Byla 2K-50-648/2015
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistos:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Artūro Pažarskio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. B. bei jos gynėjo advokato Jono Nekrašiaus ir nuteistosios B. J. kasacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistos:

2pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl namo Kelmėje, ( - )) atimant jai teisę vieneriems metams užsiimti veikla, susijusia su ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigomis, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl namo Šiauliuose, ( - )) 25 MGL dydžio (3250 Lt, t. y. 941 Eur) bauda, 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2600 Lt, t. y. 753 Eur) bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl namo Šiauliuose, ( - )) ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 25 MGL dydžio (3250 Lt, t. y. 941 Eur) bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl namo Kelmėje, ( - )), ir galutinė bausmė paskirta atėmimas teisės vieneriems metams užsiimti veikla, susijusia su ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigomis, su 25 MGL dydžio (3250 Lt, t. y. 941 Eur) bauda;

5B. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. X-1233 redakcija) 25 MGL dydžio (3250 Lt, t. y. 941 Eur) bauda, 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2600 Lt, t. y. 753 Eur) bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 25 MGL dydžio (3250 Lt, t. y. 941 Eur) bauda.

7A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl namo Kelmėje, ( - )) 20 MGL dydžio (2600 Lt, t. y. 753 Eur) bauda; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl namo Šiauliuose, ( - )) 20 MGL dydžio (2600 Lt, t. y. 753 Eur) bauda.

8Vadovaujantis BPK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta 25 MGL dydžio (3250 Lt, t. y. 941 Eur) bauda.

9Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 18 d. nutartis, kuria atmesti nuteistųjų E. B. ir B. J. apeliaciniai skundai.

10Dėl A. K. nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12E. B. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi:

13būdama valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, t. y. versdamasi profesine veikla – turėdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. ( - ), suteikiantį jai teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas ir šios teisės pagrindu teikdama viešąsias paslaugas, nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki 2009 m. gegužės 22 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, pagal 2009 m. vasario 27 d. sutartį Nr. K-09/02/21, sudarytą su daugiabučio namo savininkų bendrija „B.“ (toliau – DNSB „B.“) Kelmėje, ( - ), būdama įsipareigojusi parengti remonto–modernizavimo rangos darbų pirkimo konkurso dokumentaciją, organizuoti rangos darbų pirkimo konkursą, įforminti gautą konkurso medžiagą, veikdama kartu su UAB „B.“ statybos vadovu A. K. bei siekdama, kad UAB „B.“ laimėtų daugiabučio namo Kelmėje, ( - ), remonto–modernizavimo darbų konkursą, A. K. duodant patarimus ir pateikus UAB „B.“ duomenis, parengė daugiabučio namo, esančio Kelmėje, ( - ), modernizavimo darbų konkurso sąlygas pagal A. K. pateiktus duomenis, t. y. Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų 6 priedo „konkurso sąlygų papildymas“ 1 punkto a dalyje įrašė, kad įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 500 000 Lt, 9 priedo „rangos darbų sutarties papildomos sąlygos“ 2 punkte „apmokėjimo už atliktus darbus tvarka“ įrašė, kad atsiskaitymai gali būti vykdomi už užbaigtų darbų grupes arba darbų, atliktų per mėnesį, apimtis, pateikė šiuos dokumentus pasirašyti DNSB „B.“ pirmininkui S. V., tačiau, 2009 m. birželio 8 d. namo gyventojams atsisakius, konkursas neįvyko. Tokiais savo veiksmais E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nustatančius, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatyme nustatyta tikslų, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus ir, pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą daugiabučių namų modernizavimo proceso skaidrumu bei teisėtumu, valstybinės valdžios ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prestižą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

14E. B. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, t. y. versdamasi profesine veikla – turėdama Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. ( - ), suteikiantį jai teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas ir šios teisės pagrindu teikdama viešąsias paslaugas, nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, pagal 2008 m. vasario 25 d sutartį Nr. K-TP70 su daugiabučio namo Šiauliuose, ( - ), savininkų bendrija, būdama įsipareigojusi parengti modernizavimo rangos darbų pirkimo konkurso dokumentaciją, organizuoti rangos darbų pirkimo konkursą, įforminti gautą konkurso medžiagą, konsultuoti vertinant gautus pasiūlymus ir išrenkant nugalėtoją, veikdama kartu su UAB „B.“ statybos vadovu A. K. bei siekdama, kad UAB „B.“ laimėtų daugiabučio namo Šiauliuose, ( - ), modernizavimo rangos darbų konkursą, parengė šio daugiabučio namo modernizavimo darbų konkurso sąlygas pagal A. K. pateiktus UAB „B.“ kvalifikacinius duomenis, t. y. žinodama, kad UAB „B.“ kvalifikacijos atestatas Nr. ( - ) yra netinkamas, Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų 6 priedo „konkurso sąlygų papildymas“ 5 punkte įrašė sąlygą – „Siūlytojas yra įregistruotas įstatymų numatyta tvarka ir turi galiojantį Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus ypatingos svarbos pastatuose“ , nenurodė joje statybos darbų srities, taip sudarė UAB „B.“ galimybę dalyvauti konkurse. 2009 m. rugsėjo 3 d. įvykdė šį konkursą, ir nors UAB „B.“ konkursinio pasiūlymo medžiagoje nepateikė kai kurių konkurso sąlygose ir jų papildyme reikalaujamų dokumentų, t. y. darbų saugos ir darbų koordinavimo specialisto kvalifikaciją patvirtinančio dokumento kopijos, buvusių užsakovų rekomendacijų, subrangovas UAB „N.“ nepateikė standarto ISO 9001:2000 sertifikato kopijos, darbų saugos ir darbų koordinavimo specialisto kvalifikaciją patvirtinančio dokumento kopijos, buvusių užsakovų rekomendacijų, pateikti duomenys apie vidutinę metinę bendrąją apyvartą per pastaruosius trejus finansinius metus neatitiko konkurso sąlygų papildymo 6 punkto reikalavimo, E. B. įrašė perkančiųjų organizacijų vertinimo pagal ekonominį naudingumo koeficientą lape ir 2009 m. rugsėjo 11 d. rangos darbų pirkimo ataskaitoje žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „B.“ atitinka visus konkurso reikalavimus, dėl to buvo paskelbta šio konkurso nugalėtoja. Tokiais savo veiksmais E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nustatančius, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatyme nustatyta, tikslų, pažeisdama Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 (Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1S-133 redakcija) patvirtintų Viešųjų pirkimų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų III skyriaus 9 punktą, nurodantį, jog nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus būtina laikytis visų Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų viešųjų pirkimų principų, vertinimo kriterijai turi būti aiškūs, suprantamai aprašyti pirkimo dokumentuose, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2009 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 1.6-16 Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniai reikalavimai V skyriaus 49, 49.1 punktus, kuriuose nurodyta, kad pasiūlymas turi būti atmetamas, jeigu rangovas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, ir, pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą daugiabučių namų modernizavimo proceso skaidrumu bei teisėtumu, valstybinės valdžios ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prestižą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

15E. B. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, savo namuose Šiauliuose, ( - ), parengė perkančiųjų organizacijų vertinimo pagal ekonominį naudingumo koeficientą lapą, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis ir skaičiavimus, įvertindama UAB „B.“ pasiūlymą pagal ekonominį naudingumą kaip geriausią. Po to ji šiuos žinomai melagingus duomenis įrašė į 2009 m. rugsėjo 11 d. rangos darbų pirkimo ataskaitą, nurodydama UAB „B.“ kaip konkurso laimėtoją, patvirtino šiuos duomenis savo parašu bei šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, pateikdama juos daugiabučio namo Šiauliuose, ( - ), savininkų bendrijai.

16B. J. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja – ( - ) Šiaulių regioninio padalinio vyresniąja specialiste, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, vykdydama funkcijas, nurodytas ( - ) direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 2.1-41 patvirtintame pareigybės aprašyme, susijusias su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vykdomu Daugiabučių namų modernizavimo programos administravimu Šiaulių regione, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą daugiabučių namų modernizavimo proceso skaidrumu bei teisėtumu, valstybinės valdžios ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžios ( - ) prestižą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija:

172009 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytą valandą, savo darbo kabinete Šiauliuose, ( - ), vertindama 2009 m. rugsėjo 3 d. įvykusio daugiabučio namo Šiauliuose, ( - ), savininkų bendrijos suorganizuoto rangos darbų konkurso procedūros ir rezultatų atitikimą Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniams reikalavimams, nepagrįstai pripažino, kad UAB „B.“ kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, bei šį tikrovės neatitinkantį faktą patvirtino oficialiuose dokumentuose – 2009 m. rugsėjo 11 d. pažymoje apie rangos darbų konkurso rezultatų pritarimą ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros 2009 m. rugsėjo 16 d. atsakyme Nr. 1.1-1264 ( - ), Šiauliai, namo savininkų bendrijos pirmininkei V. R. apie Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pritarimą ( - ), Šiauliai, namo savininkų bendrijos suorganizuoto rangos darbų konkurso rezultatams.

18B. J. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo:

192009 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytą valandą, savo darbo kabinete Šiauliuose, ( - ), suklastojo tikrus dokumentus, t. y., vertindama 2009 m. rugsėjo 3 d. įvykusio daugiabučio namo Šiauliuose, ( - ), savininkų bendrijos suorganizuoto rangos darbų konkurso procedūros ir rezultatų atitikimą Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniams reikalavimams, įrašė į 2009 m. rugsėjo 11 d. pažymą apie rangos darbų konkurso rezultatų pritarimą žinomai melagingus duomenis apie tai, kad laimėtoju pripažinto rangovo – UAB „B.“ kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu, šios pažymos pagrindu parengė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros 2009 m. rugsėjo 16 d. atsakymą Nr. 1.1-1264 ( - ), Šiauliai, namo savininkų bendrijos pirmininkei V. R. apie Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pritarimą ( - ), Šiauliai, namo savininkų bendrijos suorganizuoto rangos darbų konkurso rezultatams, bei šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, persiųsdama Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros centriniam padaliniui.

