Byla 1A-49-616/2020
Dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, nuteistajam T. D. ir jos gynėjui advokatui Eduardui Antonenko, nuteistajam A. T. ir jo gynėjui advokatui Aivarui Surbliui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. D. ir A. T. apeliacinius skundus dėl ( - ) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

2A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

4– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmę įskaitytas A. T. sulaikymo pagal Europos arešto orderį laikotarpis nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 21 d., t. y. 25 paros, kurios prilygintos 50 MGL dydžio baudai, ir A. T. nustatyta galutinė bausmė – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda.

7A. T. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 682 straipsnio 1 dalyje ir atimta teisė dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje 2 (dvejus) metus.

8T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda.

9T. D. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

10Civiliniam ieškovui ( - ) (toliau – ir ( - )) pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12I.

13Bylos esmė

141.

15A. T. (toliau ir – A. T.) pripažintas kaltas ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšius ir reikalavo kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tikrų dokumentų suklastojimą ir panaudojimą, tokiomis aplinkybėmis: A. T., dirbdamas ( - ) ( - ), pagal ( - ) pareiginius nuostatus, patvirtintus ( - ) generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-22, privalėdamas: hidrografiniame laive ar kitoje plaukiojimo priemonėje sumontuota įranga matuoti ir kontroliuoti ( - ) gylius (10 punktas), vadovauti gylių matavimo darbams uosto akvatorijoje, prižiūrėti ir tikrinti gylių matavimų inžinieriaus ir matavimo darbų inžinieriaus darbą (14 punktas), atsakydamas už teisingą gylių matavimų duomenų apskaičiavimą, redagavimą, pateikimą suinteresuotiems ( - ) direkcijos padaliniams (32.1 punktas), paruoštų dokumentų turinį (32.2 punktas), veikdamas priešingais nurodytoms funkcijoms tikslais, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 28 d. ( - ), tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku susitarė su uždarosios akcinės bendrovės „( - )“, į. k. ( - ) (toliau – UAB ,,( - )“) ( - ) uoste vykdančios jūrų uosto akvatorijos valymo darbus pagal 2015 m. gegužės 8 d. rangos sutartį Nr. 34-2015-240, direktoriumi T. D. (toliau – ir T. D.) savo naudai priimti iš jo kyšius už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad suklastos uosto akvatorijos gylių prie krantinių batimetrinių matavimų duomenis iki projektinių dydžių tam, kad UAB „( - )“ galėtų atiduoti vertinti kaip atliktus tinkamai šių krantinių valymo rangos darbus bei gauti už tai rangos sutartyje numatyto dydžio atlyginimą. Susitarta, jog už kiekvieną suklastotą matavimą T. D. perduos A. T. 1 000 Eur kyšį, o A. T. reikalavo, kad T. D. šiuos kyšius jam perduotų.

16Vykdydamas pasiektą su T. D. susitarimą, A. T.:

171.1.

182015 m. liepos 28 d., 16.10 val., po UAB „( - )“ atliktų dugno valymo darbų hidrografiniu laivu „( - )“ atliko ( - ) jūrų uosto krantinių Nr. 103 ir Nr. 104 batimetrinius matavimus. 2015 m. liepos 29 d. A. T. ( - ) kabineto Nr. 205 patalpose, esančiose ( - ), programa PDS 2000 apskaičiuodamas batimetrinius matavimų gylius, atliekant matavimus faktiškai nustatytas gylių reikšmes, neatitinkančias techninių užduočių Nr. 9.3.164–31/15 ir Nr. 9.3.164–32/15 reikalavimo pasiekti 12,7 m projektinį gylį, padidino (pagilino) 5 cm ir gautą tekstinį failą su duomenimis, žinodamas, kad jie neatitinka tikrovės, užregistravo batimetrinių duomenų registracijos žurnale, suteikiant jam Nr. 11.3.7.284_150728. Šiais veiksmais A. T. suklastojo dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą.

19Matavimų duomenų bazių inžinierė K. J., nesupratusi A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, užregistruotą suklastotų matavimų duomenų tekstinį failą konvertavo į skaitmeninį ARCGIS formatą ir kartu su tekstiniu failu įkėlė saugoti į ( - ) direkcijos serverį. Šiais veiksmais A. T. žinomai suklastotą dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą – laikė.

20( - ) Akvatorijos priežiūros ir aplinkos skyriaus projekto vadovas V. Š., nesuprasdamas A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, ( - ) direkcijos serveryje įdėtus suklastotus elektroninius dokumentus 2015 m. liepos 31 d. panaudojo surašydamas atliktų darbų kokybės ir kiekių sutikrinimo aktą ir savo parašu patvirtino, jog sutikrindamas rangovės UAB „( - )“ atliktų pagal technines užduotis Nr. 9.3.164–31/15 ir Nr. 9.3.164–32/15 darbų kokybę ir kiekius, nurodytus patikrinimo akte, nustatė, kad faktiškieji ir akte nurodyti darbų kiekiai ir kokybė atitinka būtinus projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus. Šiais veiksmais A. T. žinomai suklastotą dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą – panaudojo.

21( - ) statybos ir eksploatacijos departamento direktorius A. K., nesuprasdamas A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pasirašė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 3, kuriuo UAB „( - )“ atliktus krantinių valymo darbus priėmė kaip atitinkančius projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus. Perdavimo akto Nr. 3 pagrindu ( - ) 2015 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2131 už nekokybiškai atliktus darbus UAB „( - )“ išmokėjo 39 998,16 Eur be PVM.

221.2.

23Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas pasiektą su T. D. susitarimą, A. T. 2015 m. rugpjūčio 12 d., 7.50 val., po UAB „( - )“ atliktų dugno valymo darbų hidrografiniu laivu „( - )“ atliko krantinių Nr. 101 ir Nr. 102 batimetrinius matavimus. Tęsdamas veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. A. T. ( - ) kabineto Nr. 205 patalpose, esančiose ( - ) ( - ), programa PDS 2000 apskaičiuodamas batimetrinius matavimų gylius, atliekant matavimus faktiškai nustatytas gylių reikšmes, neatitinkančias techninių užduočių Nr. 9.3.164–30/15 ir Nr. 9.3.164–29/15 reikalavimo pasiekti 12,7 m projektinį gylį, padidino (pagilino) 2 cm ir gautą tekstinį failą su duomenimis, žinodamas, kad jie neatitinka tikrovės, užregistravo batimetrinių duomenų registracijos žurnale, suteikiant jam Nr. 11.3.7.300_150812. Šiais veiksmais A. T. suklastojo dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą.

24Matavimų duomenų bazių inžinierė K. J., nesupratusi A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, užregistruotą suklastotų matavimų duomenų tekstinį failą konvertavo į skaitmeninį ARCGIS formatą ir kartu su tekstiniu failu įkėlė saugoti į ( - ) direkcijos serverį. Šiais veiksmais A. T. žinomai suklastotą dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą – laikė.

25( - ) Akvatorijos priežiūros ir aplinkos skyriaus projekto vadovas V. Š., nesuprasdamas A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, ( - ) direkcijos serveryje įdėtus suklastotus elektroninius dokumentus 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. panaudojo surašydamas atliktų darbų kokybės ir kiekių sutikrinimo aktus, taip pat savo parašu patvirtino, jog sutikrindamas rangovės UAB „( - )“ atliktų pagal technines užduotis Nr. 9.3.164–30/15 ir Nr. 9.3.164–29/15 darbų kokybę ir kiekius, nurodytus patikrinimo akte, nustatė, kad faktiškieji ir akte nurodyti darbų kiekiai ir kokybė atitinka būtinus projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus. Šiais veiksmais A. T. žinomai suklastotą dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą – panaudojo.

26( - ) statybos ir eksploatacijos departamento direktorius A. K., nesuprasdamas A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pasirašė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 4 ir Nr. 5, kuriais UAB „( - )“ atliktus krantinių valymo darbus priėmė kaip atitinkančius projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus. Perdavimo aktų Nr. 4 ir Nr. 5 pagrindu ( - ) 2015 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2105 už nekokybiškai atliktus rangos darbus išmokėjo UAB „( - )“ 13 578 Eur be PVM, o 2015 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2194 išmokėjo 18 641,28 Eur be PVM.

271.3.

28Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas pasiektą su T. D. susitarimą, A. T. 2015 m. spalio 28 d., 13.10 val., po UAB „( - )“ atliktų dugno valymo darbų hidrografiniu laivu „( - )“ atliko krantinės Nr. 70 batimetrinius matavimus. Tęsdamas veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. A. T. ( - ) kabineto Nr. 205 patalpose, esančiose ( - ), programa PDS 2000 apskaičiuodamas batimetrinius matavimų gylius, atliekant matavimus faktiškai nustatytas gylių reikšmes, neatitinkančias techninės užduoties Nr. 9.3.164–17/15 reikalavimo pasiekti 14 m projektinį gylį, padidino (pagilino) 2 cm, o palei krantinės kraštą gylių reikšmę padidino iki 30 cm ir gautą tekstinį failą su duomenimis, žinodamas, kad jie neatitinka tikrovės, užregistravo batimetrinių duomenų registracijos žurnale, suteikiant jam Nr. 11.3.7.382_151028. Šiais veiksmais A. T. suklastojo dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą.

29Matavimų duomenų bazių inžinierė K. J., nesupratusi A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, užregistruotą suklastotų matavimų duomenų tekstinį failą konvertavo į skaitmeninį ARCGIS formatą ir kartu su tekstiniu failu įkėlė saugoti į ( - ) direkcijos serverį. Šiais veiksmais A. T. žinomai suklastotą dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą – laikė.

30( - ) Akvatorijos priežiūros ir aplinkos skyriaus projekto vadovas V. Š., nesuprasdamas A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, ( - ) direkcijos serveryje įdėtus suklastotus elektroninius dokumentus 2015 m. lapkričio 9 d. panaudojo surašydamas atliktų darbų kokybės ir kiekių sutikrinimo aktą, taip pat savo parašu patvirtino, jog sutikrindamas rangovo UAB „( - )“ atliktų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164–17/15 darbų kokybę ir kiekius, nurodytus patikrinimo akte, nustatė, kad faktiškieji ir akte nurodyti darbų kiekiai ir kokybė atitinka būtinus projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus.

31Šiais veiksmais A. T. žinomai suklastotą dokumentą elektronine forma – gylių matavimų duomenų tekstinį failą – panaudojo.

32( - ) statybos ir eksploatacijos departamento direktorius G. Z., nesuprasdamas A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, pasirašė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 7, kuriuo UAB „( - )“ atliktus krantinių valymo darbus priėmė kaip atitinkančius projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus. Perdavimo akto Nr. 7 pagrindu ( - ) 2015 m. gruodžio 9 d. mokėjimo pavedimu Nr. 3063 už nekokybiškai atliktus rangos darbus išmokėjo UAB „( - )“ 111 317 Eur su PVM.

33Tęsdamas nusikalstamą veiką A. T. pokalbio, vykusio su T. D., 2015 m. gruodžio 5 d., apie 15.20 val., metu pastarojo pareikalavo laikytis susitarimo ir perduoti jam kaip kyšį pažadėtus 1 000 Eur už suklastotus ( - ) jūsų uosto krantinės Nr. 70 batimetrinių matavimų rezultatus. Atlikdamas nurodytus veiksmus – susitardamas priimti kyšius už neteisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, t. y. už batimetrinių matavimų duomenų suklastojimą, laikymą ir jų panaudojimą užtikrinant projektų bei normatyvinių dokumentų reikalavimų neatitinkančių rangos darbų priėmimo procedūrų sklandų vykdymą, taip pat reikalaudamas kyšius duoti, A. T. turimus įgalinimus ir tarnybines pareigas panaudojo priešingais valstybės tarnybai interesais.

342.

35T. D. pripažintas kaltas ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad, siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai susitarė ir pažadėjo duoti kyšius valstybės tarnautojui, tokiomis aplinkybėmis: T. D., būdamas UAB „( - )“, ( - ) uoste vykdančios jūrų uosto akvatorijos valymo darbus pagal 2015 m. gegužės 8 d. rangos sutartį Nr. 34-2015-240, direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 28 d. ( - ), tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku susitarė su A. T., dirbančiu ( - ) Laivų eismo tarnybos vyresniuoju gylių matavimų inžinieriumi (hidrografu), duoti kyšius už neteisėtą pastarojo veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad A. T. klastos uosto akvatorijos gylių prie krantinių batimetrinių matavimų duomenis iki projektinių dydžių tam, kad UAB „( - )“ galėtų atiduoti vertinti kaip atliktus tinkamai šių krantinių valymo rangos darbus, gauti už tai rangos sutartyje numatyto dydžio atlyginimą. T. D. pažadėjo, jog už kiekvieną suklastotą matavimą perduos A. T. 1 000 Eur kyšį.

36II.

37Apeliacinių skundų argumentai

383.

39Nuteistasis T. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti ( - ) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendį jo nuteisimo dalyje ir priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

403.1.

41Pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, todėl neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir netinkamai taikė BK 227 straipsnio 2 dalį ir 230 straipsnio 3 dalį.

423.2.

43A. T. neatitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyviųjų požymių, kuriais remiantis asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui. A. T., dirbdamas hidrografu, neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, jam nebuvo suteikta teisė atstovauti ( - ) interesus ir jis neveikė įmonės vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taip pat jis neteikė viešųjų paslaugų. A. T. buvo valstybinės įmonės darbuotojas, pavaldus ( - ) hidrografijos vadovui bei vyr. locmanui ir jo funkcijos buvo techninės – suredaguoti matavimus ir juos pateikti suinteresuotiems ( - ) direkcijos padaliniams. Šių funkcijų atlikimas yra techninio pobūdžio, jų atlikimas ( - ) ir kitiems asmenims nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina jokių teisių ar pareigų, todėl tokias funkcijas vykdantis asmuo negali būti laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu BK 230 straipsnio 3 dalies prasme. A. T. nesant valstybės tarnautojui prilygintinam asmeniu, T. D. negalėjo būti taikoma BK 227 straipsnio 2 dalies norma.

443.3.

45Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė BK 227 straipsnio 2 dalies objektyvios pusės požymius – susitarimą/reikalavimą duoti/priimti kyšius už neteisėtą veiką . Teismo išvada dėl T. D. ir A. T. susitarimo duoti/priimti kyšius už neteisėtą veikimą pagrįsta vien tik 2015 m. gruodžio 5 d. kavinėje „( - )“ slapta darytu neblaivių kaltinamųjų pokalbio garso įrašu, kuriame girdisi fragmentuota ir nerišli kaltinamųjų kalba, žodžių nuotrupos, skirtingų minčių sakiniuose fragmentai, kuriuos sunku suprasti ir/arba tarpusavyje susieti. Todėl grįsti kaltinimą tokio turinio įrašu yra neteisinga ir neobjektyvu. Teismas ignoravo kaltinamųjų paaiškinimus apie pokalbyje minimus pinigus ir nevertino jų paaiškinimus patvirtinančių faktinių duomenų. UAB „( - )“, vadovaujama T. D., samdėsi Latvijos įmonę SIA ,,( - )“, kuri atlikinėjo kontrolinius batimetrinių matavimų skaičiavimus, už kuriuos įmonei buvo mokama. Liudytojų J. T. ir K. P. parodymai, priešingai nei nurodė teismas, tokių faktų nepaneigė. Nuosprendyje nurodytas UAB ,,( - )“ katerio „( - )“ su echalotu ir racija pirkimas iš UAB „M. S. L.” (nesusijusios su latviais) patvirtina slapta darytą kaltinamųjų pokalbį apie tai, kad UAB ,,( - )“ perkasi įrangą ir ieško darbuotojo (klausia A. T. patarimų) tam, kad ateityje galėtų savarankiškai atlikinėti kontrolinius batimetrinius matavimus ir skaičiavimus, kaip kad daro kitos uoste dirbančios įmonės.

463.4.

47Bylos duomenys patvirtina, kad A. T. atliktuose gylių matavimo skaičiavimuose nėra neteisėtos veikos ir tyčios neteisingai apdoroti duomenis, dirbtinai padidinti gylius iki projektinių gylių, numatytų techninėse užduotyse. Specialistų I. R. ir E. N. bei A. T. tiesioginio vadovo R. D. atlikti paskaičiavimai, remiantis kuriais teismas padarė išvadą, kad A. T. suklastojo batimetrinius matavimus duomenis iki projektinių dydžių, yra skirtingi ir prieštaringi, nors visi jie pirminių gylių matavimų duomenis apdorojo ir redagavo naudojant specializuotą hidrografijos programinę įrangą PDS 2000. Apklausų metu specialistai I. R. ir E. N. parodė, kad su batimetrinių matavimų skaičiavimo programa PDS 2000 dirbo pirmą kartą, t. y. neturėdami darbo su ja patirties. Be to, specialistas I. R., kurio pateikta išvada grindžiamas kaltinimas, neturi ir hidrografijos ar batimetrinių matavimų žinių. Specialistas I. R. teisme negalėjo atsakyti į visus užduotus su tyrimu susijusius klausimus, pripažino klydęs dėl savo išvadoje nurodyto 30 cm gylio neatitikimo krantinėje Nr. 70. Teisme apklausti R. D., A. D., M. Z. ir E. N., kurie savo darbinėje veikloje yra tiesiogiai susiję su hidrografija ir batimetriniais matavimais, parodė, kad batimetrinių matavimų skaičiavimai yra unikalūs, nes kiekvienas hidrografas tuos pačius matavimus ir skaičiavimus atlieka skirtingai pagal savo metodikas, ko pasėkoje skaičiavimų rezultatas gali nežymiai skirtis. Visi liudytojai pažymėjo, kad 2–5 cm apdorotų/redaguotų matavimo duomenų paklaida yra nereikšminga. ( - ) direkcijos ir UAB „( - )“ pasirašytoje 2015 m. gegužės 8 d. rangos sutarties 8.8. punkte nustatyta, kad leidžiamos neiškasos iki 10 cm virš projektinio gylio. Be to, gylių matavimo prietaisai taip pat turi nuo 10 iki 20 cm matavimo paklaidas. Matavimų tikslumui ypatingą reikšmę turi matavimo įrenginių sumontavimas. Byloje nėra duomenų apie įrangos sumontavimą laive „( - )“, taip pat byloje nėra duomenų, kad ( - ) arba tretieji asmenys (pvz. įrangos tiekėjai ar kiti specialistai) būtų atlikę šios įrangos profilaktinius priežiūros darbus ar patikras. Batimetrinius matavimus ( - ) jūrų uoste reikalaujama atlikti 400 Hz echoloto dažniu, kurio spinduliai siekia tik dumblą, o ne patį dugno pagrindą; dumblas paprastai siekia 10–20 cm, kas reiškia apytiksliai tokiu atstumu atsiranda papildoma matavimų paklaida, sudaranti skirtumą nuo realaus pagilinimo/išvalymo. 2016 m. gruodžio 9 d. Lietuvos saugios laivybos administracijos rašte nurodyta, kad atlikus krantinių Nr. 70, 101, 102, 104 pateiktų duomenų apdorojimą buvo nustatyti nedideli gylio skirtumai (neviršijantys 5 cm), esminių duomenų trynimo ar piktavališkos duomenų klastojimo veiklos nenustatyta.

483.5.

49Byloje nėra laikmenos su failais, iš kurių ( - ) specialistas I. R. atliko tyrimą, kuriuo remiantis davė 2017 m. birželio 8 d. specialisto išvada. Specialistas I. R. pripažino, kad atlikęs tyrimą, neišsaugojo rinkmenų su tirtais duomenimis, t. y. juos ištrynė iš turėtos laikmenos. Todėl nėra galimybės įsitikinti ir patikrinti specialisto tirtus įrodymus. Specialistas teigė, kad gylių reikšmės dirbtinai buvo didinamos „Offset“ žymos pagalba, tačiau negalėjo šių teiginių išsamiau paaiškinti, t. y. negalėjo konkrečiai atsakyti kada ir kokie pakeitimai buvo daryti „Offset“ pagalba. Esant tyrimų rezultatų nesutapimams ir suabejojus specialisto I. R. kompetencija, A. T. prašė teismo skirti ekspertizę, tačiau šis prašymas buvo nepagrįstai atmestas. Apelianto nuomone, I. R. 2017 m. birželio 8 d. specialisto išvada negali būti vertinama kaip įrodymas BPK 20 straipsnio 1 ir 2 dalies prasme, nes I. R. neatitinka BPK 89 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y., jis neturi specialių žinių ir įgūdžių vertinti batimetrinius matavimų duomenis.

503.6.

51Byloje nenustatyta iki kokio konkretaus gylio UAB „( - )“ faktiškai išvalė atitinkamas krantines. Iš T. D. į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad 2015 m. spalio 28 d. ryte, prieš pradedant krantinės Nr. 70 gylio matavimus, UAB „( - )“ atliko kontrolinį matavimą pasitelkusi ( - ) specialistus ir jų turimą matavimų techniką. Kontrolinio matavimo metu buvo nustatyta, jog krantinė Nr. 70 buvo išvalyta iki 14,45 m, t. y. 45 cm giliau projektinio gylio, nustatyto techninėje užduotyje. 2018 m. lapkričio 26 d. gynyba prašė pirmosios instancijos teismo iškviesti ir apklausti Jan de Nul NV specialistus S. B. ir M. T., tačiau šį prašymą teismas atmetė. Todėl apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo atlikti įrodymų tyrimą: iškviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytojus S. B. ir M. T.. Šių asmenų apklausa patvirtintų, kad UAB „( - )“ uosto akvatorijos valymo darbus atliko iki gilių prie krantinių batimetrinių matavimų projektinių dydžių. Nenustačius iki kokio gylio buvo atlikti UAB „( - )“ uosto akvatorijos gilinimo darbai, t. y. nenustačius, kad šie darbai neatitiko projektinių reikalavimų, nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad buvo susitarta su A. T. dėl uosto akvatorijos gilių prie krantinių batimetrinius matavimų duomenų klastojimo iki projektinių dydžių, iš esmės yra deklaratyvi ir neįrodyta. Apelianto teigimu, UAB „( - )“ tinkamai atliko uosto akvatorijos valymo darbus, jokie susitarimai su A. T. dėl gilių duomenų klastojimo nebuvo reikalingi ir neturėjo prasmės.

523.7.

53Skundžiamajame teismo nuosprendyje neįvertintas 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. 3-487 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas, kuriuo patvirtintos ( - ) valstybinio jūrų uosto ir šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijų gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklės. Šiose taisyklėse yra reglamentuotas ne tik matavimų atlikimas, bet ir jų galimos paklaidos. Pavyzdžiui, Taisyklių 35 punktas nustato, kad gylio matavimo paklaida skaičiavimuose nustatoma vadovaujantis IHO standartu S–44. Pagal šį standartą gyliuose nuo 0 iki 20 metrų leidžiama paklaida yra 30 cm. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino, nors šie duomenys pagrindžia, kad gylio matavimo paklaida iki 30 cm yra leistina pagal INO standartą S–44.

544.

55Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde prašo ( - ) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendį jo nuteisimo dalyje panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

564.1.

57Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6, 7 dalių nuostatas. Skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose išdėstytų reikalavimų, nes yra neaiški, prieštaringa, neatspindinti nusikalstamų veikų, už kurias A. T. nuteistas, sudėčių, o nuosprendžio išvados dėl A. T. kaltės nepagrįstos išsamia bylos įrodymų analize.

584.2.

59Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino BK 225 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-1472 redakcija) dispozicijos požymius. Asmuo negali būti baudžiamas už susitarimą priimti kyšį ir už reikalavimą duoti tą patį kyšį, t. y. vykdyti anksčiau pasiektą susitarimą, nes tokia situacija reiškia, kad asmuo už tą pačią nusikalstamą veiką traukiamas baudžiamojon atsakomybėn antrą kartą. Byloje nenustatyta, kada, kokiu būdu ir kokias kyšio sumas T. D. perdavė, o A. T. priėmė, todėl tariamas A. T. ir T. D. susitarimas dėl kyšio grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad buvo susitarta dėl neteisėto atlyginimo už kiekvieną matavimą. A. T. ir T. D. tariamo susitarimo priimti kyšį vieta, laikas, susitarimo detalės byloje nenustatytos ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodytos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei įrodinėjimo baudžiamajame procese taisykles.

604.3.

61Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino selektyviai, ignoruodamas A. T. teisinančius įrodymus. A. T. kaltumas grindžiamas vieninteliu įrodymu – teismo pateikta 2015 m gruodžio 5 d. susitikimo metu užfiksuoto pokalbio interpretacija, kuri prieštarauja A. T. bei T. D. paaiškinimams ir kitai bylos medžiagai. Iš dalinai išslaptintų kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų matyti, kad T. D. pokalbiai buvo kontroliuojami nuo 2015 m. balandžio 9 d., ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. balandžio 4 d. Per vienerius metus buvo užfiksuotas tik vienas – 2015 m. gruodžio 5 d. T. D. ir A. T. susitikimas, iš kurio turinio teismas nusprendė, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2015 m. liepos mėn. ir nustatė nusikalstamos veikos apimtį (kyšio dalyką). Teismas, pripažindamas 2015 m. gruodžio 5 d. A. T. ir T. D. pokalbį tinkamu A. T. kaltės įrodymu, nevertino viso pokalbio turinio, o rėmėsi tik pokalbio fragmentais, kuriuos kaltinamajame akte nurodė prokuroras, ir neatsižvelgė į tai, kad pokalbis vyksta tarp girtų asmenų. Teismas neatsižvelgė ir į byloje nustatytą faktą, kad po pokalbyje minimų 1 000 Eur, 2015 m. gruodžio 18 d. UAB „( - )“ 1 000 Eur bankiniu pavedimu pervedė Latvijos Respublikos įmonei SIA „( - )“, kuris patvirtina A. T. parodymus, kad minėto pokalbio metu su T. D. buvo aptariamas atsiskaitymas su Latvijos bendrove, ir šis atsiskaitymas nesusijęs su A. T. atliktais matavimais. Atsiskaitymą su Latvijos bendrove patvirtina ir byloje esančių sąskaitų faktūrų, bankinių pavedimų duomenys. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad dalinai išslaptintoje kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie faktinį kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindą, kuris nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje. Apelianto nuomone, apeliacinės instancijos teismas privalo įvertinti visą kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą. Kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad A. T. susitarė su T. D. priimti iš jo kyšius ir reikalavo kyšio neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nei vienas byloje esantis telefoninis pokalbis tarp A. T. ir T. D. nepatvirtina, kad A. T. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2015 m. liepos 28 d. ( - ) susitarė su T. D. savo naudai priimti iš jo kyšį už tai, kad suklastos uosto akvatorijos gylių prie krantinių batimetrinių matavimų duomenis, o kyšio suma bus 1 000 Eur už kiekvieną iš suklastotų matavimų. T. D. įmonės įsipareigojimai pagal sutartį latvių bendrovei SIA „( - )“, A. T. pokalbiai su minėtos bendrovės darbuotojais rodo A. T. siekį, kad T. D. įmonė atsiskaitytų su jais ir tai įvyko 2015 m. gruodžio 18 d., kai T. D. įmonė padarė 1 000 Eur pavedimą minėtai latvių bendrovei.

624.4.

63Byloje neįrodyta, kad A. T. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Byloje nėra ( - )–e 205 kabinete paimto tarnybinio kompiuterio standžiojo disko duomenų. 2017 m. birželio 8 d. specialisto išvada Nr. 11K-288(16) surašyta tiriant ne VĮ ( - ) kabinete standžiajame diske esančius apdorotus ir neapdorotus duomenis, o duomenis, paimtus iš ( - ) serverio, su kuriais gynyba nebuvo supažindinta ir tuo buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. T. inkriminuotas dokumentų klastojimas buvo padarytos ( - )-e 205 kabinete tarnybiniu kompiuteriu, todėl tai leidžia nustatyti labai tikslų klastojimo padarymo laiką (valandų, minučių ir net sekundžių tikslumu), tačiau to padaryta nebuvo ir kaltinamajam buvo inkriminuoti abstraktūs nusikalstamų veikų padarymo laikai (keleto dienų laikotarpiu). Gynybos teismui pateiktas prašymas skirti byloje teismo informacinių technologijų ekspertizę buvo nemotyvuotai ir nepagrįstai atmestas.

644.5.

65Pirmosios instancijos teismas A. T. kaltę dėl duomenų, tariamai esančių ( - ) serveryje (tačiau ne ( - )–e 205 kabinete tarnybiniame kompiuteryje), suklastojimo grindė 2017 m. birželio 8 d. specialisto išvada Nr. 11K-288(16) ir pateiktu dvd, kuriame įrašytas gridmodel.dtm.xtm, kuris neturi ryšio su uosto direkcijos pateiktais tekstiniais failais. Konvertuojant duomenis iš gridmodel.dtm į tekstinį failą laikas turi sutapti sekundės tikslumu, tačiau atsidarius gridmodel.dtm.xml turinį <creadate> 10/28/2015 11:26:28 ir to pačio failo atidarius savybes Date created 2015 m. lapkričio 2 d., 13:29 val., sukūrimo laikas skiriasi. Todėl tokie duomenys yra prieštaringi ir abejotini. Apelianto nuomone, byloje reikalinga atlikti įrodymų tyrimą: papildomai apklausti specialistus ir prireikus skirti ekspertizę, tikslu nustatyti, kur minėti failai buvo sukurti.

