Byla 2-1811-330/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas kreditorės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sadvita ir Ko“ prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos tranzitas“ bankroto byloje Nr. B2-724-565/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sadvita ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas kreditorės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sadvita ir Ko“ prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos tranzitas“ bankroto byloje Nr. B2-724-565/2018.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė 1.

6Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi UAB „Lietuvos tranzitas“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB ,,Mokumo valdymo sprendimai“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Lietuvos tranzitas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2018 m. kovo 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2.

7Pareiškėja BUAB „Sadvita ir Ko“ kreipėsi į bankroto administratorę prašydama patvirtinti jos 243 845,88 Eur finansinį reikalavimą UAB „Lietuvos tranzitas“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. su UAB „Lietuvos tranzitas“ sudarė transporto priemonių panaudos sutartį, kurios pagrindu pareiškėja perdavė UAB „Lietuvos tranzitas“ laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti aštuonias transporto priemones – 1) SCHMITZ CARGOBULL SKO 24/L, valst. Nr. ( - ); 2) SCHMITZ CARGOBULL SKO 24/L, valst. Nr. ( - ); 3) Volvo FH, valst. Nr. ( - ) 4) Volvo FH, valst. Nr. ( - ) 5) SCHMITZ ZKO 18/L, valst. Nr. ( - ); 6) SCHMITZ ZKO 18/L, valst. Nr. ( - ); 7) Volvo FH, valst. Nr. ( - ) 8) KRONE, valst. Nr. ( - ). Panaudos gavėjai UAB „Lietuvos tranzitas“ iškėlus bankroto bylą, pareiškėjai priklausančios transporto priemonės nebuvo grąžintos. Negrąžintų transporto priemonių likutinė vertė yra 238 582,45 Eur. BUAB „Lietuvos tranzitas“ taip pat nėra sumokėjusi kreditorei 5 263,43 Eur pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. 3.

8BUAB „Lietuvos tranzitas“ bankroto administratorė nurodė, kad transporto priemonės buvo lizinguojamos. BUAB „Lietuvos tranzitas“ buvo lizingo gavėja, o transporto priemonės nuosavybės teisė priklausė lizingo davėjui. Šiuo metu visos transporto priemonės yra parduotos arba grąžintos lizingo davėjui, todėl nebūtų galimybės jų grąžinti pareiškėjai BUAB „Sadvita ir Ko“. BUAB „Lietuvos tranzitas“ bankroto administratorės nuomone, BUAB „Lietuvos tranzitas“ be lizingo davėjo sutikimo neturėjo teisės sudaryti su pareiškėja transporto priemonių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ir panaudos sutarčių. Pareiškėja pagal transporto priemonių pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis sumokėjo BUAB „Lietuvos tranzitas“ 492 092,38 Eur, todėl BUAB „Lietuvos tranzitas“ turėtų grąžinti kreditorei šią sumą, kuri yra mažesnė nei kreditorės prašoma atlyginti transporto priemonių likutinė vertė, todėl bankroto administratorė nurodė sutinkanti su šiuo kreditorės reikalavimu, kaip labiau atitinkančiu BUAB „Lietuvos tranzitas“ ir jos kreditorių interesus. Administratorės teigimu, pareiškėjos 5 263,43 Eur finansinis reikalavimas yra kildinamas iš 2012 m. kovo 21 d. transporto priemonių nuomos sutarties, todėl nėra pagrindo nesutikti su šia finansinio reikalavimo dalimi. 4.