20A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad padėjo piktnaudžiauti tarnyba asmeniui, prilygintam valstybės tarnautojui:

21nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki 2009 m. gegužės 22 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, siekdamas, kad UAB „B.“ laimėtų daugiabučio namo ( - ), Kelmė, remonto–modernizavimo darbų konkursą, susitaręs ir veikdamas kartu su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – E. B., kuri pagal 2009 m. vasario 27 d. sutartį Nr. K-09/02/21 su daugiabučio namo savininkų bendrija „B.“ ( - ), Kelmė, įsipareigojo parengti remonto–modernizavimo rangos darbų pirkimo konkurso dokumentaciją, organizuoti rangos darbų pirkimo konkursą, įforminti gautą konkurso medžiagą, pateikė jai UAB „B.“ kvalifikacinius duomenis, pagal kuriuos E. B., siekdama, kad UAB „B.“ laimėtų daugiabučio namo remonto–modernizavimo darbų konkursą, rengė konkursinę medžiagą ir nurodė E. B. įrašyti į konkurso sąlygas duomenis apie tai, kad įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 500 000 Lt, bei patarė nerašyti, kad apmokėjimas bus vykdomas tik atlikus visus darbus, po to E. B. tokius duomenis įrašius į konkurso sąlygas, taip padėjo E. B. piktnaudžiauti tarnyba.

22Be to, A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytomis dienomis ir valandomis, siekdamas, kad UAB „B.“ būtų pripažinta daugiabučio namo ( - ), Šiauliai, modernizavimo rangos darbų pirkimo konkurso laimėtoja, veikdamas kartu su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – E. B., kuri pagal 2008 m. vasario 25 d. sutartį Nr. K-TP70 su daugiabučio namo ( - ), Šiauliai, savininkų bendrija įsipareigojo parengti modernizavimo rangos darbų pirkimo konkurso dokumentaciją, organizuoti rangos darbų pirkimo konkursą, įforminti gautą konkurso medžiagą, konsultuoti vertinant gautus pasiūlymus ir išrenkant nugalėtoją, pateikė E. B. UAB „B.“ kvalifikacinius duomenis, pagal kuriuos E. B., siekdama, kad UAB „B.“ laimėtų daugiabučio namo modernizavimo rangos darbų konkursą ir žinodama, kad UAB „B.“ kvalifikacijos atestatas Nr. ( - ) yra netinkamas, Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų 6 priedo „konkurso sąlygų papildymas“ 5 punkte įrašė sąlygą – „Siūlytojas yra įregistruotas įstatymų numatyta tvarka ir turi galiojantį Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus ypatingos svarbos pastatuose“, nenurodė joje statybos darbų srities, ir taip sudarė UAB „B.“ sąlygas dalyvauti konkurse, 2009 m. rugsėjo 3 d. įvykdė šį konkursą. Po to E. B. vertinant konkursui pateiktus pasiūlymus ir paaiškėjus, kad Būsto ir urbanistinės plėtros agentūroje buvo gauta duomenų apie tai, kad UAB „B.“ kvalifikacijos atestatas yra netinkamas, A. K. ėmėsi veiksmų, kad ši informacija nebūtų toliau viešinama, E. B. rangos darbų pirkimo ataskaitoje ir perkančiųjų organizacijų vertinimo pagal ekonominį naudingumo koeficientą lape nurodė UAB „B.“ kaip konkurso laimėtoją, nepaisydama to, kad UAB „B.“ atitiko ne visus konkurso sąlygų reikalavimus, ir pateikė šiuos duomenis daugiabučio namo ( - ), Šiauliai, savininkų bendrijai. Taip A. K., šalindamas kliūtis, padėjo E. B. piktnaudžiauti tarnyba.

23Nuteistoji E. B. ir jos gynėjas advokatas J. Nekrašius kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą E. B. nutraukti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

24Kasatoriai nurodo, kad skundžiami teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamo baudžiamosios teisės bendrųjų normų taikymo ir aiškinimo. Teismai nepagrįstai nurodė, kad E. B. yra prilyginama valstybės tarnautojui, t. y. atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. E. B. atliko darbą išimtinai pagal dvišales sutartis ir nagrinėjamuose epizoduose buvo teiktos ne viešos, o individualios konsultacinės paslaugos dvišalės sutarties pagrindu tarp bendrijos įgalioto atstovo (pirmininko) ir konsultanto. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo konstatavimu, kad E. B. veikla saistoma su valstybe – pagal jai suteiktą kvalifikacijos atestatą ji vykdė individualią veiklą – teikė viešąsias paslaugas (nutarties 20 psl.). Kasatoriai pažymi, kad kvalifikacijos atestatas yra nupirktas iš valstybės už E. B. asmenines lėšas, ji dirbo individualiai tik pagal dvišales sutartis, pati susirasdavo sau darbą. Veiklos pagrindas – ne turimas atestatas, o Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotas Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma, t. y. leidimas verstis individualia veikla. Kasatoriai, remdamiesi kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad E. B. nelaikytina BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu.

25Kasatoriai nurodo, kad E. B. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, neatskleistos visos reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymius (tikslai nenurodytos pažeistų norminių aktų normos). Teismai E. B. kaltę pagrindė tik telefoniniais pokalbiais (nepateikti reikšmingi telefoniniai pokalbiai su ( - ), Kelmė, bendrijos pirmininku S. V., liudytoju, skundusiu E. B., V. G.), neatsižvelgdami į tai, kad papildomos konkurso sąlygos parengtos nepažeidžiant Daugiabučių namų modernizavimo investicinių projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų (patvirtintų Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1.6-16). Konkurso ir sutarties sąlygos (dėl abiejų epizodų) buvo panaudotos tokios, kokias parengė ir platino savo tinklalapyje Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra. Be to, buvo rengiamos papildomos konkurso sąlygos, kurių iki naujų pastatų renovavimo dokumentų išleidimo neteko rengti ir kurios juose nereglamentuotos.

26Kasatoriai, ginčydami E. B. nuteisimą už pirmąją veiką, teigia, kad ji nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatų, nes ji nėra viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo 3 straipsnis ir subjekto apibrėžimas), jai nesuteikti viešojo administratoriaus įgaliojimai. Kaip administratorius pastatų modernizavimo procese dalyvauja bendrija, kuri figūruoja Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros dokumentuose. Kad konsultanto negalima laikyti administratoriumi, patvirtino ir specialistas A. Ašvydis (T. 8, b. l. 39). Konkurso sąlygos rengiamos prieš viešąjį pirkimą ar pagal atskirus pirkimo dokumentus vykdomą pirkimą, iki paskelbiant konkursą jų aptarimas, konsultacijos ir diskutavimas su užsakovais, rangovais nedraudžiamas. Teismai pasiruošimo pirkimui periodą traktavo kaip viešąjį pirkimą ir nepagrįstai taikė atsakomybę pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Pasiruošimo periodu E. B. pateikė bendrijos pirmininkui S. V. reikalavimų rangovui sąrašą, iš kurio pirmininko nurodymu kai kurie punktai buvo išbraukti ar pakeisti, t. y. E. B. nepriiminėjo savarankiškų sprendimų dėl kvalifikacinių reikalavimų įtraukimo į papildomas sąlygas.

27E. B. buvo kaltinama įrašiusi į konkurso sąlygas, kad įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 500 000 Lt, tačiau, pasak kasatorių, metodiniai nurodymai nedraudė įrašyti sąlygos apie įstatinį kapitalą, ji buvo pateikta pirmininkui, kurio nurodymu sumažėjo iki 0,5 mln. Lt. Kasatoriai nesutinka ir su išvada, kad E. B. veikė kartu su A. K., siekdama, jog UAB „B.“ laimėtų konkursą, ir kad konkurso dokumentus parengė pagal A. K. pateiktus duomenis. Telefoniniuose pokalbiuose ar kituose dokumentuose neužfiksuota, kad konkursą turi laimėti UAB „B.“. Kasatoriai nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad siekta, jog renovacijos darbams bendrija pasirinktų būtent UAB ,,B.“. Pasirinkti rangovus dalyvauti apklausose bendrija galėdavo iki naujų pastatų renovavimo taisyklių ir tvarkos patvirtinimo 2009 m., kurių pagrindu parengti ir metodiniai reikalavimai. Šių dokumentų pagrindu pasikeitus tvarkai, renovavimo darbams nebeatliekamos apklausos, o vykdomi rangos darbų pirkimo konkursai, atliekant numatytas procedūras – skelbimai apie rangos konkursą skelbiami biuletenyje „Informaciniai pranešimai“ ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros tinklalapyje, numatytos ir vokų plėšimo procedūros, dalyvaujant rangovams. Vokų plėšimo metu viešai skelbiamos pasiūlytos remonto darbų kainos, tai nesudaro galimybės parinkti darbams rangovą, nurodžius tikrovės neatitinkančias kainas. Ne E. B. įrašė, kad atsiskaitymai gali būti vykdomi pagal atliktų darbų grupes arba darbų, atliktų per mėnesį, apimtis. Pirmininko sprendimu atsiskaitymo būdas buvo pasirinktas pagal metodinių reikalavimų 9 priedą, kuriame įrašyta rekomendacija, kad atsiskaitymai gali būti vykdomi pagal atliktų darbų grupes arba darbų, atliktų per mėnesį, apimtis (priedus rengė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra). Vykdydama metodinius reikalavimus E. B. pateikė konkurso dokumentus pirmininkui pasirašyti. Be to, teismai nepagrįstai teigė, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d. namo ( - ), Kelmė, gyventojams atsisakius, konkursas neįvyko, nes, pasak kasatorių, konkursas vyko, į vokų plėšimo procedūrą susirinko devyni rangovai, bet jis dėl neteisėtų V. G. veiksmų buvo sužlugdytas. E. B. nesumenkino visuomenės pasitikėjimo modernizavimo skaidrumu (teisėtumu), nes niekas iš visuomenės narių jai nepasitikėjimo nepareiškė.