664.6.

67Apelianto teigimu, jo atliktuose gylių matavimo skaičiavimuose nėra neteisėtos veikos ir tyčios neteisingai apdoroti duomenis, dirbtinai padidinti gylius iki projektinių gylių, numatytų techninėse užduotyse. Teisme apklausti R. D., A. D., M. Z., E. N., kurie savo darbinėje veikloje yra tiesiogiai susiję su hidrografija ir batimetriniais matavimais, nurodė, kad batimetrinių matavimų skaičiavimai iš esmės yra unikalūs, nes kiekvienas hidrografas tuos pačius matavimus ir skaičiavimus atlieka skirtingai pagal savo metodikas, dėl to skaičiavimų rezultatas gali nežymiai skirtis. 2016 m. gruodžio 9 d. Lietuvos saugios laivybos administracijos rašte nurodyta, kad atlikus krantinių Nr. 70, 101, 102, 104 pateiktų duomenų apdorojimą buvo nustatyti nedideli gylio skirtumai (neviršijantys 5 cm), esminių duomenų trynimo ar piktavališkos duomenų klastojimo veiklos nenustatyta.

684.7.

69Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad Batimetrinių duomenų registro žurnale tekstinius failus Nr.11.3.7.284_150728, Nr.11.3.7.300_150812 ir Nr. 11.3.7.382_151028 užregistravo ir suteikė jiems numerius matavimų duomenų bazių inžinierė K. J., todėl nepagrįstai šie veiksmai buvo inkriminuoti A. T., kuris atlikęs minėtų krantinių batimetrinius matavimus ir juos apdorojęs, gautus tekstinius failus užregistravo kitame žurnale – Batimetrinių duomenų apskaitos žurnale. 2018 m. gruodžio 11 d. teisme buvo apžiūrėjus CD, kuriame yra tik trys failai susiję su byla (failas Nr. 11.3.7.284_150728krl04.txt; failas Nr. 11.3–7.300_150812krl01.txt ir failas Nr. 11.3.7.382_151028kr70txt) ir kurių pavadinimai skiriasi nuo A. T. 2015 m. liepos 29 d., 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. Batimetrinių duomenų apskaitos žurnale užregistruotų failų pavadinimų. Teisme apklausta K. J. patvirtino, kad ji pakeitė A. T. užregistruotų Batimetrinių duomenų apskaitos žurnale failų pavadinimus. Tokie bylos duomenys paneigia A. T. pareikštą kaltinimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl oficialių dokumentų klastojimo ir panaudojimo.

705.

71Civilinis ieškovas ( - ) atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti apeliacinius skundus ir civilinio ieškovo naudai iš nuteistojo A. T. priteisti 12 547,30 Eur turtinės žalos.

725.1.

73Civilinis ieškovas nurodo, kad uosto direkcijos vertinimu, nustatant civilinės žalos dydį turi būti vadovaujamasi tais skaičiavimais, kurie naudoti civiliniam ieškovui reiškiant civilinį ieškinį. Jie teigia, kad šie paskaičiavimai yra tikslūs ir tinkami civiliniam ieškiniui pagrįsti, t. y. krantinės Nr. 101 skirtumas yra 128 m3, Nr. 102 – 169 m3, Nr. 103 – 116 m3, Nr. 104 – 89 m3, Nr. 70 – 177 m3. Iš viso bendras kiekio skirtumas 679 m3.

745.2.

75Civilinis ieškovas teigia, kad nėra pagrindo vadovautis Laivų eismo tarnybos uosto hidrografijos vadovo R. D. 2016 m. rugsėjo 6 d. pažyma, nes joje pateikti iškasto grunto kiekiai yra tik preliminarūs, nevertinant techninių valymo darbų užduočių pagal sutartyje suformuotas užduotis projektiniams gyliams pasiekti.

765.3.

77Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas I. R. ir ( - ) universiteto specialistas E. N., teikdami savo išvadas vertino tik atliktų batimetrinių matavimų gylių reikšmes, bet nevertino iškasto grunto kiekio. Pažymi, kad civilinio ieškovo paskaičiavimai atlikti vadovaujantis sutarties ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintomis ( - ) valstybinio jūrų uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijų gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklėmis.

78Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – atmesti.

79Nuteistųjų T. D. ir A. T. apeliaciniai skundai atmetami.

80III.

81Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

826.

83Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos yra teisingos, padarytos įvertinus visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. ( - ) apygardos teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje netinkamai išspręstų kitų klausimų. Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo

847.

85Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde teigia, kad dalinai išslaptintoje kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie faktinį kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindą, kuris nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje. Be to, prašo įvertinti visą kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą.

868.

87Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, kuriuo užtikrinamas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, nustatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tais atvejais, kai asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtais veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą ar kelia grėsmę atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas).

889.

89Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse (baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-8-788/2017 ir kt.) yra pažymėjęs kad slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Taigi, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat yra numatytos KŽĮ, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti; 2) ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

9010.

91Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra: 1) kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų ar prokurorų motyvuoti teikimai apylinkių ar apygardų teismų pirmininkams ar jų įgaliotiems teisėjams, kurie turi priimti motyvuotas nutartis; arba 2) kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų, vadovaujančių prokurorų nutarimai, tačiau dėl šių nutarimų turi būti kreipiamasi į šiame įstatyme nurodytus teisėjus per 24 valandas su teikimu dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo, kuris patvirtinamas motyvuota nutartimi (KŽĮ straipsniuose nurodytiems operatyviniams veiksmams atlikti). Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme nurodytus apysunkius nusikaltimus; pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis; dingsta be žinios asmuo; vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio. Pagal suformuotą teismų praktiką faktinis pagrindas – informacija apie ne bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas).

9211.

93Teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai atitinka įstatymo reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką.

9411.1.

95Iš byloje esančių ( - ) apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro V. G. iš dalies išslaptinto 2015 m. spalio 7 d. teikimo Nr. 4-TK-498 „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo“ (t. 4, b. l. 66–67), Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktuose Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ( - ) valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2015 m. spalio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl turimos informacijos Nr. S8-08-725 ir 2015 m. gruodžio 30 d. pažymos Nr. S17-08-318 (t. 10, b. l. 46–52) matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą dėl A. T. buvo siūloma pradėti 2015 m. spalio 5 d., nes gauta informacijos apie galimai neteisėtus A. T. veiksmus. Šiuose dokumentuose taip pat nurodoma, kad VĮ „( - ) valstybinio jūrų uosto direkcija“ vyresnysis gylių matavimo inžinierius (hidrografas) A. T., naudodamasis savo užimamomis pareigomis, galimai klastoja ( - ) jūrų uosto akvatorijos batimetrinius duomenis rangovų prašymu, vykdančių uosto akvatorijos gilinimo ar valymo darbus. Dėl to A. T. galimai daro nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, t. y. galimai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi ir priima kyšius už rangovų naudai suklastotą batimetriją. Minėtos nusikalstamos veikos yra numatytos KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl galėjo būti atliekama kriminalinė žvalgyba.

9611.2.

97Iš ( - ) apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro V. G. iš dalies išslaptintų teikimų, t. y. 2015 m. balandžio 7 d. teikimo Nr. 4-TR-171 „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapto pašto siuntų kontrolės ir jų dokumentų apžiūros, pašto siuntų kontrolės ir paėmimo, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptos kontrolės, sekimo, slapto patekimo į tarnybines patalpas bei jose esančių daiktų ir dokumentų apžiūros“, 2015 m. liepos 8 d. teikimo Nr. 4-TR-328 „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, slapto pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūros, pašto siuntų kontrolės ir paėmimo, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptos kontrolės, slapto patekimo į tarnybines patalpas bei jose esančių daiktų ir dokumentų apžiūros ir sekimo pratęsimo“ (t. 3, b. l. 112–117) matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo byla dėl T. D. pradėta KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Šiuose teikimuose nurodoma, kad <...> vykdydamas savo pareigas, galimai piktnaudžiauja bei kyšininkauja, t. y. galimai daro nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje <...> bei įmonės UAB „( - )“ direktorius T. D., galimai daro nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 227 straipsnio 2 dalyje, t. y. galimai papirkinėja.

9811.3.

99( - ) apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartyje Nr. S1-204 RN ( - ) apygardos teismo pirmininkas A. D., išnagrinėjęs ( - ) apygardos prokuroro 2015 m. balandžio 7 teikimą Nr. 4-TR-171, nustatė, jog pateiktoje medžiagoje yra informacijos apie <...> T. D. galimai daromas nusikalstamas veikas numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, todėl kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas pagrįstai. Teismo pirmininkas konstatavo, jog siekiant surinkti informaciją apie galimai vykdomas nusikalstamas veikas ir kaltus asmenis patraukti atsakomybėn, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tą informaciją gauti kitais būdais, apginti visuomenės ir valstybės interesus yra sudėtinga, KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu tikslinga sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimą ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę, sekimą, <...>. Analogiška informacija yra išslaptinta ir pateikta ( - ) apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartyje Nr. S1–395 RN (t. 3, b. l. 110–111). ( - ) apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartyje Nr. S1-591 RN ( - ) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja R. B., išnagrinėjusi ( - ) apygardos prokuroro 2015 m. spalio 7 d. teikimą Nr. 4-TR-498, nustatė, jog pateiktoje medžiagoje yra informacijos apie A. T. galimai daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, todėl kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas pagrįstai. Teisėja nurodė, kad siekiant surinkti informaciją apie galimai vykdomas nusikalstamas veikas ir kaltus asmenis patraukti atsakomybėn, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tą informaciją gauti kitais būdais, apginti visuomenės ir valstybės interesus yra sudėtinga, KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu tikslinga sankcionuoti veiksmus, numatytas KŽĮ 10 ir 15 straipsniuose (t. 4, b. l. 68).

10012.

101Iš pirmiau minėtų dokumentų matyti, kad teikimus pateikė kriminalinės žvalgybos subjektas, t. y. ( - ) apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras, o nutartis priėmė ( - ) apygardos teismo pirmininkas ir Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, t. y. nepažeistas teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo A. T. argumentu, kad dėl jo nebuvo faktinio pagrindo pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Iš pirmiau paminėtų dokumentų matyti, kad juose buvo nurodyti konkretūs asmenys – T. D. ir A. T., kurių veiksmuose gali būti konkrečių nusikalstamų veikų požymių, prašoma ir leidžiama taikyti konkrečias technines priemones panaudojant specialią tvarką todėl, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų pradėti ikiteisminį tyrimą, o jie gali būti surinkti tik taikius technines priemones. Be to, kaip jau buvo minėta iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų 2015 m. spalio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl turimos informacijos Nr. S8-08-725 ir 2015 m. gruodžio 30 d. pažymos Nr. S17-08–318 (t. 10, b. l. 46–52) matyti, kad buvo duomenų apie A. T. galimai vykdomas nusikalstamas veikas, kurios be kita ko numatytos KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte: BK 225 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje. Įvertinusi pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo faktinis ir teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus KŽĮ tvarka atliktų veiksmų metu surinktus duomenis ir pagrįstai pripažino juos tinkamais įrodymais. Dėl BPK 89 straipsnio 1 dalies

10213.

103Apelianto T. D. nuomone, I. R. 2017 m. birželio 8 d. specialisto išvada negali būti vertinama kaip įrodymas BPK 20 straipsnio 1 ir 2 dalies prasme, nes I. R. neatitinka BPK 89 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. jis neturi specialių žinių ir įgūdžių vertinti batimetrinius matavimų duomenis.

10414.

105BPK 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Iš to daroma išvada, kad įstatymo leidėjas nekėlė specialistui kaip baudžiamojo proceso veiklos subjektui apibendrinančių kvalifikacijos reikalavimų. Svarbu, kad asmuo, kuriam pavedamos specialisto funkcijos, būtų žmogus gerai mokantis tam tikrą darbą, t. y. turėtų specialių žinių ir įgūdžių, atlikti objektų tyrimą, pateikti išvadas ir paaiškinimus jo kompetencijos klausimais. Taigi, šiuo aspektu svarbu, kad specialistas turėtų tam tikros srities specialiųjų žinių ir būtų kompetentingas. Be to, specialistas įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 2 dalį specialiosios žinios – tai dėl išsilavinimo ir per specialų pasirengimą arba profesinę veiklą įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti. Panašiai specialiosios žinios apibrėžtos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. sausio 18 d. įsakyme Nr. 1-14 „Dėl rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo patvirtinimo“: specialiosios žinios – tai dėl specialaus išsilavinimo, per įgūdžius ir (ar) pasirengimą įgytos išsamios mokslo, meno ar kitos srities žinios. Taigi specialiosios žinios nėra visuotinai žinomos, kasdienės žinios – tai išsamios kažkurios mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinios, reikalingos objektams tirti ar specialisto išvadai atlikti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes specialiųjų žinių panaudojimas yra tinkama įrodinėjimo priemonė, tačiau šios žinios byloje turi būti naudojamos BPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2014).

10614.1.

107Šioje byloje pagal STT ( - ) valdybos vyresniosios specialistės J. G. raštu suformuluotą užduotį specialisto išvadą atliko specialistas I. R., turintis aukštąjį informacinių technologijų išsilavinimą, teismo informacinių technologijų eksperto kvalifikaciją ir šešerių metų ekspertinio darbo stažą, jis davė paaiškinimus ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir buvo apklaustas teisiamajame posėdyje (t. 5, b. l. 176–177, 182–191; t. 8, b. l. 124–130).

10814.2.

109Iš 2017 m. birželio 8 d. specialisto išvados Nr. 11K-288(16) ir specialistas I. R. paaiškinimų matyti, kad jam tyrimui buvo pateikti standieji diskai su duomenimis. Tyrimui gavo neapdorotus duomenis ir apdorotus duomenis. Jis su ta pačia programa PDS 2000 apdorojo neapdorotus duomenis ir palygino su gautais apdorotais duomenimis, ir nustatė, kad didžioji dalis yra rankiniu būdu pažeminta. Paaiškino, kad programos PDS 2000 yra langelis „Offset“, kurio pagalba įrašoma reikšmė ir automatiškai visi duomenys pažeminami, t. y. Nr. 101–102 krantinė pagilinta 2 cm, Nr. 103–104 – 5 cm, Nr. 70 – 2 cm, o kraštas pažemintas iki 30 cm, Nr. 118–120 krantinės pateikti ir jo apdoroti duomenys tokie patys (t. 8, b. l. 124–130).

11014.3.

111Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas ekspertas V. V. paaiškino, kad jis buvo komandiruotas padėti atlikti specialisto tyrimą, t. y. teikė metodinę pagalbą. Nurodė, kad 2017 m. gegužės–birželio mėnesį prie to dirbo du informacinių technologijų ekspertai. I. R. įsisavino programinę įrangą, buvo daromos manipuliacijos ir tik po to atliekami kiti darbai. Jis patvirtino, kad buvo nustatyti „Offse“ parametrai, kurių pagalba buvo padidinti gyliai, t. y. su jų tiriamais duomenimis buvo atliktos manipuliacijos siekiant pakeisti duomenis, kurie atitiktų keliamus reikalavimus (t. 10, b. l. 53–56).

11215.

113Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai ir ekspertai atliekant informacinių technologijų tyrimą nustato faktinius duomenis apie susijusią su tiriamuoju įvykiu kompiuterinę įrangą – aparatinę įrangą, programinę įrangą, informaciją, sukauptą kompiuterių duomenų laikmenose ir kompiuterinę sistemą, jos funkcionavimo aplinkybes ir vaidmenį tiriamojo įvykio atveju. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ( - ) skyriaus vyriausiasis specialistas I. R. turi aukštąjį informacinių technologijų išsilavinimą ir teismo informacinių technologijų eksperto kvalifikaciją. Taigi I. R. turi specialių žinių informacinių technologijų srityje ir išanalizavęs programinės įrangos PDS 2000 darbą, pateiktų laikmenų skaidinių failų sistemos aplankus, palyginęs apdorotus ir neapdorotus duomenis, nustatė, kad buvo koreguoti duomenys rankiniu būdu, t. y. specialistas neatlikinėjo batimetrinių matavimų, o vertino jau esančius duomenis ir kaip jie buvo apdorojami programoje PDS 2000. Taigi nuteistasis nepagrįstai abejoja specialisto žiniomis ir įgūdžiais teikiant specialisto išvadą. Specialistas taip pat davė išsamius paaiškinimus ir pirmosios instancijos teisme apie jo atliktą specialisto tyrimą, o tai, kad neatsakė į nuteistųjų ir jų gynėjų klausimus ne iš jo atlikto tyrimo nėra pagrindas abejoti specialisto kvalifikacija ir padarytomis išvadomis. Be to, nuteistojo T. D. apeliaciniame skunde minimi E. N. ir R. D. atlikti paskaičiavimai nėra skirtingi ir prieštaringi, nes jie iš esmės atitinka specialisto išvadoje nurodytus pagilinimus, t. y. minėti asmenys nurodė, jog buvo padaryti pagilinimai 2 cm (t. 8, b. l. 71–76, 122–130). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad specialistas E. N. paaiškino, kad jis dirba ( - ) universitete specialistu ir jis atliko batimetrinių matavimų rezultatų vertinimą, kurį pasirašė laboratorijos vadovas N. B. (t. 5, b. l. 144–145). Specialistas teisme paaiškino, kad būtent jam buvo suformuluota užduotis iš naujo apdoroti duomenis su programa PDS 2000 ir palyginti savo gautą rezultatą su jų pateiktu rezultatu. Jis nurodė, kad jam buvo pateikti „žali“ duomenys ir failai, kuriuos jis apdorojo su jau minėta programa ir gavo savo rezultatą. Savo gautą rezultatą sulygino su jam pateiktais rezultatais ir gavo 2 cm skirtumą. Paaiškino, kad atlikus 70–os krantinės apdorotų duomenų gylių matavimo rezultatų palyginimą buvo nustatyta, jog iš esmės ( - ) ir KU apdorojimo metu gauti identiški rezultatai, tačiau akivaizdžiai matosi, jog akvatorijos dalis patenkanti į valomojo baro ribas yra dirbtinai pagilinta 2 cm. Jo teigimu, jei kitas žmogus būtų apdorojęs duomenis, turėjo gauti tą patį rezultatą, o šiuo atveju korekcija padaryta po procesinimo pasinaudojant „Offset“ (t. 8, b. l. 122–124).

11416.

115Pažymima ir tai, kad nutiestojo T. D. nurodytų liudytojų R. D., A. D., M. Z. ir E. N. parodymai, kad batimetrinių matavimų skaičiavimai yra unikalūs, nes kiekvienas hidrografas tuos pačius matavimus ir skaičiavimus atlieka skirtingai pagal savo metodiką, nepaneigia specialisto atlikto tyrimo. Be to, specialistas M. Z. paaiškino, kad jis dirbo su kita programine įranga, todėl galutinio duomenų modelio neteikė, o pradinių duomenų tyčinio pakeitimo, suklastojimo nebuvo nustatyta (t. 8, b. l. 159–162). Jau minėtas specialistas E. N. tvirtino, kad atliekant šių krantinių matavimus kitas žmogus būtų gavęs tą patį rezultatą (t. 8, b. l. 122–130). Liudytojas A. D. parodė, kad kiekvienas redaguoja skirtingai, tačiau yra tie patys principai, todėl galutinis rezultatas turi būti tas pats (t. 8, b. l. 69–71). Liudytojas R. D. parodė, kad pirminių binarinių matavimo duomenų pakeisti negalima, jie žmogui neperskaitomi, yra užkoduoti. Iš pradinės informacijos išredagavus, ištrynus šiukšles, daromas tekstinis failas, kuriame galima perskaityti koordinates ir gylius. Šis tekstinis failas atiduodamas skaičiuoti, jame taškų yra po keliasdešimt milijonų, todėl norint pakeisti skaičius, yra milžiniškos darbo sąnaudos, reikia suprasti, kur yra taškas erdvėje. Hidrografo užduotis yra iš batimetrinių matavimų išvalyti, kas nėra dugno matavimo duomenys. Gali būti žuvys, medžiai, tinklai, visa tai hidrografas turi įvertinti ir ištrinti iš matavimo (t. 8, b. l. 71–76). Taigi, nuteistasis taip pat nepagrįstai nurodo, kad kiekvienas hidrografas taikydamas savo metodus gauna skirtingus rezultatus. Dėl valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos, esančios BK 230 straipsnyje

11617.

117Nuteistasis T. D. apeliaciniame skunde teigia, kad A. T. neatitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyviųjų požymių, kuriais remiantis asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui. Kadangi dirbdamas hidrografu, neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, jam nebuvo suteikta teisė atstovauti ( - ) interesus ir jis neveikė įmonės vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taip pat jis neteikė viešųjų paslaugų. A. T. buvo valstybinės įmonės darbuotojas, pavaldus ( - ) hidrografijos vadovui bei vyr. locmanui ir jo funkcijos buvo techninės – suredaguoti matavimus ir juos pateikti suinteresuotiems ( - ) direkcijos padaliniams. Šių funkcijų atlikimas yra techninio pobūdžio, jų atlikimas ( - ) ir kitiems asmenims nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina jokių teisių ar pareigų. Skunde nurodo, kad tokias funkcijas vykdantis asmuo negali būti laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu BK 230 straipsnio 3 dalies prasme.

11818.

119BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Taigi pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalį valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; ir 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nurodyta, kad viešoji paslauga – tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Sprendžiant klausimą, ar teiktos paslaugos yra viešosios, būtina įvertinti, ar asmens veikla susijusi su teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimu, kuriais buvo siekiama užtikrinti viešąjį interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–50–648/2015). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 4 dalis). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-24-895/2015, Nr. 2K-50-648/2015, Nr. 2K-548-699/2015).

12018.1.

121Iš bylos duomenų matyti, kad ( - ) įstatuose, kurie buvo registruoti 2015 m. vasario 10 d., nurodoma, jog ši įmonė yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, tačiau jai perduotas ir jos įgytas turtas valdomas, naudojamas ir disponuojamas patikėjimo teise. Šios įmonės teisinė forma – valstybės įmonė, kurios savininkas yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (t. 2, b. l. 121–128), t. y. ši įmonė priklauso valstybei ir joje dirbantys asmenys dirba valstybinėje įmonėje. Įstatuose įvardijami ir įmonės tikslai – teikti viešąsias paslaugas eksploatuojant ( - ) valstybinį jūrų uostą, atstatant ir eksploatuojant Šventosios valstybinį jūrų uostą ir valdant uoste esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius objektus, užtikrinti ( - ) valstybinio jūrų uosto funkcionavimą ir konkurencingumą, atlikti Lietuvos Respublikos ( - ) valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme ( - ) direkcijai numatytas funkcijas, siekti verslo vertės augimo ir pelno didėjimo, tinkamai eksploatuoti ir plėtoti uostų infrastruktūrą ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Taigi, įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios įmonės teikiamos paslaugos vertintinos kaip viešosios paslaugos, turinčios visuomenės suinteresuotumą.

12218.2.

123( - ) 2014 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V–86 „Darbuotojų, galinčių prisijungti prie tinkle esančių duomenų saugyklų, kuriose saugomi batimetriniai ir paruošiamieji duomenys, sąrašas“ nurodyta, kad A. T. yra LET uosto hidrogarfijos skyriaus vyresnysis gylių matavimų inžinierius (t. 2, b. l. 119). Pats nuteistasis A. T. neneigia, kad nusikalstamų veikų padarymo metu ėjo pirmiau nurodytas pareigas, o tai patvirtina ir ( - ) įsakymo potvarkis Nr. 33k, kuriame nustatyta, kad A. T. priimtas į darbą nuo 1999 m. vasario 3 d. matavimo darbų techniku (t. 3, b. l. 27). Iš ( - ) 2013 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. V-22 „Laivų eismo tarnybos vyresniojo gylių matavimų inžinieriaus (hidrografo) pareiginiai nuostatai“ matyti, kad Laivų eismo tarnybos vyresniojo gylių matavimų inžinieriui numatytos ne tik pareigos – matuoti ir kontroliuoti ( - ) gylius, vadovauti gylių matavimo darbams uosto akvatorijoje, prižiūrėti ir tikrinti gylių matavimų inžinieriaus ir matavimo darbų inžinieriaus darbą, dalyvauti uosto akvatorijos tralavimo darbuose, kaupti, sisteminti, papildyti gylių matavimų duomenis, nustatyta tvarka juos archyvuoti, nedelsiant teikti informaciją apie plaukiojimo sąlygų pasikeitimus ( - ) akvatorijoje ir t. t. Šiuose nuostatuose taip pat nurodoma ir jo atsakomybė už teisingą gylių matavimų duomenų apskaičiavimą, redagavimą, pateikimą suinteresuotiems ( - ) direkcijos padaliniams, už paruoštų dokumentų turinį, už tarnybinių dokumentų turinio konfidencialumą ir t. t. (t. 3, b. l. 33–35). Taigi gylių matavimų inžinieriui (hidrografui) atliekant neteisėtus veiksmus laivų eismo srityje, nukentėtų viešasis interesas. Iš pirmiau paminėtų dokumentų matyti, kad jeigu hidrografai ar kiti asmenys, kurie atsakingi už gylių matavimus, duomenų apskaičiavimus, redagavimus, duomenų pateikimus ir t. t., jų nepateiktų ar kaip nors kitaip iškraipytų batimetrinius duomenis kiltų pavojus laivams plaukiojantiems uosto akvatorijoje. Be to, 2015 m. gegužės 7 d. rangos sutarties Nr. 34-2015-240 8.10 punkte nurodoma, kad faktiškai atliktų valymo darbų apimtis nustatoma pagal Užsakovo (( - )) batimetrinius matavimus (t. 4, b. l. 117–128). Iš to daroma išvada, kad batimetrinių matavimų duomenys turi įtakos ir atsiskaitant su juridiniais asmenimis, o šiuo atveju buvo atsiskaitoma su UAB „( - )“. Be to, iš byloje esančių atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktų, t. y. 2015 m. liepos 31 d. aktas Nr. 3, 2015 m. rugpjūčio 18 d. aktas Nr. 4, 2015 m. rugpjūčio 21 d. aktas Nr. 5, 2015 m. lapkričio 9 d. akto Nr. 7, PVM sąskaitų faktūrų Nr. TO000905, Nr. TO000913, Nr. TO000914, Nr. TO000944, 2015 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2131, 2015 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2105, 2015 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2194, 2015 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3063 (t. 1, b. l. 169–170, 172–180; t. 2, b. l. 15–19) matyti, kad po atliktų batimetrinių matavimų buvo atliekami mokėjimai iš valstybei priklausančios įmonės. Taigi šios įmonės atliekamos paslaugos ir darbai yra susiję su viešojo intereso užtikrinimu, ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą.

12419.

125Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad A. T., pagal jo užimamas pareigas ( - ), kuri priklauso valstybei, veikė įstaigos vardu ir turėjo atitinkamus įgaliojimus, todėl jis pripažįstamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu pagal BK 230 straipsnio 3 dalį.

12620.

127Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ( - ) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio aprašomojoje (nustatomojoje) dalyje nurodyta, jog A. T. nusikalstamas veikas padarė būdamas valstybės tarnautoju, o T. D. siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai susitarė ir pažadėjo duoti kyšius valstybės tarnautojui. To paties nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje argumentuotai ir motyvuotai nurodyta, kad A. T. yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Teisėjų kolegija, tokį pirmosios instancijos teismo aprašomojoje (nustatomojoje) dalyje padarytą apsirikimą, vertina kaip formalų, o ne kaip esminį pažeidimą. Esant minėtai situacijai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje (nustatomojoje) dalyje pirmiau paminėta aplinkybė ištaisoma nurodant, jog A. T. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšius ir reikalavo kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus <…>“. Taip pat ištaisoma ir tai, kad T. D. siekdamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai susitarė ir pažadėjo duoti kyšius valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui <…>. Toks apygardos teismo nuosprendžio pakeitimas neturi įtakos nei sprendžiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, nei nuteistųjų teisės į gynybą užtikrinimui. Dėl BK 225 straipsnio 2 dalies taikymo

12821.

129Nuteistasis A. T. prašo išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės, nes jis nesitarė ir nereikalavo kyšio. Nesutinka ir su tuo, kad už kiekvieną matavimą turėjo būti duodamas1 000 Eur dydžio kyšis.

13022.

131Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI–1472 redakcija) atsako tas, kas, būdamas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo: 1) priima kyšį; 2) pažada jį priimti; 3) susitaria jį priimti; 4) reikalauja jį duoti; 5) provokuoja jį duoti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iš šių veikų padarymo, o kadangi šios veikos sudėtis yra formali, laikoma, jog nusikaltimas baigtas nuo bet kurios minėtos veikos padarymo. Kyšininkavimo subjektyvioji pusė apibūdinama tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad: 1) jis yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo; 2) žino savo įgaliojimus, pareigas, kurias jį vykdyti įpareigoja įstatymai, kiti teisės aktai; 3) gaunama iš kyšio davėjo turtinė nauda yra neteisėtas atlygis už konkretų teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus; 4) kyšio davėjas irgi supranta, kad turtinę naudą suteikia neteisėtai; 5) tokią veiką atlieka kyšį duodančio asmens (ar jo giminaičių, artimųjų, draugų) interesais. Taigi, kaltininkas suvokia iš esmės visus subjektyviuosius ir objektyviuosius kyšininkavimo sudėties požymius.

