau pagal BPK 58 straipsnio prasmę nušalinimo pagrindas turi egzistuoti iki pradedant nagrinėti bylą teisme (tai teisėjo giminystės ryšiai, ankstesnis dalyvavimas byloje, jo suinteresuotumas bylos baigtimi ir kt.). Šiame kontekste prokuroras pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu A. B. ir E. K. nereiškė nušalinimų teismams, o motyvuotas nuosprendžio pakeitimas ir teisingos bausmės skyrimas nelaikytinas teismų šališkumu.

59Nuteistųjų E. S., A. B., E. K. ir S. L. kasaciniai skundai atmestini.

60Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

61Kasaciniuose skunduose nuteistieji E. S., A. B., E. K. ir S. L. skundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Jie mano, kad, netaikydamas šios normos ir paskirdamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 2 dalį šių straipsnių sankcijose numatytas bausmes, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė aiškiai per griežtas bausmes. Šie kasacinių skundų teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai laikytini nepagrįstais.

62Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Išimtys iš BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės numatytos BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatose.

63BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai sušvelninti bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog (net švelniausios) straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Pažymėtina ir tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu, tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2009).

64Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad šis teismas E. S., A. B., E. K. bei S. L. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė nenustatęs ir nenurodęs jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų atitinkamų straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

65Apeliacinės instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo panaikinimą motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės tai tokios aplinkybės, kurios vertintinos skiriant įstatymo sankcijoje numatytos bausmės rūšį bei dydį, t. y. jos nėra tokios, kurias būtų galima pripažinti išimtinėmis, leidžiančiomis skirti švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę.

66Ginčydami BK 54 straipsnio taikymą, kasaciniuose skunduose nuteistieji nurodo tam tikras, jų nuomone, apeliacinės instancijos teismo neįvertintinas aplinkybes, susijusias su jų asmenybėmis ir susidariusiomis situacijomis šeimoje. Tačiau tokie skundų teiginiai neatitinka apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio, nes šis teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtinas tinkamai individualizuoti bausmę, tarp jų ir nurodytas kasaciniuose skunduose, o kasatorių nesutikimas su šiuo vertinimo rezultatu negali būti laikomas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar teismo šališkumo požymiu.

67Byloje nustatyta, kad E. S., A. B. ir S. L. anksčiau nebuvo teisti, jie ir A. K. administracine tvarka nebausti, S. L. dirba, jo ir A. B. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeiliai, E. S. yra silpnos sveikatos, be to, ikiteisminio tyrimo metu kai kurių jų laisvė buvo suvaržyta taikant procesines prievartos priemones – laikiną sulaikymą ir suėmimą (E. S., E. K. buvo suimti apie tris mėnesius, A. B. – daugiau nei du mėnesius). Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino E. S. ir E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jų prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, akcentavo tai, kad nusikalstamos veikos įvykdytos iki 2005 m. spalio mėn. ir nėra jokių duomenų, kad nuteistieji po nusikaltimų būtų padarę naujų teisės pažeidimų, taip pat konstatavo, kad nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala buvo atlyginta. Tačiau, nepaisant šių kasatoriams palankių aplinkybių, jų įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, E. S., A. B. ir S. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta veikos padarymas organizuota grupe, o E. K. – bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, nors nusikaltimais padaryta žala buvo atlyginta, tačiau ją atlygino ne nuteistieji, o kiti asmenys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, ir jie nuteisti kitais nuosprendžiais. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos buvo daromos ilgą laiką, įvertino kiekvieno nuteistojo neteisėtų veiksmų apimtį ir jais valstybei padarytos žalos dydį. Taigi, atsižvelgęs į visus šiuos bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas E. S., A. B., S. L. bei E. K. paskyrė BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 2 dalies sankcijų ribose nustatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės bei bausmių vidurkiai. Kasaciniuose skunduose daugiausiai akcentuojamos kasatorių asmenybių teigiamos savybės, jiems diagnozuotos ligos, šeiminės padėtys, pažymint vaikų ir kitų šeimos narių interesų pažeidimą paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes. Tačiau šios aplinkybės, vertinant kartu su padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį bei laipsnį apibūdinančiomis aplinkybėmis (padaryti tyčiniai savanaudiški apysunkis ir sunkus nusikaltimai, kurie truko ilgą laiką, buvo išplėtotas nusikaltimų darymo mechanizmas, į juos buvo įtraukiami vis nauji asmenys, nusikalstamomis veikomis padaryta didelė žala valstybės biudžetui ir pan.), negali būti laikomos pakankamu pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų asmenybių ir jų kiekvieno šeiminę padėtį apibūdinančių duomenų nelaikė išimtinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis.