28Kasatorių manymu, E. B. nesinaudojo tarnybine padėtimi priešingai tarnybai interesams – konkursas nepripažintas neteisėtu, neužginčytas, parengtos papildomos konkurso sąlygos neprieštarauja metodiniams nurodymams, jos surašytos pagal bendrijos pirmininko nurodymus. Kaltinimas UAB „B.“ protegavimu neatitinka tikrovės, nes jos pasiūlyta kaina tik ketvirta iš dešimties dalyvavusių įmonių. Be to, jokia žala nepadaryta, nes konkurso dokumentai parengti pagal Aplinkos ministerijos ir jos kuruojamos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros parengtus metodinius reikalavimus (žalą namo gyventojams padarė V. G., pateikdamas jiems klaidinančią informaciją). Bendrijos pirmininkas S. V. pareiškė, kad E. B. neturi jokių pretenzijų. Teismų nurodyti E. B. veiksmai nepažeidė teisės aktų nuostatų. Pagal teismų praktiką profesinė veikla gali būti vertinama kaip nusikalstama tik asmeniui suvokiant daromos veikos pavojingumą ar rizikingą pobūdį ir numatant galimą įstatyme nustatytų padarinių kilimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10/2008). Įstatymo taikymas, taip pat ir netinkamas įstatymo taikymas ar įstatyme nustatytų procedūrų nesilaikymas, jeigu padarytoje veikoje nėra sąmoningo netinkamo įstatymo ar procedūrų nesilaikymo požymių, negali būti pagrindas traukti baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2013). Nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu laikytis protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, t. y. tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10/2008).

29Kasatoriai, ginčydami E. B. nuteisimą už antrąją veiką, teigia, kad ji nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, nes nėra viešojo administravimo subjektas, o kaip administratorius pastatų modernizavimo procese dalyvauja bendrija. Pasiruošimo pirkimui metu E. B. pateikė bendrijos ( - ) pirmininkei V. R. kvalifikacinių reikalavimų rangovui sąrašą ir pirmininkės nurodymu įtraukė į papildomas konkurso sąlygas pakoreguotus papildomus kvalifikacinius reikalavimus rangovams. Metodinių reikalavimų 5 priede Konkurso sąlygos nurodoma: „Kiti kvalifikacijos priimtinumo reikalavimai rangovui – darbo patirtis, darbų apimtys, personalo kvalifikacija, turima darbo įranga, finansinių pajėgumų įrodymas, jeigu jie keliami – yra pateikiami Konkurso sąlygų papildyme“. Papildomos sąlygos buvo keliamos, aptarus su bendrijos pirmininke. E. B. nepažeidė ,,Viešųjų pirkimų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų III skyriaus 9 punkto, kad „nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus būtina laikytis visų Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų viešųjų pirkimų principų. Vertinimo kriterijai turi būti aiškūs, suprantamai aprašyti pirkimo dokumentuose“. Vertinimo kriterijai buvo aprašyti pirkimo dokumentų 6 priede, t. y. papildomose konkurso sąlygose, vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1S-133, visi konkurso dalyviai juos suprato, nei konsultantui, nei pirmininkei pretenzijų nepareiškė, taigi buvo laikomasi metodiniais reikalavimais, patvirtintais Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1.6-16., nustatytų principų.

30Pasak kasatorių, vertinimo būdą pirkimo metu pasirinko bendrija ir, dar nespėjus suskaičiuoti vertinimo pagal ekonominį naudingumą, bendrija surašė protokolą, kad dėl pasiūlytos mažiausios kainos laimėtoja pasirenka UAB „B.“, tačiau dėl nepatyrimo nenurodė, jog vadovaujasi Metodinių reikalavimų 5 priedo Konkurso sąlygos 19 punktu, kad „užsakovas pasilieka teisę priimti arba atmesti bet kurį pasiūlymą bei atmesti visus pasiūlymus ir nutraukti konkursą, bet kuriuo metu iki priimant sprendimą dėl konkurso laimėtojo“. Teismai nepagristai nurodė, kad E. B. pažeidė Daugiabučių namų modernizavimo, investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų V skyriaus 49, 49.1 punktus (pasiūlymas turi būti atmetamas, jei rangovas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų). Bendrija protokolu patvirtino, kad rangovas pirkimo dokumentuose keliamas sąlygas atitiko. Bendrija neatmetė UAB „B.“ pasiūlymo, nes ji buvo jiems patraukliausia dėl pasiūlytos mažiausios kainos, t. y. dėl pagrindinės konkurso sąlygos įvykdymo (T. 4, b. l. 133). Ši sąlyga yra pagrindinė ir vertinant pagal ekonominį naudingumą. Bendrijai reikėjo iki žiemos atnaujinti šildymo sistemą bei apšiltinti stogą ir pradėti kitus pastato atnaujinimo darbus, todėl atmesti pasiūlymus (vadovaujantis metodinių reikalavimų 5 priedo 19 punktu) ir rengti naują konkursą ji nebeturėjo laiko (buvo rugsėjo mėn.). Kasatorių manymu, kaltinimai E. B. dėl metodinių reikalavimų V skyriaus 49, 49.1 punktų pažeidimo, įvertinant ir kitus reikalavimus bei bendrijos pasirinkimą, neteisingas. Be to, visų konkurso dalyvių pateiktuose pasiūlymuose nurodytos rangos darbų sumos ir sąlyginis kriterijų įvertinimas apskaičiuotas, nenustatyta, kad pateikti neteisingi duomenys, kad atlikti skaičiavimai klaidingi, tačiau teismai konstatavo, kad E. B. „UAB ,,B.“ nepagrįstai įvertino 10 balų, šiuos melagingus duomenis įrašė į rangos darbų pirkimo ataskaitą patvirtindama savo parašu ir suklastotus dokumentus panaudojo, pateikdama daugiabučio namo Šiauliuose, ( - ), savininkų bendrijai.

31Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad „E. B. parengtose konkurso sąlygose nurodyta, kad jei rangovas tam tikriems darbams/darbų daliai atlikti numato pasitelkti subrangovus, pateiktame pasiūlyme turi būti pridėta tokios pačios apimties informacija apie juos, kokios pirkimo dokumentacijos prašoma pateikti iš rangovo“, tačiau 5 priede nereikalaujama, kad jie atitiktų keliamus rangovams reikalavimus, ir tik užsakovas sprendžia, ar subrangovas gali būti žemesnės kvalifikacijos. Ši sąlyga įrašyta ne E. B., o Būsto ir urbanistinė plėtros agentūros parengtose konkurso sąlygose. Klausimą dėl subrangovo tinkamumo pagal pateiktus dokumentus pasiliko teisę spręsti bendrija.

32Kasatoriai teigia, kad E. B. nenusikalto ir dėl to, jog ,,konkurso sąlygų papildyme įrašyta, kad siūlytojas įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka ir turi galiojantį Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus ypatingos svarbos pastatuose (nenurodant darbų srities)“. Metodinių reikalavimų 5 priede nurodoma, kad „kiti kvalifikacijos priimtinumo reikalavimai Rangovui – darbo patirtis, darbų apimtys, personalo kvalifikacija, turima darbo įranga, finansinių pajėgumų įrodymas, jeigu jie keliami – yra pateikiami Konkurso sąlygų papildyme“. Papildomos sąlygos rangovui buvo keliamos, aptarus su bendrijos pirmininke, kuri pageidavo neaukštinti reikalavimų. Pasak kasatorių, specialistas G. Zakšauskas suklydo nurodydamas, kad UAB ,,B.“ neatitiko reikalaujamų apyvartinių lėšų. Pagal 2011 m. vasario 14 d. specialisto išvadą Nr. 140-(00685)-ISI-852 UAB „B.“ vidutinė metinė bendroji apyvarta per papildomose sąlygose nurodytą laikotarpį yra 16 743 146 Lt, taigi apyvartinės lėšos atitiko reikalaujamas.

33Kasatoriai, pasisakymai dėl UAB „B.“ atestato atitikimo, nurodo, kad per tris savaites, kol E. B. rengė konkurso dokumentus, ji neturėjo galimybių sužinoti, kad bendrovės „B.“ galbūt netinkamas atestatas (ji negalėjo atlikti stogo dangos įrengimo ir remonto darbų), ji neturėjo galimybės kreiptis į Aplinkos ministeriją išaiškinimo, nes ministerija tokio išaiškinimo privatiems asmenims neteikia. Kad UAB „B.“ atestatas objekte ( - ) gali būti netinkamas, paaiškėjo tik prasidėjus skundams. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros teisininkų nuomone, papildomos konkurso sąlygos buvo parengtos tinkamai. Bendrija gavo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pritarimą suorganizuoto rangos darbų konkurso rezultatams. UAB „B.“ kvalifikacijos atestatas leido atlikti ypatingo pastato apdailos darbus. Pastato apšiltinimo darbai ir yra apdailos darbų rūšis (Aplinkos ministerijos 2010 m. birželio 3 d. raštas Nr. (13-2)-D8-55O8), sritis, kuri nenurodyta papildomose konkurso sąlygose. Prieš tai UAB „B.“ vykdė pastatų renovavimo darbus, priėmimo komisija priėmė renovuotus pastatus, todėl dėl atestato tinkamumo nekilo klausimų. Teismas teigia, kad atestatą atlikti stogų dangų įrengimo darbus UAB „B.“ gavo 2009 m. lapkričio 3 d. Tačiau pastato ( - ) rangos darbų konkurse nebuvo atskirai perkami stogo dangos įrengimo ar stogo remonto darbai, o stogo apšiltinimo darbai perkami pagal stogo apšiltinimo sistemą „Rufax“. UAB „B.“ turimas atestatas leido šiltinti pastato atitvaras (t. y. išorės sienos, šlaitinis ar plokščias stogas, kaip nurodoma tuo metu galiojusiame STR 1.08.02.2002 „Statinio statybos rūšys“). Pagal tuo metu galiojusius norminius aktus negalėjo atlikti stogo įrengimo ir stogo dangos įrengimo (keitimo) darbų (Aplinkos ministerijos 2010 m. birželio 3 d. raštas Nr. (13-2)-D8-5508). Bet niekur nepasakyta, kad pastato atitvarinių konstrukcijų UAB „B.“ atestatas neleidžia šiltinti pagal Lietuvoje sertifikuotas apšiltinimo sistemas, atliekant visus technologiškai sistemos įgyvendinimui reikalingus darbus (tai patvirtino specialistas A. Ašvydis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad lokalinėje sąmatoje „Plokščio stogo apšiltinimas“ įrašyti darbai tik vienu punktu atitinka pavadinime nurodytus stogo apšiltinimo darbus. Tačiau stogo apšiltinimas nėra vien šiltinamosios medžiagos paklojimas. Jį apšiltinus pasikeičia visi jo išmatavimai, tampa netinkamomis ir vandens surinkimo sistema, ir ventiliavimas, ir naujų konstrukcijų apsauga, t. y. skardinimo darbai, reikalingi ir parengiamieji darbai. Kiekvieną darbą atskirai paėmus – tai remonto darbai. Tik po Aplinkos ministerijos išaiškinimo 2010 m., Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistai ir E. B. sužinojo, kad kai kurių atitvarinių konstrukcijų apšiltinti pagal UAB „B.“ atestatą negalima (Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžio 14 l.). 2010 m. liepos 21 d. specialistų A. Ašvydžio ir G. Zakšausko išvadoje apie kvalifikacijos atestato tinkamumą nenurodyta jokių abejonių. Praėjus metams po konkurso pateikus Aplinkos ministerijos išaiškinimą tapo aišku, kad UAB „B.“ negali atlikti stogo dangos keitimo ir remonto darbų. Specialistas A. Ašvydis paaiškino, kad vertinant atestatus buvo nelengva atskirti, nes tuo metu nebuvo Aplinkos ministerijos išaiškinimo. Prieštaravimai Statybos techniniuose reglamentuose – sudėtingus atitvarų apšiltinimo darbus (reglamente buvo rekonstrukcijos darbai) UAB „B.“ atestatas leidžia atlikti, o paprastojo remonto darbų, tokių, kaip stogo nuvalymas, „pūslių“ užtaisymas, įlajų keitimas, stogo liukų pakeitimas, lietaus nuotekų vamzdžių keitimas ir kt., neleido. Aplinkos ministerija pastebėjo šiuos prieštaravimus ir nuo 2013 m. norminių dokumentų prieštaravimus panaikino, pakeitusi Statybos įstatymą ir jį lydinčius norminius aktus.

34Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB ,,B.“ nepateikė reikalaujamų dokumentų (bendrijos pirmininkė darbų saugos ir koordinavimo specialisto atestato kopiją pateikė STT). Apie tai, kokių dokumentų STT, peržiūrėjusi juos, nepasiėmė, bendrijos pirmininkė V. R. paaiškino 2010 m. gruodžio 21 d. apklausoje. Be to, užsakovas, t. y. bendrijos pirkimo komisija nusprendė (T. 3, b. l. 6–8), kad pakanka pateiktų dokumentų prie konkurso medžiagos ir nebeprašė jų papildyti.

35Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad apskaičiuotas 10 balų ekonominis naudingumas yra melagingas, šiuos žinomai melagingus duomenis ir pateiktų pasiūlymų sumas įrašė E. B. į Rangos darbų pirkimo ataskaitą, patvirtindama savo parašu. Teismai nenurodė, kad įvertinimas pagal ekonominį naudingumo koeficientą ir ataskaita pasirašyti bendrijos rangos darbų pirkimo komisijos (penki nariai), kuriems skaičiavimai ir visi pasiūlymai bei konkurso dokumentai buvo pateikti susipažinti. Teismai nepagrįstai padarė išvadą, kad, pateikus šiuos teisingai užpildytus dokumentus daugiabučio namo ( - ) savininkų bendrijai, E. B. veiksmai sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius, ir tai laikoma įrodymu, kad ji padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tokia išvada prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, Nr. 2K-244/2009). E. B. jokių melagingų duomenų neįrašė ir dokumento neklastojo. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti asmenims arba valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012). Pasak kasatorių, skaičiavimas pagal ekonominį naudingumą, rangos darbų ataskaitoje įrašyti duomenys nesukėlė jokių reikšmingų padarinių ir nepadarė jokios didelės žalos. Priešingai, tai, kad UAB „B.“ su visišku bendrijos ( - ) pritarimu laimėjo konkursą su mažiausia kaina, atliko visus numatytus darbus, priėmimo komisija juos priėmė, o valstybė suteikė bendrijai mažesnę paramą, tik parodo, kad žala nepadaryta, o valstybės išlaidos sumažintos. E. B. nesinaudojo tarnybine padėtimi priešingai tarnybai interesams – konkursas nepripažintas neteisėtu, neužginčytas, parengtos papildomos konkurso sąlygos neprieštarauja metodiniams nurodymams, surašytos sąlygos nebuvo užaukštintos, dokumentai parengti ir surašyti pagal bendrijos pirkimo komisijos sprendimus, vadovaujantis sutartimi. Be to, E. B. pareigų jokioje tarnyboje neturėjo, dirbo sutartiniais pagrindais, taigi ir tarnybine padėtimi negalėjo naudotis.

36Nuteistoji B. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį ir bylą jai nutraukti nesant nusikaltimo sudėties.

37Kasatorė nurodo, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neišsamiai vertindami įrodymus (BPK 20 straipsnis), ir tai lėmė jos teisių, garantuotų įstatymu, suvaržymą bei sutrukdė teismams išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį. Pirmosios instancijos teismas kasatorės kaltę pagrindė įvertinęs jos padarytų veikų seką, t. y. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, vykdant operatyvinį tyrimą, protokolais, liudytojų, specialistų parodymais ir kita bylos medžiaga, patvirtinusia, kad ji suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė galinčius atsirasti padarinius bei jų siekė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės deklaratyviai atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, be to, nepasisakė dėl kasatorės kaltės padarius BK 300 straipsnyje numatytą veiką. Šis teismas nurodė, kad B. J. padarytais veiksmais valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, tačiau tai, kasatorės manymu, prieštarauja teismų praktikai. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2008 pasisakyta: „Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. padarytos veikos pobūdį: ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan.“ 2011 m. sausio 19 d. patikslintoje specialisto išvadoje nurodyta: „Atsižvelgiant į tai, kad UAB „B.“ pasiūlyta kaina yra mažiausia ir neatitikimai konkursinėm sąlygom nėra esminiai, agentūra patvirtino pirkimo ataskaitą“. Specialistas A. Ašvydis parodė, kad UAB „B.“ kaina buvo pasiūlyta mažiausia, darbai atlikti kokybiškai, o atestatą jie pasipildė po mėnesio; namo gyventojai galėjo atidėti konkursą ir taip sugaišti papildomai laiko, lėšų arba tiesiog priimti brangesnį pasiūlymą. Pasak kasatorės, iš specialisto paaiškinimų akivaizdu, kad gyventojams pasirinkus brangesnį pasiūlymą valstybė privalėtų didinti renovuojamo namo finansavimą, o namo gyventojai turėtų daugiau investuoti savų pinigų. Taigi šiuo atveju nei valstybė, nei namo gyventojai nepatyrė žalos, o gavo naudos. Antra vertus, specialistas G. Zakšauskas teismo posėdžio metu parodė: „Daugiabučio ( - ) renovacijos metu buvo perkami ir stogo darbai. Galima traktuoti, kad visa tai nėra pilnai sureguliuota įstatymuose. Reikėjo geriau aprašyti viso konkurso sąlygas dėl daugiabučio ( - ) renovacijos“. Pasak kasatorės, akivaizdu, kad tiek įstatymo neaiškumas, tiek neaiškios konkurso sąlygos turėjo didelės įtakos vertinant UAB „B.“ atestato atitikimą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos kaltė įrodyta. Be to, UAB „B.“, prieš renovuojant ( - ) namą, buvo renovavusi kitus keturis namus, kuriuos priėmė valstybinė komisija. Įmonės atestato atitikimą stogo darbams vertino kiti specialistai, kurie taip pat nurodė, kad atestatas tinkamas.

38Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232/2012 pasisakė: „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata yra aktuali aiškinant ir nustatant nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012)“. Anot kasatorės, darytina išvada, kad jos padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios atsakomybės taikymas. Be to, kasatorės baudžiamasis persekiojimas pradėtas 2008 m., apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kaltinamasis aktas neatitiko BPK reikalavimų ir tai pažeidžia nuteistosios teisę į greitą ir nešališką teismą.

39Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras Darius Stankevičius atsiliepimu į nuteistosios E. B. bei jos gynėjo advokato J. Nekrašiaus ir nuteistosios B. J. kasacinius skundus prašo juos atmesti.