13223.

133Teisėjų kolegija nurodo, kad nuteistasis nepagrįstai prašo jį išteisinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jo kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma.

13423.1.

135Šiame sprendime teisėjų kolegija jau aptarė įrodymus (šio sprendimo 17.1. ir 17.2 punktuose), kurie patvirtina, kad A. T. yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Dėl šios priežasties netikslinga dar kartą juos kartoti, ir konstatuoja, kad A. T. atitinka šios nusikalstamos veikos subjekto požymius.

13623.2.

137Iš byloje esančio Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 6 d. protokolo Nr. S6–08–04 matyti, kad T. D. su A. T. pirmą kartą susiskambino 2015 m. liepos 15 d. ir tarėsi susitikti (t. 3, b. l. 99–103). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. balandžio 5 d. protokole Nr. S6–08–13 užfiksuota, kad T. D. ir A. T. buvo susitikę ne kartą, tai matyti iš 2015 m. spalio 9 d., 13 d., 18 d., 26 d. pokalbių (t. 3, b. l. 119–130). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. balandžio 4 d. protokole Nr. S6–08–12 užfiksuotas T. D. ir A. T. pokalbis, iš kurio matyti, kad susitikimo viešbutyje „( - )“ metu minėti asmenys be kita ko kalbėjo ir apie A. T. atliktus trijų krantinių Nr. 101, Nr. 104 ir Nr. 70 matavimo rezultatų koregavimus, kurie buvo pakoreguoti taip, kad atitiktų sutartyje nurodytus reikalavimus, tam, kad UAB „( - )“ atlikti darbai būtų priimti ir už juos sumokėti pinigai. Be to, iš šio pokalbio matyti ir tai, kad A. T. ir T. D. iš anksto jau buvo susitarę dėl kyšio dydžio už kiekvieną matavimą, todėl tą dieną A. T. reikalavo laikytis susitarimo, t. y. sumokant pažadėtą atlygį 1 000 Eur. T. D. pažada sumokėti pinigus pirmadienį (t. 3, b. l. 158–197; t. 4, b. l. 1–65). Taigi priešingai nė teigia A. T. iš minėtų pokalbių akivaizdžiai matyti, kad T. D. su A. T. buvo susitikęs ne vieną kartą, jie iš anksto jau buvo aptarę kyšio didį ir sumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo 6.12.38 iki 6.20.51. dar tik jiems susitikus būtent A. T. paaiškina, kad tik nuo jo priklauso gylių paskaičiavimai ir jis tuos duomenis pakoregavo, t. y. jis pasako: „Man net paprasčiausiai gaila jūsų pasidarė, žinai. Aš biškį pakoreguočiau <..>. Mes pateikiam gylius. Va tokie yra išmatavimai – viskas <...>. “; nuo 6.55.26 iki 6.57.58 pats A. T. dar kartą pasako: „Nes šiandien septyniasdešimta krantinė, noriu pasakyt, tiksliai, kad būtumėt dar nepridavę, savaitę. Sakykim taip. Ir tas pats šimts ketvirts, šimtas e–e pirma, tos tiksliai nebūtum pridavęs. Ir daugiau tokių dalykų nebebus. Nes nes <...>. Pagelbėjau biškį, žinai, nes, nes jau <...>“; nuo 7.52.22 iki 7.55.43 A. T. reikalauja iš T. D. vykdyti susitarimą ir apmokėti sutartą sumą už „paslaugą“, sakydamas: „man reik tiek, kiek buvo sutarta“ (t. 3, b. l. 158–197; t. 4, b. l. 1–65).

13823.3.

139Nuteistieji T. D. ir A. T. nepagrįstai nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis garso įrašu, kuris buvo padarytas 2015 m. gruodžio 5 d., nes jie tuo metu buvo neblaivūs ir kalbėjo apie SIA „( - ).“, t. y. šiai įmonei nesumokėtus pinigus. Iš šio pokalbio įrašo matyti, kad apie duomenų keitimą kalbama dar pačioje pradžioje, kai nuteistieji tik atėjo į viešbutį. Pažymima ir tai, kad pirmiau paminėtose nuteistųjų pasakytose frazėse matomas jų ankstesnis susitarimas dėl kyšio ir A. T. reikalavimas sumokėti už jo padarytus koregavimus. Be to, tokia nuteistųjų versija jau buvo paneigta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizavus ne tik liudytojų J. T., K. P. parodymus, bet ir tarp K. P. ir A. T. vykusius pokalbius, kitus įrodymus, t. y. tai, kad SIA „( - ).“ neturėjo licencijos, negavo leidimo įplaukti į ( - ) uostą, UAB „( - )“ 2015 m. gruodžio 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį perkant katerį su įranga. Liudytojo K. P. parodymai nepaneigia jau pirmiau aptartų T. D. ir A. T. pokalbių. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei nurodo nuteistieji minėtame pokalbyje nurodytos aplinkybes apie tai, kad A. T. koregavo batimetrinius duomenis UAB „( - )“ naudai patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai.

14023.3.1.

141( - ) universiteto jūros tyrimų atviros prieigos centro Laivyno ir ekspedicinių tyrimų laboratorijos 2017 m. vasario 7 d. ataskaitoje „Dėl batimetrinių matavimų rezultatų vertinimo“ nurodyta, kad analizei pateikti neapdoroti (PDS 2000 formatu) ir ( - ) apdoroti batimetrinių matavimų duomenys. Analizės metu buvo įvertinta batimetrinių matavimų (neapdorotų duomenų) kokybė, atliktas pakartotinis nepriklausomas matavimų rezultatų apdorojimas ir paliginimas su ( - ) apdorotais ir paruoštais duomenimis. Tyrimo metu nustatyta, kad pradiniai duomenys dėl Nr. 70, Nr. 101–102 krantinių – geros kokybės, Nr. 103–104 – netvarkingi. Atlikus Nr. 70, 101–102 krantinių apdorotų gylių matavimo rezultatų palyginimą nustatyta, kad iš esmės ( - ) ir KU apdorojimo metu gauti identiški rezultatai, tačiau akvatorijų dalyse, patenkančioje į valomojo baro ribas, duomenys yra dirbtinai pažeminti 2 cm (t. 5, b. l. 144–146).

14223.3.2.

143Specialistas E. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo ( - ) universitete ir buvo įpareigotas atlikti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos ( - ) valdybos 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 4-08-697 nurodytų batimetrinių matavimų apdorojimo rezultatų vertinimą bei pateikti ataskaitą. Teigia, kad duomenų apdorojimą atliko su jų programa PDS 2000, t. y. iš „žalių“ duomenų padarė savo rezultatą, paėmė kitą rezultatą, sulygino ir gavo 2 cm skirtumą (t. 8, b. l. 122–130).

14423.3.3.

1452017 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-288(16) nustatyta, jog atliekant informacinių technologijų tyrimą, siekiant nustatyti, ar apdorojant duomenis nebuvo padidintos gylių reikšmės, neapdoroti duomenys buvo apdorojami programine įranga PDS 2000 ir gauti rezultatai palyginti su apdorotais duomenimis, pateiktais kataloge „matavimo duomenys paruoštieji ( - )“. Specialistas konstatavo, kad krantinės Nr. 70 gylių reikšmė didžiojoje duomenų dalyje padidinta 2 cm, palei krantinės kraštą gylių reikšmių skirtumai gali siekti iki 30 cm, krantinės Nr. 101–102 – 2 cm, krantinės Nr.103–104 – 5 cm (t. 5, b. l. 182–189).

14623.3.4.

147Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas I. R. patvirtino savo specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, kad su ta pačia programa PDS 2000 lygino neapdorotus duomenis su gautais apdorotais duomenimis, ir nustatė, kad didžioji dalis krantinių Nr. 70, Nr. 103–104, Nr. 101–102 batimetriniai duomenys rankiniu būdu buvo pažeminti, t. y. programoje PDS 2000 yra langelis „Offset“, kurio pagalba šios programos vartotojas gali įrašyti reikšmę ir automatiškai visi duomenys pasižemina (t. 8, b. l. 124–130).

14823.3.5.

149Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas ekspertas V. V. parodė, kad jis taip pat dalyvavo atliekant tyrimą ir buvo komandiruotas į Lietuvos ekspertizių centro ( - ) skyrių teikti metodinę pagalbą. Jis su I. R. įsisavino programinę įrangą PDS 2000, t. y. vizualizavo duomenis, nagrinėjo komandų žurnalus, peržiūrinėjo informaciją ir lygino duomenis. Jie su I. R. darė ir eksperimentą: paėmė duomenis ir bandė jais manipuliuoti, t. y. paaiškėjo, kad programinėje įrangoje PDS 2000 yra parametras „Offset“, kuris leidžia pagilinti esamus duomenis. Tik po to buvo analizuojami žurnalai, iš kurių matyti, kad buvo naudojamos komandos „Factor“ ir „Offset“ keičiant gilinimo požymius. Teigia, kad visa tai buvo reguliariuose failuose ir laisvuose žurnalų fragmentuose. Jis teigia, kad su duomenimis buvo atliktos manipuliacijos siekiant pakeisti duomenis, kurie atitiktų keliamus reikalavimus. Jis taip pat patvirtino, kad krantinės gylis didžiojoje duomenų dalyje padidintas 2 cm (t. 10, b. l. 53–56).

15023.3.6.

151Liudytojai A. D., R. D. parodė, kad pagrindinis hidrografo darbas vyksta prie kompiuterio su programa. Jie teigė, kad atlikus pirminius binarinius matavimus, jie turi būti įkelti į serverį ir jų neįmanoma pakeisti, nes jie yra užšifruoti. Liudytojas A. D. parodė ir tai, kad įmanoma pakeisti duomenis redagavimo metu, t. y. šiuo metu įmanoma pakeisti ir gylį. Redagavimo esmė tai „šiukšlių“ ištrynimas, tačiau atliekant batimetrinius matavimus, rezultatų apskaičiavimą ir duomenų korekciją turi būti laikomasi Tarptautinių hidrografinių teisės aktų, kuriuose nurodytos ribos, nuokrypiai, tolerancijos (t. 8, b. l. 69–71). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. D. dar nurodė ir tai, kad atlikus visų matavimo metu gautų failiukų redagavimą, t. y. pašalinus atskirus taškus „šiukšles“, daugiau joks redagavimas neatliekamas (t. 1, b. l. 71–73). Liudytojas R. D. pirmosios instancijos teisme parodė ir tai, kad iš pradinės informacijos išredagavus, ištrynus „šiukšles“, daromas tekstinis failas, kuriame galima perskaityti koordinates ir gylius. Šis tekstinis failas atiduodamas skaičiuoti, jame taškų yra po keliasdešimt milijonų, tačiau yra įmanoma plotą sąmoningai pakeisti pasinaudojus programa. Hidrografo užduotis yra iš batimetrinių matavimų išvalyti, kas nėra dugno matavimo duomenys, nes tai gali būti žuvys, medžiai, tinklai, ir juos ištrinti iš matavimų. Hidrografas neturi daugiau pareigų koreguojant minėtus duomenis. Jis taip pat patvirtino, kad galima matyti, ką koregavo A. T. programoje. Palyginęs A. T. padarytus matavimus su savo redagavimu nustatė neiškasto grunto kiekio neatitikimus tarp dviejų išredaguotų tų pačių matavimų (t. 8, b. l. 71–76). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė ir tai, kad yra galimybės keisti matavimo metu prietaisų atstumų, aukščių parametrus („Offset“), tačiau tai atsispindės programoje, kada bus gaunami matavimo duomenys skenavimo būdu ir kils pagrįstas klausimas, kodėl tai daroma. Apdorotuose duomenyse, kurie pateikiami tekstiniuose failuose ir atiduodami Akvatorijos ir priežiūros skyriui, nėra duomenų apie įrangos atstumus ir tarpusavio aukščius, ten pateikiamos tik trys reikšmės: ilguma, platuma, gylis (t. 1, b. l. 52–54, 56–59).

15224.

153Šių ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, leidžiančią teigti, kad nuteistasis A. T., būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, susitarė su T. D., jog už neteisėtą veikimą priims kyšį savo naudai, t. y. buvo susitarta, jog už kiekvieną suklastotą matavimą T. D. perduos A. T. 1 000 Eur kyšį, o vėliau A. T. reikalavo, kad T. D. šiuos kyšius jam perduotų. Taigi nusikalstamą veiką A. T. padarė keliomis alternatyviomis veikomis, t. y. susitarimu ir reikalavimu, o tai atitinka objektyviuosius kyšininkavimo požymius. Dėl to nuteistasis A. T. nepagrįstai teigia, kad jis už tą pačią veiką traukiamas baudžiamojon atsakomybėn antrą kartą.

15425.

155Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad A. T. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, kadangi dirbo valstybei priklausančioje įmonėje, žinojo savo įgaliojimus, pareigas, kurias jį vykdyti įpareigoja teisės aktai, o jo atliekamas darbas turi reikšmės visuomenės interesams, tačiau susitarė už neteisėtą veikimą klastojant batimetrinius duomenis gauti iš kyšio davėjo turtinę naudą, t. y. už kiekvieną suklastotą matavimą 1 000 Eur kyšį, o vėliau jo reikalavo iš kyšio davėjo.

15626.

157Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. T. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Be to, nuteistasis deklaratyviai teigia, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas ir įrodinėjimo procese taisyklės. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė visus būtinus BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikaltimų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, tarp jų ir tyčios požymį, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant nuteistojo A. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 225 straipsnio 2 dalį klausimą, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų įrodymų tikrinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teismas tyrė ir analizavo tiek A. T. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, priežastis, dėl kurių buvo atmestos nuteistųjų pateiktos gynybinės versijos ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia jo kaltę, padarius BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Dėl BK 227 straipsnio 2 dalies taikymo

15827.

159Nuteistasis T. D. prašo panaikinti ( - ) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 227 str.2 dalį ir priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad teismas neteisingai nustatė BK 227 straipsnio 2 dalies objektyvios pusės požymius, nepagrįstai vadovavosi specialisto I. R. išvada ir jo paaiškinimais bei neteisingai nustatė faktines aplinkybes.

16028.

161Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI–1472 redakcija) įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-105/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, Nr. 2K-541/2014). Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Papirkimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad būtent valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui pasiūlė, pažadėjo duoti ar davė kyšį kaip neteisėtą atlygį už jo (kyšio davėjo) pageidaujamą minėtų asmenų teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Suprasdamas savo veikos pavojingumo pobūdį, kaltininkas siekė atlikti tokią veiką.

16229.

163Iš šiame sprendime aptartų įrodymų, t. y. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, 2017 m. birželio 8 d. specialisto išvados Nr. 11K-288(16), specialistų E. N., I. R., eksperto V. V., liudytojų A. D., R. D. parodymų (šio sprendimo 22.2 punkte ir 22.3.2, 22.3.4–22.3.6 papunkčiuose), ir pirmosios instancijos teisme aptartų įrodymų visumos matyti, kad susitikimo iniciatorius buvo T. D., kuris pirmas paskambino ir susitarė susitikti su A. T.. Minėti asmenys ne kartą buvo susitikę ir būtent iš 2015 m. gruodžio 5 d. susitikimo viešbutyje „( - )“ pokalbio akivaizdžiai matyti, kad jau anksčiau minėti asmenys buvo susitarę dėl kyšio davimo ir jo dydžio už neteisėtą A. T. veikimą, t. y. A. T., sutiko klastoti uosto akvatorijos gylių prie krantinių batimetrinių matavimų duomenis iki projektinių dydžių tam, kad UAB „( - )“ galėtų atiduoti vertinti kaip atliktus tinkamai šių krantinių valymo rangos darbus, gauti už tai rangos sutartyje numatyto dydžio atlyginimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apie susitarimą kalba ne tik A. T. (šio sprendimo 22.2 punkte), bet ir T. D. nuo 10.15.17 iki 10.15.33 sakydamas: „Arūnai, čia jau viskas sušnekėta, vsio. Mes prie to nebegrįžkim. Pirmadienį tau įkrenta pinigai. Krantinę priduodi. Sekančią dieną turi pinigus. Viskas, čia yra iš mano pusės <...> milijonas procentų“; nuo 10.31.49 iki 10.38.34 akivaizdžiai matyti nuteistųjų susitarimas po pirmojo karto, nes T. D. pasako: „Mes su tavim kai pirmą kartą šnekėjom <...> Ar čia reikėjo kažkokio katerio? Ar čia reikėjo kažkokių vežt kažkuo,<...>? Mes čia taip sutarėm ir viskas. <...> Be to, ta kaina tokia buvo. Nu. Bet aš tau <...> nesumokėjau, už tas paskutines vien dėl to <...>, kaip sakiau <...>. Man svarbu tiktais <...>, kad eitų viskas <...>“ (t. 3, b. l. 158–197; t. 4, b. l. 1–65). Teisėjų kolegija nurodo, kad šiame sprendime 22.3 punkte jau pasisakė dėl 2015 m. gruodžio 5 d. daryto pokalbio patikimumo, todėl dar kartą argumentų ir motyvų nebekartoja.

16430.

165Šią veiką nuteistasis T. D. padarė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad A. T. dirbdamas valstybinėje įstaigoje ir užimdamas hidrografo pareigas yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, kuris turi įgaliojimus veikti ( - ), susitarė ir pažadėjo duoti neteisėtą atlygį už tai, kad A. T. suklastotų uosto akvatorijos gylių prie krantinių batimetrinių matavimų duomenis iki projektinių dydžių.

16631.

167Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad apygardos teismas, nustatęs visus nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, pagrįstai T. D. pripažino kaltu už šio nusikaltimo padarymą.

16832.

169Teisėjų kolegija pripažįsta kaip nepagrįstą apelianto T. D. argumentą, kuriuo jis siekia įtikinti, kad neturėjo pagrindo mokėti kyšio A. T., nes UAB „( - )“ buvo pasiekusi projektinius dydžius, kurie buvo numatyti iškeltose užduotyse, kadangi UAB „( - )“ atliko kontrolinį matavimą pasitelkusi ( - ) specialistus ir jų turimą matavimų techniką. Nagrinėjamoje byloje iš UAB „( - )“ pateiktų elektroninių laiškų rašytų S. B. ir M. T. matyti, kad iš tiesų O. firma atliko apžiūras ir pateikdavo T. D. ataskaitas (t. 2, b. l. 153–177). Tačiau šios aplinkybės nepaneigia T. D. ir A. T. susitarimo dėl kyšio davimo. Be to, kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 5 d. susitikimo viešbutyje „( - )“ pokalbio, kad T. D. nebūtų pridavęs krantinių be A. T. pagalbos, nors ir buvo atliekami O. firmos matavimai, t. y. A. T. nurodė „Septyniasdešimtoj, jeigu atvirai pasakius, ten dar nebuvot padarę. Sąžiningai pasakysiu. Nebuvot padarę. Ten būt būt būt jūs dar nieks nepriėmę. <...>Nu, ir ir ir reikia turėt omeny, kad „Jan De Nul“ išmatuoj giliau visą laik pas mus keturis penkis centimetrus <...>“ (t. 3, b. l. 158–197; t. 4, b. l. 1–65). Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

17033.

171Nuteistieji T. D. ir A. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais grindžiama A. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis T. D. teigia, kad nebuvo klastoji batimetriniai duomenys. Nuteistasis A. T. nurodo, kad atliktuose gylių matavimo skaičiavimuose nėra neteisėtos veikos ir tyčios neteisingai apdoroti duomenis, dirbtinai padidinti gylius iki projektinių gylių, numatytų techninėse užduotyse.

17234.

173BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-775/2007, Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-57/2014, Nr. 2K-235/2014). Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

17435.

175Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad su programa PDS 2000 apskaičiuojami batimetriniai matavimų gylių tekstiniai failai su duomenimis, kurie užregistruoti batimetrinių duomenų žurnale yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas. Visa tai patvirtina ir šio sprendimo 17.2 punkte aptarti įrodymai. Pažymima ir tai, kad šiuose elektroniniuose duomenyse įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, nes tik šių duomenų pagalba buvo sprendžiama, ar užsakovas tinkamai atliko krantinių valymo darbus ir yra pagrindas su juo atsiskaityti.

17635.1.

177Liudytojas A. D. parodymais nustatyta, kad atlikus visus redagavimus failai užregistruojami ir sukeliami į serverius. Vėliau Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyrius pagal šiuos duomenis sprendžia, ar galima priimti rangovo atliktus darbus (t. 1, b. l. 71–73; t. 8, b. l. 69–71).

17835.2.

179Liudytojas R. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad batimetriniai matavimai atliekama pagal planą arba pagal užsakymą. Jis tikrina tokius matavimus ir privalo informuoti uosto kapitoną apie gylių pasikeitimus. UAB „( - )“ valė prie Nr. 70 krantinės ir ten teko daug kartų matuoti, nes kolegos, kurie priiminėja darbus pagal jų matavimą, rasdavo neiškasto grunto, todėl rangovą gražindavo toliau dirbti. Akvatorijos priežiūros skyrius pagal šiuos duomenis apskaičiuoja iškasto, nusiurbto akvatorijos dugno sąnašų kiekius ir sprendžia ar rangovas pasiekė projektinį gylį (t. 1, b. l. 52–54, 56–59; t. 8, b. l. 69–71).

18035.3.

181Liudytojas V. Š. parodė, kad batimetriniai matavimai pateikiami per duomenų bazę, kuri yra sukurta ( - ) direkcijoje. Iš duomenų bazės pasiima apdorotus, tinkamai sutvarkytus duomenis, deda į skaičiavimo programą ir programa parodo, kokį kiekį grunto rangovas iškasė pagal techninėje užduotyje nurodytus parametrus. Tik po to vyksta apmokėjimas (t. 1, b. l. 64–66; t. 8, b. l. 76–81).

18235.4.

183Liudytoja K. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad hidrografai visą laiką atnešdavo batimetrinių matavimų duomenis USB laikmenoje, o ji suteikdavo numerį tekstiniam failui ir juos konvertuodavo į kitą laikmeną, t. y. PDF, kurios jau negalima pakeisti. Naudojant ARCGIS programą, susikurdavo kiti failai, tačiau juose būdavo tie patys gyliai, kurie būdavo dedami į bendrą katalogą. Juos toliau naudodavo Akvatorijos ir priežiūros skyrius (t. 8, b. l. 150–158).

18436.

185Taigi šių liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad šiuose elektroniniuose duomenyse yra fiksuojama ne tik svarbi informacija apie ( - ) dugno gylius, bet ir jų panaudojimas sukelia juridiniam asmeniui, t. y. ( - ), teisiškai reikšmingus padarinius, todėl jie atitinka dokumentui keliamus reikalavimus.

18637.

187Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo T. D. argumentu, kad nebuvo klastojami batimetriniai duomenys, nes tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, t. y. patys nuteistieji 2015 m. gruodžio 5 d. kalbėjo apie duomenų koregavimą. Duomenų koregavimas nustatytas ne tik specialisto išvadoje, kurioje konstatuoti pagilinimai Nr. 70, Nr. 101–102, Nr. 103–104 krantinėse, bet ir ( - ) 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje dėl batimetrinių duomenų patikros, Lietuvos saugios laivybos administracijos 2016 m. gruodžio 9 d. išvadoje Nr. 10(1.21) S–1506, apie tai duoda paaiškinimus specialistai I. R., E. N. ir ekspertas V. V., liudytojai A. D. ir R. D.. Taigi, kad buvo klastojami batimetriniai duomenys patvirtino ne tik specialisto išvada, bet ir pirmiau aptarti įrodymai.

18838.

189Tai, kad būtent nuteistasis A. T. suklastojo, laikė ir panaudojo tikrą dokumentą patvirtina ne tik pirmiau aptarti įrodymai, bet ir liudytojos K. J. parodymai. Ji patvirtino, kad koreguotus duomenis jai atneša USB laikmenoje hidrografai. Hidrografų atnešti duomenys būna TXT, DXF ir UTM formatuose. Ji tuos duomenis su programa ARCGIS konvertuoja į papildomus failus, tačiau jokių duomenų nekeičia, nes tai su jos programa padaryti neįmanoma. Vėliau tuos duomenis sukelia į serverius, kad galėtų naudotis kiti padaliniai (t. 8, b. l. 150–158). Liudytojas V. Š. parodė, kad batimetriniai matavimai pateikiami per duomenų bazę, kuri yra sukurta ( - ) direkcijoje. Minėtus duomenis peržiūri ne tik jis, bet ir uosto kapitonas (A. A.), kuris įvertina, ar tai nesudaro grėsmės laivybai. Jeigu viskas gerai, jis pasiima iš duomenų bazės jau apdorotus, tinkamai sutvarkytus duomenis, kuriuos deda į skaičiavimo programą. Ši programa pagal jai pateiktus batimetrinius duomenis paskaičiuoja kokį kiekį grunto rangovas iškasė pagal techninėje užduotyje nurodytus parametrus. Vėliau rašo raštą rangovui, nurodo, kad darbai pagal tokią užduotį baigti, nurodo, kokį kiekį rangovas iškasė, ir paprašo iš rangovo atliktų darbų kokybės ir sutikrinimo akto. T. D. aktą atveždavo į ( - ) direkcijos raštinę arba perduodavo asmeniškai. Jis patikrindavo, ar akte nurodytas kiekis atitinka su jo paskaičiuotu kiekiu, kartu su minėtu aktu UAB „( - )“ pateikdavo ir sąskaitą, kurioje nurodomas kiekis, atlikti darbai, mokėtina suma. Gavus iš rangovo sąskaitas, jų apmokėjimą atlieka kitas ( - ) direkcijos skyrius (t. 8, b. l. 76–81). Analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 64–66). 2017 m. rugpjūčio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrimas žurnalas A4 formato, kuriame registrai atliekami rankraštiniu būdu ir būtent jame matyti ranka padaryti A. T. įrašai (t. 5, b. l. 22–27). 2017 m. rugpjūčio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrimas batimetrinių duomenų registras, kuriame yra pasirašęs A. Š. (t. 5, b. l. 28–36). Be to, pats nuteistasis patvirtino, kad duomenys tvarkomi kompiuteriu, po to įrašomi į USB ir perduodami K. J., o žurnale pasirašo kas matavo, tikrino, tvirtino (t. 8, b. l. 175–185; t. 9, b. l. 3–8).

19039.

191Iš to daroma išvada, kad A. T. suklastojo dokumentą, nes būtent jis rankiniu būdu tvarkydamas batimetrinius duomenis programoje PDS 2000 įrašė reikšmes, kurių pagalba automatiškai buvo pažeminti visi duomenys, t. y. pagilino krantines. Be to, šiuos suklastotus tikrus dokumentus laikė iki kol juos užregistravo ir perdavė matavimų duomenų bazių inžinierei K. J., kuri nesupratusi A. T. veiksmų nusikalstamo pobūdžio, minėtus dokumentus konvertavo ir įdėjo į serverį. A. T. suklastotą dokumentą ir panaudojo, nes įkėlus suklastotus dokumentus į serverį jie buvo naudojami ( - ) Akvatorijos priežiūros ir aplinkos skyriaus projekto vadovo V. Š., kuris nežinodamas, kad duomenys yra suklastoti juos panaudojo surašydamas atliktų darbų kokybės ir kiekių sutikrinimo aktą ir savo parašu patvirtino, jog sutikrino rangovės UAB „( - )“ atliktų pagal technines užduotis (Nr. 9.3.164–31/15 ir Nr. 9.3.164–32/15; Nr. 9.3.164–30/15 ir Nr. 9.3.164–29/15; Nr. 9.3.164–17/15) darbų kokybę ir kiekius, nurodytus patikrinimo akte, nustatė, kad faktiškieji ir akte nurodyti darbų kiekiai ir kokybė atitinka būtinus projektų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus.

19240.

193Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo A. T. argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė, jog jis veikė tiesiogine tyčia. Iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad nuteistasis suprato, kad suklastojo dokumentą, kuriuos laikė ir panaudojo, ir norėjo taip veikti.

19441.

195Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad A. T. pagrįstai nuteistas už su programa PDS 2000 apskaičiuotų batimetrinių matavimų gylių tekstinių failų, kurie buvo užregistruoti batimetrinių duomenų žurnale ir sukelti į serverį, suklastojimą, laikymą ir panaudojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

19642.

197Nuteistasis A. T. savo apeliaciniame skunde dar kartą kelia versiją, kad specialisto išvada nepagrįstai atlikta naudojantis duomenimis iš serverio, o ne iš jo kompiuterio, tačiau pirmosios instancijos teismas jau motyvuotai ir argumentuotai ją paneigė. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, nes iš aptartų įrodymų matyti, jog būtent A. T. tuo laikotarpiu dirbo ( - ) hidrografu, plaukė laivu „( - )“ ir darė minėtų krantinių batimetrinius matavimus, vėliau juos apdorojo ir pateikė K. J., kad ši juos įkeltų į serverį. Taigi niekas kitas be A. T. negalėjo suklastoti batimetriniuose matavimuose esančių duomenų. Be to, netikslinga tirti kompiuterį, nes jau pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog jo kompiuteryje neliko tų duomenų, nes juos turi perkrauti į serverį, kadangi jie netelpa kompiuteryje dėl savo apimties (t. 8, b. l. 175). Taigi pagrįstai specialistas tyrė iš serverio gautus duomenimis, kadangi minėtų duomenų A. T. kompiuteryje praėjus tokiam laikui jau net ir nebuvo likę.