9Kreditorė BUAB „Ladatransas“, nesutikdama su pareiškėjos BUAB „Sadvita ir Ko“ finansiniu reikalavimu, nurodė, kad pareiškėja BUAB „Sadvita ir Ko“ nepateikė įrodymų, jog transporto priemonės, kurių likutinę vertę pareiškėja reikalauja atlyginti, priklausė pareiškėjai BUAB „Sadvita ir Ko“ nuosavybės teise. Transporto priemones lizingavo BUAB „Lietuvos tranzitas“, transporto priemonės yra grąžintos lizingo davėjui / davėjams. Be to, BUAB „Sadvita ir Ko“ nepateikė sutarties, kurios pagrindu yra išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir iš kurių BUAB „Sadvita ir Ko“ kildina 5 263,43 Eur finansinį reikalavimą. BUAB „Ladatransas“ pateikė BUAB „Sadvita ir Ko“ ir BUAB „Lietuvos tranzitas“ atsiskaitymų suvestinę, pagal kurią BUAB „Lietuvos tranzitas“ galėtų būti skolinga BUAB „Sadvita ir Ko“ ne daugiau kaip 4 509,52 Eur. 5.

10Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus paaiškinimus dėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo. Šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas.

11II.

12Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6.

13Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „Sadvita ir Ko“ prašymą patenkino iš dalies – UAB „Lietuvos tranzitas“ bankroto byloje patvirtino 5 263,43 Eur finansinį reikalavimą. 7.

14Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog panaudos sutarties pagrindu atsakovei BUAB „Lietuvos tranzitas“ neatlygintinai naudoti ir valdyti perduotos transporto priemonės priklausė ar priklauso jai (pareiškėjai) nuosavybės teise. Teismas iš bylos duomenų padarė išvadą, kad tas transporto priemones BUAB „Lietuvos tranzitas“ valdė ir naudojo lizingo sutarties pagrindu, ir šios transporto priemonės buvo grąžintos lizingo davėjui / davėjams arba parduotos. 8.

15Teismas pažymėjo, kad BUAB „Lietuvos tranzitas“ ir BUAB „Sadvita ir Ko“ buvo sudariusios pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis, pagal kurias BUAB „Lietuvos tranzitas“ išsimokėtinai pardavė pareiškėjai transporto priemones. Įvertinęs pateiktus duomenis teismas konstatavo, kad ginčo transporto priemonės atsakovei nuosavybės teise nepriklausė, todėl šio turto atsakovė negalėjo perleisti pareiškėjos nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad pagal pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis pareiškėjai nuosavybės teisė į transporto priemones turėjo pereiti tik visiškai už jas atsiskaičius. Pagal BUAB „Lietuvos tranzitas“ bankroto administratorės pateiktus duomenis pareiškėja už transporto priemones sumokėjo 492 093,38 Eur, nors pareiškėjia išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendra suma yra 783 716,95 Eur. 9.

16Teismas nustatė, kad BUAB „Lietuvos tranzitas“ ir BUAB „Sadvita ir Ko“ 2012 m. kovo 21 d. sudarė transporto priemonių nuomos sutartį, pagal kurią pareiškėja išnuomojo BUAB „Lietuvos tranzitas“ dvi transporto priemones. Teismas nustatė, kad už transporto priemonių nuomą atsakovės skola pareiškėjai yra 5 263,43 Eur. Teismas nepagrįstais pripažino kreditorės BUAB „Ladatransas“ argumentus, jog skola už nuomos paslaugas galėtų būti mažesnė – 4 509,52 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, jog kreditorės nurodyto dydžio skolos egzistavimas paremtas dokumentu, kuris nepagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais. Tuo pagrindu bei įvertinęs atsakovės bankroto administratorės nuomonę, teismas pareiškėjos prašymą patvirtinti 5 263,43 Eur finansinį reikalavimą (dalį) pripažino tenkintinu.

17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1810.

19Atskiruoju skundu pareiškėja BUAB „Sadvita ir Ko“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos prašymas BUAB „Lietuvos tranzitas“ bankroto byloje patvirtinti 238 582,45 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2010.1.

21Pagal šalių sudarytos pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarties sąlygas atsiskaičiusi su pardavėja (atsakove) BUAB „Lietuvos tranzitas”, pareiškėja turėjo įgyti nuosavybės teisę į ginčo transporto priemones. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja už transporto priemones su atsakove atsiskaitė.

2210.2.