40Prokuroras, pasisakydamas dėl nuteistosios E. B. bei jos gynėjo kasacinio skundo argumentų, nurodo, kad kasatoriai, aiškindami asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui, sąvoką neteisingai interpretuoja įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, nes sprendžiant šį klausimą reikšminga yra tai, ar jo veiklos vykdymas reiškia ir viešojo intereso pažeidimą. Viešieji interesai gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

41Nustatyta, kad E. B. ėjo ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas ir jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatas Nr. ( - ). Sudarydama sutartį su DNSV „B.“, ji įsipareigojo parengti remonto–modernizavimo rangos darbų pirkimo konkurso dokumentaciją, organizuoti konkursą, įforminti gautą konkurso medžiagą ir kt. Atsižvelgiant į darbų pobūdį ir esamą teisinį reglamentavimą, pagrįsta teigti, kad vykdydama individualią veiklą E. B. teikė viešąsias paslaugas ir ji pagrįstai laikoma asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui.

42Prokuroras nurodo, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, kaltinamajame akte ir teismų sprendimuose yra nurodyti konkretūs teisės aktai, kurių nuostatos buvo pažeistos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos aplinkybės, kiek tai buvo objektyviai įmanoma, buvo išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo, nesuvaržant įstatymų garantuotų teisių. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados, įrodymus įvertinus kiekvieną atskirai ir jų visumą, yra pagrįstos ir teisingos. Be to, nėra pagrindo teigti, kad byloje esantys telefoniniai garso įrašai yra parinkti subjektyviai – byloje pateikti visi reikšmingi tyrimui, taip pat tolesniam baudžiamajam procesui pokalbių įrašai, kurie kartu su kitais byloje esančiais duomenimis yra pakankami pripažinti E. B. kaltę.

43Prokuroras pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog konkurso organizavimo metu buvo tikslingai stengtasi, kad jo nugalėtoja būtų pripažinta UAB „B.“: konkurso dokumentų rengimo būdas, atitinkamų reikalavimų koregavimas vyko pažeidžiant įstatymų nuostatas, principus. E. B., rengdama konkurso dokumentus, pažeidė Viešojo administravimo įstatymą, Viešųjų pirkimų įstatymą, Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas rekomendacijas dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros parengtus galiojančius metodinius reikalavimus, akivaizdžiai suteikdama pranašumą UAB „B.“ laimėti konkursą, pasinaudojo tarnybine padėtimi, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino Aplinkos ministerijai pavaldžios ( - ) vardą, prestižą ir dėl to didelė neturtinė žala atsirado tiek valstybei, tiek Aplinkos ministerijai. Baudžiamoji atsakomybė E. B. kilo ne už bendravimą su A. K.. Tai buvo tik viena iš faktinių aplinkybių, nulėmusių tolesnius jos veiksmus organizuojamo konkurso atžvilgiu. Telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti tarp E. B. ir A. K., S. V. ir A. K. bei kt., įrodo, kad teismų sprendimuose aptarti konkurso reikalavimai (atitinkamo įmonės įstatinio kapitalo nurodymas ir kt.) buvo pakoreguoti atsižvelgiant būtent į UAB „B.“ interesus. E. B. veikė tikslingai ir vieninga tyčia UAB „B.“ naudai. Ji, kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, turėjo galimybę ir esmingai darė įtaką remonto–modernizavimo rangos darbų pirkimo konkurso dokumentacijai, toliau realizuodama savo nusikalstamą sumanymą – žinodama, kad UAB „B.“ neatitinka visų konkurso kriterijų, melagingai apskaičiavo, kad ši įmonė įvertinama 10 balų, ir šiuos tikrovės neatitinkančius rezultatus įrašė į 2009 m. rugsėjo 11 d. rangos pirkimo ataskaitą, nurodydama UAB „B.“ laimėtoja. Dėl jos veiksmų konkursas tapo fiktyvus ir kitos jame dalyvavusios įmonės neturėjo galimybių jį laimėti. Dokumentas su šiais žinomai melagingais duomenimis buvo pasirašytas ir pateiktas daugiabučio savininkų bendrijai, o tai ipso facto sukelia teisines pasekmes.

44Nors E. B. teigia, jog neturėjo galimybių sužinoti, kad UAB „B.“ kvalifikacijos atestatas galbūt yra netinkamas, kad apie tai, jog turėtas kvalifikacijos atestatas leido atlikti ne visus konstrukcijų apšiltinimo darbus, sužinojo tik po Aplinkos ministerijos išaiškinimo, tačiau, pasak prokuroro, kasatorės žinojimas ar nežinojimas, galėjimas arba negalėjimas žinoti yra subjektyvios aplinkybės, kurios baudžiamajame procese buvo visapusiškai įvertintos. Priešingai nei teigia E. B., pokalbiai, užfiksuoti 2009 m. rugsėjo 10 d. tarp A. K. ir E. B., B. J., taip pat liudytojų N. G., A. A., R. G. parodymai, patvirtina E. B. neabejotiną suvokimą apie UAB „B.“ kvalifikacijos atestato netinkamumą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, kokių dokumentų trūko, kad įmonė galėtų dalyvauti konkurse bendrais pagrindais su kitomis įmonėmis. Tai patvirtino ir specialistas A. A.. Byloje nėra duomenų, kad teismų sprendimuose aptarti dokumentai nebuvo būtini pateikti. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismai, išdėstydami išvadas dėl bylos duomenų tyrimo ir vertinimo, padarė esminių BPK pažeidimų.

45Prokuroras, pasisakydamas dėl nuteistosios B. J. kasacinio skundo, nesutinka su argumentais, kad įrodymų tyrimas atliktas neišsamiai, o jos kaltė įrodyta netinkamai. BPK nėra įtvirtintas reikalavimas tai pačiai aplinkybei nustatyti panaudoti visas įmanomas įrodinėjimo priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2013). B. J. kaltę dėl BK 300 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos įrodo telefoninių pokalbių garso įrašai tarp B. J. ir A. K., taip pat liudytojos A. D. parodymai. Šie įrodymai su kitais byloje esančiais įrodymais paneigia B. J. teiginį, kad ji nežinojo, jog UAB „B.“ atestatas netinkamas. Prokuroras nesutinka su kasatorės argumentu, kad teismai, atskleisdami BK 228 straipsnio turinį, neteisingai konstatavo, jog B. J. veiksmais valstybei padaryta didelė neturtinė žala. Prokuroras pažymi, kad BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys, kad daug sunkiau nustatyti žalą ir įvertinti jos dydį tais atvejais, kai tarnybos pareigų neatlikimu padaroma ne turtinė ar fizinė, o moralinė, politinė, organizacinė žala. Tokia žala turi būti kiekvienu atveju ad hoc įvertinama konkrečioje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti jos dydį, nepateikia. Kadangi tokio pobūdžio žala turi ne konkrečią materialią, o abstrakčią nematerialią formą, tai ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių padarinių aspektas. Sprendžiant šį klausimą pirmiausia reikia nustatyti, kurioje valstybės tarnybos srityje ir kokioms vertybėms padaryta žala, po to įvertinti jos dydį ir pažeistų objektų reikšmingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos, įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-638/2005, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-98/2014).

46Prokuroras pažymi, kad teismai pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju buvo padaryta didelė žala. B. J., būdama ( - ) Šiaulių regioninio padalinio vyresniąja specialiste, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, ( - ) direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 2.1-41 patvirtinto pareigybės aprašymo nuostatas, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą daugiabučių namų modernizavimo proceso skaidrumu bei teisėtumu, sumenkino valstybinės valdžios ir Aplinkos ministerijai pavaldžios ( - ) prestižą ir šios aplinkybės, vadovaujantis teismų praktika, yra pakankamos pripažinti didelės neturtinės žalos požymio buvimą. Konstatavus padarinius bei B. J. veiksmuose esant kitų BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų požymių, vienintelė galima atsakomybės forma yra baudžiamoji atsakomybė. Priešingai nei teigia kasatorė, įvertinus datas, kada pradėtas ir baigtas ikiteisminis tyrimas, o byla perduota teismui, bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų pobūdį, bylos nagrinėjimą teisme, nėra pagrindo pripažinti, kad bylos proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga, o byla buvo tiriama ir nagrinėjama teisme darant tokius procesinius delsimus, dėl kurių buvo pažeista nuteistosios teisė į bylos ištyrimą ir išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.

47Nuteistosios E. B. bei jos gynėjo advokato J. Nekrašiaus kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistosios B. J. kasacinis skundas atmetamas.

48Dėl E. B. ir jos gynėjo kasacinio skundo argumentų dėl nusikaltimo subjekto

49Kasatorė E. B. ir jos gynėjas teigia, kad teismai nepagrįstai abiejuose nusikalstamų veikų epizoduose dėl piktnaudžiavimo jos veiksmus kvalifikavo kaip padarytus asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, neteisingai nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes kasatorė nėra nurodyto nusikaltimo subjektas. Kasatoriai teigia, kad E. B. neteikė viešųjų paslaugų, darbas buvo atliekamas išimtinai pagal dvišales konsultacinių paslaugų sutartis, jos veiklos pagrindas buvo ne turimas statybų techninės priežiūros vadovės atestatas, o Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotas leidimas verstis individualia veikla.

50Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje (2004 m. liepos 5 d. redakcija, galiojusi E. B. veikų padarymo metu) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad BK 230 straipsnio 3 dalies prasme tam, ar asmuo laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka įstatyme įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje (kitoje organizacijoje) ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybą, teisingą, nešališką procesą). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

51Byloje teismai pripažino, kad E. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, būdama valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, t. y. versdamasi profesine veikla – turėdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. ( - ), suteikiantį jai teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovės pareigas, ir šios teisės pagrindu teikdama viešąsias paslaugas. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. sudarė sutartį su daugiabučio namo, esančio ( - ), Šiauliuose, savininkų bendrija, įsipareigojo parengti modernizavimo darbų, rangos darbų pirkimo konkurso dokumentus, organizuoti konkursą ir vykdyti rangos darbų techninę priežiūrą, taip pat sudarė sutartį su daugiabučio namo, esančio ( - ), Kelmėje, savininkų bendrija „B.“ bei įsipareigojo parengti remonto–modernizavimo rangos darbų pirkimo konkurso dokumentaciją, organizuoti rangos darbų pirkimo konkursą, įforminti gautą konkurso medžiagą. Pagal Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1.6-16 patvirtintų Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų 45 punkto nuostatas „vykdant pirkimus <...> konkurso sąlygas ir kitus būtinus pasiūlymui parengti dokumentus rengia specialistas, turintis bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo kvalifikaciją“. Ši nuostata reiškia, kad konkurso sąlygas ir dokumentus rengia ne bet kas, o tik atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo, t. y. asmuo, turintis specialų profesinį pasirengimą (specialaus išsilavinimo, žinių, įgūdžių patirties ar išlaikęs tam tikrus kvalifikacinius egzaminus). Bylos duomenys patvirtina, kad E. B. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atestavimo komisijos 2008 m. spalio 24 d. protokolo Nr. 117 pagrindu buvo išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. ( - ), galiojęs iki 2013 m. spalio 24 d., suteikęs jai teisę eiti ypatingo statinio techninės priežiūros vadovės pareigas (Statinių grupės: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai). Būtent minėto kvalifikacijos atestato, o ne leidimo verstis individualia veikla, pagrindu E. B. galėjo teikti daugiabučių namų savininkų bendrijoms konkurso dokumentų rengimo ir jo organizavimo paslaugas. Sprendžiant klausimą, ar E. B. teiktos paslaugos yra viešosios, būtina įvertinti, ar nagrinėjamoje byloje jos individuali (profesinė) veikla buvo susijusi su atlikimu teisiškai reikšmingų veiksmų, kuriais buvo siekiama užtikrinti viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nurodyta, kad viešoji paslauga – tai valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kasatorės veikla buvo susijusi su valstybėje vykdomu gyvenamųjų pastatų renovavimo procesu, kurio atitinkamose stadijose tam tikras funkcijas projektų rengime ir konkursų renovavimo darbams atlikti organizavime bei vykdyme teisės aktuose nustatyta tvarka atliko ir profesinę veiklą vykdantys asmenys, turintys atitinkamą kvalifikaciją pastatų statybos techninės priežiūros srityje bei atitinkamus įgalinimus, numatytus teisės aktuose. Tokie asmenys – specialistai veikė pagal Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1.6-16 patvirtintų Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų nuostatas. E. B. kaip specialistė rengė daugiabučio namo renovavimo konkurso sąlygas, dalyvavo konkurso vykdyme, jo rezultatų vertinime atliko skaičiavimus ir užpildė perkančiosios organizacijos vertinimo pagal ekonominį naudingumo koeficientą lapą bei rangos darbų pirkimo ataskaitą, kurią pasirašė. Būtent E. B. veiksmai iš dalies galėjo lemti viešojo konkurso rezultatus, o tinkamas viešojo konkurso organizavimas ir vykdymas yra viešas interesas, kurį privalo užtikrinti valstybė. Taigi E. B. daugiabučio namo savininkų bendrijoms ne tik teikė viešąsias paslaugas, bet ir nagrinėjamu atveju kasatorės individuali veikla buvo susijusi su teisiškai reikšmingų veiksmų, kuriais buvo užtikrinamas viešasis interesas pastatų renovacijos procese, atlikimu. E. B. pagrįstai laikytina nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, subjektu ir daryti kitos išvados pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo.

52Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo

53Kasatoriai teigia, kad teismai nepagrįstai E. B. ir B. J. nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes dokumentai nebuvo klastojami bei nebuvo padaryta didelė žala valstybei.

54Šios bylos kontekste pažymėtina, kad gyvenamųjų namų renovavimo procesas buvo ir yra vienas iš prioritetinių valstybės vykdomosios valdžios uždavinių, valstybė skiria dideles lėšas kompensuodama nemažą dalį pastatų renovavimo išlaidų, jį kuruoti pavesta Aplinkos ministerijai. Visuomenei šis procesas irgi yra reikšmingas, nes renovuojamų gyvenamųjų namų savininkų teisėtas lūkestis yra minimaliomis sąnaudomis kokybiškai atlikti renovavimo darbus bei tinkamai pasinaudoti valstybės parama. Valstybės interesas yra užtikrinti, kad šis procesas būtų skaidrus ir objektyvus, todėl valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų piktnaudžiavimas turi įtakos visuomenės pasitikėjimui gyvenamųjų pastatų renovavimo procesu ir jo sėkme, tuo pačiu valstybe bei jos atsakingomis institucijomis, bei gali sukelti neigiamus padarinius. Tačiau ne kiekvienu atveju valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų tam tikrus veiksmus ar neveikimą galima laikyti nusikalstamais, nes nuteisti asmenį pagal baudžiamąjį įstatymą už piktnaudžiavimą galima tik tada, kai jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

55BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinei ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelės žalos požymis yra vertinamasis ir teismų praktikoje nustatomas atsižvelgiant į keletą kriterijų. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui bei kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Be to, šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2013, 2K-316/2013, 2K-21/2014). Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba kai piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-529/2008, 2K-199/2009, 2K-305/2011).

56Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Teismų praktikoje tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-607/2007, 2K-132/2008). Taigi vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė, šiuo atveju ar tikrovės neatitinkančios informacijos įrašymas į tikrus dokumentus, pateikimas konkurso vertinimo komisijai bei atitinkamai institucijai sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus.

57Kasatorės E. B. ir jos gynėjo skunde akcentuojama, kad kasatorės parengtą rangos darbų pirkimo ataskaitą vertino ir pasirašė bendrijos sudaryta pirkimo komisija, o jos apskaičiavimai pagal ekonominį naudingumą ir minėtoje ataskaitoje įrašyti duomenys nesukėlė jokių reikšmingų padarinių ir didelės žalos, dėl jos veiksmų valstybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija jokios žalos nepatyrė.

58Byloje E. B. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo tikrą dokumentą bei jį panaudojo, t. y. pagal sutartį su daugiabučio namo, esančio ( - ), Šiauliuose, savininkų bendrija paruošė daugiabučio namo modernizavimo darbų konkurso sąlygas pagal A. K. pateiktus UAB „B.“ kvalifikacinius duomenis, žinodama, kad UAB „B.“ kvalifikacijos atestatas yra netinkamas, konkurso dokumentuose įrašė sąlygą – „Siūlytojas yra įregistruotas įstatymų numatyta tvarka ir turi galiojantį Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus ypatingos svarbos pastatuose“, nenurodė joje statybos darbų srities, ir taip sudarė UAB „B.“ galimybę dalyvauti konkurse, įvykdė šį konkursą, ir nors UAB „B.“ konkursinio pasiūlymo medžiagoje nepateikė kai kurių, konkurso sąlygose ir jų papildyme reikalaujamų dokumentų, pateikti duomenys apie vidutinę metinę bendrąją apyvartą per pastaruosius trejus finansinius metus neatitiko konkurso sąlygų reikalavimo, E. B. parengė perkančiųjų organizacijų vertinimo pagal ekonominį naudingumo koeficientą lapą, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis ir skaičiavimus, įvertindama UAB „B.“ pasiūlymą pagal ekonominį naudingumą kaip geriausią, šiuos žinomai melagingus duomenis įrašė į 2009 m. rugsėjo 11 d. rangos darbų pirkimo ataskaitą, nurodydama UAB „B.“ kaip konkurso laimėtoją, patvirtino šiuos duomenis savo parašu, ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, pateikdama juos daugiabučio namo savininkų bendrijai, dėl to UAB „B.“ buvo paskelbta konkurso nugalėtoja.

59Teismai tokius kasatorės veiksmus vertino kaip sukėlusius teisiškai reikšmingus padarinius, nes konkurso nugalėtoja neteisėtai buvo paskelbta UAB „B.“ bei buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir Aplinkos ministerijai. Tokioms teismų išvadoms pritartina.

60Byloje esantys telefoniniai pokalbiai tarp E. B., A. K. ir B. J., taip pat liudytojų ir specialisto parodymai, rašytiniai įrodymai, pagrįstai leido teismams daryti išvadą, kad E. B. žinojo, jog UAB „B.“ statybos kvalifikacijos atestatas neatitinka reikalavimų, nurodytų konkurso sąlygose, nepateikti visi būtini dokumentai bei įmonės finansinė apyvarta neatitinka keliamų reikalavimų. Sąlygų, sudarančių galimybę įmonei, neturinčiai reikiamos kvalifikacijos atestato, dalyvauti konkurse ir jį laimėti, melagingų duomenų įrašymas konkurso dokumentuose, tų dokumentų pateikimas konkurso rengėjams, neabejotinai sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius, nes buvo iškreipti konkurso rezultatai, pati konkurso procedūra iš esmės tapo formali, konkurso laimėtoja pripažinta ne ta įmonė, kuri turėjo laimėti, taip pažeisti tiek daugiabučių namų savininkų bendrijos, tiek konkursą turėjusios laimėti įmonės interesai. Kasatorės veiksmai buvo neteisėti, prieštaraujantys jos, kaip valstybės tarnautojui prilyginamo asmens, veiklos esmei ir turiniui, piktnaudžiaudama tarnyba ji klastojo dokumentus, juos panaudojo, taip padarė ir kitą nusikalstamą veiką. Teismai pagrįstai kasatorės veiksmus įvertino kaip pažeidusius Viešojo administravimo ir Viešųjų pirkimų įstatymuose įtvirtintus reikalavimus ir pripažino, kad E. B., pasinaudodama tarnybine padėtimi, veikė šališkai, suteikdama pranašumą vienai įmonei laimėti didelės vertės rangos darbų konkursą, taip sumenkino visuomenės pasitikėjimą daugiabučių namų modernizavimo proceso skaidrumu bei teisėtumu, valstybinės valdžios ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prestižą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Kasatorių teiginiai, kad dokumentuose įrašyti duomenys nesukėlė jokių reikšmingų padarinių ir nėra didelės žalos, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiantys teismų padarytų išvadų. Taigi konstatuotina, kad teismai pripažindami, kad E. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

61Kitaip vertintina teisinė situacija dėl E. B. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi rengiant daugiabučio, esančio ( - ), Kelmėje, remonto–modernizavimo rangos darbų konkurso dokumentaciją. Šioje dalyje E. B. nuteista už tai, kad, veikdama kartu su UAB „B.“ statybos vadovu A. K. bei siekdama, jog UAB „B.“ laimėtų daugiabučio namo Kelmėje, ( - ), remonto–modernizavimo darbų konkursą, parengė daugiabučio namo modernizavimo darbų konkurso sąlygas pagal A. K. pateiktus duomenis, t. y. konkurso sąlygų papildymo prieduose įrašė, kad įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 500 000 Lt, ir atsiskaitymai gali būti vykdomi už užbaigtų darbų grupes arba darbų, atliktų per mėnesį, apimtis, bei pateikė šiuos dokumentus pasirašyti DNSB „B.“ pirmininkui. Teismai didelės žalos požymį motyvavo tuo, kad dokumentų ruošimas (būdas) ir atitinkamų reikalavimų koregavimas vyko pažeidžiant įstatymuose įtvirtintus principus (skaidrumo ir kt., kuriais valstybė siekia saugoti tam tikrus teisinius gėrius), ir tai laikė didele žala, kuri padaryta valstybei ir Aplinkos apsaugos ministerijai.

62Teisėjų kolegija pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad šiuo atveju E. B. veiksmai nelaikytini tokiais, kurie BK 228 straipsnio 1 dalies prasme padarė didelę žalą valstybei ir Aplinkos ministerijai. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad E. B. konkurso dokumentų priede įrašė sąlygas naudingas UAB „B.“, kurios leido įmonei pateikti dokumentus ir savo pasiūlymą konkurso rengėjams. Pastebėtina, kad pasiūlymus dalyvauti šiame konkurse be UAB „B.“ pateikė dar aštuonios įmonės, o UAB „B.“ pasiūlyta darbų kaina nebuvo mažiausia. Byloje nustatyta, kad minėtas konkursas neįvyko atsisakius namo gyventojams. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. G. nurodė, kad dėl konkurso sprendė visi bendrijos gyventojai, pats konkursas buvo informacinio pobūdžio siekiant sužinoti įmonių siūlomas kainas, kurias sužinojus, buvo atsisakyta toliau tęsti konkursą. Be to, iš liudytojų S. V., V. G. parodymų seka, kad bendrijos gyventojai patys buvo suinteresuoti mažinti reikalavimus konkurso sąlygoms (taip pat ir dėl įmonių įstatinio kapitalo dydžio) siekiant, kad konkurse dalyvautų kuo daugiau įmonių. Tai, kad konkursas buvo informacinio pobūdžio ir gyventojai atsisakė toliau jį tęsti, teisme nurodė specialistas G. Zakšauskas. Taigi byloje nėra nustatyta, kad rangos darbų konkursas neįvyko dėl kasatorės veiksmų. E. B. savo veiksmais sudarė tik galimybę UAB „B.“ dalyvauti konkurse, bet ne jį laimėti. Pastebėtina, kad pagal bylos aplinkybes ne įstatinio kapitalo dydis ar atsiskaitymo su rangovu būdas buvo pagrindinis kriterijus gyventojams renkantis konkurso nugalėtoją, o darbų kaina. Neįvykus konkursui, kasatorė daugiau veiksmų neatliko. Taigi nors E. B. veiksmai konkurso dokumentų rengimo stadijoje iš dalies neatitiko jos veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, tačiau tie veiksmai nesukėlė baudžiamajai atsakomybei kilti būtinų padarinių – didelės turtinio ar neturtinio pobūdžio žalos, todėl E. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai dėl šios dalies netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai E. B. nuteisė dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, todėl ši bylos dalis kasatorei yra nutraukiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63Kasatorė B. J. kasaciniame skundė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nemotyvavo jos kaltės suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus bei teismai neteisingai nustatė, jog dėl jos veiksmų valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

64Skirtingai negu kasaciniame skunde teigia kasatorė B. J., apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino įrodymus ir motyvavo dėl jos kaltės suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, taip pat pagrįstai nustatė, kad dėl jos veiksmų valstybė patyrė didelę neturtinę žalą. Nuteistoji B. J. skunde nurodo nežinojusi, kad UAB „B.“ atestatas nesuteikia teisės atlikti stogo dangos įrengimo ir stogo remonto darbų, o jos elgesį vertinant daugiabučio namo ( - ), Šiauliuose, savininkų bendrijos suorganizuoto konkurso procedūras ir rezultatą lėmė pastatų renovacijos tvarkos ir konkursų sąlygų neaiškumai.

65Byloje teismai nustatė, kad 2009 m. rugsėjo mėn., kai vyko rangos darbų konkursas dėl pastato renovavimo darbų, UAB „B.“ atestatas neatitiko to konkurso nustatytų reikalavimų bei įmonė neturėjo teisės atlikti stogo dangos įrengimo ir remonto darbų. Kad kasatorė B. J. žinojo, jog UAB „B.“ turimas atestatas neatitinka konkurso reikalavimų, patvirtina visuma byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų, tarp jų ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo vykdant operatyvinį tyrimą protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp kasatorės ir kito nuteistojo A. K. apie namo, esančio ( - ), Šiauliuose, renovavimo darbų konkursą. Šiuose pokalbiuose kasatorė aiškiai ir ne kartą pasakė, jog atestatas netinkamas, kad ji vertins konkurso medžiagą, nes specialiai pasiėmė tą namą administruoti, ir viską sutvarkys. Teismai, vertindami pokalbius, kaltinamųjų bei liudytojų parodymus, specialistų išvadas, rašytinius bei kitus įrodymus, aptarė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad B. J., vertindama rangos darbų konkurso procedūros ir rezultatų atitikimą daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniams reikalavimams, įrašė į 2009 m. rugsėjo 11 d. pažymą apie rangos darbų konkurso rezultatų pritarimą žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „B.“ kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, pažymą pasirašė, šios pažymos pagrindu parengė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros 2009 m. rugsėjo 16 d. atsakymą Nr. 1.1-1264 bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, persiųsdama Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros centriniam padaliniui. Taigi pagrįstai nustatyta, kad B. J. veikė tyčia, suvokdama savo nusikalstamo veikimo pobūdį ir padarinius suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio teisėtumą, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus padarė teisingą išvadą, kad dėl šios dalies apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kasacinio skundo argumentai tokios išvados nepaneigia ir nepatvirtina kasatorės nurodomų BPK normų pažeidimo.

66Kasatorė B. J. nusikalstamos veikos padarymo metu ėjo ( - ) Šiaulių regiono padalinio vyresniosios specialistės pareigas, tai yra buvo karjeros valstybės tarnautoja. Jos einamų pareigų viena iš funkcijų buvo rangos konkursų procedūrų ir rezultatų atitikimo metodiniams reikalavimams vertinimas ir informavimas apie tai konkursus organizavusius asmenis, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vykdomos daugiabučių namų modernizavimo programos administravimo funkcijų vykdymo užtikrinimas, pasiūlymų dėl valstybės daugiabučių namų modernizavimo programų tobulinimo parengimas, pagalbos ir konsultacijų suteikimas būsto savininkams ir kitiems būsto sektoriaus dalyviams Šiaulių regione. Byloje nustatyta, kad B. J., vertindama daugiabučio namo, esančio ( - ), Šiauliuose, savininkų bendrijos suorganizuoto rangos darbų konkurso procedūros ir rezultatų atitikimą daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniams reikalavimams, nepagrįstai pripažino, kad UAB „B.“ kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, ir šį tikrovės neatitinkantį faktą patvirtino oficialiuose dokumentuose – 2009 m. rugsėjo 11 d. pažymoje apie rangos darbų konkurso rezultatų pritarimą ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros 2009 m. rugsėjo 16 d. atsakyme namo savininkų bendrijos pirmininkei apie Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros pritarimą suorganizuoto rangos darbų konkurso rezultatams. Teismai pripažino, kad kasatorė, būdama valstybės tarnautoja, pažeidė Valstybės tarnybos įstatyme deklaruojamus tarnautojo veiklos principus bei reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigas ir nepiktnaudžiauti tarnyba. Nesilaikymas įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir jų pažeidimas, ypač kai piktnaudžiaujant tarnyba padaromos kitos nusikalstamos veikos, diskredituoja valstybę ir jos institucijų prestižą, skatina nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir taip daro didelę žalą valstybei. Pažymėtina, kad B. J. veiksmai lėmė savo esme fiktyvaus rangos darbų konkurso rezultatų patvirtinimą, tai neabejotinai sumenkino visuomenės pasitikėjimą daugiabučių namų modernizavimo proceso skaidrumu bei teisėtumu ir valstybinės valdžios bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžios ( - ) prestižą. Minėta, kad byloje nustatyta, jog B. J., atlikdama valstybės tarnautojos pareigas, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. padarė kitą nusikalstamą veiką. Taigi teismų pagrįstai yra pripažinta, kad kasatorės veiksmais piktnaudžiaujant tarnyba buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir Aplinkos ministerijai.

67Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes daryti kitokias išvadas nėra pagrindo, teismų atliktas teisinis jų vertinimas neprieštarauja baudžiamajame įstatyme numatyto didelės žalos požymio sampratai, teismai pripažindami B. J. kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

68Dėl kitų nuteistosios E. B. ir jos gynėjo kasacinio skundo argumentų

69Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasaciniame skunde kasatoriai, ginčydami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, netinkamą BK 228 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymą sieja su teismų atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes bei pateikia savo versijas dėl nustatytų aplinkybių. Pavyzdžiui, kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama vertinimui faktinių aplinkybių, susijusių su remonto–modernizavimo darbų konkursų rengimu ir jų sąlygų įrašymu į konkursų dokumentus, įvykusio konkurso rezultatų vertinimu, analizuojami liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių turinys bei kiti įrodymai, jie įvertinami skirtingai nei vertino teismai, taip pat kritikuojamos kaltinime nurodytos aplinkybės, daromos kitokios išvados. Skunde išdėstyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi ir nagrinėjamoje byloje teismų nuosprendis ir nutartis vertinti minėtu aspektu ir apie nurodytus kasatorių skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo nepasisakytina.

70Dėl kitų nuteistosios B. J. kasacinio skundo argumentų

71Kasatorė skunde nurodo, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neišsamiai vertino įrodymus (BPK 20 straipsnis), tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Nors nuteistoji nenurodo konkrečios BPK 20 straipsnio dalies pažeidimo, iš skundo argumentų matyti, kad kasatorė laiko, jog teismai vertindami įrodymus byloje nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatančių, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priešingai negu teigia kasatorė, pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis patikrino BPK numatytais proceso veiksmais, o jų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kasatorė nepateikia jokių konkrečių duomenų, kokios bylos aplinkybės liko neišnagrinėtos, o remiasi abstraktaus pobūdžio samprotavimais, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės deklaratyviai atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į kasatorės apeliacinio skundo argumentus, išsamiai įvertino visumą įrodymų, pagrindžiančių kasatorės padarytų nusikalstamų veikų sudėties požymius ir, nagrinėdamas nuteistosios apeliacinį skundą, nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų.

72Kasatorės kasacinio skundo argumentai dėl jos teisės į greitą ir nešališką teismą pažeidimo dėl ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nesvarstytini, nes apeliacine tvarka šis klausimas nebuvo skundžiamas ir nagrinėjamas, o kasacine tvarka galima apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

73Dėl kasacinio teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų

74Pagal BPK 376 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio Kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų.

75Šioje baudžiamojoje byloje už dviejų nusikalstamų veikų padarymą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį nuteistas A. K.. Nuteistasis A. K. apeliacine tvarka Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžio neskundė, kasacinis skundas taip pat nėra gautas. Taigi byloje nustačius, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą E. B. dėl piktnaudžiavimo daugiabučio namo, esančio ( - ), Kelmėje, rangos darbų pirkimo konkurso rengime, nors byloje ir nėra skundo dėl nuteistojo A. K., kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl minėtos veikos patikrina teismų nuosprendžio ir nutarties teisėtumą nuteistojo A. K. atžvilgiu.

76Byloje A. K. yra nuteistas už tai, kad padėjo piktnaudžiauti tarnyba valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – E. B., siekdamas, kad UAB „B.“ laimėtų daugiabučių namų, esančių ( - ), Kelmėje, remonto–modernizavimo darbų konkursus, susitaręs ir veikdamas su E. B., nurodė jai įrašyti į konkurso sąlygas duomenis apie tai, kad įmonės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 500 000 Lt, ir patarė nerašyti, kad apmokėjimas bus vykdomas tik atlikus visus darbus, o E. B. tokius duomenis įrašius į konkurso sąlygas, padėjo jai piktnaudžiauti tarnyba. Kaip pirmiau nurodyta nutartyje, teisėjų kolegija konstatavo, kad E. B. šiame epizode nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Byloje teismai A. K. veiksmus vertino kaip padėjėjo, todėl pripažinus, kad veikos vykdytoja laikyta E. B. nenusikalto, nėra pagrindo pripažinti ir kaltinto bendrininko A. K. veiksmų nusikalstamais. Konstatuotina, kad yra pagrindas pakeisti teismo nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo asmeniui, dėl kurio nėra paduotas skundas, ir tą bylos dalį A. K. nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

Nutarė

78Nuteistosios B. J. kasacinį skundą atmesti.

79Nuteistosios E. B. ir gynėjo advokato Jono Nekrašiaus kasacinį skundą tenkinti iš dalies.

80Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 18 d. nutartį:

811) panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl E. B. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl namo Kelmėje, ( - )) ir šią bylos dalį nutraukti, taip pat panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis E. B., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta atėmimas teisės vieneriems metams užsiimti veikla, susijusia su ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigomis, su 25 MGL dydžio (3250 Lt, t. y. 941 Eur) bauda.

822) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (dėl namo Kelmėje, ( - )) ir šią bylos dalį nutraukti, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuosprendyje paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 25 MGL dydžio (3250 Lt, t. y. 941 Eur) bauda.

83Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta bausmė visiško... 5. B. J. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. X-1233... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 7. A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio... 8. Vadovaujantis BPK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 9. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 10. Dėl A. K. nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.... 11. Teisėjų kolegija... 12. E. B. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad piktnaudžiavo... 13. būdama valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, t. y. versdamasi profesine... 14. E. B. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad, būdama... 15. E. B. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2009 m.... 16. B. J. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama valstybės... 17. 2009 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytą valandą, savo darbo kabinete... 18. B. J. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus... 19. 2009 m. rugsėjo 11 d., tiksliai nenustatytą valandą, savo darbo kabinete... 20. A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį už... 21. nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki 2009 m. gegužės 22 d., tiksliai... 22. Be to, A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį... 23. Nuteistoji E. B. ir jos gynėjas advokatas J. Nekrašius kasaciniu skundu... 24. Kasatoriai nurodo, kad skundžiami teismų sprendimai yra nepagrįsti ir... 25. Kasatoriai nurodo, kad E. B. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus,... 26. Kasatoriai, ginčydami E. B. nuteisimą už pirmąją veiką, teigia, kad ji... 27. E. B. buvo kaltinama įrašiusi į konkurso sąlygas, kad įstatinis kapitalas... 28. Kasatorių manymu, E. B. nesinaudojo tarnybine padėtimi priešingai tarnybai... 29. Kasatoriai, ginčydami E. B. nuteisimą už antrąją veiką, teigia, kad ji... 30. Pasak kasatorių, vertinimo būdą pirkimo metu pasirinko bendrija ir, dar... 31. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad „E. B.... 32. Kasatoriai teigia, kad E. B. nenusikalto ir dėl to, jog ,,konkurso sąlygų... 33. Kasatoriai, pasisakymai dėl UAB „B.“ atestato atitikimo, nurodo, kad per... 34. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė,... 35. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad apskaičiuotas 10 balų ekonominis... 36. Nuteistoji B. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo... 37. Kasatorė nurodo, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo... 38. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje... 39. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 40. Prokuroras, pasisakydamas dėl nuteistosios E. B. bei jos gynėjo kasacinio... 41. Nustatyta, kad E. B. ėjo ypatingo statinio statybos techninės priežiūros... 42. Prokuroras nurodo, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde,... 43. Prokuroras pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog konkurso organizavimo... 44. Nors E. B. teigia, jog neturėjo galimybių sužinoti, kad UAB „B.“... 45. Prokuroras, pasisakydamas dėl nuteistosios B. J. kasacinio skundo, nesutinka... 46. Prokuroras pažymi, kad teismai pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju buvo... 47. Nuteistosios E. B. bei jos gynėjo advokato J. Nekrašiaus kasacinis skundas... 48. Dėl E. B. ir jos gynėjo kasacinio skundo argumentų dėl nusikaltimo subjekto... 49. Kasatorė E. B. ir jos gynėjas teigia, kad teismai nepagrįstai abiejuose... 50. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės... 51. Byloje teismai pripažino, kad E. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi,... 52. Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) ir 300... 53. Kasatoriai teigia, kad teismai nepagrįstai E. B. ir B. J. nuteisė pagal BK... 54. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad gyvenamųjų namų renovavimo procesas... 55. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali,... 56. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą,... 57. Kasatorės E. B. ir jos gynėjo skunde akcentuojama, kad kasatorės parengtą... 58. Byloje E. B. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį... 59. Teismai tokius kasatorės veiksmus vertino kaip sukėlusius teisiškai... 60. Byloje esantys telefoniniai pokalbiai tarp E. B., A. K. ir B. J., taip pat... 61. Kitaip vertintina teisinė situacija dėl E. B. piktnaudžiavimo tarnybine... 62. Teisėjų kolegija pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja,... 63. Kasatorė B. J. kasaciniame skundė nurodo, kad apeliacinės instancijos... 64. Skirtingai negu kasaciniame skunde teigia kasatorė B. J., apeliacinės... 65. Byloje teismai nustatė, kad 2009 m. rugsėjo mėn., kai vyko rangos darbų... 66. Kasatorė B. J. nusikalstamos veikos padarymo metu ėjo ( - ) Šiaulių regiono... 67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų... 68. Dėl kitų nuteistosios E. B. ir jos gynėjo kasacinio skundo argumentų... 69. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 70. Dėl kitų nuteistosios B. J. kasacinio skundo argumentų... 71. Kasatorė skunde nurodo, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso... 72. Kasatorės kasacinio skundo argumentai dėl jos teisės į greitą ir... 73. Dėl kasacinio teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų... 74. Pagal BPK 376 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas... 75. Šioje baudžiamojoje byloje už dviejų nusikalstamų veikų padarymą pagal... 76. Byloje A. K. yra nuteistas už tai, kad padėjo piktnaudžiauti tarnyba... 77. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 78. Nuteistosios B. J. kasacinį skundą atmesti.... 79. Nuteistosios E. B. ir gynėjo advokato Jono Nekrašiaus kasacinį skundą... 80. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendį ir... 81. 1) panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl E. B. nuteisimo pagal BK... 82. 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio... 83. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....