19843.

199Nuteistasis A. T. pateikia dar vieną versiją, kad 2017 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11K–288(16) ir pateiktame DVD, kuriame įrašytas gridmodel.dtm.xtm, konvertuojant duomenis iš gridmodel.dtm į tekstinį failą laikas turi sutapti sekundės tikslumu, tačiau atsidarius gridmodel.dtm.xml turinį <creadate> 10/28/2015 11:26:28 ir to pačio failo atidarius savybes Date created 2015 m. lapkričio 2 d., 13:29 val., skiriasi sukūrimo laikas. Teisėjų kolegija šią nuteistojo versiją taip pat atmeta kaip nepagrįstą, nes duomenis perkeliant iš vieno kompiuterio į kitą susiformuoja skirtingos sukūrimo datos ir laikai.

20044.

201Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad Batimetrinių duomenų registro žurnale tekstinius failus Nr. 11.3.7.284_150728, Nr. 11.3.7.300_150812 ir Nr. 11.3.7.382_151028 užregistravo ir suteikė jiems numerius matavimų duomenų bazių inžinierė K. J., todėl nepagrįstai šie veiksmai buvo inkriminuoti A. T..

20245.

203Byloje A. T. buvo pareikštas kaltinimas (t. 8, b. l. 2–28), jog A. T. užregistravo batimetrinių duomenų registracijos žurnale, suteikiant jiems Nr. 11.3.7.284_150728, Nr. 11.3.7.300_150812, Nr. 11.3.7.382_151028. ( - ) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio aprašomojoje (nustatomojoje) dalyje taip pat nurodyta, kad būtent A. T. užregistravo žurnale ir suteikė būtent tokius numerius, kokie buvo nurodyti ir kaltinamajam akte.

20445.1.

205Iš bylos esančio 2017 m. rugpjūčio 9 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrimas žurnalas A4 formato, kuriame registrai atliekami rankraštiniu būdu. Šis žurnalas įvardijamas kaip batimetrinių duomenų apskaitos žurnalas 2014–2015 m. ir jame matyti ranka padaryti įrašai: katalogo pavadinimas su data Nr. 150728kr103–l04, perduotų rinkmenų pavadinimas Nr. 150728kr103–l04.txt, Nr. 150728kr103–l04.dxf, Nr. 150728kr103–l04.utm.dxf, atidavimo archyvui data 2015 m. liepos 29 d., atidavusio vardas, pavardė A. T., registracijos numeris 2015 m. liepos 29 d. 11.3.7.284, 2015 m. liepos 29 d. 11.3.7.285, įdėjimo į archyvą data 2015 m. liepos 29 d., perdavimas LET PDF; katalogo pavadinimas su data Nr. 150812kr101–l02, perduotų rinkmenų pavadinimas Nr. 150812kr101–l02.txt, Nr. 150812kr101–l02.dxf, Nr. 150812kr101–l02.utm.dxf, atidavimo archyvui data 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 17 d., atidavusio vardas, pavardė A. T., registracijos numeris 2015 m. rugpjūčio 14 d. 11.3.7.300, 2015 m. rugpjūčio 17 d. 11.3.7.302, įdėjimo į archyvą data 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 17 d., perdavimas LET PDF; katalogo pavadinimas su data Nr. 151028kr70, perduotų rinkmenų pavadinimas Nr. 151028kr70.txt, Nr. 151028kr70.dxf, Nr. 151028kr70.utm.dxf, atidavimo archyvui data 2015 m. lapkričio 2 d., atidavusio vardas, pavardė A. T., registracijos numeris 2015 m. lapkričio 2 d. 11.3.7.382, 2015 m. lapkričio 2 d., 11.3.7.383, įdėjimo į archyvą data 2015 m. lapkričio 2 d., perdavimas LET PDF (t. 5, b. l. 22–27).

20645.2.

2072017 m. rugpjūčio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrimas batimetrinių duomenų registras, kuriame įrašyti eilės numeriai, dokumento registracijos Nr. ir data, dokumento pavadinimas, dokumento lapų skaičius, egzemplioriai, adresato vardas, pavardė, parašas, data ir pastabos, iš kurių matyti, jog jame pasirašęs A. Š. ir R. E.. O už 2015 m. liepos 29 d. 11.3.7.284 akvatorijos prie krantinės Nr. 103–104 gylių duomenis 150728kr103–104, 2015 m. rugpjūčio 14 d. 11.3.7.300 akvatorijos prie krantinės Nr. 101–102 gylių duomenis 150812kr101–102, 2015 m. lapkričio 2 d. 11.3.7.382 akvatorijos prie krantinės Nr. 70 gylių duomenis 151012kr70 pasirašė būtent A. Š. (t. 5, b. l. 28–36).

20845.3.

209Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015 m. liepos 28 d. atliko 103,104 krantinių gylių matavimus, 2015 m. rugpjūčio 12 d. atliko 101, 102 krantinių gylių matavimus, 2015 m. spalio 28 d. – 70 krantinės batimetrinius matavimus. Dirbant ( - ) jo funkcijos buvo atlikti batimetrinius matavimus, uosto akvatorijos gylių kontrolę, batimetrinių planų spausdinimus. Jo darbą kontroliavo R. D. ir R. E.. Planuose (grafiniame faile) matydavosi gyliai, koordinatės, krantinės. Jis pateikdavo K. J. tekstinius failus, ten buvo X Y Z koordinatės ir gyliai. Tai buvo atliktų matavimų apdoroti duomenys (t. 8, b. l. 175–185; t. 9, b. l. 3–8).

21045.4.

211Liudytoja K. J. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji dirbo su ARCGIS programa, kuri tik konvertuoja jai atneštus failus į kitus formatus ir apdorotą informaciją dėdavo į ( - ) jūrų uosto direkcijos bendrą aplanką. Paaiškino, kad ji nieko nekeisdavo, o naudodavo tik jai hidrografų atneštus duomenis, t. y. ARCGIS programa konvertuodavo, tada tuos duomenis galėdavo duoti kitam skyriui arba padaryti PDF planą, ant kurio matydavosi gyliai. Iš duomenų galėjo sukurti viso uosto planą su gyliais. Hidrografai visą laiką atnešdavo batimetrinių matavimų duomenis USB laikmenoje. Batimetrinių duomenų registre ji suteikdavo numerį tekstiniam failui. Registracijos numerį planui PDF programoje užrašydavo elektroninėje laikmenoje. Planas tiesiog iš DXF (UTM) buvo padarytas į D. P. pakeitimas nebuvo daromas, ji prirašydavo skaičių – registracijos numerį PDF plane. Kaip matyti teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus CD laikmeną „Batimetrinių matavimų duomenys pagal 2016 m. gegužės 27 d. reikalavimą“ dar kartą buvo apklausiama K. J., kuri paaiškino, kad užrašas 11.3.7.284.150728x104 reiškia, kad 11.3.7.284 yra suteiktas registracijos numeris, jis įrašomas registruojamų duomenų žurnale ir batimetrinių duomenų žurnale. Ji suteikė registracijos numerį, o 15.07.28 yra data. Data atsispindi katalogo pavadinime. Hidrografas užrašo katalogo pavadinimą su data, perduotų duomenų pavadinimą, atidavimo archyvui datą ir atidavusio vardą ir pavardę. Ji įrašo registracijos numerį ir įdėjimo į archyvą datą (t. 8, b. l. 150–158). Minėta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė ir tai, kad naudodamasi ARCGIS programa konvertuoja tik TXT failą ir sukuria papildomą failą SHP. Kitų failų DXF ir UTM_DXF nereikia konvertuoti. Konvertuotas SHP failą įkelia į serverio saugyklą ir nurodo tos dienos registracijos numerius. Skaičiai 11.3.7. reiškia nomenklatūrinę registraciją, po to einantis skaičius registracijos žurnale nurodytas numeris. Hidrografo failas įprastai pateikiamas 150812kr102. Serveryje sukurtame aplanke be TXT ir SHP failų papildomai padaro ir PDF failą, kuris sukuriamas panaudojus DXF failą. Patvirtino, kad visi jai pateikti duomenys keliami į bendrą ARCGIS programos ketvirčio matavimų planą su uosto ribomis, jame nededami tekstiniai duomenys, matyti tik matuotas plotas (t. 1, b. l. 68–69).

21245.5.

213Liudytojas A. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad hidrografai atlieka duomenų redagavimą, užrašo kokius duomenis perduoda duomenų bazių inžinierei į batimetrinių duomenų žurnalą. Būtent inžinierė užrašo registracijos numerį (t. 8, b. l. 69–71).

21446.

215Taigi šie įrodymai patvirtina, kad A. T. pats užregistravo duomenis 2014–2015 m. batimetrinių duomenų apskaitos žurnale tekstinius failus ir suteikė jiems numerius, tačiau ne tame žurnale ir ne tokius, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, t. y. batimetrinių duomenų registracijos žurnale, suteikiant jiems Nr. 11.3.7.284_150728, Nr. 11.3.7.300_150812, Nr. 11.3.7.382_151028. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios veikos padarymui esmės neturi kokiame žurnale buvo užregistruoti ir kokius iš tiesų numerius suteikė nuteistasis A. T., todėl iš nuosprendžio aprašomosios (nustatomosios) dalies šalinama: „suteikiant jam Nr. 11.3.7.284_150728“; „suteikiant jam Nr. 11.3.7.300_150812“; „suteikiant jam Nr. 11.3.7.382_151028“, ir tikslinama, kad <...> užregistravo 2014–2015 m. batimetrinių duomenų apskaitos žurnale.

21647.

217Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje buvo nustatyti netikslumai dėl užregistravimo žurnale ir nurodytos numeracijos, kurios suteikimą priskyrė A. T., nelaikytini esminiais. Pažymima, kad iš tiesų buvo nustatyti BK 300 straipsnio 1 dalies subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, laikantis BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Kaip jau buvo minėta pirmiau teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Dėl bausmės ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

21848.

219Nuteistieji A. T. ir T. D. prašydami išteisinti iš jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų iš esmės nesutinka ir su jiems paskirtomis bausmėmis, baudžiamojo poveikio priemonės.

22049.

221Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto.

22250.

223Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

22451.

225Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. T. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys), į padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi šeimą, nedirba, daugiau nenusikalto. Už jo nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, paskirta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. Kaip matyti įstatymo leidėjas už BK 225 straipsnio 2 dalį numatė dvi bausmių rūšis, t. y. baudą arba laisvės atėmimą, o už BK 300 straipsnio 1 dalį – baudą, areštą arba laisvės atėmimą. Apygardos teismas A. T. paskyrė pačią švelniausią bausmės rūšį – baudą. Nustatant baudos dydį teismas vadovavosi nusikalstamos veikos padarymo metu (nusikalstamos veikos padarytos 2015 m. liepos 15–28 d.) galiojusios BK 47 straipsnio (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI–1350 redakcija) redakcijos nustatytu baudos dydžiu, t. y. už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo numatyta iki 500 MGL dydžio baudą, o už sunkų – 1 500 MGL, ir paskyrė baudas, kurios net nesiekia sankcijoje numatyto vidurkio. Taip pat įvertinta ir nuteistojo T. D. padaryta nusikalstama veika, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, turi šeimą, augina mažametį ir nepilnametį vaikus, nėra duomenų, kad būtų padaręs dar nusikalstamų veikų. Už jo nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, paskirta 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, įstatymo leidėjas sankcijoje numatė tris bausmių rūšis, t. y. baudą, areštą arba laisvės atėmimą. Nuteistajam paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda ir vadovaudamasis BK 47 straipsnio (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI–1350 redakcija) redakcija, kurioje nustatyta, kad už apysunkio nusikaltimo padarymą skiriama iki 1 000 MGL dydžio bauda, paskyrė baudą, kuri net nesiekia sankcijoje numatyto vidurkio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas.

22652.

227Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis subendrino nuteistajam A. T. paskirtas bausmes, tačiau tai nėra pagrindas keisti nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas A. T. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, t. y. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnį. Todėl aptariamu atveju už nesunkų nusikaltimą paskirtą baudą apima bauda, paskirta už sunkų nusikaltimą, t. y. 300 MGL (11 298 Eur). Toks bausmių bendrinimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–302/2014).

22853.

229Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunkčiu ir į paskirtą bausmę įskaitė kardomajame kalinime išbūtą laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad A. T. laikinai sulaikytas buvo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 31 d., t. y. 25 paras (t. 7, b. l. 1–13). Taigi viena suėmimo diena prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, t. y. 25 paros atitinka 50 MGL, todėl apygardos teismas pagrįstai sumažino paskirtą baudos dydį ir nustatė 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą. Teisėjų kolegijos nuomone, galutinė bausmė nėra per griežta ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

23054.

231Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nustatytas baudos savanoriško sumokėjimo terminas neprieštarauja įstatymo reikalavimams.

23255.

233Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nuteistajam A. T. baudžiamojo poveikio priemonę, kuri numatyta BK 682 straipsnio 1 dalyje, ir atėmė teisę dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje 2 metus. BK 682 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX–1472 redakcija) numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas terminas nuo vienerių iki penkerių metų. Iš byloje esančių įrodymų visumos buvo konstatuota, kad A. T. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo savo darbo vietoje padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų korupcinio pobūdžio. Taigi šiuo atveju iš tiesų tikslinga nuteistajam A. T. skirti būtent tokią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri numatyta BK 682 straipsnio 1 dalyje. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra per didelis ir neproporcingas, įvertinus įstatymo leidėjo numatytą intervalą. Dėl civilinio ieškinio

23456.

235Nuteistasis A. T. apeliaciniu skundu prašo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Civilinis ieškovas ( - ) atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad iš nuteistojo A. T. turi būti priteista jų patirta žala, t. y. 12 547, 298 Eur.

23657.

237Pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam (ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims) atlyginti patirtą žalą. Ieškinio pareiškimas paduodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys turi būti pagrįstas šio tyrimo metu surinktais duomenimis, patvirtinančiais ieškinio pagrindą bei dydį. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla ir išsprendžia priimdamas nuosprendį (BPK 109, 113, 115 straipsniai, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

23858.

239Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad civilinė ieškovė ( - ) reiškė civilinį ieškinį dėl A. T. veiksmais įvykdytos nusikalstamos veikos padarytos turtinės žalos 14 394,26 Eur sumai. Ieškinį grindė tuo, kad atlikusi skaičiavimus pagal ( - ) direkcijos Laivų eismo tarnybos pateiktus batimetrinių matavimų duomenis, gavo bendrą 679 m3 skirtumą, t. y. faktiškai atliktų darbų kiekis m3 yra mažesnis nei buvo deklaruota pagal 2015 m. batimetrinių duomenų redagavimą (t. 1, b. l. 46–49). Pirmosios instancijos teisme apklaustas civilinio ieškovo atstovas parodė, kad ruošiant civilinį ieškinį buvo remiamasi 2015 m. ir 2016 m. atliktais skaičiavimais, nauji skaičiavimai nebuvo atliekami, ir ( - ) direkcijai padarytos žalos dydis siekia 14 394,26 Eur sumą, ją prašo priteisti iš A. T. (t. 8, b. l. 55–56).