23Pagal panaudos sutarties sąlygas, pasibaigus sutarčiai, atsakovė įsipareigojo grąžinti transporto priemones tokios būklės, kokios jos jai buvo perduotos, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. BUAB „Sadvita ir Ko” priklausančias transporto priemones BUAB „Lietuvos tranzitas” galbūt pardavė ar grąžino lizingo davėjui, tačiau ši aplinkybė nebuvo įrodyta.

2410.3.

25Teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą, tokio procesinio sprendimo nemotyvavo, iš atsakovės neišreikalavo papildomų įrodymų, kurie paneigtų faktą, kad BUAB „Sadvita ir Ko” įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. 11.

26Atsakovės BUAB ,,Lietuvos tranzitas“ bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo BUAB ,,Sadvita ir Ko“ atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

2711.1.

28Ginčo turto nuosavybės teisė priklausė lizingo davėjui, kuriam lizinguotas turtas buvo grąžintas, todėl šiuo metu nėra galimybės pareiškėjai grąžinti transporto priemones. Įvertinusi apskaitos dokumentus atsakovės bankroto administratorė padarė išvadą, jog transporto priemonės visada buvo BUAB ,,Lietuvos tranzitas“ nuosavybė.

2911.2.

30Nesant lizingo davėjo sutikimo dėl transporto priemonių įgijėjo pasikeitimo, sutarčių (pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ir panaudos) galiojimo klausimas yra kvestionuotinas. Pripažinus, kad šios sutartys yra negaliojančios nuo sudarymo momento, BUAB „Lietuvos tranzitas“ privalėtų grąžinti pareiškėjai įmokas, kurios pagal pateiktus dokumentus sudaro bendrą 492 092,38 Eur sumą. Dėl šios priežasties visiems atsakovės kreditoriams palankesnis teismo sprendimas būtų patvirtinti pareiškėjos prašomą finansinį reikalavimą (238 582,45 Eur), tokiu būdu išvengiant prievolės grąžinti pareiškėjos sumokėtas įmokas (492 092,38 Eur). 12.

31Kreditorius UAB ,,Ladatransas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo BUAB ,,Sadvita ir Ko“ atskirąjį skundą atmesti, o dėl teismo nutartimi patvirtintos pareiškėjos finansinio reikalavimo dalies (5 263,43 Eur) pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

3212.1.

33Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisių į transporto priemones niekuomet neturėjo nei BUAB ,,Lietuvos tranzitas“, nei BUAB ,,Sadvita ir Ko“, nes transporto priemonės nuosavybės teise priklausė lizingo bendrovei, todėl transporto priemonių perleidimas bet kokia forma, nesant lizingo bendrovės sutikimo, nebuvo galimas. Ši aplinkybė patvirtina, jog transporto priemonėmis disponuoti galėjo tik lizingo bendrovė. Atsakovės bankroto administratorės pozicija patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teisė į transporto priemones neperėjo.

3412.2.

35Teismas nustatė, kad pareiškėja BUAB ,,Sadvita ir Ko“ yra sumokėjusi atsakovei BUAB ,,Lietuvos tranzitas“ 492 093,38 Eur piniginių lėšų, bet jai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendra suma yra 783 716,95 Eur, vadinasi, net ir pripažinus, kad transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys yra teisėtos ir galiojančios, BUAB ,,Sadvita ir Ko“ už šias transporto priemones nebuvo visiškai atsiskaičiusi. Be to, neįrodyta, jog šios pareiškėjos įmokos buvo skirtos tik atsiskaitymui už transporto priemones.

3612.3.

37BUAB ,,Lietuvos tranzitas“ bankroto administratorės siūlymas patvirtinti pareiškėjos 238 582,45 Eur finansinį reikalavimą prieštarauja teisės principui, pagal kurį iš neteisės teisė nekyla. Administratorės pozicija dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo tenkinimo galimybių neatitinka įstatyme įtvirtintos pareigos ginti visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, kelia pagrįstas abejones dėl administratorės kompetencijos ir sąžiningumo.

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3913.

40Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos BUAB „Sadvita“ prašymas BUAB „Lietuvos tranzitas“ bankroto byloje patvirtinti 238 582,45 Eur dydžio finansinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 14.

41Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) reglamentuojamo įmonės bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų ( ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. 15.

42Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius. Nepaisant administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). 16.

43Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei byloje galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais; ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). 17.

44Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Sadvita ir Ko“ ir UAB „Lietuvos tranzitas“ sudarė transporto priemonių (SCHMITZ CARGOBULL SKO 24/L, valst. Nr. ( - ); 2) SCHMITZ CARGOBULL SKO 24/L, valst. Nr. ( - ); 3) Volvo FH, valst. Nr. ( - ) 4) Volvo FH, valst. Nr. ( - ) 5) SCHMITZ ZKO 18/L, valst. Nr. ( - ); 6) SCHMITZ ZKO 18/L, valst. Nr. ( - ); 7) Volvo FH, valst. Nr. ( - ) 8) KRONE, valst. Nr. ( - )) pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis. Pagal šių sutarčių sąlygas pirkėja UAB „Sadvita ir Ko“ sutartyje nustatytu terminu arba iki šio termino pabaigos visiškai atsiskaičiusi su pardavėja įgyja nuosavybės teisę į įgyjamas transporto priemones. Pareiškėja BUAB „Sadvita ir Ko“ tvirtino tapusi ginčo transporto priemonių savininke, kadangi tinkamai įvykdė pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis. 18.

452014 m. gruodžio 31 d. UAB „Sadvita ir Ko“ ir UAB „Lietuvos tranzitas“ sudarė ginčo transporto priemonių panaudos sutartį, kurios pagrindu transporto priemonės buvo perduotos neatlygintinai valdyti ir naudotis UAB „Lietuvos tranzitas“. Pagal šios sutarties sąlygas, pasibaigus panaudos sutarčiai, perduotos transporto priemonės turėjo būti grąžintos panaudos davėjai UAB „Sadvita ir Ko“. Pareiškėjos BUAB „Sadvita ir Ko“ teigimu, pasibaigus panaudos sutarčiai, ginčo transporto priemonės jai nebuvo grąžintos. Kadangi panaudos gavėja UAB „Lietuvos tranzitas“ bankrutavo, o transporto priemonės pareiškėjai, kaip jų savininkei, nebuvo grąžintos, pareiškėja prašė BUAB „Lietuvos tranzitas“ bankroto byloje patvirtinti 238 582,45 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro negrąžintų transporto priemonių likutinė vertė. 19.

46Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo patvirtinti 238 582,45 Eur finansinį reikalavimą netenkino, šį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, jog pareiškėja neįrodė, kad panaudos sutartimi atsakovei BUAB „Lietuvos tranzitas“ perduotas turtas jai (pareiškėjai) būtų priklausęs nuosavybės teise. Teismas konstatavo, kad ginčo transporto priemones atsakovė BUAB „Lietuvos tranzitas“ valdė lizingo sutarčių pagrindu, todėl tos transporto priemonės buvo grąžintos lizingo davėjui. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė visiškai atsikaičiusi su atsakove pagal pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis. 20.

47Pareiškėja BUAB „Sadvita ir Ko“ atskirajame skunde nurodė, kad byloje nebuvo įrodyta, jog transporto priemonės buvo grąžintos lizingo davėjui, jog teismas neišreikalavo papildomų įrodymų, kurie paneigtų faktą, kad BUAB „Sadvita ir Ko” įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija, apibendrinusi atskirojo skundo argumentus, atkreipia dėmesį, jog pareiškėja apeliuoja dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo proceso teisėtumo, be kita ko, akcentuodama trūkstamų įrodymų neišreikalavimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės reiškiama pozicija. 21.

48Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012). 22.

49Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. 23.

50Kita vertus, pastebėtina, jog apeliantė, grįsdama argumentus dėl įrodymų vertinimo proceso ydingumo, atskirajame skunde iš esmės atkartojo visas aplinkybės dėl sandorių, iš kurių kildinamas jos finansinis reikalavimas, atskirai nenurodydama šių aplinkybių ryšio su savo argumentais dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys tirtų sandorių sudarymo (ne)teisėtumą, teismo nebuvo įvertinti. 24.

51Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nepatvirtintas finansinis reikalavimas pagal pačios apeliantės nurodytą faktinį pagrindą laikytinas pareikštu ginant jos, kaip transporto priemonių savininkės, teises. Pirmosios instancijos teismo motyvų analizė patvirtina, jog neįrodžius esminės aplinkybės, kad pareiškėja yra (buvo) šio turto savininkė, nėra pagrindo ginti jos teisių – atlyginti prarasto turto vertę piniginiu ekvivalentu. Kolegija akcentuoja, jog šalių ginče ši aplinkybė yra esminė. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui išties nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys faktą, jog ginčo turtas priklausė pareiškėjai, kaip savininkei. Priešingai, surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių šalis – atsakovė (pardavėja) nei sutarties sudarymo metu, nei jos vykdymo eigoje nuosavybės teisės į ginčo turtą taip pat neturėjo. Tai lemia, jog ginčo turtas (pagal byloje surinktus duomenis) negalėjo būti perleistas ir pareiškėjos (apeliantės) nuosavybėn. Apeliantė, turėdama pareigą įrodyti byloje reikšmingą aplinkybę dėl ginčo turto valdymo nuosavybės teise, šios pareigos neįvykdė. Įrodymai, pagrindžiantys vertinamą aplinkybę, nepateikti ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliantės cituojamos aplinkybės, susijusios su šalių sudarytų sandorių vykdymu, kurias pirmosios instancijos teismas atitinkamai įvertino, neturi ryšio su šioje byloje sprendžiamais klausimais. 25.

52Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad aplinkybė, jog ginčo turtas galbūt buvo parduotas ar grąžintas lizingo davėjui, nebuvo įrodyta. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantei neįrodžius šio turto valdymo nuosavybės teise, aplinkybė dėl jo (turto) buvimo lizingo davėjo žinioje ar perleidimo tretiesiems asmenims, netenka aktualumo. Kita vertus, atsakovės bankroto administratorė aplinkybę dėl ginčo turto perdavimo lizingo bendrovei patvirtino (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Be to, ir pačios pareiškėjos pozicija neleidžia daryti išvados, jog ginčo turto praradimo (nebuvimo atsakovės žinioje) aplinkybė jai buvo siurprizinė. Be to, tuo atveju, jeigu ginčo turto perdavimo lizingo davėjui aplinkybės, vertinant pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą, jos nuomone, būtų reikšmingos, būtent pareiškėjai ir kilo procesinė pareiga pasirūpinti atitinkamų įrodymu gavimu ir pateikimu teismui (CPK 178 straipsnis). 26.

53Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą, šio procesinio sprendimo nemotyvavo, iš atsakovės neišreikalavo papildomų įrodymų, kurie paneigtų faktą, kad BUAB „Sadvita ir Ko” įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Byloje nustatyta, kad atsakovei ginčo turtas nuosavybės teise nepriklausė, todėl ji negalėjo apeliantei perleisti nesamos nuosavybės teisės. Tokiu atveju aplinkybė dėl (ne) tinkamo pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių įvykdymo netenka teisinės reikšmės. Nenustačius, kad apeliantė ginčo turtą valdė nuosavybės teise, nėra pagrindo vertinti to turto negrąžinimo apeliantei aplinkybių. Kita vertus, pirmosios instancijos teismui nustačius aplinkybę, jog pareiškėja ne viską sumokėjo pagal sudarytas pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis, atskiruoju skundo ši aplinkybė nebuvo paneigta, o tik deklaratyviai akcentuojama, jog teismas, rinkdamas įrodymus, nebuvo pakankamai aktyvus. 27.

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). 28.