68Nuteistojo S. L. nuorodos į tai, kad jam apskritai negalėjo būti skiriama griežtesnė bausmė, nei kitiems asmenims kitose (išskirtose) bylose priimtais nuosprendžiais paskirtos bausmės, nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas dėl teismo nuosprendžio, kuris apskųstas apeliacine tvarka, t. y. nei neapskųstų, nei įsiteisėjusių nuosprendžių pagrįstumo bei teisėtumo netikrina ir jų nekvestionuoja. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, negali būti traktuojama taip, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje negali taisyti padarytos klaidos, nes privalo atsižvelgti į kitiems asmenims kitais nuosprendžiais paskirtas bausmes.

69Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasatorių argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

70Nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, įtvirtintų BPK 369 straipsnyje, kasaciniai skundai negali būti tenkinami.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

72Nuteistųjų E. S., A. B., E. K. ir S. L. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu... 4. E. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24... 5. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį... 6. A. B. – pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182... 7. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį... 8. S. L. – pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182... 9. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį... 10. E. K. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija),... 11. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija),... 12. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. Š. ir R. M., tačiau dėl jų... 13. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 14. E. S., nuteistam pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182... 15. A. B., nuteistam pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182... 16. S. L., nuteistam pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182... 17. E. K., nuteistam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas... 18. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą ir susipažinusi su... 19. E. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2... 20. A. B. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2... 21. S. L. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2... 22. E. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už... 23. Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 24. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios... 25. Kasatorius mano, kad pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį buvo ir... 26. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į... 27. Skunde pažymima, jog teismas turi siekti, kad paskirtoji bausmė būtų... 28. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau... 29. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad pirmiau nurodytos aplinkybės... 30. Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 31. Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl... 32. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54... 33. Kasatorius taip pat nurodo, kad augina keturis vaikus, iš kurių du yra... 34. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai... 35. Skunde pažymima, kad teisingumo principo įgyvendinimas reiškia, kad tarp... 36. Be to, kasatorius teigia, kad Konvencijos 6 straipsnis kiekvienam kaltinamajam... 37. Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 38. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl... 39. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 40. Kasatoriaus vertinimu, neteisinga apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 41. Kasatorius pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei... 42. Siekdamas tinkamo bausmės individualizavimo, kasatorius pateikia papildomus... 43. Be to, kaip ir konstatavo teismai, kasatorius yra silpnos sveikatos. Jis serga... 44. Kasatorius tvirtina nesąs toks pavojingas, kad reikėtų jį izoliuoti, be to,... 45. Kasaciniu skundu S. L. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų... 46. Skunde jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė... 47. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dauguma asmenų, kurie dalyvavo... 48. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jo vaidmuo darant... 49. Kasatorius taip pat mano, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo... 50. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jo sveikatos būklė yra... 51. Kasatorius taip pat pažymi, jog jis anksčiau neteistas, prisipažino padaręs... 52. Atsiliepimu į kasacinius skundus Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus... 53. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistųjų kasaciniuose skunduose išdėstyti... 54. Teismas nurodė išsamius žemesnės instancijos teismo sprendimo pakeitimo... 55. Prokuroro nuomone, negalima sutikti su nuteistųjų kasaciniuose skunduose... 56. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė ir kitas aplinkybes, į... 57. Taip pat prokuroras atkreipia dėmesį ir į apeliacinės instancijos teismo... 58. Taip pat atsiliepime nesutinkama su kasatorių A. B. ir E. K. teiginiais dėl... 59. Nuteistųjų E. S., A. B., E. K. ir S. L. kasaciniai skundai atmestini.... 60. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 61. Kasaciniuose skunduose nuteistieji E. S., A. B., E. K. ir S. L. skundžia... 62. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią... 63. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 64. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti,... 65. Apeliacinės instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo panaikinimą... 66. Ginčydami BK 54 straipsnio taikymą, kasaciniuose skunduose nuteistieji nurodo... 67. Byloje nustatyta, kad E. S., A. B. ir S. L. anksčiau nebuvo teisti, jie ir A.... 68. Nuteistojo S. L. nuorodos į tai, kad jam apskritai negalėjo būti skiriama... 69. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 70. Nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ar... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 72. Nuteistųjų E. S., A. B., E. K. ir S. L. kasacinius skundus atmesti....