24059.

241Bylos medžiaga nustatyta, kad būtent A. T. programa PDS 2000 apskaičiuodamas batimetrinius matavimų gylius, atliekant matavimus faktiškai nustatytas gylių reikšmes, neatitinkančias techninių užduočių Nr. 9.3.164–31/15 ir 9.3.164–32/15 dėl krantinių Nr. 103–104 reikalavimo pasiekti 12,7 m projektinį gylį, padidino (pagilino) 5 cm, Nr. 9.3.164–30/15 ir 9.3.164–29/15 dėl krantinių Nr. 101–102 reikalavimo pasiekti 12,7 m projektinį gylį, padidino (pagilino) 2 cm, Nr. 9.3.164–17/15 dėl krantinės Nr. 70 reikalavimo pasiekti 14 m projektinį gylį, padidino (pagilino) 2 cm, o palei krantinės kraštą gylių reikšmę padidino iki 30 cm, ir gautus tekstinius failus su duomenimis, žinodamas, kad jie neatitinka tikrovės, užregistravo batimetrinių duomenų apskaitos žurnale. Už krantinių Nr. 70, 101–104 išvalymą ( - ) sumokėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2131 – 39 998,16 Eur be PVM už 792 ir 1 491 m3, 2015 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2105 – 13 578 Eur be PVM už 775 m3, 2015 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2194 – 18 641,28 Eur be PVM už 1 064 m3, 2015 m. gruodžio 9 d. mokėjimo pavedimu Nr. 3063 – 111 317 Eur su PVM už 5 251 m3. Šie mokėjimai buvo padaryti UAB „( - )“ naudai, tačiau tai nėra pagrindas civilinį ieškinį A. T. laikyti nepagrįstu. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad tarp nuteistojo A. T. neteisėtų, tyčinių veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to nuteistasis A. T. nepagrįstai prašo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

24260.

243Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos iš civilinio ieškovo dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo negalima tiksliai apskaičiuoti, t. y. prie civilinio ieškinio nepridėjo dokumentų savo reikalavimams pagrįsti, nepateikė kitų įrodymų (t. 1, b. l. 47–48; t. 2, b. l. 143–144). Pažymėtina, kad BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Civilinis ieškovas ( - ) atsiliepime į apeliacinius skundus taip pat nepateikė jokių papildomų duomenų (t. 10, b. l. 25–27), todėl ir šios instancijos teisme negalima tiksliai apskaičiuoti civiliniame ieškinyje nurodytą turtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrįstai civiliniam ieškovui pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

244Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

Nutarė

245Pakeisti ( - ) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. T. būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšius ir reikalavo kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus <…>“. T. D. siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai susitarė ir pažadėjo duoti kyšius valstybės tarnautojui <…>, nurodant, kad A. T. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšius ir reikalavo kyšio už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus <…>“. T. D. siekdamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai susitarė ir pažadėjo duoti kyšius valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui <…>.

246Pakeisti ( - ) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį, kurioje buvo nustatyta, kad A. T. <...> užregistravo batimetrinių duomenų registracijos žurnale, suteikiant jam Nr. 11.3.7.284_150728; <..> . Nuosprendžio aprašomąją (nustatomąją) dalį patikslinti: „<...> užregistravo 2014–2015 m. batimetrinių duomenų apskaitos žurnale“, ir pašalinti: „suteikiant jam Nr. 11.3.7.284_150728“; „suteikiant jam Nr. 11.3.7.300_150812“; „suteikiant jam Nr. 11.3.7.382_151028“.

247Kitą ( - ) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

248Nuteistųjų T. D. ir A. T. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225... 4. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės... 6. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a papunkčiu,... 7. A. T. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 682 straipsnio 1... 8. T. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2011 m.... 9. T. D. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, nesant jo veikoje... 10. Civiliniam ieškovui ( - ) (toliau – ir ( - )) pripažinta teisė į... 11. Teisėjų kolegija... 12. I.... 13. Bylos esmė... 14. 1.... 15. A. T. (toliau ir – A. T.) pripažintas kaltas ir nuteistas pagal BK 225... 16. Vykdydamas pasiektą su T. D. susitarimą, A. T.:... 17. 1.1.... 18. 2015 m. liepos 28 d., 16.10 val., po UAB „( - )“ atliktų dugno valymo... 19. Matavimų duomenų bazių inžinierė K. J., nesupratusi A. T. veiksmų... 20. ( - ) Akvatorijos priežiūros ir aplinkos skyriaus projekto vadovas V. Š.,... 21. ( - ) statybos ir eksploatacijos departamento direktorius A. K., nesuprasdamas... 22. 1.2.... 23. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas pasiektą su T. D. susitarimą, A.... 24. Matavimų duomenų bazių inžinierė K. J., nesupratusi A. T. veiksmų... 25. ( - ) Akvatorijos priežiūros ir aplinkos skyriaus projekto vadovas V. Š.,... 26. ( - ) statybos ir eksploatacijos departamento direktorius A. K., nesuprasdamas... 27. 1.3.... 28. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas pasiektą su T. D. susitarimą, A.... 29. Matavimų duomenų bazių inžinierė K. J., nesupratusi A. T. veiksmų... 30. ( - ) Akvatorijos priežiūros ir aplinkos skyriaus projekto vadovas V. Š.,... 31. Šiais veiksmais A. T. žinomai suklastotą dokumentą elektronine forma –... 32. ( - ) statybos ir eksploatacijos departamento direktorius G. Z., nesuprasdamas... 33. Tęsdamas nusikalstamą veiką A. T. pokalbio, vykusio su T. D., 2015 m.... 34. 2.... 35. T. D. pripažintas kaltas ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai,... 36. II.... 37. Apeliacinių skundų argumentai... 38. 3.... 39. Nuteistasis T. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti ( - ) apygardos teismo... 40. 3.1.... 41. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių ir... 42. 3.2.... 43. A. T. neatitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyviųjų... 44. 3.3.... 45. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė BK 227 straipsnio 2 dalies... 46. 3.4.... 47. Bylos duomenys patvirtina, kad A. T. atliktuose gylių matavimo skaičiavimuose... 48. 3.5.... 49. Byloje nėra laikmenos su failais, iš kurių ( - ) specialistas I. R. atliko... 50. 3.6.... 51. Byloje nenustatyta iki kokio konkretaus gylio UAB „( - )“ faktiškai... 52. 3.7.... 53. Skundžiamajame teismo nuosprendyje neįvertintas 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr.... 54. 4.... 55. Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde prašo ( - ) apygardos teismo 2019 m.... 56. 4.1.... 57. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44... 58. 4.2.... 59. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino BK 225 straipsnio 2... 60. 4.3.... 61. Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino selektyviai, ignoruodamas... 62. 4.4.... 63. Byloje neįrodyta, kad A. T. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą... 64. 4.5.... 65. Pirmosios instancijos teismas A. T. kaltę dėl duomenų, tariamai esančių (... 66. 4.6.... 67. Apelianto teigimu, jo atliktuose gylių matavimo skaičiavimuose nėra... 68. 4.7.... 69. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad Batimetrinių duomenų registro... 70. 5.... 71. Civilinis ieškovas ( - ) atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti... 72. 5.1.... 73. Civilinis ieškovas nurodo, kad uosto direkcijos vertinimu, nustatant... 74. 5.2.... 75. Civilinis ieškovas teigia, kad nėra pagrindo vadovautis Laivų eismo tarnybos... 76. 5.3.... 77. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas... 78. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė... 79. Nuteistųjų T. D. ir A. T. apeliaciniai skundai atmetami.... 80. III.... 81. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 82. 6.... 83. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai... 84. 7.... 85. Nuteistasis A. T. apeliaciniame skunde teigia, kad dalinai išslaptintoje... 86. 8.... 87. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, kuriuo užtikrinamas... 88. 9.... 89. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse (baudžiamosiose bylose Nr.... 90. 10.... 91. Teisinis pagrindas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti yra: 1)... 92. 11.... 93. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje atlikti kriminalinės... 94. 11.1.... 95. Iš byloje esančių ( - ) apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro V.... 96. 11.2.... 97. Iš ( - ) apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro V. G. iš dalies... 98. 11.3.... 99. ( - ) apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartyje Nr. S1-204 RN ( - )... 100. 12.... 101. Iš pirmiau minėtų dokumentų matyti, kad teikimus pateikė kriminalinės... 102. 13.... 103. Apelianto T. D. nuomone, I. R. 2017 m. birželio 8 d. specialisto išvada... 104. 14.... 105. BPK 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialistas yra reikiamų... 106. 14.1.... 107. Šioje byloje pagal STT ( - ) valdybos vyresniosios specialistės J. G. raštu... 108. 14.2.... 109. Iš 2017 m. birželio 8 d. specialisto išvados Nr. 11K-288(16) ir specialistas... 110. 14.3.... 111. Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas ekspertas V. V. paaiškino, kad jis... 112. 15.... 113. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro... 114. 16.... 115. Pažymima ir tai, kad nutiestojo T. D. nurodytų liudytojų R. D., A. D., M. Z.... 116. 17.... 117. Nuteistasis T. D. apeliaciniame skunde teigia, kad A. T. neatitinka BK 230... 118. 18.... 119. BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas... 120. 18.1.... 121. Iš bylos duomenų matyti, kad ( - ) įstatuose, kurie buvo registruoti 2015 m.... 122. 18.2.... 123. ( - ) 2014 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V–86 „Darbuotojų, galinčių... 124. 19.... 125. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad A. T., pagal jo užimamas... 126. 20.... 127. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ( - ) apygardos teismo... 128. 21.... 129. Nuteistasis A. T. prašo išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK... 130. 22.... 131. Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.... 132. 23.... 133. Teisėjų kolegija nurodo, kad nuteistasis nepagrįstai prašo jį išteisinti... 134. 23.1.... 135. Šiame sprendime teisėjų kolegija jau aptarė įrodymus (šio sprendimo 17.1.... 136. 23.2.... 137. Iš byloje esančio Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 6... 138. 23.3.... 139. Nuteistieji T. D. ir A. T. nepagrįstai nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis... 140. 23.3.1.... 141. ( - ) universiteto jūros tyrimų atviros prieigos centro Laivyno ir... 142. 23.3.2.... 143. Specialistas E. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo ( - )... 144. 23.3.3.... 145. 2017 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-288(16) nustatyta, jog... 146. 23.3.4.... 147. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas I. R. patvirtino savo... 148. 23.3.5.... 149. Lietuvos apeliaciniame teisme apklaustas ekspertas V. V. parodė, kad jis taip... 150. 23.3.6.... 151. Liudytojai A. D., R. D. parodė, kad pagrindinis hidrografo darbas vyksta prie... 152. 24.... 153. Šių ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma sudaro... 154. 25.... 155. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad A. T. veikė tiesiogine tyčia, t.... 156. 26.... 157. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 158. 27.... 159. Nuteistasis T. D. prašo panaikinti ( - ) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17... 160. 28.... 161. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 227 straipsnio 2 dalyje... 162. 29.... 163. Iš šiame sprendime aptartų įrodymų, t. y. Kriminalinės žvalgybos... 164. 30.... 165. Šią veiką nuteistasis T. D. padarė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad A.... 166. 31.... 167. Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad... 168. 32.... 169. Teisėjų kolegija pripažįsta kaip nepagrįstą apelianto T. D. argumentą,... 170. 33.... 171. Nuteistieji T. D. ir A. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 172. 34.... 173. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro... 174. 35.... 175. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad su programa PDS 2000... 176. 35.1.... 177. Liudytojas A. D. parodymais nustatyta, kad atlikus visus redagavimus failai... 178. 35.2.... 179. Liudytojas R. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad batimetriniai... 180. 35.3.... 181. Liudytojas V. Š. parodė, kad batimetriniai matavimai pateikiami per duomenų... 182. 35.4.... 183. Liudytoja K. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad hidrografai visą... 184. 36.... 185. Taigi šių liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad šiuose... 186. 37.... 187. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo T. D. argumentu, kad nebuvo... 188. 38.... 189. Tai, kad būtent nuteistasis A. T. suklastojo, laikė ir panaudojo tikrą... 190. 39.... 191. Iš to daroma išvada, kad A. T. suklastojo dokumentą, nes būtent jis... 192. 40.... 193. Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo A. T. argumentu, kad pirmosios... 194. 41.... 195. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad A. T. pagrįstai... 196. 42.... 197. Nuteistasis A. T. savo apeliaciniame skunde dar kartą kelia versiją, kad... 198. 43.... 199. Nuteistasis A. T. pateikia dar vieną versiją, kad 2017 m. birželio 8 d.... 200. 44.... 201. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad Batimetrinių duomenų registro... 202. 45.... 203. Byloje A. T. buvo pareikštas kaltinimas (t. 8, b. l. 2–28), jog A. T.... 204. 45.1.... 205. Iš bylos esančio 2017 m. rugpjūčio 9 d. daiktų apžiūros protokolo... 206. 45.2.... 207. 2017 m. rugpjūčio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo... 208. 45.3.... 209. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015 m. liepos 28 d.... 210. 45.4.... 211. Liudytoja K. J. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji dirbo su... 212. 45.5.... 213. Liudytojas A. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad hidrografai atlieka... 214. 46.... 215. Taigi šie įrodymai patvirtina, kad A. T. pats užregistravo duomenis... 216. 47.... 217. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos... 218. 48.... 219. Nuteistieji A. T. ir T. D. prašydami išteisinti iš jiems inkriminuotų... 220. 49.... 221. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių... 222. 50.... 223. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 224. 51.... 225. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. T. įvykdė dvi... 226. 52.... 227. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, kuriais... 228. 53.... 229. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 66 straipsniu, 65... 230. 54.... 231. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nustatytas baudos savanoriško... 232. 55.... 233. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 234. 56.... 235. Nuteistasis A. T. apeliaciniu skundu prašo civilinį ieškinį palikti... 236. 57.... 237. Pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl... 238. 58.... 239. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad civilinė ieškovė ( - ) reiškė... 240. 59.... 241. Bylos medžiaga nustatyta, kad būtent A. T. programa PDS 2000 apskaičiuodamas... 242. 60.... 243. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė... 244. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 245. Pakeisti ( - ) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį,... 246. Pakeisti ( - ) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį,... 247. Kitą ( - ) apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį... 248. Nuteistųjų T. D. ir A. T. apeliacinius skundus atmesti....