55Iš BUAB „Lietuvos tranzitas“ bankroto bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos finansinį reikalavimą buvo patvirtinęs dar 2018 m. birželio 15 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismas, gavęs kreditorės BUAB „Ladatransas“ atskirąjį skundą, 2018 m. birželio 29 d. nutartimi 2018 m. birželio 15 d. nutarties dalį dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo panaikino ir nutarė šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje (ginčo teisenos tvarka), be kita ko, įpareigodamas pareiškėją pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius pareikštą finansinį reikalavimą. Pareiškėja šio teismo įpareigojimo neįvykdė, nors jai turėjo būti žinomos kito kreditoriaus iškeltos abejonės dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo. Išanalizavusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumą, buvo pakankamai aktyvus, o atskirajame skunde nurodomų duomenų nepateikimą lėmė būtent pačios pareiškėjos pasyvus procesinis elgesys. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo atsižvelgti į BUAB „Lietuvos tranzitas“ bankroto administratorės nuomonę, jog nurodyto dydžio finansinio reikalavimo tenkinimas labiau atitiktų įmonės kreditorių interesus. Pažymėtina, jog vien administratoriaus pritarimas pareikštam finansiniam reikalavimui, akcentuojant jo galimą naudą (reikalavimo dydžio prasme) įmonės kreditorių interesams, negali lemti nepagrįsto finansinio reikalavimo tvirtinimo. 29.

56Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas pareiškėjos BUAB „Sadvita“ 5 263,43 Eur finansinis reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo apeliaciniame teisme ginčo nėra, todėl ši nutarties dalis yra už apeliacinio nagrinėjimo ribų. 30.

57Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apskųstos nutarties dalies teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

58Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

59Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė 1.... 6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi UAB „Lietuvos... 7. Pareiškėja BUAB „Sadvita ir Ko“ kreipėsi į bankroto administratorę... 8. BUAB „Lietuvos tranzitas“ bankroto administratorė nurodė, kad transporto... 9. Kreditorė BUAB „Ladatransas“, nesutikdama su pareiškėjos BUAB „Sadvita... 10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi įpareigojo... 11. II.... 12. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjos BUAB... 14. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių,... 15. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Lietuvos tranzitas“ ir BUAB „Sadvita ir... 16. Teismas nustatė, kad BUAB „Lietuvos tranzitas“ ir BUAB „Sadvita ir Ko“... 17. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 18. 10.... 19. Atskiruoju skundu pareiškėja BUAB „Sadvita ir Ko“ prašo panaikinti... 20. 10.1.... 21. Pagal šalių sudarytos pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarties sąlygas... 22. 10.2.... 23. Pagal panaudos sutarties sąlygas, pasibaigus sutarčiai, atsakovė... 24. 10.3.... 25. Teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo patvirtinti finansinį... 26. Atsakovės BUAB ,,Lietuvos tranzitas“ bankroto administratorė atsiliepimu į... 27. 11.1.... 28. Ginčo turto nuosavybės teisė priklausė lizingo davėjui, kuriam lizinguotas... 29. 11.2.... 30. Nesant lizingo davėjo sutikimo dėl transporto priemonių įgijėjo... 31. Kreditorius UAB ,,Ladatransas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo BUAB... 32. 12.1.... 33. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisių į transporto... 34. 12.2.... 35. Teismas nustatė, kad pareiškėja BUAB ,,Sadvita ir Ko“ yra sumokėjusi... 36. 12.3.... 37. BUAB ,,Lietuvos tranzitas“ bankroto administratorės siūlymas patvirtinti... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 39. 13.... 40. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties dalies, kuria atmestas... 41. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ)... 42. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat... 43. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą... 44. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Sadvita ir Ko“ ir UAB „Lietuvos... 45. 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Sadvita ir Ko“ ir UAB „Lietuvos tranzitas“... 46. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo patvirtinti 238 582,45 Eur... 47. Pareiškėja BUAB „Sadvita ir Ko“ atskirajame skunde nurodė, kad byloje... 48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 49. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio... 50. Kita vertus, pastebėtina, jog apeliantė, grįsdama argumentus dėl įrodymų... 51. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nepatvirtintas... 52. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad... 53. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 55. Iš BUAB „Lietuvos tranzitas“ bankroto bylos matyti, kad pirmosios... 56. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas... 57. Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apskųstos... 58. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą...